Kanada siunčia pirmąjį tanką „Leopard 2“ į Ukrainą

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainai reikia 500–700 tankų, kad ji visiškai išlaisvintų Rusijos okupuotas teritorijas. O Kyjivas nesuteiks garantijų, kad Vakarų technika nebus naudojama prieš taikinius Rusijos Federacijoje. Tai Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo komiteto narys ir Ukrainos prezidento atstovas parlamente Fediras Venislavskis pareiškė interviu Vokietijos leidiniui „Bild“.

Pasak jo, 143 tankų, kuriuos šiuo metu Ukrainai žada jos partneriai, nepakanka, kad karas būtų vienareikšmiškai baigtas.

„Kad visiškai išlaisvintume savo teritoriją, mums reikia nuo 500 iki 700 tankų“, – pabrėžė F.Venislavskis.

Wikipedia.org nuotr./Fediras Venislavskis

Jis pažymėjo, kad jei tankai būtų buvę pristatyti per Ukrainos kariuomenės didelį puolimą praėjusią vasarą, išlaisvinimas būtų pažengęs daug toliau ir karo baigtis galėjo būti buvusi nulemta. „Mums trūko 100 tankų, tada būtume galėję visiškai išlaisvinti Donecko ir Luhansko sritis“, – sakė F.Venislavskis.

Be to, prezidento atstovas parlamente pabrėžė, kad Ukraina negarantuos, jog Vakarų įranga nebus naudojama prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

„Kai kurie Vakarų ekspertai mano, kad Ukraina turėtų pažadėti, jog nenaudos savo karinės įrangos Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai idėja iš paralelinio pasaulio“, – sakė F.Venislavskis.

Jis pažymėjo, kad visi kariniai objektai, iš kurių vykdomas karas prieš Ukrainą, yra teisėti Ukrainos kariniai taikiniai. Jis patikslino, kad tai taikoma ir Maskvai.

„Bet koks vadavietės postas Rusijos sostinėje yra teisėtas karinis taikinys. Nematau jokių problemų juos atakuoti“, – sakė prezidento atstovas ir pridūrė, kad sprendimą priims šalies karinė vadovybė.

„Bet kuriuo atveju aišku viena: kuo mažiau ryžtingi mūsų sąjungininkai, tuo daugiau civilių žūsta Ukrainoje“, – sakė F.Venislavskis.

Dėl avarijos elektros pastotėje, kuri jau buvo pažeista Rusijos smūgių, pusė milijono namų ūkių pietiniame Ukrainos Odesos mieste liko be elektros, šeštadienį pranešė valdžios institucijos.

„Situacija sudėtinga, avarijos mastas didelis“, – platformoje „Telegram“ sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Jis pridūrė, kad pastotė buvo keliskart pažeista Rusijos smūgių.

Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka avariją pavadino rimta ir pridūrė, kad į miestą buvo išsiųstas energetikos ministras ir valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenerho“ vadovas.

„Per artimiausias 24 valandas į Odesos regioną bus pristatyta keletas generatorių, – sakė jis. – Tikimės, kad pirmieji generatoriai atvyks šį vakarą.“

Jau kelis mėnesius Maskva sistemingai kėsinasi į Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių vidury žiemos lieka tamsoje ir šaltyje.

Kyjive šeštadienį atsisveikinta su Baltarusijos kariu savanoriu ir aktyvistu, žuvusiu kovose Rytų Ukrainos fronte.

Eduardas Lobavas žuvo įnirtinguose artilerijos mūšiuose Vuhledare prieš Rusijos karius. Jis priklausė nedideliam baltarusių disidentų pulkui, kovojančiam kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Jo kūnas bus pervežtas į Varšuvą palaidoti.

Rusijos kariai suintensyvino puolimus Ukrainos rytuose, ypač pramoniniuose Bachmuto ir Vuhledaro miestuose. Rusija yra sakiusi, kad jos pagrindinis tikslas yra užimti rytinę Donecko sritį, kurią ji laiko savo dalimi.

„Scanpix“/AP nuotr./Eduardo Lobavo laidotuvės Kyjive

E.Lobavas yra naujausia auka iš Kalinausko pulko, dalinio, pavadinto vieno žymaus 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperiją vado vardu.

Savanoriai priešinasi Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris yra artimas Rusijos sąjungininkas. Jie tiki, kad Ukrainos pergalė prieš Rusiją paskatins režimo pasikeitimą Minske.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Jungtinėje Karalystėje tęsiasi Ukrainos karių apmokymas naudotis tankais „Challenger 2“. Šią savaitę Ukrainos tankistai greitai įsisavino šių tankų valdymą. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija praneša apie tai ir skelbia nuotraukas iš poligono.

„Jungtinė Karalystė teikia Ukrainai tankų „Challenger 2“, kad padėtų jai apginti tėvynę ir atgauti teritoriją“, – pridūrė ministerija.

Sausio 15 d. Jungtinė Karalystė oficialiai paskelbė, kad Ukrainai bus perduotas 14 tankų „Challenger 2“ eskadronas ir 30 savaeigių artilerijos pabūklų AS90. Britai tankus planuoja perduoti iki kovo pabaigos. Remiantis kita informacija, tikimasi, kad tankai bus pristatyti iki vasaros.

Prieš kelias dienas į Jungtinę Karalystę atvyko ukrainiečių tankų įgulos, kad galėtų mokytis dirbti su „Challenger 2“. Saugumo sumetimais Didžiosios Britanijos gynybos ministerija neatskleidžia Ukrainos karių mokymų grafiko.

Ukrainos kovos su korupcija agentūros vadovas penktadienį tvirtino, kad Rusijos invazija iš esmės ir „negrįžtamai“ sumažino kyšininkavimo mastą vienoje iš labiausiai korumpuotų Europos šalių.

Ukrainos karinės pastangos labai priklauso nuo Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų paramos, todėl, bijodama prarasti šią gyvybiškai svarbią pagalbą, šalis stengiasi nuraminti savo sąjungininkus po daugybės viešų lėšų švaistymo skandalų, atsistatydinimų ir areštų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros pareigūnai atlieka kratą.

„Pirmaisiais karo mėnesiais matėme, kad korupcija praktiškai išnyko“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NAPC) vadovas Oleksandras Novikovas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Dešimtys Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių grįžo namo po apsikeitimo belaisviais, šeštadienį pranešė abiejų šalių pareigūnai.

Vyriausiasis Ukrainos prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas platformos „Telegram“ įraše pranešė, kad išlaisvinta 116 ukrainiečių.

Jis sakė, kad tarp paleistų karo belaisvių yra karių, kurie išsilaikė Mariupolyje per kelis mėnesius trukusią Maskvos apgultį, pavertusią pietinį uostamiestį griuvėsiais, taip pat partizanai iš Chersono srities ir snaiperiai, paimti į nelaisvę vykstant įnirtingiems mūšiams dėl rytinio Bachmuto miesto.

Tuo metu Rusijos gynybos pareigūnai paskelbė, kad iš Ukrainos po mainų grįžo 63 Rusijos kariai, įskaitant kai kuriuos „specialios kategorijos“ kalinius, kuriuos pavyko paleisti tarpininkaujant Jungtiniams Arabų Emyratams.

Šeštadienį paskelbtame Rusijos gynybos ministerijos pareiškime nepateikta išsamios informacijos apie šiuos „specialios kategorijos“ belaisvius.

Ukraina penktadienį pranešė, kad, vykdydama Europos Sąjungos finansuojamą projektą, kuriuo siekiama padėti įveikti energijos trūkumą, atsiradusį dėl Rusijos smūgių, pradėjo keisti milijonus įprastų lempučių energiją taupančiomis LED lempomis.

Jau kelis mėnesius Maskva sistemingai kėsinasi į Ukrainos energetikos tinklą, todėl milijonai žmonių žiemos viduryje lieka tamsoje ir šaltyje.

Gruodžio mėnesį ES pranešė, kad finansuos 30 mln. LED lempučių pirkimą Ukrainai už 30 mln. eurų, kad padėtų kovoti su dideliais elektros energijos tiekimo sutrikimais.

„Šią savaitę pradėta senų lempučių keitimo energiją taupančiomis LED lemputėmis programa“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Jis taip pat padėkojo Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuri atvyko į Kyjivą dalyvauti ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame taip pat dalyvauja ES vadovas Charles'is Michelis.

Ukrainiečiai pašto skyriuose gali pasikeisti penkias senas lemputes į penkias LED lemputes.

Penktadienį pagrindiniame Kyjivo pašte, apšviestame keturių įspūdingų šviestuvų, ukrainiečiai būriavosi prie 18 langelio, kur vyko apsikeitimas lemputėmis.

Pašto skyriaus darbuotojas sakė, kad pasikeisti lempučių kasdien ateina „daug žmonių“.

„Visi sako, kad tai labai gera idėja“, – teigė geltoną ir juodą liemenę vilkėjęs darbuotojas.

Savo lempučių pasikeisti atvykusi Olena gyrė programą kaip „gerą iniciatyvą Ukrainai“ ir atkreipė dėmesį į „labai sunkias sąlygas“.

„Suprantame, kad turime tai padaryti dėl savęs, dėl šalies“, – sakė 50 metų moteris.

Per tris dienas pakeista daugiau kaip 750 000 lempučių, o kitą savaitę į Ukrainos regionus bus išsiųsta šeši milijonai LED lempučių, teigė D.Šmyhalis.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

U.von der Leyen paskelbė, kad ES Ukrainai tieks 35 milijonus LED lempučių, tai yra penkiais milijonais daugiau, nei buvo žadėta iš pradžių.

Gruodžio mėnesį ji sakė, kad LED lemputės sutaupys Ukrainai „vieną gigavatą“ elektros energijos, tai yra tiek, „kiek per metus pagamina atominė elektrinė“.

„Tamsiais laikais esame kartu su savo draugais ukrainiečiais“, – pridūrė ji.

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį pareiškė, kad leido JAV pradėti naudoti konfiskuotus Rusijos pinigus pagalbai Ukrainai, praneša amerikiečių žiniasklaida.

Tai buvo paskelbta per M.Garlando ir Ukrainos generalinio prokuroro Andrijaus Kostino susitikimą Vašingtone, praėjus beveik metams po Maskvos invazijos į kaimyninę šalį.

„Šiandien skelbiu, kad leidau pirmą kartą istorijoje perduoti konfiskuotą Rusijos turtą, kuris bus panaudotas Ukrainoje“, – sakė M.Garlandas, anot televizijos CNN.

„Scanpix“/AP nuotr./Merrickas Garlandas ir Andrijus Kostinas

Jis pridūrė, kad pinigai bus gauti iš turto, konfiskuoto iš Rusijos oligarcho Konstantino Malofejevo po to, kai balandžio mėnesį jam buvo pateikti kaltinimai dėl sankcijų vengimo.

Šie pinigai bus skirti Valstybės departamentui „Ukrainos žmonėms remti“, CNN citavo M.Garlandą.

A. Kostinas palankiai įvertino šį žingsnį, dėl kurio, pasak jo, 5,4 mln. dolerių (4,99 mln. eurų) iš konfiskuoto turto bus skirta „Ukrainos atstatymui“.

„Džiaugiuosi matydamas, kaip įgyvendinami nauji teisės aktai, skirti Rusijos oligarchų neteisėtam turtui konfiskuoti“, – paskelbė jis socialiniame tinkle „Twitter“ kartu su savo ir M.Garlando nuotrauka iš susitikimo.

„Visi ukrainiečiai vienaip ar kitaip nukentėjo nuo šio karo. Mūsų pareiga užtikrinti, kad Ukrainos žmonės gautų kompensaciją už visą padarytą didžiulę žalą“, – teigė jis.

„Neatsiejama atskaitomybės dalis yra ta, kad kaltininkas sumoka už padarytą žalą“, – tviteryje pridūrė A.Kostinas.

Rusijos milijonierius K.Malofejevas laikomas vienu pagrindinių prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje finansavimo šaltinių.

Balandžio mėnesį JAV Iždo departamentas į juodąjį sąrašą įtraukė maždaug 40 asmenų ir subjektų tinklą, kuriam vadovavo K.Malofejevas ir kuris, anot departamento, buvo naudojamas siekiant padėti išvengti sankcijų.

„Po to, kai Jungtinės Valstijos jam pritaikė sankcijas, K.Malofejevas bandė jų išvengti pasitelkdamas bendrus sąmokslininkus, kad slapta įsigytų ir valdytų žiniasklaidos priemones visoje Europoje“, – tada sakė M.Garlandas žurnalistams, kai Teisingumo departamentas rusui pareiškė kaltinimus.

Nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV paskelbė kelis sankcijų paketus Rusijos piliečiams ir organizacijoms.

Iždo departamento sankcijomis paprastai siekiama įšaldyti bet kokį JAV jurisdikcijai priklausantį asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir uždrausti bet kuriam amerikiečių fiziniam ar juridiniam asmeniui, įskaitant JAV filialus turinčias finansų įstaigas, su jais bendradarbiauti.

Burkina Faso kariuomenės vadas penktadienį pareiškė, kad diplomatiniai santykiai su Prancūzija, kurios paprašė išvesti savo pajėgas, nenutrūko, ir paneigė, kad šalyje yra Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ samdinių.

Buvusios kolonijinės valstybės Prancūzijos specialiosios pajėgos buvo dislokuotos sostinėje Vagadugu, tačiau, stiprėjant antiprancūziškoms nuotaikoms regione, jų buvimas buvo atidžiai stebimas, o Paryžius atšaukė savo ambasadorių Burkina Fase dėl chuntos reikalavimų.

„Diplomatinių susitarimų pabaiga, ne!“ – kapitonas Ibrahimas Traore sakė interviu Burkina Faso Televizijos žurnalistams.

„Nėra jokio diplomatinių santykių nutraukimo ar neapykantos konkrečiai valstybei“, – pridūrė jis.

I.Traore neigė, kad Burkina Fase dislokuoti Rusijos „Wagner“ grupės samdiniai, nors chunta puoselėja ryšius su Maskva.

„AP“/„Scanpix“/Burkina Faso vadovas, kapitonas Ibrahimas Traore

„Visur girdėjome, kad „Wagner“ yra Vagadugu... [Šis gandas] buvo sukurtas tam, kad visi nuo mūsų atsiribotų“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį Paryžius patvirtino, kad specialiųjų pajėgų kariai, dislokuoti padėti kovoti su daugelį metų trunkančiu džihadistų sukilimu, išvyks per mėnesį.

Praėjusiais metais du perversmus Burkina Fase paskatino kariškių pyktis dėl vyriausybės nesugebėjimo sustabdyti nuo 2015 metų siaučiantį džihadistų sukilimą.

Dėl su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote susijusių sukilėlių smurto žuvo tūkstančiai žmonių, o dar apie du milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Didžiojo septyneto (G-7) pramoninių šalių grupė ir Australija susitarė dėl Rusijos naftos produktų kainų viršutinių ribų, sakoma penktadienį paskelbtame grupės pareiškime, po panašaus Europos Sąjungos pranešimo.

Pareiškime teigiama, kad sutartos brangesnių degalų, tokių kaip dyzelinas, kainų „lubos“ sudaro 100 JAV dolerių (91 eurą), o žemesnės kokybės produktų, tokių kaip mazutas ir krosnių kuras, – 45 JAV dolerius (41 eurą) už barelį, ir priduriama, kad šia politika siekiama „neleisti Rusijai pasipelnyti iš jos agresijos karo prieš Ukrainą“ ir palaikyti stabilumą energijos rinkose.

Rusiškų naftos produktų kainų „lubas“ siekiama nustatyti tarptautinei bendruomenei toliau stengiantis sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

ES gruodį įvedė embargą Rusijos žaliai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš G-7 nustatė 60 JAV dolerių (55 eurų) už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.

Šį sekmadienį turėtų įsigalioti antrasis visoje ES galiosiantis embargas, kuris bus taikomas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams, tokiems kaip benzinas, dyzelinas ir krosnių kuras.

Rusijos nuostoliai Ukrainoje per parą išaugo dar 720 okupantų ir peržengė naują psichologinę ribą – 130 tūkst.

Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad priešo nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios pasiekė 130 590 karių. Štabo duomenimis, per tą patį laikotarpį Ukrainoje taip pat buvo sunaikinta 3218 tankų (3 per praėjusią parą).

Be to, per praėjusią parą taip pat buvo sunaikintos dar šešios šarvuotos kovos mašinos, penkios artilerijos sistemos, trys priešlėktuvinės gynybos sistemos, keturi bepiločiai orlaiviai, 13 automobilių ir cisternų bei viena specialiosios įrangos vienetas. 

Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas taip pat pranešė, kad užpuolikai toliau atakuoja Avdijivkos, Bachmuto, Lymano bei Novopavlivkos kryptimis ir patiria didelių nuostolių. Generalinis štabas pridūrė, kad Ukrainos kariai Donbase atrėmė priešo atakas devynių gyvenviečių teritorijose.

Rusijos Belgorodo srities Borisovkos miestelyje šeštadienio naktį užsidegė naftos saugykla. Liudininkai praneša, kad prieš tai girdėjosi sprogimai. 

Vietos „Telegram“ kanalų duomenimis, liepsnos siekė 50 metrų. Gaisras matomas už kelių kilometrų nuo pačios naftos saugyklos.

Be to, pranešama, kad gaisras naftos bazėje smarkiai pakenkė Borisovo tiltų metalinių konstrukcijų gamyklai. Skelbiama, kad ši gamykla gamino plieno konstrukcijas Krymo tilto statybai.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas dėl incidento apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kurio esą „apšaudė Borisovo rajoną“.

„Sviediniai pataikė į civilinės pramonės gamyklos teritoriją. Pirminiais duomenimis, aukų nėra: žmonės suspėjo pasitraukti saugiu atstumu. Sukurtas operatyvinis štabas. Visos pagalbos tarnybos išvyko į įvykio vietą“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį surengęs viršūnių susitikimą su Europos Sąjunga, pareiškė, kad „įmanoma“ pradėti oficialias stojimo į bloką derybas dar šiais metais.

Ukrainos prezidentas kalbėjo penktadienį Kyjive priėmęs ES vadovą Charles'į Michelį ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

„Dėl ko konkrečiai šiandien susitarėme?“ – V.Zelenskis sakė savo tradiciniame vakariniame kreipimesi į tautą. – Yra sutariama, kad šiais metais įmanoma pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.“

Nors aukščiausio rango ES pareigūnai pabrėžė, kad remia karo draskomos šalies integraciją į Briuselį, U.von der Leyen įspėjo, kad negali būti „jokių griežtų terminų“ Ukrainos narystei ar deryboms.

V.Zelenskis ragina skubinti įstojimą į ES, kol Ukrainai jau beveik metus ginasi nuo Rusijos invazijos.

„Šį vakarą galime pasakyti, kad Ukraina juda link savo tikslo, – penktadienį teigė jis. – Kalbėjome ir jau kalbame kaip Europos bendruomenės nariai.“