Kyjivas pirks daugiau bepiločių orlaivių

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Mažiausiai 14 žmonių buvo sužeisti per Rusijos puolimą Kostjantinivkoje, šeštadienio kreipimesi sakė V.Zelenskis.

„Šiandien 9.15 val. Rusijos kariuomenė raketomis atakavo mūsų miestą Kostjantinivką Donecko srityje. Priešas naudojo raketas S-300. Gyvenamųjų namų sektoriuje. Šiuo metu aukų sąraše yra 17 pavardžių. 14 sužeista. Žuvo trys žmonės“, – pranešė prezidentas.

Ukrainos gynybos ministerija 2023 m. kariuomenei pirks daugiau bepiločių orlaivių.

„Atsižvelgiant į Ukrainos kariuomenės poreikius, 2023 m. šiam segmentui turėtų būti skirta apie 20 mlrd. grivinų (apie 544 mln. dolerių)“, – pranešime nurodė Ukrainos gynybos ministerija.

Ukrainos vyriausybės plane numatyta, kad didelė dalis kitais metais planuojamų įsigyti bepiločių orlaivių turėtų būti ukrainietiški.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Brovarai

Vyriausybė pasirašė 16 valstybinių sutarčių su Ukrainos bendrovėmis dėl bepiločių orlaivių gamybos.

Praėjusiais metais Ukrainos gynybos ministerija gavo 75 Ukrainos gamintojų paraiškas sertifikuoti įvairių tipų bepiločius orlaivius, skirtus naudoti mūšio lauke. Trylika ukrainietiškų bepiločių orlaivių modelių jau patvirtinti.

Vakariniame kreipimesi Ukrainos lyderis V.Zelenskis pranešė pasirašęs dekretą dėl sankcijų 185 juridiniams ir fiziniams asmenims, prisidedantiems prie Rusijos personalo ir karinės įrangos pervežimo geležinkeliais. 

„Jų turtas Ukrainoje yra blokuojamas ir bus naudojamas mūsų gynybai. Sieksime užtikrinti, kad panašų blokavimą taikytų ir kitos šalys“, – teigė prezidentas. 

Jis taip pat padėkojo visiems, palaikantiems sankcijų Rusijai griežtinimą, o taip pat tyrėjams, prisidedantiems atskleidžiant „būdus, kuriais teroristinė valstybė apeina sankcijas“.

V.Zelenskis taip pat padėkojo politikams, visuomenės veikėjams, žurnalistams ir paprastiems žmonėms, kurie „kartu su mumis reikalauja, kad nebūtų jokių tabu tiekiant ginklus gynybai nuo Rusijos teroro.“

„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog mūsų partneriai pradėtų tiekti šį gyvybiškai svarbų ATACMS ir kitus panašius ginklus.
Nes tai būtina siekiant apsaugoti gyvybes“, – kalbėjo V.Zelenskis.

„Rusijos Federacija surengė raketų ataką prieš Kostjantinivkos (Donecko sritis) civilinę infrastruktūrą ir iš viso paleido daugiau kaip 15 daugkartinio paleidimo raketų sistemų. Buvo civilių aukų.
Visoje Ukrainoje yra didelis priešo oro ir raketų smūgių pavojus“, – šeštadienio suvestinėje nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nepaisant patirtų nuostolių Rusija tęsia puolimą Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis, o Kupjansko, Limano, Zaporižios ir Chersono sektoriuose agresorė koncentruojasi į gynybą.

„Okupantai ir toliau daro moralinį, psichologinį ir fizinį spaudimą vietos gyventojams. Pavyzdžiui, Zaporižios atominės elektrinės darbuotojams, nepasirašiusiems darbo sutarties su okupantais, buvo neleista patekti į elektrinę, o darbuotojams, kurie buvo priversti pasirašyti sutartį, pasakyta, kad jų atlyginimai bus sumažinti, motyvuojant tuo, kad elektrinė nedirba“, – rašoma pranešime. 

Anot Ukrainos kariuomenės, Rusija ir toliau patiria skaudžių nuostolių. Pavyzdžiui, pastarosiomis dienomis į miesto ligoninę Tokmake, Zaporižios srityje, buvo atvežta iki 50 sužeistų okupantų. Dauguma jų, gavę oficialią pagalbą, grįžta atgal į fronto liniją. 

„Per šią dieną Gynybos pajėgų aviacija sudavė 4 smūgius į okupantų koncentracijos rajonus, o mūsų raketų ir artilerijos daliniai smogė 2 kontrolės punktams, 2 priešlėktuvinės gynybos pozicijoms ir 3 priešo kariuomenės koncentracijos rajonams“, – rašoma toliau.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ yra pasirengusi smarkiai padidinti tankų ir artilerijos amunicijos gamybą, kad patenkintų didelę paklausą Ukrainoje ir Vakaruose, pranešė „Reuters“.

Naujienų agentūra citavo įmonės generalinį direktorių Arminą Pappergerį, kuris teigė, kad įmonė gali pradėti gaminti daugkartinius raketų paleidimo įrenginius HIMARS Vokietijoje.

Jis kalbėjo likus kelioms dienoms iki Vokietijos gynybos pramonės vadovų pirmojo susitikimo su naujuoju gynybos ministru Borisu Pistoriu, nors tiksli susitikimo data dar nepaskelbta.

„Scanpix“ nuotr./„Leopard 2“ tankas

B.Pistorius siekia pradėti derybas dėl to, kaip paspartinti ginklų įsigijimą ir ilgainiui padidinti šaudmenų tiekimą po to, kai beveik metus trukęs ginklų tiekimas Ukrainai išeikvojo Vokietijos kariuomenės atsargas.

„Rheinmetall“ gamina įvairius gynybos produktus, tačiau bene labiausiai garsėja 120 mm kalibro tankų „Leopard 2“ patrankos gamyba. Interviu agentūrai „Reuters“ A.Pappergeris sakė:

„Per metus galime pagaminti 240 000 120 mm tankų šaudmenų, t. y. daugiau, nei reikia visam pasauliui.“

Jis pridūrė, kad 155 mm artilerijos šovinių gamybos pajėgumus galima padidinti iki 450-500 tūkst. per metus, todėl „Rheinmetall“ taptų didžiausia abiejų rūšių šaudmenų gamintoja.

Rusijos gynybos teigia, kad per raketų ataką Ukrainos Luhansko srityje esančiame Novoaidaro gyvenvietėje žuvo 14 žmonių ir 24 buvo sužeisti.

Pranešime teigiama, kad HIMARS raketos pataikė į rajono ligoninės pastatą, o tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo pacientų ir medicinos personalo, rašo BBC.

Savo ruožtu Rusijos okupuotoje Luhansko srities teritorijoje veikianti okupacinė administracija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą, tariamai darytą incidento vietoje. Vaizdo įraše matyti iš dalies sugriautas ligoninės pastatas, įlūžęs stogas ir sugriuvusi dalis sienų. Įrašo autentiškumas ir Maskvos kaltinimai nebuvo nepriklausomai patikrinti. 

Kyjivas kol kas nekomentavo šių pareiškimų.

Tuo tarpu Ukrainos Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus savo „Telegram“ puslapyje paskelbė iš dalies sugriauto pastato, panašaus į separatistų vaizdo įraše užfiksuotą statinį, nuotrauką.

„Dešimtys negyvų orkų... Neišgydyti“, – rašė S.Haidajus. 

Šeštadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Rusija artilerijos ugnimi apšaudė 40 gyvenviečių, esančių netoli Bachmuto – rytinio Donecko regiono miesto, kuriame pastaraisiais mėnesiais vyko intensyviausi mūšiai.

Kaip rašo „The Guardian“, leidinio šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos šiuo metu stengiasi išlaikyti miestą po to, kai praėjusią savaitę Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš netoliese esančio Soledaro miesto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Rusai naikina viską, ką galima panaudoti kaip priedangą“, – sakė vienas šaltinis. „Ukrainos pajėgos neturi pakankamai artilerijos“.

Buvo teigiama, kad rizika, jog Bachmutas bus apsuptas, didėja, nes Ukrainos kariuomenei trūksta artilerijos, kuri galėtų sulaikyti besiveržiančias Rusijos pajėgas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės vadovas Jurijus Ihnatas paneigė Ispanijos leidinio „El Pais“ informaciją, kad Ukraina iš savo partnerių tikisi gauti 24 naikintuvų partiją.

„Ukrainos žurnalistai išvertė iš ispanų kalbos ir paaiškėjo, kad aš pareiškiau, jog Ukraina nori gauti 24 F-16. Nebuvo jokių pareiškimų! Tokie dalykai daro neigiamą poveikį. Informacija yra labai jautri“, – situaciją paaiškino J.Ihnotas.

Primename, kad „El Pais“ citavo J.Ihnatą, kuris neva kalbėjo apie 24 naikintuvus, kuriuos iš partnerių tikisi gauti Ukraina.

Ukraina jau derasi su partneriais dėl galimybės perduoti atakos lėktuvus ir ilgojo nuotolio raketas, skelbia Ukrainos žiniasklaida.

Derybos vyksta „pagreitintu diskusijų režimu“, sakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas televizijos kanalui FREEDOM TV.

„Mūsų partneriai supranta, kaip vyksta karas. Jie supranta, kad būtina puolamoji aviacija, kuri dengia žmonių pajėgas ir šarvuočius, kuriuos jie mums duoda. Taip pat mums reikia raketų, kad smarkiai sumažintume pagrindinę Rusijos kariuomenės priemonę – artileriją. Todėl derybos jau vyksta, derybos spartėja“, – pabrėžė Podoliakas.

Pasak jo, vis dar yra niuansų, susijusių su šalių partnerių „psichologine būkle“. Kai kurie iš jų vis dar iš dalies baiminasi, kad „pasaulio architektūra dėl karo yra visiškai sugriauta“.

„Tačiau jie dar negali atsisakyti tam tikro konservatyvumo. Žodžiu, per trumpą laiką mes turėsime tokias priemones – aviaciją ir raketas“, – apibendrino M.Podoliakas.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip Ukrainos sportininkai treniruojasi per Rusijos pradėtą karą sugriautose sporto salėse.

Taip šalies lyderis pasisakė prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų priėmimą į olimpines žaidynes.

„Olimpiniai principai ir karas iš esmės prieštarauja vienas kitam. Rusija turi nutraukti savo agresiją ir terorą, ir tik tada galėsime kalbėti apie Rusijos dalyvavimą olimpiniame judėjime“, – teigiama leidinyje.

Kiek anksčiau Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas Thomas Bachas sakė, kad daugelis pasaulio šalių pritaria Rusijos ir Baltarusijos sportininkų sugrįžimui į tarptautines varžybas.

„Žinome Ukrainos požiūrį, kuri ne tik nori izoliuoti Rusiją kaip valstybę, bet ir nori visiškai izoliuoti visus rusus“, – sakė jis.

T.Bachas taip pat pridūrė, kad solidarumas su Ukrainos sportininkais išlieka, tačiau atskiri sportininkai neturėtų būti diskriminuojami, net jei šalys konfliktuoja, rašė „Spiegel“.

„Dabartinio Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininko pasisakymai gali tik nuvilti. Kalbėjausi su juo ne kartą ir taip ir neišgirdau, kaip jis ketina apsaugoti sportą nuo karo propagandos, jei grąžins Rusijos sportininkus į tarptautines varžybas“, – užvakar sakė V.Zelenskis.

Šimtai Tanzanijos gyventojų penktadienį dalyvavo spalio 24 d. Ukrainoje žuvusio, už Rusiją kovojusio Nemeso Tarimo laidotuvėse, rašo BBC.

N.Tarimo atliko septynerių metų laisvės atėmimo bausmę Rusijos kalėjime už nusikaltimą, kurio detalės nebuvo atskleistos. Jis buvo užverbuotas ir prisijungė prie „Wagner“ kovotojų. 

Vienas šeimos narys sakė, kad Rusijoje tebėra N.Tarimo trejų metų amžiaus dukra. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

Žuvusiojo dėdė Dicksonas Muro žurnalistams sakė, kad su sūnėnu kalbėjosi praėjusiais metais: „Tarimo man paskambino ir pasakė, kad yra laisvas, bei pažadėjo grįžti namo šių metų sausį. Jis taip pat įspėjo jam neskambinti, nebent jis pats tai padarytų.“

Gruodžio pabaigoje JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad „Wagner“ pajėgas Ukrainoje sudaro 50 tūkst. karių, iš kurių net 40 tūkst. yra užverbuoti belaisviai. 

Kyjivas teigia, kad nuo rugsėjo 15 dienos, kai pradėjo veikti speciali karštoji linija „Noriu gyventi“, į ją kreipėsi 6543 Rusijos kariškių, norinčių pasiduoti. Teigiama, kad dažnas jų skambino iš fronto linijos.

Skambučių centras neseniai buvo perkeltas į slaptą vietą, rašo „The Guardian“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Karo belaisvių departamento atstovas spaudai Vitalijus Matvijenko sakė, kad visi susisiekę su tarnyba, buvo patikrinti, ar tikrai tarnauja priešo pajėgose. 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš kitą savaitę vyksiantį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą pareiškė, kad Ukraina sulaukė besąlygiškos bloko paramos ir kad šalis gina Europos vertybes.

Agentūros „Reuters“ duomenimis, U.von der Leyen šeštadienį sakė kalbą savo partijos – krikščionių demokratų CDU – renginyje Diuseldorfe:

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

„Mes esame Ukrainos pusėje be jokių „jeigu“ ir „bet“. Ukraina kovoja už mūsų bendras vertybes, ji kovoja už pagarbą tarptautinei teisei ir demokratijos principams, todėl Ukraina turi laimėti šį karą.“

Luhansko srityje Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos oro žvalgyba aptiko sodų plantacijose įrengtą priešo logistikos bazę, „Telegram“ rašo srities karinė administracija.

„Pasieniečiai laukė, kol užpuolikai baigs tiekti logistiką į lauko sandėlius. Tada jie pranešė objekto koordinates Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerijai.

Rusų užnugario bazė buvo sunaikinta tiksliu smūgiu. Sprogus šaudmenims, į orą pakilo ir krovinį gabenusi transporto priemonė.

Okupantai papildė dingusių asmenų sąrašą. Galutiniai priešo nuostoliai tikslinami“, – teigiama pranešime.

Pasienyje su Vengrija Ukrainos pasieniečiai sulaikė sulaikė tris neteisėtai sieną bandžiusius kirsti vyrus, bandžiusius išvengti karinės tarnybos. 

Vienas iš vyrų bandė apsimesti moterimi, bet galiausiai prisipažino apgaudinėjęs. 

Iš sąjungininkų Kyjivas tikisi gauti 24 – du batalionus – naikintuvų, Ispanijos leidiniui „El Pais“ sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

Ukrainai teikia prioritetą amerikietiškiems F-16 naikintuvas, tačiau taip pat svarsto apie prancūziškus „Rafale“ bei švediškus „Gripen“ naikintuvus.

Tam, kad Kyjivo noras būtų išgirstas reikės sudėtingų politinių derybų, rašoma leidinyje. Pasak J.Ihnato, karių apmokymas truktų mažiausiai pusmetį. 

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas F-16

Šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kad po JAV ir Vokietijos sprendimų perduoti tankus, kitas žingsnis turėtų būti naikintuvų siuntimas Ukrainai.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, JK karinės oro pajėgos leido perduoti naikintuvus Ukrainai.

Dieną prieš tai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pasisakė prieš Vokietijos naikintuvų suteikimą Ukrainai.

„Apie tai negali būti nė kalbos“, – sakė jis.

Rusijos pajėgoms smogus gyvenamajam rajonui Ukrainos rytiniame Kostjantinivkos mieste, žuvo trys žmonės ir dar mažiausiai du buvo sužeisti, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

„Telegram“ jis rašė, kad buvo apgadinti keturi daugiabučiai namai ir viešbutis, gelbėtojai bei policijos pareigūnai yra įvykio vietoje, kad „kruopščiai užfiksuotų dar vieną Rusijos okupantų nusikaltimą“.

Anksčiau šiandien P.Kyrylenko teigė, kad per pastarąją parą nuo Rusijos smūgių žuvo keturi žmonės ir mažiausiai septyni buvo sužeisti.

Ukrainos nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ skelbia, kad šalyje elektros energijos sistemos deficitas išlieka didelis, nors savaitgaliais ir stebimas mažesnis energijos suvartojimas. 

Šalies elektros tiekimą trikdo Ukrainos raketų ir dronų atakos. Remiantis pranešimu, sausio 26 d. Rusijos išpuolis padarė didelę žalą keliems aukštos įtampos tinklo objektams. Be to, elektros tinklas dar nėra atstatytas po ankstesnių atakų.  

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Ukraina po apšaudymų

„Sudėtingiausia padėtis Odesos regione, kur dėl didelės žalos planuotos elektros energijos tiekimo sistemos atkūrimas regione užtruks ilgiau nei anksčiau“, – teigia „Ukrenergo“.
 

Japonija sugriežtino sankcijas Rusijai, įtraukdama naujas prekes į uždraustų eksportuoti prekių sąrašą ir įšaldydama Rusijos pareigūnų ir subjektų turtą.

Maskva pareiškė, kad Tokijo sankcijos nekelia nerimo, o šalis esą prisitaiko prie gyvenimo pagal tokius apribojimus, pranešė „Reuters“.

Naujausioje apžvalgoje Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija nurodo, kad labai tikėtina, jog sausio 1-ąją Makijivkoje Rusija prarado daugiau kaip 300 karių, Ukrainos pajėgoms atakavus pastatą, kuriame jie buvo apgyvendinti. 

„Mūsų vertinimu, dauguma jų greičiausiai žuvo arba dingo be žinios, o ne buvo sužeisti“, – teigiama apžvalgoje.

Po smūgio Rusijos gynybos ministerija žengė retą žingsnį ir viešai pripažino, kad patyrė aukų, teigdama, esą žuvo 89 žmonės.

„Skirtumas tarp Rusijos pripažinto ir tikėtino tikrojo aukų skaičiaus rodo, kad Rusijos viešuose pranešimuose plačiai paplitusi dezinformacija“, – pastebėjo Gynybos ministerija. 

Paprastai, rašoma apžvalgoje, tai vyksta derinant sąmoningą melą, kuriam pritaria vyresnieji vadovai, ir netikslius pranešimus, kuriuos pateikia jaunesni pareigūnai, norintys sumenkinti savo klaidas. 

Ukrainos kariuomenė pateikė naujausią informaciją apie Rusijos patirtus nuostolius. 

Remiantis pranešimu, pastarąją parą pašalinta 800 žmonių, iš viso, anot Ukrainos, žuvusių priešo karių skaičius siekia 125 510. 

15min aktreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta.

„Per praėjusią parą Rusijos okupantai surengė 10 raketų atakų, įskaitant vieną, nukreiptą prieš Zaporižios civilinę infrastruktūrą, 26 oro antskrydžius ir 81 kartą šaudė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, įskaitant į civilinius objektus Očakive. Yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų“, – šeštadienį ryte pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Pranešime rašoma, kad Rusija tęsia puolimą Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis, Kupjansko, Limano, Zaporižios ir Chersono sektoriuose koncentruojasi į gynybą.

AP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

„Per praėjusią parą Gynybos pajėgų aviacija sudavė 8 smūgius į priešo gyvosios jėgos, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos vietas ir smogė priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijoms.
Be to, mūsų kariai sunaikino lėktuvą Su-25, sraigtasparnį Mi-8 ir 2 bepiločius orlaivius “Superkam„.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai pataikė į 2 kontrolės punktus, 2 priešo priešlėktuvinės gynybos pozicijas ir 5 priešo karių koncentracijos vietas“, – teigiama suvestinėje. 

Rusijos opozicijos leidinio atliktas vizualinis tyrimas patvirtino, kad Rusijos valdžios institucijos deportuoja vaikus iš okupuotos Chersono srities į okupuotą Krymą. Leidinys „Verstka“ išnagrinėjo interneto svetainėje „Įvaikinimas Maskvos srityje“ patalpintas nuotraukas, kuriose matyti 14 vaikų nuo dvejų iki penkerių metų iš Chersono srities, esančių vaikų namuose Simferopolyje, rašoma Karo studijų instituto kasdienėje apžvalgoje. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai

„Verstka“ pažymėjo, kad šie vaikų namai yra pavaldūs Krymo sveikatos apsaugos ministerijai ir specializuojasi vaikų, turinčių nervų sistemos problemų, psichikos ir elgesio sutrikimų, klausos ir regos sutrikimų bei ŽIV, priežiūroje. Oficialiame įstaigos darbo įgaliojime numatyta ugdyti vaikų „patriotizmą ir pilietiškumą“, motyvuojant tuo, kad „Krymas yra Rusijos pietuose“, ir formuoti „savęs, kaip daugianacionalinės Rusijos piliečio, suvokimą“. 2020 m. Rusijos leidinys „RIA Novosti“ yra rašęs, kad minėtoje įstaigoje globojami vaikai gyvena sudėtingomis sąlygomis – yra prastai maitinami ir apleisti.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje atkreipė dėmesį į Kremliuje planuojamą naują Ukrainos puolimą. 

Kremliaus informatoriai agentūrai „Bloomberg“ pranešė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas rengia naują puolimą, siekdamas susigrąžinti iniciatyvą. Anot leidinio, puolimas kuris gali prasidėti jau 2023 m. vasarį arba kovą.

Rusijos pareigūnai, Kremliaus patarėjai ir kiti neįvardyti, tačiau gerai informuoti asmenys, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad V.Putinas siekia surengti naują didelį puolimą ir mano, jog Rusijos negebėjimas susitaikyti su nuostoliais leis šaliai ilgainiui laimėti karą, nepaisant iki šiol patirtų Rusijos nesėkmių.

„Bloomberg“ pranešimas atitinka Karo studijų instituto ekspertų vertinimus, kad Kremlius greičiausiai ruošiasi per ateinančius šešis mėnesius atlikti lemiamą strateginį veiksmą – greičiausiai Luhansko srityje – kuriuo siekiama susigrąžinti iniciatyvą ir nutraukti dabartinę Ukrainos operatyvinių sėkmių virtinę.

„Neseniai įvykdytos ribotos Rusijos sausumos pajėgų atakos Zaporižios srityje gali būti skirtos išsklaidyti Ukrainos pajėgas ir sudaryti sąlygas puolimui Luhanske“, – rašoma apžvalgoje. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2-osios motorizuotosios šaulių divizijos elementus Rusija perkelia iš Baltarusijos į Luhansko sritį.

„Šie naujausi įvykiai rodo, kad “Bloomberg„ pranešime minimas planuojamas Rusijos puolimas greičiausiai yra nukreiptas į Luhansko sritį, nors jis taip pat gali vykti Vuhledaro srityje, vakarų Donecke. Labai mažai tikėtina, kad šis naujas puolimas bus nukreiptas į Šiaurės Ukrainą ir bus organizuojamas iš Baltarusijos. Ir toliau nėra jokių požymių, kad Rusijos pajėgos formuoja smogiamąsias grupes Baltarusijoje; Rusijos kariniai daliniai Baltarusijoje daugiausia naudojasi Baltarusijos infrastruktūra ir mokymo pajėgumais, kad galėtų vykdyti mokymus rotacijos principu“, – nurodo Karo studijų institutas.

Plačiau skaitykite ČIA.