Rusijos Juodosios jūros laivyno štabe po smūgio nebeliko perdangų

Rusijos Juodosios jūros laivyno štabo pastate nebeliko perdangų po to, kai Ukrainos kariuomenė rugsėjo 22 d. atakavo jį raketomis „Storm Shadow“.

„Telegram“ kanalas „Agentura“ paviešino naują štabo pastato nuotrauką, kuri buvo padaryta iš gana nedidelio nuotolio.

Nuotraukoje matyti, kad pastato aukštų perdangos buvo sunaikintos po to, kai į jas pataikė „Storm Shadow“ raketos.

t.me/agentstvonews/4226 nuotr./Rusijos Juodosios jūros laivyno štabo pastatas po ukrainiečių smūgio

Atakai prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje laikinai okupuotame Kryme ukrainiečiai panaudojo britų raketas „Storm Shadow“. Apie tai atakos dieną (rugsėjo 22 d.) pranešė „Sky News“. Komentaruose žurnalistams Ukrainos karinių oro pajėgų atstovai patvirtino šių raketų panaudojimą.

Rusų okupantams ketvirtadienį apšaudžius Chersoną žuvo trys moterys.

Tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. „Rusijos artilerija pataikė į gyvenamąjį rajoną Chersone. Žuvo trys moterys, kurios tuo metu buvo gatvėje“, – pareiškė jis.

Ministras pridūrė, kad miestas ir regionas priešo apšaudomas kasdien. „Vien per pastarąją parą okupantai iš artilerijos į Chersono rajoną pataikė 10 kartų“, – pažymi I.Klymenka.

Baltarusija ketvirtadienį apkaltino Lenkijos sraigtasparnį įsiveržimu į jos oro erdvę.

Šiuo metu tarp abiejų šalių tvyro didelė įtampa dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

„Apie 15 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) orlaivis kirto Baltarusijos Respublikos sieną“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.

„16 val. 22 min. sraigtasparnis vėl pažeidė valstybės sieną“, – priduriama jame.

Baltarusijos gynybos ministerija daugiau informacijos apie incidentą nepateikė.

Baltarusija ne kartą kaltino Lenkiją pažeidinėjant jos oro erdvę. Varšuva šiuos kaltinimus neigia. 

Daugelį metų įšaldyti Minsko ir Varšuvos ryšiai pasiekė naujas žemumas po to, kai autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą, kurią labai remia Lenkija.

Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą. 

Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad tiek Maskva, tiek Minskas atidžiai stebi Lenkiją ir pavadino ją  pakankamai agresyvia valstybe.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė, kad visame bloke galiojanti Ukrainos pabėgėlių apsaugos schema pratęsiama iki 2025 metų kovo, tęsiantis Rusijos karui prieš šią šalį.

Praėjus kelioms dienoms po Maskvos invazijos 2022-ųjų vasarį, ES pradėjo taikyti laikinąją apsaugos direktyvą, kad milijonai iš Ukrainos bėgančių žmonių galėtų likti bloke.

„ES rems Ukrainos žmones tiek, kiek reikės“, – sakė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

„Apsaugos schemos pratęsimas suteikia tikrumo daugiau nei keturiems milijonams pabėgėlių, kurie rado saugų prieglobstį ES“, – pridūrė jis.

Rusijos karas prieš savo provakarietišką kaimynę tęsiasi jau 19 mėnesių ir nesiliauja: Maskva visoje Ukrainoje smogia civilinei infrastruktūrai.

Pradinė apsaugos priemonė turėjo galioti iki 2024-ųjų kovo.

Pagal šią schemą ES gyvenantiems ukrainiečiams suteikiama galimybė patekti į darbo rinką, naudotis medicinos paslaugomis ir įgyti išsilavinimą.

Praėjusiais metais milijonai pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis – tai sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

123RF.com nuotr./Eurai

Laikinosios apsaugos pratęsimas ukrainiečiams yra ypač svarbus Lietuvai dėl priimtų karo pabėgėlių skaičiaus, po Europos Sąjungos (ES) ministrų sprendimo dar metams pratęsti garantijas sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

„Laikinosios apsaugos pratęsimas mums ypač aktualus, nes asmenų, kuriems ji taikoma, Lietuvoje turime per 80 tūkst. Po Čekijos ir Estijos esame trečioje vietoje pagal priimtų ukrainiečių skaičių, tenkantį šalies gyventojams“, – ketvirtadienį paskelbtame ministerijos pranešime pažymi A. Abramavičius.

ES vidaus reikalų ministrų taryba ketvirtadienį nusprendė iki 2025 metų kovo 4 dienos pratęsti laikinosios apsaugos taikymą Ukrainos karo pabėgėliams, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Laikinosios apsaugos mechanizmas buvo aktyvuotas 2022 metų kovo 4 dieną – perkeltiesiems ir į savo kilmės šalį negalintiems grįžti ukrainiečiams jis suteikia kolektyvinę apsaugą ir leidžia naudotis tokiomis teisėmis kaip apsigyvenimas, darbas, būstas, medicininė pagalba, o vaikams suteikia galimybę mokytis.

Iš pradžių laikinoji apsauga buvo suteikta vieneriems metams ir jau vieną kartą buvo pratęsta iki 2024 metų kovo 4 dienos.

Anot VRM, taryboje pristatyta naujausia informacija apie ES vidaus saugumo situaciją ir šiuo klausimu tęsiamą dialogą su Ukraina, aptartos neteisėtos migracijos valdymo priemonės, pabrėžiant būtinybę pereiti nuo „reagavimo į krizes“ prie „prevencinio modelio“.

Pasak viceministro, Lietuva remia idėją, kad migracijos valdymas turėtų prasidėti už ES ribų – kilmės šalyse ir migracijos maršrutuose. Viceministro teigimu, kalbant apie prevenciją esminiai elementai apima stipresnę sienų apsaugą, ryžtingesnę kovą su neteisėtu migrantų gabenimu ir veiksmingesnį grąžinimą į kilmės šalis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arnoldas Abramavičius

Bulgarijos parlamentas trečiadienį pritarė, kad Ukrainai būtų suteikta papildoma karinė pagalba kovoje su Rusijos invazija.

Uždarame posėdyje įstatymų leidėjai 141 balsu prieš 40, trims susilaikius, pritarė tam, kad Kyjivui būtų tiekiamos sugedusios rusiškos oro gynybos sistemos S-300 raketos „žemė-oras“ ir Vidaus reikalų ministerijai nebereikalingi mažo kalibro automatinių ginklų šaudmenys, pranešė valstybinė naujienų agentūra BTA.

Karo analitikai teigė, kad Bulgarijoje šių raketų suremontuoti neįmanoma, tačiau Ukraina turi tam reikiamą įrangą. Pasak jų, ukrainiečiai taip pat galėtų jas panaudoti atsarginėms dalims.

Bulgarų gynybos vadas admirolas Emilis Eftimovas patikino įstatymų leidėjus, kad sprendimas suteikti ginkluotės nepakenks Bulgarijos gynybiniams pajėgumams.

„Neketiname atiduoti (Ukrainai) viso raketų komplekso S-300, kol nerasime kuo jį pakeisti“, – sakė jis.

Balsavimas atspindėjo šioje Balkanų šalyje vyraujančius nesutarimus dėl karinės pagalbos siuntimo Ukrainai. Jis sukėlė Socialistų partijos ir prorusiškų nacionalistų iš Atgimimo partijos, balsavusių prieš pagalbos siuntimą, kritiką.

Bulgarija, kuri 2004 metais įstojo į NATO, vis dar turi sovietinių ginklų atsargų ir daugybę gamyklų, gaminančių jiems skirtą amuniciją.

Rusijos kariškiai laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje masiškai netenka kovinės dvasios, o keliuose miestuose pranešama apie paslaptingas rusų karių mirtis, nacionalinio tilto eteryje sakė Melitopolio meras tremtyje Ivanas Fiodorovas.

„Suprantame, kad pirmiausia turime apsvarstyti kelias situacijas. Per pastarąją savaitę, ko gero, matėme didžiulį priešų kovos dvasios praradimą“, – tvirtino jis.

Imago / Scanpix nuotr./Ivanas Fiodorovas

Pasak mero, dviejų rusų kūnai buvo rasti Tokmake, bet ne fronto linijoje, o užnugaryje. Taip pat tapo žinoma, kad Melitopolyje vienas iš rusų karių paprasčiausiai pasikorė, nes atsisakė vykdyti rusų karininkų įsakymus.

„Matome tendenciją, kad rusai dabar filtruoja ir ieško automobilių su persirengusiais rusais“, – pažymėjo I.Fiodorovas.

Jis patikslino, kad tai daroma, nes kai kurie rusai nenori kovoti, persirengia civiliais drabužiais ir bando pabėgti iš laikinai okupuotos teritorijos.

Ištremtas meras taip pat pridūrė, kad jo žodžių tikrai nereikėtų suprasti, jog rusai bėga iš okupuotos teritorijos. Tačiau būtent tokios yra jų nuotaikos: jie tikrai nenori kovoti, jie bijo to, kas dabar vyksta.

Kiek anksčiau I.Fiodorovas pareiškė, kad Rusija pradėjo priverstinę vietos gyventojų mobilizaciją laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija paskelbė, kad pagal programą „Dronų armija“ frontui perduoda daugiau kaip 1700 dronų.

Pasak ministro pirmininko pavaduotojo Mychailo Fiodorovo pranešimo susirašinėjimo platformoje „Telegram“, tarp dronų yra Ukrainoje pagamintų dronų ir užsienio dronų, naudojamų NATO šalyse: „Vampire“, „Phoenix“, greitaeigiai „Penguin“, „Avenger“, taip pat „Mavic“ ir „Matrice“.

„Taip pat siunčiame slaptus „paukščius“, kurie jau parodė rezultatus mūšio lauke. Netrukus okupantai juos išbandys, o jūs apie tai sužinosite iš naujienų“, – pažymėjo M.Fiodorovas.

Jo tvirtinimu, dronai padės gynybos pajėgoms vykdyti žvalgybą, naikinti rusų techniką ir gelbėti Ukrainos karių gyvybes. Vien per praėjusį mėnesį operatoriai pataikė į 780 technikos vienetų. 

„Toliau aprūpiname dronais visas fronto zonas ir didiname ukrainietiškų dronų gamybą“, – pridūrė vicepremjeras.

Nacionalinis projektas „Dronų armija“ buvo pradėtas praėjusią vasarą ir apima nuolatinį bepiločių orlaivių pirkimą, jų remontą ir operatorių mokymą.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Ukrainos kariškiai netoli Bachmuto dviem bepiločiais kopteriais sunaikino Rusijos okupantų pėstininkų kovos mašiną.

„Rusijos laisvės" legiono kovotojai teigia įžengę į Belgorodo srities teritoriją, skelbia oficialus grupės kanalas susirašinėjimo platformoje „Telegram“. 

Teigiama, kad tarp legionierių nėra sužeistų ar žuvusiųjų.

„Pasakas apie minų laukus palikite Konašenkovui. Mes ir toliau valome savo namus nuo Vladimiro Putino purvo. Vyksta mūšis, visos detalės bus pateiktos vėliau“, – sakoma pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“/„Rusijos laisvės“ legiono kariai fronto linijoje prie Bachmuto

Apie 10 val. 40 min. operatyvinis Belgorodo srities štabas pranešė, kad Rusijos pasieniečiai ir kitos saugumo pajėgos „įsitraukė į mūšį prie demarkacinės linijos“.

„Keli šaltiniai skleidžia informaciją, kad prie Staroselje ir Terebreno gyvenviečių vyko DRG renginys. Joks renginys neįvyko“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad Staroselie kaimo gyventojai buvo perkelti praėjusį rudenį ir dabar ten niekas negyvena.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Rusijai tęsiant neteisėtą agresyvų karą prieš Ukrainą ir visą tarptautine teise grindžiamą pasaulio tvarką, būtina toliau griežtinti sankcijas Kremliui ir didinti jų įgyvendinimo veiksmingumą.

Todėl Estijos vyriausybė pritarė pasiūlymams dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo. Tarp jų yra pasiūlymų įvesti visišką prekybos embargą, rašo naujienų agentūra „RKB-Ukraina“.

Jis taip pat patikslino, kad šalis taip pat pritarė alternatyviems pasiūlymams dėl sankcijų sugriežtinimo.

Tarp jų - draudimas tranzitu gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, ir griežtesnis pajamų sumažinimas iš Rusijos energijos eksporto.

„Postimees Grupp“/„Scanpix“/Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna

Neseniai Ukrainos suduoti smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui Kryme įrodo, kad Ukraina išlaiko iniciatyvą kare, pažymėjo Jungtinės Karalystės spaudos tarnyba.

Kartu su Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriumi Grantu Shappsu į Kyjivą atvykęs Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Tony Radakinas pažymėjo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas praranda savo pradėto karo kontrolę.

„Neseniai suduoti smūgiai Juodosios jūros laivynui yra dar vienas pavyzdys, kaip Ukraina išlaiko iniciatyvą. V.Putinas prarado savo pradėto karo kontrolę ir dėl to Rusija susilpnėjo. Šis vizitas, kartu su mano vizitais vasarą, sustiprino mano įsitikinimą, kad Ukraina laimės. Jungtinė Karalystė ją palaikys kiekviename žingsnyje“, – pareiškė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Tony Radakinas

Didžioji Britanija nuo karo pradžios jau apmokė dešimtis tūkstančių Ukrainos karių, pristatė šimtus tūkstančių šaudmenų ir suteikė milijonus svarų sterlingų ekonominės ir humanitarinės pagalbos, kad padėtų ukrainiečiams susigrąžinti ir atstatyti tai, ką iš jų atėmė barbariška Rusijos invazija.

Susitikimuose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir gynybos ministru Rustemu Umerovu politikai taip pat turėjo galimybę aptarti teikiamą humanitarinę paramą, Ukrainos siekius tapti NATO nare ir platesnę euroatlantinę integraciją.

Rugsėjo 22 d. Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas buvo atakuotas raketa. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado strateginės komunikacijos valdyba patvirtino, kad už išpuolio slypi Ukrainos kariuomenė. Žiniasklaidos pranešimais, Ukraina išpuoliui panaudojo britų perduotas tolimojo nuotolio raketas „Storm Shadow“.

Pasirodė naujas vaizdo įrašas, kuriame Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas matomas nerišliai kalbantis.

„Telegram“ kanalas VCHK-OGPU gavo Ramzano Kadyrovo ir „Rosgvardijos“ vadovo Viktoro Zolotovo susitikimo įrašą. Praėjusį pirmadienį jis turėjo būti paskelbtas R.Kadyrovo kanale, tačiau tai nebuvo padaryta, nes Čečėnijos vadovas jame atrodo labai prastai ir vos gali kalbėti.

VCHK-OGPU duomenimis, šis įrašas padarytas rugsėjo 21 d. Filmavimas vyko patalpose šalia Rusijos centrinės klinikinės ligoninės, kurioje, spėjama, buvo R.Kadyrovas. Filmuota medžiaga prasideda tuo, dėl ko ji buvo sukurta. V.Zolotovas kalba taip, tarsi susitikimas vyktų „Rosgvardijoje“.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Kadyrovas vos prakalba „susitikimo“ su Rosgvardijos vadovu metu

Kadyrovas vos prakalba „susitikimo“ su Rosgvardijos vadovu metu

Ukrainos šturmuotojai ir žvalgai Zaporižios kryptimi užfiksavo diversinę ir žvalgybinę rusų karių grupę. Jie buvo apsirengę ukrainiečių uniformomis.

Apie tai praneša „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako kanalą „Telegram“  tinkle.

„Taip atrodo priešiška diversinė-žvalgybinė grupė, kuri, vilkėdama ukrainiečių uniformas, Zaporižios kryptimi bandė vykdyti sabotažą“, – sakė jis.

Pasak A.Jermako, 128-osios atskirosios šturmo brigados kariai, bendradarbiaudami su karine žvalgyba, paėmė juos į nelaisvę.

Naktį nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip iš miško išeina rusai, iškėlę rankas į viršų ir laikydami ginklus. Filmuotoje medžiagoje jų galima suskaičiuoti penkis.

VIDEO: Ukrainiečių uniformomis besimaskavę rusų žvalgai paimti į nelaisvę

Ukrainiečių uniformomis besimaskavę rusų žvalgai paimti į nelaisvę

Andrijus Jermakas

Tankai „Leopard“ rusų karius baugina vien savo pasirodymu fronte, o rusų tankai nedrįsta prie jų net priartėti, estų leidiniui „Postimees“ pasakoja ukrainiečių kovotojas, dirbantis vienoje iš Švedijos kariuomenės gauto tanko įguloje.

„Leopard“ nušluoja rusų [tanką] T-72 šaudydamas iš pusantro kilometro atstumo“, – sakė Alabajus (52 m.), moderniausių Ukrainos kariuomenės tankų „Leopard 2A5“ užtaisytojas, kovojantis fronte.

Remdamasis tuo, ką iki šiol matė ir patyrė, tankistas tvirtina, kad rusai linkę palikti savo pozicijas, vos tik pastebėję link jų judantį šešiasdešimties tonų vokiečių kilmės kovinį tanką.

„Kas bando bėgti, kas bando slėptis“, – sako ukrainiečių tankistas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Erik Prozes/„Postimees“ nuotr./Ukrainos karys Albajus

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive susitikęs su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu paragino Aljansą pastiprinti jo šalies oro gynybą prieš prognozuojamus Rusijos smūgius Ukrainos energijos sistemai.

J.Stoltenbergas į Kyjivą atvyko iš anksto neskelbto vizito.

„Generalinis sekretorius sutiko stengtis padėti ir paremti mus šiuo klausimu, sutelkti Aljanso šalis nares“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė: „Turime drauge ištverti šią žiemą, apsaugoti savo energijos infrastruktūrą ir žmonių gyvybes.“

Ukrainos vadovas taip pat sakė, kad tik laiko klausimas, kada jo šalis taps NATO nare.

„Laiko klausimas, kada Ukraina taps de jure Aljanso nare. Darome viską, kad šis laikas priartėtų“, – sakė V.Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su NATO vadovu.

NATO nesiėmė jokių veiksmų dėl Rumunijoje ir Lenkijoje numuštų bepiločių orlaivių ar jų nuolaužų, nes tai nebuvo tyčinis išpuolis prieš Aljanso sąjungininkę, spaudos konferencijos metu Kyjive pareiškė netikėto vizito atvykęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Neturime jokių požymių, kad tai (dronų nuolaužų nukritimas Rumunijos teritorijoje – red.) buvo tyčinis išpuolis prieš NATO sąjungininkę“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Generalinis sekretorius pridūrė, kad reaguodamas į dabartinius įvykius Aljansas stiprina savo buvimą rytiniame flange, be kita ko, į Rumuniją siunčia kelis naikintuvus patruliuoti oro erdvėje.

Rugsėjo 4 d. naktį, kai rusai atakavo Odesos sritį, Rumunijoje sudužo rusų bepilotis orlaivis "Shahed“, rastos jo nuolaužos.

Vėliau Rumunijoje dar du kartus buvo rastos Ukrainos uosto infrastruktūrą atakavusių Rusijos bepiločių orlaivių nuolaužos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu nėra įrodymų, jog Iranas parduoda raketas Rusijai, teigia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu valstybės vadovas pažymėjo, kad „iš mūsų atitinkamų institucijų ir partnerių gauta informacija, jog nėra jokių įrodymų, kad Iranas parduoda raketas Rusijai“.

„Mūsų tarnybos dirba šiuo klausimu palaikydamos ryšius su partneriais“, – pridūrė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Vasaros pradžioje JAV nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby pareiškė, kad Iranas aktyviai dalyvauja statant „Shahed“ gamyklą Rusijoje. Ji turėtų būti baigta iki kitų metų pabaigos, anksčiau pabrėžė pareigūnas.

Kaip neseniai pareiškė Izraelio „Mossad“ direktorius Davidas Barnea, Iranas ketina Rusijai tiekti ne tik „Shahed“ kamikadzių dronus, bet ir trumpojo bei ilgojo nuotolio raketas.

Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Iranas gali susitarti su Rusija dėl raketų perdavimo pasibaigus JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2231, kuri draudžia tokius susitarimus, galiojimui. Toks susitarimas galėtų pradėti veikti po spalio 18 d.

Trečiadienį vykdyto masinio apšaudymo metu Rusijos pajėgos apgadino šiluminę elektrinę pietiniame Ukrainos regione, paskelbė Ukrainos elektros bendrovė „Ukrenerho“.

„Vakar vakare dėl masinio priešo apšaudymo pietiniame regione buvo apgadinta šiluminė elektrinė“, – rašoma pranešime.

„Dėl karo veiksmų ir kitų priežasčių 404 gyvenvietės lieka be elektros energijos. Kariniai veiksmai padarė naujos žalos Donecko, Zaporižios, Nikolajevo, Odesos, Charkivo, Chersono ir Černihovo sričių elektros tinklams. Donecko srityje elektros energijos neteko dvi anglies kasybos įmonės. Elektros energijos tiekimas atkuriamas atsižvelgiant į saugumo situaciją ir kariuomenei leidus“, – sakė „Ukrenerho“ atstovai.

Rusijos finansų ministerijos ketvirtadienį paskelbtame dokumente teigiama, kad 2024 metais Rusija beveik 70 proc. padidins gynybos išlaidas, Maskvai tęsiant savo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Dokumente teigiama, kad išlaidos gynybai, palyginti su praėjusiais metais, turėtų išaugti daugiau kaip 68 proc. iki beveik 10,8 trln. rublių (per 105,5 mlrd. eurų) ir sudaryti apie 6 proc. BVP.

AFP-Scanpix nuotr.

Laikinai okupuotame Kryme, netoli Krasnoperekopsko, pasigirdo stiprus sprogimas, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskij Veter“.

„Mūsų abonentų duomenimis, netoli Krasnoperekopsko įvyko galingas sprogimas“, – rašoma kanale.

Rusijos pajėgos, Ukrainos karinė vadovybė ar kiti pareigūnai kol kas šios informacijos nekomentavo.

Teigiama, kad prieš valandą rusai paskelbė, kad laikinai blokuojamas eismas Krymo tiltu.

Anksčiau jie pranešė apie tariamą sprogstamųjų įtaisų naikinimą Krymo teritorijoje. Buvo perspėjimų apie sprogimus keliose Krymo pusiasalio gyvenvietėse.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė, kad aštrėjantis Kyjivo ir Varšuvos ginčas dėl grūdų eksporto kenkia abiem pusėms.

„Perdavėme Lenkijai aiškius signalus apie savo įsipareigojimą konstruktyviai išspręsti šią situaciją. Mums nereikia šio grūdų karo, kaip ir Lenkijai“, – sakė D.Kuleba agentūrai „Interfax-Ukraina“, perspėdamas, kad prieš kitą mėnesį Lenkijoje vyksiančius rinkimus ginčas gali dar paaštrėti.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ukrainos eksportuojami grūdai turėtų būti tranzitu gabenami per Europos Sąjungą, visų pirma į Afriką ir Artimuosius Rytus, nes tradiciniai Juodosios jūros keliai dėl Rusijos invazijos yra blokuoti.

Tačiau grūdai dėl logistikos problemų kaupėsi Vidurio Europoje ir skatino kainų vietos rinkose smukimą, todėl kelios šalys paskelbė importo embargą, kurį laikinai patvirtino Briuselis.

Rugsėjo 15 dieną Lenkija kartu su Vengrija ir Slovakija pareiškė, kad pratęs embargą, nors Europos Komisija nusprendė, kad apribojimai turi būti atšaukti.

Dėl šio klausimo tarp sąjungininkių kilo diplomatinis konfliktas, o Kyjivas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pareiškė ieškinį.

Kitą mėnesį Lenkijoje vyks parlamento rinkimai. Jos dešiniųjų vyriausybė turi didelę paramą žemės ūkio regionuose ir grūdų importo draudimą pristatė kaip Lenkijos ūkininkų apsaugą.

Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos gynybos ministrai ketvirtadienį atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės karinės pagalbos teikimo Ukrainai, kuri siekia gauti daugiau ginklų, kad sustiprintų savo kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.

Vizitai surengti prieš pirmąjį Kyjivo Gynybos pramonės forumą, kuriame Ukrainos pareigūnai turi susitikti su daugiau kaip 160 gynybos įmonių ir 26 šalių atstovais.

via REUTERS-Scanpix nuotr.

„Šią savaitę grįžau į Kyjivą paklausti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, ko jam reikia, kad laimėtų“, – sakė JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas apie savo pirmąją kelionę į Ukrainos sostinę šiame poste.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip ketvirtadienį į Kyjivą kartu su keliais gynybos pramonės pareigūnais atvyko Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.

Ukraina ne kartą prašė daugiau Vakarų ginklų, įskaitant ilgesnio nuotolio raketas, kurie padėtų pralaužti Rusijos pozicijas ir smogti giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tačiau pripažino, kad jos pajėgos daro lėtą pažangą, nes susiduria su smarkiai įtvirtintomis Rusijos gynybos linijomis.

NATO ketina padidinti šaudmenų gamybą Ukrainai ir sąjungininkėms, kurios Kyjivui perdavė didelę dalį savo ginkluotės, pareiškė JAV pasiuntinys NATO Julian Smithas, kurį cituoja naujienų portalas „Amerikos balsas“.

J.Smithas virtualaus forumo „Laimėti karą. Laimėti taiką“, kurį organizavo Europos politikos analizės centras, pažymėjo, kad kovoms Ukrainoje trūksta kai kurių ginklų ir šaudmenų, nes NATO sąjungininkai jau aprūpino Ukrainą viskuo, kuo galėjo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos kontrpuolimas

„Taigi NATO pradėjo rengti vadinamąjį gynybinės produkcijos veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama amunicijos trūkumui tiek ukrainiečiams, tiek kai kuriems Ukrainai padedantiems NATO sąjungininkams, dėl ko jie patys pritrūko amunicijos.“

JAV pasiuntinys pabrėžė, kad Aljansas stengiasi stiprinti ryšius su privačiuoju sektoriumi, siekdamas paspartinti gamybos linijas.

„Klausimas, kurį girdime prie NATO stalo, – ką dar galime padaryti savo draugams Ukrainoje? Esame įsipareigoję remti Ukrainą. Suprantame, kas pastatyta ant kortos. Ukraina ne tik gina savo teritoriją. Ukraina gina vertybes, kurias gina visi čia esantys“, – pabrėžė jis.

J.Smithas pridūrė, kad nė viena iš sąjungininkių nesiūlė mažinti paramos Ukrainai.

Anksčiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES įvykdys savo pažadą iki 2024 m. pateikti Ukrainai milijoną šaudmenų. Liepos mėnesį ES pradėjo įgyvendinti planą, pagal kurį siekiama išplėsti šaudmenų ir raketų gamybą, kad papildytų savo atsargas.

Šalutinis karo Ukrainoje konflikto produktas – vis didesnės Rusijos pastangos užsitikrinti tarptautinę paramą tarp istoriškai mažiau galingų pasaulio valstybių, pranešė žiniasklaidos grupė „Sky News“. 

Daugelis šalių, kurias Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas vilioja, yra Afrikoje, o naujausias to pavyzdys – Pietų Sudano lyderio vizitas į Maskvą.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pranešama, kad trečiadienį į sostinę atvykęs prezidentas Salva Kiiras ketvirtadienį ves derybas su Rusijos vadovu. Pietų Sudano pareigūnai teigia, kad susitikime bus aptarti dvišalių santykių plėtojimo planai, taip pat regioniniai ir tarptautiniai klausimai.

Pareiškime pažymėta, kad juodu taip pat aptars ginklų embargo ir tikslinių sankcijų, taikomų asmenims Pietų Sudane, panaikinimą.

Gegužės mėn. balsuojant JT Saugumo Taryboje dėl Pietų Sudanui įvestų sankcijų, kurios apima turto įšaldymą, draudimą keliauti ir ginklų embargą, Rusija susilaikė.

Ketvirtadienį nuo 8 val. ryto Rusijos kariai apšaudė du kaimus Chersono srityje – Antonivką ir Zolota Balką. Antonivkos kaime buvo sužeista moteris, kuri tuo metu buvo prie pašto skyriaus, pranešė Chersono srities karinė administracija.

Teigiama, kad ją sužeidė minosvaidis ir ji turi šautinių žaizdų. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, kur šiuo metu jai teikiama medicininė pagalba.

Tuo tarpu apšaudytoje Zolota Balkoje buvo užfiksuota dešimtys taikinių.

„Dėl priešo apšaudymo buvo apgadintas gyvenamasis namas. Nukentėjusiųjų nėra“, – pridūrė srities administracija.

Pastaruoju metu Rusijos kariai pradėjo aktyviau apšaudyti Chersono srities teritorijas, kurių jiems nepavyko užimti. Konkrečiai per pastarąją parą rusai iš įvairių rūšių ginklų apšaudė Chersono sritį 603 sviediniais, žuvo du žmonės ir vienas buvo sužeistas.

Trečiadienį per konferencinį pokalbį prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į Chersono srities apšaudymo padėtį. Pasak jo, Rusija ir toliau terorizuoja jai pasiekiamas teritorijas.

Nors Ukrainos ir Rusijos pusės pradėjo plataus užmojo puolimus, fronto linija beveik nepasikeitė. Po 18 mėnesių karo proveržis atrodo sunkiau pasiekiamas nei bet kada anksčiau, ketvirtadienį ryte publikuotame straispnyje paskelbė amerikiečių leidinys „The New York Times“.

Praėjusią žiemą fronto linija Ukrainoje pasikeitė nedaug. Rusija siekė užimti visą Donbasą, bet tik vos vos pasistūmėjo į priekį. Tuo tarpu Ukraina, vykdydama kontrpuolimą, pasiekė minimalių laimėjimų. Dėl tankiai užminuotų laukų ir rusų įtvirtinimų kiekvienas puolimas kainavo itin brangiai.

Nepaisant devynis mėnesius trukusių kruvinų kovų, nuo metų pradžios pasikeitė mažiau nei 804,67 kv. km teritorijos.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Anot „The New York Times“, užsitęsusi aklavietė gali susilpninti Vakarų paramą Ukrainai.

Abi pusės metus pradėjo turėdamos didelių ambicijų: Rusija norėjo užimti rytinį Donbaso regioną, o Ukraina siekė suskaldyti Rusijos pajėgas puolimu pietuose. Nė vienas puolimas nepavyko pagal planą, fronto linija po kelis mėnesius trukusių varginančių mūšių ir didelių nuostolių iš esmės nepakito.

Rugpjūtį pasikeitė mažiau teritorijų nei bet kurį kitą karo mėnesį, rodo „The New York Times“ atlikta Karo tyrimų instituto duomenų analizė.

Visoje fronto linijoje dėl kiekvieno teritorijos kilometro vyko įnirtinga kova, tačiau nepasikartojo greitas proveržis, kurį Kyjivui pavyko pasiekti praėjusių metų rugsėjį Charkive, kai Rusijos gynyba sugriuvo po netikėtos Ukrainos kontratakos.

Šiais metais Rusija ir Ukraina susidūrė su panašiais iššūkiais. Abi pusės kovoja dėl pozicijų, kurios kai kuriose Rytų Ukrainos dalyse iš esmės išliko įtvirtintos mėnesius ar net metus. Patyrusius karius ir vadus, kurie žuvo anksčiau per karą, pakeitė naujokai, kuriems dažnai trūksta pakankamo pasirengimo.

Ukrainos kontrpuolimui sunkiai sekėsi prasiveržti į priekį per plačius atvirus laukus pietuose. Ji susiduria su dideliais minų laukais ir šimtais kilometrų įtvirtinimų – tranšėjų, prieštankinių griovių ir betoninių kliūčių – kuriuos Rusija pastatė praėjusią žiemą, siekdama sulėtinti ukrainiečių transporto priemones ir priversti jas atsidurti pozicijose, kur į jas būtų lengviau pataikyti.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Pasak „The New York Times“, susumavus abiejų pusių laimėjimus, Rusija dabar kontroliuoja beveik 321,86 kv. km didesnę Ukrainos teritoriją nei metų pradžioje.

Londono karališkojo koledžo karinių studijų daktarė Marina Miron leidiniui tvirtino, jog Rusijos kariuomenė nesiekia greitų laimėjimų, bet, atrodo, jai patogu išlaikyti jau kontroliuojamą teritoriją.

„Ji nieko nepraranda, nes nepajuda į priekį“, – vertino ji.

Rusijos pajėgų skaičius mūšio lauke yra beveik trys prie vieno didesnis už Ukrainos pajėgas, o turėdama daugiau gyventojų, galinčių papildyti jos gretas, Rusija gali manyti, kad ilgesnė gynyba atitinka jos interesus.

„Visa strategija Ukrainoje yra tokia, kad rusai leistų ukrainiečiams įsibėgėti prieš tą gynybą, nužudyti kuo daugiau žmonių ir sunaikinti kuo daugiau Vakarų įrangos“, – pridūrė ekspertė.

Rusija kontroliuoja apie 18 proc. teritorijos Ukrainoje – didesnį už Šveicariją žemės plotą. Tai apima Krymą ir dalį Rytų Ukrainos, kurią ji yra okupavusi nuo 2014 m.

Lėtėjimas susijęs su didžiule rizika Ukrainai. Jei atrodys, kad jai nepavyks susigrąžinti didelių šalies teritorijų, Vakarų parama gali susilpnėti dėl politinės valios trūkumo arba nenoro skirti daugiau ginklų, ypač turint omenyje, kad jau kelerius metus laukiama, kol bus pristatyta pakaitinė įranga.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

„Rusija bando laukti, kol Vakarai atsuks jai nugarą“, – pridūrė daktarė.

Ukraina toliau kovoja su Rusijos gynyba pietuose. Praėjusį mėnesį ji sėkmingai atkovojo Robotynės kaimą, o pastarosiomis dienomis pervežė šarvuotąją techniką per pagrindinę Rusijos prieštankinę gynybą netoli Verbovės.

Tačiau Ukrainos kontrpuolimo metu tiksi laikrodis, kitą mėnesį tikimasi stiprių liūčių, o purvina vietovė gali sutrukdyti naudoti sunkiąją techniką, pavyzdžiui, naujai atgabentus JAV tankus „Abrams“ ir Didžiosios Britanijos tiekiamus tankus „Challenger“.

„Kai yra purvo ir turite 75 tonas sveriantį „Challenger“, jis tiesiog nuskęsta“, – pabrėžė karybos ekspertė M.Miron.

Ukrainos kariams toliau pavyksta sėkmingai atremti intensyvias Rusijos pajėgų atakas rytiniame fronte, pranešė Ukrainos kariuomenės pareigūnai. 

Per pastarąsias dvi savaites Ukraina paskelbė išvadavusi du svarbius kaimus – Andrijivką ir Kliščijivką – rytuose netoli sugriauto Bachmuto miesto. 

Per pastarąją parą šiose vietovėse įvykdytos 544 apšaudymo atakos, septyni koviniai susirėmimai ir keturi oro antpuoliai, informavo Ukrainos rytinės pajėgų grupės atstovas spaudai Ilja Jevlašas. 

Ukrainos pajėgų kontrpuolimas

+15

„Toliau atremiame intensyvias priešo atakas prie Kliščijivkos ir Andrijivkos“, – nacionalinės televizijos eteryje pareiškė Rytų grupės atstovas.

„Priešas vis dar šturmuoja, tikėdamasis atkovoti prarastas pozicijas, tačiau nesėkmingai“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerija savo karinių veiksmų ataskaitoje taip pat pranešė apie intensyvius mūšius šiame rajone, teigdama, kad jos pajėgos atrėmė 10 Ukrainos karių atakų prie Kliščijivkos ir toliau į pietus, netoli Nevelsko kaimo.

Tuo pat metu Ukrainos pajėgos bando veržtis į pietus prie Azovo jūros, kad nutrauktų Rusijos nutiestą sausumos tiltą, jungiantį Krymą su jos turimomis pozicijomis rytuose. 

Ukrainos pareigūnai kalbėjo apie laimėjimus veržiantis į pietus, o pajėgų vadas pietuose generolas Oleksandras Tarnavskis pažymėjo, kad praėjusią savaitę įvyko „proveržis“.

Nuo 2022 m. vasario mėn. Rusijos oro ir kosmoso pajėgos mūšiuose neteko maždaug 90 fiksuoto sparno orlaivių, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. 

Pasak britų žvalgybos, kai kurių tipų kovinius orlaivius Rusijos pajėgos naudoja daug intensyviau nei taikos metu.

Visiems orlaiviams yra numatytas tarnavimo laikas, išreikštas skraidymo valandomis. Labai tikėtina, kad dėl šio papildomo naudojimo karo metu Rusija daugelio savo lėktuvų eksploatavimo laiką išeikvoja daug greičiau, nei planavo.

Papildomos techninės priežiūros poreikį apsunkina atsarginių dalių trūkumas dėl didėjančios paklausos ir tarptautinių sankcijų. Tačiau Rusijos oro ir kosmoso pajėgos išlaiko galimybę padidinti išskridimų skaičių virš okupuotos Ukrainos teritorijų.

„Tačiau, kadangi karas tęsiasi daug ilgiau, nei iš pradžių planavo Rusijos gynybos ministerija, tikėtina, kad lėktuvų korpusų nusidėvėjimas sumažino ilgalaikės taktinės oro galios gyvybingumą“, – rašoma apžvalgoje.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pirmąjį darbinį susitikimą su naujuoju Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Grantu Shappsu.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ Ukrainos vadovas pažymėjo, kad susitikimas buvo informatyvus. Šalys aptarė keletą svarbiausių klausimų.

„Reikšmingas susitikimas su gynybos valstybės sekretoriumi Grantu Shappsu. Ačiū už tvirtą finansinę, gynybinę ir humanitarinę paramą Ukrainai! Mūsų bendradarbiavimas karinėje srityje reikšmingai išplečia Ukrainos karių galimybes mūšio lauke“, – rašė V.Zelenskis.

Trumpame vaizdo įraše matyti, kaip V.Zelenskis ir G.Shappsas šiltai sveikinasi. Prezidentas padėkojo ministrui už vizitą ir tvirtą paramą, kurią Ukraina gauna iš Jungtinės Karalystės.

„Ačiū, kad galime jumis pasikliauti“, – pridūrė V.Zelenskis.

Savo ruožtu G.Shappsas patikino jį, kad „Ukraina išlieka mūsų dėmesio centre“.

„Jaučiame jūsų skausmą dėl visko, kas vyksta. Visą laiką stovėsime petys į petį. Norėčiau perduoti ministro pirmininko (Rishi Sunako) ir savo pirmtako Beno Wallace'o linkėjimus“, – sakė naujasis ministras.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per praėjusią parą buvo likviduota 330 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje siekia 277,3 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 4 tankai, 12 šarvuotų transporto priemonių, 38 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 23 automobilių įrangos priemonės, autocisternos ar degalų saugyklos bei 2 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 9 rusų bepiločius orlaivius.

Organizacijos „Greenpeace“ parengtame kritiškame dokumente, kuris ketvirtadienį buvo išsiųstas Vakarų šalių vyriausybėms, teigiama, kad tarptautinės reguliavimo institucijos nesugeba tinkamai prižiūrėti Rusijos laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės saugos, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Aplinkosaugos kampanijos grupė daro išvadą, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) didžiausioje Europos atominėje elektrinėje turi per mažai inspektorių – vos keturis – ir kad jų patekimui į elektrinę taikoma per daug apribojimų.

Pasak dokumento, TATENA „nesugeba įvykdyti jai suteiktų įgaliojimų reikalavimų“, tačiau nėra pasirengusi to pripažinti viešai, todėl tai, ką ji įvardija kaip Rusijos saugos principų pažeidimus, nėra aiškiai komunikuojama.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA ekspertų misija lankosi Zaporožės atominėje elektrinėje

„Greenpeace“ branduolinės energetikos specialistai Shaunas Burnie'is ir Janas Vande Putte'as ataskaitoje daro išvadą, kad „TATENA nerizikuoja normalizuoti pavojingos branduolinės krizės, neturinčios precedento branduolinės energetikos istorijoje, nes pervertina savo faktinę įtaką įvykiams vietoje“.

Didžiulę Zaporižios atominę elektrinę, kurioje yra šeši reaktoriai, 2022 m. kovo pradžioje užėmė Rusija ir nuo to laiko ji yra karo fronto linijoje. Jos infrastruktūra stovi prie Dniepro upės centrinėje Ukrainoje, o Ukrainos pajėgos yra užėmusios priešais esantį upės krantą, todėl elektrinė yra abiejų šalių kariškių akiratyje.

Rusijos pajėgos yra įsikūrusios elektrinės viduje, o jų skaičius, remiantis karo pradžios pranešimais, gali siekti 500-600 karių. Iš 2022 m. vaizdų matyti, kad ten yra keletas šarvuotų transporto priemonių. Kartais gamykla buvo puolama, įskaitant 2022 m. rugpjūčio mėn., kai apšaudymas išmušė skyles sandėlio stoge.

Ketvirtadienio naktį Rusijos pajėgos masiškai atakavo Ukrainą bepiločiais orlaiviais „Shahed“.

Teigiama, kad per paskutinę parą rusai paleido 44 bepiločius orlaivius, iš kurių Ukrainos karinės oro pajėgos numušė 34.

Nacionalinio teletilto eteryje Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos sekretorė Natalija Humeniuk pažymėjo, kad naktinė ataka vykdyta iš skirtingų krypčių paleidus kelias atakos bepiločių orlaivių grupes. Priešlėktuvinė gynyba veikė praktiškai visoje pietų kryptimi, ypač Nikolajevo ir Odesos srityse.

„Priešas siuntė atakos dronus įvairiomis kryptimis, įskaitant centrinius regionus. Puolimo rezultatai vis dar apibendrinami, nes puolimas buvo masinis. Tačiau priešlėktuvinės gynybos darbas buvo gana efektyvus. Buvo sunaikinta daugiau kaip 30 dronų,“, – sakė N.Humeniuk.

Be to, per pastarąją parą buvo sunaikinti šeši operatyvinio ir taktinio lygmens žvalgybiniai dronai.

Ukrainos karinės oro pajėgos/ „Facebook“/Ukrainos oro gynybos darbo rezultatai

Iranas gali susitarti su Rusija dėl raketų perdavimo po to, kai spalio 18 d. nustos galioti JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2231, draudžianti tokius susitarimus.

Pasak Karo tyrimų instituto (ISW), Ukrainos ir Izraelio žvalgybos pranešimai rodo, kad Rusija siekia įsigyti Irano balistinių raketų „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“, kurių abiejų veikimo nuotolis yra 300 km ar daugiau.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu rugpjūtį lankėsi Irano stende Maskvoje vykusioje karinėje parodoje, kur Irano pareigūnai jam parodė įvairias Irano raketų sistemas, įskaitant „Zolfaghar“.

Rugsėjo 19 d. S.Šoigu lankėsi Teherane, kur aptarė dvišalio bendradarbiavimo su Iranu gynybos ir karinėje srityje stiprinimą. 

Rugsėjo 20 d. IRGC aerokosminių pajėgų vadas brigados generolas Amiras Ali Haji Zadehas vedė S.Šoigu į ekskursiją po Irano dronų, raketų ir oro gynybos arsenalą IRGC aerokosminių pajėgų būstinėje Teherane.

S.Šoigu su Irano gynybos ministru brigados generolu Mohammadu Reza Ashtiani taip pat aptarė JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2231 raketų apribojimų galiojimo termino pabaigą.

12-osios brigados „Azov“ 1-ojo ir 2-ojo batalionų kariai per priešo pozicijų puolimą paėmė į nelaisvę keturis okupantus. Tarp belaisvių yra 228-ojo motorizuotojo šaulių pulko būrio vadas, eiliniai, taip pat padalinio „Storm-Z“ atstovai.

Kaip praneša „Azov“ savo „Telegram“ paskyroje, sužeistiems karo belaisviams buvo suteikta būtina medicininė priežiūra, sudarytos tinkamos laikymo sąlygos ir jie perduoti į mainų fondą.

„12-oji NSU specialiųjų pajėgų brigada „Azov“ ragina Rusijos kariškius pasiduoti, kad išsaugotų savo gyvybes ir galimybę patekti pas artimuosius“, – rašoma pranešime.

Vaizdo įraše okupantai patvirtina, kad su jais elgiamasi pagal Ženevos konvencijas, teikiama būtina medicininė pagalba.