Karas Ukrainoje. „The Telegraph“: naujausi Rusijos ginklai keičia karo Ukrainoje eigą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Privačios Rusijos karinės grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pirmadienį pareiškė, kad, preliminariais duomenimis, jo kovotojai Rytų Ukrainos Bachmuto mieste pradėjo gauti daugiau amunicijos.  

„Šaudmenų atsargas, preliminariais duomenimis, mes toliau gauname. Asmeniškai to dar nemačiau“, – pirmadienį vėlai vakare savo „Telegram“ kanale paskelbtame balso pranešime sakė A.Prigožinas. 

J.Prigožinas ne kartą skundėsi, kad jo vadovaujami „Wagner“ daliniai iš Rusijos gynybos institucijos negauna pakankamai šaudmenų.

Praėjusią savaitę jis paskelbė, kad jie pasitrauks iš „Bachmuto“ – atrodo, kad dabar jis šį grasinimą atšaukia.

Rusijos okupacinės pajėgos suintensyvino atakas Bachmute, Donecko srityje. Be to, ten padaugėjo priešo gyvosios jėgos, praneša UNIAN.

Kaip „Telegram“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 127-osios teritorinės gynybos brigados Charkivo srityje vadas Romanas Griščenka, padėtis mieste sudėtinga, tačiau ją kontroliuoja gynybos pajėgos.

„Bachmuto tvirtovė stovi, mes giname kiekvieną savo žemės centimetrą. [...] Priešas padidino atakų intensyvumą, padidino gyvosios jėgos skaičių. Tačiau mūsų kariai nuolat vykdo savo pareigas ir gina miestą, saugo savo pozicijas.

Priešas vykdo raketų smūgius, naudoja lėktuvus, padegamuosius sviedinius. Dabar jis visus savo išteklius meta tam, kad padarytų kuo didesnę žalą Bachmuto gynybos pajėgoms. Kartoju dar kartą: padėtis kontroliuojama, mūsų kariai laikosi. Garbė ir šlovė jiems“, – dalijosi įspūdžiais R.Griščenka.

Šiąnakt, gegužės 8 d., Rusijos okupantai apšaudė Charkivą ir jo sritį. Rusija apšaudė raketomis S-300. 

„Preliminariais duomenimis, užpuolikai apšaudė miestą ir sritį raketomis S-300. Buvo užfiksuotos mažiausiai šešios raketos“, – sakė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.

Pasak jo, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. O.Sinegubovas taip pat pridūrė, kad informacija apie nukentėjusiuosius ir sugriovimų mastą tikslinama.

Pažymėtina, kad gegužės 8 d. vakare keliuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Taip pat pranešta apie sprogimus Dniepro upėje.

Rusijos Federacijos karinės oro pajėgos nesugebėjo perimti dangaus kontrolės virš Ukrainos, o sparnuotosios raketos baigiasi. Okupantai bando prisitaikyti prie naujos tikrovės ir naudoja sklandančias bombas.

„The Telegraph“ rašo, kad šios bombos turi „sparnus“, kurie padidina jų veikimo nuotolį. Jos skrenda pakankamai žemai ir toli, kad išvengtų kai kurių priešlėktuvinės gynybos priemonių.

Rusų sklandančios bombos pateko į antraštes, kai naikintuvas netyčia numetė bombą Rusijos pasienio mieste Belgorode, apgadindamas pastatus ir sužeisdamas mažiausiai tris žmones.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ignatas laikraščiui „Telegraph“ sakė, kad bombos kelia „labai rimtą grėsmę“. Papildomas atstumas, kurį suteikia sklandymo technologija, reiškia, kad Rusijos lėktuvai gali išvengti rizikingų išskridimų netoli fronto linijos smūgiams.

„Šiuo metu priešas naudoja taktinę aviaciją kovinėms užduotims prie sienos su Rusija, fronto linijoje ir jūros pakrantėje spręsti. Visose šiose teritorijose priešas jau maždaug mėnesį intensyviai naudoja skraidančias bombas“, – sakė pulkininkas Ignatas.

Pasauliui laukiant Ukrainos kontrpuolimo, Ukrainos ir Vakarų analitikai ėmė spėlioti, kad tokių ginklų naudojimas gali priversti Kyjivą galutinai pakeisti savo operacijų planavimą.

Paprasčiausios sklandymo bombos – tai modifikuoti ginklai, kuriuose įrengti sparnai ir navigacinės sistemos, leidžiančios nustatyti skrydžio trajektoriją į taikinį.

Tai gali būti taip pat paprasta ir primityvu, kaip ir modifikuoti nevaldomą ginklą. Rusai dažniausiai perdirba senas sovietines bombas FAB-500. Tačiau kai kurios sklendžiančios bombos, pavyzdžiui, UPAB-1500B-E, yra specialiai sukurtos atsižvelgiant į šias funkcijas.

Panašu, kad sklandančios bombos, kurios yra pigesnės ir lengviau pagaminamos nei balistinės ir sparnuotosios raketos, tapo Rusijos pasirinktu ginklu, nes, kaip pranešama, šalis pritrūko aukštesnių technologijų tikslaus valdymo amunicijos.

Kiekvieno modifikuoto ar pagaminto sklandančio ginklo specifikacija ir pajėgumai labai skiriasi, kai kurių jų veikimo nuotolis, kaip pranešama, siekia iki 75 mylių ir jie gali pataikyti į 10 metrų spinduliu esantį taikinį. Tačiau paprastai Rusijos naudojamų sklandančiųjų bombų veikimo nuotolis yra nuo 30 iki 45 mylių.

Nepriklausomai nuo bombų veiksmingumo, šie ginklai suteikia Rusijos naikintuvų pilotams galimybę veiksmingai naudoti oro jėgą siekiant daryti įtaką antžeminėms operacijoms, kas anksčiau jiems sunkiai sekėsi.

Ukrainos žvalgyba praneša, kad dauguma sklandančių bombų atakų vykdomos iš 25–30 mylių atstumo Rusijos teritorijos gilumoje, po to kariniai orlaiviai apsisuka, kad išvengtų Kyjivo priešlėktuvinės gynybos.

Vakarų kariniai ekspertai sako, kad sklandymo bombos yra mažiau atsispindinčios nei įprastiniai tolimojo nuotolio ginklai, todėl Ukrainai jas sunkiau susekti. Radarai ne visada fiksuoja mažame aukštyje skrendančius objektus, o dėl mažo sklandančių bombų dydžio jas sunku pastebėti radaruose.

Viena iš išeičių būtų atskriejančias sklandančias bombas atakuoti raketomis „Patriot“ ar kitomis žemė-oras raketų sistemomis. Tačiau šios sistemos yra vertingos, jų raketos brangios, be to, jas reikia laikyti atokiau nuo fronto linijos, kad jos nebūtų pažeidžiamos Rusijos smūgių.

Pasak pulkininko Ignato, geriausia išeitis būtų modernūs vakarietiški naikintuvai – dėl logistinių priežasčių Ukraina pirmenybę teikia F-16 – kurie turi ilgesnio nuotolio radarus ir raketas „oras-oras“ nei šiuo metu Ukrainos palaikomi senstantys Su-27 ir MiG-29.

„Užtektų vieno ar dviejų, kad juos sulaikytume, nes rusai pamatys porą šių dalykų ore ir neprisileis jų arčiau“, – sakė jis.

Tačiau Vakarų naikintuvų dovanos, padėsiančios išlyginti sąlygas kare, dar toli. Tuo tarpu Kyjivui teks planuoti savo kontrpuolimą taip, kad jo nesugadintų rusų sklandančios bombos.

Pirmadienį su oficialiu vizitu Kanadoje lankosi Lenkijos gynybos departamento vadovas Mariuszas Blaszczakas. Jo susitikimas su Kanados gynybos ministre Anita Anand buvo skirtas tolesnei paramai Ukrainai ir bendradarbiavimui NATO aptarti.

Per spaudos konferenciją Kanadoje M.Blaszczakas pranešė, kiek sovietinių naikintuvų Varšuva perdavė Kyjivui, rašo lenkų leidinys „Defence24“.

„Ukrainai perdavėme dešimt MiG-29“, – sakė M.Blasczakas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-29 naikintuvas

Lenkija ir Slovakija dar kovo mėnesį susitarė dėl sovietinių naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai. Buvo pranešta, kad 13 iš jų turėjo tiekti Slovakija. Pirmieji lėktuvai iš Slovakijos į Ukrainą išskrido kovo pabaigoje. Balandžio pradžioje paaiškėjo, kad Lenkija perdavė pirmuosius 4 žadėtus MiG-29.

Kremliaus remiama okupuoto Ukrainos Mariupolio miesto valdžia mobilizuoja gyventojus, turinčius Rusijos pasus, „Telegram“ teigė tremtyje esanti miesto taryba, kurią cituoja CNN.

„Mariupolyje prasidėjo mobilizacija. Apie tai praneša patys miesto gyventojai“, – sakoma pareiškime ir priduriama, kad valstybiniame sektoriuje dirbantys vyrai pirmieji gavo karinio komisariato siuntimus atlikti medicininę apžiūrą.

Prie „Telegram“ žinutės buvo pridėta vieno gyventojo gauto dokumento, kuris, pasak autorių, yra siuntimas, nuotrauka. 

„Mariupolyje pradėjo dirbti šaukiamosios komisijos. Okupantai jau ieško piliečių, kurie nevykdo “karinių prievolių„. Priešas planuoja šaukti vyrus iki rugpjūčio mėnesio“, – sakė tremtyje gyvenantis Ukrainos Mariupolio meras Vadimas Boičenka.

Rusijos remiamos, save pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos, kuri administruoja Mariupolį, vadovas Denisas Pušilinas kovo 31 d. pasirašė dekretą, leidžiantį mobilizuoti Rusijos piliečius okupuotame regione.

Ukrainos karių vadas rytiniame Bachmuto mieste tikina, kad jo dalinys „nuolat“ apšaudomas ir kad jie nemato jokių įrodymų, jog rusams trūksta rusiškos amunicijos, kaip teigė „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas.

„Priešas stengiasi vykdyti šias atakas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę... Nepastebėjome, kad jiems trūktų šaudmenų, kaip jie teigia. Manau, kad yra priešingai. Apšaudymo intensyvumas tik didėja“, – Ukrainos televizijai sakė teritorinės gynybos brigados bataliono vadas Ihoris Šepetinas.

J.Prigožinas, kurio vadovaujami „Wagner“ būriai kovoja norėdami užimti Rytų Ukrainos Bachmuto miestą, ne kartą tvirtino, kad jo kovotojams trūksta šaudmenų. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad jie pasitrauks iš šio rajono, tačiau dabar šį grasinimą atšaukė.

I.Šepetinas sakė, kad J.Prigožino pareiškimai buvo bandymas „suklaidinti“ Ukrainos kariuomenę dėl jo paties „didžiulių nuostolių“.

„Manau, kad priešas jau yra beviltiškas. Jis naudoja visas turimas priemones, kad pabandytų išstumti mūsų gynybos pajėgas iš Bachmuto. Tačiau priešui nepavyksta ir nepavyks“, – sakė I.Šepetinas ir pridūrė, kad ukrainiečiams negresia pavojus būti apsuptiems ir – nors jie turi „tam tikrų logistinių problemų“ – vis dar gali evakuoti sužeistuosius ir gauti amunicijos atsargų.

Su tuo sutiko ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatijus, kuris atskirame interviu televizijai sakė, kad „rusams netrūksta šaudmenų. Tai visiška netiesa.“ Jis pridūrė, kad per pastarąją parą ukrainiečių pozicijos buvo apšaudytos daugiau kaip keturis šimtus kartų, o priešo pajėgos aplink rytinius Bachmuto, Lymano ir Kupiansko miestus vidutiniškai per dieną panaudoja „daugiau kaip 25 000 sviedinių“.

„Jis [Prigožinas] sugalvoja šią nesąmonę apie apšaudymo krizę. Tačiau pagrindinė jo problema yra nuolatinis mūsų gynybos pajėgų personalo naikinimas. Vadinasi, jis negali papildyti personalo, nes negali įdarbinti žmonių iš kalėjimų“, – sakė S.Čerevatijus.

Rusija, nepaisydama didelių nuostolių, neatsisako planų okupuoti Ukrainos teritoriją – smogia į karinius ir civilinius taikinius, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas vakaro suvestinėje.

„Per šią parą priešas paleido 11 raketų, sudavė 59 smūgius iš oro ir atliko 76 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. Nukentėjo civiliai gyventojai, buvo sugriauti ir apgadinti privatūs namai ir kita civilinė infrastruktūra“, – sakoma Generalinio štabo pranešime. 

Kartu pažymima, kad raketų ir oro smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybė išlieka didelė.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos Tauridės kryptimi neutralizavo 16 priešo ginklų ir karinės technikos, taip pat likvidavo būrį rusų karių, rašo UNIAN.

Apie tai pranešė operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Tavria“ vadas Aleksandras Tarnavskis.

Pasak jo, Rusija ir toliau pagrindines pastangas skiria puolamosioms operacijoms Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis vykdyti, aktyviai naudoja operatyvinę-taktinę ir karinę aviaciją, kad smogtų Ukrainos karių pozicijoms.

Kaip pažymėjo A.Tarnavskis, per praėjusią parą Rusija 26 kartus atakavo ukrainiečių pozicijas, tačiau nesėkmingai ir atsitraukė.

„Naudodamas tankus, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir patrankų artileriją, priešas apšaudo mūsų dalinių pozicijas ir gyvenvietes, besiribojančias su sąlyčio linija. Artilerijos ugniai koreguoti priešas naudoja bepiločius orlaivius. Iš viso per dieną Tauridės kryptimi užfiksuoti 376 apšaudymai“, – sakė jis. 

Jis informavo, kad Tauridės krypties gynybos pajėgų raketinių dalinių ir artilerijos padaliniai per dieną įvykdė 644 ugnies užduotis. 

„Kalbame apie kovą su priešlėktuviniais pabūklais ir darbą su anksčiau nustatytais planiniais taikiniais. Priešo nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudarė daugiau nei kuopos (rusų kuopoje yra nuo 90 iki 120 žmonių – UNIAN).

Sunaikinta ir apgadinta 16 vienetų priešo ginklų ir karinės technikos. Visų pirma 5 tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuoti transporteriai, šarvuotos kovos mašinos, KShM, 2 bepiločiai orlaiviai “Supercam„, dronas “Zala„, bepilotis orlaivis “Orlan-10„ ir automobilių technika“, – sakė A.Tarnavskis.

Į atsargą išėjęs britų generolas seras Richardas Barronsas, 2013-2016 m. vadovavęs Jungtinei pajėgų vadavietei (dabar – Strateginė vadavietė), interviu Jungtinės Karalystės nacionaliniam transliuotojui (BBC) siūlo nedėti daug vilčių į plataus masto Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą, bent jau artimiausiu metu.

Jo skaičiavimais, Ukrainos kariuomenė operacijai yra parengusi apie 60 tūkst. kovotojų, o Rusijos kariuomenė fronte yra sutelkusi apie 300 tūkst. karių, manoma, kad dar apie 200 tūkst. yra rezervo ešelone.

Generolo nuomone, net ir pačiomis palankiausiomis sąlygomis kontrpuolimo operacija gali būti vykdoma tik ne ilgesnėje kaip 25 kilometrų ilgio fronto linijoje, nes būtent ten Ukrainos kariai galėtų susikurti kiekybinį pranašumą, būtiną gynybai pralaužti.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Kalbant apie tokios operacijos siužeto ir tikslo pasirinkimą, R.Barronso teigimu, tikslinga ją vykdyti siekiant nutraukti svarbias komunikacijas, pavyzdžiui, atkirsti Krymą arba prasiveržti gilyn pro gerai parengtą Rusijos gynybą ir kelti grėsmę užnugaryje.

Tai leistų visiems pajusti, kad nugalėti Rusijos kariuomenę įmanoma, nors 2023 m. tai vargu ar įvyks, pažymėjo į atsargą išėjęs karininkas.

Jis tvirtino, kad tolesnių Ukrainos karinių operacijų sėkmė tiesiogiai priklausys nuo pačių ukrainiečių noro kariauti užsitęsusį karą.

R.Barronsas taip pat mano, kad Kyjivo sąjungininkai turės sukurti pramoninį karinės produkcijos pagrindą, o tai bus labai brangu, tačiau ne taip brangu kaip galima tiesioginė konfrontacija su Rusija.

Rusija vystys savo karinius objektus sąjungininkės Kirgizijos teritorijoje, pareiškė Kremlius pirmadienį po abiejų šalių vadovų derybų Maskvoje.

„Valstybių vadovai pabrėžė Kirgizijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo ir Rusijos karinių objektų plėtros jos teritorijoje svarbą“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Ukrainos kariuomenės „Terra“ padalinio vadas Mykola Volochovas, įprastai šaukiamas „Abdullah“, pareiškė, kad Bachmuto sektoriuje ukrainiečiai išlaisvino vieną kilometrą savo žemės, o jo kariai toliau siekia rezultato.

„Dirbame, turime rezultatą – kilometras, visas kilometras ukrainietiškos žemės išvalytas ir išvaduotas nuo “Wagner„ pajėgų, išvaduotas nuo okupantų. Mes ir toliau dirbame. Manau, kad šiandien tai dar ne viskas. Pergalė bus mūsų. Šlovė Ukrainai“, – geromis naujienomis dalinosi karys.

Dėl Donecko srityje esančio Bachmuto miesto itin įtemptos kovos vyksta nuo praėjusių metų vasaros. Nors rusams šis miestas nėra strategiškai svarbus, jie stengiasi jį užimti bet kokiomis priemonėmis. Rusija nusprendė užimti Bachmutą iki gegužės 9 d. – jų švenčiamos Pergalės dienos – tačiau, panašu, kad šis planas žlunga.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Kinijos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į pranešimus apie Europos Sąjungos siūlomas sankcijas Kinijos bendrovėms dėl jų tariamo dalyvavimo remiant Rusijos karo aparatą, pareiškė, kad prieštarauja bet kokiems prekybos apribojimams.

„Atkreipėme dėmesį į atitinkamus pranešimus. Kinija griežtai priešinasi neteisėtoms sankcijoms dėl Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimo“, – pirmadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas per eilinę trumpą spaudos konferenciją.

„Kinijos ir Rusijos ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas yra atviras ir nuoširdus. Jis niekada nėra nukreiptas prieš jokią trečiąją šalį ir netoleruoja jokios trečiosios šalies kišimosi ar prievartos“, – pridūrė Wang Wenbinas, sakydamas žurnalistams, kad Kinija imsis ryžtingų veiksmų savo interesams apsaugoti.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas

Pirmininkaujančios Švedijos atstovas spaudai atsisakė komentuoti situaciją prieš pradinę ES ambasadorių diskusiją.

Tuo tarpu Kinijos valstybės patarėjas ir užsienio reikalų ministras pradeda savaitę truksiantį vizitą Europoje, kurio metu sustos Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje.

Kinija tvirtino, kad netiekė ginklų Rusijai remti jos kare Ukrainoje, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas pakartojo, kad Pekinas laikosi „objektyvios ir nešališkos pozicijos“ dėl karo ir remia taikos derybas.

Praėjusiais metais Kinijos valstybinės gynybos įmonės palaikė prekybos santykius su Rusijos gynybos įmonėmis, kurioms taikomos sankcijos.

CNN peržiūrėjus pagrindinių bendrovių muitinės įrašus, nebuvo rasta jokių įrodymų, kad kokios nors prekės, kuriomis keičiamasi, tiesiogiai maitina Rusijos karą.

Europos Sąjunga, siekdama pažaboti Rusijos pajėgumus tęsti karą Ukrainoje ir stiprinti jos tarptautinę izoliaciją, svarsto į naująjį antirusiškų sankcijų paketą įtraukti ir Kinijos bendroves, pranešė leidinys „Financial Times“. Tai – būtų pirmoji tokia Briuselio iniciatyva nuo invazijos pradžios.

„Septynios Kinijos bendrovės, kaltinamos pardavinėjusios įrangą, kuri gali būti naudojama ginkluotėje, įtrauktos į naują sankcijų paketą, kurį šią savaitę svarstys ES valstybės narės“, – teigiama straipsnyje.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Leidinyje teigiama, kad iki šiol Briuselis vengė kivirčų su Kinija, remdamasis tuo, kad nėra įrodymų, jog Pekinas teikia Maskvai karinę pagalbą. Tačiau dabar ES gali supykdyti Kiniją, kuri anksčiau tikėjosi patraukti europiečius į savo pusę pasaulinėje konfrontacijoje su JAV.

Be to, Briuselis siūlo įvesti sankcijas kai kurioms Irano bendrovėms, susijusioms su dronų gamyba ir tiekimu Rusijai. Europos Komisija taip pat pasiūlė išplėsti prekių, kurias draudžiama importuoti į Rusiją, sąrašą.

Taip pat svarstoma galimybė uždrausti naftos tanklaiviams įplaukti į ES uostus, jei jie be pateisinamos priežasties jūroje išjungia savęs identifikavimo sistemas ir taip nuslepia savo buvimo vietą. Anksčiau žiniasklaida ne kartą rašė, kad taip Rusija apeina naftos tiekimo į ES embargą, apsimesdama, kad ji atgabenta iš kokio nors kito regiono.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija faktiškai sustabdė grūdų iniciatyvą, leidžiančią Ukrainai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, atsisakydama registruoti laivus, kad jie galėtų įplaukti, ir juos patikrinti, pirmadienį pareiškė Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministerija.

„Dėl destruktyvios Rusijos politikos neįmanoma parengti patikrinimo plano pagal JKC (Jungtinio koordinavimo centro) procedūras, kuriose numatyta, kad visos šalys turi susitarti dėl kasdienio patikrinimo plano tiek išvykstant, tiek atvykstant“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ministerija.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Turkijos teritoriniuose vandenyse patikrinimo laukia 90 laivų, iš kurių 62 nori įplaukti pakrovimui.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Ukrainos grūdus plukdantis laivas

Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas per grūdų koridorių balandį nesiekė net 3 mln. tonų, teigė ministerija.

Juodosios jūros grūdų iniciatyva leidžia Ukrainai eksportuoti grūdus ir kitus žemės ūkio produktus nepaisant karo ir Juodosios jūros uostų blokados. Susitarimas 120 dienų buvo pasirašytas 2022 metų liepą Stambule, dalyvaujant Jungtinėms Tautoms, Ukrainai, Turkijai ir Rusijai. Vėliau jis buvo pratęstas iki kovo mėnesio.

Susitarimas kovą buvo antrą kartą pratęstas, tačiau ne 120 dienų periodui, kaip anksčiau. Rusija, kuri skundėsi dėl kliūčių jos pačios eksportui, reikalavo, kad pratęsimas galiotų tik 60 dienų.

Praėjusį mėnesį Maskva sakė, jog reikia įvykdyti virtinę sąlygų, kad Rusija pratęstų minimą susitarimą ilgiau nei iki gegužės 18-osios. 

Rusijos maisto ir trąšų eksportui į pasaulio rinkas netaikomos jokios sankcijos, bet yra problemų dėl antrinių sankcijų laivybos ir draudimo kompanijoms, bankams.

Rusams pirmadienį apšaudžius Ukrainos Chersono sritį sužeisti devyni žmonės, pranešė pareigūnai.

Per Stanislavo apšaudymą buvo sužeisti šeši žmonės, įskaitant vaiką, platformoje „Telegram“ sakė karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Rusų kariuomenė taip pat smogė gyvenvietėms Chersono ir Beryslavo rajonuose, kur buvo sužeisti dar trys žmonės, nurodė Generalinė prokuratūra.

„Reuters“/„Scanpix“/Chersonas po Rusijos atakų

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas interviu metu vienai ukrainiečių televizijai pareiškė, kad Rusija mūšyje dėl Bachmuto prarado 100 tūkst. karių.

Anot atstovo spaudai, tokie būtų „grubūs skaičiavimai“.

„Esu tikras, kad tolesnis patikrinimas tik parodys, jog šis skaičius dar didės. Tai natūralu, nes priešas naudoja vadinamuosius mėsmalės išpuolius kaip pagrindinį karo metodą“, – sakė S.Čerevatas.

Jo teigimu, per pastarąją parą Rusija Ukrainai sudavė apie 415 artilerijos smūgių.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Pulkininkas taip pat pažymėjo, kad neatrodo, jog Rusijai trūktų šaudmenų, nors samdinių grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas teigia priešingai.

„Tokie „Wagner“ grupės vadovo pareiškimai greičiausiai susiję su tuo, kad jis per daug žadėjo dėl Bachmuto užėmimo ir sugalvojo šią nesąmonę apie šaudmenų trūkumą, nes, be gyvosios jėgos nuostolių, kitų „pergalių“ neturi“.

Rusijos oligarchas Andrejus Kovaliovas sukritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą ir jos pasekmes Rusijai.

Vaizdo įraše, kuriuo A.Kovaliovas pirmadienį pasidalijo susirašinėjimo platfomos „Telegram“ kanale, verslininkas sakė iš pradžių buvęs įsitikinęs, kad Rusijos kariai pralauš Ukrainos gynybą ir greitai, per dvi ar tris savaites, užims Kyjivą. Jis išreiškė nuostabą, kad taip neįvyko.

A.Kovaliovas atkreipė dėmesį į didelius Rusijos nuostolius nuo įsiveržimo į Ukrainą – įskaitant Rusijos karių atsitraukimą iš pozicijų, kurias jie pasiekė karo pradžioje, žeminantį Rusijos karo laivo „Moskva“ nuskendimą praėjusių metų balandį, sprogimą ant tilto, jungiančio aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, ir neseniai įvykdytą tariamą bepiločio lėktuvo smūgį Kremliui. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Tai nėra speciali karinė operacija, tai baisus karas“, – sakė verslininkas per tiesioginę transliaciją, skirtą Visos Rusijos verslininkų judėjimui.

 „Visas pasaulis yra prieš mus. Šimtas dvidešimt dvi šalys balsavo už tai, kad pripažintų mus agresoriumi“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją.

Rezoliucija, kurioje karas prieš Ukrainą kvalifikuojamas kaip „Rusijos Federacijos agresija“, surinko 122 balsus, įskaitant balsus iš Kinijos ir Indijos – dviejų šalių, kurios iš pradžių vengė pasmerkti Maskvos plataus masto invaziją.

Atskirame iš anksto įrašytame vaizdo įraše, paskelbtame jo „Telegram“ kanale, A.Kovaliovas šiek tiek sušvelnino savo toną, siūlydamas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „pasikviesti į tarnybą suverenius verslininkus“, kad šie padėtų „užtikrinti pergalę kare“.

Andrejus Kovaliovas yra Rusijos nekilnojamojo turto verslininkas, visuomenės veikėjas ir Visos Rusijos verslininkų judėjimo pirmininkas.

Remiantis jo biografija judėjimo interneto svetainėje, anksčiau jis ėjo vyriausybines pareigas ir buvo Maskvos miesto Dūmos narys. 2012 m. Kovaliovas buvo įtrauktas į žurnalo „Forbes Russia“ sudarytą „Rusijos nekilnojamojo turto karalių“ sąrašą, jo pajamos siekė 55 mln. dolerių.

Rusijos propagandistas, buvęs apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos „ministras“, nuteistas orlaivio MH17 byloje Igoris Strelkovas-Girkinas pareiškė, kad jei rusai laimės Ukrainoje, Rusija pradės „karą dėl Kazachstano“.

Šią nuomonę I.Girkinas išsakė per vieną iš savo propagandinių laidų.

„Dabar Rusijos laukia labai rimta kova dėl Kazachstano, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis šis karas. Tai yra, jeigu Rusijos Federacija išliks, jeigu ji laimės šį karą (jeigu mes nelaimėsime, mūsų niekas nebelaukia), tada vyks kova dėl Kazachstano.

„Scanpix“/AP nuotr./Igoris Girkinas

Jei nepavyks Kazachstane sukurti visiškai lojalios Rusijai vyriausybės, rizikuojame turėti dar vieną frontą. Net ir šiame kare, net ir artimiausioje ateityje“, – sakė IGirkinas.

I.Girkinas sumaniai tyčiojasi iš rusų okupantų, prognozuodamas jų pralaimėjimą ir kritikuodamas juos už neveiklumą mūšio lauke. 

Sekmadienį Rusijai apšaudžius Odesos regioną, buvo sugriautas sandėlis su Raudonojo Kryžiaus humanitarine pagalba, o pagalbos teikimas buvo sustabdytas.

„Dėl 2023-05-07 Odesos srities apšaudymo raketomis visiškai sunaikintas Ukrainos Raudonojo Kryžiaus draugijos Odesos regioninės organizacijos nuomojamas sandėlis, kurio plotas – 1000 kv. m. Gaisras visiškai sunaikino sandėlyje laikytą humanitarinę pagalbą Odesos regionui“, – teigė raudonojo Kryžiaus atstovai. 

Raudonojo Kryžiaus organizacijos raketos smūgio metu nebuvo. Humanitarinės pagalbos teikimas ir kai kurių Ukrainos Raudonojo Kryžiaus Odesos regioninės organizacijos projektų veikla buvo sustabdyta.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį atvyks į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos atstovas spaudai.

„Vizito metu bus aptarti visi mūsų santykių su Ukraina aspektai“, – pirmadienį žurnalistams sakė atstovas spaudai Ericas Mameris.

Jis pakartojo, kad „ES parama šaliai yra nepajudinama“.

Tai bus jau penktas U. von der Leyen vizitas į Ukrainos sostinę nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį.

Tokie vizitai į miestą, kuris dažnai patiria Rusijos atakas, vyksta griežto saugumo sąlygomis, o E. Mameris neatskleidė tikslių programos detalių.

„Žinoma, pastebėjote, kad šis vizitas vyks Europos dieną“, – sakė E. Mameris, turėdamas omenyje kasmetinę Europos vienybės šventę, skirtą Antrojo pasaulinio karo pabaigai žemyne pažymėti.

„Atsižvelgdami į tai, nuoširdžiai sveikiname prezidento Zelenskio pranešimą, kad nuo šiol gegužės 9-oji Ukrainoje taip pat bus švenčiama kaip Europos diena“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga pasmerkė Rusijos invaziją į provakarietišką kaimynę ir įvedė keletą sankcijų paketų su karo veiksmais susijusiems Rusijos pareigūnams ir įmonėms.

Briuselis taip pat koordinuoja bendras ES valstybių narių pastangas gaminti ir siųsti šaudmenis Ukrainos pajėgoms prieš numatomą kontrpuolimą, kuriuo bus siekiama atgauti Maskvos pajėgų užgrobtą teritoriją.

ES atstovas spaudai prieš naujausią U.von der Leyen kelionę patvirtino, kad jos vadovaujama Europos Komisija pasiūlė vienuoliktąjį sankcijų paketą, kurį turi priimti bloko valstybės narės.

Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos atstovas.

„Šiame pakete daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijų įgyvendinimui, jų veiksmingumui ir tam, kaip išvengti sankcijų vengimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Gegužės 8-9 d. Kyjive teisėsaugos institucijos stiprina saugumo priemones dėl galimos provokacijų ir išpuolių iš Rusijos grėsmės. 

„Gegužės 8 ir 9 d. teisėsaugos pareigūnai kartu su Ukrainos nacionalinės gvardijos nariais ir savanoriškos teritorinės gyybos atstovais sustiprins patruliavimą gatvėse, parkuose ir aikštėse“, – sakoma Kyjivo policijos komunikacijos departamento pranešime.

Visuomenės saugumas ir tvarka taip pat bus užtikrinama galimo gėlių padėjimo vietose, įskaitant vietas prie memorialų (paminklų), dislokuojant patrulius. Šiomis atmintinomis dienomis teisėsaugos pareigūnai taip pat prižiūrės viešąją tvarką prie kapinių. 

Kartu policijos pareigūnai dar kartą ragino piliečius neignoruoti perspėjimų dėl oro pavojaus ir eiti į artimiausią slėptuvę. 

Kartu policija primena, kad deokupuotose regiono teritorijose miškų juostose vis dar išlieka minų pavojus, todėl piliečiai raginami neleisti atostogų miškuose ir vandens telkinių pakrantėse. 

Nerimo lygis laikinai okupuotame Kryme yra gana aukštas. Rusai pamažu pakuoja savo lagaminus. Tai 24-ajam Ukrainos kanalui pareiškė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

Pasak jos, „Telegram“ tinkle yra daugybė kanalų, kuriuose pranešama, kur ir kas skraido, informuojama apie kovinius bepiločius orlaivius, pateikiamos rekomendacijos, kaip pasislėpti ir nenukentėti raketų – tai netiesioginiai požymiai, kad nerimo lygis yra labai aukštas.

Anot jos, okupantai taip pat nerimauja ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo pagrobto turto. Jie bando pervežti savo automobilius pavogtus daiktus į Rusijos teritoriją. Krymo tilto uždarymas jiems kelia didelį nerimą, nes ne visi spėjo išvežti pagrobtą turtą.

„Matome, kad rusai ir toliau pakuoja „čemodaną“, – apibendrino N.Humeniuk.

Rusijos kontroliuojamą Polohų miestą Zaporižios srityje apšaudo Ukrainos pajėgos, pirmadienį pareiškė Rusijos įvestos Zaporižios srities karinės-civilizacijos administracijos pagrindinės tarybos narys Vladimiras Rogocas. 

„Preliminariais duomenimis, yra sužeistų [žmonių], taip pat padaryta žala ir sunaikinta civilinė infrastruktūra“, – teigė jis.

V.Rogovo teigimu, valdžios institucijos jau evakuoja civilius gyventojus iš miestų palei fronto liniją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos raketų smūgio Zaporižioje padariniai

„Dėl suintensyvėjusio Zaporižios srities fronto zonų apšaudymo buvo priimtas sprendimas laikinai perkelti gyventojus į saugias vietoves. Besitęsiančios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos rodo, kad šis sprendimas buvo teisingas“, – pridūrė tarybos narys.

Pasak Rusijos paskirto laikinai einančio srities karinės administracijos vadovo pareigas Jevgenijaus Balickio, iš Rusijos okupuotų miestų ir miestelių, esančių netoli fronto linijos Zaporižios srityje, evakuota daugiau kaip 1 600 žmonių, įskaitant 660 vaikų.

Sekmadienį J.Balickis tvirtino, kad evakuotieji „turi viską, ko jiems reikia: maistą, vietą miegoti, nuolatinį ryšį ir konsultacijas su specialistais“.

Rusija kontroliuoja didžiąją Zaporižios srities dalį, todėl ji gali tapti Ukrainos taikiniu, jei ši pradėtų labai laukiamą kontrpuolimą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad, prie Bachmuto vykstančių kovų įkarštyje, buvo sunaikinti penki Rusijos pajėgų lauko amunicijos sandėliai.

Per pastarąją parą Bachmuto sektoriuje įvyko 29 susišaudymai, tačiau Rusijos pajėgos ir toliau bando perimti miesto kontrolę.

Pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas nacionalinio telemaratono metu teigė, kad rusai 415 kartų iš patrankų ir raketinės artilerijos apšaudė ukrainiečių pozicijas.

„Įvyko šeši oro antskrydžiai, šiuose mūšiuose žuvo 124 okupantai, 164 buvo sužeisti. Taip pat buvo smogta priešo tankui T-72, dviem elektroninės kovos stotims “Strizh„ ir penkiems lauko amunicijos sandėliams“, – pranešė ginkluotųjų pajėgų atstovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Jis taip pat pabrėžė, kad rusams neegzistuoja joks „šaudmenų badas“, nes vidutiniškai priešas per dieną Bachmuto ir Lymano-Kupjansko sektoriuose sunaudoja daugiau kaip 25 tūkst. sviedinių.  

Anto S.Čerevato, per pastaruosius devynis mėnesius Bachmuto srityje žuvo 20 000 rusų.

„Kalbame apie 100 000 aukų, iš kurių 20 000 yra žuvusieji Bachmuto srityje per devynis mėnesius. Taigi galime sakyti, kad tai vis dar labai konservatyvus įvertinimas. Ir manau, kad tolesnis nuostolių patikrinimas tik padidins“, – pridūrė jis.

Pirmadienį valdžios institucijos visoje Ukrainoje paskelbė oro pavojaus lygį.

11.56 val. Kyjivo, Voluinės, Žytomyro, Chmelnyckio, Černihivo, Čerkasų ir Kirovohrado srityse pradėjo kaukti sirenos. Po kelių minučių pavojaus signalai pasklido po visą šalį.

Sirenų garsas reiškia raketų ir oro smūgių grėsmę. 

Vadinamoji Donecko liaudies respublika (DLR), Rusijos neteisėtai okupuota ir aneksuota teritorija Rytų Ukrainoje, paskelbė apie pirmąją grūdų eksporto siuntą iš Mariupolio uosto.

„Mariupolio komerciniame jūrų uoste pakrautas pirmasis laivas, gabenantis grūdus iš Donecko liaudies respublikos“, – pirmadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė prorusiškos DLR vadovo pareigas einantis Denisas Pušilinas.

Ukrainos valdžios institucijos tvirtino, kad iš Mariupolio eksportuojami grūdai buvo „pavogti“ iš šalies, tačiau pridūrė, kad šis žingsnis daugiausia skirtas propagandai, nes uostas nėra pilnai funkcionuojantis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Grūdus iš Ukrainos uostų gabenantys laivai Bosforo sąsiauryje

„Pirmieji trys su puse tūkstančio tonų ukrainietiškų grūdų iš Zaporižios ir Donecko sričių buvo pavogti padedant Mariupolio jūrų uostui“, – sakė Ukrainos Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Pakrovimas užtruko apie savaitę, o tai rodo mažą uosto efektyvumą. Galima teigti, kad šis krovinys yra panašesnis į propagandos kūrinį“, – pridūrė jis. 

„Tačiau faktas yra faktas. Ukrainos grūdų grobstymas vėl įgauna pagreitį. Dabar tai vyksta jūra.“

Kyjivo meras Vitalijos Klyčko pareiškė, kad praėjusią naktį Rusijos įvykdyta ataka prieš Kyjivą buvo pati masiškiausia nuo invazijos pradžios, paskelbė naujienų agentūra „Unian“.

Meras tai sakė žiniasklaidos atstovams lankydamasis vieno iš numušto bepiločio lėktuvo kritimo vietoje Sviatošinskio rajone.

„Mūsų oro gynybos pajėgų dėka visi 36 dronai buvo numušti. Tai masiškiausia ataka prieš mūsų miestą nuo karo pradžios“, – tvirtino sostinės meras.

Jis pažymėjo, kad per išpuolį niekas nežuvo. Tačiau buvo apgadinta nemažai objektų. Visų pirma, pasak V.Klyčko, buvo apgadinti gyvenamieji namai, taip pat vaikų darželis ir mokykla. Didžiausia žala padaryta gyvenamajam daugiaaukščiam pastatui Sviatošinskio rajone.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos apšaudytas daugiabutis Kyjive

„Žmonės iš šio pastato taip pat buvo sužeisti... Šiandien sužeisti 5 žmonės, du iš jų yra ligoninėje. Vienas žmogus buvo operuotas. Nė vienam iš sužeistųjų pavojus gyvybei negresia. Operuoto asmens būklė stabili, ką tik kalbėjau su gydytojais...“, – sakė meras.

Teigiama, kad 3 pastato butai smarkiai apgadinti, o daugumos kitų pastato butų langai išdaužyti. 

„Dabar komisija dirbs, kad išsiaiškintų, ar pažeistos laikančiosios konstrukcijos. Preliminariai galime pasakyti, kad laikančiosios konstrukcijos nėra pažeistos... Kai bus padarytos išvados, pradėsime būsto atstatymą, kad žmonės galėtų grįžti į savo namus. Miestą stengsimės atstatyti kuo greičiau“, – tikino V.Klyčko.

Oro pavojus sostinėje ir regione naktį truko daugiau kaip 3 valandas.

Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas telemaratono eteryje pareiškė, kad privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino pareiškimai apie tariamą „šaudmenų badą“ yra padiktuoti įsipareigojimų, kurių jis negali įvykdyti.

„Pagrindinė Prigožino pareiškimų priežastis yra ta, kad jis prisiėmė karinius įsipareigojimus, nesugeba jų įvykdyti, įskaitant Bachmuto užėmimą, ir sugalvoja šią nesąmonę apie šaudmenų badą“, – tvirtino atstovas spaudai.

Nors, pasak S.Čerevato, iš tikrųjų pagrindinė J.Prigožino problema yra nuolatinis Ukrainos gynybos pajėgų vykdomas gyvosios jėgos likvidavimas, taigi ir negalėjimas papildyti jų gretų, nes jam nebeleidžiama verbuoti žmonių iš kalėjimų.

„Pati valdžia jų neduoda, o kaliniai nelabai nori išvykti, nes supranta, kad tai bilietas į vieną pusę“, – pridūrė S.Čerevatas.

Penktadienį J.Prigožinas paskelbė apie tariamą savo samdinių pasitraukimą iš Bachmuto gegužės 10 d. To priežastimi jis įvardijo „šaudmenų badą“.

Nepaisant „Wagner“ vadovo pareiškimo, kaip anksčiau pažymėjo Serhijus Čerevatas, jo pajėgoms priklausantys vyrai ir toliau yra puolamoji jėga mieste.

Vėliau J.Prigožinas teigė gavęs Gynybos ministerijos patikinimą, kad jo samdiniai gaus šaudmenų. Taip pat esą buvo pažadėta pasitelkti generolą Sergejų Surovikiną, kuris anksčiau vadovavo okupantams Ukrainoje.

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas interviu metu naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ teigė, kad, jo nuomone, privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino dažni pareiškimai apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą yra Rusijos elito pasirengimo gyvenimui po pralaimėjimo kare su Ukraina dalis.

„Tokie žmonės kaip J.Prigožinas, kai kalbame apie Rusijos vadinamąją visuomenę, jei jie ką nors sako, tai sako ne tik savo vardu, bet ir savo partnerių, mecenatų, kurie leidžia tokius pareiškimus ir tokias kalbas, vardu“, – sakė A.Jusovas. 

Jo įsitikinimu, dalis Rusijos vadinamojo politinio ir valdančiojo elito svarsto įvairius scenarijus, tarp jų ir planuoja kažkokį gyvenimą po Vladimiro Putino, po pralaimėjimo kare su Ukraina.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Todėl jie rengia įvairius apokaliptinius (bet iš tikrųjų realius) scenarijus Rusijai“, – pridūrė gynybos žvalgybos atstovas.

A.Jusovas aiškino, kad galimai net skirtingos socialinės aplinkos konkuruoja tarpusavyje: „pavyzdžiui, Prigožinas ir Girkinas, švelniai tariant, nemėgsta vienas kito viešojoje erdvėje. Tačiau jų naratyvai dažnai nurodo tas pačias okupacinės kariuomenės problemas“. 

Jo nuomone, susiskaldymo apimtys tik didės.

Tuo tarpu J.Prigožino pareiškimą apie „Wagner“ pajėgų pasitraukimą iš Bachmuto A.Jusovas vertino kaip pasiruošimą „kraštutinumų paieškoms“ ateityje.

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo spaudai Jurigaus Ihnato, naktį Rusija į Odesą paleido apie aštuonias sparnuotąsias raketas „KH-22“, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Jo teigimu, tai buvo senesnės sovietinės raketos ir „kai kurios iš jų nepasiekė taikinių“.

Nepaisant akivaizdaus jų senumo, sausio 14 d. Rusija panaudojo tokias pat raketas per ataką prieš gyvenamąjį namą Dnipro mieste, per kurią žuvo 40 civilių ir buvo sužeista daugiau kaip 70 žmonių.

Ukrainos karinės oro pajėgos anksčiau pranešė, kad Rusija atakavo Odesą naudodama Tu-22 M3 tolimojo nuotolio bombonešius iš Tarchankuto kyšulio Rusijos okupuotame Kryme.

Pasak Odesos karinės administracijos atstovo spaudai Serhijaus Bratčuko, Odesoje nukentėjo maisto produktų bendrovės sandėlis ir poilsio zona Juodosios jūros pakrantėje. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Jau antrą dieną iš eilės rusai į okupuotą Mariupolį gabena sunkiąją techniką ir oro gynybos sistemas. Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. 

„Registruojame tankų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų judėjimą iš Berdiansko krypties link Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos ir Novoazovsko rajono.

Paskelbus dviejų dienų evakuaciją, okupantai pradėjo sunkiosios technikos ir priešlėktuvinės gynybos sistemų perkėlimą į Mariupolį“, – rašė jis.

Pirmadienį Chersono vietos gyventojai pranešė, kad girdi sprogimus. Regione paskelbtas oro pavojus.

„Sprogimai Chersone“, – sakoma žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplatintuose pranešimuose.

Anksčiau pranešta, kad šeštadienį Rusijos pajėgos apšaudė Chersoną ir jo apylinkes.

Po dienos Rusijos kariai taip pat taikėsi į gyvenvietes Chersono srityje. Dėl atakų žuvo 6 žmonės, dar keli buvo sužeisti.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, Europai minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą, pažadėjo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje bus nugalėtos taip, kaip Antrojo pasaulinio karo metais buvo nugalėta nacistinė Vokietija.

„Visas senas blogis, kurį šiuolaikinė Rusija sugrąžina, bus nugalėtas, kaip buvo nugalėtas nacizmas“, – sakė V.Zelenskis vaizdo pareiškime. 

„Kaip tada kartu naikinome blogį, taip ir dabar kartu kovojame su panašiu blogiu“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/TT NEWS AGENCY nuotr./Volodymyras Zelenskis

1945 metų gegužės 8-ąją nacistinė Vokietija pasidavė Sąjungininkų pajėgoms, ir šią dieną Europa mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Tuo tarpu Rusija ją mini gegužės 9-ąją.

V.Zelenskis sakė, kad pateikė parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį gegužės 8-ąją Ukrainoje būtų oficialiai minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga, o gegužės 9 dieną švenčiama Europos diena, taip dar labiau atsiribojant nuo Maskvos.

Jis sakė, kad Kremlius yra atsakingas už „agresiją ir aneksiją, okupaciją ir deportaciją, masines žudynes ir kankinimus“.

„Į visa tai bus atsakyta mūsų pergale – Ukrainos ir laisvojo pasaulio pergale“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Gegužės 9-ąją švenčiama Pergalės diena, kai rusai mini 1945 m. pasibaigusį vadinamąjį „didįjį patriotinį karą“, per 23 Vladimiro Putino valdymo metus pamažu tapo pagrindine Rusijos tapatybės vizijos dalimi.

„Jaučiamas toks nervingumas, kokio dar niekada nebuvau matęs, – leidiniui „The Guardian“ sakė vienas Maskvos mero biuro pareigūnas. – Bet Pergalės diena turi vykti, kitos išeities nėra.“

Dar prieš bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių Rusijos vadovybėje buvo nerimo ženklų dėl šventės, baiminantis Ukrainos smūgių.

Mažiausiai šeši Rusijos regionai atšaukė iškilmes.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per praeitų metų Pergalės dieną

„Putinui tai neabejotinai svarbiausias metų įvykis“, – tvirtino Andrejus Kolesnikovas, Maskvoje įsikūrusio Tarptautinės taikos fondo „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis bendradarbis.

„V.Putinas visą savo legitimumą kildina iš šio parado, vaizduodamas save tiesioginiu kariuomenės, nugalėjusios nacistinę Vokietiją, įpėdiniu.“

Atsižvelgdamas į šią svarbą Kremliui, paradas Maskvoje vyks, pažymėjo A.Kolesnikovas.

„Tai taip pat yra Putino galimybė parodyti tautai, kad jis vis dar stiprus ir kontroliuoja vadinamąją specialiąją karinę operaciją Ukrainoje“, – pridūrė ekspertas.

Tačiau gegužės 9-osios išvakarėse Rusija toli gražu neatrodo triumfuojanti kare, kuris, kaip iš pradžių tikėjosi, truks kelias savaites.

Ekspertų teigimu, miestuose, kuriuose vyks paradai, atidžiai įvertinus organizuojamas iškilmes, greičiausiai paaiškės, kokią įtampą ir žalą kariuomenei padarė karas.

„Daugumoje karinių paradų žygiuos tik šauktiniai, nes visi kontraktiniai kariai yra Ukrainoje“, – pridūrė analitinių tyrimų centro „Rand Corporation" vyresnioji politikos tyrėja Dara Massicot.

Šiemet atsisakyta ir vieno iš labiausiai atpažįstamų Gegužės 9-osios renginių – „Nemirtingojo pulko“ eisenos, kai iškilmingai žygiuoja žmonės su Antrojo pasaulinio karo veteranų giminaičių portretais.

Vienas iš tokio sprendimo paaiškinimų, pasak D.Massicot, yra tai, kad valdžios institucijos nerimauja, jog eitynės gali išryškinti tikrąjį Rusijos nuostolių Ukrainoje mastą, nes giminaičiai atneša žuvusiųjų dabartiniame kare portretus.

A.Kolesnikovas įsitikinęs, kad antradienį V.Putinas tikriausiai brėš istorines paraleles tarp dviejų karų, klaidingai vaizduodamas Ukrainą kaip nacistinės Vokietijos įpėdinę.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris yra įsitikinęs, kad iki metų pabaigos bus įmanoma surengti „tikras derybas“ tarp Ukrainos ir Rusijos. 

Interviu CBS naujienų tarnybai H.Kissingeris sakė, kad abiejų šalių derybas įmanomomis padarys Kinija.

„Dabar, kai į derybas įsitraukė Kinija, manau, kad iki metų pabaigos jos pasieks kulminaciją. Mes kalbėsime apie derybų procesus ir net tikras derybas“, – sakė H.Kissingeris.

Tiesa, praeityje jis ne kartą pasižymėjo skandalingais pareiškimais apie Rusijos karą Ukrainoje. Be kita ko, jis teigė, esą „Ukraina turi atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai“.

Karo pradžioje šalys surengė kelis derybų raundus, vienas iš jų vyko Turkijoje. Tačiau šie susitikimai neatnešė jokios reikšmingos pažangos. Kol kas Ukraina ir Rusija palaiko labai mažai kontaktų, dažniausiai dėl apsikeitimo karo belaisviais.

Kartkartėmis Rusija viešai ragina pradėti derybas. Visų pirma kovo mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva neatsisako „rimtų derybų“ dėl Ukrainos, o prieš kelias dienas jis kalbėjo apie būtinybę vesti derybas, kad būtų nutrauktas karas prieš Ukrainą.

Tačiau Ukraina derybų klausimu laikosi kitokios pozicijos. Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad derybos su Rusija įmanomos tik nutraukus karo veiksmus ir išvedus Rusijos kariuomenę iki 1991 m. Ukrainos sienų.

Tuo pat metu užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažymėjo, kad nors Rusija teigia norinti nutraukti karą, jos vykdomas Ukrainos kaimų ir miestų bombardavimas ir apšaudymas, siekiant nužudyti kuo daugiau žmonių ir užgrobti kuo daugiau teritorijos, rodo priešingai.

Iš Rusijos laikinai okupuotos Zaporižios srities evakuota daugiau kaip 1 600 gyventojų, pirmadienį pranešė Rusijos remiama Ukrainos regiono administracija.

Rusija kontroliuoja didžiąją Zaporižios dalį, o evakuacija pradėta sklandant gandams apie numatomą Ukrainos kontrpuolimą, nes pietinis regionas gali tapti pagrindiniu taikiniu Kyjivui.

Tarp evakuojamų asmenų buvo 660 nepilnamečių ir 230 psichiatrinių ligonių, sakė srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Jevgenijus Balickis.

Rusijos remiamas pareigūnas tvirtino, kad penktadienį prasidėjusi evakuacija buvo „būtina priemonė“ dėl „suintensyvėjusio gyvenviečių apšaudymo“ netoli fronto linijos.

Ukrainos pareigūnai kaltino Rusiją, kad ji evakuaciją naudoja prievartinei ukrainiečių deportacijai.

Tuo tarpu ekspertai nuogąstauja, jog Rusija evakuaciją pradėjo suprasdama, kokį pavojų kelia Zaporižios atominės elektrinės dabartinė būklė.

„Zuma press“/„Scanpix“/Zaporižios sritis

Šeštadienį Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, jog jam didelį susirūpinimą kelia „vis labiau įtemptos, stresą keliančios ir sudėtingos sąlygos darbuotojams ir jų šeimoms didžiausioje Europos atominėje elektrinėje“ ir „labai realus pavojus branduolinei saugai ir saugumui“.

„Privalome veikti dabar, kad išvengtume sunkios branduolinės avarijos grėsmės ir su ja susijusių pasekmių gyventojams ir aplinkai“, – perspėjo R.Grossi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas rytiniame karo eigos atnaujinime paskelbė, jog sunaikino visus 35 Irano gamybos bepiločius orlaivius „Shahed“, kuriuos Rusija pirmadienį anksti ryte paleido per išpuolių bangą visoje šalyje.

Pranešime nurodyta, kad Rusija taip pat sudavė 16 raketų smūgių miestams ir regionams, įskaitant Charkivą, Chersoną, Mykolajivą ir Odesą, taip pat surengė 61 oro antskrydį.

Pranešime teigiama, kad įvykdyti 52 apšaudymo atvejai, kurių metu buvo sužeisti ir nužudyti civiliai gyventojai: „Deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų, apgadinti aukštybiniai pastatai, privatūs gyvenamieji namai ir kita civilinė infrastruktūra.“

Generalinis štabas įspėjo, kad raketų ir oro smūgių visoje Ukrainoje tikimybė išlieka didelė.

Rusijos kariuomenės verbuotojai ėmė taikytis į migruojančius Vidurio Azijos darbininkus, kad šie tarnautų Ukrainoje, kasdienėje karo apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pranešama, kad verbavimo kampanijos vykdomos mečetėse ir imigracijos tarnybose. Migrantus bando verbuoti ir imigracijos tarnybų darbuotojai, kalbantys tadžikų ir uzbekų kalbomis.

Pasak „Laisvosios Europos“ radijo verbuotojai siūlo 2 390 JAV dolerių (2163 eurų) registracijos premijas ir iki 4 160 dolerių (3766 eurų) mėnesinį atlyginimą. Migrantams taip pat buvo siūloma pagreitinta Rusijos pilietybės suteikimo tvarka – nuo šešių mėnesių iki vienerių metų vietoj įprastų penkerių metų.

Didelis mėnesinis darbo užmokestis ir registracijos premijos paskatins kai kuriuos migruojančius darbuotojus užsiregistruoti. Tikėtina, kad šie naujokai bus siunčiami į Ukrainos fronto linijas, kur aukų skaičius itin didelis, pranešė britų žvalgyba.

Migrantų įdarbinimas yra dalis Rusijos gynybos ministerijos pastangų įvykdyti savo tikslą – įdarbinti dar 400 tūkst. savanorių kovai Ukrainoje.

Gynybos ministerija atkreipė dėmesį, kad Rusijos valdžia beveik neabejotinai siekia kuo ilgiau atidėti bet kokią naują atvirą privalomą mobilizaciją, kad sumažintų nepasitenkinimą šalies viduje.

Rusijos nuostoliai Ukrainoje sparčiai artėja prie naujos psichologinės ribos – per pastarąją parą žuvo daugiau kaip 500 priešų.

Nuo pirmadienio, gegužės 8 d., bendri priešo nuostoliai siekė maždaug 194 970 karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo „Facebook“ puslapyje.

Pasak pranešimo, buvo sunaikintos penkios priešo šarvuotosios kovos mašinos, 7 tankai, 8 artilerijos sistemos.

Rusų okupantai toliau „evakuoja“ gyventojus iš pietinių Ukrainos regionų. Į degalines jau nustota tiekti degalus, pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime.

Visų pirma rusai paskelbė apie Tokmako gyventojų evakuaciją, kurie vežami Berdiansko kryptimi. 

„Ši procedūra taikoma vadinamosios vietos valdžios atstovams, kolaborantams, vaikams, mokytojams ir auklėtojams. Kartu vaikų tėvams grasinama neįskaičiuoti mokslo metų, jei jie atsisakys „evakuoti“ savo vaikus“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.

Tarp praktinių „evakuacijos“ apraiškų – policijos nuovadų uždarymas. Pavyzdžiui, Veselės kaime kolaborantai net sunaikino policijos nuovados dokumentus.

„Degalinėse nusidriekė eilės prie degalų, o visi vairuotojai buvo informuoti, kad naujų degalų tiekimas neplanuojamas“, – teigia Generalinis štabas.

Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo grasinimai perkelti savo karius į Bachmutą iš kitų fronto ruožų galėjo būti Rusijos karinės vadovybės šantažas, siekiant aprūpinti „Wagner“ samdinius amunicija. Kadangi Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas priverstas nusileisti atskirų dalinių vadų reikalavimams, kyla abejonių dėl Rusijos gebėjimo vykdyti koordinuotą gynybinę kampaniją visoje fronto linijoje.

Apie tai savo naujausioje ataskaitoje skelbia Karo studijų institutas.

Gegužės 6 d. R.Kadyrovas paskelbė laišką, kuriame prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakyti gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir „Rosgvardijos“ vadovui Viktorui Zolotovui leisti perkelti čečėnų „Achmat“ dalinius iš „kitų rajonų“ į „Wagner“ pozicijas Bachmuto sektoriuje.

Pažymima, kad čečėnų pajėgų atitraukimas iš kitų fronto dalių greičiausiai keltų pavojų Rusijos gynybinėms linijoms, kurio V.Gerasimovas ir S.Šoigu ar V.Putinas, atrodo, nenorėjo imtis.

ISW teigė, kad čečėnų daliniai anksčiau buvo pastebėti netoli Bilohorivkos ties Svatovės-Kreminos linija ir Zaporižios srityje, o jų pasitraukimas iš šių pozicijų galėtų pakenkti Rusijos gynybai Ukrainos kontrpuolimo atveju.

Institutas mano, kad S.Šojgu ir V.Gerasimovas, kurie demonstruoja nuoseklią ištikimybę V.Putino įsakymams, galėjo nuspręsti skirti amuniciją „Wagner“ Rusijos prezidento nurodymu.

„Akivaizdu, kad sėkmingos bendros Kadyrovo ir Prigožino šantažo pastangos rodo, jog Gerasimovas iš tikrųjų nekontroliuoja visų Rusijos karinių pajėgų Ukrainoje, nepaisant to, kad jis yra nominalus viso operacijų teatro vadas. Gerasimovas tikriausiai bandė perimti visų Rusijos nereguliariųjų pajėgų kontrolę 2023 m. žiemą, tačiau jam nepavyko dar prieš prarandant Putino palankumą pavasarį“, – mano analitikai.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad po Rusijos raketų atakos netoli pietinio Odesos uostamiesčio sekmadienio vakarą gelbėtojai malšino gaisrus, rašo CNN.

Pranešama, kad raketos pataikė į gamybos įmonę ir rekreacinę zoną prie jūros. Pareiškime priduriama, kad apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Gegužės 8 d. anksti ryte, Maskvai pradėjus dar vieną plataus masto puolimą prieš Ukrainą, per Rusijos smūgius Kyjive buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

Du sužeistieji iš Sviatošynskio rajono buvo perkelti į ligoninę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

Vėliau V.Klyčko pridūrė, kad dronų nuolaužos nukrito ant dviejų aukštų pastato Sviatošynskio rajone, ir pridūrė, kad sprogimai Kyjive tęsėsi.

Miesto karinė administracija pranešė, kad nuolaužos taip pat nukrito centriniame Ševčenkos rajone. Dėl išpuolių apgadintas aukšto slėgio dujų vamzdis. Į įvykio vietą buvo iškviesti gelbėtojai.

Rusijos pajėgos pirmadienio naktį atakuoja Ukrainą dronais. Konkrečiai priešo bepiločiai orlaiviai pastebėti danguje virš Kyjivo ir jo srities, ten veikia Ukrainos oro gynybos pajėgos.

„Kyjivo regionas! Nepilotuojamų orlaivių grėsmė. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos dirba su taikiniais. Likite slėptuvėse ir kitose saugiose vietose, kol baigsis pavojus. Saugokite save ir savo artimuosius!“ – pranešė Kyjivo srities karinė administracija.

Taip pat pranešama apie stiprius sprogimus Odesoje. Odesos srities karinės administracijos atstovai informuoja apie rusų įvykdytą raketų ataką, tačiau detalesnę informaciją žada pateikti vėliau.