V.Zelenskis išskyrė penkis akcentus: ko dabar reikia Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Europos Vadovų Tarybą tiesiai iš traukinio ir išvardijo penkis pagrindinius akcentus, kurie pratęsia karą Ukrainoje.

Pirma, sako Ukrainos prezidentas, neturėtų būti delsiama perduoti Ukrainos kariams ginklų, galinčių apsaugoti ukrainiečius nuo Rusijos teroro. Pirmiausia tai tolimojo nuotolio ginklai.

Antra, V.Zelenskis padėkojo už sprendimą padovanoti Ukrainai naikintuvų MiG, nes tai gerokai sustiprins Ukrainos dangaus apsaugą, tačiau pabrėžė, kad „mums reikia modernesnių lėktuvų“.

Trečias V.Zelenskio pateikiamas akcentas yra sankcijos Rusijai. Jis sako, kad negali būti net „užuominų“ apie sprendimų dėl sankcijų atidėliojimą bei negali būti jokių sankcijų susilpninimo, ypač prisidengus „manipuliacine priedanga“ – maisto saugumu. Pasak Ukrainos prezidento, griežtos sankcijos reiškia saugumą, o sankcijų susilpninimas yra kvietimas naujoms krizėms.

Ketvirta – aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimas dėl taikos. Pasak Ukrainos vadovo, visi puikiai supranta, kad dabartinėmis aplinkybėmis daugelis lyderių negalės atvykti į Ukrainą, todėl aukščiausiojo lygio susitikimas gali būti surengtas vienoje iš pasaulio ar Europos sostinių.

Penktasis V.Zelenskio išsakytas akcentas – Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas. Pasak prezidento, Ukraina yra pasirengusi priimti sprendimą pradėti derybas dėl narystės ES šiais metais.

Slovakija iš tiesų perdavė Ukrainai keturis anksčiau pažadėtus MiG-29 naikintuvus. Šią informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Pirmieji keturi naikintuvai MiG-29 saugiai perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad naikintuvų perdavimas buvo vykdomas pagal Slovakijos ir Ukrainos tarpvyriausybinį susitarimą. 

Ukrainos kariuomenė atšaukė savo pranešimą, kad Rusijos kariai paliko Naujosios Kachovkos gyvenvietę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos kariai liko miestelyje.

Teigiama, kad pirminis pranešimas buvo paskelbtas „neteisingai panaudojus turimus duomenis“.

Iki kitos savaitės pabaigos Ispanija išsiųs Ukrainai pirmąją tankų „Leopard 2A4“ partiją, teigiama ketvirtadienį paskelbtame Ispanijos gynybos ministerijos pranešime.

Teigiama, kad šeši siuntimui rengiami tankai „Leopard 2A4“ atliko paskutinius patikrinimus.

Ketvirtadienį visi Rusijos kariuomenės daliniai, dislokuoti Chersono srities Naujosios Kachovkos gyvenvietėje, paliko miestą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Prieš tai buvo apiplėšti artimiausi vietos gyventojų gyvenamieji namai siekiant pasipelnyti.

Okupantai iš civilių gyventojų „konfiskavo“ didelius kiekius buitinės ir elektroninės įrangos, juvelyrinių dirbinių, drabužių ir mobiliųjų telefonų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) toliau stiprinti sankcijas Rusijai dėl invazijos Ukrainoje ir pareiškė, jog kalbos apie galimą ribojimų švelninimą yra nepriimtinos.

„Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos. Kol nuo rusų rankos liejasi ukrainiečių kraujas, turime ir toliau nuosekliai griežtinti ES sankcijų Rusijai politiką“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime Briuselyje.

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina dirbti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui, ir paragino kuo greičiau padėti rengti 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda

Lietuva siūlo šiame pakete numatyti sankcijas Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“ bei priešinasi iniciatyvoms švelninti ribojimus Maskvą remiančios Baltarusijos trąšų eksportui.

Sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybą (EVT), kur nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, G.Nausėda pasveikino sprendimą dėl ES bendrų amunicijos Ukrainai pirkimų, toliau ragino dėti visas pastangas įsteigti Specialųjį tribunolą Rusijos agresijos Ukrainoje nusikaltimui nagrinėti.

Lietuvos prezidentas taip pat akcentavo, jog ES turi įvertinti tai, kad Ukraina daro pažangą įgyvendinant reformas ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas nepaisydama karo šalyje. Valstybės vadovo teigimu,

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį per iškilmingą ceremoniją pasirašė teisės aktus, pagal kuriuos gali tapti NATO nare, rašo britų leidinys  „The Guardian“.

Vengrija ir Turkija, vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Suomijos narystės, pranešė, kad netrukus tai padarys.

Buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis, privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ruošiasi apriboti savo privačios kariuomenės operacijas Ukrainoje po to, kai Rusijos kariuomenės vadai nutraukė gyvosios jėgos ir amunicijos tiekimą jo pajėgoms, puolančioms Bachmutą, leidiniui „Bloomberg“ teigė su tuo susipažinę asmenys.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vengrija nesulaikytų Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jei šis atvyktų į jos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį paskelbė V.Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.

Tačiau, pasak vyriausybės pareigūno Gergely Gulyaso, šis orderis Vengrijoje nėra teisiškai privalomas, nors ši Europos Sąjungos narė taip pat yra ir TBT narė.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

„Galime remtis Vengrijos įstatymais ir tuo pagrindu negalime suimti Rusijos prezidento... kadangi Vengrijoje nėra paskelbtas TBT statutas“, – Budapešte surengtoje trumpojoje spaudos konferencijoje sakė G.Gulyasas.

Vengrija pasirašė TBT Romos statutą 1999 metais ir jį ratifikavo 2001-aisiais, per pirmąją V.Orbano, kuris nuo 2010-ųjų laimėjo ketverius rinkimus iš eilės, kadenciją.

G.Gulyasas sakė, kad įstatymas nebuvo oficialiai įtrauktas į Vengrijos teisę, nes „tai prieštarautų konstitucijai“.

Jis pridūrė, kad nei Jungtinės Valstijos, nei Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos.

Budapeštas atsisakė komentuoti patį orderį, tačiau G.Gulyasas sakė, kad šis sprendimas „nėra pats palankiausias“.

Jis teigė, kad tai buvo žingsnis „veikiau eskalacijos, o ne taikos link“.

V.Orbanas, kuris prieš karą buvo artimas V.Putinui, sulaukė aršios ES sąjungininkų kritikos dėl to, kad atsisako siųsti ginklus Kyjivui, nepritaria sankcijoms Rusijai ir ragina vesti taikos derybas.

Suomijos užsienio reikalų ministerija išdavė leidimą išplaukti Kotkos uoste sulaikytam Rusijos laivui „Swem“, gabenančiam trąšų krovinį bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui, įtrauktam į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“.

Skelbiama, jog išimtis padaryta todėl, kad šis trąšų krovinys skirtas trečiajai šaliai, o trąšos reikalingos pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.

„Leidime numatytos specialios sąlygos, kurių turi laikytis krovinio gavėjas. Sąlygas įvykdžius, laivas gali išplaukti“, – sakė Suomijos URM Sankcijų priežiūros skyriaus atstovė Pia Sarivaara.

Jos teigimu, laivas galės tęsti kelionę artimiausiomis dienomis.

Šiame incidente figūruojančio Rusijos oligarcho Suomijos ministerija neįvardija.

Savo ruožtu Hamina-Kotkos uosto vykdomasis direktorius Kimmo Naskis sakė, jog tai pirmas kartas, kai dėl ES sankcijų Rusijai krovinys buvo sulaikytas Suomijos uoste.

Nepatvirtintais duomenimis, šis laivas gabena 20 tūkst. tonų trąšų, kurių vertė tarptautinėje rinkoje – 10-12 mln. eurų.

Ukraina ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl biuro, kuris tirs karo nusikaltimus, įsteigimo karo draskomoje šalyje, praėjus beveik savaitei po to, kai tribunolas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas teigė, kad susitarimas dėl TBT biuro Ukrainoje yra „naujo skyriaus pradžia“ Kyjivo bendradarbiavime su teismu.

„Tai tik pradžia, stipri pradžia, – per pasirašymo ceremoniją Hagoje sakė A.Kostinas, anot TBT pranešimo. – Esu įsitikinęs, kad nesustosime, kol visi Ukrainoje įvykdytų tarptautinių nusikaltimų kaltininkai, nepriklausomai nuo jų politinės ar karinės padėties, nebus patraukti atsakomybėn.“

TBT sekretorius Peteris Lewisas sakė, kad teismas yra dėkingas Ukrainai už pagalbą ir „tikisi stiprinti mūsų bendradarbiavimą ateityje“.

Po Kongo Demokratinės Respublikos, Ugandos, Centrinės Afrikos Respublikos, Dramblio Kaulo Kranto, Sakartvelo ir Malio Ukraina tapo naujausia šalimi, kurioje įsikūrė TBT biuras.

Penktadienį TBT išdavė V.Putino arešto orderį, teigdama, kad jis, kaip įtariama, yra atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportaciją iš Ukrainos.

Rusija pareiškė, kad orderis yra niekinis, ir pridūrė, kad ji nėra teismo narė.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šią savaitę perspėjo, kad bet kurios šalies bandymus suimti V. Putiną pagal TBT orderį Maskva vertins kaip „karo paskelbimą“.

Jis, kaip pranešė Nyderlandų žiniasklaida, taip pat kalbėjo apie galimybę nukreipti į Hagą hipergarsinę raketą ir taip atkeršyti už V.Putino orderį.

Be to, Rusija pareiškė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą dėl TBT prokuroro Karimo Khano ir kelių teisėjų.

Teismas pranešė, kad taip pat išdavė orderį Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.

Trečiadienį TBT įstatymų leidžiamoji institucija pareiškė apgailestaujanti dėl grasinimų tribunolui dėl jo įsakymo.

Kiekvieną mėnesį Rusijos kariuomenė Ukrainoje praranda apie 25 tūkst. karių, net tris kartus daugiau šalies agresorės karių sužeidžiama, konstatavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado patarėjas, amerikiečių karininku Danas Rice'as.

„Manau, kad Bachmutas yra ta vieta, kur Rusijos kariuomenė išvyko mirti“, – sakė jis naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ perpublikuotame interviu.

D.Rice'as pažymėjo, kad V.Putinas ir toliau daro klaidą po klaidos, pažeisdamas visus karo principus.

„Prieš metus jis užpuolė Ukrainą netinkamą mėnesį. Tokiomis sąlygomis nepuolama vasario mėnesį. Bet jis vis tiek tęsė puolimą šiais metais vasario ir kovo mėnesiais. Ir viskas, ką jis padarė, buvo skirta tam, kad “suvalgyti„ savo kariuomenę. Puolant atvirai, pėstininkams prieš artileriją, jie prarado tiek daug rusų“, – komentavo V.Zalužno patarėjas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Pasak jo, šiuo metu Ukrainos kariuomenė per mėnesį likviduoja apie 25 tūkst. rusų karių. D.Rice'o nuomone, kovo mėnesio statistika bus maždaug tokia pati. 

Kariuomenės vado patarėjas pabrėžė, kad šiuo metu yra naikinami geriausi Rusijos kariuomenės daliniai, nes metas puolimui – absoliučiai netinkamas.

„Taigi, kai ateis tinkamas metas pulti, pavasarį, Ukraina turės daug stipresnę kariuomenę, daug geriau aprūpintą nei prieš metus. Ir reikės pereiti į puolimą, kad atgautų pozicijas. Ir aš tikiu, kad šį pavasarį Ukraina turės labai galingą kontrpuolimą, kuris šokiruos pasaulį“, – pridūrė jis.

Anksčiau NATO pareiškė, kad per dabartinį puolimą Rusija kasdien praranda iki 1 500 karių.

Islandijos parlamnentas Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltą badą ketvirtadienį pripažino genocidu.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Islandijos užsienio reikalų ministrė Thordis Kolbrun Reykfjord Gylfadottir.

„Dėkingas Islandijai už tai, kad 1932–1933 metų Holodomorą pripažino ukrainiečių tautos genocidu ir pagerbė Maskvos režimo nužudytų milijonų ukrainiečių atminimą. Tai aiškus ženklas, kad tokie nusikaltimai nelieka nenubausti ir neturi senaties termino“, – parašė V.Zelenskis.

„Lapkritį lankiausi Kyjive esančiame Holodomoro memoriale. Tai buvo širdį veriantis priminimas apie siaubingą nusikaltimą. Šiandien Altingas pripažino, kad 1932–1933 metų žiemą žmogaus sukeltas badas buvo genocidas, kurį totalitarinė Maskvos valdžia vykdė prieš Ukrainos žmones“, – savo ruožtu sakė islandų diplomatijos vadovė.

Kyjivas ragino tarptautinę bendruomenę oficialiai paskelbti Holodomorą genocidu tuo metu, kai Ukraina susiduria su šiuolaikine Maskvos agresija.

1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J.Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.

Kyjivas šį Holodomoru vadinamą badmetį laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius. 

Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.

Maskva atmeta Kyjivo poziciją ir sako, kad minimi įvykiai yra tik dalis platesnio masto bado, siautėjusio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionuose.

Holodomorą ukrainiečių genocidu yra pripažinusios dvi dešimtys šalių.

Slovakija ketvirtadienį pranešė, kad išsiuntė pirmuosius keturis Ukrainai pažadėtus naikintuvus MiG-29, o kiti devyni bus perduoti artimiausiomis savaitėmis.

„Pirmieji keturi naikintuvai MiG-29 saugiai perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms... Artimiausiomis savaitėmis bus perduoti likusieji lėktuvai“, – sakė Slovakijos gynybos ministerijos atstovė spaudai Martina Kakaščikova.

Penktadienį Slovakija paskelbė, kad padovanos Ukrainai sovietų gamybos karinius lėktuvus MiG, ir taip tapo antrąja NATO nare po Lenkijos, pažadėjusia šiuos lėktuvus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-29 naikintuvas

Iš viso buvo pažadėta 10 veikiančių MiG-29 naikintuvų ir dar trys, kurie bus naudojami atsarginėms dalims.

Ji taip pat pareiškė, kad Ukrainai atsiųs dalį oro gynybos sistemos KUB.

Slovakija planuoja pakeisti šiuos naikintuvus amerikietiškais F-16, kurie turėtų būti pakeisti ne vėliau kaip 2024 metų sausio mėnesį.

Praėjusiais metais Bratislava nusprendė nebenaudoti savo MiG, nes jie buvo priklausomi nuo Rusijos technikos ir bendrovių.

Nuo tada NATO narės Lenkija ir Čekija ėmėsi stebėti Slovakijos oro erdvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę padėkojo Slovakijai už „galingą oro gynybos ginklų paketą“.

Ukraina neseniai atsisakė naujienų agentūrai AFP patvirtinti, kiek MiG-29 turi, tačiau, remiantis praėjusių metų pabaigoje paskelbta „Flight Global“ ataskaita „Pasaulio oro pajėgos 2023“, šalis eksploatavo 43 šiuos orlaivius.

Ketvirtadienį Slovakija atskleidė, kad kaip kompensaciją už Ukrainai padovanotus karo lėktuvus jai JAV pasiūlė sraigtasparnių ir raketų su nuolaida.

Slovakija teigė sumokėsianti 340 mln. dolerių (315,23 mln. eurų) už 12 sraigtasparnių „Bell AH-1Z“ pagal maždaug 1 mlrd. dolerių (927,15 mln. eurų) vertės sandorį, į kurį taip pat įeina 500 raketų „AGM-114 Hellfire II“ ir mokymai.

Ketvirtadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė Beryslavą. Jie pataikė į gyvenamąjį namą, sviediniai taip pat nukrito į bažnyčios teritoriją, iš dalies sugriautas ir administracinis pastatas, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

„Rusiška amunicija į žmones nepataikė. Tačiau Chersono srities miesto centras, kuris ryte buvo gražus ir jaukus, buvo subjaurotas klastingo Rusijos karių, negailestingai naikinančių mūsų gimtąjį kraštą, smūgio“, – pridūrė Chersono srities karinė administracija.

Praėjusią naktį rusai apšaudė Chersono centrą ir pataikė į vieną iš miesto ligoninių.

Teigiama, kad per praėjusią parą okupantai iš sunkiosios artilerijos ir sistemų „Grad“ į Chersono sritį paleido 319 sviedinių.

Vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti.

Po susitikimo su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru Hagoje vyriausiasis Kyjivo prokuroras Andrijus Kostinas pareiškė, kad Rusijos vadovai, jei jų neįmanoma suimti ir pristatyti į teismą, už invaziją į Ukrainą turėtų būti teisiami už akių.

Praėjusią savaitę TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, kaltindamas jį ir jo vaiko teisių komisarę karo nusikaltimu – vaikų deportavimu iš Ukrainos į Rusiją.

Nors TBT gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą Ukrainoje, dėl teisinių apribojimų jis negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą.

„Reuters“/„Scanpix“/Vyriausiasis Kyjivo prokuroras generolas Andrijus Kostinas

Didėja tarptautinė parama specialaus tribunolo, kuris baudžiamojon atsakomybėn trauktų Rusijos vadovus už pačią 13 mėnesių trukusią invaziją, kurią Ukrainos ir Vakarų lyderiai laiko agresijos nusikaltimu, sukūrimui.

Naujienų agentūrai „Reuters“ A.Kostinas sakė, kad specialusis tribunolas turėtų persekioti „aukščiausią politinę ir karinę vadovybę, įskaitant V.Putiną, už agresijos nusikaltimus“.

„Manau, kad jis galėtų būti (surengtas) jam nedalyvaujant, nes svarbu užtikrinti teisingumą dėl tarptautinių nusikaltimų, net jei kaltininkai nėra teisiamųjų suole“, – pridūrė jis.

Tarptautiniai teismai labai retai rengia bylas už akių, o TBT taisyklėse konkrečiai nurodyta, kad kaltinamasis įtariamasis turi dalyvauti teismo procese.

Rusijos vadovybės paskelbtas puolimas rytuose susidūrė su stipria Ukrainos kariuomenės gynyba ir nuostolių neskaičiuojančioms rusų pajėgoms nepavyksta jos pralaužti, kad apsuptų arba užimtų Bachmutą, nacionalinio teletilto eteryje sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Rusija paskelbė apie didelį puolimą. Tačiau jie suklupo dėl to, kad mūsų vadovybė matė jų ketinimus. Ji sukūrė kompetentingą ešeloninę gynybą. Netgi karių dislokavimo etape juos dažnai dengė raketų atakos, artilerijos ar oro smūgiai... Štai kodėl priešas nepasiekė jokios reikšmingos sėkmės, pirmiausia svarbiausia – nepralaužė gynybos“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

S.Čerevatas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog okupantai neišsiveržia į priekį, kovos Rytų Ukrainoje tęsiasi. Bachmutas tebėra kovų epicentras.

„Per pastarąją parą įvyko 35 susišaudymai, 29 iš jų – mieste ir jo priemiesčiuose. Priešas 222 kartus apšaudė visą Bachmuto kryptį, naudodamas ir patrankų artileriją, ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius. 44 atakos buvo surengtos pačiame mieste. Žuvo 107 okupantai, 137 buvo sužeisti“, – pranešė kariuomenė.

VIDEO: Прикордонники у складі Сил оборони мужньо стримують ворога у місті-фортеці Бахмуті

Прикордонники у складі Сил оборони мужньо стримують ворога у місті-фортеці Бахмуті

S.Čerevatas pridūrė, kad aktyvūs karo veiksmai taip pat vyksta Lymano-Kupjansko fronto sektoriuje. Šis fronto ruožas lyderiauja pagal artilerijos atakų skaičių.

Anksčiau britų žvalgyba tvirtino, jog Rusijos puolimas Bachmute silpnėja.

Tuo tarpu Karo studijų instituto analitikai pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė keletą kontrpuolimų Bachmute ir jo apylinkėse, siekdamos apsaugoti tiekimo kelius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankėsi fronto linijoje Bachmute, o ketvirtadienį savo vizitą pratęsė Chersono srityje.

Šalies vadovas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalino vaizdo įrašu iš Posad Pokrovskės kaimo.

„Darbo vizitas Chersono srityje. Posad-Pokrovskės kaimas, kuriame dėl Rusijos vykdomos plataus masto agresijos nukentėjo daug namų ir socialinės infrastruktūros objektų“, – rašė V.Zelenskis.

VIDEO: V.Zelenskis apsilankė Chersono regione

V.Zelenskis apsilankė Chersono regione

@ZelenskyyUa

Pranešama, kad Posad-Pokrovskės kaime atnaujinamas elektros ir vandens tiekimas, atstatoma medicinos ambulatorija ir į gyvenvietę grįžta žmonės. 

V.Zelenskis teigimu, pagrindinius darbus bus stengiamasi užbaigti iki žiemos. Prioritetas – atkurti elektros energijos tiekimą kaimo gyventojams. Tuo tarpu geriamasis vanduo bus tiekiamas pagal grafiką.

Vizito metu prezidentas apžiūrėjo vieną iš energetikos objektų ir aptarė elektros energijos tiekimo kitoms Chersono srities gyvenvietėms situaciją.
 
„Kalbėjomės apie elektros tiekimo atkūrimą deokupuotose teritorijose ir Rusijos apšaudymo metu sugadintų įrenginių remontą“, – sakė V.Zelenskis.

Ukraina iš Suomijos gali gauti naikintuvų F-18 „Hornet“. Kyjivas jau išsiuntė oficialų prašymą dėl šių naikintuvų po premjerės Sannos Marin vizito Ukrainos sostinėje.

Tai teigiama Suomijos laikraščio „Helsingin Sanomat“ straipsnyje, kuriame remiamasi savo  šaltiniais gynybos ministerijose.

Straipsnyje pažymima, kad naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimą šiuo metu svarsto Kyjivas, Vašingtonas ir Helsinkis. JAV dalyvavimas derybose aiškinamas tuo, kad naikintuvus F/A-18 „Hornet“ kuria amerikiečių gynybos kompanija.

Taip pat pažymima, kad oficialų prašymą dėl naikintuvų Kyjivas išsiuntė po sėkmingos Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin kelionės į Ukrainą. Tuomet pareigūnas teigė, kad Suomijos vyriausybė neatmeta partnerystės su Ukrainos valdžios institucijomis šiuo klausimu.

Kai trečiadienį Zaporižios gyvenamajame rajone krito raketos, Kyrylo Chorinas buvo daugiabutyje, vos už kelių metrų nuo tos vietos, kur nugriaudėjo sprogimas.

20-metis studentas CNN žurnalistams pasakojo, kad išgirdo sprogimą ir tada pamatė ugnį. Jis atviravo, jog jo tėvas sprogimo metu stovėjo prie lango ir per plauką išvengė žūties.

Vis dėlto K.Chorino šeima atsisako palikti savo namus.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusų raketų ataka Zaporižioje

„Mes esame labai pikti. Nebijome. Kodėl turėtume bijoti? Tai mūsų namai, – sakė jis. Aš miegosiu savo lovoje. Mano tėvai miegos savo lovose. Bus šiek tiek šalta, nes nebeturime langų, bet mes niekur nesiruošiame važiuoti.“

Trečiadienį Rusijos raketoms pataikius į du daugiabučius Zaporižioje, ką Ukrainos pareigūnai pavadino „tyčiniu smūgiu“, kuriuo siekta „nužudyti civilius gyventojus“, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar 34 buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susirašinėjimo platformoje „Telegram“ trečiadienį pasidalino jautriu vaizdo įrašu ir ataką pavadino „beatodairišku žiaurumu“.

Ukrainos žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė, kad Rusijos kariuomenė yra nepajėgi vienu metu vykdyti didelio strateginio puolimo dviem ar trimis kryptimis.

Jis teigė, kad rusų pajėgos bando pasiekti Luhansko ir Donecko sričių ribas, tačiau tai jiems taip pat nepavyksta.

Didelis Rusijos puolimas buvo daugiau Rusijos propaganda ir jos galimybių pervertinimas, pažymėjo V.Skibickis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Kur tas didelis puolimas? Rusai pradėjo aktyvų puolimą vasario pradžioje. Jie vis dar turėjo tą patį tikslą – pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienas. Tačiau šiandien aišku, kad Rusijos kariuomenė neturi pajėgumų vykdyti didelio masto strateginių puolamųjų operacijų. Mūsų gynėjai atremia atakas, išlaiko liniją ir sulaiko priešo pajėgas keliuose fronto ruožuose“, – sakė žvalgybos atstovas.

Jis įsitikinęs, kad rusai tikėjosi „greitos sėkmės tam tikroje kryptyje“, tačiau tokios sėkmės nebuvo.

„Karinė žvalgyba žino Rusijos kariuomenės dislokaciją, kokius jie turi rezervus, žinome jų planus. O Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas planuoja visas operacijas, kad atgrasytų priešą ir parengtų būtinas sąlygas mūsų tolesniems veiksmams“, – anksčiau teigė Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Pasak jo, okupacinės pajėgos ruošiasi, vykdo žvalgybą ir stengiasi nustatyti „silpnąsias vietas“ ukrainiečių gynyboje.

Ukrainos žvalgybos atstovas pabrėžė, kad Rusija nėra pajėgi įgyvendinti savo išsikeltų tikslų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Jau invazijos pradžioje tapo akivaizdu, kad Rusija nepajėgi vienu metu vykdyti didelio strateginio puolimo 2-3 kryptimis – jai tai neįmanoma. Tokia yra karo metų patirtis“, – sakė V.Skibitskis.

Dėl to, pridūrė jis, Chersono ir Zaporižios sritys, Krymas yra vietos, kur rusai ruošiasi gynybai.

„Mes tai matome. Kalbant apie paminėtas kryptis (Kupjanskas, Lymanas, Bachmutas, Avdijivka, Šachtarskas), tai yra žingsniai siekiant įvykdyti užduotį, kurios jie neįvykdė – pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas“, – komentavo žvalgybos atstovas.

Karo studijų instituto analitikai anksčiau pastebėjo, kad Rusijos kariai gali pradėti puolimą naujose teritorijose, tačiau tai, vargu, ar atneš Rusijai apčiuopiamų rezultatų, nes bendras okupantų pavasario puolimas artėja prie kulminacijos.

Floridos valstijos gubernatorius Ronas DeSantis, siekdamas reabilituoti savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po anksčiau išsakytų komentarų, kuriuose Rusijos invaziją pavadino „teritoriniu ginču“, britų žurnalistui Piersui Morganui pasakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „karo nusikaltėlis“.

„Manau, kad jis yra karo nusikaltėlis“, – trečiadienį paskelbtame interviu leidinyje „New York Post“ sakė R.DeSantis britų žurnalistui. 

„Manau, kad jis turėtų būti patrauktas atsakomybėn“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas

Leidinys „Politico“ pažymėjo, kad R.DeSantis sulaukė didelės respublikonų kritikos dėl savo ankstesnių komentarų apie Ukrainą, kurie viešai atsiskyrė nuo R.DeSantiso, gubernatoriui išreiškus kritiką dėl finansavimo Ukrainai.

Tačiau per interviu su P.Morganu Floridos gubernatorius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „degaline su krūva branduolinių ginklų“.

„Manau, kad [Putinas] yra priešiškai nusiteikęs Jungtinių Valstijų atžvilgiu, tačiau tikiu, kad tai, ką matėme, rodo, jog jis neturi konvencinių pajėgumų savo ambicijoms įgyvendinti“, – sakė R.DeSantis, pranešė „Fox News“.

„Taigi jis iš esmės yra degalinė su krūva branduolinių ginklų, o vienas iš dalykų, kuriuos mes galėtume daryti geriau, yra mūsų pačių energetinių išteklių panaudojimas JAV“, – pridūrė jis.

R.DeSantis pabrėžė, kad jo ankstesnis pareiškimas „Fox News“ laidos vedėjui Tuckeriui Carlsonui buvo „neteisingai suprastas“ ir kad jo „pagrindinė mintis“ buvo ta, kad jis nemano, jog Rusija gali „perimti Ukrainą“ ar „kelti grėsmę NATO“, net jei JAV nesustiprins savo paramos.

Jis sakė, kad neteigė, jog Rusijos invazija yra pateisinama.

R.DeSantis, kuris, kaip plačiai tikimasi, po gegužės mėnesį vyksiančių Floridos įstatymų leidybos sesijų įsitrauks į 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją, sulaukia vis daugiau Donaldo Trumpo ir kitų respublikonų atakų dėl savo komentarų apie Ukrainą ir tariamo nelojalumo buvusiam prezidentui, kuris lapkritį paskelbė, kad kandidatuos į prezidentus.

Trečiadienį NATO būstinėje lankėsi Šveicarijos federalinė patarėja ir Federalinio gynybos, civilinės saugos ir sporto departamento vadovė Viola Amherd, kuri kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir susitiko su NATO ambasadoriais.

Jos dalyvavimas Šiaurės Atlanto Taryboje buvo pirmasis toks Šveicarijos gynybos ministrės dalyvavimas.

Dvišaliame susitikime generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas padėkojo ministrei V.Amherd už glaudžią Šveicarijos partnerystę su NATO.

„AFP“/„Scanpix“/Viola Amherd su Šveicarijos prezidentu Alainu Bersetu

Pabrėždamas bendrą įsipareigojimą laikytis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, generalinis sekretorius pabrėžė, kad Šveicarijos neutralumas nėra kliūtis bendradarbiauti su Aljansu.

Jis taip pat padėkojo Šveicarijai už humanitarinę paramą Ukrainai, be kita ko, per NATO visapusiškos pagalbos paketą. NATO vadovas paragino Šveicarijos vyriausybę persvarstyti savo poziciją dėl draudimo reeksportuoti Šveicarijoje pagamintus ginklus ir šaudmenis į Ukrainą, kuris trukdo sąjungininkams teikti didesnę paramą.

J.Stoltenbergas pabrėžė, kad sąjungininkai ir partneriai padeda Ukrainai apginti jos teisę į savigyną, įtvirtintą JT Chartijoje. 

Princas Williamas trečiadienį pradėjo netikėtą vizitą į Lenkiją, kuriuo pabrėžė Jungtinės Karalystės paramą šaliai, atsidūrusiai pirmojoje fronto linijoje siekiant pagelbėti pabėgėliams, perkeltiems dėl Rusijos karo Ukrainoje, ir padėti Ukrainos kariuomenei atremti invaziją.

Sosto įpėdinis susitiko su britų ir lenkų kariais Žešuve – 200 000 gyventojų turinčiame pietryčių Lenkijos mieste, kuris tapo karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai siuntų centru.

„Tiesiog norėjau atvykti čia ir asmeniškai padėkoti už viską, ką darote, už tai, kad saugote visus ir stebite, kas vyksta“, – kalbėdamas su kariais sakė Williamas.

„Jūs čia atliekate tikrai svarbų darbą, ir ginti mūsų laisves yra labai svarbu, o visi mano šalyje jus labai palaiko“, – teigė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Princas Williamas susitiko su lenkų kariais

Vos už 65 km nuo sienos su Ukraina esantis Žešuvas taip pat yra pagrindinis pabėgėlių tranzito punktas.

Vėliau Williamas nusileido Varšuvoje, kur aplankė centrą, kuriame gyvena apie 300 neseniai iš Ukrainos atvykusių asmenų, susitiko su ukrainiečiais ir su vaikais žaidė stalo tenisą.

Jis gyrė tvirtus Jungtinės Karalystės ir Lenkijos žmonių ryšius ir bendradarbiavimą remiant Ukrainą.

„Taip pat noriu išreikšti pagarbą įkvepiančiam lenkų tautos žmogiškumui, – kalbėjo princas. – Jūs atvėrėte savo širdis ir namus.“

Jungtinė Karalystė yra viena iš garsiausiai pasisakančių už NATO rytinio sparno stiprinimą Rusijos agresijos akivaizdoje. Šalis pasiuntė karius į Lenkiją ir Baltijos šalis ir suteikė daugiau kaip 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,59 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai. Ji taip pat pažadėjo 220 mln. svarų (248,42 mln. eurų) humanitarinės pagalbos.

Tačiau populiaraus 40-mečio princo, kariuomenės veterano, kuris taip pat dirbo civiliniu gelbėjimo iš oro ir jūros pilotu, vizitas suteikia daugiau asmeniškumo. Britų politiniai lyderiai reguliariai lankosi Lenkijoje, kad pareikštų savo paramą NATO ir Ukrainos reikalui, o toks įtakingas karališkosios šeimos atstovas kaip Williamas yra tautos simbolis, galintis padėkoti kariams už jų tarnybą be partinio politinio bagažo.

Per planuojamus princo susitikimus su pabėgėliais ir savanoriais dėmesys taip pat bus sutelktas į pastangas suteikti prieglobstį šimtams tūkstančių ukrainiečių, kurie per pastaruosius metus apsigyveno Lenkijoje.

Ketvirtadienį taip pat planuojami Williamo susitikimai su prezidentu Andrzejumi Duda ir Lenkijoje dirbančiais ir studijuojančiais jaunais ukrainiečiais.

„Mūsų tautas sieja stiprūs ryšiai, – trečiadienį sakė Williamas. – Mūsų bendradarbiavimas remiant Ukrainos žmones ir jų laisvę, kuri taip pat yra mūsų ir jūsų laisvė, dar labiau sustiprina šiuos ryšius.“

Čekijos prezidentas Petras Pavelas interviu metu su vokiečių leidiniu „Süddeutsche Zeitung“ pareiškė, kad Ukraina turėtų atsižvelgti į tai, jog Vakarų parama karui ateityje mažės.

„Turime atsižvelgti į karo nuovargį ir į tai, kaip jis paveiks Vakarų šalių paramą. Laikui bėgant ji mažės“, – sakė P.Pavelas.

Jis taip pat paminėjo kitąmet vyksiančius JAV prezidento rinkimus ir numatomą prioritetą vidaus, o ne užsienio politikai.

„Jei JAV parama sumažės, sumažės ir daugelio Europos šalių parama. Ukraina turėtų į tai atsižvelgti“, – pridūrė Čekijos lyderis.

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Čekijos prezidentas Petras Pavelas

Jo nuomone, 2024 m. Ukraina tikriausiai nebegalės vykdyti jokių didelių ir sudėtingų operacijų.

„Šie metai yra lemiami karo raidai“, – teigė P.Pavelas.

Anot prezidento, Vakarų šalys dabar tiekia Ukrainai reikalingą ginkluotę, kad ši galėtų užimti geresnę startinę poziciją bet kokiose derybose su Rusija.

Šią savaitę P.Pavelas taip pat komentavo Ukrainos planus pradėti kontrpuolimą ir pridūrė manantis, jog tam geriausias metas – artimiausi mėnesiai.

NATO vadovas neatmetė galimybės, kad Aljanso valstybės-narės žengs žingsnį į priekį ir nuspręs perduoti Ukrainai F-16 ar kitų vakarietiškų kovos lėktuvų, interviu leidiniui „The Guardian“ sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Turime ir toliau atsižvelgti į tai, kad reikia daugiau pajėgumų“, – sakė J.Stoltenbergas, pabrėždamas, kad, nepaisant JAV prezidento Joe Bideno pirminio akivaizdaus atsisakymo suteikti JAV pagamintų naikintuvų, „jokie sprendimai dėl F-16 nebuvo priimti“.

„AFP“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Anot jo, karinės paramos tikslas „suteikti ukrainiečiams galimybę pradėti puolimą ir susigrąžinti teritoriją“.

Šį mėnesį Lenkija ir Slovakija sutiko suteikti 17 sovietinių naikintuvų MiG-29, tačiau bendras turimų orlaivių skaičius kol kas yra nedidelis.

Trečiadienį buvo paskelbta, kad ukrainiečių pilotai jau pusantro mėnesio Prancūzijoje treniruojasi valdyti daugiafunkcinius naikintuvus „Mirage 2000“.

Pastaruoju metu Prancūzija palaipsniui atsisako orlaivių „Mirage“ ir teikia pirmenybę „Rafale“, tačiau „Mirage 2000-C“ modifikacija laikoma gana geru orlaiviu, kurį po papildomo remonto galima parduoti suinteresuotoms šalims.

Anksčiau JAV žiniasklaida pranešė, kad du ukrainiečių pilotai jau yra Jungtinėse Valstijose, kad įvertintų savo įgūdžius, o, anot CNN, prie jų gali prisijungti dar dešimt.

Nuo kovo mėn. pradžios Luhansko srities šiaurinėje dalyje esančiame Svatovės-Kreminos fronto linijos sektoriuje tęsiasi smarkūs mūšiai, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pastebėta, kad Rusija iš dalies susigrąžino artimiausių Kreminos prieigų kontrolę, kurioms metų pradžioje buvo iškilusi tiesioginė Ukrainos pajėgų grėsmė.

„Vietomis Rusija užgrobė iki kelių kilometrų atstumą. Rusijos vadai tikriausiai bando išplėsti saugumo zoną į vakarus nuo gynybos linijų, kurias jie parengė palei aukštesnes vietoves, ir integruoti natūralią Oskilo upės kliūtį“, – rašoma apžvalgoje.

Ekspertai spėja, kad jie tikriausiai siekia atgauti Kupjanską – logistikos mazgą.

Operatyviniu požiūriu Rusijos ketinimai šiaurės rytuose greičiausiai išlieka gynybiniai.

„Vadai tikriausiai baiminasi, kad tai yra vienas iš sektorių, kuriame Ukraina gali bandyti vykdyti didesnio masto puolamąsias operacijas“, – teigė britų žvalgyba.

Ketvirtadienio rytą visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.  

9:07 val. Kyjivo ir Poltavos srityse pradėjo kaukti sirenos. Po kelių minučių jos pasklido po visą šalį.

Ukrainos gyventojai perspėjami, kad sirenų garsas reiškia raketų ir oro smūgių grėsmę. 

Buvęs Naujosios Zelandijos karys, vienas iš labdaros organizacijos, skirtos padėti sunkiai besiverčiantiems veteranams, įkūrėjų, žuvo Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė valdžia.

Ukrainos pareigūnai patvirtino Kane'o Te Tai mirtį, o Naujosios Zelandijos ambasada Lenkijoje bando išsiaiškinti daugiau detalių, sakoma Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministerijos pranešime.

2017 metais K.Te Tai padėjo įregistruoti labdaros fondą „No Duff Charitable Trust“, skirtą padėti krizę išgyvenantiems veteranams. Fondo pareiškime teigiama, kad jis su „didžiuliu liūdesiu“ dalijasi žinia, jog K.Te Tai, kuris Ukrainoje buvo pasivadinęs slapyvardžiu Vėžlys, žuvo mūšio metu.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Be jo „No Duff“ neegzistuotų, – nurodė fondas. – Kane'as turėjo didžiulę širdį ir mėgo padėti žmonėms. Jo netektis palieka didžiulę tuštumą daugelyje gyvenimų nuo čia iki Rytų Europos.“

Fondas teigė palaikantis glaudžius ryšius su K.Te Tai šeima, siekiant sugrąžinti jo palaikus į Naująją Zelandiją.

Praėjusių metų pabaigoje žurnalas „The New Yorker“ ėmė interviu iš K.Te Tai netoli Pavlivkos kaimo, kur jis vadovavo užsienio savanorių kovotojų prieš Rusijos invaziją grupei. Žurnalui jis pasakojo, kad prieš atvykdamas į Ukrainą nutraukė santykius, metė darbą, pardavė namus ir automobilį.

„Aš iš tikrųjų myliu šiuos žmones ir myliu šią šalį, – žurnalui sakė K.Te Tai, naudodamasis Vėžlio slapyvardžiu. – Negaliu grįžti namo, nes dabar čia yra namai. Tikrai taip jaučiuosi.“

Naujosios Zelandijos gynybos ministerija nurodė, kad K.Te Tai tarnavo kariuomenėje nuo 2002 iki 2009 metų. Jis tarnavo Afganistane ir buvo apdovanotas Bendrosios tarnybos medaliu, Operatyvinės tarnybos medaliu, Gynybos tarnybos medaliu.

Anot laikraščio „The New Zealand Herald“, K.Te Tai buvo 38 metų amžiaus ir turėjo 12 metų dukrą.

K.Te Tai motina Ngaire Te Tai sakė, kad bandė sutrukdyti sūnui išvykti į Ukrainą.

„Bet jis suaugęs vyras ir aš nieko negalėjau padaryti, – teigė ji laikraščiui šios savaitės pradžioje, dar prieš patvirtinant sūnaus mirtį. – Visa jo šeima bandė jį įtikinti nevažiuoti. Jis labai sudėtingas vaikinas, bet visada būdavo labai bendruomeniškas.“

Rusijos okupantai praranda daug pajėgų Bachmuto mieste Donecko srityje ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus tuo pasinaudos, pareiškė Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

VIDEO: Прикордонники у складі Сил оборони мужньо стримують ворога у місті-фортеці Бахмуті

Прикордонники у складі Сил оборони мужньо стримують ворога у місті-фортеці Бахмуті

„Agresorius nepraranda vilties bet kokia kaina užimti Bachmutą, nepaisant gyvosios jėgos ir technikos nuostolių.

Pagrindinės Rusijos Federacijos pajėgos šiame rajone yra „Wagner“ atstovai. Jie praranda nemažai jėgų ir baigia išsilakstyti. Labai greitai pasinaudosime šia galimybe, kaip tai darėme anksčiau prie Kyjivo, Charkivo, Balaklijos ir Kupjansko“, – teigė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

O.Syrskis pažymėjo, kad ukrainiečių karius nuolat apšaudo priešo artilerija ir lėktuvai, tačiau kartu jie demonstruoja „antžmogišką atsparumą, drąsą ir narsą“.

Ypač Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pažymėjo 93-iosios, 10-osios, 57-osios ir 5-osios brigadų dalinius, kurie šiuo metu kovoja šalies rytuose.

Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos skundus dėl Didžiosios Britanijos pareiškimo, kad ji nusiųs Ukrainai šarvamušių sviedinių su nuskurdintuoju uranu.

Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby Maskvos skundus pavadino faktų iškraipymu.

Šie sviediniai, galintys pramušti tankų šarvus, „nėra radioaktyvūs“ ir „nė iš tolo nepatenka“ į branduolinės ginkluotės sferą, sakė J.Kirby.

„Tai įprasto tipo šaudmenys, naudojami pirmiausia dėl šarvus pramušančių ypatybių. Tad vėlgi, jei Rusija ypač rūpinasi dėl savo tankų ir tankistų gerovės... ji turėtų tiesiog sugrąžinti juos per sieną atgal į Rusiją“, – sakė jis ir pridūrė: „Manau, kad iš tikrųjų... Rusija tiesiog nenori, kad Ukraina toliau naikintų jos tankus.“

JAV kol kas yra didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja, tačiau J.Kirby sakė: „Mes netiekiame nuskurdintojo urano.“

Jis taip pat sukritikavo Rusijos gynybos ministeriją, medaliais apdovanojusią pilotus, prisidėjusius prie JAV karinio drono sudužimo virš Juodosios jūros.

Pentagono paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip rusų lėktuvai apsupa droną ir susiduria su juo. Maskva tvirtina, kad JAV bepilotis lėktuvas tiesiog tapo nevaldomas.

„Nežinau kitos kariuomenės pasaulyje... apdovanojančios pilotą už atsitrenkimą į droną. Jei tai drąsa, tuomet, spėju, jų apibrėžimas kitoks“, – sakė J.Kirby.

„Nenutuokiu, kam jiems apdovanoti už drąsą pilotą, kuris, blogiausiu atveju, piktavališkai sukėlė didelį pavojų sau ir JAV turtui, o geriausiu atveju tiesiog yra kvailys“, – pridūrė J.Kirby.

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 660 Rusijos okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaitos duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos koviniai nuostoliai iš viso sudaro apie 168 150 žmonių.

Rusijos Federacija taip pat neteko: 3 tūkst. 570 (+13 per pastarąją parą) tankų, 6 tūkst. 898 (+11) šarvuotų kovos mašinų - 6 tūkst. 898 (+11), 
2 608 (+19) artilerijos sistemų.

Be to, nuo karo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 305 orlaivius, 290 sraigtasparnių, 909 sparnuotąsias raketas ir 18 laivų / katerių.

Ketvirtadienio rytą okupuotame Melitopolyje įvyko sprogimas, vadinamasis „Zaporižios srities administracijos pagrindinės tarybos narys“ Vladimiras Rogovas sakė, kad per sprogimą buvo sužeistas „policininkas“.

„Melitopolyje triukšminga. Įvairiose miesto dalyse apie 7 val. 40 min. vietos (Maskvos laiku – red.) girdėjosi stiprus sprogimas“, – skelbė Rusijos statytinis. 

Vėliau jis pranešė, kad per savadarbio užtaiso sprogimą prie gaisrinės buvo sužeistas „policijos pareigūnas“.

Nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę su įvairaus sunkumo sužalojimais, sakė bendradarbis.

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį paragino savo šalį nutraukti ryšius su Rusija ir kritikavo prezidento Aliaksandro Lukašenkos paramą Maskvos karui Ukrainoje.

Kone 30 metų valdantis autoritariškas A.Lukašenka yra svarbus Rusijos lyderio Vladimiro Putino šalininkas ir leido Kremliui iš savo šalies teritorijos pulti Ukrainą.

„TT NEWS AGENCY“/„Scanpix“ /Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja

„Laikas priešintis Rusijos kišimuisi į Baltarusijos vidaus reikalus. Ji remia neteisėtą režimą ir vykdo kolonijinius veiksmus prieš mūsų ramybę ir nacionalinę tapatybę“, – sakė S.Cichanouskaja spaudos konferencijoje JAV Kapitolijuje Vašingtone.

„Agresorius laisvai naudojasi mūsų teritorija, oro erdve ir infrastruktūra kariniais tikslais, kad pultų Ukrainą ir jai grasintų. Rusijos kariuomenė turėtų būti visiškai išvesta iš Baltarusijos, o mūsų šalis privalo nebedalyvauti kare“, – sakė ji.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje su Europos Sąjungos (ES) lyderiais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai.

Šalies vadovas Europos Vadovų Taryboje (EVT) taip pat aptars paramą Ukrainai, kalbėsis apie Bendrijos ekonomiką. 

„Šalies vadovas EVT susitikime ragins Europos lyderius tęsti visokeriopą paramą Ukrainai, pradėti derybas dėl 11-to sankcijų Rusijai paketo, skirti dėmesio situacijai Moldovoje“, – nurodo Prezidentūra.

Lietuva ragins į naująjį paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas.

Bendrijoje stringa ir planai sankcionuoti Baltarusiją – Lietuvai ir kitoms regiono šalims prašant daugiau ribojimų Minskui, dalis kitų Bendrijos narių siekia naujų išimčių, kurios nėra priimtinos Vilniui.

Be kita ko, reaguojant į Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimą išduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui arešto orderį, G.Nausėda susitikime dar kartą turėtų iškelti specialaus tribunolo klausimą.

Rusijos armija smarkiai sulėtino savo puolimą prie Bachmuto ir vietoj to sutelkė pastangas kitomis kryptimis, ypač prie Avdijivkos. Tai teigiama JAV karo studijų instituto (ISW) pranešime. Jame rašoma, kad kovo 21 ir 22 d. Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo į priekį Bachmuto pietuose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė kontrpuolimus pietvakariniame ir šiaurės vakariniame miesto pakraštyje.

Tuo metu ISW teigia, kad naujas galimas okupantų taikinys yra Avdijivka, kur priešas greičiausiai didins puolimo tempą sąlyginės „pauzės“ prie Bachmuto sąskaita. 

„Rusijos pajėgos šiuo metu didina puolamųjų operacijų aplink Avdijivką tempą, siekdamos apsupti gyvenvietę. Gali būti, kad Rusijos pajėgos tai daro operacijų aplink Bachmutą ir puolimo aplink Vuhledarą, kuris sustojo, sąskaita“, – sakoma ISW pranešime.

Institutas remiasi Rusijos karių iš 58-osios jungtinės armijos 136-osios atskirosios gvardijos motorizuotųjų šaulių brigados pranešimu. Anksčiau jie teigė, kad Rusijos karinė vadovybė planavo juos perdislokuoti prie Vuhledaro, tačiau kovo 21 d. vienas iš Rusijos karinis tinklaraštininkų pranešė, kad dalinys jau kovoja netoli Avdijivkos.

„Šis akivaizdus perdislokavimas, jei tai nėra Rusijos klaidingos informacijos pateikimo rezultatas, tikriausiai rodo, kad Rusijos kariai prioritetu pasirinko suintensyvinti operacijas Avdijivkos apylinkėse, o ne atnaujinti puolimą prieš Vuhledarą“, – apibendrino ISW.

Ten pat pažymima, kad Rusijos karių suaktyvėjimas naujomis kryptimis vargu ar turės didelį poveikį mūšio laukui, nes Rusijos puolimas Ukrainos rytuose apskritai artėja prie kulminacijos.