Laikinai rusų okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo 11 sprogimų

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant didelio Rusijos okupantų spaudimo, fronto linija nepasikeitė.  

Vakaro vaizdo žinutėje ukrainiečiams V.Zelenskis sakė, kad šiandien pradėjo nuo Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vadavietės štabo posėdžio, kuris buvo „išplėstinis ir išsamus“, įskaitant Ukrainos kariuomenės vadų pranešimus iš fronto linijos karščiausiuose rajonuose.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnyj pranešė apie bendrą padėtį fronte ir priešo raketų atakas prieš mūsų pozicijas. Žinoma, pranešimai apie Donecko ir Luhansko sritis kelia ypatingų emocijų. Mes darome viską, kad sulaikytume ten vykstančias priešo atakas – nuolatinius intensyvius puolimus, kurių Rusija nestabdo, nors ten ir patiria didžiulių nuostolių“, – sakė prezidentas.

Taip pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Aleksandras Syrskis informavo apie padėtį Bachmuto ir Lymano kryptimis. 

„Vyksta įnirtingi mūšiai. Darome viską, kad paremtume savo vaikinus“, – sakė A.Zelenskis. 

Be to, brigados generolas Aleksandras Tarnavskis pranešė apie kovas Avdijivkoj ir kitose vietovėse. 

„Okupantai ten prieš mūsų vaikinus naudoja visą ginklų spektrą, įskaitant net ašarines granatas. Tačiau labai svarbu, kad, nepaisant viso spaudimo mūsų pajėgoms, fronto linija nepasikeitė“, – pabrėžė valstybės vadovas. 

Prezidentas už tai padėkojo visiems Ukrainos kovotojams, kariams ir seržantams, karininkams ir generolams, kurie gina atitinkamas fronto linijas.

Vakarų partneriai 2023 m. Ukrainai turėtų suteikti dar 33 mlrd. eurų paramos. Kaip rašo „Financial Times“, remdamasis Kylio universiteto atliktu tyrimu, pernai Kijevas gavo mažiau nei pusę žadėtų pinigų.

Iki 2022 m. gruodžio mėnesio Ukrainos finansų ministerija gavo 31 mlrd. iš 64 mlrd. pažadėtų eurų. Šiuos pažadus Vakarai davė per pastaruosius metus, nuo pat visiško karo pradžios.

Didžiausias Ukrainos biudžeto „donoras“ buvo ES ir Europos investicijų bankas, kurių bendra subsidijų suma siekė 30 mlrd. eurų. Daugiau nei pusė šios sumos – 17,5 mlrd. eurų – dar neįskaityta į Ukrainos finansų ministerijos sąskaitas.

Pasak Kylio instituto mokslininko Kristofo Trebešo, ES prireikė iki šešių mėnesių, kad gautų teisinius ir politinius leidimus dėl kai kurių finansinės pagalbos rūšių.

„Toks vėlavimas, be abejo, yra problema, kai esi pačiame karo įkarštyje ir turi finansuoti dideles infrastruktūros ir karines išlaidas, kai tavo pajamos sumažėjo“, – sakė jis.

Ukrainos finansų ministerija savo kitų metų prognozėje vidaus biudžeto deficitą įvertino 38 mlrd. eurų. Kita vertus, ES pažadėjo Kyjivui reguliariai kas mėnesį teikti 1,5 mlrd. eurų finansinę paramą – per metus iš viso 18 mlrd. eurų.

Kaip pažymėjo A.Trebeshas, anksčiau Vakarų šalys panašių konfliktų metu suteikdavo daug didesnę finansinę paramą, be to, tai darydavo greičiau. Visų pirma minimas karas Persijos įlankoje, kai JAV, Vokietijos, Japonijos ir Pietų Korėjos išlaidos buvo kelis kartus didesnės už pagalbos Ukrainai išlaidas.

„Tai man svarbi išvada – jei norėtume, galėtume padaryti daug daugiau“, – sakė A.Trebeshas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai atnaujinti branduolinių ginklų bandymus yra grasinimai, į kuriuos niekas rimtai nereaguoja.

„Kalbant apie tai, ar Rusijos Federacija ruošiasi branduoliniams bandymams: jūs ir aš esame suaugę žmonės. Šis žmogus (V.Putinas – red. past.) pirmiausia nusprendė, kad bus kažkokie gąsdinimai, o paskui susiejo tai su kažkokiais pranešimais iš JAV ir pan. Man atrodo, kad taip vyksta nuolat. Rimtai, niekas į juos nebekreipia dėmesio“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive su Italijos ministre pirmininke.

„Kai Rusija įsiveržė, buvo išbandyta ne tik Ukraina. Visas pasaulis patyrė amžių išbandymą. Buvo išbandoma Europa. Buvo išbandoma Amerika. Buvo išbandoma NATO. Buvo išbandomos visos demokratijos“, – sakė jis.

JAV lyderis pridūrė, kad sąjungininkai tvirtai stovi prieš Rusijos agresiją, o parama kariaujančiai Ukrainai „nesvyruos“.

„Neturėtų būti jokių abejonių: mūsų parama Ukrainai nesvyruos, NATO nebus susiskaldžiusi ir mes nepavargsime“, – teigė J. Bidenas.

Visą Joe Bideno kalbą skaitykite čia.

Amerikiečių ir sąjungininkų sankcijos bei eksporto kontrolė riboja Rusijos galimybes kariauti Ukrainoje, nes silpnina jos kariuomenę, teigia aukšto rango JAV iždo departamento pareigūnas.

Iždo sekretorės pavaduotojo Wally Adeyemo parengtose pastabose teigiama, kad artėjant pirmosioms karo Ukrainoje metinėms JAV sankcijos pasiteisina, ir Kremlius bei jo karinė mašina patiria karinius nuostolius.

W.Adeyemo antradienį sakys kalbą Vašingtone įsikūrusioje Užsienio santykių taryboje.

Dėl JAV ir jų sąjungininkių įvestų finansinių sankcijų „sumažėjo Rusijos galimybės pakeisti daugiau kaip 9 000 karinės įrangos vienetų, prarastų nuo karo pradžios“, sakoma jo parengtose pastabose. Jose priduriama, kad „Rusija taip pat prarado iki 50 proc. savo tankų“.

Daugiau nei 30 šalių, įskaitant JAV, Europos Sąjungos valstybes nares, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Australiją, Japoniją ir kitas – sudarančių daugiau nei pusę pasaulio ekonomikos – nustatė viršutines kainų ribas Rusijos naftai ir jos produktams, pradėjo eksporto kontrolę, įšaldė Rusijos centrinio banko lėšas ir apribojo šalies prieigą prie SWIFT – pagrindinės pasaulinių finansinių tranzakcijų sistemos.

„Nors dar turime daug ką nuveikti, mums pavyksta į priešingą pusę pakreipti Rusijos biudžeto kursą ir sumažinti jos karinės pramonės kompleksą“, – teigiama W.Adeyemo pareiškime.

Sankcijų veiksmingumą jis gynė po to, kai pirmadienį, prieš penktadienį minint Rusijos invazijos pirmąsias metines, JAV prezidentas Joe Bidenas iš anksto nepranešęs apsilankė Ukrainoje ir susitiko su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Po metų Kyjivas laikosi, – sakė J.Bidenas po susitikimo su Ukrainos lyderiu jo rezidencijoje. – Ir Ukraina laikosi. Demokratija laikosi. Amerikiečiai yra su jumis, ir pasaulis yra su jumis.“

W. Adeyemo pastabose sakoma, kad karui žengiant į antruosius metus, JAV dės daugiau pastangų, kad sankcijos būtų sugriežtintos, įskaitant kovą su sankcijų apeidinėjimu ir ekonominio spaudimo darymą šalims ir įmonėms, kurios ir toliau su Rusija vykdo verslą.

Jis pripažįsta, kad naujausi pranešimai rodo, jog Rusijos ekonomikos rezultatai yra geresni, nei tikėtasi. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, šiais metais jos ekonomika turėtų paaugti 0,3 procento. Palyginimui, prognozuojama, jog JK ekonomika susitrauks 0,6 procento.

„Nors Rusijos ekonominiai duomenys atrodo geresni, nei daugelis tikėjosi konflikto pradžioje, mūsų veiksmai verčia Kremlių naudoti savo ribotus išteklius ekonomikai palaikyti tuo metu, kai jis verčiau investuotų kiekvieną dolerį į savo karo mašiną“, – teigia W. Adeyemo.

Europos Sąjunga antradienį paragino savo šalis nares tiekti Ukrainai daugiau šaudmenų iš savo atsargų ir iš visų užsakymų, kuriuos jos jau yra pateikusios gynybos pramonei, kad padėtų įveikti įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Kai kuriais skaičiavimais, Ukraina kasdien iššaudo iki 6 000–7 000 artilerijos sviedinių, t. y. maždaug tiek pat, kiek maža Europos valstybė užsako taikos metu, tačiau tai yra tik maždaug trečdalis to skaičiaus, kurį naudoja Rusija, praėjus beveik metams nuo karo pradžios.

„Turime veikti skubiai“, – žurnalistams NATO būstinėje Briuselyje sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Jis teigė, kad raštu kreipėsi į 27 bloko gynybos ministrus, ragindamas juos „teikti Ukrainai pirmenybę“, kai kalbama apie ginklus ir amuniciją.

„Tai, ką turime padaryti, matuojama ne mėnesiais, o savaitėmis“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vakarų sąjungininkus, prašydamas greičiau suteikti karinę paramą, įspėdamas, kad delsimas bus naudingas Rusijai, artėjant invazijos metinėms vasario 24 dieną.

Diskusijose ES daugiausia dėmesio buvo skiriama būdams, kaip bendrai pirkti šaudmenis ir naudoti specialų bendrą fondą papildomam finansavimui. Tačiau gynybos pramonei reikalingi tvirti ilgalaikiai užsakymai, kad būtų galima sukurti ir išplėsti gamybos linijas, ir ji negali tiesiog per naktį padidinti tiekimo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas spaudos konferencijoje su J. Borrelliu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, sakė, kad didžiausia pasaulyje saugumo organizacija sukurs schemą, padėsiančią Ukrainai gauti reikiamų atsargų.

„Sutarėme, kad NATO turėtų padėti Ukrainai sukurti veiksmingą, skaidrią ir atskaitingą viešųjų pirkimų sistemą“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis teigė, kad netrukus susitiks ekspertų grupė, kuri aptars, kaip geriausia elgtis toliau.

„Pagrindiniai pajėgumai turi pasiekti Ukrainą prieš Rusijai pasinaudojant šiuo momentu“, – sakė jis.

NATO mano, kad Rusija pastarosiomis savaitėmis pradėjo puolimą, didindama atakų intensyvumą Rytų Ukrainoje ir stiprindama pajėgas pietuose. Pareigūnai teigė, kad Ukraina pavasarį tikriausiai pradės savo kontrpuolimą.

Paklaustas, ar, jo manymu, Ukrainos Vakarų partneriai veikia pakankamai greitai, D. Kuleba atsakė, kad „padaryta nepakankamai, todėl mes čia ir stovime“.

Tačiau jis pažymėjo: „Niekas nesitikėjo, kad šis karas truks taip ilgai. Todėl tam tikru momentu susiklostė situacija, kai tapo akivaizdu, kad gamybą reikia išplėsti.“

Estija, turinti bendrą sieną ir ilgą istoriją su Rusija, siekia, kad ES ir jos NATO sąjungininkės parūpintų 1 mln. artilerijos sviedinių, kurių vertė siekia 4 mlrd. eurų.

Po Kyjive įvykusių JAV prezidento Joe Bideno ir prezidento Volodymyro Zelenskio derybų Jungtinės Valstijos siekia kartu su sąjungininkais ir partneriais daug nuveikti, kad paremtų Ukrainos pastangas atremti Rusijos agresiją.

Apie tai kalbėjo Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

„Jis (J.Bidenas – red. past.) vakar turėjo galimybę išsamiai, detaliai pasikalbėti su prezidentu V.Zelenskiu apie kiekvieną konflikto aspektą. Ir dėl to bus atlikta daug tolesnio darbo, įskaitant glaudžias konsultacijas su mūsų sąjungininkais ir partneriais“, – teigė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė JAV ambasadorę Lynne Tracy dėl to, ką ji pavadino besiplečiančiu Vašingtono dalyvavimu kare Ukrainoje.

Ministerijoje jai įteikta nota, kurioje sakoma, kad „ginklų tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat nurodymų dėl smūgių prieš Rusijos karinę ir civilinę infrastruktūrą perdavimas akivaizdžiai įrodo JAV teiginių, kad JAV nėra konflikto šalis, nepagrįstumą ir melagingumą“.

Taip pat pažymima, kad Kyjivui tiekiami ginklai, „taip pat pagalbinis personalas, įskaitant Amerikos piliečius, yra teisėtas taikinys“.

„AFP“/„Scanpix“/Naujoji JAV ambasadorė Rusijoje – Lynne Tracy

„Todėl ambasadorei pareikšta, kad dabartinis agresyvus JAV kursas, kuriuo siekiama gilinti konfrontaciją su Rusija visais frontais, duoda priešingus rezultatus“, – sakoma pareiškime.

„Pažymėta, kad, siekiant deeskaluoti padėtį, Vašingtonas turėtų imtis veiksmų, užtikrinančių JAV ir NATO karių bei įrangos patraukimą, taip pat nutraukti antirusišką veiklą“, – sakoma pareiškime.

JAV ambasada Maskvoje savo komentarų kol kas nepaskelbė.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti savo dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su Vašingtonu yra „labai netinkamas ir neatsakingas“, tačiau pabrėžė, kad JAV ir toliau nori kalbėtis šiuo klausimu.

„Esame pasirengę bet kada kalbėtis su Rusija apie strateginės ginkluotės apribojimus, nepriklausomai nuo to, kas dar vyksta pasaulyje ar mūsų santykiuose“, –  sakė A.Blinkenas.

Jis kalbėjo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdo savo dalyvavimą paskutinėje likusioje dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių galybių ginklų kontrolės sutartyje.

Privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas ir rėmėjas, Vladimirui Putinui artimas verslininkas Jevgenijus Prigožinas apkaltino Rusijos gynybos ministerijos vadovybę bandymu sunaikinti jo privačią karinę bendrovę ir prilygino tai išdavystei. J.Prigožino pareiškimą paskelbė jo spaudos tarnyba.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Jame J.Prigožinas teigia, kad gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas uždraudė perduoti šaudmenis „Wagner“ samdiniams.

„Generalinio štabo viršininkas ir gynybos ministras išleidžia įsakymus į dešinę ir į kairę, nurodydami, kad “Wagner„ negalima ne tik duoti šaudmenų, bet ir neleidžiama padėti oro transportu. Dabar atėjo informacija, kad jie išbraukė kastuvėlius, kad vaikinai negalėtų apsikasti. Vyksta tiesioginis veikimas prieš, kuriio nepavadinsi kitaip  bandymu sunaikinti „Wagner“, – sakė J.Prigožinas.

Kyjivas antradienį pažadėjo išvaryti iš Ukrainos rusų pajėgas ir nubausti invaziją prieš beveik metus pradėjusią Rusiją.

„Jie strategiškai yra aklavietėje“, – netrukus po to, kai baigėsi Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė kalba, per „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Mūsų tikslas – išvaryti juos iš Ukrainos ir nubausti už viską“, – pridūrė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pakartojo JAV nuogąstavimus, jog Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, kad padėtų jai tęsti karą prieš Ukrainą.

„Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.

J.Stoltenbergas kalbėjo po susitikimo su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba apie planus padidinti Vakarų šalių amunicijos tiekimą Ukrainai. 

Baiminamasi, kad Vakarų sąjungininkės vėluoja aprūpinti Kyjivą ginkluote ir šaudmenimis, reikalingais atremti naują Maskvos puolimą. 

Tačiau jei pasitvirtins Vašingtono nuogąstavimai, kad Pekinas rengiasi tiekti ginklus Rusijai, ji gali dar labiau pasistūmėti į priekį, o tai reikštų vis didėjančias ginklų tiekimo varžybas. 

J.Borrellis pareiškė, kad šį klausimą iškėlė savo kolegai iš Kinijos Wang Yi ir sulaukė užtikrinimo, jog Kinija netiekia ginklų nė vienai kariaujančiai šaliai. 

„Turime išlikti budrūs, tačiau, kiek žinau, nėra jokių įrodymų, kad Kinija daro tai, ko teigia nedaranti“, – sakė J.Borrellis. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „strategine nesėkme“, rusų prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjus „kruopščiai ir sistemingai“ tęsti Maskvos prieš beveik metus pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimynėje.

„Vieni metai po to, kai prezidentas Putinas užpuolė Ukrainą. Aišku, kad jo karas visais atžvilgiais yra strateginė nesėkmė“, – sakė A.Blinkenas Atėnuose, kur užbaigia penkių dienų kelionę regione.

„Niekas nenorėjo šito karo. Niekam šitas karas nepatinka. Visi nori, kad jis kuo greičiau baigtųsi“, – sakė A.Blinkenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

„Jei leisime tam nebaudžiamai tęstis, atversime Pandoros skrynią visame pasaulyje, kur teisus yra stipriausiasis“, – pridūrė jis.

A.Blinkeno komentaras pasirodė V.Putinui Maskvoje pasakius metinį pranešimą ir jame apkaltinus Vakarus karo Ukrainoje eskalavimu. Rusijos lyderis taip pat pareiškė, kad tęs puolimą Ukrainoje.

„Žingsnis po žingsnio kruopščiai ir sistemingai spręsime savo užduotis“, – sakė V. Putinas likus kelioms dienoms iki invazijos pirmųjų metinių.

A.Blinkenas penktadienį dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, o paskui nuskrido į žemės drebėjimo nuniokotą Turkiją, kur paskelbė apie 100 mln. dolerių (93,7 mln. eurų) vertės humanitarinę pagalbą.

Baltarusijos gynybos ministerijos atstovas apkaltino Ukrainą provokacijomis pasienyje. Minskas pareiškė, kad pereina prie „adekvataus atsako“ ir „kuo santūresnės reakcijos“.

Gynybos ministerijos vadovo padėjėjas tarptautiniam kariniam bendradarbiavimui pulkininkas Valerijus Revenka pareiškė, kad Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje yra didelė ginkluotų provokacijų rizika, kuri gali „peraugti į pasienio incidentus“.

„Jei anksčiau tik fiksavome provokacijas, tai dabar perėjome prie priemonių, kad į jas būtų galima tinkamai reaguoti. Norėčiau pabrėžti, kad ši reakcija yra kuo santūresnė. Suprantame, kad nuo mūsų santūrumo priklausys, ar ginkluotas konfliktas Ukrainoje išliks dabartiniuose rėmuose, ar įgaus platesnį mastą“, – Zerkalo.io citavo V.Revenkos žodžius.

Rusija atidžiai stebi JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje ir Lenkijoje, antradienį paskelbė Kremlius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas atvyko į Lenkiją

Pareiškimas pasirodė kitą dieną po JAV lyderio istorinio vizito Ukrainoje ir prieš jo kalbą Varšuvoje.

„Savaime suprantama, mes tai labai atidžiai stebime, labai atidžiai stebėsime, kas šiandien vyks Lenkijoje, nors labai tikėtina, kad tai bus tolesnis rusofobijos koncentravimas ir tarpusavio įtikinėjimai dėl naujo ginklų tiekimo“, – per Rusijos televiziją pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Antradienį Rusijos teismas įkalino du asmenis, kaltinamus rengus sąmokslą sunaikinti geležinkelį netoli Ukrainos sienos – tai pirmieji nuosprendžiai pagal naujus sabotažo įstatymus, priimtus praėjusiais metais po Rusijos invazijos, rašo CNN.

„Pirmą kartą Rusijoje teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje pagal straipsnį „sabotažas“, kuris buvo pradėtas po specialiosios karinės operacijos pradžios“, – rašo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, teigdama, kad byla susijusi su planais sunaikinti geležinkelio ruožą Belgorodo srityje. 

Teismas nurodė abiem asmenims kalėti po trejus su puse metų pataisos darbų kolonijoje, pranešė TASS. Jų pavardžių nenurodė.

TASS teigė, kad įtariamas sąmokslas „buvo planuojamas atsižvelgiant į nacionalinius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų interesus“.

„Nusikaltėliai planavo sunaikinti geležinkelio ruožą netoli Tomarovkos kaimo Jakovlevo rajone, kad traukinys nuvažiuotų nuo bėgių ir būtų sugadinta karinė ir geležinkelio įranga, nukentėtų kariškiai, – teigė TASS. - Jie norėjo viską nufilmuoti ir paskelbti internete“.

Belgorode, esančiame kelyje iš Maskvos į antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, buvo tiekiamos atsargos ir personalas, kurie padėjo Rusijai įsiveržti į Ukrainą.

Pranešama, kad Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka įsakė suformuoti naują savanorišką teritorinę gynybą, kad visi žinotų, kaip „elgtis su ginklais“ ir būtų pasirengę reaguoti į agresijos aktą bei palaikyti viešąją tvarką taikos metu.

Agentūra „Reuters“ praneša, kad pirmadienį A.Lukašenka tai pasakė savo saugumo tarybos posėdyje:

„Padėtis nėra lengva. Ne kartą sakiau: kiekvienas vyras – ir ne tik vyras – turi mokėti bent jau elgtis su ginklais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Bent jau tam, kad prireikus galėtų apsaugoti savo šeimą, savo namus, savo žemės sklypą ir – jei prireiktų – savo šalį“.

A.Lukašenka, prieš metus leidęs Rusijai pasinaudoti Baltarusija, kad ši pasiųstų savo karius į Ukrainą, dažnai sakydavo, kad jo kariuomenė kariautų tik tuo atveju, jei Baltarusija būtų užpulta. Jis taip pat yra sakęs, kad „patirtis“ Ukrainoje reikalauja papildomos gynybos.

„Agresijos akto atveju atsakas bus greitas, griežtas ir tinkamas“, – sakė A.Lukašenka.

Gynybos ministras Viktoras Chreninas sakė, kad teritorinės gynybos pajėgas sudarys 100–150 tūkst. savanorių, o prireikus ir daugiau. Sukarinta formuotė idealiai tiks kiekviename kaime ir mieste.

Šalies profesionalioje kariuomenėje yra apie 48 tūkst. karių ir apie 12 tūkst. valstybės sienos karių, remiantis 2022 m. Tarptautinio strateginių studijų instituto parengta karinio balanso ataskaita.

45-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad plataus masto Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą gali būti baigtas per vieną dieną. Tam jam esą tereikia dviejų telefono skambučių.

Pasak politiko, jei jis bus perrinktas į JAV prezidento postą, jis iš karto paskambins Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Jis įsitikinęs, kad jam pavyks susitarti dėl susitikimo.

„Tą pačią naktį, kai bus žinoma apie mano pergalę, paskambinsiu Putinui ir Zelenskiui. Pasakysiu jiems, kad mums reikia susitikti, ir garantuoju, kad galėsiu išspręsti šį klausimą“, – Floridoje per kalbą rinkėjams sakė D.Trumpas. 

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį vyksta į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vietos žiniasklaida.

Spalį pareigas pradėjusi eiti G.Meloni ne kartą išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje ir parodyti savo vyriausybės paramą Kyjivui beveik metus trunkančio karo akivaizdoje.

NATO narė Italija skyrė pinigų ir ginklų, kad padėtų Ukrainai, o šio mėnesio pradžioje sutiko atsiųsti mobiliąsias „žemė–oras“ raketų sistemas, kurias sukūrė kartu su Prancūzija.

„Mes teikiame finansinę, karinę, humanitarinę ir civilinę paramą“ Kyjivui, „ir Ukraina tikrai gali pasikliauti Italija, nes mes nuo pat pradžių parodėme,.. kad palaikėme (Kyjivą) ir palaikysime toliau“, – pirmadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G.Meloni.

„Reuters“/„Scanpix“/Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

G.Meloni, kuri vadovauja kraštutinių dešiniųjų partijai „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia), taip pat atsiribojo nuo labiau prorusiškų valdančiosios koalicijos partnerių.

Vicepremjeras Matteo Salvini, kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ (it. Lega) lyderis, praeityje yra pažėręs pagyrų Vladimirui Putinui ir net vilkėjęs marškinėlius su Rusijos prezidento veidu.

Tuo tarpu buvęs premjeras Silvio Berlusconi, kurio partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) yra jaunesnioji koalicijos partnerė, stengėsi perkelti kaltę dėl karo nuo Maskvos ir kritikavo V.Zelenskį.

G.Meloni biuras atsakė pabrėždamas savo „tvirtą ir atsidavusią“ paramą Ukrainai.

Buvęs Italijos premjeras Mario Draghi pernai liepą lankėsi Kyjive kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Ukrainos kariuomenė per dieną likvidavo 760 rusų okupantų, rusų nuostoliai apskritai jau viršijo 144 tūkts. žmonių.

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 22.02.24 iki 23.02.21siekė maždaug 144 440 karių (+760 per pastarąją parą)“, – sakoma kariuomenės generalinio štabo pranešime. 

Iki šiol Ukrainoje Rusija neteko 3326 (+10) vnt. tankų, 6562 (+9) vnt. šarvuotų kovos mašinų, 2338 (+4) vnt. artilerijos sistemų.

Be to, per plataus masto invaziją į Ukrainą buvo sunaikinta 471 rusų priešlėktuvinė raketa, 243 oro gynybos mašinos, 299 lėktuvai, 287 sraigtasparniai ir 18 laivų/valčių.

JAV prezidentas Joe Bidenas Lenkijoje konsultuosis su sąjungininkėmis iš rytinio NATO sparno, artėjant dar sudėtingesniam karo Ukrainoje etapui.

Po pirmadienio vizito Ukrainoje, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, J.Bidenas vėlai vakare atvyko į Varšuvą, kur jo misija bus stiprinti Vakarų vienybę, Ukrainai ir Rusijai rengiantis pradėti pavasario puolimus. Per šį karą – didžiausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo nuniokota Ukrainos infrastruktūra, nukentėjo pasaulinė ekonomika.

„Maniau, kad labai svarbu, jog nekiltų jokių abejonių, jokių abejonių dėl JAV paramos Ukrainai šiame kare“, – pirmadienį Kyjive stovėdamas šalia ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio sakė J.Bidenas. 

Antradienį Lenkijoje JAV lyderis turi susitikti su prezidentu Andrzejumi Duda ir pasakyti kalbą Varšuvos karalių pilies sode. J.Bidenas turi akcentuoti Lenkijos ir kitų sąjungininkių pastarųjų vienų metų įsipareigojimus Ukrainai.

Trečiadienį J.Bidenas konsultuosis su A.Duda ir kitais Bukarešto devyneto – rytinių NATO narių – lyderiais.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą atrėmė Rusijos užpuolikų atakas prie 11 gyvenviečių.

Kaip praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, pagrindines pastangas Rusijos pajėgos sutelkia vykdydamos puolamuosius veiksmus Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis Nevskos, Bachmuto, Novobachmutivkos, Vodianės ir Marinkos vietovėse. 

Per pastarąją parą gynybos pajėgų daliniai taip pat atrėmė okupantų išpuolius Hryanikivkos ir Masjutovkos rajonuose Charkivo srityje.

Ukrainos pareigūnai toliau reaguoja į neįvardytų JAV gynybos pareigūnų pareiškimus apie karo tempą ir perspektyvas artėjant vienerių metų terminui, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Vasario 20 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ir toliau gins Bachmutą, bet „ne bet kokia kaina“. V.Zelenskis ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau rengiasi kontrpuolimui artimiausiu metu.

„V.Zelenskio ir O.Reznikovo pareiškimai greičiausiai yra tiesioginis atsakas į neįvardytus JAV gynybos pareigūnus, kurie vasario 14 d. laikraščiui „Washington Post“ pranešė, kad Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios dėl Ukrainos gebėjimo ginti Bachmutą ir kartu vykdyti kontrpuolimo operacijas“, – rašoma ISW analizėje.

Analitikai ir toliau vertina, kad Ukrainos sprendimas ginti Bachmutą yra strategiškai pagrįstos pastangos sulaikyti Rusijos pajėgas atskiroje fronto zonoje ir jas sumažinti, o V.Zelenskis, anot jų, tikriausiai sušvelnino savo administracijos poziciją dėl Bachmuto, kad padarytų ribotą retorinę nuolaidą JAV pareigūnams.

Jau seniai buvo aišku, kad Ukraina toliau negins Bachmuto rizikuodama, kad mieste bus apsupta daug Ukrainos karių, todėl V.Zelenskio komentaras greičiausiai nereiškia realaus Kyjivo strategijos pasikeitimo.

„Vasario 19 d. Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis ypač pabrėžė, kad Rusija turi „visus kovinės parengties dalinius kontakto linijoje Luhansko ir Donecko srityse ir iš dalies Zaporižios srityje“, dar kartą patvirtindamas vertinimą, kad Rusija neturi didelio neįsipareigojusio kovinės parengties rezervo, kurį būtų galima dislokuoti ir pakeisti operacijų eigą“, – rašo analitikai.

Šie Ukrainos pareiškimai sutampa su ISW vertinimu, kad Ukraina yra pajėgi susigrąžinti iniciatyvą 2023 m., jei Vakarų parama būtų pakankama ir savalaikė.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Vasario 20 d., prieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Kyjive lankėsi JAV prezidentas Joe Bidenas, parodydamas, kad JAV ir toliau įsipareigoja remti Ukrainos pastangas išlaisvinti savo teritoriją.
• Vasario 19 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie oficialų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų (DNR/LNR) sukarintų dalinių integravimą į Rusijos ginkluotąsias pajėgas, reaguodama į didėjančią kritiką dėl pranešimų apie pasikeitimus vadovybėje įgaliotuosiuose daliniuose.
• Sprendimas reorganizuoti DNR ir LNR sukarintas pajėgas vykstant puolimui greičiausiai rodo, kad Rusijos gynybos ministerija nesupranta, kokio masto iššūkiai kyla integruojant nereguliarias pajėgas į profesionalią kariuomenę intensyvių kovinių operacijų metu.
• Įgaliotinių milicijų restruktūrizavimas rodo, kad Rusijos karinė vadovybė stengiasi įgyvendinti visas norimas reformas, kol Rusijos gynybos ministerija turi Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą.
• Tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė, siekdama profesionalizuoti Rusijos konvencines pajėgas, atkirto „Wagner Group“ finansininkui Jevgenijui Prigožinui nepriklausomą prieigą prie artilerijos sviedinių ir sunkiosios ginkluotės.
• J.Prigožinas galėjo neteisingai pateikti apie artilerijos šaudmenų trūkumo pražūtingą poveikį „Wagner“, kad užmaskuotų tikrąjį nusivylimą dėl „Wagner“ nesugebėjimo turėti ir eksploatuoti savo artilerijos sistemų.
• Čečėnijos Respublikos vadovas R.Kadyrovas tikriausiai bandė nuraminti galimą J.Prigožino pyktį dėl to, kad R.Kadyrovas tikriausiai atsisakė prisijungti prie J.Prigožino informacinės kampanijos prieš Rusijos Gynybos ministeriją.
• JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad JAV vyriausybė yra susirūpinusi dėl galimo Kinijos svarstymo siųsti Rusijai mirtiną pagalbą.
• Tikėtina, kad Rusijos Gynybos ministerija reagavo į raginimą Rusijos kariuomenei sistemingai taikytis į Ukrainos atomines elektrines (AE) aptarnaujančią elektros infrastruktūrą, nustatydama galimas informacines sąlygas smūgiams, kuriais siekiama priversti avariniu būdu išjungti šias AE.
• Rusijos pajėgos tęsė antžeminius puolimus palei liniją Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas aplink Bachmutą, taip pat Avdijivkos-Donecko miesto rajone ir vakarinėje Donecko srityje.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau militarizuoja Zaporižios atominę elektrinę (AE).
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos galbūt stengiasi remontuoti Ukrainoje dislokuotas priešlėktuvinės gynybos sistemas.
• Rusijos okupacinė valdžia naudojasi „antiteroristine“ komisija, kad pateisintų turto okupuotame Kryme užgrobimą ir nacionalizavimą siekiant ekonominės ir karinės naudos.

Pirmadienio vakarą pranešta, kad Rusijos kariai pradėjo apšaudyti Kupjanską Charkivo srityje.

Apie tai pranešė Charkivo garnizono viršininkas Serhijus Melnikas savo oficialiame „Telegram“ kanale „Generolas Marcelis“. Iš pradžių jis pranešė apie miesto apšaudymą raketomis S-300, tačiau vėliau kalbėjo apie okupantams nesėkmingus paleidimus.

„Atnaujinta informacija: visos raketos liko „namie“ pas priešą. Ten geriau, ten viskas „namie“, - rašė S.Melnykas.

Tuo tarpu Rusijos Belgorodo „Telegram“ kanalai iš pradžių pranešė apie „išskridimus“, o paskui apie garsius sprogimus virš regiono, rašo ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

Dar vėliau S.Melnykas „Telegram“ platformoje pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia raketų paleidimą ir ragino Charkivo srities gyventojus likti slėptuvėse.

Portalo tvp.info duomenimis, traukinys vežantis JAV prezidentą Joe Bideną naktį atvyko į Peremislį. Prezidento kortežas persikėlė į Jasenkos oro uostą netoli Žešuvo, po to jis lėktuvu „Air Force One“ išvyko į Varšuvą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas atvyko į Lenkiją

Antradienį 13 val. (14 val. Lietuvos laiku) planuojamas Amerikos vadovo susitikimas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Po derybų abu turėtų padaryti pareiškimus. Jau 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) Džo Baidenas planuoja sakyti kalbą Karališkųjų rūmų soduose.

Trečiadienį, vasario 22 d., jis dalyvaus neeiliniame Bukarešto devyneto (Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovakija, Vengrija ir Čekija) aukščiausiojo lygio susitikime ir susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.