V.Zelenskis: teroristai turi pralaimėti, o ne pirmininkauti JT Saugumo Tarybai

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Kyjivo teismas Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios metropolitui Pavlui skyrė namų areštą dviem mėnesiams.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, remdamasi savo šaltiniais, praneša, kad atitinkamą sprendimą priėmė Kyjivo Ševčenkos rajono teismo teisėjas.

Metropolitui Pavlui buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas dviem mėnesiams – iki gegužės 30 d. – nešiojant elektroninę apykoję. Tačiau teismas leido jam laikyti pamaldas ir bendrauti su tikinčiaisiais.

Wikipedia.org nuotr./Metropolitas Pavelas

Teisėsaugininkai šeštadienį pareiškė metropolitui Pavlui įtarimus pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 161 (piliečių lygybės pažeidimas dėl jų rasės, tautybės, regioninės priklausomybės, religinių įsitikinimų, negalios ir kitų priežasčių) ir 436-2 (Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimas, pripažinimas teisėta, neigimas, jos dalyvių šlovinimas) straipsnius.

Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, kad metropolitas Pavlas įžeidė ukrainiečių religinius jausmus ir pateisino Rusijos agresiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pirmininkavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pradžia įrodo „visišką tokių institucijų bankrotą“.

„Deja, turime ir akivaizdžiai absurdišką ir destruktyvią naujieną. Šiandien JT Saugumo Tarybai pradėjo pirmininkauti teroristinė šalis. Vakar Rusijos kariuomenė nužudė dar vieną ukrainiečių kūdikį, penkių mėnesių berniuką, jo vardas Danyla. Iš Avdijivkos, Donbase, kartu su tėvais. Tėvai yra sužeisti. Rusijos artilerija... Viena iš šimtų artilerijos atakų, kurias teroristinė valstybė vykdo kasdien. Ir vis dėlto Rusija pirmininkauja JT Saugumo Tarybai“, – sakė V.Zelenskis per tradicinį vakarinį vaizdo kreipimąsi.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak Ukrainos prezidento, sunku įsivaizduoti ką nors labiau įrodančio „visišką tokių institucijų bankrotą“.

„Nėra tokios teroro formos, kurios Rusija dar nebūtų vykdžiusi. Ir nebus jokios priežasties, kuri sustabdytų pasaulinių institucijų, ypač JT Saugumo Tarybos, reformą. Reformą, kuri akivaizdžiai pribrendo – kad teroristinė valstybė ir bet kuri kita valstybė, norinti būti teroristine, negalėtų sunaikinti pasaulio. Teroristai turi pralaimėti, turi atsakyti už terorą, o ne kur nors pirmininkauti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

JAV gynybos departamentas sutiko parduoti Lenkijai 24 nebenaudojamus lėktuvus „F-22 Raptor“ už simbolinį dolerį.

Lenkijos portalo „Defence24“ duomenimis, F-22 lėktuvais siekiama kompensuoti Lenkijai, kuri yra NATO rytinio flango ramstis, už Ukrainai perduotus naikintuvus MiG-29.

„Iki 2025 m. pabaigos Lenkija gali tapti antrąja šalimi pasaulyje po JAV, naudojančia dviejų tipų 5-osios kartos orlaivius. Be Lenkijos karinėms oro pajėgoms jau nupirktų F-35, amerikiečiai pasiūlė Lenkijai iš 32 naikintuvų partijos suteikti 24 lėktuvus „F-22A Block 20 Raptor“, – pranešė leidinys.

Alfredo Pliadžio nuotr./JAV naikintuvai „F-22 Raptor“

Pažymima, kad Lenkija lėktuvus gaus už simbolinį dolerį, tačiau visa operacija neapsieis be išlaidų. Pirmiausia Lenkijai teks sumokėti už „Raptor“ patikrą, nes tie, kuriuos planuojama paimti iš JAV karinių oro pajėgų, nebuvo kovinėje tarnyboje, o daugiausia buvo naudojami mokymams. Lenkija taip pat turi surinkti lėšų ginkluotei, pilotų ir technikų mokymui bei antžeminės infrastruktūros parengimui.

Amerikiečiai jau apskaičiavo, kad tam prireiks maždaug trejų metų (įskaitant ir pilotų mokymą), o visi F-22 lėktuvai Lenkijai bus pristatyti 2024–2025 m.

Lėktuvas „Raptor“ laikomas pirmuoju amerikiečių penktosios kartos kariniu orlaiviu. Jis gali vykdyti tiek „oras–oras“, tiek „oras–žemė“ užduotis.

2022 m. birželio 28 d. buvo pranešta, jog JAV perkels F-22 naikintuvus į Lenkiją, kad sustiprintų atgrasymo priemones prieš Rusijos Federaciją.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad surinko „pagrįstų įrodymų“ dėl įtarimų, susijusių su Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių cerkvės metropolito Pavelo veiksmais, kuriais jis esą kurstė religinę nesantaiką ir rėmė Rusijos karą Ukrainoje, rašo kyivindependent.com.

Teisėsauga nurodė, kad įtaria metropolitą Pavelą pažeidus Ukrainos baudžiamąjį kodeksą, ypač dėl „religinio priešiškumo kurstymo, Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimo ir neigimo“.

Kaip rašo BBC, Ukrainos tyrėjai atliko kratą Pavelo, kuris vadovauja svarbiausiam Ukrainos vienuolynui – Kijevo Pečorų lauros, namuose. 

Kyjivas bando iškeldinti jį ir jo pasekėjus iš vienuolyno.

Metropolitas Pavelas neigia kaltinimus ir tvirtina, kad Kyjivo valdžia neturi teisinio pagrindo iškeldinti vienuolius ir darbuotojus iš vienuolyno.

Šeštadienį vykusiame teismo posėdyje jis pavadino tai „politine byla“ ir sakė: „Niekada nebuvau agresijos pusėje“ – nors Rusijos neminėjo. Savo dabartinį statusą jis apibūdino kaip „namų areštą“.

Ukraina iš Lenkijos pirks 100 „aukščiausios klasės“ kovinių transporterių „Rosomak“, pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Lenkija jau perdavė pažadėtus tankus „Leopard“, o anksčiau šį mėnesį pažadėjo keturis naikintuvus MiG-29.

Rusijos kariai Ukrainoje jau nužudė 467 vaikus ir 944 sužeidė, „Telegram“ paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra, praneša „Ukrinform“.

„Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 411 vaikų. Remiantis oficialia prokurorų informacija, 467 vaikai žuvo ir daugiau kaip 944 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – rašoma pranešime.

Daugiausia nukentėjusių vaikų užregistruota Donecko srityje – 448, Charkivo srityje – 275, Kyjivo srityje – 127, Chersono srityje – 94.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija patvirtino duomenis apie beveik 20 000 ukrainiečių vaikų, deportuotų į Rusiją.

Rusija perėmė pirmininkavimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, nors Ukraina ragino nares blokuoti šį žingsnį.

Kiekviena iš 15 Saugumo Tarybos narių rotacijos principu pirmininkauja mėnesį.

Pastarąjį kartą, kai Rusija pirmininkavo 2022 m. vasario mėn., ji pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Tai reiškia, kad Saugumo Tarybai vadovauja šalis, kurios prezidentui išduotas tarptautinis arešto orderis dėl įtariamų karo nusikaltimų, rašo BBC.

Tarptautinis baudžiamasis teismas, kuris nėra JT institucija, praėjusį mėnesį išdavė orderį Vladimirui Putinui.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Nepaisant Ukrainos skundų, Jungtinės Valstijos pareiškė negalinčios užkirsti kelio Rusijai – nuolatinei Tarybos narei – perimti pirmininkavimą.

Kitos nuolatinės tarybos narės yra Jungtinė Karalystė, JAV, Prancūzija ir Kinija.

Šis vaidmuo daugiausia yra procedūrinis, tačiau Maskvos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia Rusijos naujienų agentūrai „Tass“ sakė, kad jis planuoja prižiūrėti keletą diskusijų, įskaitant vieną iš jų dėl ginklų kontrolės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pavadino Rusijos pirmininkavimą „blogiausiu visų laikų Balandžio 1-osios pokštu“ ir „aštriu priminimu, kad kažkas negerai su tuo, kaip veikia tarptautinė saugumo architektūra“.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Ukraina šiais metais išstums visus Rusijos karius iš savo teritorijos, rašo „The Kyiv Independent“, remdamasis M.Milley interviu leidiniui „Defense One“.

Pasak M.Milley, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą viešai yra pareiškęs, kad Ukrainos tikslas yra išvaryti visus rusus iš Rusijos okupuotos Ukrainos.

„Ir tai yra svarbi karinė užduotis. Labai, labai sunki karinė užduotis. Kalbame apie porą šimtų tūkstančių rusų, kurie vis dar yra Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje. Nesakau, kad to negalima padaryti. Tik sakau, kad tai labai sudėtinga užduotis“, – teigė JAV generolas. 

„Nemanau, kad tai bus padaryta artimiausiu metu šiais metais“, -interviu „Defense One“ sakė generolas M.Milley.

Jis taip pat pridūrė, kad Rusija „patyrė strateginę ir operatyvinę nesėkmę, o dabar patiria ir taktinę“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pažadėjo padidinti amunicijos tiekimą Rusijos pajėgoms Ukrainoje, rodo šeštadienį Rusijos gynybos ministerijos paskelbta filmuota medžiaga, rašo „The Guardian“.

„Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip S.Šoigu pirmininkauja susitikimui su aukšto rango karininkais, įskaitant generolą Valerijų Gerasimovą, praneša „Reuters“.

Filmuotoje medžiagoje Šoigu sako, kad Rusija imsis veiksmų, kad padidintų amunicijos tiekimą kariams fronte.

Scanpix/AP/Dmitry Astakhov, Sputnik, Government Pool Photo via AP/S.Šoigu

Jis sako: „Nustatytos reikalingiausios amunicijos tiekimo apimtys. Imamasi būtinų priemonių joms padidinti“.

Rusijos pajėgos per pastarąją parą puolė aštuonis Ukrainos regionus ir, remiantis regionų gubernatorių pranešimais, nužudė mažiausiai penkis žmones ir 10 sužeidė, rašo kyivindependent.com

Tarp žuvusiųjų – penkių mėnesių berniukas ir jo močiutė fronto linijoje esančiame Avdijivkos mieste, pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko ir pridūrė, kad naujagimio tėvai buvo sužeisti.

Pietinėje Chersono srityje žuvo trys žmonės, du buvo sužeisti, pranešė regiono karinė administracija.

Du iš žuvusiųjų buvo 45 ir 50 metų amžiaus energetikai, kurie, dirbdami prie elektros tinklų atstatymo išlaisvintame Posad-Pokrovskio kaime, žuvo dėl sprogusios Rusijos karių paliktos minos, pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Jis pridūrė, kad trečiasis įgulos energetikas patyrė sunkią traumą ir šiuo metu yra gydomas.

Šiaurės rytų Sumų srityje Rusijos pajėgos apšaudė keturias netoli Rusijos sienos esančias regiono bendruomenes, sužeistas vienas civilis gyventojas, pranešė regiono karinė administracija.

Pietrytinėje Zaporožės srityje Orichivo mieste kovo 31 d. buvo sužeisti du regioninio elektros tinklų operatoriaus darbuotojai. 

Kovo 31 d. Zaporožės miesto mero pareigas einantis Anatolijus Kurtevas pranešė, kad rusiška raketa pataikė į kapinių teritoriją, du žmonės patyrė lengvus sužalojimus. Jis pridūrė, kad buvo apgadinti 55 namai, iš kurių keturi patyrė „didelių nuostolių“.

Rusijos kariuomenė ir toliau sutelkia dėmesį į puolamuosius veiksmus Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis.

Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Per praėjusią parą rusų pajėgos ukrainiečiams sudavė penkis raketų smūgius ir 16 oro smūgių, 39 kartus atidengė ugnį iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS).

Be to, užpuolikai panaudojo šešis savižudžius bepiločius lėktuvus „Shahed-136“, tačiau juos numušė Ukrainos kariškiai.

Pasak pranešimo, 2023 m. kovo 31 d. Rusija vėl atakavo civilinius objektus, paleisdama balistines raketas. Rusijos raketų ir oro smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainoje.

Per pastarąją parą Ukrainos oro pajėgos sudavė 10 smūgių priešo grupuotėms. Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai smogė devyniems priešo personalo, šaudmenų ir karinės įrangos sandėliams, vienam degalų sandėliui, dviem priešlėktuvinės gynybos raketų sistemoms ir vienam artilerijos daliniui.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje penktadienį vyravo susiskaldymas – Vakarų šalys reiškė susirūpinimą dėl Maskvos plano kaimyninėje Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, o nuolatinė Tarybos narė Rusija atkakliai gynė savo poziciją.

Savo ruožtu Kinija ir Brazilija susirinkime, skirtame aptarti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovo 25-osios pranešimą, pasmerkė branduolinių ginklų platinimą apskritai.

„Tai dar vienas smūgis ginklų kontrolės sistemai, strateginiam stabilumui Europoje ir tarptautinei taikai bei saugumui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as per susitikimą, kurio paprašė Ukraina.

„Aiškiai pasakysime: jokia kita šalis nekėlė branduolinio ginklo panaudojimo šiame konflikte perspektyvos“, – sakė Jungtinės Karalystės ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Jamesas Kariuki, turėdamas omenyje Maskvos karą Ukrainoje.

„Niekas nekelia grėsmės Rusijos suverenitetui“, – pridūrė jis ir pasmerkė V.Putino pareiškimą kaip „naujausią jo bandymą įbauginti ir daryti spaudimą“.

„Tai neveikė ir neveiks. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas apsiginti“, – sakė J.Kariuki.

Tačiau Rusija laikėsi pozicijos, kad nėra jokio skirtumo tarp to, ką ji ketina daryti Baltarusijoje, ir to, kad NATO dislokuoja amerikiečių branduolinius ginklus Europoje.

Vakarų sąjungininkai šią analogiją pavadino klaidinančia.

Tuo metu Kinija ir Brazilija įspėjo apie branduolinių ginklų platinimo pavojų iš esmės.

„Dvi netiesos nesudaro tiesos“, – sakė Brazilijos ambasadorius Ronaldo Costa Filho.

„Reagavimas į susitarimą dėl dalijimosi branduoliniu ginklu ar bet kokią kitą numanomą branduolinę grėsmę dislokuojant ginklus branduolinio ginklo neturinčioje valstybėje taip pat yra įsipareigojimų pagal NPT pažeidimas“, – tęsė jis, turėdamas omenyje Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.

„Tai lenktynės dėl žemesnių standartų, dėl kurių niekas nėra saugus, nepriklausomai nuo to, kas padarė pirmą žingsnį“, – pridūrė Brazilijos atstovas.

Kinija atvirai pareikalavo, kad jokia branduolinį ginklą turinti valstybė nedislokuotų branduolinių ginklų užsienyje ir išgabentų užsienyje dislokuotus branduolinius ginklus.

JT vyriausioji įgaliotinė nusiginklavimo klausimais Izumi Nakamitsu savo ruožtu paragino visas valstybes „vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti eskalaciją, klaidą ar klaidingą apskaičiavimą“.

Kyjivas šio susitikimo metu pareikalavo, kad atremtų tai, ką pavadino Rusijos branduoliniu šantažu, nuo pat invazijos pradžios didėjant branduolinio karo baimei.

Ekspertai mano, kad bet koks Rusijos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais koviniais ginklais, vadinamais taktiniais, o ne strateginiais – didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.

Balandžio 3 dieną Rusija pradės brigadų apmokymus, o iki liepos 1 dienos planuoja baigti Baltarusijoje statyti specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą.

Minskas penktadienį pareiškė, kad taip pat yra pasirengęs priimti strateginius ginklus.

Anksčiau sumažinusi savo laivų grupę jūroje, Rusija vėl ją didina dėl pagerėjusių oro sąlygų. Visų pirma, buvo padidintas raketų nešėjų skaičius, rašo unian.net.

Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk sakė, kad raketų smūgio tikimybė didėja.

„Audra jūroje nuslūgo, o priešo laivų grupė didėja – ypač padidėjo raketnešių skaičius. Šiuo metu esame nustatę tris raketų paleidimo įrenginius, iš kurių du yra antvandeniniai ir vienas povandeninis. Tokiu atveju, bendra „Kalibr“ salvė gali siekti 20. Ir raketų smūgio tikimybė didėja, grėsmė labai didelė“, – sakė N.Humeniuk.

Pasak jos, priešų aviacijos aktyvumas taip pat stebimas ir šiuo metu yra nedidelis, tačiau situacija gali gana greitai keistis.

„Kalbant apie aviaciją fronto linijoje, prioritetu išlieka priešo taktikos keitimas. Jie ir toliau naudoja valdomas aviacines bombas palei fronto liniją“, – pažymėjo Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė.

Ji taip pat sakė, kad kairiajame krante Ukrainos kariuomenės pastangos šluoti priešo pozicijas yra gana veiksmingos – okupantams sunku naudoti artilerijos ginklus, todėl jie stengiasi tai pakeisti oro atakomis.

„Dėl mūsų darbo jie neteko daug amunicijos sandėlių ir patiria tam tikrą amunicijos trūkumą“, – pridūrė N.Humeniuk.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos reguliariai griebėsi masinių raketų smūgių prieš Ukrainą, kurių taikiniu tapo, visų pirma, energetikos infrastruktūros objektai. Kovo 9 d. okupantai į Ukrainos miestus paleido 81 raketą. 

Iki kovo 11 d. rusų pajėgos paleido 820 sparnuotųjų raketų, sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. 

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos raketos smogė į daugiabutį Zaporižioje

Tačiau dabar, žvalgybos vertinimais, priešas keičia atakų taikinius – dabar tai yra kariniai objektai, tiekimo keliai ir visa, kas susiję su pasirengimu tęsti Ukrainos teritorijų deokupaciją. Rusų tikslas – sužlugdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą.

Per pastarąsias 80 dienų Rusijos okupantai Donbase pasiekė tik nežymių laimėjimų, kurie pareikalavo dešimčių tūkstančių žmonių aukų, rašo unian.net.

Rusijos Federacijos invazinių pajėgų vadas Valerijus Gerasimovas nesugeba okupuoti viso Donbaso. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

2023 m. sausio 11 d. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas V.Gerasimovas asmeniškai perėmė vadovavimą „specialiajai karinei operacijai“ Ukrainoje (taip Rusija vadina pradėtą karą prieš Ukrainą).

V.Gerasimovo įgaliojimai pasižymėjo mėginimu pradėti bendrą puolimą ir išplėsti Rusijos kontrolę visame Donbase. „Po 80 dienų darosi vis aiškiau, kad šis planas žlugo“, – sakoma pranešime.

„Keliose fronto linijose Donbase Rusijos pajėgos pasiekė tik nežymių laimėjimų dešimčių tūkstančių aukų sąskaita, iš esmės iššvaistydamos laikiną personalo pranašumą, įgytą per rudeninę „dalinę“ mobilizaciją, – teigiama ataskaitoje.

Ukrainos pajėgos atkūrė savo pozicijas aplink Bachmutą Donecko srityje. Tačiau Rusijos pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų pačiame mieste. 

Remiantis naujausia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, okupantai tęsė Bachmuto miesto puolimą ir surengė nesėkmingą puolimą į šiaurės vakarus nuo miesto netoli Orichovo-Vasylivkos.

„Ukrainos pajėgos atkūrė pozicijas aplink Bachmutą, o Ukrainos pareigūnai ir toliau pabrėžia, kad svarbu, jog Ukraina ir toliau gintųsi šiame rajone“, – pažymi analitikai.

Remiantis geolokaciniais duomenimis, Ukrainos pajėgos kontratakavo į pietvakarius nuo Bachmuto ir atgavo prarastas pozicijas į pietus nuo Ivanivsko, esančio maždaug už 7 km į pietvakarius nuo miesto.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

Tuo pat metu ISW primena, kad Ukrainos gynybos ministerija Bachmuto šturmą pavadino „brangiausia operacija“. Pasak gynybos viceministrės Hanos Maliar, „laikas, ginkluotė, įranga ir didžiuliai nuostoliai, kuriuos priešas išeikvojo užimdamas Bachmutą, nepateisinami karinio tikslingumo požiūriu“.

Be to, Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis penktadienį pareiškė, kad okupaciniai daliniai tam tikruose Bachmuto ruožuose pastebimai nervinasi, turi vis mažiau laiko ir žmonių. 

Nepaisant sėkmingų Ukrainos pajėgų kontratakų, okupantai pasiekė tam tikrų rezultatų pačiame Bachmute. Geolokaciniai duomenys rodo, kad ant vieno pastato Bachmuto centre atsirado Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ vėliava. Ji yra už kelių kvartalų nuo miesto administracijos pastato. „Wagner“ daliniai toliau puolė šiaurinį ir pietinį Bachmutą, taip pat nesėkmingai bandė veržtis į vakarus link Chromovo.

Tačiau vienas Rusijos karinis korespondentas pripažino, kad „Wagner“ kovotojai nepadarė didelės pažangos Bachmute ir kad visos atakos mieste ir jo apylinkėse buvo nesėkmingos. „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas patvirtino, kad nėra jokių ženklų, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos trauktųsi iš Bachmuto. Jis paragino aplink miestą esančias reguliarias Rusijos pajėgas toliau laikyti savo flangus ir remti operacijas šiame mieste.