Žaibiška ukrainiečių ataka: netikėtai užėmė dalį miestelio

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad per pastarąją savaitę gynybos pajėgos pasistūmėjo į priekį Tavrijos ir Bachmuto sektoriuose.

„Per pastarąsias septynias dienas padarėme pažangą. Vyksta judėjimas Tavrijos kryptimi. Vyksta judėjimas Bachmuto kryptimi.

Kupianske, Lymano kryptys, Avdijivka, Marijinka – mes ten laikomės savo pozicijų.

Esu dėkingas visiems kariams, kurie tai užtikrina! Kiekvieną savaitę iniciatyva nekintamai yra mūsų karių rankose, Ukraina pirmauja“, – sako Ukrainos prezidentas vakariniame pranešime.

Elono Musko palydovinė sistema „Starlink“ yra „gyvybiškai svarbi priemonė“ Ukrainai, pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, po pranešimų, kad milijardierius pernai išjungė sistemą prie Krymo krantų, kad ukrainiečių dronai negalėtų atakuoti Rusijos karo laivų, rašo „Bloomberg“.

„Tikimės ir tikimės, kad ši technologija ir toliau bus visiškai prieinama ukrainiečiams“, – sakė A.Blinkenas.

Ukrainos karinė vadovybė tikisi, kad gynybos pajėgos jau šią žiemą galės mūšio lauke naudoti naikintuvus F-16, rašo „The Wall Street Journal“.

„Tai optimistiškesnis grafikas nei ankstesni skaičiavimai ir kitais metais Ukrainos pajėgoms gali suteikti reikšmingų naujų kovinių pajėgumų“, – sakoma leidinio publikacijoje.

Rusijos generolas Sergejus Surovikinas buvo paskirtas Nepriklausomų valstybių sandraugos oro gynybos klausimų koordinavimo komiteto pirmininku, skelbia ukrainiečių žiniasklaida, remdamasis Rusijos naujienų agentūra „EADaily“

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas

Rusijos centrinė rinkimų komisija sekmadienį pareiškė, kad partija „Vieningoji Rusija“, kuri tvirtai remia prezidentą Vladimirą Putiną, pirmauja vietos rinkimuose keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva aneksavo praėjusiais metais.

Komisijos interneto svetainėje paskelbti duomenys rodė, kad karo nuniokotose rytinėse ir pietinėse srityse rinkėjai palaikė „Vieningąją Rusiją“, o balsai, kuriuos Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė kaip apgaulę ir tarptautinės teisės pažeidimą, vis dar skaičiuojami.

Rusijoje šį savaitgalį vyksta vietos rinkimai, kuriuose renkami gubernatoriai, regionų įstatymų leidėjai, miestų ir savivaldybių tarybos, bet Ukrainos klausimas juose nefigūruoja, sako analitikas.

Rusijos pareigūnai taip pat surengė vietos valdžios rinkimus keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva neteisėtai aneksavo praėjusiais metais – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse.

Balsavimas vyko ir Krymo pusiasalyje, kurį Kremlius neteisėtai aneksavo 2014 metais. Balsavimą okupuotose Ukrainos teritorijose Kyjivas ir Vakarai pasmerkė kaip apgaulę ir tarptautinės teisės pažeidimą.

Šiemet taip pat renkami 20 Rusijos regionų gubernatoriai.

Per dieną Ukrainos gynybos pajėgų lėktuvai sudavė 10 smūgių teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, ginkluotė ir karinė įranga.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kyjivas sekmadienį apkaltino Rusijos pajėgas dėl humanitarinės pagalbos darbuotojų – kanadietės ir ispano – nužudymo Rytų Ukrainoje ir pavadino jų žūtį netoli karo nuniokoto Bachmuto „skaudžia, nepataisoma netektimi“.

Gynybos ministerija nurodė, kad Maskvos kariai nužudė Ispanijos pilietę Emmą Igual, studijavusią Kalifornijos universitete Berklyje, ir Kanados pilietį Anthony Ihnatą. Jie abu dirbo ne pelno organizacijoje „Road to Relief“.

Jos pareiškime teigiama, kad per incidentą rytinėje Donecko srityje buvo sužeisti du pagalbos organizacijai dirbę Vokietijos piliečiai.

Pramoninis regionas labiausiai nukentėjo nuo praėjusių metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos kovų, o pernai Maskva pareiškė aneksavusi šią teritoriją.

Kyjivas teigė, kad pagalbos darbuotojai stengėsi sumažinti konflikto metu nukentėjusių civilių gyventojų žalą, be kita ko, vykdė evakuaciją ir dalijo humanitarinę pagalbą.

Mūšis dėl Bachmuto, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę, tebėra vienas kruviniausių per visą invaziją, o Ukrainos pajėgos dabar atsitraukia palei šiaurinį ir pietinį miesto flangus.

Vasarį netoli Bachmuto žuvo 33 metų amerikiečių medikas Pete'as Reedas, į kurio evakuacijos automobilį pataikė raketa. 

Gegužę naujienų agentūros AFP žurnalistas Armanas Soldinas žuvo nuo raketų ugnies netoli Časiv Jaro Rytų Ukrainoje. 

Sekmadienį okupuotame Melitopolyje ir aplinkinėse gyvenvietėse nugriaudėjo galingas sprogimas, pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Melitopolio okupantai garsiu sprogimu baigia pseudorinkimus.

Melitopolio ir aplinkinių gyvenviečių šiaurėje ir rytuose gyventojai praneša apie galingą sprogimą. Kai kurie pajuto vibraciją. Aiškinamės detales“.

Sekmadienį rusai apšaudė Chersono Suvorovo rajoną ir sužeidė 69 metų vietos gyventoją, pranešė Chersono srities karinė vadovybė.

JAV prezidentas Joe Bidenas yra arti sprendimo siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas.

Kaip rašoma „Financial Times“ straipsnyje, JAV jau seniai atsargiai vertina Ukrainos prašymą įsigyti vadinamąją ATACMS – taktinę balistinę raketą, kurios veikimo nuotolis siekia iki 300 km, nes baiminasi dėl ribotų atsargų ir galimybės ją panaudoti smūgiams į Rusijos teritoriją. 

Per naktinį dronų išpuolį Kyjivo srityje buvo sužeisti 4 žmonės, apgadinta daugiau kaip 100 privačių namų ir 30 butų septyniuose daugiaaukščiuose pastatuose, taip pat švietimo ir medicinos įstaigos, praneša ukrainiečių žiniasklaida.

Primename, kad naktį Rusija Kyjivo sritį atakavo daugiau nei trisdešimčia dronų, daugumą jų numušė Ukrainos gynėjai.

Agresorės šalies saugumo tarnybos sulaikė vieną geriausių Rusijos medicinos specialistų, kuris žino visas Rusijos prezidento Vladimiro Putino „sveikatos paslaptis“, kai jis buvo sulaikytas „bandant pabėgti“. 

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Laikraštis „The Sun“ praneša, kad 59 metų Viktoras Truchinas pastaruosius 11 metų buvo Sankt Peterburgo vakcinų ir serumų tyrimų instituto direktorius. Jis dingo prieš šešias dienas po to, kai buvo atleistas iš vadovaujančių pareigų pagrindiniame valstybiniame institute dėl įtarimų sukčiavimu.

Teigiama, kad jis puikiai žinojo apie naujausius Rusijos mokslinius tyrimus ir plėtrą vakcinų, serumų ir bakterinių preparatų srityje.

Pranešama, kad V.Putino kontržvalgybos tarnyba FSB sulaikė V.Truchiną po to, kai jis bandė pabėgti į užsienį per Baltarusiją.

Vašingtonas turėtų nustoti „dvejoti“ ir Kyjivui siųsti ilgojo nuotolio raketas ir paspartinti naikintuvų tiekimą.

Tai pareiškė vienas labiausiai patyrusių Vakarų vadų, buvęs JAV Centrinės vadovybės vadovas 2008-2010 m. ir buvęs CŽV direktorius (2011-2012 m.), generolas Davidas Petraeusas, praneša „The Telegraph“ .

D.Petreusas sakė, kad Vašingtonas ir kitų Vakarų šalių vyriausybės turi „įveikti“ bandymus užkirsti kelią Kyjivui gauti gyvybiškai svarbią pagalbą.

Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas sakė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo kopijuoti ir imituoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktiką mūšio lauke. 

Dėl to kyla tam tikrų sunkumų, nors Ukrainos kariai vis dar turi pranašumą kuriant strategiją.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas

„Jie prisitaiko, bando keisti taktiką, rasti savo pajėgoms kitą panaudojimą, jie priversti pripažinti savo strategijos nesėkmę, bet vis dėlto joje buvo keletas „patobulinimų“, – cituoja K.Budanovą „The Guardian“ .

Tarp svarbių pokyčių jis paminėjo, kad prieš karą su Ukraina Rusijos kariuomenė savo operacijose masiškai nenaudojo bepiločių orlaivių. 

„Jie paprasčiausiai nesuprato jų reikšmės, dabar jie jau prisitaikė ir daugeliu atžvilgių kopijuoja mus“, – sakė jis.

G20 aukščiausiojo lygio susitikimas Delyje baigėsi sekmadienį, kai Indija perdavė pirmininkavimą blokui Brazilijai, o JAV ir Rusija teigiamai įvertino susitarimą, kuriame nesmerkiama Maskva dėl karo Ukrainoje, tačiau narės raginamos vengti naudoti jėgą.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi paprašė grupės lyderių lapkričio mėnesį surengti virtualų susitikimą, kuriame būtų apžvelgta savaitgalį paskelbtų politinių pasiūlymų ir tikslų įgyvendinimo pažanga, pranešė „Reuters“.

Šeštadienį grupė priėmė vadovų deklaraciją, kurioje vengiama pasmerkti Rusiją dėl karo, tačiau pabrėžiama konflikto sukelta žmonių kančia ir visos valstybės raginamos nenaudoti jėgos teritorijoms užgrobti.

Šis sutarimas buvo netikėtas.

Keletą savaičių prieš aukščiausiojo lygio susitikimą labai skirtingi požiūriai į karą grasino sužlugdyti susitikimą, nes Vakarų valstybės reikalavo, kad grupės nariai pasmerktų Maskvą dėl invazijos, o Rusija teigė, kad blokuos bet kokią rezoliuciją, kuri neatspindės jos pozicijos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį paragino nemarginalizuoti Rusijos derybose, kuriomis siekiama atgaivinti svarbų susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

„Joks procesas, kuris nustumia Rusiją į šalį dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, nebus perspektyvus“, – sakė R.T.Erdoganas žurnalistams pasibaigus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui Naujajame Delyje.

Jis taip pat pranešė apie būsimą Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų atstovų susitikimą šiuo klausimu, bet nenurodė, kur ir kada jis vyks.

Liepą Rusija pasitraukė iš susitarimo dėl grūdų, teigdama, kad jis nepasiekė tikslo sumažinti badą Afrikoje ir besiskųsdama dėl apribojimų savo eksportui.

Nuo to laiko įtampa regione didėjo, abi šalys įspėjo, kad prie Juodosios jūros uostų artėjantys laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais, todėl saugi laivyba šiame regione iš esmės nutrūko.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija taip pat suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą Juodojoje jūroje ir Dunojaus upėje – itin svarbų eksporto maršrutą po to, kai buvo nutraukta grūdų iniciatyva.

Po to Kremlius paprašė Turkijos padėti Rusijai eksportuoti grūdus į Afrikos šalis be jokio Ukrainos dalyvavimo.

Praėjusių metų susitarimas dėl grūdų padėjo sumažinti pasaulines maisto kainas ir suteikė Ukrainai svarbų pajamų šaltinį kovai su Rusijos invazija.

Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos atstovas Vadimas Skibitskis įsitikinęs, kad Krymas yra raktas į Rusijos „regioninę galią“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kariuomenė okupuotoje Pietų Ukrainoje darys viską, kad išlaikytų Krymo kontrolę .

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Tokį pareiškimą Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibitskis padarė Kyjive vykusiame Jaltos Europos strategijos viršūnių susitikime, pažymėdamas, kad Kyjivas propaguoja planus išlaisvinti pusiasalį, nepaisant Vakarų susirūpinimo dėl situacijos eskalavimo iš Rusijos pusės, praneša Newsweek.com .

V.Skibitskis pažymėjo, kad Krymas yra raktas į Rusijos „regioninę galią“.

Ukrainoje žuvo Ispanijos savanorė humanitarinės pagalbos darbuotoja, kai į automobilį, kuriuo ji važiavo, pataikė sviedinys, sekmadienį pranešė ispanų užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.

„Į transporto priemonę, kuria važiavo ši Ispanijos pilietė, trenkėsi sviedinys. Ji ten dirbo nevyriausybinėje organizacijoje, padedančioje sprendžiant humanitarines problemas Ukrainoje, ir mes turime žodinį patvirtinimą apie jos žūtį“, – sakė jis žurnalistams Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Indijoje.

JAV kariuomenės vadovo teigimu, dar per anksti teigti, kad Ukrainos vasaros kontrpuolimas nepavyko.

Generolas Markas Milley, kalbėdamas BBC laidai „Sunday With Laura Kuenssberg“, sakė:

„Tas puolimas prasidėjo maždaug prieš 90 dienų. Jis vyko lėčiau, nei tikėjosi planuotojai.

„AFP“/„Scanpix“/JAV generolas ungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley

Tai yra tikri žmonės tikrose transporto priemonėse, kurie kaunasi tikruose minų laukuose, ten vyksta tikra mirtis ir destrukcija, yra tikra trintis. Ir dar liko pakankamai daug laiko, tikriausiai apie 30-45 dienas, per kurias galima kovoti.

Taigi ukrainiečiai dar nebaigė. Šis mūšis dar nebaigtas. Jie nebaigė kovinės dalies to, ką bando pasiekti. Taigi, pamatysime, dar per anksti kalbėti apie tai, kuo tai baigsis. Jie bent iš dalies sėkmingai įgyvendino tai, ką buvo užsibrėžę, ir tai svarbu. O tada prasidės lietūs. Bus labai purvina.

Tuo metu bus labai sunku manevruoti, o tada prasidės gili žiema. Tada pamatysime, kaip viskas klostysis toliau. Tačiau dabar dar per anksti sakyti, kad šis puolimas nepavyko ar nepavyko.“

NATO narė Rumunija sekmadienį pranešė, kad šalies teritorijoje aptikus drono, panašaus į Rusijos kariuomenės naudojamus, fragmentus, iškvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį.

Šeštadienį Rumunijos kariai rado šias nuolaužas Plauru Tulčos apskrityje, esančioje prie pat sienos su Ukraina.

Tą pačią dieną valstybės sekretorius Iulianas Fota susitiko su Rusijos diplomatu, kad perduotų „Rumunijos protestą dėl Rumunijos oro erdvės pažeidimo“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasak jos, I.Fota „griežtai paprašė Rusijos pusės nutraukti veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainos gyventojus ir infrastruktūrą, įskaitant tuos, kurie keltų bet kokią grėsmę Rumunijos piliečių saugumui regione“.

Šeštadienį Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad šį atvejį aptarė telefonu.

J.Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“ sakė, kad „nėra jokių požymių, jog ketinama smogti NATO, tačiau smūgiai yra destabilizuojantys“.

Jis taip pat palankiai įvertino JAV sprendimą skirti daugiau naikintuvų F-16 NATO oro policijai.

K.Iohannisas sakė, kad šis radinys rodo, jog „įvyko absoliučiai nepriimtinas Rumunijos suverenios oro erdvės pažeidimas“.

Rumunija sugriežtino stebėjimo ir oro erdvės saugumo stiprinimo priemones po pakartotinių Rusijos atakų prieš Dunojaus uostus ir infrastruktūrą Ukrainoje.

Šią savaitę Plauru apylinkėse jau buvo rasta įtariamų dronų nuolaužų, o šeštadienio radinys, aptiktas už kelių kilometrų, šiuo metu analizuojamas.

Iki trečiadienio Bukareštas keliskart atmetė Kyjivo teiginius, kad Irano gamybos Rusijos dronai nukrito ir sprogo Rumunijos teritorijoje per praėjusios savaitės smūgį Ukrainos Izmajilo uostui.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį NATO daug dėmesio skyrė tam, kad karas neprasiveržtų į Aljanso teritoriją.

Rusija suintensyvino puolimus prieš pietinius Ukrainos Odesos ir Mykolajivo regionus, kuriuose yra uostai ir infrastruktūra, itin svarbi žemės ūkio produktų eksportui po to, kai žlugo susitarimas, leidžiantis gabenti grūdus iš Juodosios jūros uostų.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos, vykdančios sudėtingą kontrpuolimą, šiek tiek pasistūmėjo į priekį pietinės fronto linijos rajone.

„Mes judame į priekį! Gynybos pajėgos Tavrijos rajone pasistūmėjo daugiau nei kilometrą“, – sakė generolas Oleksandras Tarnavskis.

Pietų Korėjos prezidentas pareiškė, kad šalis nuo 2025 m. suteiks Ukrainai papildomą 2 mlrd. dolerių ilgalaikę pagalbą, be 300 mln. dolerių, kuriuos anksčiau buvo pažadėta skirti kitiems metams, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo dar 1,5 km į priekį Robotynės rajone Zaporižios srityje.

Tai teletilto eteryje pareiškė Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro pranešėjas Aleksandras Štupunas.

„Tęsiame nedidelius pasiekimus Rabotynės rajone. Išlaisvinta apie 1,5 kvadratinio kilometro mūsų Ukrainos teritorijos“, – sakė jis.

Kyjivo regione per Rusijos naktinį išpuolį apgadinta mokykla, vaikų darželis, mokymo ir reabilitacijos centras ir 8 gyvenamieji namai.

Apie tai praneša Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka.

„Rusijos priešas dar kartą surengė puolimą. Praėjusią naktį oro antskrydis truko daugiau nei 3 valandas. Priešas atakavo Kijevo sritį iš bepiločių orlaivių. Naktį Kyjivo srityje aktyviai veikė priešlėktuvinė gynyba“, – skelbė jis.

Rusija sekmadienį pareiškė, kad Juodojoje jūroje sunaikino tris karinius greitaeigius katerius su Ukrainos kariais, kurie, Maskvos teigimu, plaukė aneksuoto Krymo link.

„Vakarinėje Juodosios jūros dalyje (...) Juodosios jūros laivyno aviacija sunaikino tris karinius greitaeigius katerius „Willard Sea Force“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Rusijos gynybos ministerija. Jos teigimu, amerikiečių gamybos kateriais plaukė Ukrainos kariai.

Pareiškime tvirtinama, kad jie plaukė 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio kryptimi.

Rusijos kariuomenė atskirame pareiškime nurodė, kad jos oro gynyba virš Krymo numušė aštuonis ukrainiečių dronus, o dar vieną numušė Briansko srityje, netoli Ukrainos sienos.

Ukraina šių pareiškimų nekomentavo.

Rugpjūčio 24 dieną, kai buvo minima Ukrainos Nepriklausomybės diena, Kyjivas pranešė, kad įvykdė operaciją Krymo pusiasalyje, kur ukrainiečių kariai iškėlė savo nacionalinę vėliavą.

Rusijos Pskovo srityje, esančioje netoli Estijos sienos, gubernatorius suorganizavo savanoriškus saugumo patrulius, kad užkirstų kelią tolesnėms bepiločių orlaivių atakoms prieš oro bazę, naujausiame pranešime skelbia Jungtinės karalystės Gynybos ministerija.

„Pranešama, kad prie patrulių prisijungė iki 800 piliečių. Ši iniciatyva pradėta po to, kai 2023 m. rugpjūčio 29 d., kaip pranešama, buvo apgadinti du transporto orlaiviai IL-76 CANDID.

Dėl riboto keturviečių bepiločių orlaivių veikimo nuotolio atakos prieš bazę beveik neabejotinai buvo surengtos iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – sakoma žvalgybos ataskaitoje.

Patrulius sudarys 50 asmenų grupės, paskirstytos po kelias savivaldybes, kurios patruliuos pasienio teritorijose ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, ypač oro uostuose ir oro bazėse.

„Šių savanorių saugumo patrulių sukūrimas greičiausiai veiks kaip atgrasymo priemonė ir užtikrins tam tikrą apsaugą nuo bepiločių orlaivių, valdomų iš oro bazės apylinkių.

Labai tikėtina, kad savanorių pasitelkimas rodo, jog Rusijoje trūksta apmokyto saugumo personalo“, – mano britai.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nebus sulaikytas, jei kitais metais dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire.

Kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V.Putino ir jo vaiko teisių kontrolierės arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kremlius šiuos orderius laiko niekiniais.

V.Putinas praleido šių metų G-20 susitikimą Naujajame Delyje, nors Indija nėra TBT narė. Į Indiją ir kitus neseniai vykusius tarptautinius susitikimus jis išsiuntė savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Brazilija yra TBT signatarė, tačiau L.I.Lula da Silva, šeštadienį kalbėdamas su Indijos naujienų kanalu „Firstpost“, sakė, kad V. Putinas bus pakviestas į kitų metų renginį, kurį rengs Brazilija.

„Mėgaujamės ramybe ir mėgstame gerai elgtis su žmonėmis. Todėl manau, kad Putinas gali lengvai atvykti į Braziliją“, – sakė jis.

„Jei man esant Brazilijos prezidentu jis atvyktų į Braziliją, jis jokiu būdu nebūtų sulaikytas“, – tvirtino L.I.Lula da Silva.

Jis taip pat sakė, kad kitais metais dalyvaus Rusijoje vyksiančiame BRICS bloko aukščiausiojo lygio susitikime.

Šeštadienį G-20 šalys priėmė deklaraciją, kurioje Maskva nebuvo pasmerkta dėl savo plataus masto karo Ukrainoje, tačiau visos valstybės paragintos susilaikyti nuo jėgos naudojimo teritorijoms užgrobti.

Ukraina šeštadienį padidino spaudimą savo Vakarų sąjungininkėms, apgailestaudama, kad nepasiekta pažangos kuriant tarptautinį tribunolą Rusijos vadovams teisti ir perduodant įšaldytą Rusijos turtą.

„Deja, esame tarsi aklavietėje dėl abiejų klausimų, nes pirmuoju klausimu esame susiskaldę, o antruoju klausimu akivaizdžiai trūksta valios“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Kelių aukšto rango administracijos pareigūnų kalbose buvo piešiamas šalies, kurioje vyksta karas ir kurią stabdo sąjungininkai, nesugebėję suvokti krizės masto ir skubos, paveikslas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos kariuomenė tęsia puolamąsias operacijas Bachmuto apylinkėse ir žengė į priekį.

Taip teigiama naujoje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Joje pažymima, kad Ukrainos pajėgos visiškai išstūmė Rusijos pajėgas iš Andrejevkos, esančios už 10 km į pietvakarius nuo Bachmuto, tačiau ISW dar nepastebėjo vizualaus patvirtinimo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino kaimą.

Kartu karinis korespondentas teigė, kad Rusijos kontrolės linija šiame rajone pasislinko ir dabar eina palei geležinkelio liniją į rytus nuo Andrijevkos ir Klišivkos.

Be to, analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariai kontratakavo Bachmuto rajone, bet nepasiekė jokių patvirtintų laimėjimų.

Remiantis kai kuriais pranešimais, okupantai bandė atkovoti iš aukštumas prie Klišjevkos ir išstumti Ukrainos pajėgas iš pozicijų prie Orechovo-Vasiljevkos.

Okupantai taip pat tęsė ribotas puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko linijoje, tačiau į priekį nepajudėjo.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo 490 okupantų, 10 priešo tankų ir 16 šarvuočių.

Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Praėjusią naktį 32 Rusijos dronai atakavo Ukrainą, sekmadienį pranešė Kyjivas ir pridūrė, kad 25 iš jų buvo numušti.

„Okupantai užpuolė Ukrainą 32 dronais kamikadzėmis (...), iš kurių 25 sunaikino Ukrainos oro gynybos pajėgos. Rusijos okupantai daugumą atakos bepiločių orlaivių nukreipė į Kyjivo regioną“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareiškime.

„Keliuose sostinės rajonuose nukrito nuolaužų. Ševčenkos rajone jos apgadino daugiaaukščio namo butą. Tačiau didžioji dalis nuolaužų nukrito atviroje, neužstatytoje teritorijoje. Buvo apgadinti automobiliai, troleibusų elektros linijos ir kelių dangos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Šiuo metu žinoma apie vieną nukentėjusįjį, bet jo gyvybei pavojaus nėra, pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas bus tęsiamas prasidėjus šaltiems orams. Net jei bus sunkiau judėti pirmyn, Ukrainos gynėjai nesustos.

„Vienaip ar kitaip kovos bus tęsiamos. Kovoti šaltyje, drėgmėje ir purve yra sunkiau. Kovos bus tęsiamos. Kontrpuolimas bus tęsiamas“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas, rašo „Reuters“ .

Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu žengia į priekį keliomis kryptimis. Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas pripažino, kad pažanga lėtesnė, nei jis norėjo. Pačią situaciją K.Budanovas apibūdino kaip sudėtingą.

Pasak žvalgybos vadovo, tarp pagrindinių gynybos pajėgų kontrpuolimą lėtinančių veiksnių yra labai tanki Rusijos minų koncentracija, taip pat daug kompaktiškų priešo dronų kamikadzių.

Rugsėjo 10 d. naktį priešlėktuvinės gynybos pajėgos virš Kyjivo sunaikino daugiau kaip 20 priešo paleistų „Shahed“ dronų.

Bepiločių nuolaužos nukrito keliuose sostinės rajonuose, kai kur buvo apgadinti gyvenamieji namai.

Kaip rašo ukrainiečių žiniasklaida, informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.

„Gelbėjimo tarnybos stebi įvykio vietą. Podolsko rajone nuolaužos nukrito ant atviros teritorijos. Dirba priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos. Ten nėra sužeistų ar apgadintų pastatų“, – sakoma Kyjivo mero pareiškime.

Vėliau V.Kličko patikslino, kad Podolsko rajone dėl „ūmios reakcijos į stresą“ yra vienas nukentėjusysis ir jam pagalbą teikia gydytojai.