Gyventojai raginami evakuotis iš Avdijivkos: bijoma, kad iš miesto nieko neliks

Ukrainos Avdijivkos miesto, esančio rytinėje Donecko srityje, valdžia ragina žmones evakuotis, nes dėl Rusijos apšaudymų sutrinka svarbiausi ištekliai, tokie kaip mobiliojo ryšio paslaugos ir elektra, sakė vyriausiasis regiono pareigūnas.

Nuo sekmadienio miesto komunalinės paslaugos bus atjungtos, nes „kasdien apšaudoma ir naikinama vis didesnė miesto dalis“, – „Telegram“ žinutėje teigė Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.

„Miestas yra nušluojamas nuo žemės paviršiaus. Reikia palikti miestą – jei bus evakuoti komunalininkai (personalas“, – sakė jis. – Komunalines tarnybas evakuosime keliais etapais. Šiandien netoli komunalinių paslaugų bendrovės objekto buvo pataikyta į ateinantį smūgį.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Avdijivka

Regiono vadovas sakė, kad mieste bus nutrauktas ir mobilusis ryšys. Jis taip pat įspėjo, kad žmonės negalės įkrauti savo telefonų, nes artimiausiomis dienomis nebus kam aptarnauti generatorių ar paleisti mobiliojo ryšio bokšto.

„Miesto perspektyvos labai blogos. Kiekvieną dieną griūva daugiaaukščiai pastatai. Per pastarąsias porą savaičių nebuvo dienos, kad nebūtume apšaudomi“, – sakė jis.

„Štai kodėl reikia išsikraustyti, reikia tam pasiruošti. Ypač tiems, kurie turi vaikų. Realus gyvenimas rodo, kad rūsiai jūsų neišgelbės tokiu greičiu, kokiu dabar miestą bombarduoja iš oro. Manau, kad netrukus Avdijivka gali tapti antrąja Marjinka, t. y. iš miesto neliks nieko.“

Avdijivka – miestas yra į šiaurę nuo Donecko miesto, didelio didmiesčio.

Avdijivka, kurioje įsikūrusi didelė metalo lydymo gamykla, buvo nuolat apšaudomas nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Rusijos antžeminės atakos regione suintensyvėjo.

Kai kurie Ukrainos pareigūnai sakė, kad miestas gali tapti antruoju Bachmutu – daugiausia apleistu miestu, kuriame Ukrainos ir Rusijos pajėgos jau kelias savaites kovoja iki kruvinos aklavietės.

Ankstesniuose atnaujintuose pranešimuose V.Barabašas yra sakęs, kad civilių evakuacija iš miesto yra pavojinga, iš miesto veda „mirties kelias“, kurį stebi rusų kariai, „iš karto pradedantys šaudyti“.

Baltarusijoje dislokavus branduolinį ginklą būtų sukurta nauja įtampos ir destabilizacijos banga Europoje. Reaguodama į tai Lietuva ragins partnerius įvesti naujų sankcijų, sekmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

„Tai desperaciniai Putino ir Lukašenkos žingsniai, kuriais siekiama sukelti dar vieną įtampos ir destabilizacijos bangą Europoje“, – teigiama sekmadienį išplatintame pareiškime.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tokiais veiksmais Baltarusija dar labiau įtraukiama į karą su Ukraina ir priešpriešą su demokratiniu pasauliu. Vis labiau netenkanti suvereniteto, Rusijos agresiją remianti ir jai padedanti, vis tampriau į Rusijos karinius planus integruojama Baltarusija yra papildomas rizikos veiksnys Baltijos regionui“, – teigiama jame.

URM pranešė, kad Lietuva drauge su euroatlantiniais partneriais tarsis, kaip reaguoti į „šiuos militaristinius Rusijos ir Baltarusijos režimų planus“.

„Kaip vieną iš reagavimo priemonių, Lietuva ragins priimti naujas sankcijas“, – nurodoma pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, jei Minske bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai.

„Rusijos branduolinių ginklų priėmimas Baltarusijoje reikštų neatsakingą eskalaciją ir grėsmę Europos saugumui. Baltarusija vis dar gali tai sustabdyti, tai yra jos pasirinkimas. ES yra pasirengusi atsakyti tolesnėmis sankcijomis“, – rašė jis tviteryje.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos pasieniečiai sunaikino privačios karinės kompanijos „Wagner“ šturmuotojų būrį Bachmute, teigiama pranešime Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos „Facebook“ puslapyje.

Pažymima, kad pasieniečių oro žvalgyba Bachmute užfiksavo privačios karinės bendrovės „Wagner“ šturmo būrį.

„Sekdami vienos iš grupių judėjimą, kovotojai nustatė, kad priešas telkiasi garažų teritorijoje. Po minosvaidžių apšaudymo okupantų būrys buvo išsklaidytas. Dėl to pasieniečiai likvidavo ne mažiau kaip 15 samdinių“, – pranešė Pasienio apsaugos tarnyba.

Per parą Ukrainos kariuomenė keturiomis kryptimis atrėmė daugiau kaip 50 rusų okupantų atakų, teigiama naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

„Priešas sutelkė pagrindines pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Dėl profesionalių ir koordinuotų veiksmų mūsų gynėjai šiose vietovėse atrėmė daugiau kaip 50 priešo atakų“, – rašoma pranešime.

Rusija nesiliauja atakavusi Rytų Ukrainos Bachmuto miesto, tačiau Ukrainos kariuomenė sugeba „kontroliuoti priešo veiksmus“ ir turi „pakankamai pajėgų, kad išlaikytų fronto liniją“, sekmadienį sakė Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai.

Serhijus Čerevatas, kuris atstovauja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotei, pasidalijo naujausia informacija per nacionalinę televiziją. Jis buvo paprašytas patikslinti Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado, kuris penktadienį sakė, kad padėtis Bachmute „stabilizuota“, pastabas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Situacijos stabilizavimas“ reiškia, kad mes matome ir kontroliuojame priešo veiksmus“, – sakė S.Čerevatas.

„Mes suprantame priešo veiksmų kryptį. Mes suprantame priešo planus. Žinome savo pajėgas ir priemones, kuriomis remiamės. Žinome, kad turime pakankamai pajėgų išlaikyti fronto liniją. Ir žinome, kur yra mūsų rezervai ir ką galime panaudoti, kad mus paremtų, – tęsė jis. – Ir žinome, kaip galime smogti priešui, kad maksimaliai nukraujuotume, susilpnintume priešą ir sumažintume jo puolamąjį potencialą.“

SČerevatas sakė, kad neseniai įvykęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į fronto linijas padėjo pademonstruoti, kad kariuomenė valdo situaciją mūšio lauke.

„Visi žino savo veiksmų eigą, visi žino savo algoritmus, yra nuoseklumas, supratimas, ką daryti. Tai yra stabilizacija“, – sakė atstovas spaudai.

Tuo tarpu Rusijos puolimas yra aršus: pasak Ukrainos kariškių, per pastarąją parą Bachmuto sektoriuje vyko „tankus apšaudymas“ ir iš viso 268 atakos. S.Čerevatas sakė, kad vien Bachmute Rusija surengė 94 atakas.

Per šį laikotarpį kariuomenė 17 kartų tiesiogiai dalyvavo mūšyje regione, iš jų 13 kartų tiesiogiai Bachmuto mieste.

Sekmadienį Kirejevsko mieste, esančiame maždaug už 220 km į pietus nuo Maskvos, nugriaudėjus sprogimui, trys žmonės patyrė žaizdas nuo šrapnelio, naujienų agentūra TASS citavo gelbėjimo tarnybas. Agentūra praneša, kad sprogimą sukėlė ukrainiečių dronas.

Sprogimo priežastis iš karto nebuvo žinoma, tačiau po sprogimo Tulos srityje esančio miesto centre liko krateris, praneša „Reuters“.

„Sprogimas nugriaudėjo 15 val. 19 min. vietos laiku. (14 val. 19 min. Lietuvos laiku). Dvi aukos, gimusios 2002 ir 2006 m., sužeistos šrapnelio. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – TASS citavo vietos gelbėjimo tarnybų atstovą. Vėliau pranešta ir apie trečią nukentėjusįjį.

„Twitter“ vartotojų nuotr./Sprogimo paliktas krateris Kirejevske

Teisėsaugos institucijos nurodė, kad sprogimą sukėlė Ukrainos dronas.

„Ukrainos bepilotis lėktuvas „Tu-141“ sukėlė sprogimą Kirejevsko mieste Tulos srityje, – naujienų agentūra TASS citavo teisėsaugos agentūros šaltinį, praneša „Reuters“. - Dronas buvo prikrautas sprogmenų.“

Manoma, kad nė vienas per sprogimą nukentėjęs žmogus nepatyrė gyvybei pavojingų sužalojimų, pranešė „Reuters“, remdamasi Rusijos naujienų agentūromis.

Rusijos okupantai sekmadienį ryte vėl apšaudė Kupjanską, o vienas iš sviedinių pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą, pranešta Generalinės prokuratūros „Telegram“ kanalo žinutėje.

„Tyrimo duomenimis, kovo 26 d. apie 10 val. ryto Rusijos kariškiai artilerijos ugnimi apšaudė Kupjansko miestą. Vienas iš priešo sviedinių pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą“, – pažymėjo prokuratūra.

Pažymima, kad taip pat buvo sunaikinti ir apgadinti miestelio gyventojų privatūs namų ūkiai, ūkiniai pastatai ir automobiliai.

Charkivo srities Kupjansko rajono prokuratūrai procesiškai prižiūrint, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).

Rusijos prezidentas pareiškė, kad jo sprendime perkelti atominius ginklus į Baltarusiją nėra nieko keisto.

Jis teigė, kad „Jungtinės Valstijos tai daro jau dešimtmečius“. 

„Mes sutarėme, kad darysime tą patį nepažeisdami branduolinių ginklų neplatinimo sutarties sąlygų“, – tęsė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos pajėgos suintensyvino antskrydžius ir atkirto tiekimo kelius Avdijivkoje, mieste Rytų Ukrainoje, kur padėtis tebėra „sudėtinga“, sekmadienį per valstybinę televiziją sakė Ukrainos specialiųjų pajėgų „Laisvės legionas“ karys.

„Operatyvinė padėtis yra sudėtinga, bet tai nėra kažkas, kas susiklostė pastaruoju metu, – sakė karys Maksymas Morozovas. – Padėtis čia buvo sudėtinga visą laiką nuo pat visaverčio karo pradžios“. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Avdijivka

„Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, yra tai, kad padaugėjo antskrydžių“, – pridūrė jis.

Avdijivka yra maždaug už 25 km į šiaurę nuo Donecko miesto. 

Kai kurie Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad šis miestas gali tapti antruoju Bachmutu – miestu, kuris pastarosiomis savaitėmis atsidūrė kruvinoje aklavietėje.

Pasak M.Morozovo, Rusijos pajėgos išilgai rytinės fronto linijos, įskaitant Bachmutą ir Avdijivką, taiko „mėsmalės“ taktiką, tačiau padėtis abiejuose skiriasi. 

Bachmute puolimai vyko bangomis, o Avdijivkoje priešo karius lydėjo sunkioji technika, pavyzdžiui, tankai, aiškino jis. Taip pat abiejose vietose buvo taikoma panaši apsupimo taktika, tačiau Avdijivkai ji „grėsė“ nuo pat pradžių dėl jos artumo Doneckui, pridūrė jis.

Rusijos pajėgos iš dalies atkirto tiekimo kelius, bet ne amunicijai, sakė jis. „Šis kelias į Avdijivką nėra atkirstas. Avdijivkos apsupimo grėsmė yra sustabdyta ir kontroliuojama“.

M.Morozovas sakė, kad priešui netrūksta nei amunicijos, nei gyvosios jėgos, nes per dieną įvykdoma iki 12 antskrydžių, tačiau Ukrainos kariams „niekada netrūksta amunicijos“.

Maskva pradėjo naują kampaniją, kuria siekia į savo ginkluotąsias pajėgas privilioti naujų naujokų, rašo „Sky News“.

Skelbimuose žadamos piniginės premijos ir kitos lengvatos, verbuotojai skambina tinkamiems vyrams, o šaukimo tarnybos bendradarbiauja su universitetais ir socialinių paslaugų agentūromis, kad suviliotų studentus ir bedarbius.

Ukrainoje tęsiantis kovoms, Kremliaus karo mašinai labai reikia naujų naujokų, tačiau Kremlius neigia, kad planuojamas naujas šaukimas į kariuomenę.

Paskutinis šaukimo etapas, per kurį į kariuomenę buvo pašaukta 300 000 rezervistų, rugsėjį sukėlė paniką šalyje, nes dauguma jaunesnių nei 65 metų vyrų formaliai priklauso rezervui. 

Dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo iš Rusijos, užuot atvykę į šaukimo punktus.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad visoje šalyje vyrai gauna šaukimus iš šaukimo punktų. Daugeliu atvejų vyrų buvo tiesiog paprašyta atnaujinti savo duomenis, kitais atvejais jiems buvo liepta dalyvauti kariniuose mokymuose.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjusią savaitę teigė, kad šaukimų atnaujinti įrašus į karo prievolės įstaigas įteikimas yra „įprasta praktika“ ir „tęstinė veikla“.

Praėjus dienai po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, NATO sukritikavo Rusiją dėl „pavojingos ir neatsakingos“ branduolinės retorikos, praneša „Reuters“.

„NATO yra budri ir atidžiai stebi situaciją. Nepastebėjome jokių Rusijos branduolinės politikos pokyčių, dėl kurių turėtume koreguoti savo branduolinę poziciją.

Rusijos nuoroda į NATO branduolinių pajėgų pasidalijimą yra visiškai klaidinanti. NATO sąjungininkai veikia visiškai laikydamiesi savo tarptautinių įsipareigojimų. Rusija nuolat pažeidinėja savo ginklų kontrolės įsipareigojimus, o pastaruoju metu sustabdė savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje“, – teigiama pranešime.

Ukraina sekmadienį paragino surengti nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos pranešimo, kad ji dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.

„Ukraina tikisi, kad Jungtinė Karalystė, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Prancūzija imsis veiksmingų veiksmų prieš Kremliaus branduolinį šantažą... Reikalaujame, kad šiuo tikslu nedelsiant būtų sušauktas neeilinis JT Saugumo Tarybos posėdis“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Vokietija sekmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus ir taip priartinti šią ginkluotę prie Europos Sąjungos sienos.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai dar vienas Rusijos bandymas gąsdinti branduoliniu ginklu.

Maskvos žingsnis neprivers Vokietijos „nukrypti nuo mūsų kurso“, teigė šaltinis.

„Prezidento Putino palyginimas su branduolinių ginklų dalijimusi NATO yra klaidinantis ir nepateisina Rusijos paskelbto žingsnio“, – pridūrė jis.

Pasak šaltinio, Baltarusija taip pat prieštarautų savo pačios tarptautinėms deklaracijoms, kad yra nebranduolinė zona.

Šeštadienį V.Putinas pateisino savo žingsnį, sakydamas, jog „čia nėra nieko neįprasto: JAV tai daro jau dešimtmečius“.

„Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – duodamas interviu Rusijos televizijai teigė šios šalies vadovas.

Ukrainos tankų įgulos susikovė su okupacinės kariuomenės prieštankine apsauga ir iš mūšio išėjo kaip nugalėtojai.

„30 OMBr“ tanko įgulos ir priešo prieštankininkų dvikova. Pastariesiems – be išeičių. Ukraina išeis nugalėtoja“, – pranešė Ukrainos gynybos ministerija ir pasidalino vaizdo įrašu.

Rusijos kariai kovoje patyrė didelių nuostolių.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka savo „Telegram“ kanale pasidalino vaizdais iš Vuhledaro.

„Kai kokie nors žodžiai yra nereikalingi. Taip šiandien atrodo Vuhledaras“, - rašė P.Kyrylenka.

Suniokotas Vuhledaras

+5

Sekmadienį Odesos srities Syčavkos kaime sprogo jūrinė mina ir apgadino poilsio bazę, pranešė „Suspіlne“, remdamasi šaltiniais. Dieną prieš tai vietos valdžia įspėjo, kad iš jūros kyla pavojus ir negalima vykti į pakrantę.

Pietų operatyvinės vadovybės duomenimis, netoli vieno iš paplūdimių buvo rasta jūros mina, kuri buvo kontroliuojamai sunaikinta. Kita mina susprogdinta.

„Dar viena mina detonavosi pataikiusi į pakrantės statinius vienoje iš poilsio ir mažųjų vandens transporto priemonių bazių. Buvo apgadinti keli pastatai. Tik dėl to, kad patekimas į aikštelę buvo apribotas, joje nebuvo žmonių ir niekas nenukentėjo“, – skelbia žiniasklaida.

Sekmadienį padaugėjo žuvusiųjų dėl trečiadienį Zaporižioje Rusijos kariuomenės atlikto raketinio smūgio. Pranešta pie 2004 m. gimusio jaunuolio mirtį.

Ukrainiečio žūties faktą patvirtino Zaporižios srities karinės administracijos komentare „Ukrinform“ korespondentui. Jie pažymėjo, kad vaikinas paskutines gyvenimo sekundes pasitiko ligoninės lovoje. Medikams nepavyko jo išgelbėti. 

„Kovo 22 d. teroristinio išpuolio aukų skaičius padidėjo: ligoninėje mirė 2004 m. gimęs jaunuolis“, – informavo jie. 

Karinės administracijos duomenimis, berniukas dėl Rusijos raketos smūgio patyrė atvirą galvos traumą. Gydytojai dėl jo gyvybės kovojo dvi dienas.

Sekmadienį Rusijos okupantai Avdijivkoje smogė dviem daugiaaukščiams pastatams, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė.

„Rusai toliau apšaudo Avdijivką“, – sakoma pranešime.

Visų pirma, pažymėjo jis, užpuolikai atliko oro raketų smūgį dviem daugiaaukščiams pastatams.

„Preliminariai aukų nėra“, – pridūrė jis.

Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas žiniasklaidai sakė, kad Rusijos kariuomenė per naktį sudavė kelis masyvius smūgius miestui, o šį rytą buvo surengti keturi oro antskrydžiai. Pasak jo, vienas smūgis buvo užfiksuotas kokso gamyklos teritorijoje, o dar trys raketos pataikė į centrinę Avdijivkos dalį.

„Labai karšta. Naktį buvo kelios masinės Avdijivkos ir kokso gamyklos atakos. Paprastai per dieną įvyksta 20–30 apšaudymų ir iki 10 antskrydžių“, – pridūrė V.Barabašas.

Rusai toliau šturmuoja Bachmutą Donecko srityje, tačiau mūšių skaičius pastebimai sumažėjo, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Reikia daugiau analizės. Jei imsime pastarąsias dvi dienas, vakar Bachmuto fronte buvo 18 šturmų, šiandien – 17. Prieš tai jų buvo nuo 30 iki 50 ar daugiau“, – sakė S.Čerevatas.

Tačiau teigti, kad okupantai pradėjo pulti mažiau, dar anksti. Reikia išsamiai patikrinti ir išanalizuoti priešo veiksmus. Galbūt rusai tiesiog keičia savo rezervus, sako jis.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas apkaltino Vladimirą Putiną „pažeidus Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį“ ir ėmusis „gąsdinimo“ taktikos.

Šeštadienį V.Putinas paskelbė, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimynei ir sąjungininkei Baltarusijai „nepažeisdama mūsų tarptautinių susitarimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo“, praneša agentūra „Agence France-Presse“.

„Padarydamas pareiškimą apie taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, jis prisipažįsta, kad bijo pralaimėti ir viskas, ką gali padaryti, tai gąsdinti taktika...“, – tviteryje rašė M.Podoliakas.

„Jis dar kartą pareiškia, kad yra susijęs su nusikaltimu. Pažeisdamas branduolinių ginklų neplatinimo sutartį...“, – tęsė jis.

Daugiau nei 500 laikinai okupuoto Melitopolio (Zaporižios sritis) gyventojų laikomi Rusijos kalėjimuose, pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Jis pridūrė, kad tūkstančiai kitų miesto gyventojų gyvena kaip kalėjime.

Pasak jo, Rusijos okupantai po kiekvieno sprogimo sustiprina filtravimo priemones.

„Jie rengia teismus: už žodžius „Šlovė Ukrainai“ ir bet kokius kitus proukrainietiškos pozicijos išreiškimus skiria 30 000 baudų arba sodina „į rūsį“. Jie filmuoja vaizdo įrašus su kaliniais apie „prisipažinimą dėl sabotažo“ Rusijos žiniasklaidai“, – sakė meras.

Be to, pažymėjo I.Fiodorovas, okupantai į laikinai okupuotas Zaporižios srities teritorijas atveža naujų kariškių ir kitų Rusijos baudžiamųjų pareigūnų. Tuo pat metu okupantai uždaro žmonių namus, kad jie nematytų Rusijos karinės technikos judėjimo.

JAV atsargiai reagavo į Rusijos planą dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje ir teigė, kad „toliau stebės jo pasekmes“.

„Nematome jokių priežasčių, dėl kurių turėtume koreguoti savo strateginę branduolinę poziciją, ir jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą“, – pareiškime CNN sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Rusija ir Baltarusija jau kurį laiką diskutavo apie šį ginklų judėjimą, per praėjusius metus ne kartą pateikusios pareiškimus, sakė kitas Valstybės departamento atstovas.

Pranešdamas apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje Rusijos prezidentas siekia įbauginti Ukrainą remiančias šalis, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras.

„Rusija imasi naujų žingsnių mėgindama sukelti Vakaruose dalies politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis. Prie tokio žingsnio priskirtinas Putino pareiškimas apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje iki šių metų liepos mėnesio“, – savo „Facebook“ paskyroje sekmadienį parašė Arvydas Anušauskas.

Jo teigimu, dėl šių Rusijos planų nereikėtų kaip nors išskirtinai reaguoti.

„Blaškytis dėl to, šaukiant „o kas dabar bus“, – neverta. NATO šalies gynyba nuo branduolinio ginklo grėsmės garantuota, nepriklausomai nuo to, ar ta ginkluotė dislokuota į vakarus nuo mūsų sienų (Kaliningrado sr.), ar į rytus (Baltarusijoje), ar šiaurėje (Leningrado sr.)“, – tvirtino ministras.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Jis atkreipė dėmesį, kad ir JAV šį Vladimiro Putino žingsnį vertina nuosaikiai – „jokių savo branduolinio atgrasymo planų nesiruošia keisti“.

Rusijos prezidentas V.Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

Šeštadienį Rusijos kariai nužudė du Donecko srities gyventojus. Apie tai srities karinės administracijos vadovas pranešė per „Telegram“. 

„Kovo 25 d. rusai nužudė 2 Donecko srities gyventojus: Severnoje ir Časiv Jaro mieste. Dar 1 žmogus regione buvo sužeistas“, – pažymėjo Pavlo Kyrylenka.

Jis taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti nauji sugriovimai dėl Rusijos kariuomenės apšaudymo.

Rusija ir Kinija nekuria karinio aljanso, sekmadienį per televiziją transliuotame interviu pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, teigdamas, kad abiejų šalių karinis bendradarbiavimas yra skaidrus, pranešė naujienų agentūros.

V.Putinas taip pat sakė, kad Vakarų galybės kuria naują „ašį“, šiek tiek panašią į Vokietijos ir Japonijos aljansą Antrojo pasaulinio karo metais.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Mes nekuriame jokio karinio aljanso su Kinija.

Taip, mes bendradarbiaujame karinės ir techninės sąveikos srityje. Mes to neslepiame.

Viskas skaidru, nėra nieko slapto“, – Agentūra „Interfax“ citavo V.Putino žodžius.

Anot Jungtinės Karalystės žvalgybos, tikėtina, kad nuo 2023 m. kovo mėn. pradžios Rusija prieš taikinius Ukrainoje paleido bent 71 Irano sukurtą „Shahed“ serijos vienkartinį atakos be įgulos lėktuvą (OWA-UAV).

„Šios atakos buvo surengtos po 2023 m. vasario pabaigoje įvykusios dviejų savaičių OWA-UAV atakų pertraukos. Tikėtina, kad Rusija pradėjo reguliariai gauti nedidelio skaičiaus „Shahed“ OWA-UAV atsargų.

Tikėtina, kad Rusija paleidžia „Shahed“ iš dviejų krypčių: iš Rusijos Krasnodaro krašto rytuose ir iš Briansko srities šiaurės rytuose.

Tai leidžia Rusijai lanksčiai taikytis į platų Ukrainos sektorių ir sutrumpina skrydžio iki taikinių Ukrainos šiaurėje laiką. Be to, tikėtina, kad tai bus dar vienas bandymas ištempti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą“, – rašoma britų žvalgybos tviteryje paskelbtame pranešime.

Kyjivas sekmadienį pareiškė, kad Rusija laiko Minską „branduoliniu įkaitu“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą sąjungininkėje Baltarusijoje, praneša agentūra „Agence France-Presse“.

„Kremlius paėmė Baltarusiją kaip branduolinę įkaitę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, pridūręs, kad šis žingsnis yra „žingsnis šalies vidaus destabilizacijos link“.

Plačiau skaitykite čia.

Per pastarąją parą Rusijos okupantai paleido daugiau kaip 200 sviedinių į Chersono sritį.

Apie tai savo „Telegram“ paskyroje pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Per pastarąją parą priešas įvykdė 49 apšaudymus, iš sunkiosios artilerijos ir „Grad“ paleido 210 sviedinių“, – sakė jis.

Visų pirma priešas tris kartus apšaudė Chersono miestą: 13 sviedinių pataikė į gyvenamuosius rajonus, privačius ir daugiabučius namus, teritoriją ir mokyklos pastatą.

„Deja, yra aukų – sužeisti devyni žmonės“, – pažymėjo O.Prokudinas.

Jo duomenimis, vakar iš deokupuotos regiono teritorijos buvo evakuotas 91 žmogus.

Šeštadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos Ukrainos teritorijoje likvidavo dar 660 rusų okupantų. Taip pat sunaikinta beveik 50 vienetų įvairios priešo technikos, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Bendri Rusijos karių nuostoliai per plataus masto invaziją pasiekė apytikriai 170 550.

Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 15 priešo tankų (3595 nuo invazijos pradžios); 15 šarvuotų kovos mašinų (iš viso 6947); 8 artilerijos sistemas (2631); 1 Rusijos oro gynybos mašiną (iš viso 277) ir 2 daugkartinių raketų paleidimo įrenginius (iš viso 522).

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šeštasdienį pavyko atremti daugiau kaip 85 priešo išpuolius įvairiose fronto dalyse.

Apie tai savo rytiniame pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Pranešime patikslinta, kad priešas iš viso sudavė 34 oro ir keturis raketų smūgius Ukrainai.

„Daugiau kaip 70 apšaudymų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, visų pirma į apgyvendintų teritorijų civilinę infrastruktūrą. Yra civilių aukų“, – patikslina Generalinis štabas.

Rusijos kariuomenė toliau bando vykdyti puolamąsias operacijas Lymano, Bachmuto kryptimis. Operatyvinė padėtis išlieka tokia pati Voluinės, Polesės, Siversko ir Slobožansko kryptimis.

Nėra jokių požymių, kad ten formuotųsi rusų puolamosios grupės, teigia generalinis štabas. 

Lymano kryptimi priešas bandė prasiveržti ties Sinkovka, Kremenochu, Belohorivka ir Vyjemka, tačiau nesėkmingai.

Generalinis štabas praneša, kad Bachmuto kryptimi priešas toliau bando šturmuoti Bachmuto miestą. Jis taip pat apšaudė kelias jos srities gyvenvietes.

Avdijivkos ir Marjiinkos kryptimis priešas surengė nesėkmingas puolimo operacijas.

„Zaporižios ir Chersono kryptimis priešas palaiko gynybines pozicijas“, – rašė generalinis štabas.

Šešiadienio vakrą gynybos pajėgų aviacija sudavė 11 smūgių teritorijose, kuriose buvo susitelkę rusų kariai, sekmadienio rytiniame pranešime pranešė gynybos pajėgų generalinis štabas.

Jame patikslinta, kad Ukrainos kariuomenei taip pat pavyko likviduoti du priešo bepiločius orlaivius „Orlan-10“ ir „Superkam“.

„Savo ruožtu raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė trims kontrolės punktams ir penkioms priešo gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms“, – sakoma pranešime.

Karinis ekspertas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos generolas leitenantas Ihoris Romanenka mano, kad Rusijos okupacinės pajėgos galėjo pereiti prie Avdijivkos šturmo Donecko srityje, nes mato, kad Ukrainos pajėgos sutelktos prie Bachmuto. Rusai trokšta pasiekti rezultatų bent kuria nors kryptimi. 

Kaip ekspertas pažymėjo „24 kanalui“, Rusijos okupacinės pajėgos turi stipresnį logistinį palaikymą ir geresnes galimybes Avdijivkos rajone rengti ne tik artilerijos, bet ir oro smūgius.

„Tai nėra iš esmės strateginė kryptis, tačiau tai geriausia kryptis galimybių požiūriu. Jie vadovaujasi patarlėmis „jei ne į kaktą, tai ant kaktos“ ir „anu praeis, anu pasieks“. Jiems tai nėra gerai“, – aiškino I.Romanenka.

Tuo pat metu situacija aplink Avdijivką iš tiesų pasunkėjo. Ten tęsiasi smarkūs mūšiai. 

„Manau, kad mūsų generalinis štabas, ten veikiantys žemesnieji štabai ir Gynybos pajėgų kariai priims adekvačius sprendimus ir toliau vykdys gynybines kovines operacijas“, – pabrėžė I.Romanenka.

Rusai stiprina kontrrevoliucinį režimą laikinai okupuotame Kryme. Okupantai taip pat stiprina represijas prieš vietos gyventojus ir Krymo totorių persekiojimą, pranešė Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras.

„Nepaisant ilgus metus trukusio teroro, rusams vis dar nepavyko nuslopinti vietos gyventojų pasipriešinimo laikinai okupuoto pusiasalio teritorijoje. Todėl, vadovaudamiesi geriausiomis enkavedistų tradicijomis, rusai stiprina represijas prieš vietos gyventojus. Pagrindinis okupantų dėmesys skiriamas Krymo totorių persekiojimui“, – teigė Nacionalinio pasipriešinimo centras. 

Pažymima, kad okupantai padidino slaptųjų tarnybų darbuotojų, kurie stebi aktyvius piliečius ir aktyviai klausosi okupuoto Krymo gyventojų mobiliųjų įrenginių, skaičių. Be to, pogrindis užfiksavo, kad padaugėjo Krymo totorių suėmimų ir šaukimų į teismą išdavimo atvejų.

Nacionalinio pasipriešinimo centras paragino Krymo gyventojus būti atsargius ir, jei įmanoma, palikti regioną.

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai pateikė skirtingas nuomones apie Rusijos puolimo Bachmute padėtį, tačiau visi jie sutinka su vertinimu, kad Rusijos pastangos Bachmuto apylinkėse greičiausiai pasiekė kulminaciją, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvertino, kad Rusijos puolimas prie Bachmuto stringa ir kad Rusijos pajėgos gali persiorientuoti į Avdijivkos ir Svatovės-Kreminos rajonus. 

Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas įspėjo, kad pastaruoju metu sumažėjusį pranešimų apie Rusijos antžeminius puolimus prie Bachmuto skaičių reikia toliau analizuoti. S.Čerevatas taip pat teigė, kad neįvardytos Rusijos įprastinės pajėgos stiprina „Wagner“ grupės pajėgas, o tai leidžia manyti, kad Rusijos įprastinės pajėgos įsikišo siekdamos neleisti „Wagner“ puolimui baigtis per anksti.

S.Čerevatas pažymėjo, kad kovo 25 d. Rusijos pajėgos prie Bachmuto surengė 18 antžeminių atakų, tačiau pastaruoju metu per dieną rajone surengdavo 40–50 atakų, o tai leidžia manyti, kad išsekusios „Wagner“ pajėgos nepajėgia vienos išlaikyti ankstesnio operacijų tempo, tačiau padedant Rusijos įprastinėms pajėgoms gali jį padidinti iki ankstesnio lygio.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad padėtis Bachmute stabilizuojasi, tačiau šie pareiškimai vienas kitam neprieštarauja, ir Rusijos pastangos prieš Bachmutą greičiausiai pasiekia kulminaciją. Rusijos pajėgos gali ir toliau dažnai ir agresyviai pulti Bachmutą, net jei puolimas baigėsi be didelės sėkmės, kaip anksčiau vertino ISW, nes baigtis nereiškia, kad kovos nebėra.

Rusijos puolimas Bachmute ir aplink jį gali būti atnaujintas dideliu mastu, nesukuriant naujų reikšmingų laimėjimų, jei į kovą iš tikrųjų įsitrauks įprastinės Rusijos pajėgos. Įprastinių pajėgų rezervų panaudojimas netgi gali užkirsti kelią puolimo kulminacijai ir sukelti operatyviai reikšmingus laimėjimus arba įtikinti Ukrainos pajėgas atsitraukti, nors ISW mano, kad tokie atvejai šiuo metu mažai tikėtini.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Kovo 25 d. interviu valstybiniam Rusijos naujienų kanalui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo prognozuojamą kitą informacinę operaciją, kuria siekiama atgrasyti ukrainiečių pasipriešinimą ir sutrikdyti Vakarų paramą Ukrainai, kai Rusijos puolimo veiksmai pasiekia kulminaciją, o Ukraina ruošiasi pradėti kontrpuolimą.
• V.Putinas pateikė melagingą pasakojimą, kad Vakarai negali palaikyti ginklų tiekimo Ukrainai dėl ribotos Vakarų gamybos, ir hiperbolizavo Rusijos galimybes mobilizuoti savo gynybos pramonės bazę (GTPB).
• V.Putinas paspartino dar vieną informacinę operaciją paskelbdamas, kad Rusija iki liepos 1 d. dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, ir atnaujino pavargusias informacines operacijas apie galimą branduolinę eskalaciją.
• Rusijos konvencinės pajėgos gali įsikišti į „Wagner“ grupės puolimą aplink Bachmutą, kad puolimas nesibaigtų per anksti.
• Rusijos pajėgos neturi tokio laipsnio Ukrainos antžeminių ryšių linijų (GLOC) su Bachmutu, Avdijivka ir, tikėtina, kitomis fronto teritorijomis ugnies kontrolės, kaip teigia Rusijos kariniai tinklaraštininkai.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas atakas palei Kupjansko-Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė antžemines atakas Bachmute ir jo apylinkėse ir įgijo ribotą teritoriją mieste.
• Pranešama, kad Rusijos pajėgos vykdė masinę pajėgų rotaciją Naujojoje Kachovkoje, rytiniame (kairiajame) Dniepro upės krante.
• Kovo 25 d. „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas apkaltino Rusijos valdžios institucijas, kad jos perrašinėja istoriją, siekdamos išbraukti „Wagner“, priversdamos valstybės kontroliuojamą žiniasklaidos priemonę RT nutraukti kai kuriuos reportažus apie „Wagner Group“.
• Kovo 24 d. Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad Maskvos elitas varžosi dėl finansavimo okupuotoms teritorijoms „atkurti“ ir iš tikrųjų planuoja panaudoti projektus savo interesams tenkinti.