Melitopolio meras pranešė apie sprogimus: virš Rusijos karinės bazės kyla dūmai

Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, Vašingtonas įves papildomus apribojimus Irano bepiločiams lėktuvams, kuriuos Rusija naudoja Ukrainai pulti.

Sankcijų paketu, apie kurį bus paskelbta gegužės 31 d., taip pat bus siekiama kovoti su Rusijos dezinformacija, sakė A.Blinkenas spaudos konferencijoje, surengtoje jo vizito Švedijoje metu.

„Darbas, kurį atlikome per pastaruosius dvejus metus, įskaitant eksporto kontrolę, buvo labai svarbus mūsų pastangoms užtikrinti, kad Rusijos invazija į Ukrainą liktų strategine nesėkme“, – sakė A.Blinkenas žurnalistams po susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

Rusija nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. puldinėja Ukrainą naudodama Irane pagamintus bepiločius orlaivius kamikadzes, kurie rengia išpuolius prieš civilius gyventojus ir naikina energetikos objektus visoje šalyje.

Naktį į gegužės 30 d. Rusijos kariai surengė dar vieną bepiločių orlaivių ataką prieš Kyjivo sritį, šį mėnesį jau 17-ą kartą taikydamiesi į Ukrainą.

Per ataką sostinėje žuvo vienas žmogus ir devyni buvo sužeisti, dar keturi buvo sužeisti.

Vasario 5 d. laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Maskva ir Teheranas planuoja Rusijoje pastatyti gamyklą, kurioje būtų galima pagaminti daugiau kaip 6 000 Irano sukurtų kovinių dronų.

Pasak Rusijos Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, per ukrainiečių išpuolį prieš laikino apgyvendinimo centrą vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.

V.Gladkovas antradienį „Telegram“ žinutėje pranešė, kad „[...] žuvo šios įstaigos apsaugos darbuotojas. Dar du žmonės buvo sužeisti. Jie yra kritinės būklės, gydomi reanimacijoje“.

Pasak V.Gladkovo, per smūgį, per kurį buvo smogta centrui, buvo panaudota patrankų artilerija. 

Pareigūnai pranešė, kad pasienyje, ypač Belgorodo srityje, suintensyvėjo kovos veiksmai.

Italija suteiks Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą – septintąjį nuo Rusijos karo pradžios, gegužės 30 d. pranešė Italijos naujienų portalas „La Repubblica“.

Pasak „La Repubblica“, Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pranešė apie būsimą paramą per parlamentinio saugumo klausimų komiteto posėdį.

Paketo turinys ir perdavimo detalės yra įslaptintos, tačiau spėjama, kad Italija daugiausia dėmesio skirs papildomų oro gynybos pajėgumų suteikimui.

 JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį išreiškė viltį, kad NATO galės priimti Švediją per aukščiausiojo lygio susitikimą liepą.

Jis tai pareiškė praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepo Tayyipas Erdoganas, blokuojantis šios Šiaurės šalies paraišką, buvo perrinktas naujai kadencijai.  

„Dabar atėjo laikas užbaigti Švedijos stojimo procesą“, – sakė A.Blinkenas bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu šiauriniame Liuleo mieste.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly antradienį pareiškė, kad Ukraina turi teisę „panaudoti jėgą“  už savo sienų ribų savigynai po Maskvos dronų atakos. 

„Ukraina turi teisėtą teisę gintis. Ji, žinoma, turi teisėtą teisę tai daryti savo sienų ribose, tačiau ji taip pat turi teisę projektuoti jėgą už savo sienų“, – sakė J.Cleverly žurnalistams po bendros spaudos konferencijos su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jamesas Cleverly

„Teisėti kariniai taikiniai už jos pačios sienos yra Ukrainos savigynos dalis. Ir mes turėtume tai pripažinti“, – pridūrė jis.

Antradienį Maskvoje dronai apgadino mažiausiai tris gyvenamuosius pastatus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Rusija dėl šio incidento apkaltino Ukrainą, o Kyjivas neigė bet kokį tiesioginį dalyvavimą.

Gegužės 30 d. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad pasiekė susitarimą su Ukrainos pareigūnais, pagal kurį gali būti išmokėta 900 mln. dolerių dalis pagal Išplėstinės fondo priemonės (EFF) susitarimą.

TVF teigimu, susitarimas susijęs su „atnaujinta ekonomine ir finansine politika“ per pirmųjų metų peržiūrą.

TVF EFF susitarimas, paprastai trunkantis trejus-ketverius metus, yra skirtas teikti išplėstinę finansinę paramą šalims, kurioms jos reikia, ir stabilizuoti jų ekonomiką.

TVF vykdomoji valdyba dar turi patvirtinti susitarimą, kad būtų išmokėta 900 mln. Ukrainos EŽF susitarimo suma yra apie 15,6 mlrd. dolerių.

TVF komandai vadovavęs Gavinas Grėjus sakė, kad „visi kiekybiniai veiklos kriterijai iki balandžio pabaigos ir struktūriniai kriterijai iki gegužės pabaigos buvo įvykdyti“.

Ukrainos ekonomika „parodė nepaprastą atsparumą“, o „pirmąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas stipriai atsigavo“, sakė jis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 1 000 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, t. y. daugiau nei per bet kurią kitą humanitarinę krizę.

Išpuoliai paveikė sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, atsargas, įrenginius ir transportą, įskaitant greitosios pagalbos automobilius, pranešė PSO Europos regiono biuras.

„Per pastaruosius 15 karo mėnesių PSO patvirtino 1 004 išpuolius, kurie nusinešė mažiausiai 101 gyvybę, tarp jų ir sveikatos priežiūros darbuotojų bei pacientų, dar daugiau žmonių buvo sužeista“, – teigė organizacija.

„Išpuoliai prieš sveikatos priežiūros sistemą yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Jie neleidžia gauti žmonėms reikalingos priežiūros ir turi ilgalaikių pasekmių“, – sakė PSO atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas.

Praėjusią savaitę PSO metinėje sprendimų priėmimo asamblėjoje Ženevoje susirinkusios šalys pareikalavo, kad Maskva nedelsiant nutrauktų visus išpuolius prieš ligonines.

Kai kuriuose regionuose, visų pirma Rytų Ukrainoje, sveikatos priežiūros paslaugos dėl struktūrinių pažeidimų veikia tik iš dalies, nurodė PSO.

Ji pažymėjo, kad nors karo paveiktuose regionuose pirminės sveikatos priežiūros paslaugos tebėra plačiai prieinamos, per pastarąjį pusmetį išlaidos sektoriui didėjo, o apklausos rodo, kad beveik trečdaliui gyventojų sunku įpirkti tam tikras jo paslaugas.

Rusijos paskirtas pareigūnas okupuotoje Pietų Ukrainos teritorijoje pranešė apie kelis sprogimus Melitopolio mieste.

„Melitopolyje triukšminga! Mieste pasigirdo serija sprogimų. Vienas iš jų buvo labai galingas“, – savo „Telegram“ kanale paskelbė Vladimiras Rogovas, priklausantis Zaporožės srities civilinės-karinės administracijos tarybai.

„Pirminiais duomenimis, sprogimų Melitopolyje priežastis – AFU [Ukrainos ginkluotųjų pajėgų] kovotojų bandymas suduoti raketinį smūgį miestui.“ Rusijos priešlėktuvinė gynyba suveikė, pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Okupuotas Melitopolis

Pasak Melitopolio mero ukrainiečio Ivano Fiodorovo, kuris pats nėra Melitopolyje, galingi sprogimai buvo girdimi visame mieste.

Melitopolis tapo Rusijos kariuomenės centru, nes ji stiprina gynybą okupuotuose pietiniuose Ukrainos regionuose. Bendruomenės socialinės žiniasklaidos kanalas pranešė, kad smūgis buvo suduotas netoli aerodromo, kuris praeityje buvo kelis kartus užpultas. 

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pakomentavo gegužės 30 d. dronų ataką prieš Maskvą, apkaltino Ukrainą ir pagrasino Kyjivui „veidrodiniais veiksmais“, pranešė „Laisvosios Europos“ radijo ir „Laisvės radijo“ Rusijos tarnyba.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas paneigė Kyjivo dalyvavimą atakoje, per kurią, kaip pranešama, buvo apgadinti keli aukštybiniai pastatai Rusijos sostinėje.

V.Putinas dronų ataką pavadino „Kyjivo atsaku“ į tariamą Rusijos smūgį Ukrainos karinės žvalgybos būstinei. Ukrainos valdžios institucijos apie tokią ataką nepranešė.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, gegužės 30 d. ankstyvą rytą aštuoni dronai nusitaikė į Maskvą. 

Rusijos žiniasklaida teigė, kad išpuolyje dalyvavo apie 25 dronai ir 10 iš jų buvo sunaikinti. 

Gegužės 3 d. Maskvoje užfiksuota dar viena dronų ataka, kurios metu buvo apgadinta V.Putino Kremliaus rezidencija. Rusija apkaltino Kyjivą organizavus šį išpuolį, tačiau Ukrainos pareigūnai neigė atsakomybę.

Rusijos vidaus reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė du aukšto rango Ukrainos pareigūnus – praėjus kelioms valandoms po kelių bepiločių lėktuvų atakų Maskvos regione.

Ieškomi asmenys yra Valerijus Zalužnas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, ir Oleksandras Syrskis, Ukrainos sausumos pajėgų vadas.

Rusijos tyrimų komitetas taip pat tiria O.Syrskio ir V.Zalužnio veiksmus dėl „civilių gyventojų ir civilinių objektų Donbase apšaudymo“.

Po į Maskvą nukreiptų dronų išpuolių Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad neremia išpuolių Rusijos teritorijoje, tačiau teigė, kad ši šalis yra pati atsakinga už karą su Ukraina.

„Apskritai mes nepritariame išpuoliams Rusijos viduje. Daugiausia dėmesio skiriame tam, kad suteiktume Ukrainai įrangą ir mokymus, kurių jai reikia, kad galėtų atgauti savo suverenią teritoriją“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai, valstybės sekretoriui Antony Blinkenui lankantis Švedijoje.

„AFP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Atstovo teigimu, Jungtinės Valstijos vis dar vertina įvykius Maskvoje, kur pirmą kartą nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą nukentėjo gyvenamieji pastatai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl to apkaltino Kyjivą.

Tačiau Valstybės departamentas pabrėžė, kad Rusija antradienį jau 17-ą kartą per gegužę surengė antskrydžius Kyjive.

„Rusija pradėjo šį neišprovokuotą karą prieš Ukrainą. Rusija bet kada galėtų jį nutraukti, jei išvestų savo pajėgas iš Ukrainos, užuot kasdien rengusi žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir žmones“, – sakė departamento atstovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį teigė, kad dronų ataka prieš Maskvą buvo Kyjivo atsakas į rusų smūgį ukrainiečių karinės žvalgybos būstinei.

Prieš dvi ar tris dienas buvo smogta Ukrainos karinės žvalgybos būstinei, per valstybinę televiziją pareiškė V.Putinas.

„Atsakydamas Kyjivo režimas pasirinko... kelią įbauginti rusus“, – sakė jis.

V.Putinas kalbėjo po to, kai anksčiau antradienį Maskvą ir aplinkinius rajonus atakavo aštuoni dronai, o Rusijos gynybos ministerija dėl to apkaltino Ukrainą.

Rusija antradienį pareiškė, kad Vakarų parama Ukrainai verčia Kyjivą elgtis vis labiau neapgalvotai.

Rusijos teigimu, sprendimu surengti antradienio dronų ataką prieš Maskvą buvo siekiama skleisti paniką.

„Vakarų parama Kyjivo režimui verčia Ukrainos vadovybę imtis vis labiau neapgalvotų veiksmų, įskaitant teroristinius“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Ji pridūrė, kad išpuoliais prieš Maskvą buvo siekiama „paskleisti paniką tarp civilių gyventojų“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos policininkas prie dronų atakos metu apgadinto pastato

Maskvai antradienį smogė dronų būrys, o rusų bepiločiai orlaiviai trečią dieną iš eilės smogė Kyjivui, Ukrainai rengiantis kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas.

anksčiau Rusijos gynybos ministerija apkaltino Kyjivą dėl išpuolių prieš Maskvą ir aplinkinį regioną, per kuriuos,  pareigūnų teigimu, buvo nesunkiai sužeisti du žmonės ir nežymiai apgadinta pastatų.

Kyjivas neigė atsakomybę dėl atakų Maskvoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį telefonu kalbėdamasis su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasmerkė naujus Rusijos smūgius civiliniams taikiniams Ukrainoje.

O.Scholzo biuro pranešime sakoma, kad kancleris „smerkia naujausius Rusijos antskrydžius prieš Ukrainos civilinius taikinius ir pabrėžia mūsų tvirtą solidarumą su Ukraina Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“.

Pranešime neminimi beprecedenčiai antradienio dronų smūgiai gyvenamiesiems pastatams Maskvoje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Tuo tarpu V.Zelenskis apie skambutį su Vokietijos kancleriu pranešė tviterio įraše, kuriame jam dėkojo už pagalbą Ukrainai ir aptarė pasiektų susitarimų įgyvendinimą.

"Turėjau dalykišką pokalbį telefonu su kancleriu O.Scholzu. Padėkojau jam už galingo 3 mlrd. eurų vertės gynybos priemonių paketo įgyvendinimą", - rašė jis.

Abu vadovai aptarė per neseniai vykusį V.Zelenskio vizitą Vokietijoje pasiektų susitarimų įgyvendinimą ir tolesnį Ukrainos gynybos pajėgumų, įskaitant oro gynybą, stiprinimą.

"Susitarėme dėl savo pozicijų prieš artėjančius tarptautinius įvykius", - pridūrė Ukrainos prezidentas.

Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patvirtino, kad Ukrainai bus skirtas didžiausias karinės pagalbos paketas, kurio vertė - daugiau kaip 2,7 mlrd. eurų.

Ukraina iš Vokietijos taip pat gaus daugiau oro gynybos sistemų IRIS-T. Penktadienį buvo pasirašytos papildomos tiekimo sutartys.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad anksčiau antradienį Maskvą užpuolę dronai buvo nukreipti į „civilinius taikinius“ ir kad sostinės priešlėktuvinė gynyba bus sustiprinta. Jo teigimu, gynybos sistemos veikė patenkinamai, tačiau „dar yra ką tobulinti“.

V.Putinas, kuris praėjusių metų vasarį įsakė surengti plataus masto invaziją į Ukrainą, komentaruose, kuriuos publikavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, taip pat pagrasino atsakomaisiais veiksmais, sakydamas, kad Ukrainos gyventojai turėtų suprasti, jog jų šalies vadovybė verčia Rusiją nesėti sudėjus rankų.

Šalies vadovas eilinį kartą pareiškė, kad ne Rusija pradėjo karą, ir vėl kaltino NATO plėtrą.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Pasak V.Putino, Rusijos Federacijos ir Ukrainos konkurencija po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo neišvengiama, tačiau buvo manoma, kad ji vyks civilizuotai.

Rusijos lyderis atkakliai laikėsi savo įprasto pasakojimo ir tvirtino, jog tuomet Ukraina buvo rankose žmonių, pasirinkusių pasukti antirusiškų nuotaikų kūrimo keliu. Negana to, jo teigimu, Rusija buvo išduota, kai jai buvo pažadėta, kad NATO nesiplės toliau į Rytus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo tikslias operacijas, kad atitrauktų Rusijos karių dėmesį ir sukurtų jiems reikalingą mūšio lauką prieš kontrpuolimą.

Pasak „Financial Times“, šiuo metu vykdomos „keturios drąsios formavimo operacijos“. Laikraštis visų pirma priminė bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių, operaciją Belgorodo srityje, bepiločių ataką prieš Rusijos žvalgybinį laivą Juodojoje jūroje ir antradienio bepiločių lėktuvų ataką Maskvoje.

Pažymima, kad tokiu būdu Ukraina skatina rusus perkelti savo karius iš fronto į pasienio regionus. Be to, kaip aiškina analitikai, to reikia ir tam, kad prieš didelį puolimą būtų galima apgauti priešą ir kitaip „suformuoti“ mūšio lauką.

„Tai yra Ukrainos pilkosios zonos operacijos, kurioms Rusija turi skirti išteklių – tiek karių, tiek informacinių operacijų. Jos panašios į mago rankų miklumą: jos apgauna žiūrovus ir nukreipia jų dėmesį kitur“, – sakė buvęs JAV kariuomenės majoras Johnas Spenceris, kuris dabar vadovauja Vest Pointo šiuolaikinės karybos instituto Miestų karybos studijų programai.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas leidiniui sakė, kad sėkmingas puolimas prasideda nuo sėkmingo psichologinio puolimo. Tai būtina norint sumažinti rusų motyvaciją.

Kalbėdamas apie proveržį Belgorodo srityje, buvęs britų kariuomenės karininkas Mike'as Martinas paaiškino, kad operacija buvo reikalinga tam, kad būtų sukurta daug problemų Rusijos vadovybės struktūrai.

„Tokios problemos, kaip prasiveržimas pro fronto liniją, pritraukia dėmesį. Dilemos, priešingai, paralyžiuoja veiksmus“, – pridūrė jis.

Ukrainos žvalgybos tarnyba teigė, kad ši ir būsimos operacijos turėtų suduoti smūgį okupantų moralei ir priversti juos perdislokuoti karius palei sieną. Kol kas tai nėra akivaizdu. Ukrainiečiai šiuo metu tikrina, kokie metodai Rusijai tiks, o kokie ne.

Jis priduria, kad Rusija naudojo tą pačią strategiją, kai bandė įtikinti Ukrainą, kad planuoja naują puolimą iš Baltarusijos.

„Kad ir kokia mažai tikėtina buvo ši ataka, pati jos tikimybė privertė Ukrainą dislokuoti karius netoliese, tam atvejui“, – sakė šaltinis.

Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad nuo praėjusių metų spalio mėn. beveik pusantro milijono Ukrainos okupuotų regionų gyventojų gavo Rusijos Federacijos pasus. Apie tai pranešė propagandinė agentūra TASS.

„Nuo praėjusių metų spalio mėn. beveik 1,5 mln. naujųjų regionų gyventojų gavo Rusijos pasus“, – sakė M.Mišustinas.

Jis pakartojo propagandinį Kremliaus naratyvą, esą svarbu, jog „visi jų gyventojai pajustų realius pokyčius, vykstančius jų miestuose ir miesteliuose, pamatytų, kad pamažu atnaujinamos gatvės ir namai, gerėja gyvenimo sąlygos“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Michailas Mišustinas

Rusų okupantai per dieną nepajudėjo nė viena kryptimi, kuria bandė vykdyti puolimą. Ukrainos kariai kontroliuoja pietvakarinį Bachmuto pakraštį, skelbia Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Hanna Maliar.

„Rytai yra karo veiksmų epicentras. Priešas neatsisako tikslo užimti Donecko ir Luhansko sritis. Per parą priešo puolamųjų veiksmų intensyvumas šiek tiek sumažėjo. Priešingai, artilerijos apšaudymo ir oro smūgių intensyvumas išlieka didelis.

Per pastarąją parą priešas nevykdė jokių puolamųjų veiksmų trijuose iš šešių sektorių. Tai Lymano, Avdijivkos ir Šachtarsko sektoriai.

Kupjansko sektoriuje priešas vykdo nesėkmingus puolamuosius veiksmus. Marjinkos sektoriuje per pastarąją parą mūsų gynėjai atrėmė 12 priešo atakų. Bachmuto sektoriuje priešas nevykdo jokių puolamųjų veiksmų“.

Anot jos, Bachmuto sektoriuje rusų okupantai toliau apšaudo ir vykdo oro antskrydžius.

Be to, pasak H.Maliar, šiame rajone keičiasi ir persigrupuoja priešo kariai.

Gegužės viduryje Rusija 282 proc. padidino išlaidas savo invazijai į Ukrainą, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. 

Praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, padidėjo jos karinės išlaidos, tačiau Maskva stengiasi šią informaciją laikyti paslaptyje.

JK gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad Kremlius yra įslaptinęs nemažą dalį savo karinių išlaidų, dėl kurių Rusijos biudžetas patiria labai didelį spaudimą. Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusijos karinės išlaidos yra labai neaiškios dėl tam tikrų biudžeto straipsnių klasifikavimo ir skaidrumo stokos.

„Rusija tik neseniai atnaujino suvestinių išlaidų duomenų skelbimą, sustabdytą 2022 metų gegužę... Karinės išlaidos beveik neabejotinai išlieka padidintos, o tai daro spaudimą Rusijos viešiesiems finansams“, – nurodė JK gynybos ministerija. 

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) nurodė, kad 2022 metais Maskvos karinės išlaidos padidėjo 9,2 proc. ir siekė 86,4 mlrd. JAV dolerių (80,75 mlrd. eurų). SIPRI vertinimu, tai sudaro 4,1 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Remiantis 2022 metais atliktais skaičiavimais, Rusija karui Ukrainoje kasdien išleisdavo po 900 mln. JAV dolerių (841,14 mln. eurų). 

Šių metų gegužės 16 dieną Maskva 282 proc. padidino išlaidas karui Ukrainoje. Tuo tarpu Rusijos biudžeto deficitas sausio–balandžio mėnesiais sudarė 3,4 trilijono rublių (apie 400 mlrd. eurų).

Per pirmuosius du šių metų mėnesius Rusija karui prieš Ukrainą išleido daugiau nei 40 proc. kariuomenei numatytų metinių asignavimų. Pernai per šį laikotarpį Rusija šiam tikslui išleido 525,4 mlrd. rublių (6,2 mlrd. eurų).

Per pirmuosius 2023-ųjų mėnesius bendros Rusijos karinės išlaidos viršijo 2 trilijonus rublių (apie 23 mlrd. eurų), o tai yra daugiau nei 40 proc. visų 2023 m. oficialiai suplanuotų „gynybos“ išlaidų.

BBC žurnalistas Francis Starras tviteryje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas ragina „išardyti“ Ukrainos regionus, įskaitant Kyjivą, Odesą ir Dniprą.

„Šiandien tuose miestuose turėtų būti suduoti smūgiai, daug žiauresni nei mūsų dabartiniai“, – pareiškė jis.

Jis taip pat sakė, kad kuo greičiau Rusijos miestų gyventojai pripažins, kad jų šalis „kovoja su NATO“, tuo greičiau Rusija laimės.

„NATO suteikė viską, kad Rusija būtų sunaikinta“, – pridūrė Kremliui ištikimas laidų vedėjas.

Antradienį Maskvą atakavę dronai skrido ne bet kur, o ten, kuri yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino, gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir kitų V.Putinui artimų veikėjų rezidencijos.

Ekspertai spėja, kad tikriausiai tai buvo psichologinė ataka, nes dronai skrido į prestižinius pietvakarinius Maskvos priemiesčius, kur gyvena artimiausi V.Putinui oligarchai ir pareigūnai, skelbia Rusijos opozicinis „Telegram“ kanalas „Можем объяснить“ (Galime paaiškinti, vert. iš rusų k.).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Genadijus Timčenka

Vienas dronas nukrito Iljinsko kaime, vos už trijų kilometrų nuo V.Putino rezidencijos Novo-Ogareve. Znamensko kaime yra V.Putino draugo naftos magnato Genadijaus Timčenkos valda.

Šalia yra ministro pirmininko Michailo Mišustino rezidencija „Gorki-9“ ir buvusio prezidento žento Kirilo Šamalovo namas. Netoliese gyvena Maskvos srities gubernatoriaus tėvas, senatorius Jurijus Vorobjovas ir gynybos ministras S.Šoigu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Viena iš gamyklų, gaminančių komponentus Rusijos šarvuotosioms transporto priemonėms, patyrė plataus masto kibernetinę ataką, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos žvalgybai artimais šaltiniais.

Pasak šaltinio, Iževsko gamyklos „Donvard – hidraulinės sistemos“ gamyba nėra visiškai sustabdyta, tačiau gamyklos veikla itin apsunkinta. Teigiama, kad per išpuolį buvo sunaikinta 50 terabaitų tinklo duomenų saugyklos (NAS), taip pat milžiniška dalis projektinės dokumentacijos, mokslinių tyrimų ir plėtros brėžinių nuo 2007 m.

„Buvo sunaikinta klientų duomenų bazė. Buvo užšifruotas domeno tinklas (kompiuteriai ir serverių įranga) daugiau nei 200 įrenginių. Visos turimos duomenų kopijos buvo ištrintos. Sutriko normalus 1C, HRMS, PML, PDM (gamybos ciklo valdymo sistemos) ir organizacinės bei techninės visos informacijos apie gaminį valdymo sistemos) veikimas“, – tvirtino šaltinis.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Be to, buvo atlikta vadinamoji oficialios bendrovės interneto svetainės defektacija, t. y. pašalinti tinklalapiai ir pakeisti kitais. Šiuo metu paslaugų teikėjas „Donvard“ svetainę uždarė be jokių paaiškinimų.

Pasak portalo „RBC-Ukraine“, tinklo administratoriai pranešė darbuotojams apie ataką, tačiau negali nurodyti tikslaus atstatymo termino.

„Tikimasi, kad vietinė programinė įranga bus paleista per tris dienas. Bent daliai informacijos atkurti prireiks daugiau nei mėnesio. Tačiau daug duomenų prarasta visam laikui. Šiuo metu “Donvard„ darbuotojai karštligiškai prisimena, kaip jie dirbo ikikompiuterinėje eroje“, – sakė informuotas šaltinis.

Oficialiai atsakomybę už ataką prisiėmė programišių grupė TWELVE, kuri šių metų balandį „nuvertė“ Rusijos federalinės muitinės tarnybos serverius.

Tačiau, „RBC-Ukraine“ pažymėjo, kad tokio masto veiksmai paprastai vykdomi bendradarbiaujant su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis. Portaloa šaltinių duomenimis, ataką prieš „Donvard“ įvykdė Ukrainos gynybos žvalgybos kibernetinės pajėgos.

Kaip anksčiau teigta Prancūzijoje, Ukrainai pavyko įvykdyti „tikrą revoliuciją“, perėjus į aukščiausią kibernetinės gynybos lygį.

Negana to, Jungtinės Valstijos jau prieš kurį laiką pasiuntė savo ekspertus į Ukrainą padėti kovoti su Rusijos kibernetinėmis atakomis.

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas po antradienį įvykdytos tariamos dronų atakos prieš Maskvą savo spaudos tarnybos paskelbtame garso įraše pažėrė daugybę keiksmažodžių Rusijos gynybos ministerijos adresu.

Įraše J.Prigožinas tvirtino, kad žino apie dronų ataką ir yra susirūpinęs dėl jos. 

„Kaip žmogus, kuris tai šiek tiek supranta, galiu pasakyti, kad prieš daugelį metų reikėjo užsiimti šiomis [dronų] programomis – kad dabar mes atsiliekame nuo savo priešininkų metų metais, o gal dešimtmečiais“, – sakė jis.

Samdinių grupuotės vadovas, viešai įsitraukęs į aršią viešą priešpriešą su Rusijos karine vadovybe, pareiškė, kad Rusijos gynybos ministerija nedaro „visiškai nieko“, kad pasivytų dronų technologijų raidą.

„Zuma press“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

„Kalbant apie dronus, kurie skraido virš Maskvos ir Maskvoje – jūs, smirdintys gyvuliai, ką jūs darote? Jūs esate kiaulės! Pakelkite savo užpakalius iš kabinetų, į kuriuos buvote pasodinti tam, kad gintumėte šią šalį“, – plūdosi „Wagner“ vadas.

„Jūs esate Gynybos ministerija. Nieko nepadarėte, kad tai užgniaužtumėte“, – tęsė jis, tvirtindamas, kad daug kartų įspėjo apie grėsmę, bet pareigūnai nieko nedarė, kad užkirstų jai kelią.

„Kodėl, po velnių, leidžiate šiems dronams smogti Maskvai? – klausė J.Prigožinas. – Tegul dega jūsų namai.“

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po tariamos atakos susitiko su pareigūnais Kremliuje.

V.Putino „darbo diena prasidėjo labai anksti“ ir „jis gavo informacijos tiesiogiai iš teisėsaugos institucijų, Nepaprastųjų situacijų ministerijos, Maskvos mero ir Maskvos srities gubernatoriaus“.

„Visi dirbo tinkamai. Priešlėktuvinės gynybos sistema taip pat veikė gerai. Aišku, čia kalbame apie Kyjivo režimo atsaką į mūsų labai veiksmingus smūgius vienam iš sprendimų priėmimo centrų. Sekmadienio smūgį“, – sakė D.Peskovas.

D.Peskovas tvirtino negalįs komentuoti, iš kur buvo paleisti dronai ir kas buvo taikinys.

„Vienintelis dalykas, [kurį galiu pasakyti], yra tai, kad tai buvo akivaizdus Kyjivo režimo išpuolis“, – pridūrė atstovas spaudai.

Ukraina neigė, kad yra tiesiogiai susijusi su šia ataka.

Tikėtina, kad pagrindinis „naikintuvų koalicijos“ orlaivis bus amerikiečių F-16, tačiau gali būti ir kitų modelių. Visų pirma Vokietija galėtų Ukrainai pateikti „Eurofighter Typhoon“ naikintuvų, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu metu leidiniui „Ouest France“.

„Jei Jungtinė Karalystė ir Vokietija sujungtų savo pajėgumus ir tiektų „Eurofighter“ naikintuvus, tai būtų svarbus žingsnis“, – tvirtino ministras.

Pasak O.Reznikovo, jau yra sukurta tarptautinė „tankų koalicija“, kurioje pagrindinis modelis yra vokiškas „Leopard-2“, tačiau taip pat yra JAV „Abrams“ ir britų „Challenger-2“. Ministras mano, kad panašią „naikintuvų koaliciją“ būtų galima suformuoti ir pagal JAV F-16 modelį, kuriame dalyvautų „Eurofighter“ ir švedų „Gripen“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Ukrainai iš viso reikia apie 120 naikintuvų, pažymėjo Ukrainos gynybos ministras.

„Dauguma jų turėtų būti F-16, kurių pasaulyje yra daugiau kaip penki tūkstančiai. Tačiau „Eurofighter“ ir „Gripen“ taip pat mums padėtų“, – pridūrė O.Reznikovas.

Jis sakė, kad Ukraina sveikintų Vokietijos dalyvavimą mokant ukrainiečių pilotus dirbti su „Eurofighter“.

„Mūsų partneriai britai yra pasirengę pasiūlyti ukrainiečiams „Eurofighter“ naikintuvų mokymo kursus. O su savo draugais švedais tariamės, kaip pradėti mokymus su „Saab Gripen“ lėktuvais.“

Danija ir Nyderlandai planuoja mokyti ukrainiečių pilotus dirbti su naikintuvais F-16. Anot O.Reznikovo, Ukraina taip pat veda derybas su Lenkija ir Belgija dėl Ukrainos karo lakūnų mokymo valdyti kovinius orlaivius.

Nors kelios Ukrainos partnerės jau pažadėjo apmokyti ukrainiečių pilotus, nė viena šalis aiškiai neįsipareigojo suteikti modernių vakarietiškų naikintuvų. Tik Nyderlandai pažymėjo, kad planuoja suteikti naikintuvus F-16, kai tik bus apmokyti Ukrainos pilotai.

Kremlius antradienį pareiškė, kad precedento neturinti dronų ataka prieš Maskvą buvo Kyjivo atsakas į neseniai Ukrainoje įvykdytą Rusijos smūgį.

„Visiškai aišku, kad kalbame apie Kyjivo režimo atsakomuosius veiksmus į labai veiksmingus smūgius valdymo centrui [Ukrainoje]", – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, nepatikslinęs, kur buvo surengtas Rusijos išpuolis.

Anot jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas realiuoju laiku apie tai, kad antradienio rytą į Maskvą atskrido dronų būrys.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Prezidento darbo diena prasidėjo labai anksti, – teigė Kremliaus atstovas spaudai. – Jis realiuoju laiku gavo informaciją iš gynybos ministerijos, Maskvos mero, Maskvos srities gubernatoriaus ir nepaprastųjų situacijų ministerijos.“

Kremlius nurodė, kad po rytinės dronų atakos Maskvos ir aplinkinio regiono gyventojams šiuo metu nėra jokios grėsmės.

„Ačiū Dievui, aukų nėra ir šiuo metu Maskvos ir Maskvos srities gyventojams nėra jokios grėsmės“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis korėjiečių leidiniui „Chosun Ilbo“ sakė, kad susitiktų su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu tik tada, kai jis išves Rusijos kariuomenę iš Ukrainos.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad V.Putinas dvejus metus vengė su juo bendrauti, net kalbėtis telefonu. Pasak V.Zelenskio, diktatorius neturi ką pasakyti.

„Putinas aiškiai suvokia, kad jo bandymai jėga užgrobti Ukrainą yra nepaneigiami. Tad apie ką gali su manimi kalbėtis? Putinas nori tik karu užgrobti Ukrainą ir sunaikinti Ukrainos valstybingumą“, – tvirtino prezidentas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pabrėžė, kad jam būtų sunku kalbėtis su V.Putinu iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos. Be to, valstybės vadovas įvardino kitą Rusijos prezidento taikinį.

„Kitas Putino taikinys yra Baltarusija. Ji (Rusija – red.) absorbuoja Baltarusijos metalurgiją“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Paskutinį kartą V.Zelenskis ir Rusijos lyderis buvo susitikę 2019 m. gruodžio mėn. per Normandijos ketverto vadovų susitikimą Paryžiuje.

Ukrainos vadovas pažymėjo, kad labiausiai norėtų susitikti su V.Putinu Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad po išpuolio prieš Ukrainos sostinę iš apgadinto pastato buvo evakuota 20 gyventojų, vienas žmogus žuvo, keturi buvo sužeisti.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ jis patvirtino, kad apsilankė nukentėjusiame 24 aukštų pastate Holosiovskio rajone.

„Paieškos ir gelbėjimo operacijos baigtos. Iš kiemo išvežami apgadinti gyventojų automobiliai. Naktį iš apgadinto pastato buvo evakuota 20 gyventojų. Vienas žmogus žuvo, keturi buvo sunkiai sužeisti.

Komisija jau tiria žalos mastą, kad kuo greičiau galėtų pradėti atstatymo darbus“, – rašė Kyjivo meras.

V.Klyčko taip pat perspėjo Kyjivo gyventojus, teigdamas, kad oro atakų tikimybė yra labai didelė, todėl ragino neignoruoti oro pavojaus signalų.

„Ir neišeikite į balkonus ir gatves stebėti, kaip veikia priešlėktuvinė gynyba. Nes naktį viename Holosiovskio rajono name žuvo moteris, kuri išėjo į balkoną pažiūrėti, kaip numušami dronai“, – pridūrė jis.

Rusijos atakų padariniai Kyjive

+28

Amerikos visuomenėje vyksta intensyvios diskusijos dėl pagalbos Ukrainai. Dalis tokių diskusijų persikėlė ir į šalies Kongresą. Tiek Ukraina, tiek jos sąjungininkės Vakaruose baiminasi laukiančių prezidento rinkimų, nes nėra užtikrintos, kokia bus jo pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu.

Nepaisant to, Jungtinių Amerikos Valstijų generolas majoras Davidas Baldwinas, buvęs Kalifornijos nacionalinės gvardijos vadas, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė, kad jo šalies gyventojų tarpe išties netrūksta diskusijų, daugelis žmonių nesupranta, „kodėl mes leidžiame visus šiuos pinigus vietai, kurios dauguma žmonių net nežino, kur ji yra“.

Tačiau, jo teigimu, tokiomis aplinkybėmis JAV turi du pasirinkimus.

„Arba Ukraina kovoja su rusais, arba mes su jais. Ukraina tai daro ir daro tai labai efektyviai“, – sakė generolas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Pasak D.Baldwino, JAV parama yra investicija į laisvę ir demokratiją. Jis pabrėžė, kad JAV parama bus tęsiama ir netgi didinama, jei mūšio lauke bus pasiekta sėkmė.

„Ir šie balsai skamba vis garsiau, todėl dabartinės operacijos tampa tokios svarbios, kad Ukraina ir toliau demonstruotų sėkmę mūšio lauke. Tai padės sulaukti daugiau pagalbos“, – pridūrė JAV generolas majoras.

Anksčiau Vakarų žiniasklaida teigė, kad po prezidento rinkimų JAV pagalba Ukrainai gali susilpnėti. To priežastis – spaudimas ir kritika iš respublikonų, kurių dalis nepritaria karinei paramai Ukrainai.

Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos nuogąstavimus atmetė. Jis pareiškė tikįs, kad Ukraina laimės karą iki JAV prezidento rinkimų.

JAV prezidento rinkimai numatyti 2024 m. lapkričio 5 d.

Antradienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko dar vienas apsikeitimas kovoje kritusių karių kūnais. Ukraina grąžino Rusijai 79 žuvusių karių kūnus ir tiek pat jų susigrąžino, pranešė Ukrainos reintegracijos ministerija.

„Šiandien mums pavyko grąžinti namo 79 žuvusių Ukrainos gynėjų kūnus“, – sakoma ministerijos pranešime.

Žinoma, kad kūnai buvo atgabenti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų. Jie bus perduoti jų šeimoms, kad būtų tinkamai palaidoti.

Įtariama dronų ataka prieš Maskvą yra „nauja tikrovė, kurią turėsime pripažinti“, – antradienį pareiškė Rusijos parlamento narys Aleksandras Kinšteinas, priklausantis prezidento Vladimiro Putino partijai „Vieningoji Rusija“.

„Neabejotinai sabotažo ir teroristinių išpuolių, kuriuos vykdo Ukraina, tik daugės. Turime drastiškai sustiprinti gynybos ir saugumo priemones, ypač kovos su bepiločiais orlaiviais srityje“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.

Jo teigimu, faktas, jog tariamai buvo numušti aštuoni dronai, „neturėtų nieko guosti“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Maskvos gelbėjimo tarnybos įvykio vietoje

„Nenuvertinkite priešo!“ – pridūrė jis. 

Rusija dėl tariamos atakos prieš Maskvą tradiciškia apkaltino Kyjivą.

Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas atmetė Ukrainos prisidėjimą prie išpuolių ir pavadino tai „neįdomiu įvykiu“.

Tačiau pažymėjo, kad „galbūt ne visi dronai yra pasirengę pulti Ukrainą ir nori grįžti pas savo kūrėjus“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pakomentavo dronų ataką Maskvoje laidoje „The Breakfast Show“. Tačiau jis atmetė tiesioginį Kyjivo dalyvavimą smūgiuose.

Jis pavadino tai „neįdomiu įvykiu“. Tačiau pažymėjo, kad „galbūt ne visi dronai yra pasirengę pulti Ukrainą ir nori grįžti pas savo kūrėjus“.

„Žmonės mano, kad dėl kažkokių priežasčių gali žaisti vienpusį žaidimą, kad gali visiškai nebaudžiamai naikinti kitą suverenią valstybę. Ar po 15 mėnesių jie dar nesuprato, kad iš principo 2014 m. scenarijaus jie negaus? Nebus pasirašyta sutartis dėl skiriamosios linijos. Jie tikisi, kad toliau kalbės apie tai, kaip jie visą pasaulį pastato ant kelių – to nebus! Kiekvienas iš jų bus patrauktas atsakomybėn“, – sakė M.Podoliakas. 

Atsakydamas į klausimą, ar Ukraina yra susijusi su dabartinėmis atakomis prieš Maskvą, prezidento administracijos vadovo patarėjas teigė, kad „šalis dalyvauja dirbtinio intelekto veikloje“, bet ne tiesiogiai atakose.

Jungtinės Amerikos Valstijos toliau svarsto galimybę perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas ATACMS, pareiškė šalies prezidentas Joe Bidenas.

„Šis klausimas tebėra svarstomas“, – sakė jis, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie Ukrainai skirtas ATACMS raketas.

J.Bideno teigimu, Rusijos atakų prieš Kyjivą suintensyvėjimas nenustebino.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

„Todėl turime ir toliau aprūpinti Ukrainą viskuo, ko jai reikia“, – pridūrė jis.

Anksčiau pranešta, kad JAV Kongreso atstovai paragino prezidentą aprūpinti Ukrainą ilgesnio nuotolio ginklais, įskaitant ATACMS raketas.

Laiške J.Bidenui kongresmenai teigė, kad beveik visos ginklų sistemos, kurių prašė Ukraina, buvo pristatytos po stipraus spaudimo. Jie dar sykį paragino Baltuosius rūmus nelaukti naujos spaudimo kampanijos, kad galėtų aprūpinti kariaujančią šalį ATACMS.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad Pietų Korėja suteiks Ukrainai karinės įrangos, skirtos gynybai, pavyzdžiui, priešlėktuvinių sistemų, kurios padėtų atremti Rusijos atakas, pranešė Pietų Korėjos leidinys „Chosun Ilbo“.

V.Zelenskis taip pat padėkojo už Pietų Korėjos pažadą atsiųsti išminavimo transporto priemonių ir humanitarinės pagalbos, kurios bendra suma siekia apie 230 mln. dolerių.

Kalbėdamas su žurnalistais Kyjive, V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukrainai reikia oro gynybos ir išankstinio perspėjimo sistemų.

„Mes žinome, kad yra keletas apribojimų paramai ginklais. Tačiau manau, kad Korėjos principai neturėtų būti taikomi gynybos sistemoms ir energetikos sistemų apsaugos įrangai (kurios Korėja kol kas neremia)“, – sakė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, priešlėktuvinės sistemos yra grynai gynybinė įranga, o ne ginklai.

„Norint atkurti Ukrainą, dangaus skydas turi egzistuoti. Nuoširdžiai tikimės, kad Korėja mus parems šioje srityje. Be to, yra išankstinio perspėjimo sistema, kuri įspėja apie Rusijos oro smūgius, kuriai taip pat reikia Pietų Korėjos pagalbos“, – tvirtino valstybės vadovas.

Pietų Korėja yra didelė ginklų eksportuotoja. Šalis iki šiol atmetė galimybę siųsti letalinius ginklus kaip pagalbos Ukrainai dalį, motyvuodama verslo ryšiais su Rusija ir Maskvos įtaka Šiaurės Korėjai, nepaisant didėjančio Vašingtono ir Europos spaudimo tiekti ginklus.

Balandžio mėn. prezidentas Yun Suk-yeolas nurodė, kad galimi pokyčiai. Visų pirma interviu agentūrai „Reuters“ jis sakė, kad Seului gali būti sunku toliau teikti tik humanitarinę ir finansinę pagalbą, jei Ukraina susidurs su didelio masto išpuoliais prieš civilius gyventojus arba dėl „padėties, su kuria tarptautinė bendruomenė negali sutikti“.

Gegužės mėn. pradžioje leidinys „Wall Street Journal“ pranešė, kad Pietų Korėja išsiuntė Ukrainai šimtus tūkstančių sviedinių.

Per paskutinę naktį surengtą dar vieną masinę bepiločių orlaivių ataką prieš Ukrainos sostinę ir jos regioną buvo sužeista 13 žmonių, viena moteris žuvo, pranešė Kyjivo policijos viršininkas Ivanas Vyhivskis.

Pasak jo, pačiame Kyjive buvo sužeisti devyni žmonės,

„33 metų moteris mirė“, – sakė policijos vadovas.

Kalbant apie Kyjivo sritį, buvo sužeisti keturi žmonės. Be to, apgadinta 16 objektų, tarp jų – civiliniai automobiliai, pastatai ir gyvenamieji namai.

Rusijos atakų padariniai Kyjive

+28

Rusijos savanorių korpusas, Ukrainos kariuomene gretose kovojanti prieš lyderį Vladimirą Putiną nusistačiusi Rusijos piliečių organizacija, pirmadienį pareiškė, kad jos nariai vėl įžengė į Rusijos teritoriją.

„Vakar Rusijos pasieniečiai šventė savo profesinę šventę. Rusijos savanorių korpuso kovotojai pasveikino juos dar kartą sėkmingai kirtę „skylėtą„ valstybės sieną“, – rašė grupė susirašinėjimo platformoje „Telegram“. 

Grupė paskelbė ginkluotų vyrų nuotraukas lauke, tačiau nuotraukose aiškiai nenurodyta, kur jos darytos.

„Mūsų įsiveržimo tikslas paaiškės artimiausiu metu“, – pridūrė grupuotė.

Jų teigimu, įsiveržimas įvyko po to, kai Rusijos prezidentas šeštadienį vykusioje Pasienio apsaugos dienos kalboje pabrėžė sienų apsaugos svarbą netoli kovos zonos, pavadindamas tai „atskira ir labai svarbia užduotimi“.

Praėjusią savaitę Rusijos savanorių korpusas ir prieš V.Putiną nusiteikęs „Rusijos laisvės“ legionas prisiėmė atsakomybę už tarpvalstybinį išpuolį Rusijos pietvakariniame Belgorodo regione.

Privačios karinės grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas praėjusią savaitę teigė, kad Rusijos gynybos pajėgos „absoliučiai nepasirengusios pasipriešinti Rusijos savanorių korpusui jokia forma ir pavidalu“.

Plačiau apie Rusijos savanorių korupsą skaitykite ČIA.

Antradienio ryte Rusijos žiniasklaida pranešė apie masinę dronų ataką Maskvoje. Tačiau sostinės meras Sergejus Sobjaninas pažymėjo, kad per ataką „niekas rimtai nenukentėjo“, o pastatams padaryta nedidelė žala. Buvo evakuoti kelių apgadintų pastatų įėjimų gyventojai.

„Įvykio vietoje dirba visos miesto gelbėjimo tarnybos. Jos tiria incidento aplinkybes... Saugumo sumetimais, kol dirbs gelbėjimo tarnybos, imtasi priemonių evakuoti gyventojus iš dviejų pastatų, į kuriuos pataikė bepilotis orlaivis“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė S.Sobjaninas.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija dėl atakos tradiciškai apkaltino Ukrainą. Ministerijos duomenimis, iš viso išpuolyje dalyvavo 8 bepiločiai orlaiviai. Nors Rusijos žiniasklaida anksčiau pranešė apie daugiau kaip 30.

„Reuters“/„Scanpix“/Dronų atakos padariniai Maskvoje

„Šį rytą Kyjivo režimas surengė teroristinę dronų ataką prieš Maskvos miestą. Atakoje buvo panaudoti aštuoni bepiločiai orlaiviai. Visi priešo dronai buvo numušti.

Trys iš jų buvo slopinami elektroninės kovos priemonėmis, prarado valdymą ir nukrypo nuo numatytų taikinių. Dar penkis bepiločius orlaivius Maskvos srityje numušė SAM sistema „Pantsir-S“, – rašoma ministerijos pareiškime.

Tokio masinio puolimo Rusijos sostinėje dar nėra buvę. Paskutinis išpuolis, Maskvos tvirtinimu, buvo įvykdytas gegužės 3 d., kai bepiločiai orlaiviai buvo nusitaikyti į Kremlių.

Tuomet dronai susisprogdino virš Senato rūmų kupolo. Rusijos valdžios institucijos kaltę vertė Kyjivui. Ukraina ik išiol neigia, kad yra kaip nors susijusi su šiuo incidentu.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į praeitą savaitę paskelbtą Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) analizę, kurioje nurodyta, kad 2022 m. Rusijos karinės išlaidos išaugo 9,2 proc. iki 86,4 mlrd.

Tyrimų instituto vertinimu, tai prilygsta 4,1 proc. bendrojo Rusijos vidaus produkto (BVP).

Britų žvalgyba pažymėjo, kad tikrosios Rusijos karinės išlaidos yra labai neaiškios dėl vis dažnesnio įslaptintų biudžeto eilučių naudojimo, ypač nuo 2022 m. vasario mėn., kai prasidėjo neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą.

Rusija tik neseniai vėl pradėjo skelbti pagrindinių išlaidų paskirstymo duomenis po to, kai 2022 m. gegužės mėn. tokią praktiką buvo sustabdžiusi.

„Beveik neabejotina, kad karinės išlaidos tebėra padidintos, o tai daro spaudimą Rusijos valdžios sektoriaus finansams“, – teigiama apžvalgoje.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos atlaikė dar vieną Rusijos ataką iš oro.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, jog iš šiaurės ir pietų krypčių užfiksuotas 31 dronų-kamikadzių „Shahed“ paleidimas.

Karinės oro pajėgos, bendradarbiaudamos su kitų Ukrainos gynybos pajėgų sudedamųjų dalių priešlėktuvine gynyba, sunaikino 29 bepiločius orlaivius. Beveik visi dronai buvo numušti sostinės prieigose ir danguje virš Kyjivo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Per naktį numuštų rusų dronų apžvalga

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenko tviteryje pasidalino įrašu, kuriame teigė, jog tai buvo „dar viena sunki naktis Kyjive“.

„Tarp Rusijos atakų praėjo vos kelios valandos.

Į gyvenamąjį namą pataikius dronų nuolaužoms kilo gaisras. Vienas žmogus žuvo, keli sužeisti, daugelis evakuoti. Pasak Kyjivo mero, apgadinti keli privatūs pastatai ir daug automobilių.

Dauguma iš mūsų praėjusią naktį beveik nemiegojo, girdėdami sprogimus ir melsdamiesi už mūsų priešlėktuvinę gynybą. Juokaujame, kad Kyjive prireiks trijų dienų, kad miegotum aštuonias valandas. Mes laikomės, kovojame ir visa tai įveiksime“, – rašė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė informaciją apie naujausius Rusijos praradimus mūšio lauke.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 410 rusų kovotojų. Apskaičiuota, jog nuo karo pradžios Rusija neteko daugiau nei 207,4 tūkst. karių.

Taip pat buvo sunaikintas vienas tankas, 2 šarvuotosios kovos mašinos, 10 artilerijos sistemų ir viena priešlėktuvinės kovos sistema.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ir pirmadienį dieną Ukrainos teritorija buvo stipriai atakuota Rusijos dronų ir raketų, tačiau šalies ginkluotosios pajėgos numušė 38 rusų bepiločius orlaivius ir 51 sparnuotąją raketą.

Rusijos žiniasklaida praneša apie masinę dronų ataką Maskvoje.

Pirmiausia paskelbta, kad antradienio naktį dronai atakavo du daugiaaukščius pastatus Maskvoje. Apie tai informavo „Telegram“ kanalai ir „RIA Novosti“.

„Telegram“ kanalo „Baza“ duomenimis, vienas sprogimas įvyko apie 4 val. ryto daugiaaukščiame pastate Atlasovo gatvėje Naujojoje Maskvoje. Pranešama, kad išbyrėjo kelių butų langų stiklai.

„Baza“ rašo, kad namo, kuriame įvyko sprogimas, gyventojai aptiko daiktą, panašų į drono sparną. Pasak policijos, pažymi leidinys, būtent jis galėjo sukelti sprogimą.

„Telegram“ kanalo SOTA duomenimis, per incidentą žmonės nenukentėjo.

„Baza“ taip pat praneša, kad sprogimo vietoje dirba bombų technikai ir FSB pareigūnai.

Pagal preliminarią versiją, pažymi „Baza“, į namą galėjo atsitrenkti dronas, skridęs iš Kalugos srities Maskvos link.

Pranešama, kad bepilotis orlaivis tikriausiai skrido itin mažame aukštyje ir į namą atsitrenkė techninio aukšto zonoje.

Pasak leidinio „RIA Novosti“, kuris remiasi pašnekovu Rusijos Federacijos gelbėjimo tarnybose, antradienio naktį dronai pataikė į du gyvenamuosius namus Maskvoje, nukentėjusiųjų nebuvo.

Skelbiama, kad vienas dronas pataikė į Profsojuznaja gatvės daugiabučio namo viršutinius aukštus, sugadindamas namo fasadą ir stiklus. Antrasis pataikė į 24 aukštų gyvenamąjį namą Atlasovo gatvėje Naujojoje Maskvoje.

Be to, rašo leidinys, panašus į sprogimą garsas buvo girdimas Krasnogorske.

Vėliau „Baza“ pranešė, kad antradienio rytą Pamaskvėje Rusijos oro gynyba numušė daugiau nei dešimt dronų. Daugelį iš jų – Istros, Krasnogorsko ir Odincovo rajonuose.

Antradienį Jonavos rajone esančiame Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone vyks Pėstininkų skyriaus vado kurso, skirto Ukrainos kariams, baigiamosios pratybos.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, šiame kurse Ukrainos kariai kvalifikaciją kelia nuo balandžio 17 dienos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainoje antradienio naktį kai kuriuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, pranešė Kyjivo regiono karinė administracija. 

Oro pavojus skambėjo Černihivo, Kyjivo, Žytomyro, Čerkasų ir Kirovohrado regionuose. 

Kyjivo karinės-civilinės administracijos nuotr./Kyjive numušti drono nuolaužos pataikė į daugiabutį

Apie sprogimus sostinėje pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Vėliau jis teigė, kad visos skubios pagalbos tarnybos buvo išsiųstos į Podolskio ir Hološevskio rajonus. 

Kyjivo meras pareiškė, kad per Rusijos bepiločių lėktuvų masinę ataką šalies sostinėje žuvo vienas žmogus.

Platformoje „Telegram“ jis nurodė, kad gelbėtojai iš daugiaaukščio pastato pietiniame Kyjivo rajone evakavo tris sužeistuosius ir dar 20 žmonių. Dėl krintančių nuolaužų jame kilo gaisras.

„Vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti. Du viršutiniai aukštai sugriauti, po griuvėsiais gali būti žmonių“, – teigė jis. 

Kiek anksčiau „Telegram“ jis nurodė, kad Kyjivo pietiniame rajone krintančios nuolaužos sužalojo 27 metų moterį. Ji buvo paguldyta į ligoninę su vidutinio sunkumo sužalojimais.

„Masinė ataka! Likite namuose!“ – teigė V.Klyčko ir pridūrė, kad Hološevskio rajone buvo apgadintas daugiaaukštis pastatas. 

Miesto karinė administracija nurodė, kad naktinė ataka buvo įvykdyta naudojant bepiločius orlaivius.

Administracija pranešė, kad dėl krintančių nuolaužų taip pat užsidegė trys automobiliai centriniame Pečerskio rajone.

Rusija pirmadienį paleido raketų ugnį į Kyjivą, o panikos apimti gyventojai bėgo slėptis – tai buvo neįprastas Ukrainos sostinės puolimas dienos metu po smūgių naktį.