Rusijos pajėgos masiškai apšaudė Chersoną ir Mykolajivą: kilo gaisrai, vienas žmogus žuvo

Rugsėjo 27 d. Rusijos pajėgos per atakas Donecko srities civilinėse teritorijose, per kurias žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, naudojo tankus, didelės sprogstamosios galios aviacines bombas ir valdomąją amuniciją, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono prokuratūra.

Apšaudyti buvo Kostiantynivkos ir Torecko miestai bei Chasiv Jaro bendruomenės Kalynivkos kaimas. Per apšaudymą buvo sužeistos trys 61, 76 ir 81 metų moterys ir vienas 36 metų vyras.

Be to, nukentėjo daugiau kaip dvi dešimtys civilių pastatų ir kitų infrastruktūros objektų.

Rugsėjo 27 d., anksčiau tą pačią dieną, devyniose skirtingose srityse buvo pranešta apie keletą kitų smūgių, per kuriuos žuvo vienas civilis gyventojas ir dar 17 buvo sužeista.

Vienas iš smūgių taip pat buvo suduotas Donecko srityje – per Rusijos atakas Orlivkoje buvo sužeistas vienas žmogus, pranešė Donecko srities karinė administracija.

Rugsėjo 27 d. vakare Rusijos pajėgos atakavo Mykolajivo ir Chersono sritis, vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas, pranešė valdžios institucijos.

Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas sakė, kad regione vyko „masinis apšaudymas“ ir kad 41 metų Chersono gyventojas žuvo savo namuose.

Dar vienas 27 metų vyras buvo sužeistas ir jam buvo suteikta medicininė pagalba.

Ukrainos žingsnis sukurti laivybos kanalą grūdų eksportui yra teigiamas žingsnis pasaulio apsirūpinimo maistu srityje, nors ir toliau stengiamasi pasiekti naują susitarimą dėl platesnio Juodosios jūros koridoriaus, teigė aukščiausio rango JT prekybos pareigūnas.

Liepos mėn. Rusija nutraukė JT remiamą susitarimą, pagal kurį eksportas iš Ukrainos galėjo vykti iš trijų patvirtintų uostų.

Nuo to laiko Kyjivas, siekdamas nutraukti faktinę Rusijos blokadą, pradėjo kurti vadinamąjį laikiną humanitarinį koridorių. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai Juodojoje jūroje

Pastarosiomis dienomis iš Ukrainos Čornomorsko uosto kanalu, kuris jungia Rumunijos ir Bulgarijos pakrantes, išplaukė du laivai.

Rebeca Grynspan, kuri vadovauja JT susitarimo su Rusija įgyvendinimui sakė, kad nors naujas koridorius, kurį bando atidaryti Ukraina, yra vienas iš „labai svarbių pastangų“, ji pridūrė, kad „rizika yra didesnė“.

„Vienintelis dalykas, kuris sumažins riziką ir stabilizuos padėtį, yra susitarimas, kurį palaikys visi partneriai“, – sakė ji ir pridūrė negalinti nurodyti jokio susitarimo termino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi paskelbė apie galingas valstybės stiprinimo priemones rugsėjo mėn. ir iki rudens pabaigos.

V.Zelenskis sakė, kad jau šį mėnesį surengė kelis parengiamuosius susitikimus dėl galingų valstybės stiprinimo priemonių. Jis taip pat sakė, kad komanda jau dirba prie spalio ir lapkričio mėn. turinio.

„Kad ir kas vyktų pasaulyje, kad ir kokios būtų išorinės sąlygos, mes su jumis turime prisiminti: tik mūsų sąlygos, tik mūsų vidinis požiūris į Ukrainą, į laisvę ir į mūsų tikslus lemia, kada mes pasieksime savo tikslą. Svarbiausia tikslai: Ukrainos pergalė.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jėga Ukrainai neturi alternatyvų. Ir kiekvienas, kuris stiprina valstybę, kiekvienas, kuris tampa stipresnis, ir kiekvienas, kuris padeda kovoti su priešu ir pasiekti rezultatų Ukrainai, – kiekvienas priartina mūsų tikslą“, – sakė V.Zelenkis.

Bulgarijos parlamentas patvirtino papildomą karinę pagalbą Ukrainai.

Uždarame posėdyje politikai 141 balsais prieš 40 (trys susilaikė) pritarė tam, kad Ukrainai būtų tiekiamos žemė-oras raketos, skirtos Rusijoje pagamintai oro gynybos sistemai S-300, pranešė valstybinė naujienų agentūra BTA.

Jie taip pat sutiko tiekti mažo kalibro automatinių ginklų šaudmenis, kuriuos išmetė Vidaus reikalų ministerija.

Kariniai ekspertai teigė, kad raketų Bulgarijoje suremontuoti neįmanoma, tačiau Ukraina turi įrenginių, kuriuose jas galima suremontuoti arba panaudoti atsarginėms dalims.

Gynybos vadas admirolas Emilis Eftimovas patikino politikus, kad pateikta ginkluotė nekenkia Bulgarijos gynybiniams pajėgumams.

„Neketiname atiduoti (Ukrainai) viso raketų komplekso S-300, kol nerasime pakaitinių pajėgumų“, – sakė jis.

Bulgarija, kuri 2004 m. įstojo į NATO, vis dar turi sovietų sukurtų ginklų atsargų ir daugybę gamyklų, gaminančių jiems skirtą amuniciją.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau šiandien atsiprašė po to, kai buvęs Bendruomenių rūmų pirmininkas per posėdį, kuriame dalyvavo Volodymyras Zelenskis, pagyrė nacių veteraną.

Vakar pirmininkas Anthony Rota, kuris praėjusį penktadienį rūmuose viešai pripažino 98 metų Jaroslavą Hunką ir pavadino jį didvyriu, pasitraukė iš pareigų ir pareiškė, kad jam tenka visa atsakomybė už tai, kas įvyko.

J.Hunka, kuris Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo viename iš Adolfo Hitlerio „Waffen SS“ dalinių, sulaukė dviejų įstatymų leidėjų ovacijų. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda susitiko su Kanados Premjeru Justinu Trudeau

Dabar J.Trudeau pareiškė, kad jam ypač gaila dėl to, į kokią keblią padėtį pateko Ukrainos vadovas.

„Tai buvo klaida, kuri labai sugėdino parlamentą ir Kanadą“, – žurnalistams sakė J.Trudeau. 

„Visi, kurie penktadienį buvome šiuose rūmuose, labai apgailestaujame, kad atsistojome ir plojome, nors tai darėme nežinodami konteksto.“

Kremlius anksčiau tą pačią dieną pareiškė, kad visas Kanados parlamentas turėtų viešai pasmerkti nacizmą.

Netoli Hūru kaimo Sauės savivaldybėje, esančioje Talino pakraštyje, griaunamas sovietinis paminklas, žymintis vietą, kurioje 1941 metais tūkstančiai sostinės gyventojų buvo priversti kasti prieštankinius griovius, kad sustabdytų artėjančias nacistinės Vokietijos pajėgas, trečiadienį pranešė Estijos dienraštis „Postimees“.

Manoma, kad anuomet kelių metrų aukščio betoninė piramidė greičiausiai buvo išlieta iš aukštos kokybės mišinio, todėl paminklo griovimo darbai vyksta gana ilgai.

„Darbus apmoka savivaldybė, jų kaina – apie 4,5 tūkst. eurų“, – sakė Sauės savivaldybės vadovas Andresas Laiskas.

Atsižvelgiant į tai, kad paminklas nėra kario kapas, Karo muziejus juo nesirūpins, o atsikratyti juo turi vietos valdžia.

Sovietinis paminklas yra maždaug už 2,5 km nuo Talino ribos.

Prie betoninio paminklo pritvirtinta granito plokštė su užrašu: „1941 metais Talino gyventojai čia įkūrė gynybinę liniją kovai su vokiečių fašistų kariuomene“.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Ukrainos centre Vilniuje susitiko su šalyje viešinčiu Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovu, didžiuoju arkivyskupu Sviatoslavu Ševčuku, trečiadienį pranešė Prezidentūra.

Susitikimo metu D.Nausėdienė Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovui pristatė  Ukrainos centrą, kurį pavadino humanitariniu centre, kuriame puoselėjamas žmoniškumas.

„Džiaugiuosi, kad ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje galės išgirsti Jūsų paguodos žodžius ir pajusti Jūsų globą“, – pranešime cituojama D.Nausėdienė. 

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Diana Nausėdienė

Ji pabrėžė, kad karas skatina žmones ieškoti dvasinės atramos ir išryškina aukščiausias vertybes bei idealus, todėl itin svarbu, jog Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčia atlieka didžiulį darbą padėdama Ukrainos žmonėms, kurie buvo priversti laikinai palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio Lietuvoje ir kitose šalyse.

„Ukrainos centras taip pat yra atsakas į griovimą ir destrukciją. Tai yra taikos namai, žmonių bendrystės ir bendradarbiavimo erdvė“, – sakė D.Nausėdienė. 

Susitikimo dalyviai, tarp kurių buvo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir Vytauto Didžiojo universiteto Senato pirmininkas profesorius Ričardas Krikštolaitis, taip pat apžiūrėjo Ukrainos centre Vilniuje eksponuojamą fotografijų parodą „Kartu“, pasakojančią apie ukrainiečius ir lietuvius, kurie kartu gyvena, kartu kuria ir kartu kovoja.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, siekiant sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Duris lankytojams centras atvėrė 2022 metų birželį.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton antradienį pašiepė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl NATO plėtros, kurią paskatino Kremliaus invazija į Ukrainą.

Į Valstybės departamentą, kur buvo atidengtas jos oficialus portretas, grįžusi H.Clinton savo kalbos metu mestelėjo pastabą: „Labai gaila, Vladimirai. Tu pats tai užsitraukei.“

„Tai buvo toks ginčytinas klausimas. Ir mes visada sakėme, kad žmonės nėra verčiami stoti į NATO, jie patys renkasi ir nori prisijungti prie NATO“, – sakė ji.

Rusijai 2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą, norą prisijungti prie Vakarų aljanso, kurio narės įsipareigoja ginti viena kitą užpuolimo atveju, išreiškė Suomija ir Švedija.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Hillary Clinton

Kaip motyvą pradėti karą, kurio metu ukrainiečiai sulaukia stiprios Vakarų paramos, įskaitant milijardus dolerių (eurų) ginklams, V. Putinas nurodė Kyjivo siekį įstoti į Aljansą, kurį apkaltino grėsmę Rusijos saugumui keliančiu plėtimusi į Rytus.

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis.

H.Clinton 2009 metais pradėjo eiti tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos administracijos diplomatijos vadovės pareigas ir iškart ėmėsi pastangų atkurti santykius su Rusija. Jiems pakenkė ankstesniais metais Maskvos įvykdytas Sakartvelo užpuolimas.

Tačiau iki jos kadencijos pabaigos santykiai smarkiai pablogėjo. 2012 metais V. Putinas apkaltino ją asmeniškai kursčius protestuoti Rusijos opozicijos lyderius, atmetusius parlamento rinkimų, kuriuose jo partija iškovojo pergalę, rezultatus.

2016 metais H.Clinton buvo Demokratų partijos kandidatė prezidento rinkimuose, kuriuos neženkliai pralaimėjo Donaldui Trumpui, Senato komisija vėliau padarė išvadą, kad Maskva siekė kištis į rinkimus, kad padėtų D.Trumpui laimėti.

Vokietijos pareigūnai tiria galimą karo nusikaltimą, įvykdytą Hostomelyje, esančiame Ukrainoje, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė federalinių prokurorų atstovė spaudai.

Įtariama, kad Rusijos pajėgos į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame mieste apšaudė ir sužeidė civilius, įskaitant Vokietijos pilietį, sakė atstovė spaudai.

Ji pridūrė, kad liepą buvo pradėtas incidento tyrimas, o Vokietijos prokurorai palaiko glaudžius ryšius su Ukrainos pareigūnais.

2022-ųjų kovą Vokietijos prokurorai jau pradėjo vadinamąjį struktūrinį tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai prie Bachmuto

Struktūrinis tyrimas nėra nukreiptas prieš konkrečius įtariamuosius, bet juo siekiama surinkti įrodymus apie įtariamus nusikaltimus ir nustatyti už jų slypinčias struktūras, pavyzdžiui, vadovavimo grandinę.

Įrodymai gali būti naudojami ateityje nagrinėjant baudžiamąsias bylas prieš konkrečius įtariamuosius.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją kaimyninėje šalyje, Rusija smarkiai kritikuojama dėl Ukrainos miestų puolimo. Kyjivo ir Vakarų vyriausybių teigimu, Rusija atakavo mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius kvartalus.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos 2022-ųjų vasario 24 dieną.

Anksčiau šiais metais TBT taip pat paskelbė V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. 

Praeityje Vokietija ne kartą vykdė baudžiamąjį persekiojimą už užsienyje įvykdytus žiaurumus, įskaitant karą Sirijoje.

Ji tai daro vadovaudamasi teisiniu universaliosios jurisdikcijos principu, pagal kurį šalys gali teisti asmenis už itin sunkius nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus ir genocidą, net jei jie buvo įvykdyti kitoje šalyje.

Pranešama, kad prokariškas Rusijos žurnalistas iš nežinomo siuntėjo gavo nupjautų kiaulių galvų.

„Telegram" naujienų kanalas „Baza“, kuris teigia turintis ryšių su Rusijos pareigūnais, teigė, kad žurnalistas rado kiaulės galvą ant savo durų slenksčio juodame maiše.

Žurnalistas nedelsdamas paskambino į policiją ir pasakė, kad anksčiau grasinimų sulaukė paštu ir telefonu.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ taip pat pranešė, kad kariniam ekspertui Konstantinui Sivkovui buvo atsiųsta nupjauta kiaulės galva.

„[Sivkovas] tada sulaukė telefono skambučio, kuriame nežinomas skambinusysis reikalavo, kad jis atsisakytų paramos [Rusijos invazijai į Ukrainą], ir grasino jį nužudyti“, – teigė naujienų agentūra.

Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas trečiadienį, praėjus dienai po to, kai teismas atmetė jo apeliaciją dėl 19 metų laisvės atėmimo bausmės, pareiškė, kad bus perkeltas į griežčiausią kalėjimo kamerą visiems metams.

Praėjusį mėnesį A.Navalnui skirta daugiau nei dvigubai didesnė bausmė – nuo devynerių iki devyniolikos metų, be to, teismas nutarė išsiųsti jį į ypatingo režimo koloniją, o ne palikti griežto režimo kalėjime.

Pastaruosius mėnesius 47-erių vyras, kuris dabar atrodo gerokai sulysęs, ne kartą praleido tardymo izoliatoriuje. 

„Vakar, iškart po apeliacijos, mane nuvedė pas komisiją ir pasakė, kad dėl mano netinkamo elgesio 12 mėnesių būsiu perkeltas į EPKT“, – rašė jis socialiniame tinkle, turėdamas omenyje kameras, kuriose kaliniai laikomi pačiomis griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Navalnas

„Tai pati griežčiausia įmanoma bausmė visų tipų kolonijose“, – sakė jis.

Nebuvo aišku, ar jis bus laikomas specialaus režimo kolonijoje, ar griežto režimo kalėjime už Maskvos, kur jis kalinamas šiuo metu.

 A.Navalnas organizuodavęs didžiulius antikremliškus protestus Rusijoje.

Jis buvo suimtas 2021 metų sausį, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl apnuodijimo jis kaltina Kremlių. Pastarasis tai neigia.

Rugpjūtį teismas netoli Maskvos esančiame kalėjime jam skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų sukūrus organizaciją, kuri kenkė visuomenės saugumui, vykdydama ekstremistinę veiklą.

A.Navalnas iš kalėjimo pasmerkė V.Putino puolimą Ukrainoje ir paragino rusus neprarasti valios priešintis.

Ukrainos ministrų kabinetas paskyrė tris gynybos ministro Rustemo Umerovo pavaduotojus.

Jais tapo Jurijus Džyhyras, Natalja Kalmykova ir Kateryna Černohorenko, pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“.

Rugsėjo 5 d. Aukščiausioji Rada atleido Oleksijų Reznikovą iš Ukranos gynybos ministro pareigų. Jį pakeitė buvęs Valstybės turto fondo vadovas Rustemas Umerovas.

Prieš tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „ministerijai reikia naujo požiūrio ir kitokių bendravimo formų tiek su kariuomene, tiek su visa visuomene“.

Rugsėjo 18 d. vyriausybė taip pat atleido beveik visus Ukrainos gynybos ministro pavaduotojus.

Ukrainiečių kariai, išsiųsti mokytis karo metodų subtilybių į Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Vokietiją ir Lenkiją, pasakoja apie savo nusivylimą. Susidūrę su kritine situacija, jie kartais randa daugiau pagalbos naršydami „YouTube“, skelbia Prancūzijos dienraštis „Le Monde“.

Pasak Vakaruose apmokyto ukrainiečių kario, patys instruktoriai ne visada žino, ką daryti nenumatytoje situacijoje.

Labiausiai apgailėtina situacija dėl oro žvalgybos dronais – instruktoriai teigia, kad tai nėra NATO mokymo programos dalis, nors kariavimas dronais yra neatsiejama kovinių operacijų Ukrainoje dalis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėl atsisakė patvirtinti arba paneigti informaciją apie galimą Rusijos Juodosios jūros laivyno vadų žūtį dėl rugsėjo 22 d. Ukrainos smūgio būstinei aneksuotame Sevastopolyje, skelbia BBC.

Ukrainos pusė tvirtina, kad raketos smūgis buvo suduotas, kai Juodosios jūros laivyno vadavietėje vyko Juodosios jūros laivyno vadovybės posėdis, ir per jį žuvo daugiau kaip trys dešimtys aukšto rango karininkų, įskaitant laivyno vadą Viktorą Sokolovą.

„Dar kartą siūlau visus klausimus šiuo klausimu adresuoti Gynybos ministerijai“, – sakė D. Peskovas žurnalistams, atsakydamas į prašymą pakomentuoti Ukrainos pusės pareiškimus.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Vokietija susilaikė nuo to, kad siųstų Ukrainai tolimojo nuotolio tiksliąsias raketas „Taurus“, nes baiminasi, kad joms reikės vokiečių technikų vietoje, praneša JAV dienraštis „The Wall Street Journal“. Anot Vokietijos, tai gali priartinti Berlyną prie tiesioginės konfrontacijos su Rusija.

Pasak Vokietijos pareigūnų, Vokietijos trijų partijų koalicinė vyriausybė iš esmės pritarė „Taurus“ tiekimui, tačiau sprendimą įšaldė kancleris Olafas Scholzas. Kancleris mano, kad norint perkelti karius į karo zoną, kad šie galėtų prižiūrėti sistemas, reikėtų parlamento balsavimo,

Kai kurie Vokietijos pareigūnai teigia, kad „Taurus“ vis tiek gali būti patvirtintas, kai JAV siųs panašius ginklus Ukrainai.

Net jei raketų perdavimui bus pritarta netrukus, Ukrainai gali prireikti daug daugiau laiko ginklams dislokuoti. Taip yra todėl, kad reikės atnaujinti sovietinių karinių lėktuvų parką, kad jie galėtų gabenti šią raketą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas F-15 leidžia raketą „Taurus“

Trečiadienį CNN paskelbė, kad ukrainiečių kariškiai tvirtina, jog prie Bachmuto pasirodė privačios karinės grupuotės „Wagner“ kovotojai. Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pažymėjo, kad jie reikalingi tik „užkamšyti skylėms“ Rusijos kariuomenės gynyboje.

„Dėl „Wagner“ grupuptės grąžinimo prie Bachmuto... Atminkite: jokios privačios samdinių bendrovės „Wagner" nebėra“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje).

Pasak M.Podoliako, viskas baigėsi grupuotės vado Jevgenijaus Prigožino ir vado Dmitrijaus Utkino likvidavimu, taip pat Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo suorganizuotu reidu prieš šią struktūrą. Anot jo, jie išvalė organizacijos vadovybę.

„Šiandien yra tik buvę teroristinės grupuotės kovotojai, kurie išvyko į Afriką, civilinį ir kriminalinį gyvenimą Rusijos regionuose arba pasirašė sutartį su Rusijos gynybos ministerija ir sutiko groti paskutiniu akordu, trumpam užkamšydami Rusijos skylę Bachmuto kryptyje“, – dėstė M.Podoliakas.

Jo įsitikinimu, šio įvykio „žiniasklaidos“ efektas yra didesnis už jo tikrąją reikšmę.

„Jo tikslas – trumpam pabandyti užblokuoti žinią apie Ukrainos kariuomenės įvykdytą Kliščijivkos ir Andrijivkos išvadavimą ir pagrindinių kovinės parengties rusų formuočių sunaikinimą šiame rajone“, – rašė prezidento kanceliarijos pareigūnas.

Antradienį žiniasklaidos grupė CNN, remdamasi Ukrainos kariškiu, pranešė, kad į Bachmutą, Donecko sritį, neva grįžo „Wagner“ grupės samdiniai.

Vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas patvirtino, kad Rytų ginkluotųjų pajėgų grupės teritorijoje yra „Wagner“ kovotojų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusai toliau mobilizuoja žmones laikinai okupuotose pietų Ukrainos teritorijose.

Chersono srityje išduodami rusiškus pasus, rusai įteikia vyrams šaukimus į karinės registracijos ir šaukimo tarnybą, kad šie užsiregistruotų, pranešė Nacionalinis pasipriešinimo centras.

Agentūra pažymėjo, kad verbuotojai tikina, jog tai tik planuojamos priemonės. Tačiau anksčiau tie patys verbuotojai teigė, kad okupuotoje teritorijoje karinės registracijos nebus.

„Pažymėtina, kad anksčiau priešas suformavo karinės registracijos ir šaukimo punktų sistemą pietuose, į kurią buvo įtraukti Rusijos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariai. Šiuo metu jie vykdo tarptautinius nusikaltimus, kai verbuoja ir ruošiasi mobilizuoti okupuotų teritorijų gyventojus“, – sakoma Nacionalinio pasipriešinimo centro pareiškime.

Centro atstovai pridūrė, kad kiekvienas karo nusikaltėlis bus nustatytas ir nubaustas už nusikaltimus prieš Ukrainos žmones.

Tiek Rusijos kariuomenė, tiek „Wagner Group“ intensyviai verbuoja žmones iš kalėjimų, kad rastų, ką siųsti į Ukrainos frontą. Dabar daugelis jų, kuriems buvo suteikta malonė, grįžta namo ir palieka smurto pėdsakus savo šalyje.

Irina Žamoidina stovi prie apdegusių savo brolio Artiomo Tereščenkos namo liekanų. Jis ir jos 71 metų tėvas Vladimiras čia buvo nužudyti rugpjūčio 1 d. naktį, kai du vyrai, abu buvę kaliniai, vienas jų – ką tik grįžęs iš fronto, įsiveržė į vidų ir peiliu subadė tėvą ir sūnų, o paskui padegė namą.

Brolio vaikai, devynerių ir dvylikos metų, sugebėjo pabėgti pro langą ir pasikviesti pagalbą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kadras iš vaizdo įrašo/Irina Žamoidina

Laikinai okupuotame Kryme atmosfera tarp Rusijos pajėgų darosi vis labiau slegianti, ypač po operacijos „Krabų gaudyklė“, pažymėjo Ukrainos gynybos žvalgyba.

„Krabų gaudyklė“ pateikė rimtą laimikį. Galima teigti, kad po atakos prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą labai aktyviai judėjo greitosios pagalbos automobiliai, gaisrinės mašinos ir karstai.

Taigi situacija okupantams kelia nerimą, ir tokia ji išliks rusams visur Kryme, kur tik jie paslėps savo laivų, štabų ar kitų okupantų buvimo objektų liekanas“, – komentavo Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas, kurį cituoja naujienų agentūra „Zakhystnyk“.

VIDEO: Suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

Suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

Pasak jo, žvalgyba fiksuoja visus Rusijos pajėgų judesius Kryme, o ginkluotosios pajėgos naudojasi šia žvalgybine informacija. A.Černiakas įsitikinęs, kad vienintelė saugi išeitis Rusijos kariuomenei Kryme – „persikelti su savo surūdijusiu šlamštu tolyn nuo pusiasalio“.

Jis taip pat paminėjo prioritetinių naikintinų priešo karinių objektų sąrašą.

„Punktas po punkto šiame sąraše pažymėti ženklai, kurie rodo veiksmingą pralaimėjimą arba pakartotinių, energingesnių smūgių būtinybę“, – paaiškino žvalgybos atstovas.

A.Černiakas pridūrė, kad kodinius specialiųjų operacijų pavadinimus paprastai sugalvoja jas vykdantys pareigūnai. Kiekvienas jų turi pabrėžti operacijos reikšmę ir simboliką.

VIDEO: Užfiksuotas momentas, kai raketa smogia Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

Užfiksuotas momentas, kai raketa smogia Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

NEXTA live

„Pavyzdžiui, Ukrainos gynybos žvalgybos specialioji operacija Kryme šių metų rugpjūčio 24 d. vadinosi „Galios pažadinimas“. Pirmą kartą per 10 metų, kai Rusija pavergė Krymą, specialiųjų pajėgų žvalgai iškėlė Ukrainos vėliavą, primindami visiems okupuotiems mūsų piliečiams, kad laisvė ir Ukrainos džedajų kalavijo šviesa yra arti, todėl atėjo laikas suaktyvinti pasipriešinimo judėjimą pusiasalyje, atėjo laikas pažadinti jėgą“, – energingai dėstė jis.

Rugsėjo 22 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje, taip pat atakavo Juodosios jūros laivyno atsargos vadavietę.

Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad evakavo visus vaikus iš kelių miestų ir kaimų, esančių netoli fronto linijos pietinėje Zaporižios srityje, kuri yra Kyjivo kontrpuolimo židinys.

Birželį Kyjivas pradėjo kontrpuolimą, siekdamas susigrąžinti okupuotas teritorijas, tačiau Rusijos pajėgos įnirtingai priešinasi, o Ukraina įsakė žmonėms evakuotis iš kelių sričių.

„Mes įvykdėme Ukrainos vyriausybės užduotį ir iš penkių Zaporižios gyvenviečių evakavome visus vaikus ir jų šeimas“, – sakė srities vadovo pavaduotojas Jevhenas Myronenka.

REUTERS-Scanpix nuotr./Evakuojami ukrainiečių vaikai

Vietos žiniasklaida citavo regiono pareigūnus, kurie teigė, kad iš viso iš miestų buvo išvežti 59 vaikai.

Apie evakuaciją iš penkių gyvenviečių – Huliajpolės, Stepnohirsko, Preobraženkos, Jehorivkos ir Novopavlivkos – buvo paskelbta rugpjūtį dėl, pareigūnų teigimu, sudėtingos saugumo situacijos.

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos pranešė apie nedidelius laimėjimus Zaporižios srityje, kur jos susiduria su įtvirtintomis Rusijos pozicijomis.

Ukrainiečių generolas Oleksandras Tarnavskis, vadovaujantis kontrpuolimui Zaporižios srityje, praėjusį savaitgalį sakė, kad Ukrainos kariuomenė pralaužė Rusijos gynybos linijas toje vietovėje.

Praėjusį mėnesį Kyjivas paskelbė strateginę pergalę, kai atgavo pietinį Robotynės kaimą.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, jog Vašingtonas ir Londonas „vienaip ar kitaip“ dalyvavo pernai surengtame išpuolyje prieš dujotiekį „Nord stream“.

Paprašytas pakomentuoti vasario mėn. paskelbtą JAV žurnalisto Seymouro Hersho tyrimą, kuriame teigiama, kad išpuolis buvo JAV operacija, D.Peskovas pažymėjo, kad dėl to kalta ir Didžioji Britanija.

„AFP“/„Scanpix“/„Nord Stream“ dujotiekio sprogimas

„Šiuo atveju svarbu tai, kad de facto tokį teroro aktą, nukreiptą prieš ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą, priklausančią tarptautinei bendrai įmonei, žinoma, vienaip ar kitaip organizavo Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija. Ir jos vienaip ar kitaip dalyvauja šiame teroro akte“.

Prieš metus dėl povandeninių sprogimų keturis kartus trūko „Nord stream“ dujotiekiai, nutiesti gamtinėms dujoms iš Rusijos į Europą transportuoti.

Norvegijos mokslininkai neseniai pasidalijo su leidinio „The Guardian“ žurnalistais seisminiais įrodymais apie keturis sprogimus, siejamus su „Nord Stream“ ataka, ir tapo pirmąja šalies institucija, viešai patvirtinusia antruosius du sprogimus.

Vakarų pareigūnai greitai pasmerkė išpuolį kaip sabotažo aktą, o Rusija apkaltino Vakarus. Nors ir Maskva, ir Kyjivas turi motyvų, abu neigė atsakomybę už išpuolį. Praėjus metams, vis dar neaišku, kas už tai atsakingas.

Nors S.Hersho ataskaita, kurioje kaltinamos JAV, po jos paskelbimo sulaukė populiarumo, ji buvo pagrįsta vieno neįvardyto šaltinio pasakojimu ir ekspertų buvo plačiai vertinama kaip nepatikima.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) teigia sulaikiusi du vyrus, kaltinamus bendradarbiavimu su Rusija, kuri praėjusią savaitę smogė taikiniams Kyjive.

„SBU kibernetinių technologijų specialistai sulaikė du Rusijos agentus, kurie koregavo Rusijos oro ataką prieš Kyjivą šių metų rugsėjo 21-osios naktį“, – sakoma tarnybos pareiškime trečiadienį.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos raketos virš Kyjivo

„Nustatyta, kad šios dienos išvakarėse sulaikytieji nusiuntė rusams smūgio miestui koordinates. Pagrindiniai priešo atakos taikiniai buvo sostinės kritinė infrastruktūra, įskaitant energiją gaminančias įmones“, – pažymėjo Ukrainos saugumas. 

Tarnyba vyrus įvardijo kaip „vietinius gyventojus“ ir kaltina juos gavus pinigų iš Rusijos karinės žvalgybos agentūros. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pakomentavo situaciją: „Tai geras signalas visiems išdavikams: Tai yra puikus ženklas: „Bus atkeršyta“.

Rugsėjo 21 d. Rusija paleido raketų ataką, per kurią, miesto karinės administracijos duomenimis, buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, įskaitant vieną vaiką.

Vokietijos federalinė prokuratūra tiria Rusijos kariuomenės įvykdytą karo nusikaltimą Hostomelyje, Kyjivo srityje, kur buvo sužeistas Vokietijos pilietis, pranešė vokiečių leidinys „Tagesschau“.

Agentūros „DPA" prašymu, prokuratūros atstovė spaudai patvirtino, kad departamentas iš tiesų tiria incidentą Hostomelyje, įvykusį pirmąjį pilno masto karo mėnesį. Prokuratūra tyrimą pradėjo liepos viduryje.

Jis susijęs su atveju, kai Rusijos kariai atidengė ugnį į civilius gyventojus ir juos sužeidė. Tarp nukentėjusiųjų yra Vokietijos pilietybę turintis asmuo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Hostomelis

„Yra pirminių įtarimų dėl karo nusikaltimų. Palaikome glaudžius ryšius su Ukrainos teisėsaugos institucijomis, kad išsiaiškintume aplinkybes“, – komentavo atstovas spaudai. 

Vokietijos federalinė prokuratūra anksčiau pradėjo vadinamuosius struktūrinius tyrimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, įvykdytų 2022 m. kovo mėnesį, siekdama surinkti kuo daugiau įrodymų, nesutelkiant dėmesio į konkrečius įtariamuosius.

Rugsėjo viduryje Ukrainoje pradėjo veikti Tarptautinio baudžiamojo teismo lauko biuras.

Jausdama nuolatinį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą, Rusijos kariuomenė kuria naujus įtvirtinimus Zaporižios srities užnugaryje ir aplink laikinai okupuotas gyvenvietes, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Melitopolio meras tremtyje Ivanas Fiodorovas.

Jis pažymėjo, kad į šiaurę nuo Tokmako abipus kelio, vedančio į Robotynės kaimą, kurį neseniai išvadavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, atsirado nauja įtvirtinta teritorija.

I.Fiodorovas taip pat pranešė, kad į Donecko ir Zaporižios sričių pasienį buvo gabenami betono sunkvežimiai įtvirtinimams statyti.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Tremtyje veikiantis meras pranešė, kad rusai laikinai okupuotoje teritorijoje įrengė daugiau kaip 20 Rusijos kariuomenės poligonų, kurių bendras plotas siekia apie 50 tūkst. hektarų. Pasak jo, Melitopolio regione šie poligonai įrengti Dunaivkos, Atmano, Kyrylivkos pakraščiuose ir Azovo nacionalinio parko teritorijoje.

F.Fiodorovo teigimu, žmonės ir toliau naudojami kaip gyvieji skydai, „apgyvendinant“ Rusijos kariškius tarp civilių gyventojų.

Anot naujienų agentūros „Unian“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusijos kariai kaip šaudymo pozicijas naudoja privačius kiemus, kuriuose gyvena civiliai gyventojai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po kasdienio susitikimo su šalies saugumo, teisėsaugos pareigūnais ir kariškiais pareiškė, kad Ukrainos kariuomenei pavyko pasistūmėti į priekį Donecko sektoriuje.

„Gavau pranešimus apie padėtį fronte, aprūpinimą įranga ir šaudmenimis, žvalgybos duomenis. Donecko sektoriuje darome pažangą. Yra ir kitų planų, kurie įgyvendinami“, – sakė jis. 

V.Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Chersono srityje rusai toliau terorizuoja teritorijas, kurias gali pasiekti jų ginklai. Konkrečiai per dieną priešas į srities teritoriją paleido 26 valdomas aviacines bombas.

„Pasekmės likviduojamos, žmonėms teikiama pagalba. Daviau nurodymą ieškoti papildomų sprendimų, kaip sustabdyti šį terorą“, – pridūrė prezidentas.           

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Žiniasklaidos grupės CNN žurnalistų parengtame reportaže iš Ukrainos gynėjų pozicijų, kariai tvirtino, jog privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinai grįžo į Bachmutą.

Kyjivas didžiąją dalį Vakarų gautos įrangos sutelkė pietuose, kur ukrainiečių kariai žengia dviem kryptimis: nuo Orichivo iki Melitopolio ir nuo Velykos Novosilkos iki Berdiansko.

Vokietijoje pagaminti tankai „Leopard 2“, amerikiečių pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir kitos transporto priemonės buvo išsiųstos į šį regioną, kad padėtų Ukrainos pajėgoms pulti Rusijos pozicijas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Galutinis tikslas – pasiekti Juodąją jūrą ir atkirsti Rusijos tiekimo kelią į Krymą. Kol kas sėkmė buvo lėta ir kukli – Ukraina atkovojo tik kelis nedidelius kaimus pietuose.

Daug mažiau kalbama apie operacijas rytinėje šalies dalyje, kur Kyjivo pajėgos lėtai, bet užtikrintai atkovojo dešimtis kvadratinių kilometrų nuo praėjusią žiemą Rusijos įvykdyto brutalaus Bachmuto puolimo.

„Mes čia pralaužiame jų gynybos liniją ir smarkiai juos daužome, – sakė dronų operatorius šaukiniu „Groove“ ir pridūrė, kad į šį regioną grįžo Rusijos samdinių grupė „Wagner“, atsakinga už didžiąją dalį Rusijos žiemos laimėjimų.

„Taip, „Wagner“ čia taip pat yra. Jie sugrįžo, greitai pakeitė vadus ir grįžo čia“, – pažymėjo karys.

Tikėtina, kad grupuotės buvimu iš dalies siekiama kompensuoti personalo trūkumą Rusijos pusėje. 

„Vis dėlto tai lėtas darbas – išsekimo karas – ir turėdamos mažiau pažangios vakarietiškos įrangos nei jų kolegos pietinėje fronto linijoje, ukrainiečių pajėgos čia priverstos pasikliauti daugiau protu nei jėga“, – rašo CNN

Karinis stebėtojas Oleksijus Hetmanas sakė, kad kelias iš Bachmuto į Horlivką, kuriuo Rusijos pajėgos naudojasi tiekimui užtikrinti, jau apšaudomas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų minosvaidžiais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ patvirtino, kad Rytų karinės grupės teritorijoje yra „Wagner“ grupuotės kovotojų.

„Tai Baltarusijoje buvę „Wagner“ nariai. Dabar jų stovyklos yra išformuojamos. Jų ten buvo apie 8 tūkst. Dabar dalis šių kovotojų išvyko į Afriką, o kiti persiderėjo sutartis su Rusijos gynybos ministerija ir grįžta čia, į Rytų Ukrainą, dalyvauti karo veiksmuose ir kaip instruktoriai, ir kaip kariai“, – dėstė I.Jevlašas.

Pasak jo, būtent šios formuotės likučius – apie 500 žmonių – Rusijos vadovybė planuoja panaudoti ginkluotame konflikte Rusijos Federacijos pusėje.

„Tačiau jie nekels didelės grėsmės kaip anksčiau, nes jų pagrindinio vado Jevgenijaus Prigožino nebėra. Šie žmonės iš tiesų yra vieni geriausiai apmokytų Rusijos kariuomenėje, tačiau jie netaps reikšminga grėsme, pakeisiančia žaidimą“, – vertino Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas.

UEFA paskelbus apie rusų jaunimo grąžinimą į varžybas nepaisant tebesitęsiančio karo, Ukraina sako boikotuosianti turnyrus su Rusijos atstovais.

Europos futbolo asociacijų sąjunga antradienį paskelbė nusprendusi šį sezoną bandyti sugrąžinti į turnyrus Rusijos jaunimo iki 17 metų rinktines.

Taip sušvelninamas visuotinis draudimas Rusijos nacionalinėms komandoms ir klubams žaisti tarptautinėse varžybose, įvestas praėjus kelioms dienoms po Maskvos invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022 metų vasarį.

UEFA teigė, kad „supranta, jog vaikai neturėtų būti baudžiami už veiksmus, už kuriuos atsakingi tik suaugusieji, ir yra tvirtai įsitikinusi, kad futbolas niekada neturėtų atsisakyti taikos ir vilties žinučių“.

Tuo metu Ukrainos futbolo asociacija vėlų antradienį paskelbtame pareiškime pasmerkė šį sprendimą ir paragino jį persvarstyti.

Ukraina boikotuos turnyrus, kuriuose dalyvaus Rusijos jaunimo komandos, sakoma jame.

Plačiau skaitykite ČIA.

 

Vokietija palankiai įvertino Šveicarijos sprendimą atverti kelią parduoti dalį Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard II“, kad būtų galima atkurti atsargas, kurios buvo išeikvotos dėl pagalbos Ukrainai.

Vasario mėn. Vokietija paprašė Šveicarijos parduoti dalį iš 96 „Leopard II“ tankų, kuriuos ji saugo pas gamintoją „Rheinmetall“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Siekdamas laikytis Šveicarijos neutralumo įstatymų, Berlynas patikino, kad ginklai nebus perduoti Kyjivui, o liks Vokietijoje arba pas NATO ar kokią Europos Sąjungos partnerę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopard 2 tankas

„Esame labai laimingi ir dėkingi už šį sprendimą, – Šveicarijos televizijai sakė Vokietijos ambasadorius Šveicarijoje Michaelis Fluggeris. – Mums reikia šių tankų, jie užpildys spragas pas mus ir mūsų partnerius Europoje“.

Jis kalbėjo po to, kai Šveicarijos parlamentas antradienį pritarė 25 tankų „Leopard II“ išmontavimui, atverdamas kelią juos perparduoti Vokietijai.

Vokietijos, Danijos ir Ispanijos prašymus leisti Šveicarijoje pagamintus ginklus, kuriuos jos anksčiau pirko, vežti į Ukrainą užblokavo Bernas, remdamasis Šveicarijos neutralumu, kuris neleidžia tiesiogiai ar netiesiogiai siųsti ginklų kovojančioms karo šalims.

Prorusiški „Telegram“ kanalai trečiadienį išplatino išplatino du naujus vaizdo įrašus su Rusijos Juodosios jūros laivyno vadu admirolu Viktoru Sokolovu, pasirodžius pranešimams apie jo likvidavimą. 

Pirmajame jis neva apdovanoja futbolo komandos narius, laimėjusius kariuomenės čempionatą, skelbia naujienų agentūra „RBK Ukraina“.

Nors vaizdo įrašo data nežinoma, pats čempionatas, kaip nurodė žiniasklaida, baigėsi rugsėjo 18 d. Vadinasi, likus keturioms dienoms iki raketų skrydžio į Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą okupuotame Sevastopolyje (rugsėjo 22 d.).

Tuo pat metu antrajame vaizdo įraše V.Sokolovas šabloniškai kalba apie „laivyno laimėjimus“, nenurodydamas jokių datų, kurios padėtų nustatyti, kada vaizdo įrašas buvo nufilmuotas.

„Juodosios jūros laivynas užtikrintai ir sėkmingai vykdo vadovybės iškeltas užduotis. Jūs žinote, kad mūsų jūrų pėstininkų žygdarbiai praktiškai niekada nepalieka valstybinės televizijos ekranų“, – teigiama, kad admirolas sakė lankydamasis Karininkų rūmuose.

VIDEO: Propagandiniai „Telegram“ kanalai netyla: platina vaizdus su „gyvu“ Juodosios jūros laivyno vadu

Propagandiniai „Telegram“ kanalai netyla: platina vaizdus su „gyvu“ Juodosios jūros laivyno vadu

RBC-Ukraine

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalja Humeniuk sakė, kad likvidavus Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje, rusų laivai ėmė elgtis atsargiau.

Pasak jos, rusai kol kas net nevykdo privalomų pratybų Juodojoje jūroje, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

„Laivai dabar daugiau slepiasi, ieškodami saugių vietų bazuotis ir apsistoti Juodojoje jūroje. Nematome jokių pratybų, kurios yra privalomos laivyno koviniam pajėgumui palaikyti“, – pridūrė N.Humeniuk.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinis laivas

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir Londonas padėjo Ukrainai praėjusią savaitę smogti Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui aneksuotame Kryme.

„Nėra nė menkiausios abejonės, kad ataka buvo suplanuota iš anksto, naudojantis Vakarų žvalgybos priemonėmis, NATO palydovine įranga ir žvalgymo orlaiviais“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Raketinis smūgis buvo suduotas glaudžiai koordinuojant veiksmus su amerikiečių ir britų žvalgybos tarnybomis, pridūrė ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Kyjivas, Londonas ar Vašingtonas šio pranešimo dar nekomentavo.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad praėjusią savaitę per precedento neturintį raketų smūgį į karinio jūrų laivyno štabą aneksuotame Krymo pusiasalyje nukovė Rusijos Juodosios jūros laivyno vadą.

Tai būtų didelis nuostolis Maskvai, kuri pastaraisiais mėnesiais patyrė virtinę išpuolių prieš strategiškai svarbų Sevastopolį.

„Žuvo 34 karininkai, tarp jų ir Juodosios jūros laivyno vadas. Dar 105 okupantai buvo sužeisti. Štabas nepataisomas“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė Ukrainos specialiosios pajėgos.

Vėliau, Rusijos gynybos ministerijai paskelbus medžiagą iš vieno posėdžio, kurioje matomas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos sakė, kad tikslina informaciją.

Maskva Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį okupavo 2014 metais. Nuo tada jis yra svarbus rusų kariuomenės karinis ir logistikos centras.

Rusija incidento dieną pranešė, kad po atakos dingo vienas jos kariškis, o iš pradžių buvo pranešusi apie vieno žmogaus žūtį.

Rusija planuoja apkaltinti Rusijos Juodosios jūros laivyno vadą admirolą Viktorą Sokolovą sąmokslu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, kad pateisintų galimą jo likvidavimą dėl smūgio Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Pasak partizaninio judėjimo „Atesh“ atstovų, buvo surengtas Sevastopolio okupacinės administracijos ir saugumo tarnybų pasitarimas dėl informacinės politikos.

„Sevastopolio meras Michailas Razvožajevas perdavė Maskvos nurodymą skleisti gandus, kad Juodosios jūros laivyno vadas V.Sokolovas susitarė su Ukrainos gynybos pajėgomis sunaikinti jo štabą. Pagal jų versiją, tai buvo padaryta siekiant nuslėpti, kad admirolas V.Sokolovas ir jo pavaduotojas maistui vogė, nes turėjo būti tikrinami. Todėl jokių nuostolių dėl smūgio negali būti“, – tvirtino judėjimo atstovai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIchailas Razvožajevas

Pasak „Unian“, tokie rusų veiksmai pasitarnauja kaip papildomas įrodymas, kad vadas V.Sokolovas buvo likviduotas arba yra sunkiai sužeistas.

Antradienį tariamai įvykęs virtualus V.Sokolovo pasirodymas susitikime su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu taip pat sukėlė abejonių, ar vaizdo įraše rodomas tikrasis admirolas V.Sokolovas, o ne perpublikuojamas senas įrašas.

Pasak „Ateš“ atstovų, po incidento Sevastopolyje prie štabo stovėjo mažiausiai 25 greitosios pagalbos automobiliai, kurie vežė maišus su kūnais.

„Daugelis Sevastopolio gyventojų tapo to liudininkais, todėl jiems nepavyks nuslėpti tikrosios padėties“, – sakoma partizanų judėjimo pareiškime.

Naujasis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas jau pateikė prezidento kanceliarijai tvirtinti kandidatų į anksčiau atsilaisvinusias jo pavaduotojų vietas sąrašą, pranešė ukrainiečių naujienų portalas „NV“, remdamasis šaltiniais. 

„Rugsėjo 25 d. po pietų R.Umerovas buvo atvykęs į prezidento Volodymyro Zelenskio kabinetą Bankovos gatvėje ir patvirtino galutinį kandidatų sąrašą“, – sakė vienas iš situaciją žinančių Aukščiausiosios Rados narių, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga. 

„Scanpix“ nuotr./Rustemas Umerovas

Kitas šaltinis, taip pat iš aukščiausių vyriausybės pareigūnų tarpo naujienų portalui tvirtino, kad naujuoju gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju gali tapti Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas, kurio kandidatūra tikrai buvo svarstoma. Kol kas šias pareigas vis dar eina Oleksandras Pavliukas, tačiau tikėtina, kad jis taip pat bus atleistas, kaip jau buvo atleisti kiti pavaduotojai.

Haną Maliar, kuri buvo viena pagrindinių atstovų spaudai ministerijos vadovybėje, gali pakeisti Veteranų fondo vykdomoji direktorė Natalija Kalmykova. 

Vietoje Vitalijaus Deinehos gali būti paskirta Kateryna Černohorenko, šiuo metu dirbanti projektų vadove Skaitmeninės transformacijos ministerijoje.

Pasak šaltinių, Skaitmeninės transformacijos ministerijos vadovas Mychailo Fiodorovas lobavo už tai, kad būtų paskirtas jo žmogus, kuris turėtų didesnę įtaką Gynybos ministerijai, nes „blogai sutarė“ su ankstesne karinio departamento vadovybe.

Į Gynybos ministeriją taip pat gali ateiti Snaveras Seithalilevas, šiuo metu einantis laikinai okupuotų teritorijų Reintegracijos ministerijos skaitmeninės plėtros viceministro pareigas.

Volodymyras Havrylovas, kuris buvo atleistas po to, kai atsistatydino Oleksijus Reznikovas, gali būti grąžintas į pavaduotojo pareigas, teigia šaltiniai.

Dabartinis finansų viceministras Jurijus Džyras gali tapti Gynybos ministerijos vadovo pavaduotoju finansiniams klausimams. 

Tačiau leidinio „NV“ šaltiniai pažymėjo, kad informacija apie kandidatus yra preliminari ir viskas gali pasikeisti paskutinę akimirką.

Kol Ukrainos sąjungininkių vyriausybės dėlioja naujus karinės pagalbos planus ir ruošia paramos paketus, kai kurios Europos įmonės toliau uoliai prisideda prie Rusijos agresijos Ukrainoje tiekdamos šaliai-agresorei komponentus atakos dronams komplektuoti, kurie vėliau naudojami ukrainiečiams terorizuoti ir civilinei bei kitai infrastruktūrai naikinti.

Naujausiuose išpuoliuose prieš Ukrainos miestus naudoti Irano bepiločiai orlaiviai-kamikadzės yra pripildyti europietiškų komponentų, teigiama slaptame dokumente, kurį Kyjivas išsiuntė savo Vakarų sąjungininkams ir kuriame jis prašo ilgojo nuotolio raketų atakuoti jų gamybos vietoms Rusijoje, Irane ir Sirijoje, išskirtiniame tyrime pažymėjo britų leidinio „The Guardian“ korespondentas.

47 puslapių dokumente, kurį Ukrainos vyriausybė rugpjūčio mėnesį pateikė Didžiojo septyneto (G-7) šalių vyriausybėms, teigiama, kad per pastaruosius tris mėnesius buvo surengta daugiau kaip 600 atakų prieš miestus naudojant bepiločius orlaivius, kurie sukomplektuoti iš vakarietiškų technologijų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Kyjivo policija taikosi į dronus virš sostinės

Rusams trečiadienio naktį iš sunkiosios artilerijos apšaudant Nikopolį ir Myrovės kaimo bendruomenę Ukrainos pietuose buvo sužeisti du žmonės, pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.

Sužeisti 44 ir 68 metų vyrai gydomi ligoninėje, jų būklė – vidutinio sunkumo, sakė gubernatorius socialiniame tinkle „Telegram“.

Nikopolio rajone per apšaudymą užsidegė dviejų aukštų pastatas, padaryta žalos vienai privačiai įmonei, suniokoti keturi ūkiniai pastatai.

Taip pat nukentėjo šeši privatūs namai, dujotiekis ir elektros perdavimo linija, nurodė S.Lysakas.

REUTERS-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Buvusi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė ir arši kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo oponentė Hillary Clinton pašiepiamai pareiškė, kad NATO plėtrą lėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai, jos žodžius Valstybės departamente citavo naujienų agentūra „Reuters“.

„Demokratijos gynimas Ukrainoje, NATO plėtra – atsiprašau, Vladimirai, tu dėl to kaltas“, – pareiškė ji.

„Mes visada sakydavome, kad žmonės nėra verčiami stoti į NATO, žmonės renkasi stoti į NATO“, – sakė H.Clinton.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Hillary Clinton 2012 metais

Prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino Skandinavijos šalis prisijungti prie Aljanso. 2022 m. gegužę Švedija ir Suomija pateikė prašymus prisijungti prie bloko. 2023 m. balandį Suomija tapo 31-ąja NATO nare.

Vėliau Suomijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Mikaelis Antella pažymėjo, kad Helsinkis veda dvišales derybas su Vašingtonu dėl amerikiečių karinės bazės dislokavimo jos teritorijoje.

Švedijos paraišką dėl narystės ratifikavo visos NATO šalys, išskyrus Turkiją ir Vengriją.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgos pradėjo tiesti geležinkelio liniją, kuri sujungs Rostovą prie Dono ir laikinai okupuotą Mariupolį. Manoma, kad tai supaprastins karinę logistiką ir sumažins Rusijos kariuomenės priklausomybę nuo Krymo tilto, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Okupantai siekia nutiesti tiesioginę geležinkelio jungtį su Mariupoliu, Volnovacha ir Donecku. Dabar tai ne tik kalbos, jie pradėjo statyti geležinkelio tiltą netoli Granitnės kaimo per upę“, – rašė pareigūnas.

P.Andriuščenka pridūrė, kad, jei rusams pavyks nutiesti naują geležinkelio liniją, jie galės sujungti esamą Mariupolio-Aslanovės-Kalčyko-Volnovachos liniją su Taganrogu ir Rostovu prie Dono.

„Praktiškai tai yra ne tik globalus karinės ir civilinės logistikos klausimo sprendimas, bet ir radikalus priklausomybės nuo geležinkelio jungties per Krymo tiltą sumažinimas“, – pabrėžė jis.

Nyderlandai pirmuosius iš Ukrainai pažadėtų naikintuvų F-16 Kyjivui pristatys kitais metais, antradienį JAV televizijai MSNBC sakė gynybos ministrė Kajsa Ollongren.

Ministrės vertinimu, ukrainiečių pilotų parengimas skraidyti šiais ketvirtos kartos lėktuvais gali užtrukti nuo šešių iki aštuonių mėnesių. Olandų pilotai paprastai tam rengiasi ilgiau.

Rugpjūtį Vašingtonas Danijai ir Nyderlandams pranešė, kad leis šioms šalims perduoti Ukrainai savo naikintuvų F-16, kai ukrainiečių pilotai bus apmokyti juos valdyti.

Ukraina jau seniai prašo modernių naikintuvų, kurie suteiktų jai kovinį pranašumą. 

K.Ollongren nurodė, kad tikslus lėktuvų perdavimo laikas nėra aiškus ir kad taip pat turi būti apmokyti kiti darbuotojai, tarp jų technikai.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Rusija siekia vėl prisijungti prie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, kuri šią savaitę apkaltino Maskvos pajėgas vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje, pranešė žiniasklaidos grupė CNN.

Taryba pašalino Rusiją praėjusiais metais, kai ši pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, tačiau dabar JT interneto svetainėje ji įtraukta į kandidatų sąrašą 2024-2026 m. kadencijai.

AP/„Scanpix“ nuotr./Buča

Narystė taryboje grindžiama teisingu geografiniu pasiskirstymu, o dvi laisvos vietos yra Rytų Europos valstybių regioninėje grupėje, nurodo JT. Rusija, kartu su Albanija ir Bulgarija, yra įtrauktos į sąrašą kaip paskelbusios savo kandidatūras šiame regione.

Rusija „mano, kad svarbu užkirsti kelią stiprėjančiai tendencijai paversti Žmogaus teisių tarybą instrumentu, kuris tarnauja vienos grupės šalių politinei valiai, baudžiančiai nelojalias vyriausybes už jų nepriklausomą vidaus ir išorės politiką“, teigiama Rusijos pozicijos dokumente, kurį gavo CNN.

Šią savaitę JT institucija pareiškė, kad yra „nuolatinių įrodymų“, jog Rusijos pajėgos „vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje“. 

Jos teigimu, Rusijos pajėgos vykdė „neteisėtus išpuolius sprogstamaisiais ginklais, išpuolius, per kuriuos nukentėjo civiliai gyventojai, kankinimus, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties bei išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą“.

Rusija neigia kaltinimus karo nusikaltimais ir tvirtina, kad jos pajėgos nesitaiko į civilius gyventojus.

Rugsėjo viduryje Rusija tikriausiai pirmą kartą dislokavo savo naujos 25-osios jungtinės kariuomenės dalinius. Šis junginys į Ukrainą pradėjo judėti 2023 m. rugpjūčio pabaigoje, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pasak britų žvalgybos, dviejų manevringų kariuomenės sudedamųjų dalių – 67-osios motorizuotosios pėstininkų divizijos ir 164-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados – daliniai kovoja fronte į vakarus nuo Sievierodonecko ir Kreminos, prie sienos tarp Donecko ir Luhansko sričių.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, nuo invazijos pradžios Rusija tik retkarčiais palaiko nenaudojamą kariuomenės dydžio grupę, kuri potencialiai galėtų tapti naujo didelio puolimo pagrindu.

„Kadangi 25-oji armija dalimis dislokuojama pertemptai linijai sustiprinti, naujas suderintas Rusijos puolimas artimiausiomis savaitėmis mažai tikėtinas“, – rašoma apžvalgoje.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos kariuomenė bando žengti į priekį rytuose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo puolimą pietuose.

Rusijos puolimas Lymano-Kupjansko linijoje faktiškai sustojo, o jų planai žlugo, pažymėjo naujienų agentūra „RBC-Ukraine“. Per mėnesį rusams nepavyko užimti nė vienos gyvenvietės linijoje Lymanas-Kupjanskas, rusai pasistūmėjo daugiausia 1-2 km, ir tai ne visur.

Ukrainos kariškių teigimu, rusai bandė suformuoti smogiamąjį kumštį, tačiau jiems pritrūko įrangos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 320 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia beveik 277 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 3 tankai, 4 šarvuotosios transporto priemonės, 38 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinė raketų sistema.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 24 bepiločius rusų orlaivius.

Ukrainos kariai tęsė puolimą Melitopolio sektoriuje. Rusija bandė kontratakuoti netoli Kupjansko, rašoma naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Rusijos Federacijos 42-osios motorizuotosios pėstininkų divizijos daliniai dislokuoti netoli Tokmako. Tačiau Rusijos vadovybė nėra sukomplektavusi giliai ešeloninės gynybos Pietų Ukrainoje.

Įtampa tarp Rusijos dalinių, veikiančių fronto linijoje ir Vakarų Zaporižios srities užnugaryje, kelia grėsmę Rusijos gynybos vientisumui ir palengvina Ukrainos kontrpuolimą.

Padėtis ties Verbove lieka neaiški, nes Ukrainos pajėgos antradienį dar tęsė puolimą Vakarų Zaporižios srityje.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos kontratakavo Bachmuto rajone, bet nepasiekė jokios patvirtintos sėkmės. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos atrėmė penkias Rusijos kontratakas netoli Klišijivkos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdė puolamąsias operacijas Zaporižios srities vakaruose ir pasiekė Novoprokopivkos šiaurinį pakraštį.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Tikėtina, kad Rusijos 58-osios jungtinės kariuomenės 42-osios motorizuotosios šaulių divizijos elementai vis dažniau kontratakuoja Novoprokopivkos rajone, o tai leidžia manyti, kad Ukrainos kontrpuolimo operacijos galėjo susilpninti santykinai elitinius Rusijos oro desanto elementus, kurie buvo atsakingi už kontratakas šiame rajone.
• Atrodo, kad etninės prigimties įtampa sėja nesutarimus tarp Rusijos 42-ojo gvardijos motorizuotojo šaulių pulko elementų, ginančių nuo Ukrainos kontrpuolimo vakarinėje Zaporižios srityje.
• Negana to, ši įtampa taip pat gali kelti grėsmę platesnei Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo padėčiai Rusijos politinėje erdvėje, ypač tebesitęsiant ginčui dėl R.Kadyrovo sūnaus.
• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aptarė Rusijos gynybos ministerijos pastangas didinti Rusijos oro desanto pajėgų kovinius pajėgumus ir papildyti jas elementais, panašiais į tuos, kurie paprastai būna motorizuotųjų šaulių daliniuose, kad pajėgos geriau atitiktų jų dabartines kovines funkcijas Ukrainoje.
• Rusijos ir Vakarų šaltiniai daugiausia tvirtino, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas yra gyvas po to, kai Rusijos gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje V.Sokolovas rugsėjo 26 d. tariamai dalyvavo susitikime, nors šiuo metu padėtis tebėra neaiški.
• Pranešama, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija įdarbino kai kuriuos buvusius „Wagner Group“ darbuotojus su ministerija susijusiose privačiose karinėse bendrovėse, kovojančiose Ukrainoje, o derybos tarp pranešamos „Wagner“ vadovybės ir Rusijos nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) esą įstrigo dėl nesutarimų, susijusių su „Wagner“ nepriklausomybe ir sanglauda.

Trečiadienį naktį netoli karinio aerodromo Maskvos srityje kilo didelis gaisras, pranešė Rusijos kanalai susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, gaisras kilo netoli Maskvos esančiame Ščelkovo mieste. Jame yra Čkalovskio karinis aerodromas, kuriame nežinomi diversantai neseniai sukėlė gaisrą ir smarkiai apgadino du lėktuvus ir vieną sraigtasparnį.

Pasak vietos gyventojų, šalia oro uosto esančioje pramoninėje teritorijoje buvo matyti didelis dūmų stulpas.

Kol kas oficialios informacijos apie nukentėjusiuosius ar gaisro priežastis nėra. Tačiau vietiniai gyventojai pranešė, kad prieš prasidedant gaisrui jie girdėjo garsus, panašius į sprogimus.

Per praėjusią parą Rusijos pajėgos puolė trijose fronto kryptyse, tačiau intensyviausia padėtis buvo ties Marjinka. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per praėjusią parą įvyko 26 koviniai susirėmimai.

Pažymėta, kad Avdijivkos sektoriuje gynybos pajėgos atrėmė rusų atakas netoli Severnės kaimo Donecko srityje. Tuo tarpu Zaporižios sektoriuje Ukrainos kariai atrėmė priešo puolimą vietovėje į pietus nuo Novodarivkos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Intensyviausios atakos buvo vykdomos Marjinkos sektoriuje. Teigiama, jog organizuoti nesėkmingi puolamieji veiksmai. Per pastarąją parą Rusijos kariai atliko 13 nesėkmingų bandymų išstumti ukrainiečių dalinius iš jų pozicijų.

Rusai nevykdė jokių puolamųjų veiksmų Kupjansko, Lymano ir Bachmuto sektoriuose. Šachtarsko sektoriuje Ukrainos gynėjai ir toliau laikosi užimtų pozicijų.

Siverskio ir Slobožanskio sektoriuose rusai išlaiko karines pozicijas pasienio rajonuose, vykdo aktyvią sabotažinę veiklą, siekdami užkirsti kelią Ukrainos karių dislokavimui į grėsmę keliančius rajonus, ir didina minų laukų tankumą palei valstybės sieną Belgorodo srityje.

„Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąsias operacijas Melitopolio sektoriuje ir puolamąsias (šturmo) operacijas Bachmuto sektoriuje, darydamos okupacinėms pajėgoms nuostolius gyvosios jėgos ir technikos pavidalu, alindamos priešą palei visą fronto liniją“, – rašoma pranešime.

Be to, Chersono sektoriuje gynybos pajėgos ir toliau vykdo kontrataką, naikina aprūpinimo sandėlius ir sėkmingai smogia į priešo užnugarį.

Baltarusijos, kuri palaiko strateginę partnerystę su Rusija, užsienio reikalų ministras teigia negalintis įsivaizduoti situacijos, kai jo šalis kartu su Rusijos pajėgomis įsitrauktų į karą Ukrainoje.

Siarhejus Aleinikas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad jis taip pat neįsivaizduoja, jog Maskva galėtų įsakyti jo šaliai panaudoti taktinius branduolinius ginklus, kuriuos ji neseniai dislokavo Baltarusijoje.

„Nematau tokios galimybės, nes tai visų pirma yra gynybos priemonė“, – sakė jis apie raketas.

Baltarusijos URM nuotr./Siarhejus Aleinikas

Tačiau jei Baltarusija būtų užpulta, „neatmetu galimybės panaudoti bet kokias priemones mūsų šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui apginti“, teigė ministras.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka, kuris, remdamasis Rusijos subsidijomis ir politine parama, beveik tris dešimtmečius valdo buvusią sovietinę šalį, 2022-ųjų vasarį, invazijos pradžioje, leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija siunčiant karius į Ukrainą. Tačiau jis atmeta bet kokią galimybę prisijungti prie kovų.

Pasak S.Aleiniko, taktinių branduolinių raketų dislokavimas Baltarusijoje yra atsakas į labai didelę militarizaciją prie vakarinės šalies sienos. Pavyzdžiui, Lenkijos kariuomenė, kurią remia vis daugiau JAV ir kitų NATO pajėgų, planuoja padvigubinti savo ginkluotąsias pajėgas ir atgabenti prie sienos daugiau sunkiosios ginkluotės, sakė jis.