Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis: Ukraina neatleis Rusijai už karą
- Atskleista daugiau detalių apie likvidavimo operaciją: kas kitas sąraše po I.Kyvos?
- V.Zelenskis prabilo apie derybas su V.Putinu: sekundei pamirškime, kad jis žudikas
- Sausumos pajėgų vadas įvardijo dar vieną kryptį, kurią ėmė nuožmiai šturmuoti rusai
- Ko tereikėjo: po V.Putino arešto orderio Rusija pradeda grąžinti pagrobtus ukrainiečių vaikus
- Kursko aerodromo puolimo metu likviduotas rusų pulkininkas leitenantas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Guardian“: Rusija susikūrė „paprastą verslo modelį“ ir uždirba iš Ukrainos grūdų
20:45
Oficialiais Kremliaus duomenimis, Rusijos ūkininkai užaugina rekordinį grūdų derlių. Tačiau už tokių „precedento neturinčio derliaus“ rodiklių gali slėptis žemės ūkio produktai iš okupuotų Ukrainos teritorijų, rašo „The Guardian“.
Ukrainos pareigūnai ir ekspertai teigia, kad palankios sąlygos nėra pakankama didelio derliaus Rusijos Federacijoje priežastis. Pasak jų, ukrainietiški grūdai eksportuojami prisidengiant rusiškais.
„Okupacinė valdžia grobia ukrainietiškus grūdus... ne karinėms operacijoms ar gyventojų poreikiams tenkinti, o savanaudiškais tikslais ir siekdama asmeninės neteisėtos naudos“, – rašo leidinys, cituodamas prokuratūros pareiškimą vienoje iš kolaboravimu įtariamo asmens bylų.
Prokurorų ir liudytojo teigimu, ūkiai žiauriai patenka į okupantų kontrolę, o grūdų gamyba esą perduodama Rusijos bendrovėms, ypač susijusioms su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka.
Ukrainos prezidento patarėjas ir tarpžinybinės grupės „Task Force UA“ pirmininko pavaduotojas Vladislavas Vlasiukas pažymi, kad rusai okupuotoje Ukrainos teritorijoje turi paprastą „verslo modelį“. Jie surenka visus įmanomus grūdus ir gabena juos daugiausia sausuma į Rusiją. Paskui rusai suklastoja dokumentus, kuriuose nurodo rusišką produktų kilmę, ir juos eksportuoja. Pagrindinės rinkos – Artimieji Rytai ir Afrika.
Žiniasklaidoje rašoma, kad trūksta daugiau kaip penktadalio iš 29 mln. tonų grūdų, kurių tikėtasi gauti iš paskutinio derliaus Ukrainoje. Apie 5 mln. tonų galėjo pavogti Rusijos Federacija, o likusi dalis galėjo būti prarasta dėl karo.
Remiantis duomenimis iš okupuotos teritorijos, rusai ir jų kolaborantai naudojo jėgą, kad konfiskuotų ukrainiečių ūkius.
Tuo pat metu buvęs Ukrainos parlamento narys ir kolaborantas Vladimiras Saldo sukūrė naują bendrovę, kuri, kaip teigiama vienoje iš baudžiamųjų bylų, prekiavo Chersono grūdais.
Žurnalistai pabrėžia, kad per tarpininką bendrovė pardavė grūdus vienam didžiausių Rusijos žemės ūkio konglomeratų – „United Grain“. Šio konglomerato kontrolinis savininkas yra Rusijos valstybė. Tačiau 2020 m. du V.Putinui artimi asmenys per holdingo bendrovę įsigijo ketvirtadalį jo akcijų.
„Tuo pat metu Vakarų valstybės vengia įvesti visiškus apribojimus Rusijos maisto produktų eksportui, kaip tai buvo padaryta su kitomis prekėmis, pavyzdžiui, nafta“, – nurodo leidinys.
Daugiau nei 100 ES įstatymų leidėjų paragino JAV Kongresą patvirtinti pagalbą Ukrainai
23:30
Daugiau nei šimtas aukšto rango Europos įstatymų leidėjų parengė bendrą laišką JAV Kongresui, kuriame raginama skirti tolesnę karinę pagalbą Ukrainai.
Apie tai rašo „Reuters“. Laišką pasirašė įstatymų leidėjai iš mažiausiai 17 šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Lenkiją, Lenkiją ir Airiją. Pažymima, kad tai yra „Europoje augančio susirūpinimo dėl JAV paramos Ukrainai tęstinumo“ ženklas.
„Mes girdime mūsų draugų amerikiečių išreikštą susirūpinimą. Jau daugelį metų Amerikos lyderiai, demokratai ir respublikonai, prašo europiečių prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Mes sutinkame su šiuo teisėtu prašymu“, – sakoma Benjamino Haddado vadovaujamų įstatymų leidėjų laiške.
Europos įstatymų leidėjai, įskaitant Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininką Michaelį Rotą ir jo kolegą iš Italijos Giulio Tremonti, teigė, kad nuo Rusijos invazijos ES Ukrainai skyrė tiek pat pinigų, kiek ir Jungtinės Valstijos.
Be to, visoje Europoje padidėjo karinės išlaidos. Tačiau Amerikos karinė pagalba yra labai svarbi ir neatidėliotina, sakoma laiške.
„Putino pergalė padrąsintų mūsų priešus visame pasaulyje: jie stebi ir tikisi, kad mes pavargsime. Ukrainiečiai kovoja, kad mums nereikėtų“, – teigė Europos įstatymų leidėjai.
Pažymima, kad savaitės pabaigoje Europos Sąjungos lyderiai susirinks į aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, kuriame bus sprendžiama dėl 50 mlrd. eurų ekonominės paramos Kyjivui suteikimo, dar 20 mlrd. eurų skyrimo Ukrainos kariuomenei ir stojimo į ES derybų pradžios.
Tačiau jiems reikės įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris giriasi savo ryšiais su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir grasina vetuoti ES pagalbą ir plėtros derybas.
V. Zelenskis: JAV pagalbos Ukrainai vėlavimas yra svajonių išsipildymas V. Putinui
21:46
JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Putinas privalo pralaimėti, – Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.“
Kalbėdamas apie Kongreso ginčus dėl naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo, jis sakė, kad „jei ką nors ir įkvepia neišspręsti klausimai Kapitolijuje, tai tik Putiną ir jo liguistą šutvę“.
„Jų svajonės pildosi, kai jie mato vėlavimus ar tam tikrus skandalus ir (...) kai kovotojų dėl laisvės parama mažėja“, – sakė V. Zelenskis, kuris antradienį susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Josepas Borrellis: V.Putinas nori sukurti naują postūmį kare, pagalba Ukrainai turi būti paspartinta
21:26
Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas bando suteikti naują pagreitį karui prieš Ukrainą. Todėl Europos Sąjunga turi paspartinti paramą Ukrainai.
Kaip praneša UNIAN korespondentas, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis tai pasakė brifinge po ES Tarybos užsienio reikalų ministrų lygio susitikimo Briuselyje.
ES vyriausiasis įgaliotinis pažymėjo, kad šiandien daugiausia dėmesio buvo skirta būdams padėti Ukrainai laimėti gynybinį karą prieš Rusijos agresiją. Pasak jo, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba asmeniškai kalbėjo apie naujausius įvykius.
Kaip sakė J.Borrellis, Ukraina šiuo metu deda pastangas dviem frontais: kariniu ir stojimo derybų pradžios keliu.
„Kariniame fronte Rusija persigrupuoja, mobilizuoja daugiau karių, įsigyja ir gamina daugiau karinės įrangos. Turime padėti Ukrainai su tuo kovoti“, – sakė J.Borrellis.
Jis pabrėžė, kad V.Putinas „bando sukurti naują pagreitį savo kare prieš Ukrainą“. Ypač tai vyksta prasidėjus žiemai ir paskelbus apie jo ambicijas vėl kandidatuoti į Rusijos Federacijos prezidento postą.
J.Borrellis priminė, kad praėjusią naktį Rusija surengė pirmąją per daugiau nei du mėnesius balistinių raketų ataką prieš Kyjivą. Rusija taip pat toliau atakuoja civilius gyventojus, infrastruktūrą ir eksportą.
„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad išvengtume Putino Rusijos pergalės. Turime toliau remti Ukrainą. Jau pradėjome dialogą ir ekspertų konsultacijas su Ukraina dėl būsimų saugumo įsipareigojimų. Turime teikti operatyvinę ir karinę paramą, tačiau taip pat turime dirbti dėl numatomos ilgalaikės paramos.
Šiandien vykusiame posėdyje didžioji dauguma ministrų labai aiškiai pasakė: tai ne momentas susilpninti mūsų paramą Ukrainai, o priešingai, tai momentas sustiprinti ir paspartinti paramą“, – pabrėžė J. Borrellis.
Kaip pažymėjo Europos aukščiausio rango diplomatas, tam visi ES nariai turi išlikti vieningi ir stiprinti Europos gynybos pramonę, taip pat padėti Ukrainai didinti savo gynybos produkciją.
Kartu, pasak J.Borrellio, akivaizdu, kad vėl nepavyko susitarti dėl aštuntosios 500 mln. eurų dalies ginklams Ukrainai pirkti.
„Turime susitarti dėl aštuntojo paketo pagal Europos taikos priemonę, kuri vis dar nepatvirtinta. Ir turime pritarti naujai 5 mlrd. eurų vertės Europos taikos priemonei. Tikiuosi, kad Europos Sąjungos vadovai dėl šių svarbių sprendimų patars vėliau šią savaitę“, – sakė J. Borrellis.
Korupcija fronte klesti: atskleidė, kiek rusų kariai vadams moka už „atostogas“ ir savo gyvybę
21:12
Korupcija Rusijoje plačiai paplitusi. Tai pasakytina ir apie kariuomenę. Rusijos kariuomenės daliniuose, dalyvaujančiuose kare prieš Ukrainą, veikia plačios schemos, leidžiančios kariams nusipirkti atostogas, eilę karių rotacijoje, tariamus „sužeidimus“ ir net galimybę išvengti šturmo būrio, o tai iš esmės reiškia galimybę išsaugoti gyvybę.
Nepriklausomas leidinys „Novaja gazeta Evropa“ pasakoja apie korupciją Rusijos kariuomenėje.
Žiniasklaidos leidiniui viena moteris, kurios kalėjime kalėjęs sūnus buvo užverbuotas karui Ukrainoje ir tarnauja kariuomenės dalinyje „Storm Z“, atskleidė korupcines schemas.
Jos nurodytą informaciją patvirtino ir kitas šaltinis – Rusijos kariuomenės karininkas iš motorizuotųjų šaulių dalinio.
„The Guardian“: Rusija susikūrė „paprastą verslo modelį“ ir uždirba iš Ukrainos grūdų
20:45
Oficialiais Kremliaus duomenimis, Rusijos ūkininkai užaugina rekordinį grūdų derlių. Tačiau už tokių „precedento neturinčio derliaus“ rodiklių gali slėptis žemės ūkio produktai iš okupuotų Ukrainos teritorijų, rašo „The Guardian“.
Ukrainos pareigūnai ir ekspertai teigia, kad palankios sąlygos nėra pakankama didelio derliaus Rusijos Federacijoje priežastis. Pasak jų, ukrainietiški grūdai eksportuojami prisidengiant rusiškais.
„Okupacinė valdžia grobia ukrainietiškus grūdus... ne karinėms operacijoms ar gyventojų poreikiams tenkinti, o savanaudiškais tikslais ir siekdama asmeninės neteisėtos naudos“, – rašo leidinys, cituodamas prokuratūros pareiškimą vienoje iš kolaboravimu įtariamo asmens bylų.
Prokurorų ir liudytojo teigimu, ūkiai žiauriai patenka į okupantų kontrolę, o grūdų gamyba esą perduodama Rusijos bendrovėms, ypač susijusioms su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka.
Ukrainos prezidento patarėjas ir tarpžinybinės grupės „Task Force UA“ pirmininko pavaduotojas Vladislavas Vlasiukas pažymi, kad rusai okupuotoje Ukrainos teritorijoje turi paprastą „verslo modelį“. Jie surenka visus įmanomus grūdus ir gabena juos daugiausia sausuma į Rusiją. Paskui rusai suklastoja dokumentus, kuriuose nurodo rusišką produktų kilmę, ir juos eksportuoja. Pagrindinės rinkos – Artimieji Rytai ir Afrika.
Žiniasklaidoje rašoma, kad trūksta daugiau kaip penktadalio iš 29 mln. tonų grūdų, kurių tikėtasi gauti iš paskutinio derliaus Ukrainoje. Apie 5 mln. tonų galėjo pavogti Rusijos Federacija, o likusi dalis galėjo būti prarasta dėl karo.
Remiantis duomenimis iš okupuotos teritorijos, rusai ir jų kolaborantai naudojo jėgą, kad konfiskuotų ukrainiečių ūkius.
Tuo pat metu buvęs Ukrainos parlamento narys ir kolaborantas Vladimiras Saldo sukūrė naują bendrovę, kuri, kaip teigiama vienoje iš baudžiamųjų bylų, prekiavo Chersono grūdais.
Žurnalistai pabrėžia, kad per tarpininką bendrovė pardavė grūdus vienam didžiausių Rusijos žemės ūkio konglomeratų – „United Grain“. Šio konglomerato kontrolinis savininkas yra Rusijos valstybė. Tačiau 2020 m. du V.Putinui artimi asmenys per holdingo bendrovę įsigijo ketvirtadalį jo akcijų.
„Tuo pat metu Vakarų valstybės vengia įvesti visiškus apribojimus Rusijos maisto produktų eksportui, kaip tai buvo padaryta su kitomis prekėmis, pavyzdžiui, nafta“, – nurodo leidinys.
„The Independent“: Rusijos generalinio štabo viršininkas tapo V.Putino atpirkimo ožiu
20:20
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas tapo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atpirkimo ožiu, leidinio „The Independent“ straipsnyje rašo apžvalgininkas Tomas Watlingas.
Jis priminė, kad V.Gerasimovas daugiau nei dešimtmetį buvo vyriausiasis savo šalies kariuomenės vadas, tačiau „invazija į Ukrainą ir „Wagner“ samdinių bandymas įvykdyti perversmą labai susilpnino jo pozicijas“.
„Dėl stiprios Kyjivo pajėgų gynybos, palaikomos Vakarų ginkluotės ir paramos, per devynis mėnesius nuo jo paskyrimo Rusijos kariuomenė užėmė tik 466 kv. km Ukrainos teritorijos, o tai sudaro 0,08 proc. Dėl to buvo kaltinamas V.Gerasimovas. Daugelis nacionalistiškai nusiteikusių karinių tinklaraščių autorių, kurie turi teisę kritikuoti karo eigą, kaltino jį nesugebėjus užtikrinti, kad supervalstybė, kuri, kaip manoma, per pastaruosius 15 metų smarkiai modernizavosi, užimtų didžiąją dalį mažesnės kaimynės teritorijos“, – rašoma straipsnyje.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas dingo iš kalėjimo
19:06 Atnaujinta 19:47
Aleksejaus Navalno advokatai pirmadienį pranešė, kad jie prarado ryšį su įkalintu Rusijos opozicijos lyderiu, kuris, kaip manoma, yra įkalintas įkalinimo kolonijoje maždaug už 150 mylių į rytus nuo Maskvos. Dabartinė jo buvimo vieta nežinoma, rašo CNN.
A.Navalnas atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, o šią vasarą teismas nurodė perkelti jį į ypatingojo režimo koloniją – griežčiausio tipo kalėjimą.
„Mes vis dar nežinome, kur yra Aleksejus“, – socialiniuose tinkluose nurodė jo atstovė spaudai Kira Yarmysh.
Ji teigė, kad A.Navalno teisininkai bandė aplankyti jį IK-6, kur jis buvo laikomas, ir apsilankė tame pačiame regione esančioje ypatingojo režimo kolonijoje IK-7.
„Ką tik abiejose kolonijose vienu metu jiems buvo pranešta, kad jo ten nėra, – sakė advokatė. – Jie atsisako pasakyti, kur jį išvežė.“
V.Zelenskis: Ukraina neatleis Rusijai už karą
18:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina neatleis Rusijai už žiaurų plataus masto invazinį karą – tai momentas, po kurio grįžti nebegalima. Ukrainos prezidentas tai pasakė per pokalbį su Lotynų Amerikos žiniasklaidos atstovais Buenos Airėse.
„Niekas nenori atleisti Rusijai. Niekas jiems neatleis. Ir tikrai – jie negalės okupuoti Ukrainos, nes kiekvieną dieną bus padegami mūsų namai, jei jie ten įeis, okupuos ir gyvens. Tikrai – tai momentas, kai nebegrįžtama, nes jie nužudė tiek daug žmonių, ir kiekvienoje šeimoje mes turime tam tikrų nuostolių“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pentagonas: V. Zelenskis atvyko į Vašingtoną
17:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Vašingtoną sakyti kalbos, kurioje, kaip tikimasi, jis prašys JAV pagalbos jo šaliai, tęsiančiai kovą su Rusijos invazija, pranešė Pentagonas.
Pentagono pareiškime sakoma, kad V. Zelenskis 12 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku po JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino pristatymo pasakys kalbą Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone.
V. Zelenskis antradienį turi susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, respublikonams prieštaraujant dėl paramos su Rusijos invazija kovojančiai jo šaliai.
Vizitas rengiamas tokiu metu, kai nuogąstaujama, kad netrukus lėšos Ukrainai išseks.
Baltiesiems rūmams paskelbus apie V. Zelenskio vizitą, vienas Baltųjų rūmų padėjėjas sakė, kad naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, kuris bandė susieti pagalbą Ukrainai su JAV sienų saugumo finansavimu, antradienį taip pat susitiks su ukrainiečių lyderiu.
Tuo metu vienas JAV Senato pareigūnas sakė, kad demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris ir respublikonų lyderis Mitchas McConnellas taip pat pakvietė V. Zelenskį kalbėti antradienio rytą vyksiančiame visų senatorių susitikime.
J. Bidenas ir V. Zelenskis aptars neatidėliotinus Ukrainos poreikius, šiai šaliai kovojant su Rusijos invazija, ir „gyvybišką Jungtinių Valstijų nuolatinės paramos svarbą šiuo kritiniu momentu“, sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.
Ukrainos prezidentūra teigė, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tokiems svarbiems klausimams kaip „bendri ginklų ir oro gynybos sistemų gamybos projektai, taip pat mūsų šalių pastangų koordinavimas ateinančiais metais“.
Praėjusią savaitę respublikonų senatoriai blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, demokratams atsisakius numatyti reformas dėl nelegalios migracijos.
Tai laikoma nesėkme JAV prezidentui Joe Bidenui, kuris ragino įstatymų leidėjus pritarti lėšų skyrimui, perspėdamas, kad Vladimiras Putinas nesustotų ties pergale Ukrainoje ir galėtų net užpulti kurią nors NATO šalį.
Kyjivas draudžia blogas naujienas? Optimizmo strategija tik gilina nesutarimus šalies viduje
17:02
Ukrainos vyriausybės komunikacijos strategija, kuriai priskiriami ir kiekvieną vakarą skelbiami prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo kreipimaisi, siekiama perduoti žinią, kad Ukraina juda į priekį. Tikėtina, jog tikslas yra išlaikyti optimizmą šalyje ir už Ukrainos ribų, tačiau, pasak leidinio „Financial Times“, tai tik gilina nesutarimus tarp prezidento biuro, kariuomenės vadovybės ir galiausiai – visuomenės.
Trys leidinio „Financial Times“ šaltiniai, susipažinę su Ukrainos komunikacijos strategija, tvirtino, jog „optimizmo strategija“, kuria siekiama skleisti žinią, kad Ukrainos gynėjai nuolatos juda į priekį, taikoma visais valdžios lygmenimis: nuo ministerijų iki regionų administracijų bei kariuomenės vadų.
Jų teigimu, blogos naujienos, susijusios su diskusijomis apie Ukrainos kovotojų aukų skaičių ar sėkmingus Rusijos smūgius, yra cenzūruojamos.
„Turime pridėti daugiau realizmo... ir turime būti tokie pat drąsūs, kokie buvome vasario 24 d.“, – leidiniui sakė su prezidento V.Zelenskio komunikacijos strategija susijęs asmuo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas: nepaisant protestų atvertas svarbus Ukrainos ir Lenkijos sienos kirtimo punktas
16:41
Kyjivas pirmadienį pranešė, kad didžiausias Ukrainos ir Lenkijos pasienio punktas, per kurį gabenami kroviniai, vėl veikia įprastu režimu, nors Lenkijos vežėjai kelias savaites rengė protestus, trukdydami vilkikų vairuotojams kirsti sieną.
Nuo lapkričio Lenkijos vežėjai, reikalaujantys, kad jų konkurentai iš Ukrainos gautų įvažiavimo leidimus, paralyžiavo sunkvežimių eismą keturiuose sienos kirtimo punktuose.
„Jahodyno-Dorohusko kontrolės punkto blokada baigėsi. Stabilus sunkvežimių eismas atnaujintas nuo 14 val. (Kyjivo ir Lietuvos laiku)", – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.
„Didžiausio krovinių gabenimo punkto blokavimas truko daugiau nei mėnesį“, – sakė jis ir pridūrė, kad keli sunkvežimiai jau kirto sieną iš abiejų pusių.
Ukrainos eksportas ir importas labai priklauso nuo kelių transporto su Europos Sąjungos nare Lenkija, ypač po Rusijos invazijos prieš beveik dvejus metus.
Po Rusijos invazijos ES panaikino reikalavimą dėl įvažiavimo leidimų ukrainiečių vairuotojams, tačiau Lenkijos kelių vežėjai sako, kad jų konkurentams iš Ukrainos daromos nuolaidos gerokai sumažino jų pajamas.
O.Kubrakovas sakė, kad Jahodyno-Dorohusko punkto atblokavimas tėra tik pradžia.
„Siena turi būti visiškai atblokuota, o tolesni blokavimai nebus leidžiami“, – pridūrė jis.
Kyjivas anksčiau sakė, kad protesto padariniai buvo katastrofiški ir kad pasienyje įstrigę Ukrainos vairuotojai patiria siaubingas sąlygas.
Švedija skyrė milžinišką paramos paketą Ukrainai
16:40
Pirmadienį Švedija paskelbė apie naują 1,4 mlrd. Švedijos kronų (133,5 mln. JAV dolerių) pagalbos paketą Ukrainai. Šie pinigai bus skirti šalies gyventojams paremti žiemą, pranešė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, kurį cituoja Švedijos nacionalinis transliuotojas.
„Šiuo metu tai didžiausia parama pagal Švedijos dvišalę pagalbą Ukrainai“, – sakė U.Kristerssonas.
Didžioji dalis pinigų bus skirta Pasaulio banko Ukrainos atkūrimo fondui. Šis fondas remia Ukrainos centrinę infrastruktūrą energetikos, būsto, sveikatos priežiūros ir transporto srityse.
Iš Švedijos pagalbos biudžeto paimti pinigai, be kita ko, bus panaudoti Ukrainos elektros energijos tinklo šildymo ir elektros perdavimo įrangai įsigyti. Taip pat numatyta ir kitų formų pagalba ukrainiečiams, pavyzdžiui, parama prieglaudoms.
Švedijos tarptautinės plėtros, bendradarbiavimo ir užsienio prekybos ministras Johanas Forssellas teigė, kad tai yra būtent tai, ko prašė Ukrainos pusė. Jis apkaltino Rusiją, kad ji prieš Ukrainą vykdo savotišką energetinį terorizmą.
„Rusija sąmoningai puola civilinę infrastruktūrą, kad dar labiau apsunkintų gyvenimą civiliams gyventojams, kurie ir taip susiduria su rimtais iššūkiais“, – sakė jis pareiškime.
Jis pridūrė, kad šiuo paketu Švedija nori padėti Ukrainai tiek sukurti naują infrastruktūrą, tiek atstatyti tai, kas buvo sugriauta.
Atskleista daugiau detalių apie likvidavimo operaciją: kas kitas sąraše po I.Kyvos?
16:33
Maskvos srityje kraujo klane rastas kolaborantu tapusio buvusio Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Ilja Kyva, naujienų agentūros „Unian“ šaltinių teigimu, buvo vienas iš prioritetinių Ukrainos saugumo tarnybos taikinių, o jo likvidavimo operacijai buvo ruošiamasi ilgą laiką.
Jei būtų likęs Ukrainoje, I.Kyva, buvęs Vidaus reikalų ministerijos (vadovaujant ministrui Arsenui Avakovui) patarėjas, buvęs Narkotikų kontrolės departamento vadovas ir uždraustos OPFL partijos deputatas, būtų atsidūręs kalėjime. Lapkričio pradžioje Ukrainos teismas pripažino I.Kyvą kaltu dėl valstybės išdavystės ir viešų raginimų okupuoti Ukrainą. Jis buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme ir turto konfiskavimu.
Pirmadienį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje išplatinus vaizdo įrašus ir nuotraukas iš, kaip teigiama, buvusio Ukrainos deputato likvidavimo vietos netoli Maskvos, sureagavo ir iš pradžių nuo komentarų susilaikiusi Ukrainos saugumo tarnyba, kuri, pasak šaltinių, ir įvykdė šią operaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis prabilo apie derybas su V.Putinu: sekundei pamirškime, kad jis žudikas
16:29
Šiuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vieši Argentinoje, Buenos Airėse, kur tikisi paskatinti Lotynų Amerikos šalių vyriausybes stipriau remti Ukrainą kare su Rusija.
Regiono žiniasklaidai duotame interviu šalies vadovas, paklaustas apie derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pareiškė, kad jis tikrai nenori taikos Ukrainoje, todėl derybos su juo ar su Kremliaus sąjungininkais yra neįmanomos, kaip ir kompromisai.
„Visų pirma, jam nereikia taikos. Kai norime išspręsti problemą, turime suprasti, kad jos reikia visoms šalims. Mes norime užbaigti karą“, – sakė V.Zelenskis.
Tačiau jis pabrėžė negalintis įsivaizduoti derybų su V.Putinu ar Rusijos puse dėl žmonių, gyvenančių laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Kaip aš galiu derėtis su V.Putinu? Sekundei pamirškime, kad jis yra žudikas. Su Rusijos puse? Kaip galiu su juo derėtis dėl žmonių, kurie yra kai kuriuose okupuotuose miestuose ir kaimuose, kurie ten gyvena? O čia susėda du žmonės arba dvi komandos ir sako: tegul jie būna jūsų. Kas mes tokie, kad spręstume, kur žmogus turi gyventi, kas jis turi būti, kokia kalba turi kalbėti, kokią vėliavą turi gerbti? Kas mes esame?“ – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad pagal Ukrainos Konstituciją jis privalo ginti žmonių teises ir laisves, padėti jiems ir išvaduoti juos nuo okupantų. Šalia jo turi būti piliečiai, pasirengę paimti į rankas ginklą ir padėti okupuotiems žmonėms.
„Ar kas nors nori mirti? Ne. Visi yra gyvi. Bet šis žmogus nenori jokio dialogo, jis nenori nutraukti karo. Tam, kad šiandien sustabdytų karą, jam užtektų dviejų žodžių telefonu. Pasakyti savo kariams, kad pasitrauktų. Tai yra visiškas atkūrimas (teritorijos – red.), tada jau gryna diplomatija, tada pokalbis be jokių ginklų. Šis žmogus nenori to daryti, jis nesuinteresuotas“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Šalies lyderis priminė, kad 2014 m., Rusijai okupavus dalį Donbaso, V.Putinas sakė, kad neketina pradėti visaverčio karo prieš Ukrainą. Tuomet jo pasiteisinimas buvo tas, kad jis neva padeda rusakalbiams.
„Jei taip yra, kodėl jis pradėjo visavertį karą? Viskas, ką jis sako, yra netiesa. Jis nesuinteresuotas nepriklausoma Ukraina, jam reikia, kad Ukraina būtų Rusijos dalis, anklavas, kaip jis pasielgė su Baltarusija, kaip jis pasielgė su Moldova, Sakartvelu.
Visur, kaip ir mūsų šalyje, jis užgrobia dalį vientisos teritorijos, kad nebūtų stabilumo, o laikui bėgant jis gali ateiti ir užgrobti visą teritoriją. Ukraina yra tiesiog didelė šalis, ir jam nepavyko. Tad dėl ko jis galėtų eiti į kompromisą? Kas jis yra? Aš negaliu prekiauti žmonėmis. O su kuo? Su žmogumi, kurio žodis nieko vertas. Tai nėra garantijos“, – nusivylimo neslėpė V.Zelenskis.
Ukraina ir Rusija surengė kelis derybų raundus visiškos invazijos pradžioje, tačiau dabar jos „sustabdytos“. Ukrainos vyriausybė pabrėžia, kad Ukraina negrįš prie derybų stalo, kol Maskva neišves savo karių.
Vokietijos kancleris ragina Vakarų sąjungininkes ir toliau remti Ukrainą
16:18
Pastaruoju metu kylant nesutarimams dėl pagalbos Ukrainai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Vakarų sąjungininkes pasiųsti žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir toliau remti Kyjivą.
Spaudos konferencijos metu O.Scholzas nurodė, kad, jo nuomone, Rusijos karas Ukrainos tęsis dar ilgai.
„Todėl svarbu suformuluoti ilgalaikę perspektyvą, pagal kurią esame pasirengę remti Ukrainą tiek ilgai ir tokia apimtimi, kiek reikės“, – sakė jis.
Kanclerio teigimu, V.Putinas tikėjosi, jog Vakarų valstybių parama Kyjivui ilgainiui sumažės.
„Tai būtų labai svarbi žinia, jei pasakytume jam: nesitikėkite to“, – pridūrė O.Scholzas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Vokietija kartu su partneriais NATO ir Europos Sąjungoje suteikė Kyjivui milijardus eurų paramos.
Tačiau spėjama, kad, didėjant nesutarimams JAV ir Europoje, tolesnė parama Ukrainai gali sutrikti.
Ketvirtadienį 27 bloko lyderiai surengs svarbų susitikimą, kuriame Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, žinomas kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES, grasina blokuoti milijardinę pagalbą ir atidėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Tuo tarpu JAV Senate, kilus ginčams dėl imigracijos reformos, respublikonai užblokavo 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) skubią pagalbą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.
ES nesutarus dėl tolesnės paramos Ukrainai, lauktų globalios pasekmės
14:43
Europos Sąjungos lyderiams šią savaitę nesutarus dėl tolesnės paramos Ukrainai, Bendrijos plėtros lauktų globalios pasekmės, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot jo, pastaruosius dvejus metus nuo karo Ukrainoje pradžios Europa ir kiti rėmėjai žadėjo „remti Ukrainą tiek, kiek reikės“.
„Panašu, kad priartėjome prie taško, kai matome ribas to „tiek, kiek reikės“, kad tai yra „tiek, kiek galėsime susitarti“. Ir jei susitarimų nepavyks rasti šią savaitę, praktiškai visais svarbiausiais klausimais, pradedant sankcijomis, plėtra, finansine, karine pagalba, panašu, kad tai būtų signalas ukrainiečiams, kad deja, mūsų pasirinkta strategija nepasiteisino“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje pirmadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Noriu tikėti, kad dar yra jėgos įvertinti aplinkybes ir pasekmes to nesusitarimo, kuris tikrai paveiktų ne tik Ukrainą, bet ir regioną, paveiktų ir mus, net, sakyčiau, turėtų ir globalias pasekmes“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį dalyvauja susitikime rengiantis šios savaitės Europos Vadovų Tarybai (EVT). Be ES saugumo įsipareigojimų Kyjivui ministrai žada aptarti tolesnį karinės paramos tiekimą, sankcijų Rusijai stiprinimą.
Šią savaitę Europos viršūnių susitikime ES lyderiai ketina apsispręsti, ar blokas pradeda derybas su Ukraina bei Moldova dėl įstojimo bei ar ketina suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.
Taip pat planuojama tartis dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai atstatyti 2024–2027 metais, 5 mlrd. eurų papildyti Kyjivui skirtą ginklų fondą ir pradėti derybas dėl Ukrainos prisijungimo prie bloko.
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Landsbergis: naujas sankcijų paketas Rusijai po derybų silpnėja, tai bus spragų lopymas
14:40
Naujasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas Rusijai po derybų Bendrijoje silpnėja, tai bus „daugiau spragų užlopymas“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Kaip dažnai esame matę ir praeityje, kuo ilgiau vyksta derybos, tuo paketai silpnėja. Tas pats yra ir čia. Turiu vilties, kad kažkokia forma jis bus priimtas, panašu, kad ta diskusija vis tiek kristalizuojasi. Tai nebus didžiulis žingsnis į priekį, tai daugiau yra spragų užlopymas“, – LRT pirmadienį prieš ES šalių diplomatijos vadovų susitikimą Briuselyje sakė G. Landsbergis.
Naujausiame 12-ajame sankcijų pakete jis taip pat sako pasigendantis ribojimų Baltarusijai.
„Man yra kiek apmaudžiau, kad nėra Baltarusijos įtraukta – nėra tam dar pritarimo. Tą klausimą ir šiandien kelsiu: jei ateitų diena 13-ajam paketui, kad nebūtumėme to užmiršę. Žengiame žingsnį į priekį, tik ne mylių, o metrų“, – tvirtino jis.
ES birželį priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą, siekdama sumažinti sankcijų apėjimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Nausėda: norint padėti Rusijos užpultai Ukrainai, reikia spartinti „Rail Baltica“
14:38
Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimą.
„Mūsų pastangos padėti Ukrainai transportuoti žemės ūkio produktus parodė nepakankamus jungčių pajėgumus Baltijos šalyse. „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas turi būti paspartintas“, – bendroje Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Nausėda.
Jis taip teigė laukiantis, kol kiek vėliau šiemet bus atnaujintas Vilnius-Ryga keleivinio traukinio maršrutas bei pasveikino planus kitais metais turėti traukinį maršrutu Tartu-Ryga.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius savo ruožtu teigė, kad „Rail Baltica“ svarbi ne tik keleivių vežimui, bet ir saugumui.
„Turime stengtis ir dirbti, kad „Rail Baltica“ tinklas taptų sėkmės istorija, – kalbėjo jis. – Ne tik tam, kad sujungtų mūsų šalis su Europa, bet ir kad užtikrintų karinį mobilumą šiais geopolitinio neužtikrintumo laikais.“
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV pastatė raketų bazę Lenkijoje
14:15
Lenkijos šiaurėje pastatyta amerikiečių raketų bazė pradės veikti gruodžio 15 dieną, pirmadienį lenkų įstatymų leidėjams sakė premjeras Mateuszas Morawieckis.
„Amerikiečiai ką tik informavo mus, kad gruodžio 15-ąją, po kelių dienų, raketinės gynybos skydas Redzikove pasieks operacinius pajėgumus“, – sakė M. Morawieckis apie objektą, esantį už 250 km nuo Rusijos Kaliningrado eksklavo.
Lenkijoje šiuo metu yra dislokuota per 10 tūkst. amerikiečių karių. Ši NATO rytinio sparno šalis yra viena tvirčiausių kaimyninės Ukrainos rėmėjų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šarlatanai kvadratu: anksčiau aiškino, kur kabinti veidrodžius, dabar – kada baigsis karas Ukrainoje
14:04
Per pastarąjį mėnesį propagandinė Rusijos žiniasklaida paskelbė keletą panašių aiškiaregių prognozių apie karo Ukrainoje pabaigą 2025 m. Jų netrikdė tai, kad ir anksčiau ekstrasensai klydo.
Nepriklausomo portalo „Agenstvo“ atlikta laikraščio „Moskovskij komsomolec“ (MK) ir portalo Life.ru medžiagos analizė parodė, kad nuo karo pradžios didieji provyriausybiniai bulvariniai leidiniai maždaug dvigubai dažniau pradėjo rašyti apie aiškiaregius. Tuo pat metu apie 50 aiškiaregių perėjo nuo horoskopų sudarymo prie karo Ukrainoje komentavimo.
Gruodžio 5 d. laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ „matematikas istorikas“ Grigorijus Kvaša papasakojo apie 2025 m. karo pabaigą. Buvęs „Ektrasensų mūšio“ dalyvis Ziraddinas Rzajevas gruodžio 2 d. „Moskovskij komsomolec“ sakė, kad „2025 m. viskas jau bus ramu“. „Matematikas-pranašas“ Siddikas Afganas NTV sakė, kad 2025 m. karas jau bus „šaltasis“ – be ginklų. Šie pareiškimai pasklido dešimtyse mažesnių leidinių, tarp jų Pravda.ru, Sib.fm, „FederalPress“ ir „StarHit“.
Leidinių nesutrikdė tai, kad du iš šių aiškiaregių jau buvo pateikę neteisingas prognozes.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva: Rusijos prezidento rinkimai vyks ir okupuotoje Ukrainos dalyje
13:59
Rusijos prezidento rinkimai, beveik neabejotinai lemsiantys Vladimiro Putino perrinkimą, vyks ir keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Kremlius pernai pareiškė aneksavęs, pirmadienį paskelbė Maskva.
Centrinė rinkimų komisija, kurią citavo rusų naujienų agentūros, paskelbė, kad kovą paskirti rinkimai taip pat vyks Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, nors visiškos karinės kontrolės juose neturi, taip pat Krymo pusiasalyje, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 metais.
Ukraina jau yra griežtai pasmerkusi Rusijos planus pavasarį surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose.
Prezidento rinkimai paskelbti po rugsėjį įvykusių vietos rinkimų į Rusijos įkurtus įstatymų leidžiamosios valdžios organus okupuotose Ukrainos dalyse. Kyjivas ir Vakarai tą balsavimą pasmerkė kaip suklastotą.
„Raginame tarptautinę bendruomenę ryžtingai pasmerkti Rusijos ketinimą surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose ir taikyti sankcijas asmenims, susijusiems su jų organizavimu ir vykdymu“, – savaitgalį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Sausumos pajėgų vadas įvardijo dar vieną kryptį, kurią ėmė nuožmiai šturmuoti rusai
13:57
Rusijos pajėgos su šturmo kuopomis bando užimti Sinkivkos kaimą, kad sudarytų sąlygas blokuoti Kupjanską. Šiuo metu į įvardintą teritoriją rusai perkelia rezervus, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
„Siekdamas sudaryti sąlygas blokuoti Kupjanską, priešas su šturmo kuopomis bando užimti Sinkivkos kaimą. Tačiau jis patiria didelių nuostolių dėl gyvosios jėgos. Atsižvelgdamas į tai, jis pradėjo į šį rajoną perdislokuoti rezerve buvusius šturmo dalinius“.
Pasak jo, rusai taip pat vykdo aktyvius puolamuosius veiksmus Novoselivske, Stelmachivkos, Lymano Peršio vietovėse ir Siversko kryptimi.
Rusijos kariai taip pat deda daug pastangų Bachmuto kryptimi į šiaurę ir vakarus nuo miesto. Šturmo operacijoms jie pasitelkia oro desanto dalinius, specialiųjų pajėgų dalinius ir Šiaurės laivyno 200-ąją atskirąją motorizuotąją šaulių brigadą.
Vadas patikino, kad gynėjai atkakliai laikosi savo pozicijų. Visų lygių vadai ir štabai ištisą parą analizuoja operatyvinę situaciją ir kuria veiksmingus būdus, kaip toliau naikinti priešą.
O.Syrskis teigė, kad rytuose rusų nuostoliai yra maždaug aštuonis kartus didesni nei Ukrainos gynybos pajėgų. Jis priminė, kad vien lapkritį gynybos pajėgos likvidavo apie vienuolika tūkstančių Rusijos kovotojų ir daugiau kaip 1100 karinės technikos vienetų: apie 130 tankų ir 260 įvairaus kalibro artilerijos ir minosvaidžių.
ES narės ragina Vengriją neblokuoti paramos Ukrainai
12:52
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pirmadienį paragino bloką padidinti paramą Ukrainai, Vengrijai grasinant šią savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vetuoti tolesnę paramą karo draskomai šaliai.
Po to, kai dėl respublikonų JAV Kongrese pasipriešinimo paramos Ukrainai ateitis tapo miglota, daugėja nuogąstavimų, kad gali sutrikti Europos parama Ukrainai.
„Tikiuosi, kad Europos vienybė nebus palaužta, nes dabar ne laikas silpninti mūsų paramą Ukrainai“, – prieš bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Ketvirtadienį 27 bloko lyderiai surengs svarbų susitikimą, kuriame Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, žinomas kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES, grasina blokuoti milijardinę pagalbą ir atidėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen Vengrijos poziciją pavadino labai apgailėtina.
„Labai svarbu, kad mes ir toliau teiktume pagalbą Ukrainai tol, kol ji bus reikalinga, ir ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl mūsų pačių“, – sakė ji.
Europos diplomatai mano, kad V.Orbanas stabdo paramą Ukrainai, norėdamas paspausti Briuselį, kad jis išmokėtų milijardus įšaldytų eurų, nes Budapeštas ėmėsi žingsnių dėl teismų nepriklausomumo stiprinimo.
„Tai neturėtų būti derybų žaidimas, bet, žinoma, šioje situacijoje turime rasti visus įmanomus kanalus, galinčius padėti pasiekti išvadą“, – sakė E.Valtonen.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis sakė, kad Vengrijos pozicija yra iššūkis.
„Europoje praeityje susidūrėme su daugybe iššūkių, vidinių sunkumų, ir kiekvieną kartą juos įveikdavome“, – tvirtino jis.
Šią savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES ketina susitarti dėl papildomos 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai, 5 mlrd. eurų papildyti Kyjivui skirtą ginklų fondą ir pradėti derybas dėl Ukrainos prisijungimo prie bloko.
Jungtinė Karalystė nusiųs Ukrainai du minų tralerius
12:10
Jungtinė Karalystė nusiųs į Ukrainą du Karališkojo jūrų laivyno minų tralerius, padėsiančius ieškoti Juodojoje jūroje rusiškų minų ir atkurti Kyjivo eksportą jūra, pirmadienį paskelbė britų vyriausybė.
Ukrainos eksporto jūra galimybes smarkiai paveikė Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022-ųjų vasarį pradėta invazija ir Juodojoje jūroje įvesta blokada.
„Šie minų traleriai suteiks Ukrainai gyvybiškai svarbių pajėgumų ir tai padės gelbėti gyvybes jūroje bei atverti gyvybiškai svarbius eksporto kelius“, – sakė gynybos sekretorius Grantas Shappsas.
G.Shappsas ir jo kolega norvegas vėliau pirmadienį turi pradėti naują gynybos iniciatyvą – „Jūrinių pajėgumų koaliciją“.
„Šis pajėgumų padidinimas žymi naujų [...] Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir mūsų sąjungininkų pastangų stiprinti Ukrainos jūrinius pajėgumus pradžią“, – sakė G.Shappsas.
Pasak jo, šia iniciatyva bus padidintos Ukrainos galimybės ginti savo suverenius vandenis ir stiprinti saugumą Juodojoje jūroje.
Dėl perdavimo sutarta per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kurią sudaro 50 šalių, susitikimus.
Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas ne kartą pabrėžė tvirtą paramą Ukrainai. Nuo invazijos pradžios britų vyriausybė Kyjivui skyrė 4,6 mlrd. svarų (5,37 mlrd. eurų) karinės paramos.
G.Shappsas taip pat turėtų paskelbti daugiau detalių dėl Jungtinės Karalystės karinės paramos Ukrainai.
Britų žvalgyba: Ukraina vykdo sėkmingas vietines kontratakas prie Avdijivkos
11:58
Avdijivkoje, nedidelėje zonoje, kurioje jau ne pirmą mėnesį verda intensyvios kovos, tebevyksta įnirtingiausi mūšiai fronto linijos mūšiai. Naujausioje Jungtinės Karalystės karo apžvalgoje teigiama, kad Ukrainos kariuomenė surengė keletą vietinių kontratakų netoli Stepovės gyvenvietės Avdijivkos sektoriuje.
Anot oficialių Ukrainos karinės vadovybės duomenų, kai kuriomis dienomis apie 40 proc. visų kovinių susirėmimų vyksta Avdijivkos sektoriuje.
Puolimams Rusija dažniausiai pasitelkia pėstininkų atakas, kurias didžiąja dalimi sudaro "Štorm-Z“ daliniai.
Pasak britų žvalgybos, Ukrainos pajėgos surengė keletą sėkmingų kontratakų netoli Stepovės.
„Ukrainos daliniai galėjo surengti sėkmingas vietines kontratakas, atimdami iš Rusijos karių galimybę visiškai kontroliuoti Stepovės kaimą. Būtent čia Rusija žnypliniu judėjimu bando apsupti Avdijivką ir jos gerai apsaugotą pramoninę zoną“, – sakoma pranešime.
Ukrainos vadovybės duomenimis, rusų nuostoliai Avdijivkoje jau yra didesni nei Bachmute. Preliminariais duomenimis, Rusijos pajėgos ten neteko daugiau kaip 10 tūkst. karių.
Ko tereikėjo: po V.Putino arešto orderio Rusija pradeda grąžinti pagrobtus ukrainiečių vaikus
11:35
Po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius, Rusija pradėjo grąžinti Ukrainos vaikus. Apie tai pasakojo Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas.
Pasak ombudsmeno, išdavus TBT orderius grąžinti vaikus tapo lengviau. „Nežinau, kokie argumentai veikia Rusiją, bet vaikus pradėjo grąžinti. Nesistemingai, mažomis grupelėmis, bet juos pradėjo grąžinti“, – sakė jis „Reuters“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos perkelia gynybinius įtvirtinimus prie Vuhledaro
10:58
Rusijos pajėgos prie Vuhledaro perkelia gynybinius įtvirtinimus vadinamus „drakono dantimis“, skelbia Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko.
„Drakono dantys. Vėl užfiksuotas „drakono dantų“ pervežimas iš Novoazovsko krypties į Donecko srities šiaurę“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.
P.Andriuščenko pažymėjo, kad judėjimas vyksta per Mariupolio Nikolskajos rajono dalį Vuhledaro kryptimi.
Rusija stiprina savo pozicijas laikinai okupuotose teritorijose Ukrainos pietuose ir rytuose naudodamasi specialiomis struktūromis, vadinamaisiais „drakono dantimis“. Jie primena betonines piramides. Pasak rusų, taip siekiama užkirsti kelią greitam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržiui. Tokios struktūros atsirado prie Popasnos Luhansko srityje, tuo tarpu pietuose „drakono dantys“ leido rusams 2022 m. rudenį organizuotai pasitraukti iš Chersono.
Rusiškame „Avito“ portale buvo paskelbta dešimtys skelbimų apie „drakono dantų“ pardavimą. Žurnalistų teigimu, į jų gamybą įsitraukė Sankt Peterburgo, Maskvos ir Maskvos srities statybos bendrovės ir betono gamintojai. Vieni jų pagamina kelis šimtus per mėnesį, kiti – tūkstančius.
Berdianske aidi sprogimai
10:52
Pirmadienį laikinai okupuotame Berdiansko mieste Zaporižios srityje pasigirdo sprogimai, skelbia Berdiansko karinės administracijos vadovė Viktorija Halicina.
„Berdiansko gyventojai praneša, kad mieste girdėti sprogimai. Tiksliname informaciją ir sekame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo naujienas“, – sakė ji.
Berdiansko miestas, įsikūręs ant Azovo jūros kranto, anksčiau buvo populiarus turistų kurortas. Miestą 2022 m. vasario mėn. užėmė Rusijos kariai.
Pastaruoju metu sprogimai Berdianske tapo įprastu reiškiniu. Pavyzdžiui, gruodžio 6 d. mieste įvyko galingas sprogimas. Jis buvo girdimas iš karto keliuose rajonuose. Mieste esantys rusai iš karto blokavo eismą sprogimo epicentro rajone.
Prieš kelias savaites Ukrainos kariuomenė taip pat atakavo rusų aerodromus Luhanske ir Berdianske. Dėl to buvo sunaikinti devyni Rusijos sraigtasparniai, priešlėktuvinės gynybos sistema ir šaudmenų sandėlis.
Kursko aerodromo puolimo metu likviduotas rusų pulkininkas leitenantas
10:46
Per bepiločio orlaivio ataką prieš Kursko-Vostočnyj tarptautinį oro uostą (esantį Rusijos Kursko srityje netoli Chalino kaimo) rugsėjo mėnesį žuvo Rusijos pulkininkas leitenantas Aleksandras Galis, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas, žinomas šaukiniu „Štirlicas“.
Jo teigimu, karys buvo 14-ojo naikintuvų aviacijos pulko vado pavaduotojas kariniam ir politiniam darbui.
“...2023 m. rugsėjo 24 d. O. N. (Aleksandras Mykolajevičius – red.) Halas žuvo per priešo bepiločio lėktuvo ataką Kursko-Vostočnyj aerodrome“, – ši informacija tik gruodį pasirodė Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“, kuris Ukrainoje yra uždraustas.
Rugsėjo 24 d. vakare Rusijos gynybos ministerija teigė, kad danguje virš Kursko srities buvo numuštas bepilotis orlaivis. Neoficialiais duomenimis, buvo smogta netoli Chalino esančiam aerodromui. Tuo metu pranešta, kad yra nukentėjusių Rusijos kariškių.
Teigiama, kad likviduotas pulkininkas leitenantas dalyvavo operacijoje Sirijoje, o prieš Ukrainą kovojo nuo pirmos visos Rusijos invazijos dienos ir įvykdė daugiau kaip 60 kovinių misijų.
JAV analitikai: Ukrainos pajėgos daro pažangą kairiajame Dniepro krante
09:44 Atnaujinta 09:53
Kairiajame Dniepro upės krante Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia antžemines operacijas, laikosi savo pozicijų ir toliau kovoja su Rusijos kariais netoli Krynkų gyvenvietės, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Analitikai pažymėjo, kad Ukrainos generalinis štabas skelbia, jog Ukrainos gynėjai laiko pozicijas rytiniame Dniepro upės krante ir šiame regione smūgiuoja į Rusijos pozicijas.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenės vadai teigė, kad netoli Krynkų kaimo (30 km į šiaurės rytus nuo Chersono) tęsiasi mūšiai, ir pažymėjo, kad ukrainiečių operacijos šiame rajone vyksta nuosekliai sparčiai.
Be to, pasak Karo tyrimų instituto, vienas Rusijos karinis vadas nurodė, kad Ukrainos pajėgos užėmė naujas pozicijas Didžiojoje Potiomkino saloje (į pietvakarius nuo Chersono), nors, analitikų vertinimu, Ukrainos pajėgos iš tikrųjų kontroliuoja visą salą.
Panašu, kad Rusijos kariuomenė kol kas negali nieko padaryti dėl Ukrainos priešakinio placdarmo kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje. Karybos žinovas Oleksandras Kovalenka naujienų agentūrai „Unian“ sakė, kad agresorė bando ten dislokuoti papildomas pajėgas, baimindamasi situacijos pablogėjimo.
Anksčiau karo analitikas Ivanas Stupakas nurodė, kad ukrainiečių gynėjai Chersono srities kairiajame Dniepro upės krante įsitvirtino trijuose atramos punktuose ir stengiasi nustumti rusus kuo toliau.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pabrėžė, kad maksimalūs Rusijos tikslai Ukrainoje nepasikeitė, ir pakartojo Kremliaus reikalavimą, kad Ukraina visiškai politiškai kapituliuotų, o Kyjivas sutiktų su Rusijos kariniais ir teritoriniais reikalavimais, užuot rodžiusi norą rimtai derėtis.
- M.Zacharova taip pat įvardijo reikalavimą, kad Ukraina išvestų savo karius iš „Rusijos teritorijos“ – tai esą yra būtina sąlyga karui išspręsti. Tokie pareiškimai leidžia manyti, kad maksimalūs Rusijos tikslai apima visų keturių sričių, kurių dalis ji neteisėtai aneksavo, kontrolę.
- Kremlius Izraelio ir „Hamas" kare ir toliau reiškia vis labiau antiizraelietišką poziciją, nors apsimeta suinteresuotas būti neutraliu arbitru šiame konflikte.
- Gruodžio 10 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Lotynų Ameriką tikriausiai siekdamas užsitikrinti Lotynų Amerikos paramą Ukrainai.
- Rusijos karinė valdžia Armėnijoje tikriausiai bando išlaikyti karinę galią Armėnijoje, nes Armėnijos ir Rusijos santykiai toliau blogėja.
- Gruodžio 9 ir 10 d. Rusijos pajėgos surengė nedidelę seriją raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių Ukrainai.
- Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, į vakarus nuo Donecko miesto, Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje ir kai kuriose vietovėse pažengė į priekį.
- Rusijos kariniai tinklaraštininkai toliau kritikuoja tariamą Rusijos kariuomenės draudimą naudoti civilines transporto priemones kariniams tikslams.
- Rusijos valdžios institucijos tęsia ilgalaikes pastangas indoktrinuoti ukrainiečių moksleivius laikinai okupuotoje Ukrainoje, nukreipdamos finansavimą į švietimo įstaigas okupuotoje Ukrainoje.
„Laisvosios Europos radijas“: privačių ukrainiečių kamerų ir Černobylio elektrinės vaizdai – ant delno Maskvai
09:36
Rusijos specialiosios tarnybos tikriausiai jau daugelį metų gauna vaizdo įrašus iš Ukrainoje esančių stebėjimo kamerų, kurios veikia su rusiška TRASSIR programine įranga ir siunčia duomenis į serverį Maskvoje, skelbia „Laisvosios Europos radijo“ programos „Schemos“ tyrimas.
Nepaisant karo ir Rusijos įvykdyto Ukrainos teritorijų užgrobimo 2014 ir 2022 m., Ukrainoje visą tą laiką veikė tūkstančiai vaizdo stebėjimo kamerų, naudojančių rusišką TRASSIR programinę įrangą.
Jas įsigijo tiek valstybinės Ukrainos įmonės, kurios sumontavo įrangą prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, Černobylio atominės elektrinės, tiek privačios įmonės. Paprasti ukrainiečiai taip pat masiškai jas pirko savo namams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:53
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1030 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 339,8 tūkst. gyvosios jėgos nuotolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 19 tankų, 31 šarvuotoji kovos mašina, 6 artilerijos sistemos, 13 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų, 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 18 rusų bepiločių orlaivių.
V.Zelenskis vyksta į Vašingtoną: susitiks su J.Bidenu ir respublikonais
08:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, respublikonams prieštaraujant dėl paramos paramos su Rusijos invazija kovojančiai jo šaliai.
Vizitas rengiamas tokiu metu, kai nuogąstaujama, kad netrukus lėšos Ukrainai išseks.
Baltiesiems rūmams paskelbus apie V.Zelenskio vizitą, vienas Baltųjų rūmų padėjėjas sakė, kad naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, kuris bandė susieti pagalbą Ukrainai su JAV sienų saugumo finansavimu, antradienį taip pat susitiks su ukrainiečių lyderiu.
Tuo metu vienas JAV Senato pareigūnas sakė, kad demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris ir respublikonų lyderis Mitchas McConnellas taip pat pakvietė V.Zelenskį kalbėti antradienio rytą vyksiančiame visų senatorių susitikime – praėjus savaitei po to, kai keli respublikonai įpykę pasišalino iš įslaptinto instruktažo apie Ukrainą, kuriame ukrainiečių lyderis turėjo kalbėti vaizdo ryšiu.
J.Bidenas ir V.Zelenskis aptars neatidėliotinus Ukrainos poreikius, šiai šaliai kovojant su Rusijos invazija, ir „gyvybišką Jungtinių Valstijų nuolatinės paramos svarbą šiuo kritiniu momentu“, sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.
Ukrainos prezidentūra teigė, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tokiems svarbiems klausimams kaip „bendri ginklų ir oro gynybos sistemų gamybos projektai, taip pat mūsų šalių pastangų koordinavimas ateinančiais metais“.
Praėjusią savaitę respublikonų senatoriai blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, demokratams atsisakius numatyti reformas dėl nelegalios migracijos.
Tai laikoma nesėkme JAV prezidentui Joe Bidenui, kuris ragino įstatymų leidėjus pritarti lėšų skyrimui, perspėdamas, kad V.Putinas nesustotų ties pergale Ukrainoje ir galėtų net užpulti kurią nors NATO šalį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žiniasklaida: vieno dalyko Ukrainai reikia labiau nei ginklų ir amunicijos
08:13
Jungtinės Valstijos ir Europos šalių sostinės svyruoja dėl tolesnės karinės ir finansinės pagalbos tiekimo Ukrainai. Tuo tarpu Kyjivas imasi griežtų priemonių, kad išvengtų visuotinės mobilizacijos kampanijos, tačiau jam vis sunkiau sekasi rasti kovotojų, kurie galėtų pasipriešinti Rusijos agresijai. Vakarų žiniasklaida vis dažniau atkreipia dėmesį į rimtą problemą, su kuria susiduria Ukraina.
Leidinio „The Washington Post“ straipsnio autoriai priminė, kad netrukus po plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukraina sustiprino savo sienų apsaugą. Papildomi patruliai ir spygliuotos vielos tvoros – ypatingai palei Rumunijos sieną – turėjo atgrasyti žmones, ypač vyrus, kurie galėjo būti pašaukti į kariuomenę, nuo bėgimo iš šalies.
„Artėjant tretiesiems karo metams Ukrainoje, šių žmonių reikia labiau nei bet kada anksčiau. Šalies vadovai vis dar prašo Jungtinių Valstijų ir Europos daugiau ginklų ir amunicijos – net ir tada, kai silpnos šių sąjungininkių paramos požymiai rodo, kad Ukrainai gali tekti labiau pasistengti apsiginkluoti pačiai. Tačiau dar labiau nei amunicijos Ukrainai reikia kovotojų, todėl ieškoma naujų būdų, kaip mobilizuoti gyventojus ir susidoroti su vengiančiais tarnybos“, – skelbia „The Washington Post“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ryte Rusijos pajėgos smogė Kyjivui: pranešama apie nukentėjusiuosius
07:41
Pirmadienį ryte Kyjive nuskambėjo keli sprogimai, po kurių buvo paskelbtas oro pavojus.
Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, dėl priešlėktuvinės gynybos darbo numušant priešo taikinius Darnyckio ir Holosiovskio rajonuose krito nuolaužos.
Darnyckio rajone išdaužti gyvenamojo namo langai, stiklo nuolaužos sužeidė vaiką ir du suaugusiuosius, sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Kličko, dėl priešo atakos raketos fragmentas apgadino nebaigtą statyti pastatą Darnyckio rajone. Ten kilęs gaisras buvo greitai užgesintas. Kita nuolauža nukrito ant vejos, tačiau gaisras nekilo.
„Taip pat Darnyckio rajone šiuo metu yra dvi aukos – vyras ir moteris. Gydytojai jiems suteikė pagalbą vietoje. Skambučiai į Ševčenkovskio rajoną nepasitvirtino“, – sakė jis.
Kiek vėliau V.Klyčko pranešė apie keturis nukentėjusiuosius.
„Darnyckio rajone dėl priešo raketų atakos buvo sužeisti keturi žmonės – visi suaugusieji. Medikai jiems suteikė pagalbą vietoje!“ – sakoma mero pareiškime.
Pasak jo, raketos fragmentas taip pat buvo rastas Darnyckio rajone esančios parduotuvės-sandėlio teritorijoje. Gaisro ir žalos pastatui nebuvo padaryta.
Iš viso priešlėktuvinė gynyba sunaikino aštuonis oro taikinius, skridusius sostinės kryptimi balistine trajektorija.
O.Syrskis: Rytuose okupantai žengia palei visą fronto liniją
06:56
Rytuose Rusijos karinės pajėgos vykdo puolamąsias operacijas palei visą fronto liniją, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.
„Operatyvinė padėtis rytuose išlieka sudėtinga. Priešas nenustoja vykdyti puolamųjų operacijų palei visą frontą. Kartu su vadais, laikančiais liniją rytų kryptimi, išsamiai išanalizavome situaciją ir apsvarstėme tolesnių veiksmų variantus“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
„Kupjansko kryptimi Ukrainos pozicijų puolimui pasitelkiami padaliniai, suformuoti iš buvusių „Štorm“, „Štorm Z“ ir „Štorm V“ padalinių, kuriuos daugiausia sudarė kaliniai. Taip pat fiksuojamas buvusių vadinamųjų „Wagner“ smogikų buvimas, kurie taip pat prisijungia prie puolimų“, – pranešė jis.
Jis pažymėjo, kad sprendimai buvo priimti siekiant užtikrinti Ukrainos gynybos tvarumą, gelbėti karių gyvybes ir racionaliai naudoti amuniciją.
Ukrainos oro pajėgos numušė 8 rusų raketas, nukreiptas į Kyjivą
06:46 Atnaujinta 08:56
Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad pirmadienio rytą numušė aštuonias balistines Rusijos raketas, nukreiptas į Kyjivą.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku „rusų užpuolikai pradėjo raketų ataką prieš Kyjivo sritį“ ir pridūrė, kad „priešlėktuvinė gynyba sunaikino aštuonis oro taikinius, skridusius sostinės kryptimi“.
Vėliau pažymėta, kad per naktį Ukrainos gynėjai taip pat numušė 18 bepiločių atakos orlaivių „Shahed-136/131“, kurių dauguma buvo nukreipti į Mykolajivo sritį.
Baltijos šalių vadovai Taline aptars regiono saugumą, infrastruktūrą, paramą Ukrainai
06:45
Pirmadienį Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai kasmetiniame susitikime aptars regiono saugumo bei infrastruktūros klausimus, taip pat paramą Ukrainai.
Susitikime dalyvaus ir darbo vizito į Estiją vykstantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak Prezidentūros, Baltijos šalių vadovai aptars regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai, regiono infrastruktūros plėtros projektus.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat susitiks su moksleiviais vienoje Talino mokyklų, su kuriais diskutuos apie užsienio politiką ir jaunimo įsitraukimą į valstybės gyvenimo procesus.
