V.Zelenskis apie derybas dėl taikos: Ukraina jau pasiūlė savo formulę

Tikimasi, kad jau pirmadienį bus paskelbtas naujas 2,6 mlrd. dolerių vertės JAV karinės pagalbos paketas, į kurį gali būti įtraukti oro erdvės stebėjimo radarai, penktadienį sakė trys JAV pareigūnai, kuriuos cituoja "Reuters".

Tikimasi, kad į įrangos sąrašą, kuris gali būti galutinai patvirtintas šį savaitgalį, taip pat bus įtraukta pusė tuzino rūšių amunicijos, įskaitant tankų amuniciją.

Į paketą taip pat ketinama įtraukti tiksliąją aviacinę amuniciją, tiltų įrangą, kurią Ukraina naudotų Rusijos pozicijoms pulti, atsargines transporto priemones ir papildomus šaudmenis NASAMS priešlėktuvinei gynybai.

Artėjant liepą Vilniuje vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, aljanso rytinio flango šalys penktadienį paragino didinti JAV karinį kontingentą regione.

„Mums reikia stengtis, kad būtų padidintas JAV karinis kontingentas mūsų regione rytiniame flange – ir karių skaičius, ir įrangos kiekis“, – po vadinamojo Bukarešto devintuko (B9) užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškė Rumunijos diplomatijos vadovas Bogdanas Aurescu.

Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos ministrai vėl paragino didinti su karo draskoma Ukraina besiribojančio regiono gynybos pajėgumus.

„Jei turėsime stiprią gynybą, tuomet galėsime užtikrinti stiprų atgrasymą, kiek tai susiję su destabilizuojančiu ir agresyviu Rusijos elgesiu“, – pareiškė B.Aurescu po Lodzėje įvykusio susitikimo.

„Tai vienintelė kalba, kurią supranta Rusija“, – pridūrė jis.

B.Aurescu paragino „stiprinti oro gynybą, didinti priešraketinės gynybos pajėgumus mūsų teritorijose ... didinti stebėjimo ir žvalgybos priemones“.

B9 šalys taip pat pažadėjo toliau remti Ukrainą, šiai atremiant Rusijos invaziją.

„B9 šalys čia yra lyderės, taip pat ir kalbant apie sąjungininkų sutelkimą drąsesniems veiksmams, kaip kad buvo naikintuvų MiG-29 ar tankų perdavimo atveju“, – pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

„Visi mes remiame Ukrainos stojimą į NATO“, – pridūrė B.Aurescu, bet pabrėžė, kad „dabar prioritetas yra padėti Ukrainai laimėti šį karą“.

„Ateinantis mėnuo, ateinantis laikotarpis bus lemiamas karo Ukrainoje likimui“, – pažymėjo Rumunijos ministras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad galėtų įsivaizduoti Rusiją prie derybų stalo tik tuo atveju jei Rusijos kariai savanoriškai pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos.

Apie tai Ukrainos prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje su  Moldovos, Slovėnijos, Slovakijos ir Kroatijos vadovais, atsakydamas į Kroatijos žurnalisto klausimą. 

„Reuters“/„Scanpix“/Slovėnijos premjeras Robertas Golobas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Moldovos prezidentė Maia Sandu, Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius ir Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris Bučoje

V.Zelenskis priminė, kad Ukraina jau pasiūlė savo „taikos formulę“, kurioje aiškiai išdėstė savo veiksmų, reikalingų karui užbaigti, viziją. 

„Žinoma, karo pabaiga bus užfiksuota. Bet tik prie šio didelio stalo, prie kurio sėdės padorios valstybės, (galbūt – red. past.) Rusijos Federacijos atstovas – man sunku pasakyti, kas tuo metu tai bus, – kuris pirmas be kovos išves visus karius iš mūsų teritorijos. Tada prasidės diplomatinis formatas. O jeigu mes juos visus išstumsime iki šalies, tada su tokiais žmonėmis apskritai nebus apie ką kalbėti. Apie ką apskritai galime kalbėtis su tokiais žmonėmis? Jie turėtų būti izoliuoti ir neliečiami. Štai ir viskas“, – sakė jis.

Spaudos konferencijoje V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad save vadinančio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimas dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus reiškia, kad jis prarado „bet kokį subjektyvumą“.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paragino Rusiją paleisti sulaikytą ir šnipinėjimu apkaltintą JAV laikraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą, bet atmetė leidinio redakcijos raginimą išsiųsti Rusijos žurnalistus iš Jungtinių Valstijų.

Baltųjų Rūmų reporterių paklaustas, ką jis pasakytų Rusijai dėl E.Gershkovicho, kuris yra JAV pilietis, J.Bidenas atsakė: „Paleiskite jį.“

„The Wall Street Journal“ ketvirtadienio popietę redakcijos skiltyje paskelbtame straipsnyje paragino išsiųsti Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose bei „visus čia dirbančius rusų žurnalistus“, nes tai, pasak redakcijos, „būtų mažiausia, ko galima tikėtis“.

„AFP“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

„Suėmimo laikas panašus į apgalvotą provokaciją siekiant sugėdinti JAV ir įbauginti Rusijoje dar dirbančią užsienio spaudą“, – pabrėžė redakcija.

Tuo tarpu J.Bidenas reporteriams pareiškė, jog Rusijos žurnalistų išsiuntimas „šiuo metu neplanuojamas“.

Laikraščio „The Wall Street Journal“ reporteris E.Gershkovichas buvo suimtas Jekaterinburge, mieste už maždaug 1 800 km į rytus nuo Maskvos. Dabar jis Rusijos sostinėje laukia teismo; nurodyta jį sulaikyti iki gegužės 29 dienos.

Manoma, kad jis yra pirmas užsienio žurnalistas, sulaikytas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, ir galima numatyti, kad jo suėmimas pakurstys Kremliaus konfrontaciją su Vakarais.

Komentuodamas „The Wall Street Journal“ redakcijos raginimą išsiųsti visus rusų žurnalistus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog „laikraštis gali tai sakyti, tačiau to neturėtų nutikti. Tam tiesiog nėra jokio pagrindo.“

Jis pridūrė, kad E.Gershkovichas buvo „sučiuptas už rankos“.

31-erių žurnalisto sulaikymas pagal kaltinimus, už kuriuos galima skirti iki 20 laisvės atėmimo metų, taip pat yra rimtas Kremliaus plataus masto susidorojimo su žiniasklaida žingsnis.

Baltieji rūmai pasmerkė areštą ir perspėjo amerikiečius nevykti į Rusiją, o tuos, kurie šiuo metu yra Rusijoje, išvykti dėl savo saugumo.

„Rusijos vyriausybės vykdomas JAV piliečių persekiojimas yra nepriimtinas. Griežčiausiai smerkiame Gershkovicho sulaikymą“, – skelbiama Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pareiškime. 

JAV pareigūnai teigė palaikantys ryšius su sulaikyto žurnalisto šeima ir dienraščiu, o JAV valstybės departamentas kreipėsi į Rusiją, kad ši užtikrintų konsulinę prieigą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, jog bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

„Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E.Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Norime išvengti blogiausio, štai kodėl mums reikia su jais [kinais] kalbėtis ir išdėstyti savo poziciją“, – pažymėjo pareigūnas ir pridūrė, jog Prancūzija nori nustatyti „vidutinės trukmės maršrutą link konflikto užbaigimo“.

Šis dialogas itin svarbus, nes „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, gebanti padaryti tiesioginį ir radikalų poveikį šiam konfliktui, viena kryptimi ar kita“, pridūrė pareigūnas.

Kinija iki šiol nėra viešai parėmusi Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau ji taip pat nėra pažėrusi Maskvai jokios kritikos.

Pekinas stengiasi vaizduoti save neutralia konflikto šalimi, nors tuo pat metu stiprina savo ryšius su Rusija.

Vasarį Kinija paskelbė 12 punktų pozicijos dokumentą, kuriame paragino skubiai surengti taikos derybas ir pasiekti „politinį susitarimą“, kad būtų užbaigtas karas.

E.Macrono vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Šio vizito metu jį lydės Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Privačiai karinei grupuotei „Wagner“ vadovaujantis Jevgenijus Prigožinas Rusijos invazijos į Ukrainą fone tapo vienu pagrindinių Rusijos politinių veikėjų. Tačiau, spėjama, kad Rusijos prezidento palankumą jis pelnė ne talentinga strategija mūšio lauke, o daug metų vykdydamas Kremliaus geopolitinius sumanymus Afrikos žemyne ir perimdamas naudingųjų iškasenų kasyklas. Kaip „Wagner“ pajėgų vadui pavyko iš dalies finansuoti Rusijos karą Ukrainoje?

Trečiadienį JAV įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertai atkreipė dėmesį, kad puolimui svarbiausiuose karo sektoriuose Ukrainoje vadovaujantis J.Prigožinas galėtų pasinaudoti savo sustiprėjusia įtaka tiek Rusijos, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje, kad prisistatytų kaip kandidatas kitąmet vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį buvo informuota apie Rusijos sprendimą išsiųsti vieną estų diplomatą, taip reaguojant į Talino kovo 24-osios sprendimą, sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu.

„Estijos diplomatas privalo išvykti iš šalies iki balandžio 5-osios... Tai nėra netikėtas Rusijos sprendimas“, – sakė jis.

Pasak ministro, Estijos ambasados darbas Maskvoje nesutriks.

Kovo 24-ąją Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė persona non grata vieną diplomatinį Rusijos ambasados darbuotoją, pažeidusį Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, skleidusį propagandą ir kenkusį Estijos saugumui bei konstitucinei tvarkai. Jis iš Estijos turėjo išvykti iki kovo 29-osios.

Avdijivkos sektoriuje Rusijos pajėgos išnaudojo beveik visus savo rezervus, todėl jiems gyvybiškai svarbu sulaukti daugiau gyvosios jėgos, vienam televizijos kanalui pareiškė Tauridės gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Oleksijus Dmytraševskis.

Jo teigimu, Avdijivkos sektoriuje sumažėjo puolimų skaičius.

„Kodėl sumažėjo puolamųjų veiksmų skaičius ir kodėl nėra technikos? Puolamųjų veiksmų sumažėjo dėl nuostolių – priešas panaudojo beveik visus savo rezervus. Dabar rusams reikia labai didelio gyvosios jėgos papildymo. Todėl sumažėjo puolimų skaičius Avdijivkos sektoriuje. Tačiau priešas nuolat perdislokuoja pajėgas iš Krymo ir Melitopolio ir papildo dalinius“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Avdijivkos evakuacija

Vakarų analitikai atkreipė dėmesį, kad beveik į dulkes paversta Avdijivkos gyvenvietė gali tapti antruoju Bachmutu.

Praeitą savaitę JAV įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertai pažymėjo, kad galimai Rusijos pajėgos savo prioritetą perkėlė iš Bachmuto į kitas vietoves, įskaitant Avdijivką.

Pirmadienį vietos karinė administracija paskelbė, kad į miestą draudžiama įvažiuoti savanoriams ir žurnalistams bei pradėta vykdyti gyventojų evakuacija.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje paskelbė žinutę, kurioje atmetė bet kokias paliaubas, kuriomis būtų siekiama užbaigti Rusijos karą jo šalyje ir dėl kurių Rusijos pajėgos liktų okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Bet kokios paliaubos reiškia Rusijos Federacijos teisę likti okupuotose teritorijose. Tai visiškai nepriimtina... Ukraina turi teisę savo teritorijoje perkelti karius ir techniką taip, kaip mano esant reikalinga. Keistos „taikos palaikymo pajėgos“ atrodo juokingai“, - rašė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad šalies prezidento Vladimiro Putino priimtoje naujojoje užsienio politikos strategijoje Vakarai įvardijami kaip keliantys egzistencinę grėsmę Maskvai. 

Politikos strategijoje „pripažįstamas grėsmių mūsų šalies saugumui ir vystymuisi, kurias lemia nedraugiškų valstybių veiksmai, egzistencinis pobūdis“, sakė S.Lavrovas per televiziją transliuotame Rusijos saugumo tarybos posėdyje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Jungtinės Amerikos Valstijos tiesiogiai įvardijamos kaip pagrindinė antirusiškų nuotaikų kurstytoja ir varomoji jėga“, – kalbėjo jis. 

„Vakarų politika, kuria siekiama visais įmanomais būdais silpninti Rusiją, apibūdinama kaip naujo tipo hibridinis karas“, – pridūrė S.Lavrovas. 

V.Putinas pareiškė, kad Rusijos dalyvavimo pasaulinėje arenoje strategijos atnaujinimas buvo būtinas dėl „radikalių pokyčių“ pasaulyje. 

Pranešimas apie naująjį 42 puslapių strategijos dokumentą pasirodė Rusijos santykiams su Vakarų šalimis pašlijus dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl pavasarinio šaukimo į kariuomenę, bet analitikai mano, kad tai gali trukdyti Kremliui papildyti savo karių gretas Ukrainoje. 

V.Putino dekrete numatyta, kad pavasarį į kariuomenę bus pašaukta 147 tūkst. 18-27 metų amžiaus žmonių. 

Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) mano, kad dėl šio šaukimo Rusijai gali būti sunkiau papildomai surinkti mobilizuotųjų karui prieš Ukrainą.

Šauktiniai tikriausiai nebūtų siunčiami į Ukrainą, bet juos reikia kažkur apmokyti, o Rusijos mokomieji pajėgumai riboti. Dėl to, kad šie pajėgumai bus skirti naujokams, šiemet nekariausiantiems Ukrainoje, Kremlius netenka galimybės parengti kariausiančius rezervininkus ir savanorius, nurodo ISW.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Praėjusių metų rugsėjo 21 dieną V.Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje.

Oficialiai šis mobilizacijos etapas yra pasibaigęs.

Agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos komentaru, nurodė, kad ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas esą neplanuoja pradėti antros mobilizacijos bangos. 

Gynybos ministerija pareiškė, kad dalinės mobilizacijos metu pašauktų karių ir savanorių šiuo metu pakanka kovai Ukrainos fronte.

Analitikai taip pat mano, kad Rusija gali bandyti privesti arba įtikinti dalį tarnybą jau baigiančių šauktinių pasirašyti kontraktus kovoti Ukrainoje. 

„Tačiau toli gražu neaišku, ar šis sumanymas gali būti sėkmingas“, – nurodė ISW. 

Sausį Ukraina perspėjo, kad Rusijoje galima antroji mobilizacijos banga.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino penktadienį priimtoje naujoje užsienio politikos strategijoje numatytas prioritetas eliminuoti Vakarų „dominavimo pėdsakus“ pasaulio politikoje.

„Rusijos Federacija ketina prioritetu iškelti Jungtinių Valstijų ir kitų nedraugiškų šalių dominavimo pėdsakų eliminavimą pasaulio politikoje“, – sakoma naujajame 42 puslapių dokumente.

Jame pagrindinėmis Rusijos sąjungininkėmis pasaulinėje scenoje vadinamos Kinija ir Indija.

Dokumente akcentuojama „ryšių ir koordinavimo su draugiškais suvereniais pasauliniais galios ir plėtros centrais Eurazijos žemyne plėtojimo svarba“.

Kinijoje viešintis Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą pasikalbėti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir iš pirmų lūpų sužinoti Ukrainos taikos formulę, kuri padėtų nutraukti Rusijos invaziją, pranešė leidinys „The Guardian“.

Spaudos konferencijos metu Ispanijos premjeras teigė, jog informavo Xi Jinpingą, kad jo šalis remia V.Zelenskio pasiūlymus, tarp kurių yra reikalavimas atkurti Ukrainos teritoriją, buvusią iki 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

„AFP“/„Scanpix“/Ispanijos premjeras Pedro Sachezas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

Jis taip pat sakė, jog „perdavė mūsų susirūpinimą“ dėl Rusijos „neteisėtos invazijos“ į Ukrainą, ir pridūrė, kad „paragino Xi Jinpingą pasikalbėti su prezidentu V.Zelenskiu“.

P.Sanchezas karo Ukrainoje kontekste atkreipė dėmesį ir į du pačios Kinijos taikos plano Ukrainai aspektus – „visišką ir kategorišką atsisakymą ne tik naudoti branduolinius ginklus, bet net ir grasinti juos panaudoti“ bei pagarbą teritoriniam vientisumui.

Kinijos pusės perskaitytoje susitikimo ataskaitoje sakoma, kad Xi Jinpingas paragino nutraukti „šaltojo karo mentalitetą“ ir „kraštutinių“ sankcijų Rusijai spaudimą, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Sakartvelo vyriausybė kalba ta pačia kalba kaip ir Kremlius, kai kalbama apie vadinamojo „antrojo fronto“ prieš Rusiją atidarymą.

Tai pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili savo pranešime parlamentui, praneša „Kaukazo aidas“. Teiginius, kad Vakarų partneriai įtikinėja Sakartvelą atidaryti „antrąjį frontą“ prieš Kremlių, valstybės vadovė pavadino sąmokslo teorija.

„Sakartvelo žmonės puikiai supranta, kad Europos Sąjungos idėja tarnauja taikai, o ne karui. Europos Sąjunga Sakartvele tarnauja taikai mūsų šalyje vykdydama stebėjimo misiją“, – sakė ji.

Susitikime su Europos Sąjungos Politinio ir saugumo komiteto delegacija Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas atskleidė, kad Ukrainai reikia sunkiosios technikos ir rezervo apmokymų, kad ji galėtų atremti Rusijos užpuolikų puolimą.

Susitikimo metu šalies gynybos ministras informavo Europos partnerius apie dabartinę padėtį fronte, ypač šiaurės, rytų ir pietų kryptimis. 

Ypatingas dėmesys buvo skirtas ES paramai Ukrainos gynybos pajėgoms ir Ukrainos karių profesiniam mokymui užsienyje.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Jis padėkojo šalims už sistemingą paramą ir nuveiktus darbus bei pasinaudojo proga įvardinti, ko Ukrainai reikia sėkmingam kontrpuolimui.

„Tiekiamos Vakarų ginkluotės dėka, Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro pažangą mūšio lauke. Tačiau ruošiamės kontrpuolimo operacijai, todėl Ukrainai pirmiausia reikia sunkiosios technikos ir apmokytų karių rezervo“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos pajėgas domina karių apmokymas visais lygmenimis: nuo individualaus iki kolektyvinio brigados lygmens padalinių mokymo. 

Akredituoti užsienio žurnalistai gali toliau dirbti Rusijoje, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po ketvirtadienį įvykdyto leidinio „The Wall Street Journal“ reporterio Evano Gershkovicho arešto.

D.Peskovo komentarai buvo paskelbti atsakant į klausimą dėl ketvirtadienį paskelbto „The Wall Street Journal“ redakcinės kolegijos straipsnio, kuriame rašoma:, kad „Joe Bideno administracija turės apsvarstyti diplomatinį ir politinį eskalavimą“.

„Rusijos ambasadoriaus JAV išsiuntimas, taip pat visų čia dirbančių Rusijos žurnalistų išsiuntimas būtų mažų mažiausiai, ko galima tikėtis. Pirmoji JAV vyriausybės pareiga – apsaugoti savo piliečius, o dabar per daug vyriausybių mano, kad gali nebaudžiamai areštuoti ir įkalinti amerikiečius“, – teigiama jame.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Kremliaus atstovo buvo paklausta, „kiek tikėtina“, kad rusų žurnalistai ir Rusijos ambasadorius bus išsiųsti iš Jungtinių Valstijų.

„Visi užsienio žurnalistai, kurie čia turi galiojančią akreditaciją, gali ir toliau tęsti savo žurnalistinę veiklą mūsų šalyje. Jiems netaikomi jokie apribojimai ir jie dirba gerai“, – atsakė D.Peskovas.

„Šiuo atveju kalbame apie šnipinėjimo veiklą prisidengiant žurnalistine veikla. Kadangi šis žurnalistas buvo pagautas už rankos, ši situacija akivaizdi“, – pridūrė jis.

Leidinio redakcija kategoriškai atmetė šiuos kaltinimus ir ketvirtadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad „griežtai neigia FSB kaltinimus ir siekia, kad mūsų patikimas ir atsidavęs žurnalistas būtų nedelsiant paleistas“.

Baltieji rūmai Rusijos kaltinimą šnipinėjimu pavadino „juokingu“.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs savo šalies teritorijoje priimti Rusijos strateginių branduolinių ginklų.

Jo sąjungininkas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbė planus dislokuoti Baltarusijoje taktinių branduolinių ginklų.

„Jei reikės, Putinas ir aš nuspręsime čia dislokuoti, jei bus būtina, strateginių ginklų“, – pareiškė A.Lukašenka, turėdamas galvoje tolimojo nuotolio raketas.

„Imsimės visko, kad apgintume savo šalis, savo valstybes ir savo žmones“, – per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė jis.

Antradienį Baltarusija paskelbė, kad esą dėl beprecedenčio Vakarų spaudimo yra priversta leisti Rusijai dislokuoti jos teritorijoje branduolinių ginklų.

Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Rusija neturėtų būti nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.

„Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Dėl to, ką ji daro Ukrainoje, ji neturėtų ja būti, bet [JT] įstatai neleidžia keisti jos nuolatinės narystės“, – ketvirtadienį iš Kosta Rikos, kur dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais, sakė L.Thomas-Greenfield.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield

Rusija šeštadienį turi mėnesiui perimti pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai pagal rotacijos principą.

JAV ambasadorė sakė, jog tikisi, kad Rusija pirmininkavimo metu elgsis profesionaliai, tačiau išreiškė abejonių.

„Taip pat tikimės, kad jie ieškos galimybių plėtoti dezinformacijos kampaniją prieš Ukrainą, Jungtines Valstijas ir visus mūsų sąjungininkus“, – sakė ji.

„Kiekviena proga reikšime savo susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų“, – sakė ji ir pakartojo, kad Vašingtonas smerkia Maskvos „karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus“ Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį, kartu su keliais Europos lyderiais lankydamasis Bučoje, iš kurios lygiai prieš metus pasitraukė karo nusikaltimais kaltinama Maskvos kariuomenė, pažadėjo nugalėti Rusiją.

„Kova dėl laisvojo pasaulio pamatų vyksta Ukrainos žemėje. Mes neabejotinai laimėsime. Rusijos blogis žlugs, čia, Ukrainoje, ir nebegalės prisikelti“, – sakė V.Zelenskis.

Jo žodžius citavo įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Reuters“/„Scanpix“/Slovėnijos premjeras Robertas Golobas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Moldovos prezidentė Maia Sandu, Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius ir Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris Bučoje

Dėl Rusijos karo Ukrainoje šiurkštūs teisių pažeidimai tapo „šokiruojančia kasdienybe“ ir atitraukia žmonijos dėmesį nuo išlikimui būtinos kovos su egzistencinėmis grėsmėmis, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų teisių vadovas.

Kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje Volkeris Turkas pasmerkė siaubingus piktnaudžiavimo atvejus, vykdomus Rusijai prieš 13 mėnesių pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ir perspėjo, kad konfliktas „toliau kelia smūgines bangas visame pasaulyje“.

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras atkreipė dėmesį į tai, kad smarkiai padidėjusios maisto, energijos ir kitų prekių kainos „padidino įtampą ir nelygybę visuose regionuose“.

„Reuters“/„Scanpix“/JT žmogaus teisių komiteto vadovas Volkeris Tiurkas

Jis įspėjo, kad dėl to paaštrėjo „sunkiausia pasaulinė pragyvenimo išlaidų krizė per pastarąjį kartos gyvenimo periodą“ ir kad dėl jos apie 71 mln. žmonių atsidūrė skurde, kilo „grėsmė daugelio šalių stabilumui“.

Tuo pat metu, praėjus 37 metams po Černobylio katastrofos, „kitai Ukrainos atominei elektrinei Zaporižioje toliau gresia didžiulis pavojus, galintis paveikti milijonus žmonių“.

„Tuo metu, kai žmonija susiduria su didžiuliais egzistenciniais iššūkiais, šis destruktyvus karas atitraukia mus nuo sprendimų kūrimo, nuo mūsų išlikimo užtikrinimo“, – sakė V.Turkas.

„Šis karas prieštarauja bet kokiam sveikam protui. Ši beprotybė turi baigtis, turi būti pasiekta taika“, – pridūrė jis.

Pateikdamas Tarybai naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje, V.Turkas sakė, kad jo biuras patvirtino, jog nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 8 400 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 14 000 civilių.

„Šie skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė“, – įspėjo jis.

V.Turko teigimu, daugiausiai žmonių žuvo dėl to, kad Rusijos pajėgos gyvenamuosiuose rajonuose naudojo didelio poveikio sprogstamuosius ginklus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į JT tyrėjų grupės nustatytus faktus, kad Rusijos pajėgos ir su jomis susijusios ginkluotos grupuotės, tokios kaip „Wagner“, įvykdė „daugybę neteisminių egzekucijų ir tikslinių išpuolių prieš civilius gyventojus“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat vykdė mirties bausmes be teismo sprendimo, sakoma ataskaitoje.

V.Turkas taip pat atkreipė dėmesį į nustatytus faktus, kad daug Ukrainos civilių gyventojų, ypač vaikų, buvo perkelta į okupuotą teritoriją arba į Rusiją.

Kyjivo duomenimis, iki praėjusio mėnesio į Rusiją deportuota daugiau kaip 16 000 ukrainiečių vaikų.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

Aukšto lygio JT Tyrimo komisija nustatė, kad toks priverstinis perkėlimas prilyginamas karo nusikaltimams, ir anksčiau šį mėnesį nurodė taip pat tirianti įtarimus, jog toks perkėlimas gali būti prilygintas genocidui.

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę, nors Maskvos sąjungininkė Baltarusija pasiūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų.

„Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.“

Po rytinio Rusijos Federacijos išpuolio Zaporižioje vėl pasigirdo sprogimai, praneša „Suspilne“. Tuo metu srityje buvo paskelbtas oro pavojus.

Zaporižios srities karinė administracija paragino vietos gyventojus klausytis pavojaus signalo ir likti slėptuvėse.

„Likite saugiose vietose, kol baigsis oro antskrydis! Laikykitės informacinės tylos! Neplatinkite nuotraukų ir vaizdo įrašų – nepadėkite priešui koreguoti ugnies. Pernelyg didelis žiniasklaidos dėmesys kenkia Ukrainos gynybos pajėgoms“, – sakoma pareiškime.

Ukraina kontroliuoja tik trečdalį rytinio Bachmuto miesto, kur vyksta ilgiausias mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios, ketvirtadienį susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Serhijus Leščenka.

„Kaip nustatė tarptautiniai stebėtojai, trečdalį Bachmuto kontroliuoja Ukraina“, – trumpos spaudos konferencijos metu sakė jis.

Tačiau jis neigė, kad miestas yra apgultas Rusijos pajėgų, nors neseniai vienas Rusijos padėjėjas Donecko regione, kuriame yra Bachmutas, tvirtino, kad miestas yra „praktiškai apsuptas“.

„Scanpix“/AP nuotr./Nepaliaujamai atakuojamas Bachmutas

Rusijos puolimui Rytų Ukrainoje vadovaujančios privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas praėjusią savaitę tvirtino, kad jo pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. miesto.

Bachmute, kuriame kadaise gyveno apie 70 tūkst. žmonių, po kelis mėnesius trunkančių įnirtingų Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovų beveik neliko civilių gyventojų.

Kyjivas sako, kad Bachmutas labai svarbus siekiant sulaikyti Rusijos pajėgas visame rytiniame fronte.

Abi šalys skyrė daug išteklių šiam mūšiui, nors analitikai teigė, kad miestas neturi didelės strateginės reikšmės.

JAV įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, pastarosiomis dienomis pasistūmėjusios į priekį, kontroliuoja „maždaug 65 proc.“ Bachmuto.

Praėjusią savaitę Ukraina pabrėžė, kad jos pajėgoms „pavyko stabilizuoti padėtį“ aplink Bachmutą ir kad netrukus gali būti pradėta kontrataka prieš išsekusias Rusijos pajėgas netoli šio miesto.

Ukrainiečių gynyba Donecko srities Bachmuto mieste reiškia, kad laikas žaidžia prieš Rusijos užpuolikus. Apie tai „Telegram“ pranešė gynybos ministro pavaduotojas Hanna Maliar.

„Bachmute laikas žaidžia prieš priešą. Kompetentingi mūsų vadovybės veiksmai Bachmuto kryptimi ir kovotojų drąsa lėmė, kad šie ilgi mūšiai priešui kainavo brangiausiai per visą invaziją. Laikas, ginkluotė, įranga ir daugybė aukų, kurias priešas patyrė siekdamas užimti Bachmutą, nepateisina karinio tikslo“, – sakė H.Maliar.

Ji pridūrė, kad rusai neatsisako savo planų ir ėmėsi principinių veiksmų, didindami statymus savo nenaudai.

„Tai labai “rusiška„, logika to nesupranta“, – sakė viceministrė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasveikino Suomijos prezidentą Sauli Niinisto, jo šaliai įveikus paskutinę kliūtį narystei Aljanse, ir išreiškė įsitikinimą, kad Helsinkis netrukus bus oficialiai priimtas.

„Tikiuosi artimiausiomis dienomis iškelti Suomijos vėliavą prie NATO būstinės. Drauge esame stipresni ir saugesni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Stoltenbergas.

Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo karinio neutralumo politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse.

Po Turkijos pritarimo Suomijai, turinčiai 1 300 km sieną su Rusija, liko tik keli techniniai žingsniai, kad ji taptų 31-ąja galingiausio pasaulyje karinio bloko nare.

Pareigūnai tikisi, kad procesas bus baigtas jau kitą savaitę.

Rusija siunčia delegaciją į Šiaurės Korėją, kad ši pasiūlytų maisto produktų mainais į ginklus, ketvirtadienį pareiškė JAV nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby.

J.Kirby teigimu, bet koks Šiaurės Korėjos ir Rusijos ginklų sandoris pažeistų JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

JAV anksčiau yra kaltinusios Šiaurės Korėją tiekus ginklus Rusijos kariuomenei Ukrainoje ir Rusijos samdinių grupuotei „Wagner“.

Pchenjanas anksčiau šiuos teiginius neigė.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Spaudos konferencijoje nacionalinio saugumo atstovas sakė, kad JAV turi naujos informacijos apie sandorį.

„Mes taip pat suprantame, kad Rusija siekia nusiųsti delegaciją į Šiaurės Korėją ir kad Rusija siūlo Šiaurės Korėjai maisto mainais į šaudmenis“, – tvirtino J.Kirby.

Saugumo atstovas pridūrė, kad JAV atidžiai stebi padėtį ir tariamą susitarimą.

Šiaurės Korėja yra viena skurdžiausių pasaulio šalių, kurioje jau dešimtmečius nuolat trūksta maisto, įskaitant pražūtingą badą XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje.

Vasario mėn. ekspertai perspėjo, kad šaliai, kurioje veikia viena autoritariškiausių vyriausybių pasaulyje, gresia kritinė maisto krizė dėl labai sumažėjusios produkcijos, kurią dar labiau pablogino prasti orai, griežta pasienio kontrolė ir tarptautinių sankcijų poveikis.

Rusijos ginkluotos pajėgos penktadienio rytą iš kelių raketų paleidimo įrenginių smogė Zaporižios miestui ir jo apylinkėms. 

Zaporižios srities karinė administracija platformoje „Telegram“ nurodė, kad Maskvos pajėgos sudavė virtinę smūgių regiono centrui ir priemiesčiams. 

„Buvo apgadinti civiliai objektai: privačiame name kilo gaisras, o nuo sprogimo nukentėjo kaimyniniai namai. Šiuo metu atitinkamos tarnybos dirba, kad pašalintų smūgių padarinius. Laimei, aukų nebuvo“, – nurodė Zaporižios regiono karinė administracija. 

Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas pranešė, kad apšaudymo metu taip pat nukentėjo infrastruktūra. 

Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad naktį Rusija paleido devynias raketas į Charkivo civilinę infrastruktūrą. 

Be to, smūgiams iš oro Rusija pasitelkė 10 smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed-136“, kurių devynis ukrainiečiai sunaikino, pridūrė Generalinis štabas. 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos smūgio Zaporižiai padariniai

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kreipdamąsis į Baltarusijos žmones ir parlamentą, pasiūlė, kad „abi konflikto Ukrainoje pusės“ nutrauktų kovą. Paliaubos esą turėtų būti paskelbtos be teisės perkelti įrangą ir perduoti ginklus.

„Pabandysiu pasinaudoti proga ir pasiūlysiu nutraukti karo veiksmus. Dabar daug kas, ypač Rusijoje, gali sakyti, kad „mes jau nutraukėme kovos veiksmus Donbase“, bet tada situacija buvo kitokia. Tačiau esant tokioms sąlygoms, turėtume nutraukti kovas, paskelbti paliaubas be teisės judėti, pergrupuoti abiejų pusių karius, be teisės perduoti ginklus, gyvąją jėgą ir įrangą. Visi turėtų sustoti“, – pareiškė A.Lukašenka.

„IMAGO“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Kinijos ambasadorius Europos Sąjungai – Fu Congas – leidiniui „Financial Times“ sakė, kad būtų klaida, jei ES leistų karui Ukrainoje diktuoti jos santykius su Kinija.

„Nemanau, kad būtų racionalu santykius su Kinija sieti tik su Ukrainos krize“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad reikia gerbti Rusijos „teisėtus saugumo interesus“. 

„Tai nėra taip juoda ir balta, kaip kai kurie žmonės mano“, – teigė Fu Congas. 

„AP“/„Scanpix“/Kinijos diplomatas Fu Congas

Tačiau jis tvirtino, kad yra „vietos deryboms ir netgi Kinijai bei ES susikibti rankomis skatinant taiką“.

Diplomato įsitikinimu, taip pat „neatmetama jokia galimybė“ dėl galimo Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbio telefonu arba susitikimo, nes, jo tvirtinimu, aukšto rango Kinijos pareigūnai palaiko ryšius su savo kolegomis iš Ukrainos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo oficialiame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale žinute paminėjo Bučos išvadavimo metines.

„Bucha. 33 okupacijos dienos. Daugiau kaip 1 400 žuvusiųjų, tarp jų 37 vaikai. Daugiau kaip 175 žmonės rasti masinėse kapavietėse ir kankinimų kamerose. 9 000 Rusijos karo nusikaltimų. 365 dienos nuo tada, kai ji vėl tapo laisvu Ukrainos miestu. Okupacinės šalies kariuomenės žiaurumų simbolis. Mes niekada neatleisime. Nubausime kiekvieną kaltininką“, – rašė šalies lyderis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Buča, žaliuojantis Kyjivo priemiestis, tapo Rusijos žiaurumo sinonimu po to, kai praėjusių metų kovo mėn. atsitraukus kariuomenei buvo aptiktos nuniokotos gatvės, nusėtos civilių kūnais. Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, iš Rusijos pajėgų išlaisvintose Kyjivo regiono teritorijose žuvo 1 137 civiliai, iš jų 461 – vien tik Bučoje.

Atkurti priešraketinių radiolokatorių arsenalą Rusijai bus sudėtinga užduotis, nes šios sistemos priklauso nuo aukštųjų technologijų elektronikos tiekimo, kuriam buvo pritaikytos sankcijos. Tai penktadienį skelbiama Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

2023 m. kovo 23 d. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos paviešino filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip Donecko srityje sunaikintas Rusijos priešraketinis radaras „Zoopark-1M“, primena britų agentūra.

Per visą karą abi pusės daugiausia dėmesio skyrė priešo priešraketinių radarų neutralizavimui. Šių sistemų yra palyginti nedaug, tačiau jos yra reikšmingas pajėgų stiprintojas. Jos leidžia vadams greitai aptikti priešo artileriją ir jai smogti.

Rusija neteko mažiausiai šešių „Zoopark-1M“ ir, tikėtina, kad Ukrainoje jų liko labai nedaug, pažymima apžvalgoje.

„Priešraketinių radarų arsenalo atkūrimas greičiausiai bus pagrindinis abiejų šalių prioritetas, tačiau Rusija greičiausiai susidurs su sunkumais, nes šios sistemos priklauso nuo aukštųjų technologijų elektronikos tiekimo, kurį sutrikdė sankcijos“, – teigė Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivo srities Bučos mieste Rusijos okupantai nužudė daugiau kaip 1 400 Ukrainos piliečių. Apie tai valstybės vadovas pranešė per „Telegram“.

„Bučos mieste. 33 okupacijos dienos. Daugiau kaip 1,4 tūkst. mirčių, iš jų 37 vaikai. Daugiau kaip 175 žmonės rasti masinėse kapavietėse ir kankinimų kamerose. 9 tūkst. rusų karo nusikaltimų. 365 dienos, kai šis miestas vėl yra laisvas Ukrainos miestas. Okupacinės kariuomenės žiaurumų simbolis. Mes niekada neatleisime. Nubausime visus atsakingus asmenis“, – sakė V.Zelenskis. 

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Buča

Prasidėjus plataus masto invazijai 2022 m. vasario 24 d. rusai į Kyjivo sritį įžengė iš Baltarusijos teritorijos.

Bučoje okupantai vykdė nežmoniškus žiaurumus: prievartavo moteris ir žudė jų vyrus. Užfiksuoti civilių gyventojų šaudymo, kankinimo ir prievartavimo, taip pat plėšikavimo atvejai. Be to, okupantai surišdavo vaikus ir prievartaudavo mergaites. Vėliau rusų įvykdyti žiaurumai miestelyje tapo žinomi kaip „Bučos žudynės“.

Rusijos užpuolikai turi mažiau žmogiškųjų išteklių, kad galėtų vykdyti puolimą kai kuriose fronto linijos dalyse. Apie tai pranešė Ukrainos Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

„Mūsų pajėgos toliau gina Bachmutą, padarydamos didelių nuostolių priešui rytuose. Kai kuriuose rajonuose priešas pastebimai nervinasi, nes laikas žaidžia prieš juos, o žmogiškųjų išteklių mūsų pozicijoms šturmuoti liko mažiau“, – sakė O.Syrskis.

Jis pridūrė, kad Ukrainos karių veiksmų nuoseklumas ir atsparumas užtikrina užduočių vykdymą, palaužia priešo moralę ir sužlugdo jo planus.

Rusijos Gynybos ministerija tikina, kad neplanuoja antros mobilizacijos bangos, nes esą yra pakankamai savanorių, kurie jau buvo pašaukti anksčiau.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas neplanuoja antrosios mobilizacijos bangos.

Jau pašauktų pagal dalinę mobilizaciją ir savanorių visiškai pakanka, kad būtų įvykdytos paskirtos užduotys pagal specialiąją operaciją (taip rusai vadina karą prieš Ukrainą – red.)“, – teigė ministerija. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Rusijos nuostoliai Ukrainoje perkopė 173 tūkst. žmonių.

Per parą Ukrainoje žuvo 460 rusų, todėl bendri priešo nuostoliai siekia maždaug 173 360 žmonių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak jo, taip pat buvo sunaikinti dar 5 priešo tankai, 3 šarvuotos kovos mašinos, 4 artilerijos sistemos, 9 operatyviniai ir taktiniai bepiločiai orlaiviai, 3 transporto priemonių ir cisternų vienetai bei 3 specialiosios technikos vienetai.

Priešlėktuvinės gynybos pajėgos Ukrainoje sunaikino 9 iš 10 kamikadzių dronų, kuriuos Rusija paleido iš šiaurinės krypties – Briansko srities. Apie tai savo „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos, rašo UNIAN.

„Nuo 2023 m. kovo 30 d. 21.10 val. iki kovo 31 d. 01.30 val. priešas atakavo Ukrainą smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais “Shahed 136/131„, taip pat danguje užfiksuoti iki penkių kitų oro taikinių, tikėtina, oro balionų.

Rusijos užpuolikai atakavo kamikadzių smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais iš šiaurės krypties – Briansko srities per Sumų ir Černihivo sritis“, – sakoma pranešime.

Iš viso sunaikinti devyni iš dešimties smogiamųjų dronų: vienas – Sausumos pajėgų priešlėktuvinės gynybos dalinio ir aštuoni – Karinių oro pajėgų karių pajėgomis ir priemonėmis – priešlėktuvinių raketų daliniais ir mobiliosiomis ugnies grupėmis iš Vostoko oro pajėgų vadavietės.

Rusijos okupantų ir „Wagner“ karių patiriami nuostoliai ir toliau atgrasys Rusijos puolamąsias operacijas Bachmuto regione ir platesniame operacijų spektre, teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Didėjantys „Wagner“ nuostoliai greičiausiai ir toliau kels pavojų Jurijaus Prigožino gebėjimui išlaikyti įtakingą vaidmenį tarp okupantų.

Analitikai atkreipia dėmesį į Vakarų pareigūnų pateiktus duomenis apie „Wagner“ gretas Bachmuto kryptyje. Bachmuto srityje yra apie 6 000 patyrusių kovotojų ir iki 30 000 naujokų, daugiausia nuteistųjų.

Karo tyrimų institutas pažymi, kad J.Prigožinas sutelkė didžiąją dalį savo karių kovoms dėl Bachmuto. Pažymima, kad tokiais tempais „Wagner“ grupuotė artimiausiomis savaitėmis gali netekti dar tūkstančių samdinių, be jau paskelbtų J.Prigožino 30 tūkst. žmonių nuostolių, nes kaliniai baigia vykdyti sutartis ir grįžta namo amnestuoti.

Rusijos Federacijos Federalinei saugumo tarnybai (FSB), kuri aktyviai dalyvavo planavime ir pačioje Rusijos invazijoje į Ukrainą, dar gerokai prieš karą buvo įsakyta parengti Ukrainos okupacijos planą.

Rusija Ukrainoje naudojo įvairias taktikas dar gerokai iki karinės invazijos į šalį. Visų pirma Rusijos Federacija sukūrė specialiųjų agentų tinklus, vykdė slaptas psichologines operacijas, sabotažą, vykdė žvalgybą ir kontržvalgybą.

FSB gavo nurodymą parengti Ukrainos okupacijos planą

Kaip teigiama Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) analitikų, kurie apžvelgė Rusijos Federacijos veiksmus nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. vasario mėn., kai Rusijos Federacijos FSB gavo nurodymą parengti Ukrainos okupacijos planą, RUSI analizę cituoja UNIAN.

Rusijos žvalgybos tinklas Ukrainoje buvo kuriamas dešimtmečius ir Kremlius tam skyrė daug lėšų.

Viena iš pagrindinių FSB užduočių buvo agentų verbavimas vietoje. Apskritai, kaip pažymėjo analitikai, Rusijos žvalgybos tinklas Ukrainoje buvo kuriamas dešimtmečius ir Kremlius tam skyrė daug lėšų.

Agentų tikslas buvo sugriauti Ukrainos valstybės valdymo ir karinio vadovavimo sistemą, pakirsti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, destabilizuoti padėtį šalyje ir sumažinti Vakarų partnerių pagalbą Ukrainai.

Kartu, kaip pažymima RUSI, Rusijos Federacijos FSB pirmenybę teikė aukšto rango agentų verbavimui vietoje, Ukrainoje, ir, kur įmanoma, iki minimumo sumažino agentų siuntimą iš Rusijos Federacijos. Kaip priminė RUSI analitikai, toks metodas rekomenduojamas sovietiniuose slaptuose vadovėliuose ir KGB instrukcijose.

Norėdami gauti instrukcijų, agentai 2021 m. rudenį Turkijos, Kipro ir Egipto kurortuose susitikdavo su Rusijos „kuratoriais“ ir keisdavosi informacija.

Norėjo užimti visas branduolines elektrines

Be to, analitikai atkreipė dėmesį, kad vieną iš pagrindinių vietų, kalbant apie Rusijos invaziją į Ukrainą, užėmė branduolinės energetikos objektai. Rusai norėjo užimti visas branduolines elektrines ir kai kuriuos branduolinių tyrimų centrus. RUSI ataskaitoje teigiama, kad rengdamosi šioms operacijoms Rusijos specialiosios tarnybos verbavo atominių elektrinių darbuotojus, įskaitant už saugumą atsakingų padalinių darbuotojus. Ukrainos žvalgyba, padedama užsienio partnerių, atskleidė kai kuriuos iš šių agentų.

Visą ataskaitą skaitykite čia.

Vėlų ketvirtadienio vakarą, keliuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Kyjivo srities karinė administracija įspėjo apie dronų atakų grėsmę. Tuo pat metu apšaudytas Charkivas, praneša UNIAN.

„Kijevo srities piliečiai! Dronų atakų grėsmė! Priešlėktuvinės gynybos pajėgoms paskelbta parengtis. Persikelkite į slėptuves ar kitas saugias vietas ir būkite jose, kol užges šviesa!“ – sakoma pranešime gyventojams.

Nuo 22.10 val. pavojus buvo paskelbtas Kyjivo, Sumų, Černihivo, Charkivo ir Poltavos srityse, taip pat Kyjive.

Sprogimus Charkive taip pat patvirtino miesto meras Igoris Terechovas.

Tuo pat metu Andrijus Jermakas pareiškė, kad priešas Charkivo sritį užpuolė iš Belgorodo srities.

Charkovo OVA viršininkas Olegas Sinegubovas pažymėjo, kad, preliminariais duomenimis, rusai miestą atakavo raketomis S-300.

„Priešas vėl smogia Charkivui. Užfiksuoti mažiausiai šeši raketų smūgiai, preliminariai su S-300. Jie apšaudo iš Belgorodo krypties. Informacija apie aukas ir sugriovimus tikslinama. Neišeikite iš slėptuvių, kol neužges šviesa“, – sakė jis.

Preliminariais duomenimis, dėl raketų atakų Charkive viename iš miesto rajonų buvo apgadintas privatus namas ir du civiliniai automobiliai.

„Kol kas aukų nėra. Duomenys tikslinami“, – pridūrė Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas.

Karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas komentare „Ukrajinska pravda“ teigė, kad į Ukrainos teritoriją iš šiaurės įskrido tikriausiai keliolika iranietiškų „Shahed“ dronų.

Po vidurnakčio Kyjivo, Černihivo regionuose pavojaus signalas atšauktas.