Rusų nuostoliai Ukrainoje: ekspertas atskleidė, ar Rusija dar turi resursų tęsti karą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį apsilankęs į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Jahidnės kaime, į kurį atvyko paminėti gyvenvietės išvadavimo iš Rusijos kariuomenės rankų metinių, tikino, kad vizitas Černihivo srityje tapo emociškai vienu sunkiausių lankantis iš Rusijos okupacijos išlaisvintose žemėse.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, valstybės vadovas tai pasakė per vakarinį kreipimąsi į ukrainiečius. Jis pridūrė, kad Černihivo srityje šį rytą vyko daug įvairių renginių ir derybų.

„Apsilankėme Jahidnėje, paprastame mažame kaime mūsų Černihivo srityje, kurį rusų gyvuliai pernai pavertė vienu didžiausių pasaulyje patyčių iš žmonių pavyzdžių. Rusijos kareiviai Jahidnės mokykloje įrengė vadavietę ir visus kaimo gyventojus suvarė į mokyklos rūsį.

Nuo praėjusių metų kovo 3 d. iki kovo 30 d. okupantai šios mokyklos rūsyje laikė daugiau kaip 300 žmonių. Paprastoje kaimo mokykloje. Šis rūsys yra mažiau nei 200 kvadratinių metrų pločio. Vyresnio amžiaus žmonės ir labai maži vaikai, moterys ir vyrai“, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad vyriausiai moteriai buvo 93 metai, o jauniausiam vaikui – mažiau nei šeši mėnesiai.

„Šio rūsio, šios koncentracijos stovyklos Jahidnėje, kaip ir visų kitų Rusijos nusikaltimų žmonėms ir žmonijai, mes niekada neatleisime piktajai valstybei. Ir ne tik mes. Už kiekvieną Rusijos nusikaltimą, įvykdytą ukrainos teritorijoje, tikrai bus teisiškai ir teisingai atsakyta. Tribunole, Tarptautiniame baudžiamajame teisme, Ukrainos teismuose“, – pabrėžė prezidentas.

Daugiau skaitykite čia.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį Briuselyje teigė, kad po Rusijos pranešimo dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje kol kas nepastebėjo jokių Rusijos branduolinės politikos pokyčių, praneša CNN.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apie tai kalbėjo per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbė apie Maskvos planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje.

„Labai atidžiai stebime, ką daro Rusija. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių pokyčių jų branduolinėje laikysenoje, dėl kurių reikėtų keisti mūsų branduolinę laikyseną“, – sakė NATO vadovas, atsakydamas į žurnalistų klausimus šia tema spaudos konferencijoje Briuselyje.

J.Stoltenbergas V.Putino pareiškimą apibūdino kaip „pavojingos, neapgalvotos branduolinės retorikos modelį“.

„Prezidentas V.Putinas bando naudoti branduolinius ginklus kaip būdą neleisti mums remti Ukrainos... gąsdinimais, prievarta, kad sustabdytų NATO sąjungininkus ir partnerius už tai, kad jie remia Ukrainą, turinčią teisę ginti savo šalį“, – sakė jis.

„Mes nesileisime įbauginami. Mes ir toliau remsime Ukrainą“, – tęsė J.Stoltenbergas.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Vakarai turėtų pradėti ruoštis Rusijos Federacijos žlugimui, ko nebuvo daroma prieš Sovietų Sąjungos žlugimą. Anot jo, Rusijos žlugimo procesas jau prasidėjo.

Kaip jis pažymėjo interviu laikraščiui „The Times“, Rusija susilpnėjo ir jai gresia žlugimas. Pasak jo, tai patvirtino Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

„Vakarai nepažįsta Rusijos ir Vakarai bijo Rusijos susiskaldymo. Tačiau šis procesas jau vyksta, jo nesustabdysi“, – pabrėžė O.Danilovas.

Jis pridūrė, kad Rusijos Federacijos žlugimas bus „įspūdingas“ ir įvyks per artimiausius trejus, penkerius ar septynerius metus.

„Tai istorinis procesas, o istorijos sustabdyti neįmanoma“, – apibendrino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad per pastaruosius metus, nuo Rusijos invazijos pradžios Vakarų sąjungininkės Ukrainai suteikė daugiau kaip 65 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos, rašo CNN.

„Nėra jokių ženklų, kad prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi taikai. Jis ruošiasi dar didesniam karui“, – perspėjo J.Stoltenbergas, kalbėdamas spaudos konferencijoje Briuselyje.  

„Nežinome, kada šis karas baigsis. Bet kai jis baigsis, turėsime imtis priemonių, kad Ukraina galėtų atgrasyti nuo būsimos agresijos. O istorija nesikartoja. Negalime leisti, kad Rusija ir toliau kėsintųsi į Europos saugumą“, – sakė jis. 

J.Stoltenbergas pridūrė, kad sąjungininkai suteikė 65 mlrd. eurų (apie 70,7 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos, ir sakė palankiai vertinantis neseniai į Ukrainą atgabentus modernius kovinius tankus ir kitą šarvuotąją techniką.  

„Tai gali turėti realios reikšmės fronto linijose ir leisti Ukrainos pajėgoms išlaisvinti daugiau teritorijos“, – sakė jis.  

NATO vadovas patvirtino, kad Aljanso parama yra „ilgalaikė“, ir sakė, kad „aptarsime, kaip galėtume padidinti savo paramą, įskaitant tolesnį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą ir paramą pereinant nuo sovietinių laikų prie NATO įrangos ir doktrinos“.   

J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad sąjungininkai turi spręsti kitas grėsmes ir iššūkius, paminėdamas nestabilumą, terorizmą ir didėjančią Irano, Rusijos ir Kinijos įtaką. Jis paragino sąjungininkus daugiau investuoti į gynybą, kad būtų galima spręsti visas šias įvairias problemas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį apdovanojimu pagerbė garsaus karo temomis rašydavusio ir Maskvos karą Ukrainoje tvirtai rėmusio tinklaraštininko, kuris diena anksčiau žuvo per sprogimą vienoje Sankt Peterburgo kavinėje, atminimą.

Vladlenas Tatarskis, kurio tikrasis vardas ir pavardė Maksimas Fominas, buvo apdovanotas Drąsos ordinu „už drąsą ir narsą, parodytą atliekant profesines pareigas“, sakoma Kremliaus įsakyme.

Kovo mėnesį Ukrainoje buvo likviduota per 24 tūkst. karių. Nuo Rusijos invazijos pradžios likviduota 175 160 rusų karių. Per pastarąją parą Ukrainoje sunaikinta 610 okupantų, rašo UNIAN.

Tuo tarpu, karinio eksperto Piotro Černiko teigimu, nepaisant to, jog kovą rusai patyrė rekordinių nuostolių, ir prarado daug karių, jie vis dar turi resursų tęsti karą ir to negalima ignoruoti. Anot jo, kiekvieną mėnesį rusai į mūšį meta iki 20 tūkst. karių.

„Kovo mėnesį jau pasiektas absoliutus rekordas – daugiau nei 24 000 prarastų karių. Jei pradėsime nuo 20 000 skaičiaus, tai 4 000 trūkumas yra gana pastebimas. Tai rimta mechanizuotoji brigada“, – sakė jis. 

Jis pažymėjo, kad šis koeficientas, kalbant apie priešo naikinimą, Ukrainoje didės. Kartu ekspertas pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti, jog 145 mln. gyventojų turinti Rusija kovoja prieš 35 mln. gyventojų turinčią Ukrainą.

„Prisiminkime, kad jiems kareivis niekada neturėjo jokios vertės. Klasikinis „stalinizmas“, „taupyti techniką“, „moterys vis tiek gimdo“. Deja, jie tokie yra ir tokie bus“, – pridūrė P.Černikas.

Tačiau ekspertas pažymėjo, kad Rusijos pajėgų kokybė yra vidutiniška. Geriausi rusų kovotojai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų buvo eliminuoti prasidėjus karui. Jis pridūrė, kad 200 tūkst. karių kontingentas, 2022 m. vasario mėn. pradėjęs invaziją į Ukrainą, iš tiesų buvo parengtas.

„Šiandien tai yra tarsi pasvertas vidurys. Rusijoje visada buvo šaukimas į kariuomenę, todėl pagrindiniai įgūdžiai jiems yra įskiepyti. Kad ir kokie tie kariai būtų, šį skaičių žmonių reikės sunaikinti. Jei kas nors galvoja, kad tai lengvas pasivažinėjimas, labai klysta“, – apibendrino jis.

Per Avdijivkos apšaudymą rusų okupantai pataikė į bendrovės „Metinvest“ autobusą, dėl to žuvo moteris, kuri važiavo šiuo autobusu, stipriai sužeistas ir autobuso vairuotojas, rašo UNIAN.

Tai pranešė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenka.

„Vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužeistas per Rusijos okupacinės kariuomenės vykdomą Avdijivkos apšaudymą“, – sakoma pranešime.

„Vairuotojas liko gyvas, o keleivis, deja, patyrė su gyvybe nesuderinamus sužalojimus“, – sakė A.Kirilenko.

Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje žuvo mažiausiai 501 vaikas, sakė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) vykdomoji direktorė Catherine Russell.

„Dar vienas tragiškas etapas Ukrainos vaikams ir šeimoms“, – pirmadienį tviteryje pareiškė C.Russell. 

C.Russell įspėjo, kad tikrasis skaičius „greičiausiai yra daug didesnis“ nei JT agentūros patvirtintas skaičius.

Be to, beveik 1 000 Ukrainos vaikų buvo sužeisti, „paliekant jiems žaizdas ir randus – tiek matomus, tiek nematomus – kurie gali likti visam gyvenimui“, pridūrė ji.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad, reaguodama į Suomijos įstojimą į NATO, padidins savo karinių pajėgų dislokavimą šalies vakaruose ir šiaurės vakaruose.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau paskelbė, kad Suomija antradienį taps 31-ąja karinio aljanso nare.

„Mes stiprinsime savo karinį potencialą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi“, – Rusijos užsienio reikalų viceministrą Aleksandrą Gruško citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Jeigu Suomijos teritorijoje bus dislokuotos kitų NATO narių pajėgos ir ištekliai, imsimės papildomų priemonių, kad patikimai užtikrintume Rusijos karinį saugumą“, – pridūrė jis.

Rusija ir Suomija turi bendrą 1 300 km ilgio sieną.

Suomija ir Švedija atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir praėjusių metų gegužę, Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, pateikė prašymą prisijungti prie Aljanso.

Kovo mėnesį Kremlius tvirtino, kad Rusija šioms Šiaurės šalims grėsmės nekelia ir neturi su jomis jokių ginčų.

Tačiau Rusija NATO plėtrą laiko egzistencine grėsme savo saugumui ir pasinaudojo Ukrainos noru prisijungti prie Aljanso siekdama pateisinti savo puolimą.

Per šią parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 45 Rusijos užpuolikų atakas. Karo veiksmų epicentre tebėra Bachmutas, Avdijivka ir Marijinka, rašo UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Nurodoma, kad priešas ir toliau pagrindines pastangas telkia puolamosioms operacijoms vykdyti Limanskio, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis.

Generalinis štabas pažymi, kad Rusijos užpuolikai apšaudė gyvenvietes Sumų srityje, taip pat gyvenvietes Charkivo srityje.

Bachmuto kryptimi priešas bando visiškai kontroliuoti Bachmuto miestą, toliau jį šturmuoja. 

Nuo priešo apšaudymo nukentėjo Vasiukovka, Orechovo-Vasiljevka, Novomarkovo, Bogdanovka, Bachmutas, Ivanovskojė, Chasov Jaras, Ozarianovka, Dačnoje, Aleksandro-Šultino, Zalizničnoje Donecko srityje.

Rusijos privačiai karinei samdinių bendrovei „Wagner“ pareiškus, kad užėmė Bachmutą „teisine prasme“ – užimdama jo administracijos pastatą, – rusų kariuomenė nepranešė apie jokią pažangą šiame mūšio epicentre atsidūrusiame Ukrainos mieste.

Tuo metu Ukrainos kariuomenė paskelbė vis dar laikanti rytinį Bachmuto miestą.

Daug mėnesių trunkanti kova už Bachmutą yra ilgiausias Rusijos invazijos Ukrainoje mūšis.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pirmadienį savo „Telegram“ kanalu pareiškė: „Teisine prasme Bachmutas užimtas. Priešas koncentruojasi vakariniuose rajonuose.“

Pridėtame vaizdo įraše jis rodo Rusijos vėliavą ir sako, kad ją jo pajėgos iškels ant Bachmuto merijos.

„Tai privati karinė bendrovė „Wagner“, tai vaikinai, kurie užėmė Bachmutą. Teisine prasme jis mūsų“, – sakė J.Prigožinas.

Vis dėlto Rusijos gynybos ministerija savo kasdienėje spaudos konferencijoje nepranešė apie jokią savo pajėgų pažangą.

Ukrainos kariuomenės vadovybė pirmadienį, po J.Prigožino vaizdo įrašo pasirodymo, paskelbė, kad priešo kariai bandė perimti miesto kontrolę, bet ukrainiečiai „atrėmė daugiau kaip 20 priešo atakų“.

„Priešas nesustabdė savo vykdomo Bachmuto puolimo. Tačiau Ukrainos gynėjai drąsiai laiko miestą, atremdami daugybę priešo atakų“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Rusijos ir Ukrainos pajėgos labai daug investuoja į kovą už Bachmutą, nors analitikai sako, kad šis miestas neturi didelės strateginės vertės.

Ukraina sako, kad mūšis už šį pramoninį miestą yra labai svarbus siekiant sulaikyti Rusijos pajėgas palei visą rytinį frontą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie sąlygas, kuriomis įmanoma taika su Rusija.

Pasak UNIAN korespondento, V.Zelenskis tai pasakė lankydamasis Černihivo srities Jahidnės kaime. Jis pabrėžė, kad Ukraina nori taikos.

„Tačiau kaip galima pasiekti taiką su Rusija? Tik laimėjus mūšio lauke mūsų šalyje... sustabdysime Rusiją“, – sakė prezidentas.

Priešingu atveju, anot V.Zelenskio, po Ukrainos Rusija eis į Europą.

„Ir jūs jau matote rezultatą to, ką okupantai daro su mūsų šalies miestais“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Slovėnijos premjeras Robertas Golobas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Moldovos prezidentė Maia Sandu, Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius ir Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris Bučoje

Valstybės vadovas pabrėžė, kad šiam tikslui pasiekti Ukrainai reikia visko, ką turi ir gali suteikti jos partneriai, t. y. pagalbos ginklais ir amunicija.

Jis taip pat padėkojo visiems partneriams už jau suteiktą paramą, kuri padės išgelbėti ukrainiečių gyvybes.

Kremlius labai baiminasi dėl Krymo ir mano, kad kovos dėl Ukrainos pusiasalio gali prasidėti jau 2023 m. Tai laidoje „Argument“ pareiškė politinis strategas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Tarasas Berezovecas. 

Pasak jo, okupantai pusiasalyje sparčiai stato 200 km ilgio įtvirtinimus. Rusai taip pat įrengė 3-4 gynybines linijas Džankojaus, Krasnoperekopsko ir Armiansko apylinkėse.

„Jie tikrai ruošiasi Ukrainos kontrpuolimui, jie tikrai supranta, kad jis įvyks. Po smūgių kariniams objektams, kur yra Rusijos kariniai aerodromai, jie buvo priversti perkelti iš ten savo kovinių lėktuvų dalį, iškelti ją už Krymo teritorijos ribų“, – sakė T.Berezovecas.

Pasak jo, tai rodo, kad rusai realiai vertina galimybę, jog karo veiksmai Kryme prasidės iki šių metų pabaigos.

Politikos strategas mano, kad Ukraina jau turėtų turėti pusiasalio išlaisvinimo operacijos planą.

„Ar iki šių metų pabaigos Kryme galimi karo veiksmai? Taip, jie įmanomi esant tam tikroms aplinkybėms. Jei mums pavyks išstumti priešą, okupantų transporto mazgai bus sunaikinti“, – sakė ginkluotųjų pajėgų karininkas.

Jis pažymėjo, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema Kryme yra nepakankama, todėl verta laukti „raketų ir bepiločių orlaivių lietaus“ Kryme.

Aleksejaus Navalno komanda pranešė, kad Sočyje, Krasnaja Poliana vietovėje, kur yra slapta Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencija, įrengta priešlėktuvinė raketų sistema „Pancir-S1“.

A.Navalno bendražygiai parodė nuotrauką kalnų fone. Jie nustatė, kad „Pancir-S1“ yra įrengtas Krasnaja Polianoje, kur mėgsta ilsėtis Rusijos prezidentas.

Už kilometro nuo raketų paleidimo įrenginio 20 hektarų plote yra pastatų kompleksas su sraigtasparnių nusileidimo aikštele ir nuosavu keltuvu, kuris pagal dokumentus priklauso „Gazprom“.

A.Navalno fondo nuotr./Priešlėktuvinė raketų sistema

Tačiau, anot A.Navalno bendražygių, iš tikrųjų tai yra slapta V.Putino žiemos rezidencija, vieta, kur jis slidinėja.

Pranešama, kad namelis buvo pastatytas Olimpinėms žaidynėms. Kartu su kitu labai panašiu nameliu kaimynystėje – Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo žiemos rezidencija.

Sausio mėnesį prie dviejų V.Putino rezidencijų – Valdajuje ir Novo Ogariove – buvo pastebėtos priešlėktuvinės raketų sistemos „Pancir-S1“.

Priešlėktuvinės gynybos sistemos taip pat buvo įrengtos ant kelių pastatų Maskvoje stogų. Visų pirma ant Maskvos policijos departamento, Gynybos ministerijos pastato ir verslo centro stogo.

Vokietijos karinės technikos bendrovė „Rheinmetall“ pirmadienį pranešė, kad netrukus Rumunijoje atidarys karinės įrangos, naudojamos Ukrainos kovoje su Rusijos pajėgomis, techninės priežiūros centrą.

Bendrovė teigė, kad aptarnavimo centras, esantis netoli Satu Marės miesto šiaurės Rumunijoje, netoli sienos su Ukraina ir Vengrija, turėtų pradėti veikti iki balandžio pabaigos.

Šis centras „atliks pagrindinį vaidmenį palaikant Ukrainoje naudojamų vakarietiškų kovinių sistemų operacinę parengtį ir užtikrinant jų logistinį aptarnavimą“, sakoma „Rheinmetall“ pranešime.

Naujajame centre galėtų būti aptarnaujami „Leopard 2“ tankai, kuriuos Vokietija neseniai pristatė Ukrainai, taip pat savaeigės haubicos, pėstininkų kovos mašinos „Marder“, šarvuotos transporto priemonės „Fuchs“ ir kariniai sunkvežimiai.

„Rheinmetall“ pridūrė, kad šiame centre taip pat būtų galima aptarnauti NATO kovines transporto priemones, ir teigė, kad tai leistų Aljanso rytiniam flangui „sutrumpinti reakcijos laiką“.

„Svarbiausias „Rheinmetall“ rūpestis – suteikti NATO pajėgoms ir Ukrainai geriausią įmanomą paramą šioje kritinėje situacijoje“, – sakė „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

Vienos dienos vizito į Bukareštą atvykęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas palankiai įvertino „Rheinmetall“ pranešimą, o Rumunijos ir Vokietijos bendradarbiavimą remiant Ukrainą apibūdino kaip „labai, labai intensyvų“.

„Visada ieškome būdų, kaip galėtume skatinti mūsų, europiečių ir NATO sąjungininkų, bendrų problemų sprendimą, – sakė jis žurnalistams, pridurdamas, kad būtina, jog įranga būtų remontuojama netoli Ukrainos sienos.

Vokietijos karinės technikos bendrovės „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ pernai birželį Jonavoje atidarė karinės technikos aptarnavimo centrą „Lithuania Defense Services“ (LDS).

Šis centras teiks logistines ir technines priežiūros paslaugas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų turimoms kovinėms transporto priemonėms, tuomet pranešė Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė.

Ukrainoje esantiems Rusijos kariams buvo išdalytas propagandinis vadovas, kuriame aiškinamos invazijos priežastys ir raginama laikytis Josifo Stalino įsakymo „Nė žingsnio atgal“, sužinojo „Meduza“.

Sovietinių laikų dokumentas draudė kariams trauktis be vadovybės pritarimo, įsakė „panikierius ir bailius“ „naikinti“ vietoje, įvedė užkardų būrius ir baudžiamuosius batalionus tiems, kurie pažeidė drausmę.

Rusijos Gynybos ministerijos parengtoje atmintinėje cituojamas J.Stalino įsakymas su nedideliais pakeitimais. Joje teigiama, kad už Ukrainą kovoja „žiaurūs naciai“, kurie nusipelno būti „teisiami“ už „daugybę kruvinų nusikaltimų“.

Pasitraukimas iš Chersono vadinamas „gėdingu išlaisvintų teritorijų atidavimu“. Dėl to kariškiams primenama, kad kiekvienas iš jų „privalo ryžtingai slopinti bet kokias bailumo ir panikos apraiškas“. Toliau pateikiamas bausmių sąrašas pagal naujus straipsnius už dezertyravimą, neatvykimą į tarnybą ir savanorišką pasidavimą. 

Kariams taip pat pasakojama, kad už karo Ukrainoje stovi JAV, „dekadentiška civilizacija su skurdžiais ištekliais“, kuri svetimomis rankomis bando „įsiveržti į Rusiją, ją suskaldyti ir panaikinti“, kad „išsiurbtų iš jos visas syvus“.

Be to, atmintinėje nurodoma, kaip gauti „papildomą atlygį“ – 50 tūkst. rublių už numuštą droną ir milijoną už pagrobtą daugkartinį raketų paleidimo įrenginį HIMARS.

Antradienį, kai Suomija taps 31-ąja Aljanso nare, prie NATO būstinės bus iškelta šios Šiaurės šalies vėliava, sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Rytoj pasveikinsime Suomiją kaip 31-ąją narę“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams pirmadienį, NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje išvakarėse.

„Nuo rytojaus Suomija bus visateisė Aljanso narė“, – pareiškė jis.

Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo karinio neutralumo politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse.

J.Stoltenbergas sakė, kad Turkija antradienį, kai NATO užsienio reikalų ministrai susirinks Briuselyje, perduos oficialius dokumentus JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui.

Antradienį po pietų prie NATO būstinės įvyks Suomijos vėliavos pakėlimo ceremonija.

Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1 340 kilometrų sieną su Rusija, dabartinė Aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgės maždaug dukart.

Suomija ir Švedija, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu. Jų paraiškos buvo priimtos per NATO viršūnių susitikimą pernai birželį.

Tačiau stojimą turi ratifikuoti visų šalių narių parlamentai, ir Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimo. Turkų lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas kovą pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai. 

Vengrija savo ruožtu paragino Švediją spręsti problemas ir „daugybę skundų“, dėl kurių parlamentas negali ratifikuoti šios Šiaurės šalies prisijungimo prie NATO.

Vis dėlto Švedija tikisi įstoti į Aljansą prieš jo viršūnių susitikimą, liepą vyksiantį Vilniuje.

Dauguma analitikų mano, kad Turkija dėl Švedijos kandidatūros balsuos tik po gegužę įvyksiančių visuotinių rinkimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad visos laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos bus išlaisvintos, todėl, jei Rusijos kariai nepasitrauks, jie bus sunaikinti. 

Apie tai jis kalbėjo lankydamasis Jahidnės kaime, Černihivo srityje.

„Nekalbėsiu apie konkrečius dalykus, nes mes negalime leisti teroristams iš Rusijos žinoti mūsų deokupacijos metodus ir žingsnius. Bet mes tai padarysime, ir jie turi tai žinoti. Jie dar turi laiko pasitraukti, kitaip mes juos sunaikinsime“, – teigė V.Zelenskis. 

Ukrainos prezidentas nepasakė, kada ginkluotosios pajėgos bus pasirengusios kontrpuolimui, tačiau patikino, kad kariuomenė ruošiasi „būti stipri mūšyje ir deokupuoti mūsų žemę“.

Taip pat pranešama, kad per Jahidnės kaimo išvadavimo metines V.Zelenskis aplankė mokyklą, kurioje rusų okupantai beveik mėnesį įkaitais laikė civilius gyventojus.

Kartu su prezidentu mokykloje lankėsi Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas, Vokietijos ambasadorė Ukrainoje Anka Feldhusen ir prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Žvelgdamas į vietą, kurioje okupantai kankino vietos gyventojus, V.Zelenskis sakė galįs palinkėti Rusijos prezidentui „visą likusį gyvenimą praleisti rūsyje su kibiru vietoj tualeto“.

Rusai toli gražu neužėmė Bachmuto miesto Donecko srityje, o mūšiai tęsiasi aplink miesto tarybos administracinį pastatą, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas, kalbėdamas su „Reuters“.

 „Bachmutas yra ukrainietiškas, o jie (rusai – red.) nieko neužėmė ir, švelniai tariant, yra labai toli nuo to“, – teigė jis. 

„Anksčiau „Wagner“ įkūrėjas išplatino vaizdo įrašą, kuriame sako, kad virš administracinio pastato esą buvo iškelta Rusijos vėliava, skirta „karo vadui“ Vladlenui Tatarskiui atminti. J.Prigožinas mano, kad miestą okupantai užėmė „juridiškai“.

„Jie iškėlė vėliavą virš kažkokio tualeto. Jie kažkodėl pritvirtino ją prie tualeto šono, pakabino savo skudurą ir pasakė, kad užėmė miestą. Gerai ir gerai, tegul galvoja, kad užėmė“, – vaizdo įrašą komentavo S.Čerevatas.

„Aplink Bachmuto miesto tarybos pastatą vyksta kovos, jie nieko neužėmė juridine prasme“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas.

Apšaudant gyvenvietes Chersono srityje iš minosvaidžių žuvo du žmonės: moteris ir vyras. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono srities policija. Pažymima, kad Rusijos kariuomenė iš artilerijos, minosvaidžių, nepilotuojamų orlaivių ir lėktuvų vėl atakavo civilines gyvenvietes Chersono ir Beryslavo srityse.

Ypač stipriais priešo apšaudyti civilinės infrastruktūros objektai Chersone. Nuo priešo sviedinių nukentėjo privatūs ir daugiabučiai pastatai, vasarnamiai ir parduotuvės.

Per minosvaidžio ataką nuosavo namo kieme žuvo 47 metų vyras. Okupantai minosvaidžiais apšaudė ir Darijivkos bendruomenės Ivanivkos kaimą, kur žuvo 75 metų moteris, – sakoma pareiškime.

Rusijos kariuomenė taip pat apšaudė Bilozerskos bendruomenės Kizomyso ir Dnieprovskės kaimus iš valdomų aviacinių bombų. Bombardavimas apgadino sveikatos centro ir gamyklos teritoriją.

Balandžio 3 d. rytą laikinai okupuotame Melitopolyje sprogo automobilis, buvo sužeistas kolaborantas Maksimas Zubarevas.

Apie tai pranešė Melitopolio okupacinė administracija „Telegram“, Rusijos propagandinė žiniasklaida, taip pat teisėtas Melitopolio meras Ivanas Fedorovas „Telegram“.

„Mieste pasigirdo sprogimo garsas. Preliminariais duomenimis, Melitopolio B.Chmelnyckio gatvėje sprogo automobilis. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – pranešė Rusijos propaganda. 

Vėliau okupantai pranešė, kad per automobilio sprogimą vienas žmogus buvo sužeistas ir jam teikiama medicinos pagalba.

Šią informaciją greitai išplatino daugelis Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonių.

Vėliau apie sprogimą pranešė ir teisėtas Melitopolio meras Ivanas Fedorovas.

„Melitopolyje vėl užfiksuotas automobilio gedimas. Melitopolio gyventojai praneša apie automobilio sprogimą B.Chmelnickio prospekte. Į įvykio vietą nedelsiant atvyko greitosios pagalbos automobiliai. Tikriname, kad išsiaiškintume, kurio išdaviko automobilyje šį kartą įvyko trumpasis jungimas“, – rašė I.Fedorovas.

Rusijos okupantai laikinai okupuotame Mariupolyje ruošiasi gynybai ir įnirtingoms kovoms. Tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Rusai toliau stiprina gynybą. Tiltai. „Azovstal“. Uostas. Nereikėtų pasiduoti saviapgaulei ir tikėti raminančiomis išgalvotomis žiniomis apie okupantų paniką Mariupolyje. Rusai ruošia miestą gynybai ir įnirtingai kovai“, – sakė jis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Pasak P.Andriuščenkos, maksimalus miesto militarizavimas tiesiogiai rodo, kad okupantai čia neplanuoja „Chersono scenarijaus“.

„Karinės komendantūros darbuotojai ir miesto „gynybinio“ garnizono karininkai jau ieško namų nuomai prie jūros. Civiliai okupantai perka sodinukus ir sodina daržus. Jie ir vėl tiki, kad čia bus amžinai. Todėl mūsų laukia naujas mūšis dėl Mariupolio“, – sakė mero patarėjas.

Apie tai rytiniame interviu radijo stočiai RMF FM pareiškė Lenkijos prezidento Tarptautinės politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas.

„Žinoma, Ukraina sieks tolesnės paramos. Keli MiG jau buvo išsiųsti“, – sakė M.Przydaczas. Atsakydamas į žurnalisto klausimą, jis sakė, kad naikintuvus atsiuntė Lenkijos pusė.

M.Przydaczas pažymėjo, kad, jo žiniomis, procesas dėl pirmosios lėktuvų dalies perdavimo jau baigtas. Balandžio 5 d. prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į Lenkiją metu bus aptartas tolesnis lėktuvų perdavimas.

M.rzydaczas nepatikslino, kiek lėktuvų Ukraina gavo iš pirmosios partijos. Tačiau kovo 16 d. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad artimiausiomis dienomis Ukrainai bus perduoti keturi lėktuvai MiG-29.

Slovakija keliomis dienomis vėliau pranešė, kad išsiuntė pirmuosius keturis Ukrainai pažadėtus naikintuvus MiG-29, o kiti devyni bus perduoti artimiausiomis savaitėmis.

Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė Vakarų rėmėjų pasidalyti naikintuvais, NATO sąjungininkės išreiškė dėl to abejonių.

Prieš Rusijos invaziją Ukraina turėjo kelias dešimtis MiG-29, kuriuos paveldėjo žlugus Sovietų Sąjungai, tačiau neaišku, kiek jų liko, jau daugiau nei metus trunkant kovoms.

Ukraina gavo Kanados lengvatinę 2,4 mlrd. Kanados dolerių (1,63 mlrd. eurų) paskolą, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

„Šios lėšos bus panaudotos prioritetinėms valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti“, – pabrėžė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.

Kanados paskola pagal Tarptautinio valiutos fondo administravimo sąskaitos mechanizmą suteikta 10 metų laikotarpiui už 1,5 proc. metų palūkanas.

Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis praėjusį mėnesį skelbė, jog 2022-aisiais šalis sulaukė 38,5 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės finansinės paramos.

Finansų ministerijos duomenimis, nuo šių metų pradžios iki kovo 29-osios tarptautinių partnerių finansavimas siekė 9,17 mlrd. JAV dolerių.

Jevgenijus Prigožinas paskelbė apie „juridinį“ Bachmuto užėmimą. Pasak „Wagner“ vadovo, virš miesto administracijos buvo iškelta Rusijos vėliava nužudyto propagandisto Vladleno Tatarskio atminimui.

Apie tai samdinių lyderis kalbėjo savo spaudos tarnybos paskelbtame vaizdo įraše.

Vaizdo įraše J.Prigožinas sakė: „Balandžio 2 d., lygiai 23 val. Už manęs – miesto administracijos pastatas. Tai Rusijos vėliava. Šviesi atmintis Vladlenui Tatarskiui“, – teigiama įraše.

„Juridiškai mes užėmėme Bachmutą, o dalinių, užėmusių administraciją ir visą centrinį kvartalą, vadai neša ir iškelia šias vėliavas“, – pridūrė jis. 

J.Prigožino „Telegram“ kanalo įrašo ekrano nuotr./„Wagner“ kovotojai Bachmute

J.Prigožinas taip pat sakė, kad „Wagner“ vėliava bus iškelta šalia Rusijos vėliavos. Samdinių vadas nepaskelbė visiškai užėmęs Bachmuto. Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos laiko pozicijas vakariniuose miesto rajonuose. Ukrainos pusė J.Prigožino informacijos nepatvirtino.

Rusijos gynybos ministerija vykdo tikslinę informacinę operaciją, kuria siekiama atkurti 155-osios jūrų pėstininkų brigados, tapusios pastarojo meto Rusijos nesėkmių Ukrainoje sinonimu, reputaciją.

Tai teigiama pirmadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos parengtoje žvalgybos apžvalgoje.

Apie 155-osios jūrų pėstininkų brigados veiklą 2023 m. kovo mėn. buvo rašoma išplatintuose Rusijos kovinių operacijų vaizdo įrašuose, kurie buvo nufilmuoti šalmų kameromis. Brigadoje taip pat lankėsi Rusijos propagandistas Vladimiras Solovjovas.

Be to, buvo viešų pareiškimų, kad dalinys yra „pakilios nuotaikos ir pasiryžęs siekti savo tikslų“. Taip pat buvo išplatinta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip 155-oji brigada aprūpinama modifikuotais tankais.

Iš tikrųjų 155-oji brigada per pastarąjį pusmetį tikriausiai bent du kartus buvo pripažinta netinkama kovai dėl dalyvavimo taktiškai klaidinguose frontaliuose puolimuose prie Vuhledaro Donecko srityje, sakoma pranešime.

Rusijos gynybos ministerijos pastangos atkurti brigados įvaizdį greičiausiai atspindi susirūpinimą, kad jos nesėkmės vis dažniau siejamos su Rusijos aukštąja karine vadovybe, teigė britų agentūra.

Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministras Robertas Habeckas pirmadienį netikėtai atvyko į Kyjivą aptarti Ukrainos atstatymo po karo klausimų.

Ministerijos atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad R.Habeckas atvyko į Ukrainos sostinę, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos, motyvuodama saugumo sumetimais.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad R.Habeckas atvyko traukiniu, lydimas nedidelės verslininkų delegacijos.

Kaip rašo populiariausias Vokietijos laikraštis „Bild“, Kyjivo geležinkelio stotyje R.Habeckas žurnalistams sakė, kad jis atvyko norėdamas parodyti Ukrainai, „kad mes tikime, jog ji nugalės, kad ji bus atstatyta“.

Ukraina bus „ekonomiškai stipri partnerė ateityje“, leidinyje cituojamas R.Habeckas.

Tai pirmas kartas, kai R.Habeckas, kuris taip pat yra Vokietijos vicekancleris, lankosi Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei metus.

Nuo plataus masto puolimo pradžios Ukrainą jau aplankė daugelis kitų Vokietijos pareigūnų, įskaitant kanclerį Olafą Scholzą ir užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock.

R.Habecką, be kitų, lydi Vokietijos pramonės federacijos (BDI) vadovas Siegfriedas Russwurmas.

Jis sakė, kad ši kelionė yra „ženklas ukrainiečiams, kad Vokietijos ekonomika juos palaiko“, pranešė „Bild“.

Pasaulio banko skaičiavimais, Ukrainos atsigavimui ir atstatymui reikės mažiausiai 411 mlrd. dolerių (380 mlrd. eurų).

Didžiausias numatomas poreikis yra transporto, po to būsto ir energetikos srityse.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba praėjusį penktadienį patvirtino savaite anksčiau su Ukraina pasiektą susitarimą dėl apytikriai 15,6 mlrd. JAV dolerių vertės naujos išplėstinio finansavimo programos (EFF) 48 mėnesių laikotarpiui.

Ši paskola Ukrainai yra didžiausia finansinė parama Ukrainai nuo pernai vasario pabaigoje Rusijos pradėtos plataus masto invazijos ir pirmasis solidus pagalbos paketas, kurį TVF skyrė aktyviame kariniame konflikte dalyvaujančiai šaliai.

Dviejų etapų programa bus siekiama stabilizuoti Ukrainos ekonomiką karo sąlygomis, o jam pasibaigus bus pereita prie „platesnio užmojo struktūrinių reformų“, paaiškino TVF vykdomojo direktoriaus pavaduotoja Gita Gopinath.

2,7 mlrd. JAV dolerių atitinkančią išmoką TVF perves Ukrainai iš karto, o likusi suma bus dalimis išmokėta per ketverius metus.

EFF programoje Ukrainai numatytos kai kurių TVF narių papildomos garantijos tuo atveju, jei aktyvūs karo veiksmai tęstųsi ir po 2024-ųjų vidurio.

„Ši programa parengta taip, kad ji veiktų net ir tuo atveju, jei ekonominės aplinkybės būtų gerokai prastesnės nei dabartinis bazinis scenarijus“, – sakė TVF misijos Ukrainoje vadovas Gavinas Gray.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vyksta oficialaus vizito į Lenkiją, pranešė šios šalies prezidento kanceliarija.

„Trečiadienį, balandžio 5 dieną, numatomas oficialus Ukrainos prezidento vizitas į Lenkiją. Prezidentas trečiadienio popietę Karališkojoje pilyje susitiks su lenkais ir pas mus gyvenančiais ukrainiečiais“, – nurodoma pirmadienį tviteryje paskelbtame pranešime.

„Tai bus oficialus vizitas, tačiau bus ir viešojo pobūdžio elementų“, – Lenkijos radijo stočiai RMF FM sakė prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas.

Vizito metu V.Zelenskis susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda.

Pasak M.Przydaczo, Lenkijos sostinės istoriniame centre V.Zelenskis pasakys kalbą „apie tai, kas įvyko praėjusiais metais – kaip lenkai padeda Ukrainai, pabėgėliams pasienyje arba priima juos į savo namus“.

Taip pat planuojamos diskusijos su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos prezidentas jau lankėsi Vašingtone, Londone, Paryžiuje ir Briuselyje.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Rusijos okupantai laikinai okupuotame Kryme kuria naują karinį dalinį.

Statybos vyksta Jevpatorijoje, savo „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“ ir paskelbė nuotraukų.

„Rašistai stato naują karinį dalinį Jevpatorijoje. „Ateš“ agentams pavyko prasiskverbti į statybvietę, kurioje įsikurs vienas iš okupantų karinių dalinių“, – teigė partizanai.

Per pastarąją parą, balandžio 2 d., Rusijos okupantai Ukrainoje patyrė didelių nuostolių - žuvo 610 jos karių.

Bendri rusų nuostoliai Ukrainoje "perkopė" naują psichologinę ribą - dabar jie siekia 175 160 žmonių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo "Facebook" puslapyje.

Pasak jo, taip pat sunaikintas vienas priešo tankas, 7 šarvuotos kovos mašinos, 7 artilerijos sistemos, 1 oro gynybos sistema, 13 operatyvinių ir taktinių bepiločių orlaivių, 16 transporto priemonių ir cisternų, 2 specialiosios technikos vienetai.

Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai Baltarusijoje bus dislokuoti prie šios šalies sienų su NATO priklausančiomis kaimynėmis, sekmadienį sakė rusų ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas.

Tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje, rusų prezidentas Vladimiras Putinas neseniai paskelbė planus savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų. Tai buvo dar vienas Rusijos lyderio bandymas branduoliniais grasinimais priversti Vakarus neberemti Ukrainos.

„Scanpix“/AP nuotr./Borisas Gryzlovas

V.Putinas tvirtino, kad saugyklos taktiniams branduoliniams ginklams Baltarusijoje bus baigtos statyti iki liepos 1-osios. Pasak jo, Rusija taip pat padėjo modernizuoti baltarusių karo lėktuvus, kad šie galėtų gabenti branduolinius ginklus.

Vėlai sekmadienį Baltarusijos valstybinė televizija transliavo B.Gryzlovo komentarą, kad rusų branduoliniai ginklai bus „perkelti prie mūsų sąjunginės valstybės vakarinės sienos“. 

Plačiau skaitykite čia.

Sekmadienį Rusijos okupantai Ukrainoje patyrė pralaimėjimų įvairiomis kryptimis, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pagrindines pastangas rusai sutelkė vykdydami puolimą Avdijivkos, Bachmuto, Marijinkos ir Lymano kryptimis ir ten daugiau kaip 70 kartų nesėkmingai atakavo Ukrainos gynėjus, sakoma generalinio štabo paskelbtoje įvykių santraukoje. Generalinis štabas pridūrė, kad Avdijivka, Marjinka ir Bachmutas buvo karo veiksmų epicentre.

Pasak generalinio štabo, priešininkai nesėkmingai bandė veržtis Lymanso kryptimi ties Verchnekamenske ir Bilohorivka.

Bachmuto kryptimi priešai nesiliauja bandę visiškai užimti Bachmuto, Ukrainos kariai atrėmė daugiau kaip 20 priešo atakų. Be to, priešo atakos nepavyko ties Ivanivske.

Prie Marjinkos ir Avdijivkos krypčių rusai bandė veržtis į priekį, bet nesėkmingai.

Ukraina reikalauja, kad Rusija grąžintų daugiau kaip 4 tūkst. našlaičių vaikų, kurie buvo neteisėtai deportuoti į šalies agresorės teritoriją, paskelbė vicepremjerė ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk per vizitą Zaporižioje.

„Rusija sąmoningai nublankina šio dalyko svarbumą prieš žiniasklaidą, prieš visuomenę, visus vaikus vadindama evakuojamaisiais, sakydama, kad jie padarė mums didelę paslaugą, paimdami mūsų vaikus, kad tai, kaip jie sako, humanitarinė misija, tai jų geranoriškas požiūris ir gelbėjimas. Tai netiesa. Tai yra nusikaltimas, tai yra deportacija, tai yra genocido aktas prieš Ukrainos vaikus. Ir mes tai fiksuojame kiekvieną kartą. Kreipėmės į Rusiją su raštišku našlaičių vaikų, kuriuos reikalaujame grąžinti, vardų ir pavardžių sąrašu. Iš tikrųjų, 4396 mūsų vaikų vardai ir pavardės“, – sakė ministrė.

Pasak jos, Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis tarptautinėmis organizacijomis pagrobtų ukrainiečių vaikų grąžinimo klausimu. I.Vereščiuk pažymėjo, kad Ukrainos tarnybos yra pasirengusios paimti deportuotus vaikus bet kurioje šalyje.

„Bet kurioje ES šalyje, kur juos perduos mums pasienyje su Rusija, tarpininkaujant arba UNICEF, arba Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, tarpininkaujant kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurios pasirengusios vykti ir pasiimti mūsų vaikus. Mes reikalaujame, kad visi vaikai būtų grąžinti, nes visi vaikai turi teisėtą atstovą. Valstybė, kuri yra teisėta tokių vaikų atstovė, yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už jų gyvenimą ir patogų buvimą“, – užbaigė ji.
 

Sekmadienį Sankt Peterburge su „Wagner“ grupe siejamame bare įvykdytas žymaus Rusijos karinio tinklaraščio autoriaus Maksimo Fomino (taip pat žinomo kaip Vladlenas Tatarskis) nužudymas gali atskleisti tolesnius Kremliaus ir jo artimiausios aplinkos susiskaldymus, teigia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Anot jų, M.Fominas buvo griežtas Rusijos karinės vadovybės ir Rusijos gynybos ministerijos kritikas. M.Fomino mirtis yra pirmoji aukšto rango ultranacionalistinio karo tinklaraštininko žmogžudystė Rusijoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Anot analitikų, M.Fominas savo ideologija ir veikla dalijosi su daugeliu kitų Rusijos milblogerių ir neatrodo, kad būtų buvęs ypatingo Kyjivo dėmesio vertas taikinys. Nemažai ISW nuolat naudojamų ir cituojamų milblogerių yra ne tik karo korespondentai, bet ir dalyviai, per įvairias pusiau valstybines ir privačias organizacijas finansuojantys, verbuojantys ir skatinantys Rusijos karo veiksmus. ISW jau seniai įvertino, kad vaidmuo, kurį atlieka šie milblogeriai, yra pagrindinis veiksnys, paaiškinantis stebėtiną tolerancijos laipsnį, kurį V.Putinas iki šiol jiems rodė. M.Fomino nužudymas gali būti įrodymas, kad V.Putino tolerancija šiems milblogeriams apskritai mažėja, tačiau jis taip pat galėjo įvykti dėl M.Fomino artumo J.Prigožinui.

Šis nužudymas jau dabar gilina nesutarimus Rusijos karo tinklaraštininkų erdvėje, o tai galiausiai gali būti naudinga Kremliaus pastangoms įtvirtinti informacinės erdvės kontrolę, teigia ekspertai.

Analitikų išskirti svarbiausi balandžio 2 d. vykusių karinių operacijų pokyčiai:

• Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas palei liniją Svatovė-Kremina. Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų į šiaurės vakarus nuo Kreminos.
• Rusijos pajėgos toliau puolė Bachmutą ir jo apylinkes. Rusijos pajėgos tikriausiai užėmė „AZOM“ gamyklą Bachmuto šiaurėje, kaip anksčiau vertino ISW. Balandžio 2 d. Ukrainos pajėgos sudavė raketinį smūgį gamyklai.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė antžemines atakas palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją. Ukrainos Tavriosios krypties pajėgų Jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Oleksijus Dmytraševskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos atsitraukė iš nenurodytų pozicijų Donecko kryptimi.
• Ukrainos pajėgos sudavė smūgį HIMARS prieš geležinkelio sandėlį Melitopolyje, Zaporižios srityje, ir tai buvo jau trečias smūgis prieš šį miestą per pastarąją savaitę.
• Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos vertinimu, didelė dalis iš 200 000 Rusijos karių aukų Ukrainoje žuvo dėl prastos drausmės ir mokymų ne mūšio metu, taip pat dėl pernelyg didelio alkoholio vartojimo ir netinkamo elgesio su šaulių ginklais.