Žiniasklaida: O.Scholzas nusprendė perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

„Rusija ruošiasi naujai agresijos bangai – su visomis pajėgomis, kurias ji gali sutelkti. Dabar okupantai jau didina spaudimą Bachmuto, Vuhlaharo ir kitose vietovėse“, – antradienio kreipimesi sakė V.Zelenskis.

„Rusijos šeimininkai nori į kovą mesti daugiau savo žmonių ir technikos“, – kalbėjo jis.

V.Zelenskis pabrėžė, kad „laisvasis pasaulis“ turėtų stiprinti bendradarbiavimą, kad užkirstų kelią naujiems Rusijos nusikaltimams.

Prezidentas pažymėjo, kad dabar svarbiausia yra sparčiai įgyvendinti viską, dėl ko Ukrainos pusė susitarė su partneriais.

Visų pirma Ukrainai reikia modernių tankų: „Kalbama ne apie penkis, dešimt ar penkiolika tankų. Poreikis yra didesnis.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas gavo 1 mln. dolerių palikimą ir visus pinigus paaukojo Ukrainos kariuomenei, rašo „The New York Times“. Informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų viešųjų ryšių departamentas. 

Pasak „The New York Times“, dosnų palikimą V.Zalužnui patikėjo ukrainiečių kilmės amerikietis Hrihorijus Stepancas. Apie tai pranešė jo šeima. 

Sausio mėnesį generolas visą gautą sumą paaukojo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba.

„Visus šiuos pinigus generolas Zalužnas pervedė į specialią Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą“, – nurodė kariuomenės atstovai. 

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Valerijus Zalužnas

„Visą savo gyvenimą atidaviau ginkluotosioms pajėgoms. Net nesuabejojau, ką turėčiau daryti su savo palikimu. Akivaizdu, kad paskutinė Hrihorijus valia buvo paremti Ukrainos kariuomenę per mane. Esu dėkingas visiems, kurie padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Esu dėkingas savo šeimai už supratimą“, – teigė V.Zalužnas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) tikrintose Ukrainos atominėse elektrinėse karinė įranga nėra laikoma, antradienį EP įstatymų leidėjams pareiškė JT branduolinės priežiūros tarnybos vadovas Rafaelis Grossi.

Jo komentarai paneigė ankstesnius Rusijos kaltinimus.

„Šį rytą pavedžiau savo komandoms imtis visapusiškos objektų peržiūros bendradarbiaujant ir kooperuojantis su šių objektų vadovybe Ukrainoje, kad įsitikintume, ar iš tiesų juose yra saugoma, dislokuojama ar perkeliama kokia nors karinė įranga. Ir, žinoma, šių patikrinimų rezultatai buvo neigiami“, – Briuselyje vykusioje asamblėjoje sakė R.Grossi.

„Scanpix“/AP nuotr./Rafaelis Grossi Ukrainoje

R.Grossi komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Rusija dar kartą apkaltino Ukrainą, esą ji naudoja branduolinių elektrinių objektus Vakarų tiekiamiems ginklams laikyti.  

JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as teigia, kad jo šalis „nuolat dalyvauja“ pokalbiuose su sąjungininkais ir partneriais dėl karinės įrangos Ukrainai, tačiau jis nepatvirtino antradienį pasirodžiusios informacijos apie JAV planus perduoti Ukrainai „Abrams“ tankus ir O.Scholzo sprendimą siųsti „Leopard“.

„AP“/„Scanpix“/Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as

„Nesiruošiame užbėgti už akių galimiems kitų sąjungininkų, kitų partnerių pranešimams <...>“, – sakė jis.

„Mes neatmetame galimybių“, – pridūrė jis.

Spaudos konferencijoje N.Price'as taip pat sakė, kad būsimoji JAV ambasadorė Rusijoje Lynne Tracy susitiko su Rusijos ambasadoriumi JAV Anatolijumi Antonovu. 

N.Price'as patikino, kad pareigūnai neaptarė „jokios formos derybų susitarimo dėl žiauraus Rusijos karo su Ukraina“.

Anot jo, ambasadorė turėtų pradėti darbą Rusijoje „vėliau šį mėnesį“.

„Mes aiškiai išreiškėme savo norą išlaikyti atvirus bendravimo su Rusija kanalus“, – sakė jis. 

Berlynas dar nepateikė oficialaus leidimo Varšuvai, ketinančiai į Ukrainą siųsti „Leopard 2“ tankus, rašo CNN.

Anksčiau antradienį Vokietijos vyriausybės spaudos tarnyba patvirtino gavusi Lenkijos prašymą eksportuoti Vokietijoje pagamintus pagrindinius kovos tankus į Ukrainą. 

Šveicarijos nacionalinės tarybos Saugumo komisija pritarė iniciatyvai pakeisti šalies teisės aktus, kad būtų leista reeksportuoti šveicariškus ginklus iš trečiųjų šalių į Ukrainą, rašo BBC rusų kalba.

Pagal šiuo metu galiojantį karinės nuosavybės įstatymą eksportas negali būti patvirtintas, jei šalyje, į kurią ginklus ketinama siųsti, vyksta karas.

Pasiūlymui pakeisti įstatymą pritarė 14 Komisijos narių, nepritarė – 11 parlamentarų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Kyjivas

„Dauguma Komisijos narių mano, kad Šveicarija turėtų prisidėti prie Europos saugumo ir teikti didesnę paramą Ukrainai. Jų nuomone, siūlomos pataisos neprieštarauja neutralumo įstatymui, nes jomis neleidžiamas tiesioginis karinės įrangos eksportas į konfliktų zonas, o tik deklaracijos, draudžiančios reeksportą iš šalių, įsigijusių šveicariškų ginklų“, – sakoma parlamento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Įstatymo pakeitimams dar turės pritarti abeji parlamento rūmai.

Antradienį vakare žinią patvirtino vieno dingusiu laikyto vyro šeima bei JK užsienio reikalų ministerija. 

Pranešama, kad žuvusieji – 28 metų savanoris Chrisas Parry ir 48 metų Andrew Bagshaw. Paskutinį kartą gyvi jie buvo pastebėti sausio 6 d. netoli Soledaro miesto.

Ch.Parry ir A.Bagshaw buvo oficialiai paskelbti dingusiais be žinios.

Sausio 11 d. „Wagner“ įkūrėjo J.Prigožino „Telegram“ kanale buvo paskelbtos abiejų vyrų pasų nuotraukos. J.Prigožinas teigė, kad rastas vieno iš vyrų kūnas su dokumentais.

V.Zelenskis prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju paskyrė Oleksijų Kulebą, dirbusį Kyjivo regioninės valstybinės administracijos vadovu.

Sausio 24 d. rytą prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko patvirtino, kad atsistatydina iš pareigų.

Antradienį V.Zelenskis iš pareigų atleido kelių regionų karinių administracijų vadovus: Jaroslavą Januševičių (Chersonas), Dmytro Živickį (Sumai), Oleksandrą Staruchą (Sumai), Valentiną Reznyčenko (Diepropetrovskas).

Rusijos sportininkams 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse „neturėtų būti vietos“, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.

Tai jis per pokalbį telefonu pasakė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui.

„Ypač pabrėžiau, kad sportininkams iš Rusijos neturėtų būti vietos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“, – po pokalbio „Telegram“ platformoje parašė V.Zelenskis.

Europos šalims svarstant galimybę tiekti Ukrainai galingus tankus „Leopard“, Suomijos prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis galėtų pasiūlyti savo mokymo pajėgumus būsimiems tankų daliniams.

„Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose vis dar yra šauktinių. Tai reiškia, kad mūsų mokymo sistema yra labai išvystyta“, – sakė prezidentas Sauli Niinisto spaudos konferencijoje su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu per netikėtą vizitą Kyjive.

„Jie kasmet priima naujokus, juos apmoko. Mes turime labai kokybiškus mokymus ir patalpas stažuotojams“, – pridūrė jis.

Europos sąjungininkai spaudžia Vokietiją leisti eksportuoti savo tankus „Leopard“, kuriuos naudoja kelios ginkluotosios pajėgos visame pasaulyje, įskaitant Suomiją.

commons.wikimedia.org/Anders Lagerås nuotr./Tankas „Leopard 2“

S.Niinisto pabrėžė, kad vyksta diskusijos ne tik dėl atskirų tankų, bet ir dėl „didesnio dalinio“ ir „kaip jį sukurti“.

„Galiu tik pažadėti, kad šiame dalinyje esame konstruktyvūs“, – sakė jis.

Anot Suomijos lyderio, yra „įvairių galimybių“, kaip Suomija galėtų prisidėti prie šios paramos.

Tuo metu V.Zelenskis teigė, kad jiedu aptarė „atskiros platformos sukūrimą, siekiant sustiprinti Ukrainą šarvuota technika, įskaitant tankus“.

„Labai džiaugiuosi, kad Suomija ten užims svarbią vietą“, – sakė jis.

S.Niinisto sakė, kad klausimas, ar Suomija tieks Ukrainai kai kuriuos savo tankus „Leopard“, tebėra atviras, nes dėl ilgos sienos su Rusija Šiaurės šalis šį klausimą turi svarstyti atsakingai.

Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto praėjusią savaitę pareiškė, kad tikisi, jog „sprendimas (pristatyti „Leopard“ tankus) bus įgyvendintas, ir Suomija tikrai yra pasirengusi prisidėti prie šios paramos“.

Antradienį Vokietija pareiškė, kad sąjungininkai galėtų pradėti mokyti Ukrainos pajėgas naudotis „Leopard“, tačiau nesuteikė leidimo jų siųsti į Ukrainą.

Berlynas pabrėžė, kad sprendimas yra neišvengiamas.

Suomijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė apie 400 mln. eurų karinės pagalbos Ukrainai paketą – didžiausią iki šiol ir apimantį sunkiąją artileriją bei amuniciją.

Nuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios viename Rusijos pasienio regione žuvo 25 žmonės ir daugiau kaip 90 buvo sužeista, prezidentui V.Putinui pranešė Belgorodo regiono gubernatorius.

„Ukraina, priešas, taikosi į taikias gyvenvietes. Žuvo 25 žmonės, 96 buvo sužeisti“, – per televiziją V.Putinui sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Tai pirmas kartas, kai nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos pareigūnai paskelbė oficialų žuvusiųjų skaičių kokiame nors Rusijos regione.

V.Gladkovas taip pat sakė, kad iš pasienio kaimų teko evakuoti apie 6500 žmonių, kurie iš esmės yra „pabėgėliai“.

AP/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas

Tuo metu V.Putinas pagyrė regiono valdžios institucijas už „padėties stabilizavimą“.

Belgorodo regionas, įskaitant to paties pavadinimo miestą, nuo praėjusių metų vasario 24 dienos, kai Rusijos lyderis pasiuntė savo karius į Ukrainą, ne kartą buvo apšaudytas.

Maskva taip pat apkaltino Kyjivą įvykdžius dronų smūgių į karinius aerodromus, esančius už šimtų kilometrų nuo sienos su Ukraina.

Po pralaimėjimų mūšio lauke Ukrainos žemėse pasienyje esančių Belgorodo ir Kursko sričių valdžios institucijos sustiprino gynybos linijas.

Susitikime V.Putinas gyrė Rusijos ginkluotę.

„Praktiniai koviniai veiksmai parodė, kad Rusijos oro gynyba yra viena geriausių pasaulyje“, – sakė jis gubernatoriui.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį vakare pranešė, kad okupuotame Kryme Rusija tęsia „slaptą mobilizaciją“, nuo kurios ypač kenčia ten gyvenantys ukainiečiai. 

„Sevastopolio mieste nuo 2023 m. sausio 20 d. Rusijos kariniams komisariatams pavesta papildyti Rusijos nuostolius vadinamojoje “specialiojoje karinėje operacijoje„ Juodosios jūros laivyno dalinių vietos civilių sąskaita. Visi civiliai darbuotojai turi užpildyti formas, kuriose turi pateikti informaciją apie savo karinį laipsnį rezerve ir vairuotojo pažymėjimą“, – nurodo štabas. 

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai prie Soledaro

„Rusijos okupantai ir toliau patiria didžiulius nuostolius. Daugiau kaip 450 sužeistų okupantų gydomi okupuoto Dniprorudnės miesto ligoninėje Zaporižios srityje. Vasyljivkos rajono ligoninė, Zaporižios srityje, taip pat perpildyta sužeistų rusų okupantų“, – nurodoma pranešime. 

Mūšyje su okupantais iš Rusijos žuvo Ukrainos dailiojo čiuožimo atstovas Dmytro Šarparas.

Vos tik Rusija pradėjo invaziją, 25-erių vyras prisijungė prie savo šalies gynybos pajėgų.

Galiausiai jo gyvenimas baigėsi kovoje šalia Bachmuto, informaciją patvirtino ir Ukrainos valdžios institucijos.

Charkive gimęs sportininkas jis čiuožė poroje su Anastasija Pobiženko. Duetas iškovojo sidabro medalius Ukrainos čempionate 2015 ir 2016 metais, prieš tai jie skynė medalius jaunimo pirmenybėse.

Trečiadienį Vokietijos parlamentas svarstys, ar perduoti Ukrainai tankus „Leopard“, rašo CNN. 

Opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) partijos paprašė surengti debatus, argumentuodamos, kad nori „nutraukti federalinės vyriausybės „Leopardų“ blokadą“. Opozicinės partijos teigia, rašoma parlamento interneto svetainėje, kad Vokietijos vyriausybė „turėtų bijoti prarasti savo sąjungininkų pasitikėjimą“.

Debatai prasidės trečiadienį ryte.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida.

Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Ankarą papiktino savaitgalį prie jos ambasados Stokholme prieš islamą nusiteikusio politiko sudeginta Korano kopija.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vokietijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies kariuomenė turi 320 „Leopard 2“ tankų, tačiau, kaip rašo CNN, nepatikslino, kiek iš jų šiuo metu yra paruošti naudojimui kovoje.

Šį skaičių sudaro A5, A6, A7 serijos tankai. Vokietijos kariuomenė nebeturi senesnio modelio „Leopard 1“, taip pat „Leopard“ 2 A4 serijos tankų. 

Ginkluotę gaminanti bendrovė „Rheinmetall“ praėjusią savaitę pranešė, kad turi 139 „leopardus“, tačiau iš jų tik 29 „Leopard 2“ tankai bus paruošti naudojimui pavasarį. Visi jie teoriškai pažadėti kitoms šalims. 

commons.wikimedia.org/Anders Lagerås nuotr./Tankas „Leopard 2“

Pasak bendrovės, likusių tankų paruošimas truktų ilgiau.

Antradienį „Rheinmetall“ atstovas spaudai CNN sakė, kad iš likusių atsargų – 88 tankų „Leopard 1“ – kelis būtų galima pristatyti maždaug per devynis mėnesius, o likusius – per metus. 

Kita Vokietijos ginklų gamintoja, FFG, savo sandėliuose turi 99 „Leopard 1“ modelio tankus, CNN teigė bendrovės atstovas spaudai. 

„Bloomberg“ pranešė, kad Vokietija jau trečiadienį gali duoti Lenkijai sutikimą siųsti į Ukrainą vokiškus tankus „Leopard 2“.

Su situacija susipažinę asmenys su naujienų agentūra kalbėjosi po to, kai Lenkija antradienį pateikė oficialią paraišką. Vokietijos įstatymai reikalauja, kad prieš reeksportuodama bet kokią savo karinę įrangą, ji duotų sutikimą.

Gavusi Lenkijos prašymą, Vokietija pareiškė, kad reaguos „būtina skuba“.

Leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija linkusi perduoti Ukrainai „Abrams“ tankų. Paskelbta, jog pranešimas apie tai turėtų būti paviešintas šią savaitę.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV lyderis Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Žurnalistų Michelo Gordono ir Gordono Luboldo straipsnyje teigiama, jog transatlantinį nesutarimą dėl tankų galima išspręsti.

„Toks pranešimas būtų platesnio diplomatinio susitarimo su Vokietija dalis, pagal kurį Berlynas sutiktų atsiųsti mažesnį skaičių savo tankų “Leopard 2„ ir taip pat pritartų, kad Lenkija ir kitos šalys pristatytų Ukrainai kitų Vokietijoje pagamintų tankų“, – rašoma straipsnyje.

Teigiama, jog JAV pozicija pasikeitė po sausio 17 d. įvykusio JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo scholzo pokalbio, per kurį, priešingai Pentagono sprendimui, J.Bidenas sutiko apsvarstyti galimybę aprūpinti Ukrainą tankais „Abrams“. 

Aukšto rango Vokietijos pareigūnas leidiniui „The Wall Street Journal“ teigė, kad, nors šis klausimas daugiau nei savaitę buvo intensyvių Vašingtono ir Berlyno derybų objektu, regis, artėja prie sprendimo.

„Politico“ rašo, kad vienas iš dviejų J.Bideno administracijos pareigūnų įvardijo ir konkretų tankų, kuriuos būtų galima perduoti, skaičių – 30. 

JAV ir Vakarų šalių pareigūnai ragina Ukrainą perkelti savo susitelkimą nuo kelis mėnesius trunkančių žiaurių kovų rytiniame Bachmuto mieste prie galimo puolimo pietuose, naudojant kitokį kovos stilių, kuris leistų visapusiškai išnaudoti milijardus dolerių kainuojančią naują karinę techniką, kurią skyrė sąjungininkai, pranešė CNN.

Jau beveik šešis mėnesius Ukrainos pajėgos kovoja su rusais dėl maždaug 58 km teritorijos ruožo Bachmute, kuris įsikūręs tarp separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų. Dėl smarkių apšaudymų miestas beveik visiškai sugriautas.

„Tai žiauri ir įnirtinga kova, – praėjusią savaitę CNN teigė vienas aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas. Kiekviena pusė per dieną apsikeičia 100-400 metrų žemės plotu ir beveik kasdien paleidžia po kelis tūkstančius artilerijos sviedinių“.

„[Bachmutas] yra mažiau patrauklus kariniu požiūriu, kalbant apie bet kokią infrastruktūrą, nei galėtų būti, jei nebūtų taip sunaikintas.“

Dabar, prieš, kaip manoma, laukiančią žiaurią pavasario kovą, JAV ir Vakarų pareigūnai įžvelgia taktinę galimybę Ukrainai. Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos karinės pajėgos sulaukia vis daugiau pasiūlymų sumažinti nuostolius Bachmute, kuris, jų teigimu, Ukrainai neturi didelės strateginės reikšmės, ir sutelkti dėmesį į puolimo planavimą pietuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ruošiasi keršyti ir kaupia jėgas, tačiau turi pralaimėti.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, V.Zelenskis tai pasakė per bendrą spaudos konferencija su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto.

„Informavau poną prezidentą apie situaciją mūšio lauke, Rusijos skaičiavimus artimiausiai ateičiai. Akivaizdu, kad Rusijos vadovybė ruošiasi keršyti, telkia pajėgas, bet akivaizdu ir tai, kad teroristinė valstybė turi pralaimėti“, – sakė jis. .

Pasak Ukrainos prezidento, jis su S.Niinisto aptarė, ko konkrečiai reikia „mūšio lauke“ Ukrainai.

„Šiame kontekste taip pat aptarėme Suomijos dalyvavimą šalių koalicijoje dėl Ukrainos aprūpinimo moderniais vakarietiškais tankais. Dėkojame už paramą tai darant, toks indėlis į pergalę mums labai svarbus“, – sakė V.Zelenskis. 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo kalboje Europos Taryboje nevengė šiuo metu jos šaliai daug įtampos keliančios temos dėl tankų tiekimo Ukrainai ir paragino visus laikytis vienybės ir darnos, kol vyks diskusijos.

„Jei pradėsime ar tęsime šį žaidimą, siekdami pirštais rodyti į kitus, nes taip patogiau, tuomet Rusija ir Putinas laimės“, – pareiškė ministrė.

„AP“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

„Štai kodėl aš nesikreipiu į vienas ar kitas šalis, klausdama, kodėl nebuvo pristatytos haubicos, kai jas pristatė Nyderlandai ir Vokietija“, – savo kalboje sakė A.Baerbock.

„Tai niekuo nesibaigia. Tai baigiasi tik Europos suskaldymu. Todėl jau pastarosiomis dienomis sakiau: taip, mes turime padaryti daugiau, kad apgintume Ukrainą, taip, mes turime padaryti daugiau dėl tankų. Tačiau svarbiausia ir esminė dalis yra ta, kad mes tai darome kartu, o ne kaltiname Europą, nes kariaujame karą prieš Rusiją, o ne karą vieni prieš kitus.“

Britų nacionalinis transliuotojas BBC pranešė, jog Baltarusiją stebinti grupė juos informavo, kad Baltarusijoje, kuri šiaurėje ribojasi su Ukraina, pakilo naikintuvas.

Ukrainoje paskelbtas oro pavojus.

Antradienį Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ paskelbė, jog šalies įstatymų leidėjai parengė įstatymo projektą, kuriuo reikalaujama, kad piliečiai registruotųsi internetu ir rezervuotų konkrečią datą ir laiką Rusijos sienai kirsti.

Kremliaus atstovas spaudai Dimitrijus Peskovas pridūrė, kad tai nėra plano apriboti piliečių keliones už Rusijos ribų dalis.

„Ne (tokie planai) Kremliuje nesvarstomi“, – sakė atstovas.

„Siūlomos pataisos turės įtakos tik krovininiam transportui“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pabrėžė Valstybės Dūmos transporto komiteto vadovas Jevgenijus Moskvičiovas.

Įstatymo projektas pirmadienį buvo paskelbtas internete, tačiau nuo antradienio ryto buvo pašalintas, pranešė naujienų agentūra.

Kremlius ir kiti Rusijos pareigūnai ne kartą neigė plačiai paplitusius spėliojimus, kad Maskva planuoja sausio mėn. uždaryti šalies sienas ir galbūt paskelbti antrąją mobilizacijos bangą.

Antradienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Lenkija prašys Europos Sąjungos kompensuoti išlaidas už tankus „Leopard 2“, kuriuos ji nori perduoti Ukrainai.

„Kreipsimės į Europos Sąjungą dėl kompensacijos, tai bus dar vienas geros valios išbandymas“, – spaudos konferencijoje sakė Lenkijos premjeras.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mateuszas Morawieckis

M.Morawieckis teigė besitikintis greito Vokietijos atsakymo į Varšuvos prašymą leisti reeksportuoti vokiškus į tankus į kariaujančią Ukrainą. 

„Tikiuosi, kad atsakymas iš Vokietijos bus gautas greitai, nes vokiečiai delsia, išsisukinėja, elgiasi sunkiai suprantamai“, – nuogąstavo M.Morawieckis.

„Matome, kad jie nenori padėti Ukrainai geriau apsiginti“.

Antradienį iš Ukrainos bendruomenių ir teritorijų plėtros ministerijos atsistatydino du viceministrai, o vyriausybę, kurią apėmė korupcijos skandalas po to, kai iš pareigų buvo atleistas infrastruktūros viceministras Vasilijus Lozinskis, pradėjo palikti daugiau aukšto rango pareigūnų.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Viačeslavas Negoda ir Ivanas Lukerija patvirtino šią informaciją savo paskyrose socialiniame tinkle „Facebook“.

Antradienį taip pat atsistatydino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka ir gynybos ministro pavaduotojas Viačeslavas Šapovalovas, iš pareigų buvo atleistas ir generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenko. 

Pranešta, jog taip pat nušalinti penki Dniepropetrovsko, Zaporižios, Kyjivo, Sumų ir Chersono sričių gubernatoriai.

Pirmadienį įsiplieskus diskusijoms dėl aukšto rango Ukrainos pareigūnų nušalinimo nuo pareigų, leidinio „Guardian“ žurnalistė Isobel Koshiw atkreipė dėmesį, jog prieš karą korupcijos skandalai „buvo beveik kasdienis Ukrainos politinio gyvenimo reiškinys“.

Ji priminė, kad organizacija „Transparency International“ 2021 m. šaliai skyrė 122 vietą iš 180. 

„Taigi Ukraina buvo viena iš labiausiai korumpuotų pasaulio šalių. ES antikorupcinės reformos buvo iškeltos kaip vienas iš pagrindinių reikalavimų Ukrainai siekiant narystės ES“, – rašė I.Koshiw.

Žurnalistės nuomone, po karo žinomų korupcijos atvejų buvo daug mažiau, nes visuomenė sutelkė dėmesį į karo veiksmus.

„Tačiau pastaraisiais mėnesiais žurnalistai vėl ėmėsi kruopščiai tikrinti elitą“, – pareiškė ji.

Kremlius antradienį pareiškė, kad iš Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“ tiekimo Ukrainai nebus „nieko gero“, didėjant spaudimui Berlynui duoti leidimą dėl šios ginkluotės tiekimo Kyjivui.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per kasdienę spaudos konferenciją sakė, kad „šios siuntos nieko gero neatneš būsimiems Berlyno ir Maskvos santykiams“, o vėliau pridūrė, jog jos „paliks ilgalaikį pėdsaką.“

D.Peskovo teigimu, šiuo metu „nevyksta joks esminis dialogas nei su Vokietija, nei su kitomis ES ir NATO šalimis“.

„Žinoma, tokie pristatymai nieko gero nežada santykių ateičiai. Jie paliks neišvengiamą pėdsaką“, – pridūrė D.Peskovas per eilinę trumpą spaudos konferenciją.

Vokietijos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad sąjungininkės gali pradėti mokyti Ukrainos pajėgas naudotis tankais „Leopard“, nors Berlynas vis dar nepriėmė sprendimo, ar leisti tiekti šią ginkluotę Kyjivui.

„Aiškiai paraginau šalis partneres, kurios turi parengtų dislokavimui tankų „Leopard“, apmokyti Ukrainos pajėgas dirbti su šiais tankais“, – sakė Borisas Pistorius.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas palankiai įvertino „aiškią žinią“ iš vokiečių ministro, „nes priėmus sprendimą dėl kovinių tankų pristatymo, prireiks šiek tiek laiko juos identifikuoti, paruošti ir apmokyti ukrainiečius“ karius jais naudotis.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Interviu transliuotojui ZDF B.Pistorius kiek anksčiau sakė, kad Vokietija padės Ukrainai laimėti karą su Rusija, tačiau sprendimas dėl to, ar Berlynas tieks Kyjivui tankus „Leopard“, dar nepriimtas.

„Remiame Ukrainą, kad [ji] nepralaimėtų šio karo, kad [ji] laimėtų... prieš Rusiją, – sakė ministras. – Dėl šio tikslo Vokietija daro daugiau nei praktiškai bet kuri kita sąjungininkė, išskyrus JAV.“

Paklaustas, kada Vokietija planuoja apsispręsti dėl vokiečių gamybos tankų „Leopard“, kurių Kyjivas jau seniai siekia, B.Pistorius nurodė, kad tai priklauso ne nuo jo.

„Šis sprendimas bus priimtas kanceliarijoje“, – sakė jis.

Ministras taip pat gynė kanclerį Olafą Scholzą nuo kaltinimų, kad jis dvejoja dėl „Leopard“ tiekimo.

„Vadovavimas nereiškia aklo ėjimo priekyje, – sakė B.Pistorius. – Jei sprendimui prireiks dar dienos ar dviejų, tai tiesiog taip yra.“

B.Pistorius pareigas pradėjo eiti praėjusią savaitę, labai svarbiu metu Vokietijos gynybos ministerijai, kai šalis patiria didelį tarptautinį spaudimą pritarti tankų „Leopard“ siuntimui į Ukrainą.

Nors dešimtys šalių yra pažadėjusios sunkiosios karinės technikos, Kyjivas reikalauja galingesnių „Leopard“, laikomų svarbiausiu veiksniu prasiveržimui pro priešo linijas.

Šiuos vokiečių gamybos tankus naudoja kelios Europos Sąjungos valstybės, bet jos prašo Berlyno leidimo nusiųsti jų Ukrainai pagal Vokietijos karo ginklų kontrolės įstatymą.

Lenkija pirmadienį padidino spaudimą Berlynui pareikšdama, kad būtų pasirengusi nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“ ir be leidimo.

Tačiau B.Pistorius tvirtino, kad nėra jokio skilimo tarp Ukrainos sąjungininkių Vakaruose.

Stebėtojams būtų „labai patartina be reikalo neįsivaizduoti šio tariamo skilimo NATO viduje“, sakė jis.

Po antradienį priimto oficialaus Lenkijos prašymo reeksportuoti tankus „Leopard“ į Ukrainą ir Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus bei NATO vadovo Jenso Stoltenbergo susitikimo Užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog teliko priimti galutinį sprendimą, ar Vokietija siųs tankus pati, ar leis tai padaryti kitoms šalims.

„Galiausiai sprendimas bus priimtas kanceliarijoje, bendru vyriausybės sutarimu“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Tobias Lindneris Berlyne surengtos gynybos konferencijos „Handelsblatt“ metu.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Annalena Baerbock

„Manau, kad mano ministrės pozicija šioje diskusijoje yra gerai žinoma“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock, kuri sekmadienį pareiškė, kad Vokietija netrukdys kitoms šalims tiekti Kyjivui tankų „Leopard“.

„Šiuo metu Berlyno vyriausybė laukia, kokios šalys pateiks reeksporto prašymus, kurie vėliau bus perduoti Vokietijos nacionalinio saugumo tarybai, priimančiai sprendimus dėl tokių prašymų“, – sakė T.Lindneris.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, jog Vokietija gavo oficialų Lenkijos prašymą reeksportuoti tankus „Leopard“ į Ukrainą.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas

Tviteryje naujienas pranešęs Gynybos ministras ragino prie tankų perdavimo Ukrainai prisijungti ir Vokietiją.

„Vokietija jau gavo mūsų prašymą leisti perduoti tankus „Leopard 2“. Taip pat raginu Vokietijos pusę prisijungti prie Ukrainą remiančių šalių koalicijos, aprūpinant ją tankais. Tai mūsų bendras reikalas, nes ant kortos pastatytas visos Europos saugumas!“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas yra įsitikinęs, kad Aljansas greitai ras sprendimą dėl vokiškų kovinių tankų tiekimo Ukrainai, teigė jis po antradienį Berlyne įvykusio susitikimo su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi.

„Šiuo lemiamu karo momentu privalome aprūpinti Ukrainą sunkesnėmis ir pažangesnėmis sistemomis ir turime tai padaryti greičiau“, – pareiškė J.Stoltenbergas.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

„Palankiai vertinu mūsų šiandieninę diskusiją. Aptarėme kovinių tankų klausimą. Konsultacijos tarp sąjungininkų bus tęsiamos ir esu įsitikinęs, kad greitai turėsime sprendimą“, – pridūrė NATO vadovas.

B.Pistoriaus teigimu, tarp sąjungininkių nesama nesutarimų dėl sunkiųjų kovinių tankų siuntimo Ukrainai, ir pabrėžė, kad Berlynas imsis skubių veiksmų, jei bus priimtas teigiamas sprendimas.

Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad NATO neturi tapti viena iš Ukrainoje kariaujančių pusių.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje paskelbė, jog antradienį Ukrainos vadovybėje prasidėjęs perversmas personalo srityje tik įrodo, jog šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis reaguoja į „pagrindinį visuomenės reikalavimą“, jog teisingumas turi būti taikomas visiems.

„V.Zelenskio personalo sprendimai liudija pagrindinius valstybės prioritetus. Jokių “užmerkiamų akių„. Karo metu kiekvienas turi suprasti savo atsakomybę. Prezidentas mato ir girdi visuomenę“, – rašė M.Podoliakas.

Rusijos Federacijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pirmadienį interviu su JAV žurnaliste Kim Iversen metu pareiškė, jog NATO ir Vakarų šalys iš esmės yra įsitraukusios į konfliktą Ukrainoje, tačiau peržengtos dar ne visos raudonos linijos.

„Siunčiame vis daugiau signalų, kad, kai kurios raudonos linijos jau peržengtos, bet galbūt pačios raudoniausios iš jų – dar ne. Kai turi reikalų su tokia branduoline galybe kaip Rusija, turi apskaičiuoti visas galimybes, jei nori vis toliau ir toliau eskaluoti karą“, – sakė D.Polianskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Dmitrijus Polianskis

Jis pakartojo Kremliaus poziciją, jog Vakarų ginklų siuntimas Ukrainai „drastiškai nepakeis“ Rusijos specialiosios karinės operacijos rezultato, tačiau pavojingų ribų peržengimas didina Vakarų „tiesioginio įsitraukimo “ į konfliktą Ukrainoje riziką.

Pasak diplomato, Rusija nenori „tiesioginio karo“ su Šiaurės Atlanto aljansu, o „NATO sako tą patį“.

„Iš tikrųjų tiekiami ne tik ginklai. Ukrainoje yra specialistų, kurie dirba su šiais ginklais, daugelis jų negali būti eksploatuojami, jei šalia jų nėra Vakarų specialistų“, – teigė jis.

D.Polianskio teigimu, JAV „tiesiogiai dalyvauja planuojant operacijas“, kurias vykdo Ukrainos kariuomenė, o NATO šalys taip pat teikia „palydovinės žvalgybos informaciją“.

„NATO de facto kariauja Ukrainoje. Galbūt ten ir nėra masiškai sutelktos NATO kariuomenės, bet esama privačių karinių kampanijų, patarėjų, samdinių, kurie žudomi ir kurie patenka į nelaisvę“, – sakė diplomatas.

Rusijos ambasadorius Estijoje Vladimiras Lipajevas apkaltino Vakarus, kad šie ginkluoja Baltijos valstybę ginklais, galinčiais smogti Sankt Peterburgui.

„Anglosaksai buvo suinteresuoti čia įkurti antirusišką forpostą, iš kurio būtų daromas spaudimas Rusijos Federacijai. Ir kalbame ne tik apie ekonominį, politinį, kultūrinį, bet ir karinį spaudimą.

Estija aktyviai ginkluojasi, neaišku kodėl, įprastinės ginkluotės tipais, kurie gali būti nukreipti į Sankt Peterburgą. Kuriama vidutinio nuotolio priešraketinės gynybos sistema“, – sakė V.Lipajevas televizijos kanalui  „Soloviev Live TV“.

„Postimees“/„Scanpix“/Estijos ambasada Maskvoje

Pastarąją savaitę tarp Rusijos ir kaimyninių Baltijos šalių tvyro diplomatinė įtampa. Pirmadienį Rusija pareiškė, jog apribos savo diplomatinius ryšius su Estija, kaltindama Taliną „visiška rusofobija“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Estijos pasiuntinybė privalės išvykti kitą mėnesį, o abiem šalims sostinėse atstovaus ne ambasadorius, o laikinasis reikalų patikėtinis.

Palaikydama Estiją Latvija taip pat paskelbė, jog iki vasario 24 d. pablogins savo diplomatinius santykius su Rusija ir informuos savo Rusijos ambasadorių, kad šis išvyktų iš šalies.

Antradienį dėl Ukrainos vyriausybėje kilusio korupcijos skandalo prasidėjo aukštų valstybės pareigūnų atsistatydinimo banga.

Šalies Generalinė prokuratūra paskelbė, jog iš pareigų atšauktas ir Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenko.

Pareiškime, kuriame pranešama apie jo nušalinimą, nenurodyta sprendimo priežastis, tačiau teigiama, kad tai buvo padaryta "jo paties pageidavimu".

Antradienį iš pareigų taip pat atsistatydino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka ir gynybos ministro pavaduotojas Viačeslavas Šapovalovas, nes Ukrainą krečia korupcijos skandalas šalies vyriausybėje.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, jog Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Viačeslavas Šapovalovas, atsakingas už karių aprūpinimą maistu ir įranga, antradienį atsistatydino dėl „žiniasklaidos kaltinimų“ korupcija, kurie, jo ir ministerijos teigimu, yra nepagrįsti.

Gynybos ministerijos svetainėje paskelbtame pareiškime teigiama, jog V.Šapovalovo atsistatydinimas yra „vertas dėmesio poelgis“, kuris padės išlaikyti pasitikėjimą ministerija.

Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, antradienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras, Turkijai nurodžius, kad nepritars Švedijos kandidatūrai po to, kai prie jos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.

„Turime įvertinti situaciją, ar neatsitiko kas nors, kas ilgainiui sutrukdytų Švedijai žengti tolyn“, – sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ir pridūrė, kad „dabar dar per anksti priimti poziciją šiuo klausimu“ ir kad bendra paraiška tebėra „pirmasis variantas“.

„AFP“/„Scanpix“/Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto

„Mano paties vertinimu, [gauti Ankaros pritarimą] užtruks... neabejotinai bent iki Turkijos rinkimų gegužės viduryje“, – pridūrė P.Haavisto.

Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį padegė Korano kopiją priešais Turkijos ambasadą Švedijos sostinėje.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pirmadienį pateikdamas savo pirmą oficialų atsaką į R.Paludano veiksmą, įspėjo Švediją, kad ji neturėtų tikėtis užsitikrinti Turkijos paramos stojant į NATO.

Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškas turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Švedijos lyderiai aiškiai pasmerkė Korano sudeginimą, bet gynė platų šalies žodžio laisvės apibrėžimą.

P.Haavisto sakė, kad antiturkiški protestai Švedijoje „aiškiai sustabdė pažangą“ dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į transatlantinį karinį aljansą.

„Esame labai pavojingame kelyje, nes šie protestai aiškiai stabdo Turkijos norą ir gebėjimą prastumti šį klausimą parlamente“, – sakė jis.

P.Haavisto taip pat apkaltino protestuotojus „žaidžiant su Suomijos ir Švedijos saugumu“.

„Jie imasi veiksmų, kuriais aiškiai siekiama provokuoti Turkiją“, – sakė jis.

Rusijai beveik prieš metus užpuolus Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius taikytos neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

Plačiau skaitykite ČIA: Suomių ministras: Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo Ukrainoje apžvalgoje atkreipė dėmesį į ženklus, sufleruojančius, jog vienas pagrindinių Rusijos operatyvinių vadų Ukrainoje, Michailas Teplinskis, buvo atleistas iš paregių.

Šis karininkas buvo atsakingas už gana sėkmingą Rusijos pasitraukimą į vakarus nuo Dniepro praeitų metų lapkričio mėn. Rusijoje jis susilaukdavo pagyrų kaip pajėgus ir pragmatiškas vadas.

„Lieka neaišku, ar M.Teplinskis vis dar turi papildomų įgaliojimų kaip Rusijos karinių oro pajėgų vadas. Egzistuoja tikimybė, kad prie jo atleidimo prisidėjo diskusijos dėl karinėms oro pajėgoms skirtų užduočių: jos dažnai buvo pasitelkiamos sausumos pajėgoms, kurios tradiciškai buvo priskiriamos mechanizuotiesiems pėstininkams“, – rašoma pranešime.

Ekspertai spėja, kad M.Teplinskio atleidimas greičiausiai yra dar vienas simptomas, rodantis nuolatinius nesutarimus aukščiausio lygio sluoksniuose Rusijos hierarchijos sistemoje.

Pasak dviejų JAV pareigūnų, Joe Bideno administracija neseniai išreiškė susirūpinimą Kinijai dėl turimų įrodymų, kad Kinijos bendrovės pardavė Rusijai negyvybinės paskirties įrangą, kuri buvo naudojama Ukrainoje, pranešė CNN.

Keli šaltiniai, susipažinę su JAV ir Europos žvalgybos turima informacija, CNN sakė, jog Rusijai buvo suteikta neperšaunamų liemenių ir šalmų, nors Rusija prašė kitokios karinės paramos.

Vienas iš JAV pareigūnų teigė, jog įrangos perdavimas "kelia susirūpinimą", tačiau šiuo metu Vašingtonui neaišku, ar centrinė Pekino valdžia apie tai žino. Nors Kinijos ekonomikoje dominuoja valstybinės įmonės, ne visos yra kasdien prižiūrimos.

Dalis JAV pareigūnų tiki, kad Kinijos vyriausybė žino apie įrangos perdavimą ir turėtų imtis priemonių tam sustabdyti, sakė antrasis pareigūnas.

Nors J.Bideno administracija vis dar svarsto tokios paramos poveikį ir bendrą reikšmę, JAV pareigūnams tai kelia vis didesnį susirūpinimą.

Valstybės sekretorius Tonis Blinkenas artimiausiomis savaitėmis vyksta į Kiniją, ir tikimasi, kad panašios ir rimtesnės pagalbos Rusijai tiekimas bus viena iš susitikimų temų.

Ukrainos gynėjai per pastarąją dieną jie likvidavo beveik 700 rusų okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė apie naujus Rusijos nuostolius Ukrainoje. Yra žinoma, kad bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 24 d. sudarė  apie 122 tūkst. 170 (+690) karių, 3152 tankus, 6284 šarvuotas kovos mašinas, 289 lėktuvus, 281 sraigtasparnį. 
 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka įteikė atsistatydinimo raštą, praneša ukrainiečių žiniasklaida.

Kaip rašo interneto portalas „Ukrajinska pravda“ remdamasis šaltiniais Nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje, vietoj K.Tymošenkos į šį postą ketinama paskirti Kyjivo srities karinės administracijos vadovą Oleksijų Kulebą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyrylas Tymošenka

Taip pat pranešama, kad atsistatydins Sumų, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono sričių vadovai.

Deputatas Jaroslavas Železniakas patvirtino informaciją apie prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo K.Tymošenkos išėjimą. Pasak jo, prieš vasarį bus priimti dar bent trys sprendimai dėl ministrų kabineto.

Anksčiau buvo pranešama, kad K.Tymošenka asmeniniais tikslais naudojo automobilį, skirtą evakuoti civilius iš karo zonų ir vykdyti humanitarines misijas. K.Tymošenko teigė, kad juo naudojosi tik vykdamas į deokupuotus regionus.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos pajėgos per pastarąsias 72 valandas tikriausiai vykdė nesėkmingą puolamąją operaciją Zaporižios srityje, kasdieninėje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Anot jų, Rusijos pajėgos nepasiekė jokių patvirtintų teritorinių laimėjimų Zaporižios srityje, nepaisant vieno Rusijos okupacinės valdžios pareigūno nuolatinių tvirtinimų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kareivis prie Zaporižios

Šis okupacinės valdžios pareigūnas gali stumti pasakojimą apie Rusijos taktinius laimėjimus Zaporižios srityje, kad sukurtų teigiamus naratyvus ir atitrauktų rusų dėmesį nuo žadėtos pažangos trūkumo Bachmute.

Zaporižios srities okupacinės valdžios deputatas Vladimiras Rogovas, sausio 20 d. pradėjęs nepagrįstų teiginių virtinę, kad Rusijos pajėgos užėmė kelias Zaporižios srities gyvenvietes, teigė, kad sausio 23 d. Rusijos pajėgos užėmė Kamianske (apie 30 km į pietus nuo Zaporožės miesto ant Dniepro upės kranto). V.Rogovas anksčiau teigė, kad Rusijos pajėgos sausio 20 d. užėmė Mažąją Ščerbaką, Ščerbaką ir Novoandrijevką, Novodanylivką, Mažąją Tokmačką ir Bilohirją.

Anot analitikų, Rusijos šaltiniai prieštarauja V.Rogovo teiginiams, nurodydami, kad nuo sausio 23 d. Rusijos pajėgos greičiausiai nepasiekė teritorinių laimėjimų Zaporižios fronto linijoje. Atvirų šaltinių įrodymų, patvirtinančių V.Rogovo teiginius, iki šios publikacijos paskelbimo nėra, teigia ekspertai.

Gali būti, teigia analitikai, kad V.Rogovas stumia pasakojimą apie Rusijos taktinius laimėjimus Zaporižios srityje, siekdamas sukurti teigiamą naratyvą, kad atitrauktų rusų dėmesį nuo žadėtos pažangos trūkumo Bachmute.

Anot JAV analitikų, V.Rogovo teiginiai sulaukė didelio atgarsio rusakalbėje informacinėje erdvėje ir plačiai pasklido pagrindiniuose Rusijos valstybiniuose leidiniuose, tokiuose kaip TASS, ir tarp Rusijos karo blogerių „Telegram“ platofmoje.

Anot ekspertų, daugelis Rusijos karinių tinklaraštininkų pervertino Soledaro svarbą ir teigė, kad Rusijos pajėgų taktinė pažanga Soledare pranašauja Rusijos pajėgų apsupimą Bachmute.

„Rusijos pajėgos nepasiekė reikšmingų laimėjimų prie Bachmuto, nors sausio viduryje ir pasistūmėjo į priekį Soledare, o neišvengiamas Rusijos apsupimas ar Bachmuto užėmimas išlieka mažai tikėtinas.

Neatitikimai tarp didelių lūkesčių, kuriuos Rusijos informacinės operacijos dėl Bachmuto kėlė, ir Rusijos pajėgų nesugebėjimo greitai jų pasiekti rodo dabartinį Rusijos informacinės erdvės pažeidžiamumą, kurį V.Rogovas galbūt bando pridengti“, – rašo analitikai.

Rusija toliau gilina karinius ir ekonominius santykius su Iranu, siekdama užsiimti abipusiai naudingu sankcijų vengimu, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Sausio 23 d. Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas Teherane susitiko su Irano parlamento pirmininku Mohammadu Bagheru Ghalibafu ir Irano prezidentu Ebrahimu Raisi, kad išplėstų dvišalio bendradarbiavimo pastangas.

M.B.Ghalibafas pažymėjo, kad Maskva ir Teheranas turėtų stengtis stiprinti ryšius bankininkystės, energetikos ir prekybos prekėmis sektoriuose, atsižvelgiant į Amerikos sankcijas, kurias V.Volodinas priskyrė abiejų šalių suartėjimui.

Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) šaltiniai papildomai užsiminė apie tolesnes Teherano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo pastangas. Su IRGC susijęs leidinys „Tasnim News“ paskelbė redakcinį straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos ir Irano bendros gamybos susitarimas galėtų leisti Iranui gauti rusiškų atakos sraigtasparnių Mi-28 ir Ka-52.

Anot analitikų, tikėtina, kad tiek Teheranas, tiek Maskva šiais susitarimais siekia sumažinti JAV joms taikomų sankcijų spaudimą.

Panašu, kad pernelyg didelė „Wagner“ grupės priklausomybė nuo verbavimosi iš baudžiamujų kolonijų vis labiau atsiliepia „Wagner“ koviniam pajėgumui, kasdieninėje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Sausio 23 d. nepriklausomos Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Sėdinti Rusija“ vadovė Olga Romanova teigė, kad iš maždaug 50 000 kalinių, kuriuos „Wagner“ yra užverbavusi, tik 10 000 kovoja Ukrainos fronte dėl didelio aukų, pasidavimo ir dezertyravimo skaičiaus. ISW negali nepriklausomai patvirtinti šių skaičių, tačiau jie yra labai tikėtini, atsižvelgiant į „Wagner“ modelį, pagal kurį nuteistieji naudojami kaip patrankų mėsa itin atkakliose puolamosiose operacijose.

„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ ir Jevgenijus Prigožinas

Pranešama, kad „Wagner“ taikomas modelis, pagal kurį savo gerai apmokytus ilgamečius samdinius palieka kaip vadovybę ir specialiųjų pajėgų tipo elementus šalia daugybės neapmokytų nuteistųjų, taip pat lemia didelius kovinius nuostolius, pasidavimą ir dezertyravimą.

„Wagner“ grupės siekis sumažinti nuostolius tarp samdinių, kurie nėra nuteistieji, greičiausiai kenkia jos gebėjimui išlaikyti ir veiksmingai naudoti didelę nuteistųjų masę dideliu mastu ir ilgą laiką.

ISW jau anksčiau yra pranešusi apie atvejus, kai „Wagner“ grupės kovotojų giminaičiai gaudavo tuščius karstus po to, kai jiems buvo pranešta, kad jų artimieji žuvo Ukrainoje, o tai rodo, kad „Wagner“ neturi elementarios administracinės ir biurokratinės infrastruktūros savo nuostoliams sekti ir pateikti, o tai dar labiau padidina „Sėdinti Rusija“ vertinimų patikimumą.

Ukrainos žvalgyba įvertino, kad Rusijos pajėgos ruošiasi puolimui 2023 m. pavasarį arba vasaros pradžioje, iš dalies patvirtindama nuolatinį JAV Karo tyrimų instituto (ISW) vertinimą, kad Rusijos pajėgos artimiausiais mėnesiais gali imtis lemiamų veiksmų.

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadymas Skybyckis sausio 20 d. pareiškė, kad 2023 m. pavasaris ir vasaros pradžia bus lemiami karo veiksmai, ir patvirtino, kad žvalgyba pastebėjo požymių, jog Rusijos pajėgos persigrupuoja ruošdamosi „dideliam puolimui“ Donecko ir Luhansko srityse.

V.Skybyckis taip pat pakartojo, kad mažai tikėtina, jog Rusijos pajėgos pradės puolimą iš Baltarusijos ar Pietų Ukrainos. ISW anksčiau vertino, kad Rusijos pajėgos gali ruoštis lemiamoms pastangoms (puolamojo arba gynybinio pobūdžio) Luhansko srityje, ir pastebėjo įprastinių pajėgų, pavyzdžiui, oro desanto elementų, perdislokavimą į Svatovės-Kreminos ašį po Rusijos pasitraukimo iš Chersono srities.

ISW taip pat teigia, kad labai mažai tikėtina, jog Rusijos pajėgos planuoja atnaujinti naują puolimą Šiaurės Ukrainoje iš Baltarusijos pusės.

V.Skybyckio vertinimai iš esmės patvirtina ISW einamąsias prognozes dėl Rusijos ketinimų 2023 m. pirmąjį pusmetį ir pabrėžia, kad ir toliau būtina Vakarų partnerių parama siekiant užtikrinti, kad Ukraina neprarastų iniciatyvos dėl atnaujintos Rusijos puolamosios operacijos, rašoma ISW analizėje.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos pajėgos tęsė ribotas kontratakas, kad atgautų prarastas pozicijas palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Ukrainos pajėgos smogė Rusijos koncentracijos rajonams okupuotoje Luhansko srityje.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Bachmuto apylinkėse ir vakariniame Donecko miesto pakraštyje.
• Kremliaus pastangos profesionalizuoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas toliau kelia kritiką tarp naujų Rusijos paralelinių karinių struktūrų šalininkų.
• Rusijos pareigūnai ir okupacinė valdžia toliau stengiasi integruoti okupuotas teritorijas į Rusijos socialines, administracines ir politines sistemas ir malšina partizaninę nesantaiką okupuotose teritorijose.

Privati karinė bendrovė „Wagner“ įsteigė dar vienas savo samdinių kapines. Jie palaidoti nepažymėtuose kapuose.

Kapinių vaizdo įrašu pasidalino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas, karinis tinklaraštininkas Anatolijus „Štirlicas“ Stefanas.

Filmuotoje medžiagoje matyti daugiau nei šimtas šviežių kapų su firminiu Jevgenijaus Prigožino laidotuvių vainiku. „Wagner kapinių“ teritorijoje dirba ekskavatorius. Naujiems kapams įrengti buvo atgabenta speciali technika.

Vokietijos inžinerijos ir ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ pasirengęs Ukrainai tiekti 139 tankus „Leopard“, jei vyriausybė duos leidimą.

Koncerno atstovas tai sakė žiniasklaidos grupei RND. Pasak jo, dabar jie turi 22 „Leopard 2A4“, kuriuos gali paruošti naudojimui ir pristatyti Ukrainai. Šių transporto priemonių remontas užtruks beveik metus, o pristatymas galimas 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje. 

„Scanpix“ nuotr./„Leopard 2“ tankas

Dar 29 „Leopard 2A4“, skirti „universaliam keitimui“, bus paruošti šių metų balandžio-gegužės mėn. Jie taip pat gali perduoti Ukrainai 88 tankus „Leopard 1“.

Anot įmonės atstovo, padėtis yra „labai nepastovi“ dėl saugumo politikos sistemos, įvairių tiesioginio ar netiesioginio pristatymo formų ir besikeičiančių užsakymų prioritetų.

„Todėl, pavyzdžiui, sunku įvardyti konkrečius pristatymo terminus“, - pabrėžė atstovas spaudai.

Šalys, turinčios „Leopard“ tankų ir norinčios juos perduoti, turi pateikti paraišką Federalinei ekonomikos ir eksporto kontrolės tarnybai. Sprendimą priima Federalinė saugumo taryba, kurioje dirba keli federaliniai ministrai. Ji posėdžiauja slapta.

Rusija parengė 10 metų trukmės programą, pagal kurią okupuotose teritorijose siekiama rusinti jaunimą, pranešė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.

Pasak jo, rusų okupantai neseniai atliko apklausą pietuose, kad nustatytų, kokios šiuo metu yra jaunimo nuotaikos. Apklausa parodė, kad jie nepalaiko Rusijos okupantų. Dėl šios priežasties jie nori suaktyvinti savo darbą su vaikais.

„Pagrindinis vaidmuo čia turėtų tekti sukarintoms asociacijoms, panašioms į Hitlerjugendą nacistinėje Vokietijoje“, – teigia Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Be to, Rusijos mokyklose bus daugiau dėmesio skiriama Rusijos vaidmeniui Antrajame pasauliniame kare ir dažniau kalbama apie „karo veteranus“ bei „patriotizmo valandą“.

Pirmadienį Rusijos okupantai apšaudė devynias Sumų regiono bendruomenes.

Kaip savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvytskis, rusai tris kartus šaudė iš minosvaidžių ir iš savaeigės artilerijos į Bilopilio bendruomenę. Be to, priešas šaudė iš kulkosvaidžių ir automatinių šautuvų į Seredino-Budsko bendruomenę.

Tuo pat metu, pasak jo, Vorožbijos bendruomenėje buvo užfiksuota artilerijos ugnis iš Rusijos teritorijos. Dėl šio apšaudymo nukentėjo daugiabutis namas: į vieną iš butų pataikė rusų sviedinys, todėl jis buvo sugriautas iki pamatų, o dar trys butai gerokai apgadinti.

Sprogimai taip pat sunaikino vietos gyventojų buitines patalpas: vasaros virtuvę, tvartą, pirtį ir garažą. Be to, nuo šrapnelio nutrūko dujotiekis ir elektros linijos, buvo apgadintos geležinkelio patalpos ir bėgiai.

„Priešas paleido 30 raketų „Grad“ į Kučerovkos kaimą. Per apšaudymą žuvo viena jauna moteris ir dar trys buvo sužeisti. Jie buvo to paties namo gyventojai, tos pačios šeimos nariai, į kuriuos tiesiogiai pataikė sprogmenys. Du kūdikiai liko be motinos“, – pridūrė srities karinės administracijos pirmininkas.

Rusija per pastaruosius kelis mėnesius pasiuntė dešimtis tūkstančių naujų karių sustiprinti fronto linijų Ukrainoje, pirmadienį sakė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas.

Pasak pareigūno, šie kariai mažai ką pakeitė konflikte, nes atvyko į fronto linijas „prastai aprūpinti, blogai apmokyti“ ir „skubiai atvyko į mūšio lauką“.

Rusija siuntė karius kaip esamų dalinių pakaitalus ar pastiprinimą, o ne naujai organizuotus ir sutelktus dalinius. Kariai į mūšio lauką pradėjo atvykti po to, kai Rusija spalio mėnesį paskelbė mobilizuojanti 300 000 naujų karių, vėliau sakė pareigūnas.

Penktadienį Jungtinių pajėgų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley sakė, kad Rusija patyrė „gerokai daugiau nei 100 000 [aukų]“, įskaitant žuvusius ir sužeistus kovoje.

Per dar vieną Rusijos apšaudymą Donecko srities Časiv Jaro mieste žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavlo Kyrylenka.

Pasak jo, okupantai iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginio pataikė į gyvenamąjį rajoną. Per apšaudymą buvo apgadinti mažiausiai devyni daugiaaukščiai pastatai, nutrauktas elektros ir dujų tiekimas į rajoną.

„Beveik visas rajonas liko be šviesos ir šilumos. Rusai sąmoningai terorizuoja ir naikina civilius gyventojus. Ir jie už tai brangiai sumokės“, – pabrėžė srities karinės administracijos pirmininkas.