D.Peskovas: karas prieš Ukrainą truks dar labai ilgai

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi taip pat pareiškė, kad aplink Zaporižios atominę elektrinę daugėja karinių veiksmų.

Kalbėdamas iš Ukrainos Dniepro miesto prieš apsilankymą elektrinėje, R.Grossi sakė, kad padėtis „negerėja“.

„Kariniai veiksmai tęsiasi“, – sakė jis CNN žurnalistei Lyndai Kinkade. „Tiesą sakant, jų daugėja. Daugėja karių, karinių mašinų, sunkiosios artilerijos, aplink gamyklą daugėja karinių veiksmų.“ 

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainiečių diplomatijos vadovas antradienį pareikalavo, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš „kiekvieno Ukrainos teritorijos kvadratinio metro“, o Kyjivo kovą su įsibrovėliais vadino pasaulinės kovos už demokratiją dalimi.

„Noriu kalbėti aiškiai: Rusija privalo pasitraukti iš kiekvieno Ukrainos teritorijos kvadratinio metro. Neturėtų būti jokių klaidingų aiškinimų dėl to, ką reiškia žodis „pasitraukimas“, – per virtualią sesiją su kolegomis, kuri buvo JAV vadovaujamo antro viršūnių susitikimo demokratijos klausimais dalis, sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

JAV prezidentas Joe Bidenas viršūnių susitikimą, organizuotą stengiantis sutelkti šalis prieš Rusiją ir augančias Kinijos ambicijas, oficialiai pradės trečiadienį.

Nepaliaujamai atakuojamas Bachmutas

+2

„Šioje kovoje mes giname visą demokratinį pasaulį“, – sakė D.Kuleba.

Daugiau skaitykite čia.

Donecko srities policija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti nuniokojimo mastai Ukrainos Avdijivkos mieste, esančiame prie fronto linijos, praneša „Reuters“.

Vaizdo įraše matyti sugriauti gyvenamieji kvartalai su apanglėjusiomis sienomis ir griuvėsių krūvos apleistose gatvėse, keletui policininkų ir toliau evakuojant civilius gyventojus.

VIDEO: Vaizdo įraše – Rusijos nunioktas Ukrainos Avdijivkos miestas

Vaizdo įraše – Rusijos nunioktas Ukrainos Avdijivkos miestas

Reuters

Daugiau skaitykite čia.

Jungtinės Valstijos antradienį parėmė raginimus įsteigti specialųjį tribunolą, kuris persekiotų Rusiją už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą.

Šią idėją remia Europos Sąjunga.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra išdavęs orderį dėl karo nusikaltimų, tačiau jis neturi jurisdikcijos Rusijai, nes ji nėra TBT narė.

JAV valstybės departamento atstovas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas remia specialiojo tribunolo, kuris būtų įsteigtas dėl agresijos nusikaltimo, susijusio su 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į kaimyninę šalį, idėją.

„Numatome, kad toks teismas turėtų didelę tarptautinę paramą, ypač iš mūsų partnerių Europoje, ir geriausiai būtų įsikūręs kitoje Europos šalyje“, – sakė jis.

Kovo 28 d. Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė penkis smūgius į Rusijos kariuomenės personalo ir karinės technikos telkimo vietas, rašo UNIAN.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė vadavietei, Rusijos Federacijos karių įgulos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietovei, taip pat šaudmenų sandėliui.

Pažymima, kad rusai per dieną sudavė 11 oro ir du raketų smūgius, taip pat atliko daugiau kaip 10 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS).

„Raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė, nes priešas ir toliau ignoruoja karo įstatymus, toliau naudoja teroro taktiką prieš civilius gyventojus“, – sakoma Generalinio štabo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apsilankė Ukrainos šiaurėje esančioje Sumų srityje, tęsdamas savo kelionę po labiausiai nuo Rusijos invazijos nukentėjusius šalies rajonus.

Kelionė surengta tokiu metu, kai ukrainiečiai, kaip atrodo, vis intensyviau rengiasi kontrpuolimui.

Dviejuose su Rusija besiribojančio regiono miestuose V.Zelenskis susitiko su pareigūnais ir vietos gyventojais. Pačioje karo pradžioje Sumų sritį iš dalies buvo okupavusios Rusijos pajėgos, tačiau balandžio pradžioje jos iš regiono pasitraukė.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos vadovas lankėsi Ochtyrkoje, kur praėjusiais metais vyko įnirtingi mūšiai – šis miestas taip ir nebuvo užimtas – ir pačioje invazijos pradžioje rusų užimtame Trostianecyje, kurį 2022-ųjų kovo 26-ąją Ukrainos pajėgos išvadavo.

Per pastarąsias septynias dienas V.Zelenskis lankėsi Chersono ir Charkivo srityse, kurių dalys pernai buvo atkovotos iš Kremliaus pajėgų, taip pat netoli rytinėje Donecko srityje esančio Bachmuto, kur vyksta įnirtingi mūšiai, ir Zaporižioje pietuose.

Per antradienį surengtas naujausias Rusijos atakas, per kurias buvo naudojami dronai, sklandančios aviacinės bombos ir sunkioji artilerija, žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai, o dar 43 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos prezidento biuras.

Donecko regione rusams apšaudžius 12 miestų ir kaimų, žuvo du žmonės, o dar 34 buvo sužeisti. Rusai taip pat apšaudė pietinį Chersono miestą, kur buvo sužeisti penki žmonės. Sumų regione esančioje Bilopilioje Rusijos smūgis apgadino mokyklos pastatą ir daugiabutį.

Kreipdamasis į susirinkusią minią Ochtyrkos aikštėje, V.Zelenskis pažadėjo, kad mūšio nuniokotas miestas bus atstatytas.

Trostianecio geležinkelio stotyje, kur, pasak Ukrainos valdžios institucijų, rusai kankino karo belaisvius, jis pagerbė karius. Prezidentas taip pat susitiko su Ukrainos infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu.

Daugybė šio miesto pastatų yra apgadinti arba sugriauti.

Gerėjant orams ir Kyjivui sulaukiant Vakarų pažadėtos ginkluotės, vis labiau tikimasi ukrainiečių kontrpuolimo.

Vokietija vėlai pirmadienį pranešė pristačiusi Ukrainai žadėtus 18 tankų „Leopard II“. Jungtinė Karalystė, Lenkija, Kanada ir Norvegija taip pat pristatė pažadėtus tankus.

Rusija tęsia Ukrainos teritorijų bombardavimą iš toli, tačiau jos naktinės atakos, vykdomos Irano gamybos dronais kamikadzėmis „Shahed“, nedaro didelės žalos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad šalies kariuomenė antradienio naktį numušė 14 iš 15 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių.

Pasak Kyjivo srities karinės administracijos, vieno numušto drono nuolaužos pataikė į administracinį pastatą vakarinėje sostinės dalyje ir sukėlė gaisrą. Aukų nebuvo.

Tuo metu Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas teigė, kad ukrainiečių kariai naktį numušė du dronus, tačiau kitas dronas pataikė į privatų pramoninį objektą Dnipro mieste ir sukėlė gaisrą. Jam užgesinti prireikė kelių valandų.

Antradienį Vašingtone vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais aptartas taikos Ukrainoje klausimas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė, kad ankstyvas paliaubas Ukrainoje Rusija gali išnaudoti savo naudai.

„Visi turime žinoti, kad kai raginame nutraukti ugnį, turėdami geriausių ketinimų įšaldyti konfliktą, tai galimai suteiks Rusijai galimybę įsitvirtinti ir pasirengti tolesniam puolimui“, – sakė valstybės sekretorius.

A.Blinkenas pažymėjo, kad visi nori, jog ginklai būtų nuleisti, tačiau, jo nuomone, ankstyvos paliaubos nėra lengviausias būdas tam pasiekti.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

„Niekas nenori taikos labiau nei Ukrainos žmonės, tačiau turime pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką“, – pridūrė jis.

Anksčiau valstybės sekretorius pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios siekti tvarios taikos Ukrainoje ir nenori leisti Rusijai pailsėti ar persigrupuoti.

Anksčiau Vengrijos užsienio reikalų ministras ne kartą ragino nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje.

Jis sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas turėtų susitikti ir aptarti Ukrainos reikalus, „tarnaudami žmonijai“.

Ukrainos prezidento kanceliarija pareiškė, kad tokiais pasisakymais Budapeštas dangsto Rusijos vykdomą ukrainiečių genocidą.

Rusija antradienį pareiškė numušusi Ukrainoje nuo žemės paleidžiamą mažo skersmens bombą (GLSDB) – ginklą, laikomą labai svarbiu ukrainiečių planuojamam kontrpuolimui.

Šių „Boeing“ ir „Saab Group“ gaminamų toliašaudžių ginklų, galinčių nuskrieti iki 150 km, Kyjivui neseniai perdavė Jungtinės Valstijos.

Oro gynyba konflikto zonoje „numušė GLSDB valdomąją raketą“, sakoma rusų Gynybos ministerijos pareiškime.

Dėl veikimo nuotolio GLSDB gali kelti grėsmę rusų pozicijoms ir aprūpinimo sandėliams toli už fronto linijos, praktiškai bet kur Rusijos užimtose Ukrainos teritorijose.

Pentagonas vasario mėnesį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. eurų) ir kurį buvo įtraukta GLSDB.

Ukraina prašė JAV šaudmenų, galinčių nuskrieti toliau nei sistemų HIMARS raketos, nuskriejančios iki 80 kilometrų.

JAV sprendimas perkelti savo žvalgybinius dronus toliau į pietus virš Juodosios jūros po to, kai anksčiau šį mėnesį Rusijos lėktuvas susidūrė su JAV dronu, „neabejotinai apriboja mūsų galimybes rinkti žvalgybinę informaciją“, susijusią su karu Ukrainoje, CNN teigė aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas.

Kariuomenės pareigūnas paaiškino, kad dronams skraidant didesnius atstumus sumažėja žvalgybinės informacijos, kurią jie gali surinkti, kokybė ir pažymėjo, jog šnipinėjimo palydovai gali tai iš dalies kompensuoti, tačiau jų skrydžio laikas virš taikinių yra trumpesnis, o tai vėlgi mažina veiksmingumą. 

Kadras iš vaizdo įrašo, kuriame Rusijos lėktuvas susiduria su JAV dronu

Po to, kai mėnesio pradžioje Rusijos lėktuvas susidūrė su JAV bepiločiu orlaiviu „Reaper“, JAV perkėlė savo stebėjimo bepiločius orlaivius toliau į pietus ir pradėjo skraidyti didesniame aukštyje virš Juodosios jūros nei anksčiau.

Tokiu būdu dronai operuojami toliau nuo oro erdvės, supančios Krymo pusiasalį ir rytinę Juodosios jūros dalį.  

Kai CNN pirmą kartą pranešė apie šį pakeitimą, vienas JAV pareigūnas teigė, kad nauji maršrutai yra dalis pastangų „išvengti pernelyg didelių provokacijų“, nes JAV prezidento Joe Bideno administracija ir toliau stengiasi išvengti bet kokio incidento, kuris galėtų peraugti į tiesioginį konfliktą su Rusijos pajėgomis.

Pareigūnas sakė, kad dronų skrydžiai „kol kas“ bus tęsiami tokiu būdu, tačiau pridūrė, kad jau yra „apetitas“ grįžti prie maršrutų, esančių arčiau Rusijos kontroliuojamos teritorijos.

Paklaustas apie naujų maršrutų poveikį žvalgybos informacijos rinkimui, Pentagono atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis CNN teigė, kad jie „neketina aptarinėti misijų, maršrutų ar operacijų laiko“.

Neseniai Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė dar tris asmenis, kurie veikė kaip Rusijos šnipų tinklo dalis.

Apie tai Lenkijos naujienų agentūrai PAP pranešė specialiųjų tarnybų ministro pavaduotojas Stanislawas Žarinas.

Kovo 16 d. Vidaus reikalų ministerijos vadovas ir specialiųjų tarnybų ministras Mariuszas Kaminskis paskelbė, kad Vidaus saugumo agentūra išardė šnipų tinklą, veikusį Rusijos naudai.

Vykdant šią operaciją ABW sulaikė devynis asmenis, įtariamus bendradarbiavus su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Įtariamieji, kurie, kaip nustatyta, buvo užsieniečiai iš rytinio pasienio, vykdė žvalgybinę veiklą prieš Lenkiją ir rengė sabotažą Rusijos žvalgybos naudai.

Antradienį S.Žarynas pranešė, kad vykdydama šį tyrimą ABW sulaikė dar tris asmenis. Iš viso šioje byloje jau sulaikyta 12 asmenų.

"ABW nustatė dar daugiau asmenų, kurie veikė kaip anksčiau išardyto šnipų tinklo dalis. Su sulaikytaisiais, kuriems pateikti kaltinimai šnipinėjimu ir veikimu organizuotoje nusikalstamoje grupėje, taip pat su asmenimis, kurie šiuo metu yra sulaikyti, dirbame pagal atitinkamus teismų sprendimus", – sakė S.Žarinas.

Per karą su Ukraina žuvusių Rusijos karininkų skaičius pasiekė du tūkstančius, todėl jos kariuomenė patiria karininkų trūkumą.

Pasak karinio analitiko Kyrylo Mychailovo, tikrieji Rusijos karininkų nuostoliai yra du-tris kartus didesni nei patvirtinta per atvirus šaltinius.

Savo ruožtu ekspertas Pavelas Luzinas pažymėjo, kad užpildyti kariuomenės vadovybės nuostolius yra nepaprastai sunku.

„Kur rasti kitų žmonių, kurie galėtų užimti žuvusio generolo, pulkininko, majoro, pulkininko leitenanto vietą? Į jų vietą traukiami leitenantai ir kapitonai. Tai šiuo metu dezorganizuoja kariuomenę“, – aiškino ekspertas komentare „Svarbioms istorijoms“.

Pasak jo, dėl to Rusija gaus daug naujų jaunų generolų, tačiau tai iš tikrųjų yra blogai.

„Dabartiniai generolai mokėsi sovietinėse karo mokyklose, jie turi sisteminę pasaulėžiūrą. O dabartiniai 2010-ųjų laidos karininkai, kuriems reikėjo minimalaus matematikos, rusų kalbos ir socialinių mokslų balo, kad įstotų į aukštąsias karo mokyklas, jau patyrė karinio švietimo sistemos degradacijos pasekmes: nuolatinę plastinę pergalę ir pagarbą rangui“, – reziumavo P.Luzinas.

Vyras, kurį Rusijos policija tyrė po to, kai jo dvylikametė dukra nupiešė paveikslėlį, vaizduojantį, kaip rusai bombarduoja šeimą Ukrainoje, nuteistas dvejus metus kalėti kolonijoje.

Aleksejus Moskaliovas, vienišas tėvas iš Jefremovo miesto antradienį buvo nuteistas už ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą, pranešė teisių gynimo grupė OVD-Info.

Jis atskirtas nuo savo dukters Marijos nuo tada, kai jam buvo paskirtas namų areštas, o ji praėjusį mėnesį buvo apgyvendinta valstybinėje prieglaudoje.

Naujienų agentūra „Reuters“ informavo, kad A.Moskaliovas buvo nuteistas dėl komentarų, kuriuos jis pats paskelbė internete apie karą Ukrainoje.

Tačiau tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų balandį, kai Marija, šeštos klasės mokinė, atsisakė dalyvauti patriotinėje pamokoje savo mokykloje ir nupiešė kelis piešinius, kuriuose vaizduojama, kaip į šeimą, stovinčią po Ukrainos vėliava, paleidžiamos raketos, o kitame buvo parašyta „Šlovė Ukrainai!“.

Ši byla sukėlė Rusijos žmogaus teisių aktyvistų pasipiktinimą ir paskatino internetinę kampaniją už tėvo ir dukters susijungimą, o uždrausta teisių gynimo grupė „Memorial“ pareiškė, kad laiko A.Moskaliovą politiniu kaliniu.

Ukrainos rytuose esančio Avdijivkos miesto valdžia teigia, kad žmonių, norinčių evakuotis, padaugėjo, nes miestas beveik be perstojo apšaudomas.

Kasdien į miestą pataiko iki 14 raketų ir „kasdien kas nors žūsta“, sakė Donecko srities policija, padedanti evakuotis.

Pastarosiomis dienomis buvo sunaikintas vaikų darželis, sakė policija ir pridūrė, kad mieste liko penki vaikai.

Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas sakė, kad nuo sekmadienio mieste bus pradėti išjungti komunaliniai tinklai, nes „kasdien apšaudoma ir naikinama vis daugiau miesto teritorijos“.

„Miestas yra nušluojamas nuo žemės paviršiaus“, – sakė V.Barabašas.

Avdijivka yra netoli apgulto Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje, kurį taip pat nuolat puola Rusijos pajėgos.

Sekmadienį vienas Ukrainos karys taip pat sakė, kad padėtis Avdijivkoje tebėra „sudėtinga“, nes Rusijos pajėgos padidino antskrydžių skaičių ir sugebėjo atkirsti kai kuriuos tiekimo kelius.

Avdijivka yra maždaug už 25 km į šiaurę nuo Donecko miesto.

„Politico“ žurnalistai išsiaiškino, kad rusai, naudodami iš Kinijos importuotus komponentus, gamina neperšaunamas liemenes ir siunčia jomis vilkinčius savo karius kovoti prieš Ukrainą. Anksčiau šį mėnesį leidinys pranešė, kad Pekinas tiekia neperšaunamas liemenes rusams per trečiąsias šalis.

Remiantis žurnalistų gautais muitinės duomenimis, 2022 m. kelios Kinijos bendrovės (įskaitant vieną, susijusią su Kinijos vyriausybe) siuntė neperšaunamų liemenių gamybai skirtas dalis Maskvoje įsikūrusiai Rusijos bendrovei „Klass“.

Rusijos platintojas palaiko ilgalaikius verslo ryšius su Rusijos nacionaline gvardija, Vidaus reikalų ministerija, Federaline kalėjimų tarnyba ir kitomis valstybinėmis karinėmis formuotėmis. Pavyzdžiui, lapkričio mėn. bendrovė pasigyrė, kad Vidaus reikalų ministerijai pristatė savo neperšaunamas liemenes.

Kaip sužinojo „Politico“, vėliau liemenės buvo naudojamos mūšio lauke Ukrainoje. Vėliau aptikta, kad ukrainiečiai rastas rusų neperšaunamas liemenes pardavinėjo internete. 

Neaišku, kada šios „Klass“ liemenės buvo pagamintos ir ar jose buvo kiniškų komponentų. Tačiau importo duomenys rodo, kad greičiausiai taip ir buvo.

Remiantis muitinės duomenimis, Maskvoje įsikūrusi bendrovė 2022 m. kelis kartus importavo dalis iš Kinijos. Visų pirma lapkričio ir gruodžio mėn. iš kelių Kinijos bendrovių. Tarp importuotų prekių buvo aramido pluoštai, kurie naudojami aptiktose kevlaro liemenėse. Gaminius tiekė specializuoto pluošto gamintoja „Yantai Tayho Advanced Materials Ltd“ ir Pekino „Beijing Tongyizhong New Material Technology Corp“ (parduoda polietileno pluošto gaminius ir yra vienos iš Pekino valstybinių investicijų holdingo korporacijų patronuojamoji įmonė). 

Žurnalistai rado nuotraukų ir vaizdo įrašų su „Klass“ neperšaunamų liemenių detalėmis, iš kurių galima susidaryti vaizdą apie jų gamybos procesą Rusijoje. Viena iš jų datuota 2022 m. lapkričio mėn.

Prieš plataus masto invaziją būta atvejų, kai Ukrainos kariuomenė iš Rusijos kariuomenės paėmė „Klass“ neperšaunamas liemenes. Taip atsitiko, pavyzdžiui, 2019 m., teigiama „Conflict Armament Research“ ataskaitoje.

Neaišku, ar Rusijos kariuomenė plačiai naudoja „Klass“ neperšaunamas liemenes, tačiau, kaip pažymi „Politico“, tai yra pirmas patvirtinimas, kad Ukrainoje rusų kariai naudoja Kinijoje pagamintas apsaugos priemones.

Privati karinė bendrovė „Wagner“ patyrė didelių nuostolių bandydama užimti Bachmutą, kurį atkakliai tebegina ukrainiečiai.

Pajėgas sudarančių samdinių gretas papildyti buvusiais belaisviais nelengva, todėl jas stiprina reguliariosios Rusijos kariuomenės daliniai, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Pagrindinė smogiamoji jėga išlieka bendrovė „Wagner“. Tačiau dėl kasdien patiriamų didžiulių nuostolių ir dėl to, kad jie nebegali taip greitai kaip anksčiau papildyti savo gretų, taip pat ir buvusiais kaliniais, matome, kad juos stiprina reguliariosios kariuomenės daliniai, pirmiausia oro desantininkai“, – visuotinio teletilto eteryje sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Tuo pat metu, pasak jo, „Wagner“ pajėgos yra visiškai priklausomos nuo Rusijos reguliariosios kariuomenės artilerijos ir oro paramos.

„Dabar jiems su tuo nelabai gerai sekasi. Ir ta prasme, kad jiems trūksta žmonių, ir ta prasme, kad dėl konflikto su reguliaria kariuomene jie ne visada turi gerą aprūpinimą, o svarbiausia – Ukrainos ginkluotosios pajėgos jiems nuolat pridaro didelių nuostolių“, – pridūrė S.Čerevatas.

Manoma, kad mūšis dėl Bachmuto tvirtovės faktiškai sunaikino geriausius „Wagner“ pajėgų dalinius, atimdamas iš Rusijos kariuomenės efektyviausias puolamąsias grupes.

Skaičiuojama, kad kiekvieno ukrainiečių kario žūtis prilygsta mažiausiai penkių priešininko karių žūčiai, pastebėjo leidinys „Pravda“.

Rusai, apsvaiginti galimybės pasiekti bent jau simbolinę pergalę Bachmute, į mūšį pasiuntė geriausius savo dalinius.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk pareiškė, kad Rusijoje ir Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse šiuo metu yra beveik 4 400 Ukrainos našlaičių ir vaikų, kurie „liko be tėvų globos“, pranešė leidinys „The Guardian“.

I.Vereščiuk apkaltino Rusiją slepiant informaciją apie vaikus ir teigė, kad Kyjivas pasitelkė įvairias vyriausybines institucijas, kad pateiktų įrodymus Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kuris yra išdavęs prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių komisarės Marijos Aleksejevnos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo.

„Jau yra pakankamai įrodymų. Tikimės, kad mūsų pastangos ir tarptautinės bendruomenės spaudimas paspartins mūsų vaikų grąžinimo procesą“, – pridūrė ji.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainiečių vaikai

Portugalijos pažadėti tankai „Leopard 2“, kuriuos ji perduoda derindama veiksmus su kitais „tankų koalicijos“ partneriais, jau yra Ukrainoje.

Tai patvirtino Portugalijos gynybos ministerijos pareiškimas jos oficialioje „Twitter“ paskyroje.

„Trys tankai „Leopard 2A6“, kuriuos Portugalija perduoda suderinusi su partneriais, jau yra Ukrainoje. Portugalija ir toliau remia Ukrainą, kuri priešinasi neteisėtai Rusijos invazijai“, – sakoma pareiškime.

Kovo 28 d. rytą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad į Ukrainą atvyko Berlyno pažadėti tankai „Leopard 2“.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas oficialiai patvirtino britų „Challenger 2“ atvykimą.

Didžioji Britanija ir Lenkija pastatys dvi laikinas gyvenvietes Vakarų ir Vidurio Ukrainoje, skirtas apgyvendinti žmonėms, priverstiems palikti savo namus dėl Rusijos invazijos, pranešė Didžiosios Britanijos vyriausybė, pranešė CNN.

Pareiškime teigiama, kad du gyvenamieji kaimai bus pastatyti Lvivo srityje Vakarų Ukrainoje ir prie Poltavos rytuose. Tikimasi, kad sąjungininkai taip pat skirs generatorių už 2,95 mln. eurų, kurie „padės išlaikyti iki 450 tūkst. žmonių mokyklose, ligoninėse ir bendruomenės centruose atkovotose ir fronto zonose, įskaitant Charkivą, Donecką, Zaporižią, Nikolajevą, Odesą ir Chersoną“.

Jungtinė Karalystė paskelbė apie ne daugiau nei 10 mln. svarų sterlingų finansavimą partnerystei, pagal kurią bus teikiamos laikinos pastogės, energijos tiekimo paslaugos ir pagalba tiems, kurie pabėgo nuo sunkių mūšių fronte arba neteko namų dėl Rusijos apšaudymo.

„Zuma press“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly sakė, kad šis karas ukrainiečiams atsiėjo labai brangiai, todėl Jungtinė Karalystė ir Lenkija „padės užtikrinti šviesą, šilumą ir namus tiems, kuriems jų labiausiai reikia“.

„Pastaruosius metus V. Putinas ir toliau taikėsi į civilių gyventojų namus ir infrastruktūrą, o Ukrainos žmonės už tai brangiai sumokėjo. Tarptautinė bendruomenė yra tvirtai pasiryžusi paremti Ukrainos žmones ir siekti, kad jiems būtų užtikrinta teisinga taika Ukrainos sąlygomis“, – pareiškė užsienio reikalų sekretorius.

Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministras į situaciją Ukrainoje žvelgė iš Lenkijos istorijos perspektyvos.

„Iš Lenkijos istorijos puslapių žinome, kad Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę. Nėra laisvos Europos be laisvos Ukrainos“, – teigė jis.

Reaguodamas į pranešimą, Lvivo meras Andrijus Sadovijus sakė, kad „šimtai žmonių gavo galimybę pradėti naują gyvenimą, nes Rusija atėmė iš jų senąjį“.

Ukrainos kibernetinio pasipriešinimo komanda ir tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ paskelbė Rusijos karo nusikaltėlio, Rusijos Federacijos 960-ojo šturmo aviacijos pulko karinio dalinio vado, pulkininko Sergejaus Atroščenkos susirašinėjimą ir duomenis. Iš gautos informacijos tyrėjai nustatė, kad jis buvo atsakingas už Mariupolio bombardavimus. 

Jo vadovaujamas aviacijos pulkas yra dislokuotas aerodrome Primorsko-Achtarsko miesto pakraštyje Krasnodaro krašte, Rusijoje.

Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, būtent jis davė įsakymus ir kontroliavo Mariupolio sunaikinimą.

„InformNapal“ nuotr./Rusijos pilotas

„Nustatytas Mariupolio gyventojų žudikas numeris vienas. Tas, kuris davė įsakymus ir kontroliavo dramos teatro, gimdymo namų ir vaikų ligoninės sprogdinimą.  Nuo pirmųjų savaičių nustatėme, kad lėktuvai, kurie bombardavo Mariupolį, kilo iš Primorsko-Achtarsko aerodromo“, – rašo P.Andriuščenka.

„InformNapalm“ išsiaiškino, kad 41 metų pulko vadas S.Atroščenka gimė Ovruče (Žytomyro sritis), vėliau gyveno Rusijos Lipecko, Voronežo miestuose, tarnavo ir buvo registruotas laikinai okupuotame Kryme.

Tyrėjams, gavus prieigą prie vado pašto dėžučių, pavyko gauti ir pulko vidaus informaciją, kuri kol kas nėra vieša. Tai įvairūs išsamūs lakūnų sąrašai, informacija, karininkų tarnybos charakteristikos, nuorodos, teoriniai ir praktiniai skaičiavimai – medžiaga, kuri gali būti įdomi žvalgybai.
Pasak „InformNapalm“, medžiaga apie S.Atroščenką ir jo pavaldinius jau pateikta Tarptautinio baudžiamojo teismo orderiui gauti.

Teisių gynimo grupė „Amnesty International“ antradienį pareiškė, kad visuotinis pasipiktinimas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą atskleidė Vakarų „dvejopus standartus“ dėl žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje. 

2022-ųjų metinėje ataskaitoje „Amnesty International“ teigia, kad Vakarai tyli dėl žmogaus teisių padėties Saudo Arabijoje, represijų Egipte ir Izraelio elgesio su palestiniečiais.  

„Įspūdingas Vakarų atsakas į Rusijos invaziją Ukrainoje išryškino dvejopus standartus ir parodė, kad jų reakcija į daugybę kitų Jungtinių Tautų chartijos pažeidimų yra paviršutiniška“, – teigė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard, Paryžiuje pristatydama organizacijos pasaulinę ataskaitą. 

„AFP“/„Scanpix“/„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard

Ji taip pat pabrėžė, jog 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjęs Rusijos puolimas parodė, kad galimybės atsiranda tada, kai yra politinė valia veikti, nes Vakarai, norėdami paremti Ukrainą, labai susitelkė. 

Po Maskvos invazijos daugelis šalių paskelbė sankcijas Maskvai ir atvėrė savo sienas pabėgėliams iš Ukrainos, o Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. 

Pasak „Amnesty International“, šis konfliktas išryškino trūkumus reaguojant į pažeidimus kitose pasaulio vietose. 

Organizacija atkreipė dėmesį į tai, jog Vakarai tyli dėl žmogaus teisių padėties Saudo Arabijoje, nesiima veiksmų Egipto atžvilgiu ir vengia pasipriešinti Izraelio „apartheido sistemai palestiniečių atžvilgiu“. 

„Amnesty International“, žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ir JT specialusis pranešėjas priėjo prie išvados, kad Izraelio elgesys su palestiniečiais prilygsta apartheido politikai – juodaodžių ir baltaodžių gyventojų segregacijai baltųjų valdomoje Pietų Afrikoje. Izraelis šiuos kaltinimus neigia. 

„Amnesty International“ teigimu, pernai Izraelio vyriausybė ėmėsi priemonių, kad vis daugiau palestiniečių būtų priversti palikti savo namus, plėsdama nelegalias gyvenvietes ir forpostus visame okupuotame Vakarų krante. 

Nepaisant to, kad Izraelio pajėgos žudo palestiniečius okupuotame Vakarų krante, Vakarų šalys nepareikalauja nutraukti šios „engimo sistemos“, teigė „Amnesty International“.

Plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą fone Maskva slepia precedento neturintį biudžeto išlaidų didinimą.

„Bloomberg“ duomenimis, tai įtikinamai rodo, kaip karo prieš Ukrainą metai pakeitė Rusijos viešuosius finansus ir ekonominius prioritetus.

Straipsnyje rašoma, kad iki kovo 24 d. Rusijos įslaptintos ar neįvardytos išlaidos išaugo iki 2,4 trilijono rublių (31 mlrd. JAV dolerių), t. y. daugiau nei dvigubai palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Planuose 2023 m. numatyta, kad ketvirtadalis Rusijos biudžeto bus įslaptintas.

Nepriklausoma Rusijos ekonomistė Aleksandra Suslina teigė, kad slaptų išlaidų padidėjimas rodo su karu susijusių išlaidų augimą.

„Logiška daryti prielaidą, kad į jas įtrauktos ir išlaidos naujoms teritorijoms“, – sakė ji.

Smarkiai didėjant išlaidoms Rusijos kariuomenei, gynyba – kartu su atitinkama nacionalinio saugumo kategorija – dabar pagal išlaidų dalį Rusijoje užima antrą vietą po valstybinių socialinių programų.

Straipsnyje teigiama, kad slaptumas byloja apie finansinių įsipareigojimų, susijusių su karo veiksmais, kuriems V.Putinas žadėjo „neturėti ribų“, mastą.

Pastarąjį kartą slaptos išlaidos Rusijoje buvo didžiausios 2015 m., praėjus metams po Krymo aneksijos, ir siekė 21 %.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija užsiminė, kad artimiausiu metu Varšuvoje gali apsilankyti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Pawelas Jablonskis žiniasklaidai sakė, kad „vizitas gali įvykti netrukus“, tačiau, anot jo, net ir pasiekus susitarimą apie jį nebus skelbiama iki paskutinės akimirkos.

„Manau, kad tai (V.Zelenskio vizitas – red. past.) įvyks greitai, bet neužbėkime įvykiams už akių. Apie šį vizitą tikrai neskelbsime, kaip paprastai skelbiame apie užsienio lyderių atvykimą, saugumo sumetimais“, – pareiškė P.Jablonskis. 

Jis pridūrė, kad Lenkijos ir Ukrainos vadovai aktyviai palaiko ryšius.

Kaip pranešama, pirmadienio vakarą Ukrainos prezidentas kalbėjosi su Lenkijos lyderiu Andrzejumi Duda ir aptarė „pasirengimą svarbiems renginiams“.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pažadėjo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusijos agresija „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad Europos Sąjungos vadovai „smarkiai padidins“ šaudmenų, skirtų tiekti Kyjivui, gamybą.

Ch.Michelis Bukarešte susitiko su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu ir su juo aptarė ES paramą Ukrainai, saugumo klausimus kaimyninėje Moldovoje ir Rumunijos siekį prisijungti prie Šengeno erdvės.

„AP“/„Scanpix“/Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas

„Mes vėl didiname savo karinę paramą, – spaudos konferencijoje sakė Ch.Michelis. – Praėjusią savaitę susitarėme skubiai pristatyti Ukrainai milijoną sviedinių. Masiškai didinsime savo gamybos pajėgumus.“

Praėjusią savaitę ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai patvirtino pagreitintos pirkimo procedūros planą, skirtą tiesioginėms deryboms su pramoniniais šaudmenų tiekėjais Europoje, ir planuoja per ateinančius 12 mėnesių nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių. Tačiau ne visos ES narės nori prisidėti prie šaudmenų tiekimo Ukrainai.

Prezidentas K.Iohannisas sakė, kad „dabar ne laikas dvejoti dėl vienybės ir solidarumo su Ukraina“, nes karas tęsiasi, ir pridūrė, kad „parama turi būti palaikoma ir stiprinama visais lygmenimis“.

Abu vadovai taip pat aptarė padėtį Moldovoje, kandidatėje į ES nares, kuri susidūrė su virtine krizių nuo tada, kai Maskva pradėjo karą kaimyninėje Ukrainoje.

Ch.Michelis teigė, kad Rusija ir jos sąjungininkės suintensyvino pastangas destabilizuoti padėtį Moldovoje, „energiją panaudodamos kaip ginklą, vykdydamos kibernetines atakas, organizuodamos protestus ir kitą ardomąją veiklą“.

Ch.Michelis antradienį vyks į Moldovą, kur sostinėje Kišiniove susitiks su šios šalies prezidente Maia Sandu ir ministru pirmininku Dorinu Receanu.

Nors 2004-aisiais Rumunija įstojo į NATO, o po trejų metų – į ES, pernai jai ir Bulgarijai buvo pasakyta, kad dėl kai kurių šalių susirūpinimo migracijos klausimais jos turės ilgiau laukti, kol galės prisijungti prie Šengeno erdvės – didžiausios pasaulyje laisvo keliavimo zonos.

Ch.Michelis pareiškė visapusiškai remiantis Rumunijos siekį prisijungti prie Šengeno erdvės.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad dėl agresyvių NATO šalių veiksmų, keliančių grėsmę Baltarusijos saugumui, šalis buvo priversta savo teritorijoje įkurdinti Rusijos branduolinius ginklus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos valstybine agentūra „Tass“.

Minskas taip pat konstatavo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino savaitgalį paskelbti planai Baltarusijoje dislokuoti Rusijos taktinius branduolinius ginklus neprieštaraus tarptautiniams branduolinio ginklo neplatinimo susitarimams, nes Baltarusija šių ginklų nekontroliuos.

„Scanpix“/AFP/Aliaksandras Lukašenka

„Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas vykdomas griežtai laikantis tarptautinės teisės. Baltarusijos pilotų, galinčių skraidyti lėktuvais su specialia amunicija, rengimas, tokių lėktuvų modernizavimas, taip pat branduolinių kovinių galvučių dislokavimas Baltarusijos teritorijoje, neperduodant jų kontrolės Minskui, ir galimybė naudotis atitinkamomis technologijomis niekaip neprieštarauja Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties I ir II straipsnių nuostatoms“, – Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą paskelbė „Tass“.

Ministerija pareiškė, kad buvo priversta reaguoti, nes „vienašališkas prievartos priemones politikoje ir ekonomikoje lydi karinio potencialo didinimas kaimyninių šalių – NATO narių, esančių netoli mūsų sienų, teritorijoje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir dėl jų kylantį pagrįstą susirūpinimą bei riziką nacionalinio saugumo srityje, Baltarusija imasi priverstinių atsakomųjų veiksmų, kad sustiprintų savo saugumą ir gynybinius pajėgumus.“

Pranešime taip pat pažymėta, kad Baltarusija Vakarų veiksmus vertina kaip „tiesioginį ir grubų kišimąsi į nepriklausomos valstybės vidaus reikalus, kuriuo siekiama pakeisti geopolitinį kursą ir pakeisti Baltarusijos vidaus politinę sistemą“.

Antradienį valstybinė Rusijos naujienų agentūra „Tass“ paskelbė Rusijos paskirto Donecko liaudies respublikos vadovo Deniso Pušilino komentarus apie padėtį Bachmute.

„Dabar [„Wagner“ samdinių grupės kariai] sudarė priešui nepakeliamas sąlygas net atsargiai bandyti perkelti kovinius komplektus, atsigabenti rezervus, išvežti net sužeistuosius – visa tai priešui yra nepaprastai sunku, nes visi keliai jau dabar yra apšaudyti“, – televizijos laidai „Soloviev Live TV“ sakė D.Pušilinas.

„Bachmute buvo svarbu išvalyti pramoninę zoną prie pačios „AZOM“ gamyklos. Gana daug apie tai jau galime kalbėti, nes vaikinai ten baigia išnaikinti kovotojus, bet tai – pavienės grupės“, – pridūrė jis.

Anksčiau Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad „Wagner“ pajėgos visiškai kontroliuoja „AZOM“ metalurgijos gamyklą miesto šiaurėje.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pademonstravo ir jau išbandė Jungtinės Karalystės perduotus tankus, kuriuos galima matyti socialiniuose tinkluose pasidalintu vaizdo įrašu.

„Buvo malonu važiuoti pirmuoju Ukrainos šarvuočiu „Challenger 2“. Šie Jungtinės Karalystės tankai neseniai pasiekė mūsų šalį. Netrukus šios fantastiškos transporto priemonės pradės vykdyti kovines užduotis. Ačiū, Rishi Sunakui, Benui Wallace'ui ir visiems britams“, – įraše dėkojo O.Reznikovas.

Tikslus tankų skaičius nebuvo įvardintas. Tačiau anksčiau Londonas pažadėjo Kyjivui perduoti 14 tokių tankų.

Ukrainos gynybos ministras taip pat pranešė, jog šalį jau pasiekė amerikiečių „Stryker“ ir „Cougar“ bei vokiečių „Marder“ kovinės mašinos.

 Ukrainos gynėjai praėjusią naktį numušė 14 iš 15 rusų paleistų atakos dronų „Shahed“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Naktį priešas... paleido 15 „Shahed-136“ tipo atakos bepiločių. 14 iš jų mūsų gynėjai sunaikino“, – sakoma pranešime. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Pirmadienio vakarą virtinėje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojus. Kyjivo regione oro gynyba numušė 13 dronų „Shahed“, ant vieno administracinio pastato nukrito nuolaužų. Aukų buvo išvengta.

Kiti dronai buvo paleisti į Dnipropetrovsko sritį, kur bepilotis pataikė į vieną vietos įmonę ir sukėlė gaisrą.

Be to, per praėjusią parą Rusija sudavė Ukrainai 24 aviacijos ir 12 raketinių smūgių, 55 kartus apšaudė iš salvinės raketų ugnies sistemų.

Rusijos pajėgos ir toliau atkakliai bando užimti Bachmuto miestą Donecko srityje, o Ukrainos pajėgų užduotis – išsekinti priešą ir padaryti jam didelių nuostolių, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

„Rusai stengiasi sutelkti pagrindinius pajėgumus Bachmuto kryptimi. Jie neatsisako bandyti apsupti ir užimti miestą. Dabar priešas tam paskyrė visus geriausius savo dalinius, kad pasiektų pergalę“, – teigė generolas. 

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

„Mūsų užduotis – sunaikinti kuo daugiau priešų ir sudaryti prielaidas pradėti puolimą. Turime padaryti galą tiems daliniams, kurie yra prieš mus (prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Bachmute – red.)“, – pridūrė jis.

Anksčiau O.Syrskis sakė, kad lankydamasis pas karius jis su vadais suderina planus, kurie duoda realų rezultatą ne žemėlapyje, o mūšio lauke.

Vadas pabrėžė, kad Ukrainos kariai savo didvyriškumo ir profesionalumo dėka, nepaisant įvairių terminų ir prognozių, užsispyrę toliau gina Bachmuto tvirtovę.

Jis taip pat sakė, kad gynėjai atidžiai tiria okupantų pažeidžiamumą, kad galėtų kuo veiksmingiau panaudoti prieš juos jėgą.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos atkakliai bandė tęsti savo naikinimo kampaniją Ukrainoje. Atakuotos Kyjivo, Černihivo, Sumų, Zaporižios ir Dniepropetrovsko sritys, taip pat Krymas ir Luhanskas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad per išpuolį Bylopilio mieste Sumų srityje buvo sužeistas vienas žmogus ir yra griuvėsių.

„Priešas toliau apšaudo Bylopilį Sumų srityje. Rusai surengė oro smūgį valdomąja aviacine bomba“, – rašė A.Jermakas.

Pasak jo, nuo apšaudymo užsidegė ūkinis pastatas.

Taip pat buvo apgadinti du privatūs namai, žemo slėgio gatvės dujotiekis ir dviejų aukštų gyvenamasis namas.

„Vienas žmogus buvo sužeistas“, – sakė A.Jermakas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariai siekia išbandyti naują Ukrainos apšaudymo taktiką prieš civilius gyventojus.

„Tipiškas teroristinės valstybės terorizmas“, – pridūrė prezidento kanceliarijos vadovas.

Naktį į penktadienį Rusijos pajėgos taip pat apšaudė Bylopilio miestą Sumų srityje ir tam pasitelkė aviacines bombas.

Nors Bachmuto likimas tebėra neaiškus, Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis Rusija ir toliau teikė pirmenybę operacijai, kuria bandoma apsupti Avdijivkos miestą Donecko srityje.

Tačiau tame fronto sektoriuje Rusijos pajėgos padarė tik nedidelę pažangą ir patyrė didelių šarvuotosios technikos nuostolių, pažymėjo britų žvalgyba.

„Tikėtina, kad Rusijos 10-asis tankų pulkas, bandydamas apsupti Avdijivką iš pietų, prarado didelę dalį savo kovos mašinų“, – rašoma apžvalgoje. 

Šis pulkas priklauso 3-iajam armijos korpusui, pirmajam dideliam naujam Rusijos suformuotam junginiui, kuris nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo įkurtas invazijai į Ukrainą paremti.

Daugybė atvirų šaltinių pranešimų rodo, kad 3-iąjį armijos korpusą ypač kamuoja nedrausmingumo ir prastos moralės problemos. Nepaisant tikėtino mokymų Baltarusijoje laikotarpio, panašu, kad formuotė vis dar pasižymi ribotu koviniu efektyvumu.

„10-ojo tankų pulko nuostolius greičiausiai daugiausia lėmė taktiškai ydingi frontaliniai puolimai, panašūs į tuos, kurie buvo suplanuoti per nesėkmingas pastarojo meto rusų šarvuočių atakas, pavyzdžiui, aplink Vuhledaro miestą“, – teigė gynybos ministerija.

Rusijos prokurorai pirmadienį paprašė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę vienišam tėvui, kaltinamam diskreditavus kariuomenę, o jo dukrai gresia būti išsiųstai į našlaičių prieglaudą, pranešė jo advokatas.

Nuo tada, kai prieš metus prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, vieša Maskvos puolimo provakarietiškoje šalyje kritika buvo uždrausta.

Praėjusiais metais Rusijos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą Aleksejui Moskaliovui po to, kai jo 13-metė dukra Marija mokykloje nupiešė piešinį, kuriame šalia Rusijos vėliavos pavaizduotos raketos, nukreiptos į moterį ir vaiką, stovinčius prie Ukrainos vėliavos.

Mokyklos direktorė kreipėsi į policiją, kuri pranešė, kad mergaitės 54-erių tėvo socialinių tinklų paskyrose rado komentarų, kuriuose kritikuojamas Maskvos puolimas Ukrainoje.

Pora kilusi iš Jefremovo, mažo miestelio, kuriame gyvena apie 37 000 žmonių, esančio maždaug už 300 km į pietus nuo Maskvos.

Kovo pradžioje pareigūnai patalpino Mariją į nepilnamečių reabilitacijos centrą, o A.Moskaliovui buvo skirtas namų areštas.

Prokurorai pirmadienį pareikalavo tėvui skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, sakė jo advokatas Vladimiras Biljenka.

V.Biljenka teigė, kad yra didelė tikimybė, jog A.Moskaliovas bus įkalintas, o nuosprendis turėtų būti paskelbtas antradienį.

„Žinoma, mergaitė bus išsiųsta į našlaičių prieglaudą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

A.Moskaliovas teigia esąs nekaltas.

Šis atvejis susilaukė nacionalinio dėmesio, o internete buvo paskelbta peticija, kurioje raginama mergaitę grąžinti tėvui.

Net Jevgenijus Prigožinas, „Wagner“ sukarintų pajėgų, vadovaujančių Rusijos puolimui Rytų Ukrainoje, vadovas, išreiškė paramą Marijai ir kritikavo vietos pareigūnus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Maskva išbandė priešlaivines raketas Japonijos jūroje. 

Ministerijos teigimu, du laivai imitavo raketų ataką prieš netikrą karinį laivą, stovėjusį maždaug už 100 km. Maskva tvirtina, kad dvi sparnuotosios raketos „Moskit“ sėkmingai numušė taikinį. 

„Moskit“, kurios pavadinimas pagal NATO – SS-N-22 „Sunburn“, yra viršgarsinė prieštankinė sparnuotoji raketa, pajėgi naudoti įprastines ir branduolines kovines galvutes. 

„AP“/„Scanpix“/Rusija paleidžia raketą Petro Didžiojo įlankoje

Gynybos ministerija nurodė, kad šios pratybos vyko Petro Didžiojo įlankoje Japonijos jūroje, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Ši įlanka yra greta Ramiojo vandenyno laivyno vadavietės Rusijos mieste Fokine ir maždaug už 70 km nuo Japonijos šiaurinės Hokaido salos. 

Japonijos gynybos ministerija ir JAV karinio jūrų laivyno 7-asis laivynas iš karto nepateikė jokių komentarų dėl šių pratybų. 

Praėjusią savaitę kelias valandas virš Japonijos jūros sklandė Rusijos branduolinį ginklą galintys nešti bombonešiai Tu-95.

Japonija rugsėjį pareiškė protestą dėl tarptautinių karinių pratybų Rusijos pretenduojamose Kurilų salose, į kurių dalį pretenzijas reiškia Japonija, ir išsakė susirūpinimą dėl Rusijos ir Kinijos karo laivų pratybų Japonijos jūroje. 

Praėjusiais metais Rusija Japonijos jūroje taip pat išbandė iš povandeninių laivų paleidžiamas raketas.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė nukovė 570 rusų įsibrovėlių, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 28 d. rusai neteko apie 171 730 (+570) žmonių, 3602 (+7) tankų, 6966 (+13) šarvuotų kovos mašinų.

Didžiosios Britanijos tankai „Challenger 2“ atvyko į Ukrainą, pirmadienį pranešė Kyjivo gynybos ministerijos atstovė spaudai.

„Jie jau yra Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovė spaudai Iryna Zolotar, nepateikdama jokios kitos informacijos.

Tikimasi, kad šie tankai dalyvaus galimame pavasariniame Ukrainos kontrpuolime.

Plačiau skaitykite čia.

Wikipedia.org nuotr./Britų tankas „Challenger 2“

Pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 60 Rusijos užpuolikų atakų, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo naujausioje atsakitoje, paskelbtoje „Facebook“.

Anot generalinio štabo, daugiausia pastangų Rusijos pajėgos sutelkia puolamiesiems veiksmams vykdyti Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Dėl Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos tęsiasi įnirtingi mūšiai.

„Dėl profesionalių ir koordinuotų veiksmų per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai šiose kryptyse atrėmė 62 priešo atakas“, – rašoma pranešime. 

Per naktinę Rusijos oro ataką oro gynybos pajėgos oro erdvėje aplink Kyjivą aptiko ir sunaikino preliminariai apie dešimt „Shahed“ dronų .

„Kyjivas atlaikė dar vieną ataką. Nepavargsta dėkoti drąsiems oro gynybos pajėgų kariams! Ta proga – padėkite ir paremkite juos ir visas Ukrainos ginkluotąsias pajėgas visais įmanomais būdais! Po mūsų pergalės drauge atneškite taiką! Šlovė Ukrainai!“ – sakė Kyjivo srities karinės administracijos vadas Serhijus Popko.

Tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė į Avdijivkos puolimą įtraukė ribotą kiekį aukštesnės kokybės „Wagner“ grupės karių, galimai siekdama sustiprinti neseniai pasiektus ribotus taktinius laimėjimus šiame rajone, analizėje teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Jie pažymi, kad Ukrainos Tavriškių gynybos pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Oleksijus Dmytraševskis šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos žvalgyba prognozuoja, jog „Wagner“ gali pasirodyti Avdijivkos kryptimi. Sekmadienį Rusijos „VK“ vartotojas paskelbė nekrologą, kuriame skelbiama, kad kovo 20 d. Avdijivkoje žuvo „Wagner“ grupės kovotojas Jevgenijus Malgotinas. Nekrologe teigiama, kad J.Malgotinas turėjo ankstesnės karinės patirties ir 1992 m. kovojo su 2-uoju Rusijos savanorių būriu, priklausančiu Bosnijos serbų armijai.

„Atrodo, kad Malgotinas buvo patyręs kovotojas ir greičiausiai atstovauja aukštesnio kalibro kovotojams, kurie sudaro „Wagner“ specialiųjų operacijų pajėgas.

Nors „Wagner“ operacijoms prie Bachmuto skyrė daugiausiai nuteistųjų pagrindu sudarytas pajėgas, tikėtina, kad įvairiose Ukrainos vietovėse yra aukštesnės kvalifikacijos operatorių kontingentas“, – rašo analitikai.

Rusijos karinė vadovybė pastarosiomis savaitėmis galėjo nuspręsti dislokuoti tam tikrus „Wagner“ dalinius Avdijivkos rajone, kad paremtų išsekusius ir žemesnės kokybės Donecko liaudies respublikos (DNR) dalinius, siekiančius užimti gyvenvietę.

„Jei tokie „Wagner“ kovotojai kovojo netoli Avdijivkos, jų dalyvavimas gali padėti paaiškinti ribotus taktinius laimėjimus, pasiektus rajone per pastarąją savaitę“, – teigia analitikai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Pirmadienį pasklidę gandai apie Rusijos Rytų karinių pajėgų grupės (Rytų karinės apygardos) vado generolo pulkininko Rustamo Muradovo atleidimą iš pareigų Rusijos informacinėje erdvėje sulaukė santūrios ir ciniškos reakcijos.
• Rusijos karinių tinklaraščių autoriai taip pat santūriai reagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino šeštadienio pareiškimą dislokuoti taktines branduolines bombas Baltarusijoje, tuo pabrėždami, kad V.Putino pranešimai skirti Vakarų, o ne vietinei Rusijos auditorijai.
• Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų Svatovės apylinkėse, o Rusijos pajėgos tęsia antžemines atakas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Bachmute ir jo apylinkėse ir pasiekė laimėjimų Bachmute.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją.
• Atrodo, kad Rusija vis dažniau po truputį dislokuoja įprastinių formuočių elementus palei visą fronto liniją, taip pat ir pietų Ukrainoje.
• Rusijos valdžios institucijos toliau formuoja naujus savanorių batalionus, pavaldžius nereguliariosioms formuotėms.
• Ukrainos partizanai surengė improvizuotą sprogstamąjį užtaisą (IED) prieš okupacinės teisėsaugos pareigūną Mariupolyje, Donecko srityje.

Rusija pirmadienio vakarą atakavo Ukrainą bepiločiais orlaiviais, didelėje dalyje šalies rajonų buvo paskelbtas oro pavojus.

Pirmiausia oro pavojus paskelbtas Kyjivo, Černihivo, Sumų, Zaporižios ir Dniepropetrovsko srityse, taip pat Kryme ir Luhansko srityje.

Pranešta apie sprogimus Kyjive ir Dniepropetrovsko srityje.

Kiek vėliau – Chersono, Žytomyro, Poltavos, Kirovogrado, Rivnės, Donecko, Voluinės srityse.  Po kelių minučių pavojus Voluinėje buvo atšauktas. Galiausiai pavojus paskelbtas Charkivo srityje.

Po vidurnakčio sostinės meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad Kyjivo Svjatošinskio rajone dega parduotuvės patalpos. Aukų nebuvo.

Kyjivo karinės srities administracijos vadovas Serhijus Popko pažymėjo, kad šį kartą Rusija vėl paleido savo bepiločius orlaivius "Shahed" sostinės link.

"Remiantis preliminaria informacija, mūsų oro gynybos pajėgos oro erdvėje aplink Kyjivą aptiko ir sunaikino visus priešo taikinius. Kyjivo Svjatošinskio rajone užfiksuotas bepiločio orlaivio nuolaužų kritimas, dėl kurio negyvenamoje patalpoje maždaug 200 kvadratinių metrų plote kilo gaisras", – sakė jis.

Po 1 val. 15 min, oro pavojus liko paskelbtas tik Luhansko srityje ir okupuotame Kryme.