Pamažu artėja fronto linija: Slovjansko meras kalba apie galimą evakuaciją

Rusijos universitetuose nuo rugsėjo 1 d. bus dėstoma apie Rusijos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje tikslus, penktadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida TASS, remdamasi Rusijos mokslo ir aukštojo mokslo ministerija. 

Maskva dažniausiai vengia konfliktą vadinti invazija ar karu, pabrėždama, kad tai yra „specialioji karinė operacija“.

Pasak TASS, pagal naująją universitetų mokymo programą bus dėstoma apie „specialiosios karinės operacijos Ukrainoje kilmę, sankcijas, Vakarų šalių spaudimą Rusijai, bandymus izoliuoti ją nuo likusio pasaulio“, taip pat apie „specialiosios karinės operacijos tikslus“. Rusijos prijungimas prie Donecko liaudies respublikos, Luhansko liaudies respublikos, Zaporižios srities, Chersono srities".

Dokumente, paskelbtame Rusijos mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos interneto svetainėje, išdėstytos tokios temos kaip „JAV, NATO ir ES atsisakymas aptarti grėsmes Rusijos nacionaliniam saugumui, ginkluotos provokacijos Donbase, Ukrainos ginkluotos provokacijos ir pasirengimas jėga užgrobti Donbaso respublikas, oficialus DLR ir DLR pripažinimas Rusijoje“, pranešė TASS.

Donecko srities Slovjansko meras Vadimas Liachas sakė, kad miesto gyventojai turėtų būti pasirengę evakuotis į saugią vietą. Šis klausimas gali tapti aktualus, jei artėja fronto linija. 

Kaip jis pažymėjo televizijos kanalo „Freedom TV“ eteryje, šiuo metu Rusijos okupacinės pajėgos iš nedidelio atstumo apšaudo Slovjanską, Kramatorską ir Družkivką. Tai apsunkina raketų sekimą ir kelia didelį pavojų civiliams gyventojams.

V.Liachas pabrėžė, kad padėtis Slovjanske dabar stabili. Mieste yra elektra, dujos ir vanduo.

„Tačiau šiandien matome, kad fronto linija lėtai, bet artėja. Tai kelia pavojų visiems netoliese esantiems miestams. Kuo arčiau fronto linijos, tuo daugiau apšaudymų“, – pridūrė V.Liachas.

Europos Sąjungos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad 10-asis bloko sankcijų Rusijai raundas bus nukreiptas prieš Rusijos prekybą ir technologijas, kuriomis kurstomas karas Ukrainoje. 

„Mūsų devyni sankcijų paketai yra veiksmingi, o dešimtasis jau pakeliui“, – sakė U.von der Leyen tviteryje, kai penktadienį Ukrainos sostinėje Kyjive baigėsi ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Europos Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad 10-asis sankcijų paketas „smogs prekybai ir technologijoms, kuriomis remiama Rusijos karo mašina“.

Kalbėdama per spaudos konferenciją Kyjive anksčiau penktadienį LU.von der Leyen sakė, kad blokas siekia paskelbti paketą, kurio apimtis sieks apie 10 mlrd. eurų, iki vasario 24 d. – Rusijos invazijos vienerių metų sukakties.

Toje pačioje spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė ES sankcijomis neleisti Rusijai atkurti savo karinių pajėgumų.

Penktadienį pietų Ukrainos Chersono miestas buvo apšaudytas 18 kartų, pranešė Ukrainos valdžios institucijos, vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas.

Per apšaudymą taip pat buvo apgadinti butai ir privatūs namai, sakoma Chersono miesto tarybos pranešime.

„Nuo lapkričio 20 d. mieste iš viso užfiksuota 1 810 gaunamų smūgių. Per šį laikotarpį žuvo 77 žmonės, įskaitant vieną vaiką“, – teigiama pareiškime ir priduriama, kad iš viso buvo sužeista 214 žmonių, įskaitant šešis vaikus.

Anksčiau penktadienį Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad dėl Rusijos apšaudymo per naktį Chersono mieste kilo trys dideli gaisrai.

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį per susitikimą su Ukrainos generaliniu prokuroru Andrijumi Kostinu Teisingumo departamente paskelbė apie pirmąjį konfiskuoto turto, konfiskuoto dėl sankcijų Rusijos oligarchui, perdavimą. Pasak M.Garlando, šios lėšos bus skirtos pagalbai Ukrainai. 

„Šiandien skelbiu, kad leidau pirmą kartą pervesti konfiskuotą Rusijos turtą, kuris bus panaudotas Ukrainai, – sakė M.Garlandas. - Šis konfiskuotas turtas buvo konfiskuotas po to, kai praėjusių metų balandžio mėn. paskelbiau apie kaltinimus Rusijos oligarchui Konstantinui Malofejevui dėl sankcijų vengimo.“ 

Birželį buvo areštuoti milijonai iš JAV banko sąskaitos, priklausančios K.Malofejevui, kuriam Jungtinės Valstijos balandžio mėn. paskelbė sankcijas „už tai, kad jis veikė arba tariamai veikė Rusijos vyriausybės naudai ar jos vardu, tiesiogiai ar netiesiogiai“, tuo metu teigė Iždo departamentas. 

„Mano įgaliojimu konfiskuotos lėšos toliau bus pervestos Valstybės departamentui, kad būtų paremti Ukrainos žmonės, – pridūrė generalinis prokuroras. - Rusijos karo nusikaltėliai neras prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.“

A.Kostinas pakartojo Garlando pareiškimą penktadienį ir pridūrė, kad abi šalys siunčia aiškią žinią: „Nebus jokio imuniteto ir nebaudžiamumo už tarptautinius nusikaltimus“. 

„Šiandien esame liudininkais to, kad Valstybės departamentui buvo leista pervesti 5,4 mln. dolerių konfiskuoto turto, skirto karo nuniokotai Ukrainai atstatyti“, – pridūrė A.Kostinas. 

„Esame dėkingi Jungtinėms Valstijoms už jų ryžtingas pastangas ir paramą. Ukrainos žmonės to niekada nepamirš“, – sakė jis.

Rusų okupantai tęsia puolimą keturiomis kryptimis, tačiau patiria didelių personalo ir karinės technikos nuostolių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Anot jo, rusai tęsia puolimą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlovsko kryptimis.

Rusijos kariai toliau apšaudo gyvenvietes prie valstybės sienos. Pavyzdžiui, apšaudyta 14 gyvenviečių Černihivo, Sumų ir Charkivo regionuose.

Generalinio štabo duomenimis, Kupjansko kryptimi Rusijos pajėgos iš tankų, minosvaidžių ir artilerijos apšaudė penkias gyvenvietes Charkivo srityje ir vieną Luhansko srityje; Lymano kryptimi apšaudyta viena gyvenvietė Donecko srityje ir trys Luhansko srityje.

„Bachmuto kryptimi buvo smogta Donecko srities Spirnėje, Veselėje, Bilohorivkoje, Paraskovijivkoje, Bachmute, Ivanivske ir Družboje“, – rašoma pranešime.

Keturios gyvenvietės Avdijivkos kryptimi buvo apšaudytos rusų pajėgų.

Novopavlovsko kryptimi tankų, minosvaidžių ir artilerijos pabūklai apšaudė Neskučnę, Bohojavlenką ir Vuhledarą; Zaporižios ir Chersono kryptimi priešas apšaudė daugiau kaip 15 gyvenviečių.

„Per dieną Rusijos okupantai raketomis atakavo Charkivo srities Barvenkovo miesto civilinę infrastruktūrą, yra civilių aukų. Be to, priešas apšaudė daugiau kaip 20 raketų paleidimo įrenginių“, – pabrėžė Generalinis štabas.

Pažymima, kad yra didelis pavojus, jog Rusija toliau rengs oro ir raketų smūgius visoje Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad padėtis fronte išlieka labai sudėtinga, ypač Donecko kryptimi.

„Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie atlaiko sunkų okupantų spaudimą, aiškiai ir visapusiškai vykdo mūsų pozicijų gynimo užduotis. Ir net tokiomis sunkiomis sąlygomis fronto linijose dabar jie praneša Ukrainai geras naujienas“, – sakė jis savo vaizdo žinutėje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis ypač padėkojo 10-osios kalnų šturmo brigados kariams už sėkmingus kontrpuolimo veiksmus Donecko srityje, 54-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kovotojams – už „drąsą ir tikrą ukrainiečių tvirtybę kovojant už Donbasą“.

„81-oji atskiroji oro mobilioji brigada ir 66-oji atskiroji mechanizuotoji brigada – dėkoju jums už tai, kad gynėte Luhansko sritį ir buvote tvirti. Atskirai noriu paminėti mūsų Nacionalinę gvardiją, 3-iąją Nacionalinės gvardijos operatyvinę brigadą. Vaikinai, kurie sėkmingai „minusavo“ priešo aviaciją Donecko srityje“, – sakė V.Zelenskis.

Penktadienį JAV Iždo departamentas aštuoniems Irano dronų gamintojo aukšto rango pareigūnams taikė sankcijas – naujausią baudžiamąją priemonę, reaguojant į tai, kad Teheranas tiekė dronus Rusijai jos karui prieš Ukrainą.

Pasak Iždo departamento pareiškimo, gamintojui „Paravar Pars Company“ jau buvo taikomos Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijos už dronų gamybą Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso oro ir kosmoso pajėgoms.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

Penktadienį Iždo departamentas taikė sankcijas bendrovės direktorių valdybai.

Agentūra taip pat nurodė du Irano laivus. IRIS MAKRAN, „naftos tanklaivis, kurio paskirtis buvo pakeista į karinio jūrų laivyno operacijas“, bet kuris vis dar gali paleisti bepiločius orlaivius, paprastai vadinamus dronais, „šiuo metu vykdo tarptautinę kelionę“, teigia Iždo departamentas. Departamentas teigė, kad tanklaivį lydi karinių jūrų pajėgų fregata IRIS DENA (DENA).

„Irano subjektai toliau gamina bepiločius orlaivius Irano IRGC ir kariuomenei. Žvelgiant plačiau, Iranas tiekia bepiločius orlaivius Rusijos kovinėms operacijoms, nukreiptoms prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Ukrainoje, – pareiškime teigė Iždo sekretoriaus pavaduotojas terorizmui ir finansinei žvalgybai Brianas Nelsonas. - Jungtinės Valstijos ir toliau agresyviai taikys priemones visiems Irano bepiločių orlaivių programos elementams“.

Prancūzija ir Italija sutarė perduoti Ukrainai mobilių raketų „žemė–oras“ sistemų, penktadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministerija.

Šios sistemos, žinomos pavadinimu MAMBA arba SAMP/T, yra ant transporto priemonės montuojamos vidutinio nuotolio raketų baterijos, skirtos gynybai nuo grėsmių iš oro, tokių kaip raketos ir pilotuojami arba nepilotuojami orlaiviai.

Šios raketų sistemos, kurias bendrai sukūrė NATO narės Prancūzija ir Italija, padės Ukrainai „gintis nuo rusiškų dronų, raketų ir aviacijos“, pareiškė ministerija.

Perduoti sistemų buvo nuspręsta atsižvelgus į Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo skubų prašymą savo Prancūzijos ir Italijos kolegoms padėti „ginti civilius gyventojus ir infrastruktūrą nuo Rusijos oro smūgių“, rašoma ministerijos pranešime.

Antradienį, kai O. Reznikovas lankėsi Paryžiuje, Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu paskelbė, kad Prancūzija Ukrainai perduos dar 12 savaeigių haubicų „Caesar“ ir naujos oro gynybos įrangos.

Tačiau Prancūzija dar nėra įsipareigojusi atsiųsti Ukrainai savo sunkiųjų tankų „Leclerc“.

 Rusijos įvesta Krymo valdžia penktadienį pranešė, kad nacionalizavo apie 500 nekilnojamojo turto objektų pusiasalyje, priklausančių Ukrainos oligarchams ir politikams, rašo CNN.

„Krymo Respublikos Valstybės tarybos deputatai per neeilinį balsavimą priėmė nutarimą dėl užsienio piliečių ir valstybių, vykdančių nedraugiškus veiksmus prieš Rusiją, turto nacionalizavimo“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas. 

Nacionalizuojamas Ukrainos oligarchų Serhijaus Tarutos, Igorio Kolomoiskio, Rinato Achmetovo ir Arsenijaus Jaceniuko turtas. Į sąrašą taip pat įtrauktas 12 Ukrainos bankų ir Kyjivo „Dinamo“ futbolo klubo turtas, penktadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaidos priemonė TASS. 

2014 m. Rusija prievarta užgrobė Krymą. Krymo pusiasalyje yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, kuris bazuojasi Sevastopolyje. Šis pusiasalis tapo atspirties tašku Rusijos invazijai į Ukrainą – iš aneksuoto regiono į Ukrainos pietus plūstelėjo Rusijos kariai.

ES šalys narės susitarė dėl Europos Komisijos pasiūlymo nustatyti Rusijos naftos produktų kainų ribas, pranešė ES pirmininkaujanti Švedija.

Pasak diplomatų, šiandien vykusiame susitikime 27 ES valstybių ambasadoriai susitarė nustatyti 100 JAV dolerių už barelį ribą aukščiausios klasės produktams, pavyzdžiui, dyzelinui, ir 45 JAV dolerių ribą žemesnės klasės produktams.

Kainų viršutinė riba įsigalios sekmadienį, kaip ir ES draudimas importuoti Rusijos naftos produktus. Jis taikomas po to, kai gruodžio 5 d. Rusijos naftai buvo nustatyta 60 JAV dolerių už barelį riba.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį pareiškė, kad nauji NATO tiekiami tankai veiks kaip „geležinis kumštis“ Kyjivo kontrpuolime prieš Rusijos pajėgas Ukrainoje.

„Mums reikia „tankų koalicijos“ su pagrindiniais NATO šalių tankais kontrpuolimui. Tai reiškia, kad naudosime juos kaip „plieninį kumštį“, kad pralaužtume jų gynybinę liniją“, – sakė O.Reznikovas bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Lenkijos.

Siekiant atgrasyti galimą naują Rusijos puolimą pietuose ir rytuose, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, be kitų ginklų, „pirmiausia naudos 155 mm artileriją“, pridūrė jis. „Todėl šiandien sakome, kad prioritetu mūšio lauke išlieka 155 mm artilerija ir jai skirti sviediniai“.

Neseniai Kyjivo ambasadorius Prancūzijoje Vadimas Omelčenka pareiškė, kad daug šalių patvirtino „savo sutikimą tiekti Ukrainai 321 sunkųjį tanką“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Jis nepatikslino, kurios šalys tieks tankus, ir nepateikė duomenų, kokių modelių.

JAV pažadėjo suteikti 31 tanką „M1 Abrams“, o Vokietija sutiko atsiųsti 14 tankų „Leopard 2 A6“. Anksčiau Jungtinė Karalystė pažadėjo 14 tankų „Challenger 2“, o Lenkija paprašė Vokietijos sutikimo perduoti Ukrainai dalį savo pačios Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad dešimtasis ES sankcijų Rusijai raundas „jau pakeliui“.

„Turime tikslą jį įgyvendinti iki vasario 24 d. Jo apimtis yra apie 10 mlrd. eurų – tai didžiulis paketas, – sakė U.von der Leyen.
- Kaltininkas turi sumokėti ir turi būti patrauktas atsakomybėn“, – pridūrė ji. 

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Atskirai U.von der Leyen pagyrė Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį už vidaus reformų darbą siekiant narystės ES.

„Jūsų ryžtas žengti į priekį yra įspūdingas. Žengiate svarbius žingsnius su visomis reformomis į priekį, kad įvykdytumėte rekomendacijas, ir neturėtume pamiršti, kad tai darote kovodami su agresoriumi.

Būkite tikri, kad jūsų pažanga atsispindės mūsų svarbioje plėtros ataskaitoje, kuri rudenį bus pateikta valstybėms narėms“, – pridūrė ji.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina stengsis išlaikyti rytinį Bachmuto miestą tiek, kiek pajėgs. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Niekas nenuleis rankų dėl Bachmuto. Mes kovosime tiek, kiek galėsime. Bachmutą laikome savo tvirtove“, – sakė V.Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive po Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo.

V. Zelenskis įsitikinęs, kad jo kariuomenė galėtų išlaikyti pozicijas rytiniame Donbaso regione ir susigrąžinti teritorijas, jei Vakarų rėmėjai paspartintų ginklų tiekimą.

„Jei ginklų (tiekimas) bus paspartintas – būtent tolimojo nuotolio ginklų – mes ne tik nepasitrauksime iš Bachmuto, bet ir pradėsime deokupuoti Donbasą, kuris yra okupuotas nuo 2014-ųjų“, – teigė Ukrainos lyderis.

Penktadienį Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis pareiškė, jog prekybininkai naudojasi Turkija, Kazachstanu ir Armėnija, kad išvengtų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, taip pažeisdami šių šalių atitiktį bloko embargui, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Premjeras atkreipė dėmesį į Europos prekybos masto su šiomis trimis šalimis išaugimą, kuris, pasak jo, yra „neproporcingai didelis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais“.

Tačiau jis negalėjo pateikti daugiau įrodymų dėl sankcijų vengimo ir nenurodė prekių, kuriomis tariamai prekiaujama, rūšių.

„Vienas (sprendimų) yra dirbti su šiomis šalimis, kad jos taip pat laikytųsi sankcijų. Antrasis – ieškoti teisės aktų visoje Europoje, kad sankcijų vengimas taptų nusikalstama veika“, – sakė K.Karinis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krisjanis Karinis

„Užlopykite spragas!“ – pareiškė jis.

Po derybų tarp Latvijos, Lietuvos ir Estijos ministrų pirmininkų Estijos premjerė Kaja Kallas teigė, jog siekiant kovoti su tais, kurie vengia sankcijų, reikėtų apsvarstyti galimybę „visiškai uždrausti prekybą“ su Rusija.

Nors Turkija anksčiau pasmerkė Rusijos invaziją ir pasiuntė į Ukrainą ginkluotų bepiločių orlaivių, tuo pačiu šalis nepritaria Vakarų sankcijoms Rusijai ir palaiko glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu. Ji taip pat suaktyvino prekybą ir turizmą su Rusija.

Šią savaitę į Turkiją ir Artimuosius Rytus vyksta vyriausiasis JAV Iždo departamento sankcijų pareigūnas, kuris įspėja šalis ir įmones, kad jos gali prarasti priėjimą prie G7 šalių rinkų, jei toliau vykdys prekybą su subjektais, kuriems taikomi JAV apribojimai.
 

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad Ukraina įdėjo daug pastangų siekdama narystės bloke, tačiau paragino Kyjivą įgyvendinti daugiau reformų.

VIDEO: Europos vadovų tarybos pirmininkas: Kremlius mūsų nebaugins – Ukraina ir ES yra šeima

Europos vadovų tarybos pirmininkas: Kremlius mūsų nebaugins – Ukraina ir ES yra šeima

„ES pripažino dideles pastangas, kurias Ukraina parodė pastaraisiais mėnesiais“, – sakoma pareiškime po aukščiausiojo lygio susitikimo Kyjive.

Blokas pareiškė, kad „ragina šalį toliau eiti šiuo keliu ir įvykdyti Komisijos nuomonėje dėl jos narystės paraiškos nurodytas sąlygas, kad ateityje galėtų siekti narystės ES“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Be to, Briuselis po aukščiausiojo lygio susitikimo bendrame pareiškime su Kyjivu nurodė, kad ES planuoja dėti daugiau pastangų, kad Rusijos įšaldytas turtas būtų panaudotas karo padarytai žalai Ukrainai atlyginti.

„ES taip pat suintensyvins darbą, siekdama panaudoti Rusijos įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui ir žalos atlyginimui pagal ES ir tarptautinę teisę“, – sakoma pareiškime, nors šio proceso teisinis pagrindas tebėra neaiškus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį pakartojo, kad remia glaudesnę Ukrainos integraciją į bloką.

„Ukraina – tai ES, ES – tai Ukraina“, – spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen sakė Ch.Michelis.

„ES yra su jumis šiandien, ES bus su jumis ir jūsų žmonėmis rytoj“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis savo ruožtu pareiškė, kad jo karo nualinta šalis „nešvaistys nė dienos“, kad priartėtų prie narystės ES.

„Mūsų tikslas visiškai aiškus: pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje. Nešvaistysime nė dienos, kad suartintume Ukrainą ir ES“, – sakė V.Zelenskis.

Mobilioji sistema „Iris-T“ jau atrėmė daugelį Rusijos oro atakų Ukrainoje. Dabar Vokietijos vyriausybė nori importuoti naujus raketų paleidimo įrenginius iš Švedijos. Tačiau Stokholmas nenori to padaryti, pranešė vokiečių leidinys „Der Spiegel“.

Vokietijos vyriausybė derasi su Švedijos vyriausybe dėl licencijos oro gynybos sistemų eksportui. „Der Spiegel“ duomenimis, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas, viešėdamas Stokholme, aptarė  vikšrinės kovinės priemonės pristatymą su savo kolega Johanu Forrselliu.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir jo kolega Johanas Forrsellis

Manoma, kad toks raketų paleidimo įrenginys padidintų spalio mėn. Ukrainai jau pristatytos sistemos „Iris-T-SLM“ aprėpties spindulį ir padėtų Ukrainos kariams apsaugoti didesnį teritorijos plotą nuo Rusijos bepiločių orlaivių ir sparnuotųjų raketų. Ant vikšrinės transporto priemonės sumontuota „Iris-T“ valdomų raketų paleidimo aikštelė. Šarvuotoji transporto priemonė gali važiuoti iki 70 kilometrų per valandą greičiu.

Iki šiol Švedija atsisakė tiekti Iris-T sistemos raketų paleidimo įrenginius. „Der Spiegel“ teigimu, neaišku, ar naujoji centro dešiniųjų vyriausybė nusileido suteikdama licenciją.

„Iris-T“ valdomos raketos gali veikti iki 30 kilometrų aukštyje ir 25-40 kilometrų atstumu. Gamintojo teigimu, šios raketos tinka visapusiškai gynybai nuo orlaivių, sraigtasparnių, bepiločių orlaivių ir kitų raketų.

Švedijos raketos nešėjos yra sukurtos pagal Švedijos bendrovės „Hägglunds“, priklausančios Didžiosios Britanijos gynybos rangovui „BAE Systems“, raketą „Bandvagn 206“. Šių paleidimo įrenginių veikimo nuotolis yra mažesnis nei šiuo metu Ukrainoje naudojamų „Iris-T“ sistemų.

Nors šiuo metu Vokietija neturi „Iris-T“ oro gynybos sistemų, tačiau šiais metais planuoja užsakyti aštuonis šios karo technologijos vienetus.

Interviu Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo padaliniui BBC News Ukraine metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Vokietija nevaidins „pagrindinio“ vaidmens perduodant Kyjivui naikintuvus F-16, nes „tai yra amerikietiška technologija“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas anksčiau šią savaitę atmetė galimybę siųsti naikintuvus į Ukrainą, sakydamas, kad jo dėmesys sutelktas į Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“ pristatymą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

D.Kuleba pakartojo, kad jo šaliai „tikrai reikia“ lėktuvų ir tolimojo nuotolio raketų, kad „sunaikintų Rusijos okupacinių pajėgų karinę infrastruktūrą“ okupuotose Ukrainos teritorijose.

Jis teigė „neabejojantis“, kad sprendimas tiekti Ukrainai naikintuvus F-16 bus priimtas, ir pridūrė, kad Kyjivas yra „atviras bendravimui su visais partneriais“ dėl tokių orlaivių kaip švediški „Gripens“, prancūziški „Mirages“ ir „Rafales“.

Paklaustas apie O.Scholzo vaidmenį šioje situacijoje, užsienio reikalų ministras teigė, kad naikintuvų klausimas „yra toli nuo Vokietijos“.

„Kodėl tokia svarbi Vokietijos ir kanclerio O.Scholzo pozicija dėl tankų “Leopard„? Tai [masinės gamybos] tankas, bet tai vokiška technologija, todėl Vokietijos žodis buvo lemiamas.

Lėktuvų klausimu Vokietijos žodis nėra svarbus, nes tai amerikietiška technologija“, – pareiškė D.Kuleba.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad dauguma Azijos, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių supranta Ukrainos konflikto priežastis, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Pasak diplomato, trys ketvirtadaliai orumą ir nepriklausomybę išsaugojusių pasaulio šalių neprisijungė prie antirusiškų sankcijų.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Pietų Afrikos tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo ministrė Naledi Pandor

„Jos užėmė subalansuotą poziciją dėl konflikto Ukrainoje, kuris buvo ilgalaikės Europos saugumo krizės pasekmė, – sakė S.Lavrovas partijos „Vieningoji Rusija“ komisijos posėdyje. – Mes aktyviai aiškinamės visus veiksnius, kurie galiausiai prisidėjo prie šios situacijos. Supratimą randame palaikydami nuolatinius ryšius su Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis“.

S.Lavrovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Maskva aktyviai plėtoja ryšius su šiomis šalimis visose srityse.

„Nuosekliai stipriname strateginę partnerystę su Kinija; šiandien mūsų santykiai su Pekinu yra geriausi per visą mūsų istoriją. Lygiagrečiai laipsniškai ir labai turiningai plėtojami santykiai su Indija“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.

Anot ministro, glaudus ir įvairiapusis bendradarbiavimas su Pietryčių Azija vyksta pažangiai, santykiai su dauguma Azijos šalių, taip pat Rusijos ir Afrikos bendradarbiavimas, nepaisant Vakarų spaudimo, apskritai stiprėja.

NATO penktadienį išreiškė susirūpinimą, kad Rusija nesilaiko paskutinės likusios branduolinės ginkluotės kontrolės sutarties su Jungtinėmis Valstijomis.

Didėjant įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, NATO valstybė lyderė – JAV – apkaltino Maskvą nesilaikant įsipareigojimų pagal dešimtmetį galiojantį naująjį START paktą.

Antradienį Vašingtonas išpeikė Rusiją, kad ji sustabdė karinių objektų inspektavimą pagal sutartį ir atšaukė derybas, nors ir neapkaltino Šaltojo karo laikų varžovės plečiant savo branduolinių galvučių arsenalą viršijant sutartas ribas.

„NATO sąjungininkės sutinka, kad naujoji START sutartis prisideda prie tarptautinio stabilumo, ribodama Rusijos ir JAV strategines branduolines pajėgas, – sakoma 30 narių vienijančio Aljanso pareiškime. – Todėl susirūpinę pareiškiame, kad Rusija nesilaikė teisiškai privalomų įsipareigojimų pagal naująją START sutartį.“

„AFP“/„Scanpix“/NATO būstinė

NATO valstybės narės teigė, kad „ragina Rusiją įvykdyti savo įsipareigojimus“ – leisti atlikti inspektavimus ir grįžti prie derybų.

Rusija yra atsakiusi Vašingtonui, kaltindama jį sugriovus abiejų šalių ginklų kontrolės susitarimus.

Plačiau skaitykite ČIA: NATO ragina Rusiją laikytis paskutinės branduolinės ginkluotės kontrolės sutarties su JAV

Kyjive vykstant Europos Sąjungos institucijų vadovų ir Ukrainos vyriausybės susitikimui, bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paskelbė, kad Ukrainoje bus pradėta 25 mln. eurų vertės humanitarinio išminavimo programą.

Išminavimas yra „labai svarbus, siekiant apsaugoti civilių gyventojų gyvybes ir norint leisti jiems sugrįžti į normalų gyvenimą“, – tviteryje paskelbė J.Borrellis.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį pareiškė, kad naikintuvų siuntimas į Ukrainą pareikalautų „mėnesių, jei ne metų“ mokymų ir kad jis ieško veiksmingiausio būdo padėti Kyjivui užsitikrinti pergalę.

Iš anksto įrašytame televizijos interviu, skirtame pažymėti pirmąsias 100 jo vadovavimo dienų, R.Sunakas televizijos „TalkTV“ laidai „Piers Morgan Uncensored“ sakė, kad JK „visada bendravo su ukrainiečiais apie tinkamą paramą, kurios jiems reikia“.

„AP“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas

„Klausimas – kokią paramą galime suteikti, kuri, mūsų manymu, turėtų didžiausią reikšmę? ...Štai kodėl sprendimas, kurį priėmiau būdamas premjeru, buvo būti viena iš pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių sunkiuosius tankus Ukrainai... Paskui mus pasekė ir kitos šalys“, – teigė jis.

Anot jo, naikintuvai yra „neįtikėtinai sudėtinga įranga, kuriai apmokyti žmones reikia mėnesių, jei ne metų“.

„Mes norime ir siekiame, kad Ukraina laimėtų šį konfliktą... Taigi, svarbu ne tik įranga, bet ir pajėgumai bei mokymai, kartu su mūsų sąjungininkais parengtu planu, kuris užtikrintų pergalę“, – kalbėjo R.Sunakas.

Plačiau skaitykite ČIA: JK premjeras: suteikus Ukrainai naikintuvų, reikėtų „mėnesių, jei ne metų“ mokymų

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį rytą pareiškė, kad karas Ukrainoje tęsis, nes Donbasas „dar nėra visiškai apsaugotas“.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ cituoja jo žodžius:

„D.Peskovas sakė, kad Donbasas dar nėra visiškai apsaugotas, todėl specialioji karinė operacija tęsiama. Tiesą sakant, turime apsaugoti ten gyvenančius žmones, kol šis tikslas bus visiškai pasiektas. Tai dar reikia padaryti“.

Toliau D.Peskovas sakė, kad „Krymo saugumas užtikrintas patikimai“. Rusija teigė 2014 m. aneksavusi Ukrainos Krymo regioną, o tarptautinė bendruomenė šio žingsnio plačiai nepripažino.

Norvegija pirks 54 naujos kartos tankus „Leopard 2“, jie pakeis šalies turimas senesnes šio modelio versijas, penktadienį paskelbė vyriausybė.

Be to, Norvegija gali nuspręsti pirkti dar 18 naujų tankų.

Pagal planą keleriems ateinantiems metams, užsakymas dėl „Leopard 2A7“ sudarys sąlygas Norvegijai atnaujinti savo 36 tankų „Leopard 2A4“ parką. Kai kurie šių senesnių tankų bus perduoti Ukrainai.

Plačiau skaitykite ČIA: Norvegija sako pirksianti 54 naujos kartos tankus „Leopard 2“

Kiti šeši Rusijos ir Ukrainos karo mėnesiai bus kritiški, CBS kanalas citavo CŽV direktorių Williamą Burnsą.

Anot jo, V.Putinas tikėjosi, kad susilpnėjęs Vakarų susidomėjimas ir „politinis nuovargis“ gali suteikti jo kariuomenei naują šansą pasiekti sėkmės mūšio lauke.

„Manau, kad Putinas šiuo metu tikisi padaryti taip, kad laikas būtų jo pusėje. Mums atrodo, kad viskas bus nuspręsta mūšio lauke per artimiausius šešis mėnesius“, – sakė W.Burnsas.

„Reuters“/„Scanpix“/ Centrinės Žvalgybos Valdybos direktorius Williamas J.Burnsas

Jis pažymėjo, kad „Vakarai turi priversti Putiną suprasti, jog jis ne tik negalės žengti į priekį Ukrainoje, bet ir kas mėnesį vis labiau rizikuoja prarasti teritoriją, kurią neteisėtai atėmė iš Ukrainos“.

Rusija vis dar nėra suinteresuota derybomis, pridūrė CŽV direktorius.

„Nemanome, kad Putinas rimtai žiūri į derybas, nepaisant to, ką kartais apie tai girdite“, – sakė W.Burnsas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį atvyko į Kyjivą dalyvauti viršūnių susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo paremti Ukrainos siekį prisijungti prie bloko.

„Grįžau į Kyjivą į ES ir Ukrainos viršūnių susitikimą su Zelenskiu, Ursula von der Leyen ir Josepu Borrelliu. Mūsų ryžtas nesumažės. Mes taip pat remsime jus kiekviename žingsnyje jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ch.Michelis.

Kyjive ir visoje Ukrainoje penktadienį, prieš prasidedant viršūnių susitikimui, į kurį susirinko aukšto rango ukrainiečių pareigūnai ir Europos Sąjungos atstovai, kaukė oro pavojaus sirenos.

Ketvirtadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atvyko į Ukrainos sostinę kartu su vyriausiuoju ES diplomatu Josepu Borrelliu ir dar keliolika eurokomisarų į derybas dėl Ukrainos vilčių tapti ES nare.

Penktadienį Rusijos paskirta valdžia Kryme pranešė, kad nacionalizavo apie 500 nekilnojamojo turto objektų pusiasalyje, įskaitant kai kuriuos iš jų, priklausančius aukštiems Ukrainos politikams ir verslo veikėjams, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame pareiškime teigė, kad šis dekretas nukreiptas prieš „Kyjivo režimo bendrininkus“ ir kad tarp nacionalizuoto turto yra bankai, turizmo ir sporto infrastruktūra.

Pasak „Reuters“, remiantis Krymo vyriausybės interneto svetainėje paskelbtu dokumentu, tarp konfiskuoto turto yra buvusio Ukrainos ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko ir verslininkų Igorio Kolomoiskio, Rinato Achmetovo ir Serhijaus Tarutos turtas.

Krymą, kuris tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Ukrainos dalis, Maskva kontroliuoja nuo 2014 m., kai Rusija vienašališkai aneksavo pusiasalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu televizijai „Fox News“ sakė, kad Rusija jau pradėjo atnaujintą puolimą rytuose, o jo mastas turėtų paaiškėti per kelias artimiausias savaites.

Plačiau skaitykite ČIA: V.Zelenskis mano, kad Rusijos revanšas jau prasidėjo

Per 11 mėnesių viso masto karą Rusija Ukrainoje prarado apie 200 000 karių, skelbia Amerikos leidinys „The New York Times“.

Anot jo, Amerikos ir kitų Vakarų pareigūnų teigimu, žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius Ukrainoje artėja prie 200 tūkstančių.

„Šie nuostoliai vos per 11 mėnesių yra 8 kartus didesni už amerikiečių nuostolius per du Afganistano karo dešimtmečius“, – rašoma straipsnyje.

Pažymima, kad ypač didelių nuostolių Rusijos kariuomenė patyrė mūšiuose dėl Bachmuto ir Soledaro.

Tuo pat metu, rašo laikraštis, Rusijos analitikai teigia, kad žmonių aukos greičiausiai netaps atgrasymo priemone siekiant V.Putino karinių tikslų.

„Karas vyksta kaip kova, su kuria šalis susidūrė per Antrąjį pasaulinį karą, kai žuvo daugiau nei 8 milijonai sovietų karių. Putinas yra pasirengęs šimtams tūkstančių aukų Ukrainoje, nors didesnis aukų skaičius gali pakenkti jo politinei paramai“, – rašoma leidinyje.

Įprastoje kasdienėje apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvertino Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ nuteistųjų verbavimo programos mastą. Britų žvalgybos duomenimis, palyginti su praeitų metų vasarą ir rudenį pasiektu piku, verbavimo apimtys „tikriausiai gerokai sumažėjo“.

„Rusijos federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) 2023 m. sausio 31 d. paskelbtais duomenimis, šalies įkalinimo įstaigose buvo 433 000 nuteistųjų, o tai rodo, kad nuo 2022 m. lapkričio mėn. jų sumažėjo 6000.

Priešingai, FSIN duomenys rodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo iki lapkričio mėn. jų sumažėjo 23 000. Tikėtina, kad prie šio sumažėjimo daugiausia prisidėjo “Wagner„ vykdoma verbavimo kampanija“, – rašoma pranešime.

Gynybos ministerijos teigimu, iš Ukrainos kovotojų per pastarąsias dešimt dienų gauti nepatvirtinti duomenys rodo, kad Rusija mažiau pasikliauja „žmogiškosios bangos“ stiliaus „Wagner“ nuteistųjų kovotojų puolimais svarbiausiuose mūšio sektoriuose.

Britų žvalgyba taip pat atkreipė dėmesį, jog viešojoje erdvėje ryškėja didelė įtampa tarp „Wagner“ grupės ir Rusijos gynybos ministerijos. 

„Tikėtina, kad konkurencija tarp Rusijos elito grupuočių iš dalies lėmė sumažėjusias galimybes pasiekti kalinius“.

Ukrainos generalinė prokuratūra pateikė baudžiamąjį kaltinimą Jevgenijui Prigožinui, Rusijos pusėje Ukrainoje kovojančios privačios samdinių grupuotės „Wagner“ įkūrėjui ir vadovui, pranešė naujienų portalas „Ukrinform“.

J.Prigožinui pateikti kaltinimai dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę (Ukrainos baudžiamojo kodekso 110 straipsnio 3 dalis) ir dėl agresyvaus karo prieš Ukrainą vykdymo (437 straipsnis [2 straipsnis]).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

JAV valdžia paneigė Šveicarijos žiniasklaidos pranešimus, kad Baltieji rūmai ir CŽV pasiūlė Ukrainai atsisakyti dalies savo teritorijų mainais į taiką su Rusija. Apie tai rašo „Newsweek“.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovo pavaduotojas Seanas DeWittas savo komentare žurnalistams sakė, kad Šveicarijos laikraščio „Neue Zürcher Zeitung“ paskelbtas pareiškimas yra „netikslus“.

Neįvardytas CŽV pareigūnas taip pat patikino žurnalistus, kad CŽV direktorius Williamas Burnsas sausio mėnesį slapta išvyko į Maskvą ir nepasiūlė taikos plano Ukrainai. Pranešėjas Šveicarijos laikraščio pranešimą pavadino „visiškai melagingu“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat paneigė pranešimus, kad JAV neva pasiūlė planą, pagal kurį mainais į taiką Ukraina turėtų padaryti teritorinių nuolaidų.

„Tai antis“, – penktadienį žurnalistams pareiškė D.Peskovas.

Vokietijos vyriausybė planuoja patvirtinti dešimčių atnaujintų tankų „Leopard 1“ perdavimą Ukrainai tiesiai iš gamintojo sandėlių.

Tai pranešė laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, remdamasis vyriausybės atstovais.

Vyriausybės atstovų teigimu, oficialus leidimas dar nėra išduotas.

Pažymima, kad „Rheinmetall“ ir „Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft“ (FFG) nori parengti dešimtis „Leopard 1“ tankų ir galėtų juos tiekti Ukrainai kovai su Rusija. Tačiau ataskaitoje teigiama, kad vis dar kyla problemų, susijusių su šaudmenų įsigijimu.

„AP“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius tankų batalione

Praėjusią savaitę Brazilijos laikraštis „Folha de S. Paulo“ pranešė, kad Brazilija atmetė Vokietijos prašymą parduoti tankų amuniciją. Teigiama, kad tai buvo „Leopard“ tankams skirta amunicija. Be priešlėktuvinių tankų „Gepard“, Brazilijoje taip pat naudojami Vokietijoje pagaminti pagrindiniai kovos tankai „Leopard 1“.

Praėjusią savaitę federalinė vyriausybė jau nusprendė perduoti Ukrainai 14 pagrindinių kovos tankų „Leopard“ iš Bundesvero atsargų. Be to, ji leido kitoms šalims tiekti tokius Vokietijoje pagamintus tankus. Pasak „Rheinmetall“, bendrovė iš viso gali pateikti 139 1 ir 2 tipo „Leopard“ tankus. Tai praėjusią savaitę interviu „Deutsche Welle“ redakcijos tinklui atskleidė bendrovės atstovas spaudai.

Per mažiau nei metus bendrovė iš savo atsargų galėtų pristatyti 22 „Leopard 2“ kovos tankus. Tačiau neaišku, kada bus parengti dar 88 šios ginkluotės grupės „Leopard 1“ tankai. 

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei iki kovo įžengti į Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas.

Kaip pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas vadovas Serhijus Haidajus, rusų okupantai suaktyvėjo rytiniame fronte. Visų pirma Luhansko srityje buvo daugiau išpuolių, okupantai kaupia dar daugiau rezervų. Anot jo, gyvenvietėje Ščastia sutelkta daug pajėgų. 

„Atakų padaugėjo iš okupacinių pajėgų pusės. Bandoma rasti kažkokias spragas, kur vėliau galėtų išvystyti sėkmę, bet mūsų gynybos pajėgos laikosi savo pozicijų“, – tikino S.Haidajus.

Tuo tarpu okupantai iš anksto skelbia kai kurių gyvenviečių užėmimą. Tačiau S.Haidajus tvirtina, kad ši informacija nėra tiesa

Anot jo, nuo vasario 11-osios rusai okupuotose regiono teritorijose išjungia mobilųjį internetą, kad žmonės negalėtų perduoti informacijos apie juos Ukrainos kariams.

Ukrainos teritorijų užgrobimą Vladimiras Putinas planavo jau seniai. NATO plėtros į rytus „grėsmė“ tebuvo Kremliaus dingstis. Tai pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitikime su Marburgo miesto gyventojais, rašo DW.

Pasak Vokietijos vyriausybės vadovo, Kyjivo ir Briuselio partnerystę Kremlius panaudojo kaip „pretekstą ilgai sumanytam planui jėga išplėsti Rusijos teritoriją“.

O.Scholzas pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas, todėl potencialus Ukrainos įstojimas į Aljansą negali kelti grėsmės Rusijai.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

 Lenkijos sporto ministras Kamilis Bortniczukas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog kelios dešimtys šalių pasisakys prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų įtraukimą į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.

„Manau, kad kitą savaitę... dienos šviesą išvys labai tvirta šių 40 šalių atstovų pozicija“, – teigė jis visuomeninei televizijai.

Jis pridūrė, kad pozicija „labai aiškiai prieštaraus rusų ir baltarusių dalyvavimui olimpinėse žaidynėse“.

Jis sakė manąs, kad tarp šių šalių visų pirma bus Europos Sąjungos narės ir Jungtinė Karalystė.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos sporto ministras Kamilis Bortniczukas

J.Bortniczukas taip pat paminėjo Jungtines Valstijas, nors Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad pritartų tam, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galėtų varžytis kaip neutralūs dalyviai.

Jis pridūrė, kad grupės sporto ministrų vaizdo pokalbis numatytas vasario 10 dieną.

Pastarosiomis dienomis kyla vis daugiau diskusijų dėl 2024 metų Paryžiaus žaidynių.

Kyjivas ragina visiškai uždrausti Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose dėl žiaurios jų šalies invazijos į Ukrainą, kurios aukomis tapo ir ukrainiečių sportininkai. Rusija reikalauja panaikinti visus apribojimus, teigdama, kad olimpinės žaidynės neturėtų būti politizuojamos.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad nagrinėja galimybę rusams dalyvauti vasaros olimpinėse žaidynėse, tikriausiai kaip neutraliems sportininkams.

Anksčiau ketvirtadienį K. Bortniczukas ir jo kolegos iš Baltijos šalių išplatino bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė TOK.

„Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija smerkia Tarptautinio olimpinio komiteto pastangas sugrąžinti į tarptautines varžybas šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – sportininkus“, – sakoma pranešime.

Pastangos įtraukti sportininkus „po neutralumo skraiste įteisina šių šalių politinius sprendimus ir plačiai paplitusią propagandą, taip pat pasitelkiant sportą kaip priemonę, nukreipiančią dėmesį nuo neteisėtos agresijos prieš Ukrainą“.

Per pastarąją Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas 10-yje gyvenviečių.

„Užpuolikas įvykdė daugiau kaip 70 atakų iš raketinių salvinės gynybos sistemų prieš civilinius objektus Chersono srityje ir Mykolajivo srityje. Nuo priešo smūgių žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai.

Priešas, patirdamas didelių nuostolių, nenutraukia puolamųjų operacijų Lymano, Bachmuto, Avdijevo ir Novopavlovsko kryptimis“, – nurodoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad jo šalis nusipelno jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

„Manau, kad Ukraina nusipelno šiemet pradėti derybas dėl narystės ES“, – sakė jis po derybų su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Zelenskio, tolesnė integracija į Europos bloką įkvėptų ukrainiečius ir suteiktų jiems motyvacijos kovoti su Rusijos kariuomene.

Penktadienį Kyjive vyks svarbus Ukrainos ir Europos Sąjungos susitikimas.

Pernai birželį, keli mėnesiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ES vadovai suteikė užpultai šaliai kandidatės statusą.

Tačiau kelias į narystę, nepaisant Kyjivo optimizmo, bus ilgas ir gali užtrukti ne vienus metus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pernai gegužę įspėjo, kad gali prireikti dešimtmečių, kol Ukraina atitiks kriterijus ir taps visateise nare.

V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos ir ES pareigūnams pavyko pasiekti abipusį supratimą.

„Tik kartu stipri Ukraina ir stipri Europos Sąjunga gali apsaugoti gyvenimą, kurį branginame“, – sakė V.Zelenskis.

„Ir kad mūsų tolesnė integracija turi suteikti energijos ir motyvacijos mūsų žmonėms kovoti su bet kokiomis kliūtimis ir grėsmėmis“, – pridūrė jis. 

Ukrainos vadovas taip pat sakė, kad privalu didinti pasaulinį spaudimą Rusijai.

„Priešas yra tam tikrame etape, kai Rusijos strateginis pralaimėjimas jau aiškus, – sakė jis. – Tačiau taktiniu požiūriu jie vis dar turi resursų bandyti vykdyti puolamuosius veiksmus.“

Tviteryje U.von der Leyen teigė, jog Ukraina „žengia reikšmingus žingsnius į priekį, kad įvykdytų mūsų rekomendacijas, kartu kovodama su invazija“.

„Dar niekada nebuvome artimesni“, – sakė ji ir pažymėjo, kad „taip pat siekiame išplėsti galimybę be muitų patekti į mūsų rinką“.

Ketvirtadienio derybos įvyko kitą dieną po to, kai Ukraina išplėtė kovos su korupcija veiksmus ir atliko kratas vieno oligarcho ir vieno buvusio vidaus reikalų ministro gyvenamosiose vietose. Kova su korupcija yra vienas iš svarbiausių klausimų Kyjivui siekiant leidimo prisijungti prie ES.

Per spaudos konferenciją su V.Zelenskiu U.von der Leyen išreiškė pasitenkinimą, kad Ukrainos kova su korupcija davė „apčiuopiamų rezultatų“.

JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnų duomenimis, Ukrainoje žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius artėja prie 200 000, rašo „The New York Times“.

„Šie nuostoliai vos per 11 mėnesių yra 8 kartus didesni nei amerikiečių nuostoliai per du dešimtmečius trukusį karą Afganistane“, – rašoma straipsnyje. 

Pažymima, kad ypač didelių nuostolių Rusijos kariuomenė patyrė mūšiuose dėl Bachmuto ir Solidaro.

Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Andrijus Černiakas laikraščiui „Kyiv Post“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Rusijos kariuomenei užimti visas Donecko ir Luhansko sritis iki 2023 m. kovo mėnesio. A.Černiakas taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos į neįvardytas Rytų Ukrainos teritorijas, greičiausiai į Luhansko sritį, perdislokuoja papildomas neįvardytas puolamąsias grupes, dalinius, ginkluotę ir karinę įrangą, sakoma Karo studijų instituto (ISW) paskelbtoje ataskaitoje.

„Gali būti, kad V.Putinas vėl pervertino pačios Rusijos kariuomenės pajėgumus. ISW nepastebėjo jokių įrodymų, kad Rusijos pajėgos būtų atkūrusios pakankamą kovinę galią, kad iki kovo mėnesio įveiktų Ukrainos pajėgas Rytų Ukrainoje ir užimtų daugiau kaip 11 300 kv. km neokupuotos Donecko srities (daugiau kaip 42 proc. viso Donecko srities ploto)“, – ataskaitoje pažymi ISW analitikai.

„Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi pradėti puolimą, greičiausiai Rytų arba Pietų Ukrainoje. O.Reznikovas teigė, kad Ukrainos pareigūnų vertinimu, mobilizuotų Rusijos karių skaičius yra didesnis nei oficialus Kremliaus nurodomas 300 000. Jis teigė, kad Kremlius mobilizavo 500 000 Rusijos karių, nors neaišku, ar šis skaičius reiškia Rusijos pajėgų formavimo pastangas pradėjus dalinę mobilizaciją 2022 m. rugsėjį, ar bendrą pajėgų, kurias Rusija skyrė karui Ukrainoje, skaičių. Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylo Budanovas sausio 31 d. pareiškė, kad šiuo metu Ukrainoje kariauja 326 000 Rusijos pajėgų, neskaitant 150 000 mobilizuotųjų, kurie vis dar yra poligonuose. 476 000 karių gali atspindėti O.Reznikovo nurodytą skaičių arba 500 000 skaičius gali atspindėti vertinimą, kad nuo pirmosios mobilizacijos bangos pabaigos vykstančios Rusijos pastangos sukūrė nemažai papildomų pajėgų. Tačiau ISW nepastebėjo požymių, kad mobilizacijos pastangos pastaraisiais mėnesiais būtų subūrusios net 200 000 papildomų mobilizuoto personalo karių, nors tai įmanoma“, – rašoma ataskaitoje.

Kiti svarbiausi ataskaitos akcentai:

• Rusijos valdžios institucijos okupuotoje Luhansko srityje užblokavo interneto ryšio paslaugas, greičiausiai kaip dalį pastangų sustiprinti operatyvinį saugumą, kad būtų nuslėptas naujas Rusijos pajėgų dislokavimas Luhansko srityje
• Rusijos pareigūnai toliau stengiasi karą Ukrainoje pateikti kaip egzistencinę grėsmę Rusijos auditorijai, kad sudarytų informacines sąlygas užsitęsti karui ir palaikytų vidaus paramą tolesnėms karinėms operacijoms.  Tačiau šios Rusijos pareigūnų pastangos nesukuria tikėtino pageidaujamo efekto – motyvuoti rusus norėti dalyvauti kare
• Rusijos pajėgos suintensyvino antžemines atakas Kreminos regione.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas į šiaurės rytus ir pietvakarius nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos ir okupacinė valdžia toliau stengiasi nustatyti ir suimti Krymo totorius dėl įtarimų, kad jie susiję su Rusijoje uždraustais ekstremistiniais judėjimais
• Rusijos federaliniai subjektai ir okupacinė valdžia toliau skelbė globos programas, skirtas infrastruktūros projektams okupuotose teritorijose remti