JAV perduos Ukrainai iš Irano konfiskuotus ginklus

Vokietija planuoja tiekti Ukrainai papildomą priešlėktuvinės gynybos įrangą, kuri padėtų apsaugoti grūdų krovinius nuo galimų Rusijos atakų.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, Vokietija Ukrainai atsiųs dar vieną oro gynybos sistemą IRIS-T ir keliolika savaeigių priešlėktuvinių pabūklų „Gepard“.

Šios priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurios turėtų atvykti į Ukrainą iki metų pabaigos, turėtų apsaugoti pietine Ukrainos pakrante į Rumuniją gabenamus grūdų krovinius.

Vikipedijos nuotr./Tankas „Gepard“

Trečiadienio vakarą karinės oro pajėgos pranešė, kad rusai paleido bepiločius orlaivius pietinių Ukrainos regionų kryptimi.

„Priešas paleido kelias atakos bepiločių orlaivių grupes iš Chaudos poligono (Krymas) teritorijos pietinių regionų kryptimi. Galima skleisti pavojaus signalus atakos bepiločių orlaivių judėjimo kryptimi. Kilus oro pavojaus signalui, eikite į slėptuvę“, – paskelbė karinės oro pajėgos.

Vėliau karinės oro pajėgos pranešė apie oro pavojaus grėsmę Odesos, Mykolajivo ir Chersono srityse.

Vokietija dar oficialiai neatsisakė tiekti „Taurus“ Ukrainai, tačiau neviešose diskusijose leido suprasti, kad tokio sprendimo nepriims. Nors tokie tiekimai ateityje neatmetami, jie vis dar laikomi „labai mažai tikėtinais“, rašoma „Bild“.

„Ukrainos vyriausybės atstovai derybose su Vokietijos puse suprato, kad Vokietija tuo pat metu nori padaryti viską, kas įmanoma, kad dar labiau sustiprintų jos (Ukrainos, – red.) oro gynybą ir galbūt tiektų daugiau raketų „Patriot“ sistemoms“, – rašoma leidinyje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusią savaitę uždarame Bundestago Užsienio reikalų komiteto posėdyje išsakė tikėtiną atsisakymo priežastį, kai buvo paklaustas, kodėl Berlynas negali pasekti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, kurios jau tiekia Ukrainai ilgojo nuotolio raketas, keliu.

Pasak susirinkusiųjų, O.Scholzas atsakė, kad abi šalys „gali daryti tai, ko mums neleidžiama daryti, todėl toks klausimas joms nekyla“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas F-15 leidžia raketą „Taurus“

JAV ginkluotosios pajėgos nusprendė aprūpinti Ukrainą konfiskuotais Irano ginklais.

Pasak CNN, tai „tūkstančiai“ ginklų ir šaudmenų, tačiau kanalas nepateikia papildomos informacijos.

JAV prezidento administracija pastaruosius kelis mėnesius svarstė, kaip teisėtai perduoti konfiskuotus Irano ginklus Ukrainai, nes JT įstatymai reikalauja juos sunaikinti arba saugoti.

Šiuos ginklus konfiskavo Jungtinės Valstijos ir Prancūzija, siekiant užkirsti kelią Iranui kontrabanda įvežti ginklus į Jemeną.

Trečiadienį JAV Centrinė vadavietė jau perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų.

123RF.com nuotr./Ginklai

Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhii Lysakas pranešė apie puolimo metu sužalotą moterį.

„Ryte ir po pietų buvo apšaudoma. Tarp jų buvo priešo bepiločio lėktuvo smūgis. 75 metų moteris buvo sužeista šrapnelio. Ji yra ligoninėje, jos būklė vidutinio sunkumo“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas deda visas pastangas, kad per ateinančius kelis mėnesius šalis būtų aprūpinta kuo didesniu kiekiu oro gynybos sistemų.

„Darome viską, kad iki žiemos Ukrainai būtų suteikta daugiau oro gynybos sistemų“, – sakė V. Zelenskis.

„Beje, dabar laukiame tam tikrų sprendimų iš savo partnerių“, – pridūrė jis. 

Prezidentas nurodė, kad Ukrainos regionai turėtų kuo greičiau imtis būtinų priemonių, kad apsaugotų svarbiausią šalies energetikos infrastruktūrą ir atliktų būtinus atstatymo darbus.

Kyjivas perspėjo, kad Maskva atnaujino oro atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą kampaniją, dėl kurios praėjusių metų žiemą milijonai ukrainiečių liko be šildymo ir vandens.

Anksčiau šią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministrė  Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) paragino parengti strategiją, kaip apsaugoti Ukrainos energetikos infrastruktūros tinklus nuo Rusijos smūgių.

AFP-Scanpix nuotr.

Rusai tiesia geležinkelio liniją iš Rostovo prie Dono į laikinai okupuotą Ukrainos Melitopolio miestą per Mariupolio ir Berdiansko miestus, tikėdamiesi „apsidrausti“ nuo Tokmako, kurį Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošiasi išlaisvinti, praradimo.

Tai teigia naujienų agentūra „RBK-Ukraina“.

Pasak Karinių ir teisinių studijų centro vadovo Oleksandro Musienko, rusų pajėgos ruošia gynybos atramos tašką tam atvejui, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos prasiveržtų ir užimtų Tokmaką.

„Jie svarsto scenarijų pereiti prie gynybinių veiksmų iš Melitopolio rajono“, – sakė jis.

Karinis ekspertas pulkininkas Vladyslavas Selezniovas atkreipia dėmesį, kad vyksta „išteklių karas“, ir mūšio lauke pranašumą turi ta pusė, kuri visiškai ir laiku apsirūpina.

Kai tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos priartės prie Tokmako, jos perims geležinkelio mazgo iš Krymo ugnies kontrolę, sakė jis. Todėl rusai skuba perkelti naująją liniją arčiau Azovo jūros pakrantės.

V.Selezniovas taip pat pažymėjo, kad yra informacijos, jog rusai ruošiasi statyti geležinkeliui skirtą tiltą per upę, o Donecko srities pietuose numatytas platesnės automagistralės projektas.

„Iš esmės priešas kartoja Krymo taktiką. Tavridos kelias tikrai ne dėl turistų kurortuose, o dėl karinės logistikos, kad kuo greičiau būtų galima pervežti krovinius tarp Kerčės ir Sevastopolio“, – pridūrė ekspertas.

Padėtis Tokmake ir rusų statoma geležinkelio linija Melitopolyje

Anksčiau tapo žinoma, kad rusai pradėjo tiesti geležinkelio liniją iš Rostovo prie Dono į Melitopolį per Mariupolį ir Berdianską. Tai yra maždaug už 60 km nuo fronto linijos.

Tai vyksta informacijos apie gynybos pajėgų sėkmę Zaporižios srityje ir vis dažniau pasigirstančius sprogimus dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių rusų sandėliams ir kariniams objektams Tokmako srityje fone.

Pasak Melitopolio mero Ivano Fiodorovo, rusų kariai Tokmake rimtai panikuoja dėl Ukrainos kariuomenės puolimo. Vykstant šeimų evakuacijai, spalio 4 d. rusai uždarė turgų ir visas miesto parduotuves.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geležinkelis

Graikijos užsienio reikalų ministras Georgios Gerapetritis pareiškė, kad jo šalis siūlo organizuoti Ukrainos grūdų eksportą į Afriką ir kitus vadinamuosius „pasaulio pietų“ regionus per šalies šiaurėje esančius uostus – Salonikus ir Aleksandrupolį. Graikijos spauda trečiadienį pranešė, kad šį pasiūlymą ministras pateikė ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris šios savaitės pradžioje vyko Kyjive, skelbia Laisvės radijas.

Įgyvendinus šį planą būtų paspartinta geležinkelių rekonstrukcija. Šie geležinkeliai veda iki Graikijos sienos su Bulgarija, per kurią eina Atėnų siūlomas maršrutas. Bulgarija anksčiau neprisijungė prie kelių Vidurio Europos šalių, siekiančių apriboti ukrainietiškų grūdų eksportą.

Tačiau ES aptaria kitus galimus žemės ūkio produktų eksporto iš Ukrainos būdus, teigė Graikijos leidinys „Kathimerini“. Vienas iš jų veda per Lenkiją į Gdansko uostą Baltijos jūroje, o kitas – per Slovakiją ir Vengriją į Kroatijos Rijekos uostą.

15min primena, kad Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste.

Tai pirmas žingsnis sprendžiant Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl grūdų.

Rusijai liepos mėn. pasitraukus iš vadinamojo „grūdų sandorio“, kuriuo buvo nustatytos Ukrainos grūdų eksporto iš jos blokuotų Juodosios jūros uostų sąlygos, Ukraina ieško alternatyvių būdų eksportuoti savo prekes. JT ir Vakarų šalys ne kartą reiškė susirūpinimą, kad Maskvos veiksmai gali sukelti maisto krizę daugelyje neturtingų šalių, priklausomų nuo maisto importo iš Ukrainos.

Ukrainos prezidento spaudos tarnybos nuotr./Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Odesoje

Vengrų užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalis iš Kyjivo nori garantijų, jog Vengrijos bankas, neseniai išbrauktas iš Ukrainos Rusijos karo rėmėjų sąrašo, ateityje nebus vėl į jį įtrauktas, o tai yra ženklas, kad Budapeštas gali būti nepasirengęs atšaukti savo veto dideliam karinės pagalbos Ukrainai paketui.

Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjártó sakė, kad pirmadienį Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros priimtas sprendimas išbraukti „OTP Bank“ iš sąrašo buvo žingsnis teisinga linkme, tačiau tvirtino, kad prieš keisdama savo požiūrį į Ukrainą tarptautinėje aplinkoje, Vengrija nori papildomų garantijų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto

Socialiniame tinkle „VKontakte“ pradėta blokuoti į karą Ukrainoje mobilizuotų asmenų giminaičių įrašus, skelbia Laisvės radijas.

Į tai atkreipė dėmesį kanalas „Svarbios istorijos“. Kalbama apie įrašus, kuriuose giminaičiai reikalauja, kad jų artimieji būtų grąžinti namo arba bent jau suteiktos atostogos.

Socialinis tinklas blokavimo priežastimi nurodo Rusijos Generalinės prokuratūros reikalavimą dėl „nepatikimos“ informacijos apie karą Ukrainoje.

Artimieji – daugiausia mobilizuotų karių motinos ir žmonos – skundžiasi, kad kariniai daliniai nevykdo karių rotacijos, o jų artimiesiems nesuteikiamos atostogos, kad jie galėtų atgauti jėgas ir pasimatyti su šeima. Jie taip pat reikalauja, kad mobilizacijos tarnybos trukmė būtų apribota, pavyzdžiui, iki vienerių metų.

Blokavimas vykdomas tik Rusijos teritorijoje. Rusijos naudotojai blokuojamus išteklius gali pasiekti per VPN.

15min primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. rugsėjo 21 d. pasirašė įsaką dėl dalinės mobilizacijos karui Ukrainoje. Gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad pagal mobilizaciją turi būti pašaukta 300 000 žmonių.

Šių metų rugsėjį Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas teigė, kad mobilizuotųjų rotacijos nėra. „Pasibaigus specialiajai karinei operacijai jie grįš namo“, – sakė jis.

123RF.com nuotr./VKontakte

Rusijos kontroliuojamos Zaporižios srities okupacinės „administracijos“ vadovas Jevgenijus Balickis reikalauja, kad rusai susigrąžintų Lenkiją, Suomiją, Latviją, Lietuvą ir Estiją.

Tai jis pasakė interviu Rusijos propagandininkams, praneša Ukrainos leidinys „Delovaja Stolica“.

„Rusijos imperija, kai po bolševikų perversmo suklupo ir pasuko kitu raidos keliu, prarado daug savo pavaldinių. Dabar nekalbu apie žemes – tai savaime suprantama. Suprantu, kad tai ir Varšuva, ir Helsingforsas (Helsinkis), ir Revelis (Talinas – red. past.), ir Liepoja, ir, žinoma, visos Baltijos šalys.... Visos šios žemės yra mūsų žemės ir jose gyvena mūsų žmonės!“ – pareiškė J.Balickis.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Balickis

Tikėtina, kad iki 2023 m. pabaigos Rusija padidins branduolinę grėsmę -tai bus dar viena agresorės silpnumo apraiška, interviu metu televizijai „Sky TG24“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad nuolatinis rusų priminimas apie jų branduolinius ginklus „yra ne stiprybės, o silpnumo apraiška. Tokių žingsnių jie imasi todėl, kad nei karinės operacijos, nei diplomatų darbas nedavė rezultatų“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Jie norėjo sunaikinti mūsų nepriklausomybę, tačiau jiems nepavyko laimėti vietoje. Iki metų pabaigos, mūsų žvalgybos duomenimis, bus daugiau branduolinių grėsmių“, – pridūrė V.Zelenskis.

Tiek Rusijos valdžia, tiek šalies propagandistai ne kartą yra pareiškę apie galimybę panaudoti branduolinį ginklą. Jie grasino ne tik Ukrainai, bet ir Vakarų šalims.

Proputiniška propagandistė Margarita Simonjan neseniai pareiškė, kad „Rusija galėtų įvykdyti termobranduolinį sprogimą virš Sibiro, užuot smogusi Vašingtonui“. Tai esą išvestų iš rikiuotės visą radijo elektroniką, palydovus ir telefonus.

Antradienį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pažymėjo, kad Rusijos branduoliniai grasinimai ir toliau bus paprastas blefas, kol kitos šalys nepasiduos tokiam šantažui.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį paragino sąjungininkes Vakaruose toliau ginkluoti Ukrainą, kad ši galėtų atremti Rusijos invaziją.

„Mūsų sąjungininkams sakau: jei duosime prezidentui [Volodymyrui] Zelenskiui įrankius, ukrainiečiai užbaigs darbą“, – sakė R.Sunakas Konservatorių partijos suvažiavime Anglijos šiaurėje.

Jis kalbėjo tokiu metu, kai iškilo tam tikrų abejonių dėl kai kurių valstybių karinės paramos Kyjivui.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rishi Sunakas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Kirgizijoje, trečiadienį pranešė šios Vidurio Azijos šalies valdžios institucijos.

Tai bus pirmoji V.Putino kelionė į užsienį po to, kai kovą Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Kirgizijos prezidento Sadyro Džaparovo kvietimu spalio 12 dieną mūsų šalyje su oficialiu vizitu lankysis Rusijos Federacijos prezidentas“, – pranešė Kirgizijos naujienų agentūra „Kabar“, remdamasi prezidento kanceliarijos pareigūno tvirtinimu.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad V.Putinas ketina apsilankyti Rusijos oro pajėgų bazėje į rytus nuo Kirgizijos sostinės Biškeko esančiame Kanto mieste, minint 20-ąsias jos atidarymo metines.

Kirgizija nėra ratifikavusi Romos statuto – TBT steigimo sutarties, įpareigojančios nares laikytis šio teismo sprendimų.

Antradienį įvykęs Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy atsistatydinimas gali reikšti, kad pasikeis bendras požiūris į paramą Ukrainai. 

Tačiau naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad kai kurie iš galimų jo įpėdinių tvirtai palaiko pagalbą Kyjivui, tačiau kiti yra griežtai nusiteikę prieš ją.

AP/„Scanpix“ nuotr./Kevinas McCarthy

Agentūra tvirtino, kad kol kas nėra duomenų, kas galėtų būti K.McCarthy įpėdinis, tačiau kitas pirmininkas galėtų atšaukti papildomą pagalbą Ukrainai, kol pasiūlymas dar nepasiekė Atstovų Rūmų.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė esantys įsitikinę, kad Jungtinės Valstijos galiausiai suteiks didesnę pagalbą Ukrainai, nepriklausomai nuo Seimo pirmininko K.McCarthy likimo.

Antradienį JAV Atstovų Rūmai balsavo už K.McCarthy atsistatydinimą iš pirmininko pareigų. Už atitinkamą sprendimą balsavo 216. Taip jis tapo pirmuoju JAV Atstovų Rūmų pirmininku istorijoje, kuris buvo priverstas atsistatydinti iš savo posto. 

Kaip pažymėjo Ukrainos ambasadorė Vašingtone Oksana Markarova, naujos pagalbos Ukrainai skyrimas po K.McCarthy atsistatydinimo gali sulėtėti, nes, kol bus išrinktas naujas pirmininkas, darbas galimai vyks tik komitetuose.

Ukrainos gynybos žvalgybos specialiosios pajėgos išsilaipino Kryme ir puolė rusų kareivius, pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos tarnyba.

„Ukrainos gynybos žvalgybos specialiosios pajėgos „Stuhna“ ir „Brolija“, priklausančios Ukrainos gynybos žvalgybos specialiajam daliniui „Timur“, išsilaipino Krymo pusiasalio teritorijoje ir apšaudė Maskvos okupantus!“ – rašoma pareiškime.

Ukrainos gynybos žvalgyba/ „Telegram“/Kadras iš vaizdo įrašo

Pažymėtina, kad savo pranešime Ukrainos gynybos žvalgyba nenurodė, kada išsilaipino laikinai okupuotame pusiasalyje.

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas tvirtino, kad su ukrainiečiais susidūrę rusai papuolė į įnirtingą mūšį ir patyrė didelių nuostolių.

„Krymo deokupacijos priemonės tęsiamos. Tai buvo sabotažo ir žvalgybos operacija. Ji apima tam tikrą veiklą teritorijoje ir grupės sugrįžimą. Mūsų grupės jau grįžo“, – pažymėjo jis.

A.Jusovas pripažino, kad Ukrainos pusė neišsisuko be nuostolių, tačiau „jie nepalyginami su rusų“.

„Deja, be nuostolių apsieiti neįmanoma. Tai visų pirma yra kaina už tai, kad 2014 m. Ukraina atidavė Krymą be kovos. Ukraina neabejotinai grąžins Krymą ir visas okupuotas teritorijas“, – reziumavo Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas.

Anksčiau trečiadienį Rusija paskelbė, jog naktį jos pajėgoms pavyko sutrukdyti planuotą Ukrainos dalinių puolimą.

„Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvų veiksmai sužlugdė desanto grupės, greitai judančiu kariniu kateriu ir trimis vandens motociklais keliaujančios link Tarchankuto kyšulio, bandymą įsiskverbti į Krymo teritoriją“, – skelbė Rusijos gynybos ministerija.

Tuo tarpu susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Shot“, remdamasis šaltiniais, nurodė, kad per rusų operaciją buvo likviduota 13 ukrainiečių.

Tai – ne pirmas Ukrainos žvalgybos pareigūnų reidas Kryme. Rugpjūčio 24 d. Ukrainos gynybos žvalgyba, bendradarbiaudama su kariniu jūrų laivynu, vykdė specialią operaciją, kurios metu Kryme buvo išlaipintas karinis dalinys. Dėl šios operacijos žuvo mažiausiai 30 Rusijos karių ir buvo apgadinti keturi greitaeigiai kateriai.

Trečiadienį paaiškėjo, kad Grozno policijos pareigūnai buvo susidomėję Ramzano Kadyrovo sūnumi dėl žiauraus studento Nikitos Žuravelio sumušimo.

Policija baigė Čečėnijos lyderio penkiolikmečio sūnaus Adamo Kadyrovo veiksmų teisėtumo tyrimą. R.Kadyrovo sūnus įsivėlė į skandalą dėl studento, atliekančio bausmę tardymo izoliatoriuje, sumušimo, kai vaizdo medžiagą apie tai išplatino pats Čečėnijos vadovas.

Birželio mėn. studentas buvo įkalintas dėl kaltinimų sudeginus Koraną. Kanalas „Baza“ pranešė, kad R.Kadyrovo įpėdinio atžvilgiu Grozno policija atliko tyrimą. Tačiau toks patikrinimas, kaip ir reikėjo tikėtis, baigėsi „išteisinimu“ penkiolikmečiui Adamui. Jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl „jauno amžiaus“, teigia Rusijos žiniasklaida.

Plačiau skaitykite ČIA.

R.Kadyrovo sūnus spardo Korano degintoją

Daugelis rašytojų ir leidėjų, reaguodami į invaziją, atsisakė rusų kalbos ir pasirinko ukrainiečių kalbą, praneša „The Guardian“.

Portalo publikacijoje pasakojama apie žymų ukrainiečių rašytoją Volodymyrą Rafejenką. Prieš dešimt metų jis rašė ir leido knygas tik rusų kalba. Gimęs rusakalbiame Donecke, šalies rytuose, už savo kūrybą jis pelnė literatūrinių apdovanojimų, tarp jų ir prestižinę Rusijos premiją, teikiamą Maskvoje.

2014 m. liepą V.Rafejenka buvo priverstas bėgti iš gimtojo miesto, kai Kremlius surengė slaptą perversmą. Jis prisiminė, kaip stovėjo Donecko centriniame bulvare, pavadintame rusų poeto Aleksandro Puškino vardu, kai į miestą įžengė kareiviai. „Pamačiau atvažiuojančią karinę koloną. Supratau, kad su savo įsitikinimais atėjo laikas pasitraukti“, – sakė A.Rafejenka.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./Knygų lentyna

Ukrainos pietinių gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk nacionalinio tilto eteryje paskelbė, kad Ukrainos kariai sunaikino tris laivus su rusų diversinėmis žvalgybos grupėmis.

Pasak jos, Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą Pietų Ukrainoje sunaikino du lauko aprūpinimo punktus ir tris laivus su diversinėmis ir žvalgybinėmis grupėmis.

Atstovė spaudai taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos fronto linijoje toliau vykdo oro terorą. Vien per pastarąją parą okupantai surengė tris atakas valdomomis aviacinėmis bombomis.

Pažymėtina, kad Rusijos diversantai periodiškai bando prasiskverbti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Dažniausiai tokie atvejai fiksuojami Chersono, Charkivo, Černihovo ir Sumų srityse.

Teigiama, kad rugsėjo 25 d. Charkivo srities Kupjansko rajone, statant įtvirtinimų liniją Rusijos pusėje, įsibrovėliai pateko į Ukrainos teritoriją ir pradėjo statyti įtvirtinimus prie sienos. Tačiau „Plieninės sienos“ apsaugos tarnybos pasieniečiai kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis išstūmė užpuolikus iš Ukrainos.

Ukrainiečių ir Krymo totorių karinis judėjimas „ATEŠ“ pasigyrė nauju radiniu – jie aptiko slaptą rusų sandėlį Mazankos kaime netoli Simferopolio laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje, pranešė naujienų agentūra „Unian“. 

„Jis įrengtas apleistame daržovių sandėlyje uoloje. Įėjimas buvo sutvirtintas kokliais ir laikinais įtvirtinimais. Apačioje nuo pagrindinio įėjimo stovi palapinės su personalu. O prie įvažiavimo į kaimą įrengti karinės policijos postai, skirti civilinėms transporto priemonėms ir vietiniams gyventojams tikrinti. Tikriausiai tai labai riebus taikinys, kuriam reikia griausmo. Visa informacija perduota – laukiame rezultatų“, – teigiama pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos Krymo totorių batalionas

Ukrainiečiai sukūrė „nematomą“ kariuomenės apsiaustą. Jis padaro karius nematomus priešo termovizoriams ir dronams su termovizoriais.

Apie tai praneša naujienų agentūra „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos vicepremjero, skaitmeninės transformacijos ministro Mychailo Fiodorovo „Telegram“ paskyrą.

Apsiaustas blokuoja šilumos spinduliavimą ir daro kovotojus „nematomus“ priešui. Tai padės snaiperiams ar specialiųjų operacijų pajėgų komandoms vykdyti kovines užduotis.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Pamatykite: Ukraina sukūrė nematomumo apsiaustą

Pamatykite: Ukraina sukūrė nematomumo apsiaustą

Ukraine365

Praėjusią naktį Ukrainos saugumo tarnybos bepiločiai orlaiviai netoli Belgorodo pataikė į Rusijos oro gynybos sistemą „Triumph“. Šios priešlėktuvinės gynybos sistemos kaina – 1,2 mlrd. dolerių, paskelbė naujienų agentūra „RBC-Ukraina“, remdamasi šaltiniais Saugumo tarnyboje.

Teigiama, kad rusų paskelbtame vaizdo įraše girdėti apie 20 sprogimų sistemos „Triumph“ ir jos radaro buvimo vietoje.

Šaltinių tvirtinimu, tuo metu kaimyninėse gyvenvietėse dingo elektra.

Tai – jau antrasis „Triumph“ oro gynybos kompleksas, kuriam per pastarąjį mėnesį smogė Ukrainos saugumo pajėgos. Pirmasis rugsėjo 14 d. nukentėjo Jevpatorijoje.

„Po tokių klaustukų dėl „Triumfo“ Ukrainos saugumo tarnyba pataria rusams pagalvoti apie naują šios gynybos sistemos pavadinimą“, – ironiškai pridūrė šaltinis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas nurodė pareigūnus, galinčius kalbėti Ukrainos vardu vietoje dabartinio prezidento Volodymyro Zelenskio. 

Interviu „UkrlifeTV“ jis sakė, kad šią funkciją gali atlikti trys asmenys: Ukrainos parlamento vadovas Ruslanas Stefančiukas, Ukrainos ministrų kabineto vadovas Denysas Šmygalis ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmytro Kuleba. 

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

Visi kiti „kalbėtojai“, pasak O.Danilovo, yra tik „turistai“.

„Jūs galite su jais bendrauti, bet jie nėra Ukrainos tautos atstovai“, – pažymėjo Saugumo ir gynybos tarnybos sekretorius.

Pasak jo, yra skirtumas tarp asmens, kuris komentuoja įvykius Ukrainoje, būdamas jos piliečiu, ir žmonių, kurie atstovauja šalies veidui.

Anksčiau O.Danilovas interviu Natalijai Mosejčiuk pažymėjo, kad, jo nuomone, būtų teisinga apginkluoti kiekvieną ukrainietį gynybai nuo Rusijos karių. Jo teigimu, Rusija visada bus Ukrainos teritorinė kaimynė, todėl kiekvienas savo namuose turėtų laikyti kulkosvaidį, jei įvyktų nauja „geros kaimynystės“ invazija.

„Kai turi ginklą, jauti visiškai kitokius jausmus“, – pridūrė jis.

Ukrainos karinis jūrų laivynas trečiadienį pranešė, kad dar 12 laivų yra pasirengę įplaukti į Juodosios jūros laivybos koridorių ir pasiekti Ukrainos uostus, o 10 laivų yra pasirengę išplaukti iš šalies.

Karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas savo pastabas išsakė tuo metu, kai Ukraina bando pasipriešinti de facto Rusijos vykdomai Ukrainos eksporto per Juodąją jūrą blokadai po to, kai Maskva liepos mėn. pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį Kyjivui buvo leista saugiai eksportuoti grūdus.

Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai ketvirtąjį bloką iš „šaltojo išjungimo“ būsenos pervedė į „karštojo išjungimo“ būseną, o tai draudžiama pagal eksploatavimo reikalavimus, nes tokie veiksmai gali išprovokuoti avariją, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Tuo pat metu 6-asis energijos blokas perkeltas iš „karštosios“ į „šaltąją“ būseną, pažymėjo "Enerhoatom“ spaudos tarnyba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Pagal Zaporižios atominės elektrinės energijos blokų eksploatavimo reikalavimus, visi elektrinės energijos blokai turi būti tik „šaltojo sustabdymo“ režime. Draudžiama pervesti energijos blokus į pavojingesnį „karštąjį sustabdymą“.

„Šių reikalavimų nesilaikymas lemia neišvengiamą elektrinės įrangos ir saugai svarbių sistemų degradaciją. Dėl to gali ne tik padaugėti įrangos gedimų, bet ir išprovokuoti radiacinę avariją“, – pabrėžė bendrovės „Enerhoatom“ prezidentas Petras Kotinas.

Nuo 2022 m. kovo mėn. Zaporižios atominė elektrinė yra okupuota Rusijos. Negana to, rusai elektrinę pavertė karine baze. Branduolinio objekto teritorijoje yra rusiškos įrangos ir karinio personalo. O perimetras aplink elektrinę yra užminuotas.

Ukrainos skaitmeninės plėtros ministras Mychailo Fiodorovas paskelbė, kad per paskutinį mėnesį ukrainiečių projekto „Dronų armija“ pagalba, buvo smogta 136 rusų tankams ir 270 artilerijos pabūklų.

Vien per pastarąją savaitę „Dronų armijos“ orlaiviai pataikė į rekordinį skaičių Rusijos artilerijos technikos.

„Rusai neteko 69 patrankų ir 17 savaeigių artilerijos vienetų. Daugiau pataikyta į artilerijos pabūklus – mažiau sviedinių į mūsų kariuomenės pozicijas ir pasienio miestus. Per pastarąją savaitę dronų operatoriai pataikė į 220 priešo technikos vienetų, įskaitant 33 tankus, 41 sunkvežimį ir krūvą kitos technikos“, – pranešė M.Fiodorovas.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos karys su dronu

Per mėnesį pataikytų transporto priemonių skaičius pasiekė 793 vienetus. Taip pat, dronų pagalba, buvo likviduota daugiau nei 340 rusų karinio personalo žmonių.

„Bepiločiai orlaiviai iš esmės pakeitė kovos veiksmų eigą, todėl mūsų ginkluotosioms pajėgoms svarbu turėti pranašumą prieš priešą bepiločių orlaivių skaičiumi, jų kokybe ir operatorių įgūdžiais. Didžiuojamės galėdami perduoti naujus pikapus „Dronų armijos“ smogiamosioms kuopoms, kad operatoriai galėtų greitai ir saugiai išvykti į savo pozicijas ir nesužeisti grįžti iš kovinių misijų“, – pabrėžė projektą finansuojančio fondo „Favbet“ prezidentas Andrejus Matiucha.

Iki šiol pagal programą „Dronų armija“, padedant partneriams, pavyko aprūpinti 17 bepiločių orlaivių smogiamųjų kuopų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadose. Iki metų pabaigos planuojama suburti daugiau kaip 60 smogiamųjų kuopų, kurios bepiločių technologijų pagalba naikintų agresorės pajėgas fronte.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas esą „nesutaria“. Dėl to lėtėja sprendimų priėmimas Europos Sąjungos lygmeniu, ypač dėl pagalbos Ukrainai, pranešė leidinys „Financial Times“.

Pasak aukšto rango ES pareigūnų, derybų dėl daugelio prioritetinių klausimų aklavietė „išgąsdino Briuselį ir kitas ES sostines bei parodė, kaip sunku priimti sprendimus be Paryžiaus ir Berlyno susitarimo“.

„SIPA“/„Scanpix“/V.Zelenskis, E.Macronas ir O.Scholzas susitikimo Paryžiuje metu

„Nepadeda ir asmeninės chemijos trūkumas tarp O.Scholzo ir E.Macrono. Atrodo, kad jie tiesiog nesusišneka. O tai yra visa ko esmė“, – leidiniui teigė vienas neseniai vykusių derybų, kuriose buvo abiejų šalių lyderiai, dalyvis.

Įtampa tarp abiejų šalių tęsiasi jau daugiau nei metus, pažymėjo „Financial Times“.

„Jiems abiems tiesiog reikia susėsti viename kambaryje ir viską aptarti. To nepadarius, kitiems beprasmiška bandyti rasti konsensusą. Negalima nieko pasiekti, jei jie abu nemato bendro vaizdo“, – pabrėžė tapatybės nenorėjęs atskleisti aukšto rango ES pareigūnas.

Ukrainiečiai toliau spaudžia Rusijos pajėgas prie Bachmuto ir Zaporižios srityje, o rusai, kai tik gali, vykdo nedideles kontratakas. Vyksta abipusis pajėgų sekinimas ir abi pusės tikisi, kad priešininkas išsikvėps pirmas, kasdienėje karo apžvalgoje socialiniame tinkle „Facebook“ rašo karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

Jo teigimu, gali pasirodyti, kad Ukrainos pajėgos be reikalo leidosi į tokius resursus deginančius veiksmus, bet kol jokios kitos galimybės tiesiog nėra.

„Jeigu tik jie sumažins spaudimą, agresorius trumpam atsikvėps, ir iš karto pamėgins perimti iniciatyvą“, – pridūrė E.Papečkys.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas Mariupolyje

Rusijos kariuomenė gali rengti naują puolimą Lymano ir Kupjansko srityje. Jis gali prasidėti vėliau rudenį arba žiemą, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė karybos ekspertas Vladyslavas Selezniovas.

Visoje Lymano-Kupjansko ašyje nėra nė vieno ramaus rajono. Pasak karo eksperto, rusai neseniai į rytus dislokavo 25-ąją jungtinių pajėgų armiją.

„Ukrainos žvalgyba praneša, kad priešas daro praėjimus savo minų laukuose ir traukia šarvuočius prie kontaktinės linijos. Tai paprastai daroma prieš atakas ar kontratakas, todėl esame budrūs“, – atkreipė dėmesį V.Selezniovas.

Pasak jo, Rusijos pajėgos bandys pasiekti Oskilo upę ir susigrąžinti rytinės Kupjansko dalies kontrolę. Jis pabrėžė, kad veiksminga ukrainiečių kariuomenės gynyba priklauso nuo išteklių.

Imago / Scanpix nuotr./Savaeigė rusų mortyra

Tuo tarpu Karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musienko atkreipė dėmesį į tai, kad rusai smogia į tiltus ir transporto infrastruktūrą. Jis taip pat mano, kad jie netrukus gali pereiti į puolimą.

„Priešas demonstruoja ketinimus pradėti tam tikrus puolamuosius veiksmus rytuose. Jie tikisi, kad tai įvyks vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje, o galbūt ir anksčiau. Todėl mes taip pat turėsime priimti sprendimą pereiti į aktyvią gynybą“, – pabrėžė O.Musienko.

Verta pažymėti, kad padėtis Lymano-Kupjansko srityje paaštrėjo vasarą. Rusai suintensyvino puolimą, bandydami prasiveržti prie Oskilo upės. Tačiau vėliau Karo tyrimų instituto analitikai pranešė apie sulėtėjusį rusų puolimą minėtame sektoriuje.

Tačiau rudenį, pasak Rytų karinės grupės atstovo spaudai Iljos Jevlašo, Rusijos pajėgos šiame fronto ruože atnaujino puolimą ir pradėjo aktyviau naudoti aviaciją.

Rusijos teismas trečiadienį už akių skyrė pusdevintų metų kalėjimo bausmę buvusiai valstybinės televizijos žurnalistei Marinai Ovsianikovai, kuri per tiesioginę transliaciją protestavo prieš prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje.

Ji pripažinta kalta esą melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.

45-erių M.Ovsianikova, tuomet valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, išgarsėjo pernai kovą dėl tiesioginiame eteryje, per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, surengtos protesto akcijos prieš V.Putino pradėtą karą Ukrainoje. Ji įsiveržė į studiją, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).

Po to ji metė darbą, išvyko iš Rusijos ir kelis mėnesius dirbo Vokietijoje. Tačiau po to grįžo į Rusiją ir toliau dalyvavo antikarinėse akcijose. Ji tris kartus buvo nubausta pagal straipsnį dėl kariuomenės „diskreditavimo“, skelbia nepriklausoma Rusijos naujienų svetainė „Mediazona“.

AFP-Scanpix nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie dalyvavimą kituose „rinkimuose“ gali paskelbti per parodos ir forumo „Rusija“ atidarymą lapkričio pradžioje, rašo leidinys „Kommersant“, remdamasis prezidento administracijai artimais šaltiniais.

Minėta paroda vyks nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. ir jos laikas sutaps Rusijos su prezidento rinkimų kampanija. Pasak leidinio, parodoje turėtų būti demonstruojami „svarbiausi Rusijos Federacijos pasiekimai įvairiuose ekonomikos sektoriuose“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad rugsėjo 28 d. Rusijos oro gynybos pajėgos virš Tokmako, maždaug 20 km už dabartinės fronto linijos, greičiausiai numušė vieną iš savo daugiafunkcinių kovinių reaktyvinių lėktuvų Su-35S FLANKER M.

Nors nuo invazijos pradžios Rusija neteko apie 90 stacionarių orlaivių, tai tikriausiai tik penktasis Su-35S, pažangiausio plačiai naudojamo Rusijos kovinio reaktyvinio lėktuvo, praradimas, pažymėjo britų žvalgyba.

Jų nuomone, vietovė yra svarbi, nes Tokmakas yra smarkiai įtvirtintas miestas, kuriame dažnai būna įsikūręs Rusijos štabas, vadovaujantis vienam iš labiausiai ginčijamų fronto linijos sektorių.

„Šios vadavietės paprastai yra saugomos specialiomis trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis. Jos beveik neabejotinai yra labai aukštos parengties, nes Ukraina toliau vykdo veiksmingus giluminius smūgius į tokias vietoves“, – rašoma apžvalgoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį po vizito regione savo vakariniame kreipimesi sakė, kad Charkivo miestas ir platesnis regionas yra labai svarbūs siekiant išlaikyti „visus mūsų rytus stiprius“ vykstant Rusijos atakoms. 

„Yra daug klausimų, kurie svarbūs regionui. Ypač prieš žiemą. Ypač turint omenyje nuolatinį Rusijos terorą prieš Charkivą, prieš regioną ir okupantų bandymus sustiprinti išpuolius prieš mūsų pozicijas“, – sakė V.Zelenskis po susitikimų su regiono valdžios atstovais ir kariškiais. 

VIDEO: V.Zelenskis aplankė karius šiaurės rytuose, surengė susitikimus saugumo klausimais

V.Zelenskis aplankė karius šiaurės rytuose, surengė susitikimus saugumo klausimais

Reuters

Maskva antradienį išsikvietė Moldovos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl esą politiškai motyvuoto žiniasklaidos rusų kalba persekiojimo šioje provakarietišką užsienio politiką vykdančioje šalyje.

Rugsėjo viduryje Kišiniovas išvarė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Sputnik“ biuro Moldovoje vadovą, apkaltinęs šią agentūrą skleidžiant propagandą ir dezinformaciją.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbtame pareiškime teigė, kad „Sputnik“ biuro Moldovoje vadovo išsiuntimas yra šioje valstybėje vykdomos žiniasklaidos rusų kalba persekiojimo, grindžiamo politiniais motyvais, dalis.

Maskva pareiškė, kad į šalį bus uždrausta įvažiuoti keliems asmenims, kurie, Kremliaus teigimu, dalyvauja ribojant žodžio laisvę ir Rusijos žurnalistų teises Moldovoje.

AFP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Netoli Lymano Donecko srityje žuvo savanoris iš Latvijos, pranešė latvių naujienų portalas „LSM“.

Teigiama, kad Latvijos savanorio žūtį patvirtino keli jo bendražygiai.

Jo pavardė ir šaukinys kol kas neatskleidžiami, o oficialaus patvirtinimo nei iš Ukrainos, nei iš Latvijos valdžios institucijų negauta.

„AP“/„Scanpix“/Karys Ukrainoje

Latvijos televizijos duomenimis, latvių karys žuvo per bepiločio lėktuvo ataką netoli Lymano rytų Ukrainoje.

Latvijos savanorio žūtį patvirtino ir buvęs nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Juris Dalbinas.

„Jo kolegos pasirūpins, kad kūnas būtų pargabentas į Latviją ir palaidotas pagal karines taisykles“, – sakė J.Dalbinas.

Latvijos žiniasklaida taip pat daro prielaidą, kad savanoris galėjo būti nužudytas per tą patį smūgį, per kurį šeštadienį žuvo estas Tanelis Kriegul, pravarde „Stingeris“.

Trečiadienio rytą Kryvyj Rihe buvo girdimi sprogimai. Anksčiau Dnipro srityje dėl Rusijos puolimo grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus, pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.

„Kryvyj Rihas. Sprogimai. Mes nieko nefilmuojame ir neskelbiame internete“, – perspėjo O.Vilkulas.

Jis taip pat paragino miesto gyventojus būti atsargius ir įspėjo apie greitaeigių raketų judėjimą „mūsų kryptimi“.

Teigiama, kad sprogimai mieste nugriaudėjo prieš pat 9 val. ryto.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė paskelbė apie raketų grėsmę keliems regionams, tarp jų ir Dnipro.

„Kirovohradas, Čerkasai, Mykolajivas, Dnipras – raketų pavojus! Kryvyj Rihe – slėpkitės!“ – informavo kariškiai.

Paskutinį kartą Kryvyj Rihas buvo atakuotas rugsėjo 26 d., kai buvo apšaudyta viena iš miesto įmonių. Tąkart smogta balistinėmis raketomis

Kiek anksčiau, rusų raketa pataikė į policijos departamentą ir O.Vilkulo fondo "Ukrainos perspektyva“ biurą. Dėl to vienas žmogus žuvo ir 60 žmonių buvo sužeista.

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad praėjusią naktį sustabdė Ukrainos bandymus vėl užpulti Tarchankuto kyšulį Kryme, kaip ukrainiečių pajėgos buvo padariusios rugpjūčio mėnesį.

Pasak ministerijos pranešimo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desanto grupė greitaeigiu kariniu kateriu ir trimis vandens motociklais plaukė Tarchankuto kyšulio link ir ketino įsiveržti į pusiasalį Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje. 

„Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvų veiksmai sužlugdė desanto grupės, greitai judančiu kariniu kateriu ir trimis vandens motociklais keliaujančios link Tarchankuto kyšulio, bandymą įsiskverbti į Krymo teritoriją“, – sakoma pareiškime.

Tuo tarpu susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale „Shot“ pranešama, kad, pasak šaltinių, per nesėkmingą operaciją buvo likviduota 13 ukrainiečių kariškių. 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai Kryme

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė 100 apšaudymų, paleido beveik 700 sviedinių iš minosvaidžių, artilerijos, „Gradų“, tankų, BMP-2, aviacijos, bepiločių orlaivių.

Tačiau, ko gero, labiausiai kentėjo Chersonas, kur rusų atakos pastarosiomis savaitėmis tapo itin intensyvios.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad buvo pataikyta į srities gyvenamuosius kvartalus, administracinį pastatą, švietimo įstaigą, paštą, bažnyčias, vaistines ir Chersono rajono žemės ūkio įmonės teritoriją.

„Taip pat nukentėjo švietimo įstaigos pastatas ir kaimo klubas Berislavsko rajone, parko ir gamyklos teritorija Chersone“, – sakė pareigūnas.

Dėl Rusijos agresijos regione vienas žmogus žuvo, dar 16 sužeista.

Pirma, Rusijos pajėgos atakavo gyvenvietes Chersono srityje. Dėl apšaudymo Antonivkoje buvo sužeisti žmonės.

„Mirtinas žaizdas gavo 69 metų vyras, kuris priešo smūgio metu buvo garaže. Sužeistos trys 48, 28 ir 65 metų moterys, taip pat 63 metų vyras. Vėliau tapo žinoma apie dar tris sužeistuosius – dvi moteris, 71 ir 77 metų amžiaus, ir 49 metų vyrą“, – informavo O.Prokudinas.

Pasak jo, vėliau buvo numesta po dvi valdomas bombas ant Olhovkos ir Odradokamenkos, o dar keturios – ant Nikolajivkos.

Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko teigė, kad miesto teritorijoje per apšaudymą žuvo žmogus ir dar dešimt žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.

Pirmadienį Rusijos pajėgos taip pat smogė Chersonui: buvo sužeisti žmonės, tarp kurių buvo komunalinių paslaugų įmonės darbuotojai bei policijos pareigūnai. Vėliau vienas iš jų dėl sužalojimų mirė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 450 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė 279,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 18 šarvuotų transporto priemonių, 47 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 30 automobilių technikos, autocisternų ir degalų talpų vienetų bei 3 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 41 bepilotį rusų orlaivį ir vieną sparnuotąją raketą.

Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko 4 745 tankų, 9 026 šarvuotų kovos mašinų, 8 962 automobilių ir degalų cisternų, 6 612 artilerijos sistemų, 802 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 540 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 121 bepiločio orlaivio, 20 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.

Europos Sąjunga rengiasi pradėti derybas su Ukraina dėl jos būsimo stojimo į bloką, o oficialaus pranešimo tikimasi jau gruodį, antradienį pranešė leidinys „Politico“.

Pasak trijų su šiais planais susipažinusių diplomatų, lyderiai ketina iki metų pabaigos leisti Kyjivui pradėti oficialias derybas dėl prisijungimo prie 27 šalių bloko.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusį mėnesį savo metiniame pranešime Europos Parlamentui sakė, kad Ukrainos ateitis yra ES.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskambino pagrindiniams sąjungininkams ir patikino juos, kad JAV toliau rems Ukrainą, nepaisydamos Vašingtone kilusio politinio chaoso, dėl kurio galėtų būti atsisakyta naujos karinės pagalbos Kyjivui. 

Po to, kai siekiant išvengti JAV vyriausybės uždarymo į įstatymą nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai, J.Bidenas telefonu pasikalbėjo su sunerimusiais Vakarų lyderiais.

Tačiau demokrato J.Bideno viltys greitai prastumti naują įstatymą dėl Ukrainos žlugo, griežtosios linijos šalininkams nušalinus Atstovų Rūmų pirmininką, respublikoną Keviną McCarthy.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

JAV didėjant chaosui, dėl kurio gali sustoti bet koks teisėkūros darbas, J.Bidenas paragino nedelsiant išrinkti naują pirmininką, kad būtų galima spręsti neatidėliotinus iššūkius, su kuriais susiduria valstybė, pranešė Baltieji rūmai.

JAV prezidentas anksčiau paskambino svarbių sąjungininkių Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Europos Sąjungos ir NATO vadovams bei Prancūzijos užsienio reikalų ministrei.

„Prezidentas J.Bidenas dar kartą patvirtino Jungtinių Valstijų įsipareigojimą remti Ukrainą tiek, kiek reikės, jai ginant savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, o kiti lyderiai patvirtino savo įsipareigojimus“, – sakė Baltieji rūmai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per spalio 3 d. vykusią konferenciją su Rusijos karine vadovybe padėkojo Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui už karinių dalinių kūrimo Čečėnijoje priežiūrą, pranešė Karo tyrimų institutas (ISW).

S.Šoigu teigė, kad šie čečėnų daliniai „įrodė savo vertę“ kare Ukrainoje, ir atskleidė, kad daugiau kaip 14 500 Rusijos karių, prieš pasiųsdami juos į Ukrainą, buvo apmokyti Rusijos specialiųjų pajėgų universitete Gudermeso mieste Čečėnijoje.  

Spalio 2 d. R.Kadyrovas teigė, kad į Ukrainą buvo išsiųsta daugiau kaip 30 000 čečėnų, įskaitant daugiau kaip 14 000 savanorių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

ISW pažymi, kad šis viešas S.Šoigu pripažinimas rodo, jog Rusijos gynybos ministerija remia šiuos dalinius, o tai vyksta didėjant tarpetninei įtampai ir pastaruoju metu Rusijoje kylant ginčams dėl pareiškimų apie čečėnų „Achmat“ pajėgų pajėgumus, palyginti su reguliariosiomis Rusijos pajėgomis.

Kremlius taip pat viešai pareiškė, kad remia R.Kadyrovo valdymo stilių Čečėnijoje po to, kai visuomenė smarkiai pasipiktino R.Kadyrovu ir jo sūnumi. Spalio 2 d. R.Kadyrovas išreiškė paramą 24 metų dukters Aišat Kadyrovos paskyrimui Čečėnijos ministro pirmininko pavaduotoja socialiniams klausimams – tokį pasiūlymą pateikė Čečėnijos ministras pirmininkas Muslimas Chučiovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aišat Kadyrova

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas į klausimus apie A.Kadyrovos paskyrimą atsakė, kad regioniniai paskyrimai yra regioninės valdžios prerogatyva.

Spalio 3 d. Rusijos pajėgos atakavo aštuonias gyvenvietes palei Sumų srities sieną ir per dieną sukėlė 79 sprogimus, spalio 3 d. pranešė vietos karinė administracija.

Rusijos kariškiai vykdė minosvaidžių ir artilerijos apšaudymą, taip pat ant gyvenviečių numetė minų.

Sprogimai įvyko Chotino, Mykolaivkos, Krasnopilio, Velikos Pisarovkos, Bilopilio, Junakivkos, Šalynės ir Esmano bendruomenėse.

Pranešimų apie aukas ir žalą civilinei infrastruktūrai negauta.

Bendruomenės prie Ukrainos šiaurės rytinės sienos su Rusija apšaudomos kasdien. Regiono pažeidžiamų pasienio gyvenviečių gyventojai per dieną patiria po kelis išpuolius iš įvairių ginklų.