Rusija išnaudojo sparnuotųjų ir balistinių raketų rezervą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Apie 00.25 val. (vietos laiku) Kyjivo, Čerkasų, Kryvyj Riho ir Luhansko bei Dniepropetrovsko srities Nikopolio teritorinėje bendruomenėje paskelbtas oro pavojus.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas Ukrainos televizijai sakė, kad Rusija išnaudojo sparnuotųjų ir balistinių raketų rezervą. 

Jo teigimu, agresorė turi mažiau nei 13 proc. „Iskander“ raketų, nors turėtų turėti bent 25-30 proc.

„Jie jau daug ką padarė, neįvertinę savo pasekmių. Jie naudoja sparnuotųjų ir balistinių raketų atsargas, daugelyje pozicijų jau gerokai viršijančias rezervą, kurio jiems reikia, jei būtų užpultos“, – sakė ministras.

Pasak O.Reznikovo, prieš gruodžio 5 d. išpuolį okupantai turėjo 37 proc. „Kalibr“ raketų, o dabar – tik 30 proc. Be to, sumažėjo jų gebėjimas gaminti kai kurias raketas, daliai jų trūksta komponentų. 

Vasarą Ukrainoje separatistų suimtas JAV pilietis Suedi Murekezi buvo paleistas į laisvę, tačiau iš Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto negali išvykti, nes neturi dokumentų, rašo „The Guardian“.

35 metų S.Murekezi birželio 10 d. Rusijos pajėgos sulaikė Chersone, kur jis gyveno daugiau kaip trejus metus.

Daugiau nei keturis mėnesius praleidęs įvairiuose kalėjimuose ir rūsiuose Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje, jis pirmadienį laikraščiui „The Guardian“ pasakojo, kad spalio 28 d. Maskvos remiami separatistai jį paleido.

Vyras pasakojo negalintis išvykti iš Donecko, nes neturi atimtų tapatybės dokumentų.

„Esu labai laimingas, kad esu laisvas. Tačiau nežinau, ką daryti toliau. Rusai taip ir negrąžino man paso, todėl jaučiuosi čia įkalintas“, – sakė jis.

„Youtube“ vaizdo įrašo STOP kadras /Suedi Murekezi

S.Murekezi ir jo artimi draugai bei giminaičiai teigė, kad vyras nedalyvavo jokiose kovose Ukrainoje.

„Rusijos valdžios institucijoms anksti tapo aišku, kad su kovomis neturiu nieko bendra, bet jos vis tiek laikė mane kalėjime“, – sakė jis.

S.Murekezi 1985 m. gimė Ruandoje, tačiau po 1994 genocido Ruandoje su šeima pabėgo ir įsikūrė Minesotoje. Nuo 2017-ųjų Ukrainoje jis lankydavosi verslo reikalais, o 2020 m. apsigyveno.

Prieš persikeldamas į Ukrainą vyras šešerius metus tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, bet iš kariuomenės pasitraukė 2017 m. Nuo to laiko vertėsi investuodamas į akcijas ir kriptovaliutas. Būtent tai, rašp leidinys, ir paskatino jį atvykti į Chersoną – miestą, netrukus tapusį namais.

Visą istoriją skaitykite ČIA.

Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Ukrainos Dnipro mieste paskelbtas oro pavojus, girdimi sprogimai. 

Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Nikolajus Lukašukas savo „Telegram“ kanale rašo, kad Rusija surengė iranietiškų dronų ataką. 

Žiniasklaidoje skelbiama, kad dronai buvo pastebėti ir virš Poltavos, Čerkasų ir Kryvyj Riho regionų.

Apie 22.40 val. (vietos laiku) oro pavojus paskelbtas Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporižios, Kryvyj Riho ir Poltavos srityse.

JAV valstybės departamentas pareiškė, kad JAV „nesudaro sąlygų“ ir „neskatina Ukrainos smogti už jos ribų“, po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą smogus karinei infrastruktūrai šalyje.

„Mes teikiame Ukrainai tai, ką ji turi naudoti savo suverenioje teritorijoje, Ukrainos žemėje, kad susidorotų su Rusijos agresoriais, Rusijos agresoriais, kurie kirto sieną“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

N.Price'as teigė, kad JAV „nesuteikė Ukrainai ginklų, kuriuos ji turėtų naudoti Rusijos teritorijoje“.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad tai yra gynybiniai tiekimai“, – sakė N.Price'as.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nedas Price'as

Anksčiau interviu CNN JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland užsiminė, kad už neseniai įvykdytų bepiločių lėktuvų smūgių dviem Rusijos bazėms stovi ukrainiečiai.  

„Ukrainiečiai yra nepaprastai novatoriški. Jie labai sunkiai dirba naudodami savo technologijas ir įrangą“, – sakė ji. 

Neseniai iš Kyjivo grįžusi V.Nuland sakė, kad JAV politika neteikti Ukrainai puolamosios ginkluotės, kuri galėtų smogti Rusijos teritorijai, nepasikeitė.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad šalis kartu su Vakarų partneriais stiprina savo gynybos pramonę.

Anot D.Kulebos, Ukrainos sąjungininkai taip pat suaktyvino ginklų gamybą ir pagerino tiekimo grandines, kad padėtų Ukrainai.

„Toliau dirbame stiprindami Ukrainos gynybos pramonės karinius gamybos pajėgumus, dalyvaujant tarptautiniams partneriams“, – internete transliuotoje spaudos konferencijoje sakė jis.

„Partnerių vyriausybės jau telkia pramonės įmones ir skiria papildomų lėšų personalo mokymui ir išlaikymui, taip pat investicijoms į tiekimo grandines“, – pridūrė D.Kuleba.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Anot jo, Ukraina gauna karinę pagalbą iš „mažiausiai 20 šalių“, tarp kurių yra daug NATO narių.

„Sąjungininkai paskelbė apie 155 mm artilerijos, sviedinių ir šarvuočių perdavimą Ukrainai. Esu ypač dėkingas mūsų partneriams amerikiečiams: gruodžio pradžioje Pentagonas pasirašė 1,2 mlrd. dolerių vertės sutartį su „Raytheon Technologies“ dėl šešių priešlėktuvinių raketų sistemų NASAMS gamybos Ukrainai“, – kalbėjo jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį vakare pasidalijo naujausia situacijos šalyje apžvalga. Joje rašoma, kad Rusija toliau atakuoja civilinę Ukrainos infrastruktūrą.

„Lymano, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis priešas susitelkia puolimui. Kitose teritorijose jis stengiasi išlaikyti laikinai užimtas teritorijas, bando atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, vykdo gynybinių sienų ir pozicijų inžinerinę įrangą, vykdo žvalgybą“, – rašoma pranešime.

Per dieną Rusija surengė 4 raketų smūgius, atliko iki 10 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių, nurodo štabas. Dėl raketų atakos nukentėjo civilinė infrastruktūra Zaporižios srityje.

„Priešas patiria nuostolių, gruodžio 4 d. Zaporižios srityje buvo sunaikinta iki 20 vienetų įvairaus tipo priešo karinės technikos, apie 70 okupantų buvo sužeista“, – teigia Ukrainos kariuomenė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Pranešime taip pat rašoma, kad lapkričio 30 d. Donecko srityje dezertyravo 21 ginkluotas Rusijos karys. Iš jų 13 – laisvės atėmimo bausmėmis nubausti kaliniai. 

„Rusijos okupacinės kariuomenės vadovybė įsakė sulaikyti ir pašalinti pažeidėjus. Gruodžio 5 d. visi dezertyrai buvo nužudyti“, – teigia štabas.

Pranešime taip pat rašoma, kad šiandien Ukrainos pajėgos „sudavė 14 smūgių į personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, taip pat 2 smūgius į priešo priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas.“

„Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė priešo kontrolės punktui, 2 personalo koncentracijos vietoms ir amunicijos sandėliui“, – rašoma toliau.

Rusijos prezidentas V.Putinas antradienį susitiko su aukščiausio rango pareigūnais aptarti šalies vidaus saugumo reikalų, Kremliui pareiškus, kad naujausios dronų atakos, dėl kurių kaltina Ukrainą, kelia pavojų šaliai.

Anksčiau antradienį, kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl dronų smūgių dviejuose aerodromuose, valdžios institucijos pranešė, kad dronas smogė netoli kitos oro bazės su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione.

Pirmadienį įvykę bepiločių lėktuvų smūgiai buvo labai neįprasti, turint omenyje, kad abi bazės yra už šimtų kilometrų nuo sienos su Ukraina.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Antradienį Kremlius pranešė, kad V.Putinas sušaukė Saugumo tarybos posėdį, kuriame buvo aptarta, kaip užtikrinti valstybės „vidaus saugumą“. Jokių kitų detalių nepateikta.

Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atskirai kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad valdžios institucijos imasi „būtinų“ priemonių, kad apsaugotų šalį nuo išpuolių, dėl kurių kaltina Ukrainą.

„Žinoma, Ukrainos režimo atvirai deklaruojamas planas tęsti tokius teroro aktus yra pavojingas veiksnys“, – teigė D.Peskovas, paklaustas apie dronų smūgius.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos valstybinė naujienų agentūrą „RIA Novosti“ rašo, esą Maskva yra pasirengusi grįžti prie dialogo su Vakarais dėl saugumo garantijų, „jei ir kai jie bus tam pasirengę, tačiau pati to neprašys“, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Riabkovas

„Kai jie patvirtins, kad yra pasirengę protingesniam ir interesų požiūriu labiau subalansuotam dialogui, tada tai priklausys ne nuo mūsų“, – žurnalistams sakė S.Riabkovas.

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė, kad Rusijos pajėgos raketomis atakavo pramonės infrastruktūros objektą, esantį šiame regione.

Teigiama, kad išpuolio metu sužalotas įmonės darbuotojas. Jis gydomas ligoninėje.

Antradienį taip pat pranešta, kad raketomis apšaudytas Kramatorskas. Aukų išvengta, tačiau apgadinti namai. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dieną V.Zelenskis po vizito Donecko srityje lankėsi Charkivo srityje, kur aplankė sužeistus karius. 

Rusijos Federacijos Belgorodo srities gubernatorius Večeslavas Gladkovas paskelbė apie teritorinės gynybos batalionų formavimo pradžią. Jie „esant reikalui, bus pasirengę apsaugoti regioną“.

„Nuo pirmųjų specialiosios karinės operacijos (karo su Ukraina – red.) pradžios daugybė Belgorodo srities gyventojų apeliavo į būtinybę pradėti rengti ir formuoti teritorinę gynybą. Priėmėme tokį sprendimą“, - tikino jis. 

Pasak Rusijos gubernatoriaus, iš tų, kurie kažkodėl nebuvo mobilizuoti, bet turi noro ir kovinės patirties, bus suformuoti keli batalionai.

Jie žada, kad norinčius mokys patyrę instruktoriai, dalyvavę „vietiniuose karuose“. Jie organizuos mokymus ir kovinius dalinių susibūrimus visose regiono pasienio teritorijose.

Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.

Labai reikalinga pagalba Kyijvui yra viena iš kelių iniciatyvų, kurias Budapeštas stabdo, nes jam gresia 13 mlrd. eurų ES lėšų įšaldymas dėl to, kad nesugebėjo sustabdyti papirkinėjimo ir užtikrinti teismų nepriklausomumo.

Vengrijos vyriausybė taip pat nepritaria ES pastangoms priimti minimalų 15 proc. pelno mokestį.

ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad dabar bandys rasti būdą, kaip kitoms 26 valstybėms narėms apeiti Vengrijos pasipriešinimą ir suteikti finansinę paramą Kyjivui.

„Mes nenusivilsime. Mes ir toliau siekiame, kad pagalba Ukrainai būtų pradėta mokėti sausio pradžioje“, – sakė Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Iš pradžių tikėtasi, kad ES finansų ministrai antradienį pateiks atsakymą į bloko vykdomosios institucijos – Europos Komisijos – rekomendaciją įšaldyti Vengrijai skirtas lėšas.

Tačiau šis klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės, kai kurioms ES šalims spaudžiant Komisiją sušvelninti savo griežtą poziciją Budapešto atžvilgiu.

V.Orbano vyriausybė įsipareigojo įvykdyti daug ES reikalaujamų reformų, tačiau neįtikino Briuselio, kad daro pakankamai.

Kai kurie Europos diplomatai atkreipė dėmesį, kad Vengrijos įstatymų leidėjai šią savaitę renkasi į posėdį, kad priimtų daugiau teisės aktų, kurie galėtų priartinti Vengriją prie šių reformų tikslų.

Diplomatai teigė, kad Komisijos buvo paprašyta kitą savaitę pateikti „atnaujintą informaciją“ apie Vengrijos reformas – tai galimas ženklas, kad ieškoma išeities iš aklavietės.

ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi balsuoti, ar pritarti Komisijos rekomendacijai, ar ją atmesti, ar pakeisti.

Šis klausimas gali užsitęsti iki galutinio termino ir būti aptartas gruodžio 15 dieną Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.

Ukrainos prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas paskelbė apie dar vienus kalinių mainus „60 į 60“ formatu. Į Ukrainą sugrįžo kariuomenės, Nacionalinės gvardijos ir VSD kariai, tarp jų Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjai. 

„Ginkluotųjų pajėgų dieną namo grįžta 60 kariuomenės karių, Nacionalinės gvardijos, VSD pareigūnų. 58 vyrai ir dvi moterys, 15 karininkų ir 45 eiliniai bei seržantai“, - sakė jis. 

A.Jermakas pridūrė, kad 34 iš 60 iš nelaisvės grįžusių karių yra Mariupolio gynėjai, iš kurių 14 yra „Azovstal“ gynėjai. Taip pat yra tų, kurie buvo laikomi Rusijos teritorijoje ir buvo Olenivkoje. Yra sužeistųjų, kurie gaus visą reikalingą pagalbą.

Lenkija antradienį gavo pirmąją tankų ir haubicų, kuriuos siekdama sustiprinti savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą nusipirko iš Pietų Korėjos, siuntą.

Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija, besiribojanti ir su Rusija, ir Ukraina, Kremliui pradėjus karą suintensyvino ginkluotės pirkimą.

Liepą šalis pasirašė sutartis dėl Pietų Korėjos ginklų, įskaitant tankus, artileriją ir naikintuvus, pirkimo.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį per ceremoniją Gdynės uoste, kur buvo pristatyti pirmieji nupirkti tankai ir haubicos, sakė, kad šie ginklai „yra būtini siekiant užkirsti kelią agresijai“.

Pagal susitarimą Lenkija iš pradžių įsigis 180 tankų „K2 Black Panther“, gaminamų bendrovės „Hyundai Rotem“, o paskui planuoja įsigyti daugiau kaip 800 šių mašinų. Pastarosios specialios modifikacijos kovinės mašinos K2PL nuo 2026 metų bus gaminamos Lenkijoje.

Šiemet Varšuva turėtų gauti ir 48 savaeiges haubicas K9. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad nuo 2024 metų įsigis dar apie 600 šių mašinų, kurių gamyba šalyje prasidės 2026 metais.

Liepą Lenkija pranešė už 1,75 mlrd. eurų pirksianti 32 universalius karinius sraigtasparnius AW149 iš Italijos gynybos pramonės įmonės „Leonardo“.

Be to, Varšuva yra užsakiusi 366 amerikietiškus tankus „Abrams“ ir Europos gaminamų raketų „žemė–oras“ sistemų.

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad Rusijai liko raketų dar keliems masiniams raketų smūgiams į Ukrainą.

„Tiesą sakant, didelio tikslumo ginklų atsargos Rusijos Federacijoje jau artėja prie pabaigos. Jie jau seniai pasiekė kritinį minimumą. Tačiau, kaip matome, jie nusprendė eiti iki galo, iki nulio. Kas iš principo yra labai blogai pačiai Rusijos Federacijai. Ten kariškiai šią problemą žino.

Naujų raketų gamyba – ji egzistuoja. Tačiau visiškai maža, palyginti su jų naudojamu kiekiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketomis apšaudytas Kyjivas

Jei kalbėtume apie konkrečius skaičius ir apimtis, neseniai gynybos ministras paviešino šią informaciją.

Tiesą sakant, jiems dar liko raketų keletui išpuolių ir tada liks nulis. 

Kaip matome, jie užtikrintai to siekia. Naujų gamyba yra gana ribota ir gaminami tik keli didelio tikslumo raketiniai ginklai“, – kalbėjo jis. 

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) paprašė suimti dvi Ukrainos vyriausybės nares po to, kai valstybinė šalies žiniasklaida pranešė, kad jos buvo apkaltintos Rusijos teritorinio vientisumo pažeidimu, Maskvos teismas nurodė naujienų agentūrai AFP.

Rugsėjį Rusija, surengusi pseudoreferendumus Ukrainos rytuose esančiuose Donecko ir Luhansko regionuose bei pietinėse Zaporižios ir Chersono srityse, kurias kontroliavo tik iš dalies, pareiškė šiuos regionus aneksavusi.

Vieno Maskvos teismo atstovas spaudai AFP sakė, kad FBS tyrėjai „paprašė areštuoti... už akių“ premjero pavaduotoją Iryną Vereščuk ir užsienio reikalų viceministrę Eminę Džaparovą.

Teismas AFP nepatvirtino kaltinimų, tačiau Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad jos kaltinamos „Rusijos teritorinio vientisumo pažeidimu“.

Aukšto rango Ukrainos politiniai veikėjai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, keliauja po visą šalį, įskaitant regionus, kuriuos Maskva, nepaisant tebesitęsiančių kovų, teigia aneksavusi.

Vėliausios tokios kelionės metu V.Zelenskis antradienį lankėsi Slovjansko mieste, esančiame netoli fronto linijos Donbaso regione.

Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė I.Vereščuk atvyko į Chersoną po to, kai Kyjivo pajėgos lapkritį atkovojo šį miestą.

Krymo totorė E.Džaparova savo ruožtu kelia klausimus, susijusius su 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio etnine mažuma, ir ragina tarptautinę bendruomenę paremti „Krymo deokupaciją ir jo grąžinimą Ukrainai“.

Abi moterys įtrauktos į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą, pranešė „RIA Novosti“.

I.Vereščuk ir E.Džaparova kol kas nekomentavo šio sprendimo.

Rusija antradienį pareiškė esanti tikra, kad ras naujų savo naftos pirkėjų, ir pridūrė, jog kainų „lubos“, kurias Vakarai dėl Ukrainos nustatė Maskvos eksportuojamam „juodajam auksui“, „nėra tragedija“.

Kainų „lubomis“, kurios įsigaliojo pirmadienį, siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai.

„Nė kiek neabejoju, kad mūsų produktui bus pirkėjų“, – pareiškė reporteriams užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir pridūrė, kad Rusijos valdžia buvo pasirengusi kainų „lubų“ įvedimui.

„Žiūrėsime, kaip reaguos rinka, tačiau bet kuriuo atveju mūsų interesai šioje srityje vienaip ar kitaip bus užtikrinti“, – pareiškė pareigūnas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Vicepremjeras Aleksandras Novakas savo ruožtu pabrėžė, jog kainų „lubos“ neišvengiamai paskatins kainų kilimą.

Jis taip pat pripažino, kad bus pakenkta logistikai.

„Rusiška nafta visada buvo paklausi ir visada bus paklausi“, – pareiškė jis reporteriams.

„Čia nematome jokios tragedijos“.

Kainų „lubos“ reiškia, jog toliau pristatinėti bus galima tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių (56,7 euro) už barelį ar pigiau.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė neturės jokio poveikio Rusijos karinei operacijai Ukrainoje.

Gruodžio 6-osios rytą Rusijos žiniasklaida pranešė, kad dronai naktį atakavo gamyklą „Slava“ Briansko srityje – teritorijoje kilo gaisras.

Pranešama, kad į gamyklos teritoriją, esančią už 80 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos, greičiausiai įskrido du dronai. Jie nukrito ir sprogo už trijų metrų nuo dyzelinio kuro bakų.

Pažymima, kad tuo metu penkias tonas sveriančios cisternos buvo tuščios ir rimto gaisro pavyko išvengti.

Taip pat pranešama, kad ši gamykla jau buvo atakuota bepiločių orlaivių – lapkričio 30 dieną po tokios atakos gamyklos teritorijoje užsiliepsnojo trys tankai.

Buvęs apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) gynybos ministras Igoris Girkinas (Strelkovas) pareiškė, kad grįžo iš Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir yra Maskvoje, nes jam esą neleido dalyvauti kariniuose veiksmuose.

Pasak jo, jo bandymas dalyvauti kovinėse operacijose „nesibaigė sėkme, nors buvo labai arti jos“.

Jis savo telegram kanale pasakojo, kad spalio mėnesį pasiprašė eiliniu į vieną iš DLR 1-ojo armijos korpuso batalionų. Esą buvo išvykęs ir į  Svatovės miestą, šalia kurio verda mūšiai, o paskui grįžo į poligoną „DLR“.

Grįžęs I.Girkinas sužinojo, kad nebėra įtrauktas į „liaudies milicijos“ gretas. Jis manė, kad buvo atleistas „įsakymu iš viršaus“. Po to I.Girkinas atidavė ginklus ir išvyko iš Donbaso. I.Girkinas pastaruoju metu buvo vienas ryškiausių Rusijos Gynybos ministerijos kritikų.

JAV tebėra susirūpinusi, jog Rusija gali panaudoti diplomatines derybas, kuriomis esą siekiama užbaigti karą Ukrainoje, tačiau pasinaudos jomis norėdama pagerinti savo taktinę poziciją mūšio lauke. Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas interviu „Bloomberg“.

A.Blinkenas sakė, kad karas greičiausiai baigsis diplomatiniu keliu, tačiau pridūrė, jog Rusija šiuo metu neatrodo suinteresuota „prasmingomis“ derybomis, kurios galėtų vesti prie „tvirtos“ taikos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

„Jei Rusijai nepavyks priversti Ukrainos žmonių pasiduoti – o to padaryti nepavyks – tuomet galima įsivaizduoti, kad Rusija ieškos alternatyvos, kuri būtų tariamas konflikto sprendimas“, – sakė A.Blinkenas.

„Kol Rusija neparodys, kad yra suinteresuota prasmingu diplomatiniu sprendimu, konflikte niekas nepasikeis. Mums reikia teisingos ir ilgalaikės taikos, o ne fiktyvios taikos“, – pridūrė jis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apsilankė Ukrainos rytiniame Donecko regione esančiame Slovjansko mieste, kur Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius vykdo puolimą, pranešė prezidentūra.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše V.Zelenskis pasirodė vilkėdamas žieminę striukę ir stovėdamas šalia didelio užrašo „Slovjanskas“, nudažyto Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona. Jis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusių Ukrainos karių atminimą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas V.Zelenskis

Rusija pagamino kai kurias sparnuotąsias raketas, kurios smogė Ukrainai lapkričio 23 dieną, praėjus mėnesiams po Vakarų sankcijų sugriežtinimo.

Kaip rašo „The New York Times“, ekspertai ištyrė Kyjive po lapkričio 23-iosios atakos rastus sparnuotųjų raketų X-101 likučius.

Remiantis „Conflict Armament Research“ ataskaita, viena iš raketų buvo pagaminta šią vasarą, o kita buvo baigta po rugsėjo. Tai rodo žymės ant raketų.

Pasak vieno mokslininko, faktas, kad Rusija ir toliau gamina pažangias valdomas raketas, tokias kaip X-101, rodo, jog ji arba rado būdų nusipirkti puslaidininkių ir kitą įrangą, nepaisydama sankcijų, arba kad prieš pradėdama karą ji turėjo daug komponentų. 

Per keturias ankstesnes tyrimų keliones į Kyjivą nuo invazijos tyrėjai nustatė, kad beveik visa šiuolaikinė Rusijos karinė įranga, tokia kaip šifruoti radijo imtuvai ir lazeriniai tolimačiai, buvo pagaminta naudojant vakarietiškus puslaidininkius.

Tačiau neaišku, ar Rusija išnaudojo savo sparnuotųjų raketų atsargas. Okupantai mūšyje naudoja seną amuniciją, nes jie sudaro didžiąją dalį Rusijos arsenalo.

Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė pradedanti kovinio rengimo kursus savo ginkluotosioms pajėgoms.

Kaip pažymima ministerijos spaudos tarnyboje, priemonių tikslas – tikrinti reikiamo lygio karių kovinį ir mobilizacinį pasirengimą, taip pat didinti karinio administravimo organų darną.

Be to, Baltarusijos kariuomenė siekia tobulinti praktinius vadų įgūdžius ir mokyti personalą veikti įvairiomis sąlygomis.

Kanadiečių valdžios institucijos tiria, kaip Kanadoje pagamintos dalys pateko į Irano bepiločius orlaivius, kuriais Rusija atakavo Ukrainą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad Europos analitinis centras „Statewatch“ ir Kyjivas Irane pagamintuose bepiločiuose lėktuvuose „Shahed 136“, kurie yra Rusijos arsenalo dalis, aptiko Otavoje įsikūrusios bendrovės „Tallysman Wireless“ antenos komponentų – jie buvo vienos iš 30 Vakarų bendrovių pagamintų dalių.

„Akivaizdu, kad šie pranešimai mums kelia didžiulį susirūpinimą, – sakė J.Trudeau. – Nenorime, kad (Kanados technologijos) būtų naudojamos neteisėtame Rusijos kare Ukrainoje ar Irano indėlyje į šį (karą).“

Jis kalbėjo apie griežtą jautrių technologijų eksporto leidimų vykdymo užtikrinimą.

„Ketiname sekti su šia bendrove susijusius įvykius, kad tiksliai išsiaiškintume, kaip daiktai, kurie neturėjo patekti į Irano vyriausybės rankas, atsidūrė ten“, – sakė J.Trudeau.

Jis pridūrė, kad „Tallysman Wireless“ „visapusiškai bendradarbiauja“ atliekant tyrimą.

Otava neseniai pritaikė sankcijas keliems Irano dronų gamintojams.

Pirmadienį daugelis atvirų šaltinių pranešė apie sprogimus Engelso oro bazėje Saratovo srityje Rusijoje ir Djagilevo oro bazėje netoli Riazanės. Remiantis pranešimais, du bombonešiai Tu-95 buvo apgadinti Engelse, o trys žmonės žuvo Diagileve, kai sprogo degalų tanklaivis.

„Sprogimų priežastys nepatvirtintos. Tačiau jei Rusija incidentus vertins kaip tyčinius išpuolius, ji tikrai vertins juos kaip vieną strategiškai reikšmingiausių gynybos sistemos apgadinimų nuo jos invazijos į Ukrainą“, – teigia Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija.

Soc. tinklų nuotr./Atakuotas Kursko aerodromas

Šiuo atžvilgiu teigiama, kad sprogimų vietos yra daug giliau Rusijos viduje nei ankstesnės panašių incidentų vietos. Engelso oro bazė yra daugiau nei 600 km nuo Ukrainos sienos ir yra pagrindinė Rusijos tolimosios aviacijos operatyvinė bazė vakarinėje Rusijos dalyje. Šioje oro bazėje yra daugiau nei 30 sunkiųjų strateginių bombonešių.

Šie lėktuvai padeda išlaikyti Rusijos branduolinį atgrasymą ir dažnai naudojami įprastinių sparnuotųjų raketų paleidimui į Ukrainą.

Tuo pačiu metu, kaip teigia britų žvalgyba, tikriausiai kaip atsakas į sprogimus Rusijos bombonešiai bus laikinai perkelti išsiskirstyti į įvairias oro bazes.

Be to, britų žvalgyba teigia, kad Rusijos vadovybė greičiausiai sieks nustatyti ir taikyti rimtas bausmes tiems Rusijos karininkams, kurie laikomi atsakingais už galimybę šiems incidentams įvykti. 

Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) priėmė sprendimą anuliuoti nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“) transliavimo licenciją.

NEPLP vadovas Ivaras Abolinis pranešė, kad panaikinti transliavimo licenciją nuspręsta dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusijos televizija „Dožd“

Sprendimas priimtas įvertinus pastaruoju metu televizijos padarytus pažeidimus: tai, kad laidose nebuvo garso takelio valstybine kalba, Krymas žemėlapyje buvo pavaizduotas kaip Rusijos teritorijos dalis, o vienas televizijos laidos vedėjas Rusijos armiją pavadino „mūsų kariuomene“ ir galimai išreiškė jai paramą.

Taip pat buvo įvertinta iš Valstybės saugumo tarnybos gauta informacija, kurios turinio I.Abolinis neatskleidė.

„Įvertinusi pažeidimų visumą, NEPLP įsitikino, kad televizijos kanalo „TV Rain“ vadovybė nesuvokia pažeidimų svarbos ir rimtumo, todėl negali vykdyti veiklos Latvijoje“, – sakė NEPLP vadovas.

Sprendimas įsigalios naktį į gruodžio 8-ąją, ketvirtadienį, kai „TV Rain“ privalės nustoti transliuoti Latvijos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad „TV Rain“ savo programas transliuoja ne tik per televiziją, bet ir „Youtube“ platformoje, NEPLP prašys, kad kanalas šioje platformoje būtų užblokuotas ir jo turinys nebūtų prieinamas Latvijoje.

„Rusijoje jie gali laisvai transliuoti internetu“, – pridūrė I.Abolinis.

„Šis sprendimas rodo, kad Latvija yra teisinė ir demokratiška šalis, atvira žiniasklaidai, nes Latvija įsileido daug su Rusija susijusios žiniasklaidos, kuri čia gali laisvai dirbti. Buvo nubaustas tik televizijos kanalas „TV Rain“, kuris pažeidė įstatymą“, – kalbėjo jis.

NEPLP sprendimas gali būti apskųstas.

Anksčiau „TV Rain“ apskundė NEPLP sprendimą skirti baudą už tai, kad nebuvo garso takelio valstybine kalba.

Nepriklausomas Rusijos televizijos kanalas „TV Rain“ kovą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, laikinai sustabdė transliacijas, o vėliau paskelbė atidarantis studijas Rygoje, Amsterdame, Tbilisyje ir Paryžiuje.

Į taikius Nikopolio rajono miestelius ir kaimus naktį „atskrido“ beveik 50 rusų sviedinių: sugadinti namai, dujotiekiai ir elektros linijos. Apie tai savo kanale „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Nikopolio apšaudymas nemažėja... Rusai visą naktį apšaudė iš sunkiosios artilerijos patį Nikopolį, Červonohrihorivsko ir Marhanecko bendruomenes. Beveik 50 priešo sviedinių skrido į taikius miestus ir kaimus“, – rašė jis.

Dniepropetrovsko srities karinės administracijos nuotr./Apšaudytas Nokopolis

V.Rezničenka sakė, kad Nikopolyje buvo sugadinta daugiau nei 10 privačių namų, ūkiniai pastatai, dujotiekiai ir elektros linija. Chervonohrihorivska gyvenvietėje buvo nutraukta elektros linija, dėl ko nutrauktas vandens tiekimas.

„Be vandens liko daugiau nei 9000 šeimų iš kelių kaimų ir miestelių. Energetikai jau pradėjo dirbti“, – sakė jis.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas septyniose Donecko srities vietovėse.

Apie tai rytiniame pranešime pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pranešime teigiama, kad išpuoliai buvo atremti šiose vietovėse: Donecko srities Verchnekamenske, Bachmute, Andrijivkoje, Jakovlivkoje, Soledare, Kurdiumivkoje ir Krasnohorivkoje.

Generalinis štabas pažymi, kad Rusijos okupantai tęsia ginkluotą agresiją prieš Ukrainos valstybę ir nenutraukia smūgių civilinei infrastruktūrai.

„Jie stengiasi išlaikyti laikinai okupuotas teritorijas, sutelkia pastangas atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, vykdo gynybinių linijų ir pozicijų inžinerinį įrengimą laikinai okupuotose ir okupuotose Ukrainos teritorijose. Priešas tęsia puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis ir aktyviai naudoja aviaciją savo antžeminių grupių veiksmams remti“, – rašoma pranešime.

Per pastarąją parą Ukrainos kariai sėkmingai susidorojo su rusų okupantų personalo, ginklų ir karinės technikos sankaupomis. Buvo sunaikintas svarbus priešo objektas.

Kaip pažymima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime, per pastarąją parą gynybos pajėgų aviacija sudavė 15 smūgių prieš personalo, ginklų ir karinės technikos telkinius ir penkis smūgius prieš priešo priešlėktuvinių raketų sistemas.

Be to, Generalinis štabas paslaptingai pranešė apie „svarbaus objekto“ sunaikinimą.

„Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų daliniai ir artilerija per naktį smogė dviem vadavietėms, aštuonioms personalo koncentracijos vietoms ir svarbiam priešo objektui“, – sakoma pranešime.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pateikia karo veiksmų apžvalgą.

Pirmadienį, gruodžio 5 d. Rusijos pajėgos surengė dar vieną raketų smūgių bangą, nukreiptą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Gruodžio 5 d. Ukrainos pajėgos tikriausiai smogė dviem Rusijos strateginėms oro bazėms, padarydamos nedidelę žalą ir tuo pačiu pademonstruodamos Ukrainos gebėjimą smogti Rusijos užnugario zonoms ir galbūt sutrikdyti Rusijos smūgių kampaniją prieš Ukrainos infrastruktūrą.

Rusijos karo tinklaraštininkų bendruomenėje pyktis dėl Rusijos kariuomenės nesugebėjimo užkirsti kelio Ukrainos smūgiams į Rusijos strategines oro bazes, esančias už daugiau nei 450 km nuo Ukrainos pozicijų, nusvėrė pagyras naujausiam smūgių Ukrainai etapui.

VIDEO: Взрыв на военном аэродроме в Энгельсе

Взрыв на военном аэродроме в Энгельсе

Tinklaraštininkai kritikavo Rusijos pareigūnus dėl to, kad jie nesugebėjo numatyti ir užkirsti kelio gruodžio 5 d. dronų smūgiams Engels-2 ir Djagilevo oro bazėse. Atskiri kariniai tinklaraštininkai pažymėjo, kad Rusijos kariniai pareigūnai tinkamai neapsaugojo oro bazių, o kai kurie teigė, kad Rusijos pareigūnai tinkamai neapsaugojo bazių, nors žinojo, kad jos yra aiškūs Ukrainos smūgių taikiniai.

Keli žinomi Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Ukrainos diversinės ir žvalgybinės grupės turėjo smogti smūgį Engels-2 oro bazei iš Rusijos teritorijos, teigdami, kad Ukrainos diversinės ir žvalgybinės grupės veikia Rusijos teritorijoje arba – jei bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Ukrainos teritorijos – kad Maskvai kyla grėsmė iš Ukrainos teritorijos.

Pagrindiniai analitikų pateikiami karinių operacijų akcentai gruodžio 5 d.:

• Rusijos pajėgos toliau gynė savo pozicijas palei Svatovės-Kreminos liniją nuo Ukrainos atakų.
• Rusijos pajėgos toliau palaipsniui didino savo pozicijas aplink Bachmutą, bet dar neapgulė miesto, ir vykdė puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko miesto rajone. Ukrainos šaltiniai teigė, kad nedidelės rusų puolamosios grupės, kurias sudaro 15–20 žmonių, bando prasiskverbti pro Ukrainos linijas.
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai tęsė prievartinį ukrainiečių vaikų perkėlimą iš okupuotų teritorijų Donecko ir Luhansko srityse į Rusiją, prisidengdami tuo, kad vaikams reikalinga speciali medicininė priežiūra.
• Rusijos pajėgos apšaudė daugiau kaip 20 gyvenviečių dešiniajame (vakariniame) Dniepro upės krante ir toliau smogė Chersono miestui.
• Rusijos senatorius Andrejus Klišas iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pasiūlė Kremliui apriboti iš šalies pabėgusių rusų galimybę išvengti mobilizacijos, kad grįžę į Rusiją galėtų gauti darbą.
• Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) pranešė, kad Rusijos kariuomenė kartu su Rusijos vidaus reikalų ministerija imasi veiksmų, kad iki 2023 m. vasario mėn. būtų sukurta elektroninė duomenų bazė, kurioje būtų fiksuojami visų kariškių asmens duomenys ir ribojamas jų judėjimas net ir neuniformuotiems.

Ukraina antradienį skuba visoje šalyje atkurti elektros tiekimą po naujausios Rusijos atakų bangos, surengtos atėjus žiemos šalčiams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalies kariuomenė numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus. Tačiau smūgiai vėl padarė žalos.

„Dėl apšaudymo padarinių“ visuose Ukrainos regionuose bus atjungiama elektra, sakoma ukrainiečių nacionalinės energetikos bendrovės „Ukrenerho“ pranešime „Telegram“.

„Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė dėl pasirinktų taikinių neabejojantis, kad Rusijos kariuomenė konsultavosi su rusų elektros inžinieriais.

„Šiai atakai Rusijos pasirinktas laikas yra susijęs su jų troškimu padaryti kuo daugiau žalos“, – vienai ukrainiečių naujienų laidai sakė V.Kudryckis ir atkreipė dėmesį, kad atakos surengtos prasidedant didžiausių šalčių laikotarpiui.

„Mūsų remontininkai dirbs dėl energetinės sistemos atstatymo“, – pridūrė jis.

Kone pusė Ukrainos energetinės sistemos jau yra apgadinta per ne vieną mėnesį rengiamus smūgius elektros infrastruktūrai. Dėl to gyventojai dažnai lieka be elektros ir šilumos tokiu metu, kai lauke oro temperatūra nukrinta žemiau nulio.

Rusija neketina atitraukti savo karių iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos.

Tai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, komentuodama Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi žodžius, kad ekspertai yra arti priimtino Ukrainos ir Rusijos susitarimo dėl saugumo zonos aplink Zaporižios elektrinę sukūrimo.

Pasak M.Zacharovos, tiesioginių Rusijos ir Ukrainos derybų šiuo klausimu nėra.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominės elektrinė

„Negalima kalbėti apie jokį Zaporižios AE išėmimą iš Rusijos kontrolės ar jos kontrolės perdavimą kokiai nors „trečiajai šaliai“. Gamykla yra Rusijos teritorijoje ir ją visiškai kontroliuoja Rusija. Mes manome, kad tik mes galime užtikrinti fizinę ir branduolinę Zaporižios AE saugą“, – sakė ji.

Pavasarį rusų okupacinė kariuomenė užėmė Enerhodarą, kur yra Zaporižios atominė elektrinė. Jie ne kartą smogė į jos teritoriją.

Anksčiau Rusijos leidinys „Meduza“ pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos gali sutikti išvesti karius iš elektrinės, jei gaus garantijas dėl nenutrūkstamo dujų ir naftos tranzito per Ukrainos teritoriją.

Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad norėtų rasti sprendimą, kaip iki 2022 m. pabaigos užtikrinti elektrinės saugumą.

Jis taip pat nori susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos diktatoriumi V.Putinu.

Lapkričio pabaigoje paaiškėjo, kad TATENA sustiprins savo veiklą visose Ukrainos branduolinėse elektrinėse.

Antradienio naktį Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė Zaporižios priemiestį.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas. Preliminariais duomenimis, per smūgį niekas nebuvo sužeistas.

„Naktį rusų teroristai vėl surengė raketinį smūgį regioninio centro apylinkėms. Viena iš raketų pataikė į Stepnios teritorinės bendruomenės teritoriją. Buvo apgadinta infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai“, – sakė jis.

Su kiekvienu nauju deokupuotu miestu matoma vis daugiau rusų karių žiaurumo prieš civilius gyventojus, feisbuke pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas, informuodamas apie susitikimą su Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Volkerio Tiurko vadovaujama delegacija. Ombudsmenas pažymėjo, kad Chersone ne tik buvo laikomi nelaisvėje civiliai, o tai jau yra tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas, bet ir ištisas savaites vienoje ankštoje kameroje kartu laikomi moterys ir vyrai.

„Užfiksavome, kad kaliniai visą parą stebimi garso ir vaizdo kameromis ir kankinami bendraujant tarpusavyje. Siaubą kelia tai, kad kuriamos kameros vaikams, kuriose Rusijos kariškiai laikė ir kankino nepilnamečius“, – sakė jis.

D.Lubinecas kalbėjo apie Rusijos teroristinius veiksmus, kuriais ji kelia sąlygas ir žudo nekaltus žmones, jei jų nesilaikoma, todėl „pasaulis turi tai sustabdyti“.

Jis sakė, kad susitikime kalbėta apie smurtą dėl lyties, įskaitant smurtą prieš vaikus, taip pat apie pagarbą vaiko teisėms priverstinės deportacijos ir vaikų grobimo kontekste ir Rusijos sisteminę genocido politiką prieš Ukrainos vaikus, kurie prievarta perduodami Rusijos pilietybei.

Jis pridūrė, kad Ukraina yra suinteresuota sukurti veiksmingą tarptautinę karo belaisvių teisių apsaugos sistemą, atkreipdamas dėmesį į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto neveiklumą ir inertiškumą.

Pirmadienį Rusija apšaudė vieną iš DTEK energetikos įmonių.

Apie tai pranešė DTEK savo „Telegram“ kanale. Pranešime teigiama, kad vietoje dirba tik būtiniausi darbuotojai, užtikrinantys saugumą, o kiti dirba nuotoliniu būdu.

„Dėl dar vienos masinės Rusijos atakos nukentėjo „DTEK Energy“ energetikos įmonė, kurią priešo kariuomenė jau kelis kartus buvo užpuolusi. Dėl šios priežasties ji buvo atjungta nuo energetikos sistemos. Dėl bendrovės veiklos sustabdymo regione buvo apribotas elektros ir šilumos tiekimas“, – sakoma pareiškime.