Svarbiausios naujienos
- „Newsweek“: F-16 naikintuvai tikriausiai jau Ukrainoje.
- Kaip atrodė desantinis laivas „Novočerkassk“ prieš ir po smūgio.
- Krymo partizanai: V.Putinas įsiutęs ir pradėjo kaltųjų medžioklę.
- Rusija įspėjo Japoniją dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ tiekimo Ukrainai.
- „Politico“: Rusija turi naują planą, kaip sukelti pragarą Ukrainoje.
- „Bild“: Krymas tapo Vladimiro Putino Achilo kulnu.
- „Financial Times“: Europos Sąjunga rado būdą, kaip apeiti V.Orbano veto.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Partizanai: V.Putinas įsiutęs ir pradėjo kaltųjų medžioklę
16:19
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiutęs, todėl į laikinai okupuotą Feodosiją buvo išsiųsta didelė operatyvininkų grupė, kuri ieško atsakingų už desantinio laivo „Novočerkassk“ sunaikinimą, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia partizanų judėjimas „Atesh“.
Pranešta, kad trečiadienį į Feodosiją buvo išsiųsti Rusijos saugumo tarnybos operatyvininkai, kontržvalgyba, prokurorai ir žinybinė komisija.
Anot partizanų, nuo antradienio visame mieste vyksta reidai prieš vietos gyventojus: tikrinami jų telefonai, atliekamos kratos namuose. Manoma, jog tokiu būdu rusai bando surasti asmenis, atsakingus už šią sėkmingą operaciją.
„Vladimiras Putinas įsiutęs dėl „Novočerkassk“ desantinio laivo sunaikinimo. Išleistas įsakymas nubausti Krymo oro gynybos pajėgas. Tikimasi, kad daugelis vadų bus atleisti ir išsiųsti į frontą prisijungti prie šturmo grupių“, – pridurė partizanai.
„Atesh“ atstovai prognozuoja, kad tyrimas palies kiekvieną kariškį, kuris galėjo būti susijęs su nevykusiu priešraketinės gynybos darbu. Tikėtina, kad jie bus apkaltinti sabotažu.
Zaporižioje paskelbtas oro pavojus
00:06
Vakare Zaporižioje buvo paskelbtas oro pavojus, per kurį girdėjosi sprogimų garsai, pranešė Karinės oro pajėgos.
Prieš tai buvo pranešta, kad rusai paleido atakuojančius bepiločius lėktuvus.
Karinių oro pajėgų kariškiai įspėjo apie atakos bepiločių orlaivių panaudojimo regione grėsmę. Visos atakos bepiločių orlaivių grupės pakeitė judėjimo kryptį Zaporižios link iš vakarų.
JAV paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 250 mln. dolerių
22:45
Trečiadienį, gruodžio 27 d., Jungtinės Valstijos paskelbė apie 250 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris paskutinį kartą bus teikiamas 2023 m., rašo „Europos tiesa“ su nuoroda į Pentagono spaudos tarnybą.
Į pagalbos paketą visų pirma įtraukti papildomi šaudmenys sistemoms NASAMS ir HIMARS, 155 mm ir 105 mm kalibro artilerijos sviediniai; priešlėktuvinės raketos „Stinger“, prieštankinės raketos TOW ir prieštankinės sistemos „Javelin“ ir AT-4.
Ginklų sąraše taip pat yra daugiau kaip 15 mln. šaulių ginklų šaudmenų, griovimo šaudmenų kliūtims šalinti, atsarginių dalių, medicinos įrangos ir „techninės priežiūros ir kitos pagalbinės įrangos“.
Ukrainiečio šventinis prašymas lietuviams: esame pavargę, bet negalime ilsėtis
21:21
Ukrainoje dirbantis sporto žurnalistas Pavelas Posochovas prieš beveik dvejus metus prasidėjus Rusijos invazijai su šeima buvo priverstas bėgti iš gimtojo Charkivo. Jis nuolat su 15min skaitytojais dalijasi reportažais iš karo niokojamos šalies. Šįkart – tekstas apie sugrįžimą namo ir ukrainiečių nuotaikas per didžiąsias metų šventes.
Vaikas negalėjo rasti namų
2022 m. vasario 24 d. mano šeimą Charkive apie 4-5 val. ryto pažadino garsūs sprogimų garsai. Prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Tą pačią dieną su žmona ir tuomet penkerių metų sūnumi palikome gimtąjį miestą.
Apsigyvenome palyginti saugiame Ternopilyje Vakarų Ukrainoje. Ten vaikas ėjo į mokyklą, baigė pirmą ir pusę antros klasės. Nuo 2022 m. vasario mėnesio jis su mama nebuvo savo namuose, nebuvo savo Charkive.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vyriausybė atleido Ternopilio srities gubernatorių
20:35
Ternopolio srities gubernatorius Volodymyras Trušas atleistas iš pareigų, gruodžio 27 d. pranešė vyriausybės atstovas parlamente Tarasas Melnyčiukas.
T.Melničiukas nenurodė atleidimo priežasties, o T.Trušas kol kas nepateikė pareiškimo.
T.Trušas 2020 m. kovo mėn. tapo Ukrainos vakaruose esančios Ternopolio srities gubernatoriumi.
Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) birželio mėn. sulaikė du jo pavaduotojus ir Ternopilio srities tarybos vadovą Michailą Holovką dėl kyšio priėmimo.
Tyrimo duomenimis, įtariamieji iš vieno verslininko reikalavo beveik 2,4 mln. grivinų (63 500 JAV dolerių) už infrastruktūros statybą ir remontą regione.
T.Trušas neigė savo dalyvavimą, todėl neaišku, ar jo atleidimas iš darbo susijęs su šia byla.
Kandidatė, kuriai neleisti dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, įkurs savo partiją
19:32
Už taiką pasisakanti Rusijos politikė Jekaterina Duncova trečiadienį pažadėjo įkurti politinę partiją, valdžios institucijoms patvirtinus, kad ji negalės dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lengvai laimės penktąją kadenciją kovą vyksiančiuose rinkimuose, o kandidatuoti galės daugiausia Kremliui palankūs kandidatai.
Rusijos centrinė rinkimų komisija šeštadienį atmetė J.Duncovos paraišką dalyvauti prezidento rinkimuose, nurodžiusi, kad rėmėsi klaidomis buvusios miesto tarybos narės pateiktuose dokumentuose.
Trečiadienį komisija paliko galioti šį sprendimą.
„Aukščiausiasis Teismas atmetė mano prašymą leisti man kandidatuoti į prezidentus. Tačiau mes negalime pasiduoti ir sukursime savo politinę partiją!“ – parašė J.Duncova platformoje „Telegram“.
Net ir įsteigusi partiją, J.Duncova vis tiek negalėtų dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.
Tačiau ji sakė norinti sukurti judėjimą „dešimtims milijonų“ rusų, kurie nori „taikios demokratinės ateities ir sveiko proto“, bet neturi jiems atstovaujančios partijos.
Kandidatams iš politinių partijų, neturinčių deputatų nacionaliniame parlamente, pavyzdžiui, iš liberalios opozicinės partijos „Jabloko“, taikoma ne tokia sudėtinga dalyvavimo prezidento rinkimuose procedūra kaip nepriklausomiems kandidatams.
Jie iki sausio pabaigos turi surinkti 100 tūkst. rėmėjų parašų, o nepriklausomi kandidatai – 300 tūkstančių.
Maskva jau daug metų nušalina opozicijos veikėjus nuo rinkimų ir politinio gyvenimo. Opozicijos tildymas suintensyvėjo Kremliui 2022 metų vasarį pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.
„Newsweek“: F-16 naikintuvai tikriausiai jau Ukrainoje
19:14
„Newsweek“ cituoja JAV vyriausybės šaltinį, teigiantį, kad JAV naikintuvai F-16 tikriausiai jau yra Ukrainoje.
Per pastarąsias tris savaites Ukrainos pajėgos numušė aštuonis Rusijos lėktuvus. Taip pat gruodžio 26 d. naktį buvo sunaikintas desantinis laivas „Novočerkassk“. Rusijos propagandininkai nerimauja, kad ukrainiečiai tai galėjo padaryti dėl F-16 naikintuvų, pažymi leidinys.
Ši informacija oficialiai nepatvirtinta.
Kaip atrodė desantinis laivas „Novočerkassk“ prieš ir po smūgio
18:44
Pasirodė naujos didelės skiriamosios gebos nuotraukos, kuriose matyti sunaikintas desantinis laivas „Novočerkassk“ Rusijos okupuotoje Feodosijoje, Kryme, esančiame uoste.
Rusija įspėjo Japoniją dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ tiekimo Ukrainai
18:34
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Japonijos žingsnis tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“ turės „rimtų pasekmių“ Rusijos ir Japonijos ryšiams.
Maskvos ir Tokijo santykiai, ir taip sudėtingi, smarkiai pablogėjo po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pasiuntė dešimtis tūkstančių karių į Ukrainą. Japonija prisijungė prie savo Vakarų sąjungininkių, įvedusių Rusijai plataus masto ekonomines sankcijas, skelbia „Reuters“.
Praėjusią savaitę Japonija pareiškė, kad, peržiūrėjusi savo ginklų eksporto gaires, pasirengs siųsti „Patriot“ sistemai skirtas priešlėktuvinės gynybos raketas į Jungtines Valstijas – tai pirmas didelis Tokijo eksporto apribojimų persvarstymas per pastaruosius devynerius metus.
Nors naujoji Japonijos eksporto kontrolė vis dar neleidžia jai siųsti ginklų į šalis, kuriose vyksta karas, ji gali būti netiesiogiai naudinga Ukrainai jos kare su Rusija, nes suteikia Jungtinėms Valstijoms papildomų galimybių teikti karinę pagalbą Kyjivui.
„Japonijos pusė praranda ginklų, su kuriais Vašingtonas dabar gali daryti, ką nori, kontrolę, – savaitiniame brifinge sakė M.Zacharova. – Negalima atmesti, kad pagal jau išbandytą schemą „Patriot“ skirtos raketos atsidurs Ukrainoje.“
Plačiau skaitykite ČIA.
„Nuo 5 000 šalmų iki moderniausios karo technikos“: kaip karas Ukrainoje keičia Vokietiją
17:03
Iš pradžių pažadėjusi 5 000 šalmų Ukrainos kariams po Rusijos invazijos, dabar Vokietija tiekia moderniausią karinę techniką ir tikriausiai tai darys naujaisiais metais.
Ekspertai sutaria: kitais metais ginkluoti konfliktai kitose šalyse ir toliau lems Vokietijos gyvenimą, skelbia „Deutsche Welle“. Karo ir taikos klausimai darys vis didesnę įtaką politiniams sprendimams, nes nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, tikimybė, kad ji gali užpulti NATO teritoriją, tapo vis labiau tikėtina.
Pavyzdžiu galėtų būti kelių tiesimas. Pasak politologo Christiano Möllingo, Vokietijoje reikės atnaujinti kelius ir tiltus, nes daugelis dabartinių kelių ir tiltų nėra pritaikyti išlaikyti tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos svorį.
Ch.Möllingas, Vokietijos užsienio santykių tarybos Saugumo ir gynybos centro direktorius, neseniai pristatė Berlyno politiniam elitui pavojaus varpais skambėjusią ataskaitą, kurioje parodė, kad blogiausiu atveju NATO turi tik penkerius metus persiginkluoti, kitaip aljansas nebeturės karinės galios atgrasyti Rusijos agresiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Partizanai: V.Putinas įsiutęs ir pradėjo kaltųjų medžioklę
16:19
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiutęs, todėl į laikinai okupuotą Feodosiją buvo išsiųsta didelė operatyvininkų grupė, kuri ieško atsakingų už desantinio laivo „Novočerkassk“ sunaikinimą, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia partizanų judėjimas „Atesh“.
Pranešta, kad trečiadienį į Feodosiją buvo išsiųsti Rusijos saugumo tarnybos operatyvininkai, kontržvalgyba, prokurorai ir žinybinė komisija.
Anot partizanų, nuo antradienio visame mieste vyksta reidai prieš vietos gyventojus: tikrinami jų telefonai, atliekamos kratos namuose. Manoma, jog tokiu būdu rusai bando surasti asmenis, atsakingus už šią sėkmingą operaciją.
„Vladimiras Putinas įsiutęs dėl „Novočerkassk“ desantinio laivo sunaikinimo. Išleistas įsakymas nubausti Krymo oro gynybos pajėgas. Tikimasi, kad daugelis vadų bus atleisti ir išsiųsti į frontą prisijungti prie šturmo grupių“, – pridurė partizanai.
„Atesh“ atstovai prognozuoja, kad tyrimas palies kiekvieną kariškį, kuris galėjo būti susijęs su nevykusiu priešraketinės gynybos darbu. Tikėtina, kad jie bus apkaltinti sabotažu.
Taisyklės rusams negalioja: Ukrainos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl belaisvių sušaudymo
16:09
Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl ukrainiečių karo belaisvių sušaudymo Zaporižios srityje, netoli Robotynės vietovės.
Gruodžio viduryje paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad Rusijos kariai per susirėmimą su Ukrainos gynybos pajėgomis netoli Robotynės į nelaisvę paėmė tris Ukrainos gynėjus.
Po valandos, pažeisdami Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais 3 straipsnį, rusai belaisvius nušovė.
„Vadovaujantis Zaporižios srities prokuratūros procesiniais nurodymais, iškelta baudžiamoji byla dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu“, – pranešė Prokuratūros spaudos tarnyba.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis sulaukė bausmės
15:18
Vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) lyderis Denisas Pušilinas nuteistas 15 metų kalėjimo su turto konfiskavimu, pranešė Ukrainos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.
D.Pušilinui pateikti kaltinimai dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę, taip pat dėl kolaboravimo.
Teisme buvo įrodyta, kad 2022 m. rugsėjį pseudorepublikos lyderis sušaukė ir surengė neeilinį suklastotos tarybos posėdį, kuriame buvo priimtas vadinamasis įstatymas „Dėl DLR referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos“.
Po to nusikaltėlis ne kartą pabrėžė būtinybę „prijungti“ laikinai okupuotą Donecko srities teritoriją prie Rusijos ir ragino toliau užgrobti Ukrainos teritoriją.
„Galiausiai, remiantis „vadovo“ pasirašytu niekiniu aktu, laikinai okupuotose teritorijose, kurias kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos, buvo surengtas neteisėtas „tautos apsisprendimas“, – pridurė spaudos tarnyba.
2022 m. rugsėjo 30 d. Pušilinas pasirašė „susitarimą“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl kvazirespublikos ir naujai okupuotų Donecko srities teritorijų prijungimo prie Rusijos.
Antausis V.Putinui: paaiškėjo daugiau detalių apie Ukrainos smūgį Rusijos desantiniam laivui
14:39
Antradienį pranešta, kad Ukrainos pajėgos gruodžio 26-osios naktį sudavė itin tikslų smūgį Rusijos desantiniam laivui „Novočerkassk“, kuris stovėjo Feodosijos uoste laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje.
„Gruodžio 26 dieną apie 2 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) oro pajėgų taktinė aviacija sparnuotosiomis raketomis atakavo Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno didįjį desantinį laivą „Novočerkassk“ Feodosijos srityje“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ antradienį nurodė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Vėliau paaiškėjo, kad laivas „Novočerkassk“ buvo sunaikintas sparnuotosiomis raketomis iš Karinių oro pajėgų taktinės aviacijos.
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk tvirtino, kad po sprogimo buvo uždarytas eismas Kerčės tiltu, o dideles teritorijas ne tik aplink uostą apsupo kariuomenė.
„Ir jie tikrai yra apimti tam tikros panikos, tikriausiai sumaišties. Nes toks pralaimėjimas jiems tikrai buvo netikėtas“, – įvertino ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: Rusija turi naują planą, kaip sukelti pragarą Ukrainoje
14:36 Atnaujinta 16:09
Rusija, kaip įtariama, bando pasinaudoti sulaikytais ukrainiečių karo belaisviais, kad paskatintų protestus šalies viduje ir darytų spaudimą Kyjivui, trečiadienį paskelbė leidinys „Politico“, remdamasis interviu su karo belaisvių šeimomis.
Dar gruodį Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusija šiuo metu laiko mažiausiai 3 500 ukrainiečių karo belaisvių, nors manoma, kad šis skaičius yra didesnis.
2022 m. Rusija ir Ukraina surengė daugybę apsikeitimų belaisviais, tačiau 2023 m. jų skaičius sumažėjo, o paskutinis apiskeitimas įvyko rugpjūčio mėn.
Ukrainos valdžios institucijos teigė, kad Rusija nusprendė įšaldyti apsikeitimą belaisviais, galimai siekdama destabilizuoti Ukrainos visuomenę.
Karo belaisvių šeimos leidinio „Politico“ žurnalistams pasakojo, kad po kelis mėnesius trukusios tylos ukrainiečių šeimos staiga sulaukė skambučių iš Rusijoje kalinčių savo šeimos narių, kuriuose karo belaisviai ragino savo artimuosius protestuoti prieš valdžią, teigdami, kad „Kyjivas nenori mūsų priimti atgal“.
Ukrainos karo belaisvių reikalų koordinavimo štabo atstovas spaudai Petro Jacenko "Politico“ sakė, kad daugelis karo belaisvių šeimų sulaukė panašių skambučių, o tai rodo, kad greičiausiai tai buvo koordinuota „kampanija, kuria siekiama sukelti nepasitikėjimą vyriausybe“.
„Manau, kad rusai nori diskredituoti mūsų vyriausybę, – pažymėjo vieno Ukrainos karo belaisvio žmona. – Jie nori sukelti sumaištį“.
Moteris atkreipė dėmesį, kad ji prie protesto neprisidėjo.
Karo metu Rusijos kariuomenė ne kartą susilaukė kaltinimų dėl blogo elgesio su ukrainiečių karo belaisviais ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų.
Anot P.Jacenkos, net 90 proc. grįžusių ukrainiečių karo belaisvių patyrė kankinimus arba maisto ir miego trūkumą. Bendravimas su jų šeimomis buvo beveik neįmanomas.
Naujausi pranešimai rodo, kad Rusija laikinai okupuotuose Ukrainos regionuose į kariuomenę pašaukė dešimtis tūkstančių Ukrainos piliečių, versdama juos kovoti prieš savo šalį.
Gruodžio 14 d. Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad iškėlė baudžiamąją bylą dėl įtariamo Rusijos karo belaisvių kaip gyvojo skydo naudojimo po to, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti, kaip atrodo, neginkluoti ukrainiečių karo belaisviai, kurie, grasinant ginklu, verčiami eiti Ukrainos linijų link.
„Bild“: Krymas tapo Vladimiro Putino Achilo kulnu
13:18 Atnaujinta 14:17
Vokiečių leidinio „Bild" analitikas Julian Röpcke, komentuodamas Ukrainos pajėgų įvykdytą desantinio rusų laivo „Novočerkassk“ sprogdinimą, pažymėjo, kad į laivą greičiausiai pataikė dvi raketos „Storm Shadow“. Jau anksčiau buvo pranešta apie tai, kad įvykio vietoje buvo rasta šių raketų nuolaužų.
Kiek anksčiau Ukrainos pajėgos taip pat numušė net keturis iš Krymo skridusius rusų naikintuvus Su-34. Pasak analitiko, laikinai okupuotas Krymo pusiasalis tapo Rusijos prezidento Vladimiro Putino Achilo kulnu dėl kelių priežasčių.
„Kodėl Krymas, kuris nuo 2014 m. yra neteisėtai okupuotas, vėl ir vėl puolamas? Todėl, kad tai yra Vladimiro Putino Achilo kulnas kare prieš Ukrainą“, – rašė žurnalistas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad geografinė pusiasalio padėtis leidžia NATO žvalgybiniams lėktuvams virš Juodosios jūros fiksuoti Rusijos kariuomenės judėjimą ir radijo komunikaciją. Partnerių dėka, visi šie duomenys perduodami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dispozicijai.
Negana to, laikinai okupuotas Krymo pusiasalis nėra taip toli kaip daugelis kitų taikinių, todėl yra Ukrainai sąjungininkų perduotų ilgesnio nuotolio raketų veikimo zonoje. Pavyzdžiui, „Storm Shadow“ raketų veikimo nuotolis siekia 250 kilometrų, o „Patriot“ sistemos – 160 kilometrų.
Nors suteikdamos ginklų Ukrainai, Vakarų šalys nurodė jų nenaudoti prieš Rusijos teritoriją, kad neužaštrintų konflikto ir nepastatytų NATO blokai priklausančių valstybių į tiesioginę priešpriešą su Maskva, šios šalys nepripažįsta Krymo kaip Rusijos teritorijos, todėl netrukdo Ukrainos pajėgoms pulti pusiasalio visais turimais ginklais.
Rusijos aneksuotame Kryme tebegyvena tūkstančiai ukrainiečių ir Ukrainos pusėje kovančių partizanų, kurie yra nepatenkinti pusiasalio okupacija. Pasak „Bild“ apžvalgininko, jie gali sukurti informatorių tinklą ir perduoti vertingų duomenų Kyjivui.
Rusija telkia galingus šturmo dalinius Ukrainos rytuose
13:08
Rusijos pajėgos nesiliauja bandžiusios pralaužti Ukrainos karių gynybą šalies rytuose. Rusai spaudžia Ukrainos gynėjus keturiomis kryptimis, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Rytų karinės grupės vadas Oleksandras Syrskis.
Jis nurodė, kad Kupjansko kryptimi rusai bet kokia kaina bando užimti Sinkivką ir sudaryti sąlygas blokuoti Kupjanską. Patirdami nuostolių, Rusijos kariškiai persigrupuoja ir perkelia dalinius iš kitų sričių. Iš viso jų šturmo daliniuose yra daugiau kaip du tūkstančiai karių.
Pažymima, kad rusai taip pat atnaujino intensyvius puolamuosius veiksmus Lymano kryptimi ir siekia išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Serebrianskio girininkijos rajono, išplėsti Torskio iškyšulio kontrolę bei perimti šalia tekančias upes.
Seversko kryptimi Rusijos pajėgos bando plėtoti puolimą Spirnės ir Bilohorivkos vietovėse. Ties Seversku ir Soledaru Rusijos rengia desantininkų šturmo dalinius puolimui.
Intensyvūs mūšiai tęsiasi Bachmuto sektoriuje, pažymėjo O.Syrskis.
Rusai toliau bando užimti Bohdanivką ir atgauti prarastas pozicijas Kliščijivkos, Kurdiumivkos ir Andrijivkos vietovėse. Čia veikia iš pietų perkeltos „savanorių korpuso“ šturmo grupės. Rusai taip pat pasiuntė pulti jūrų pėstininkus iš Kaspijos flotilės.
Pasak O.Syrskio, rytuose rusai ėmė naudoti daugiau šarvuočių, bepiločių lėktuvų kamikadzių ir suintensyvino artilerijos apšaudymą.
„Visomis priešo puolimo kryptimis mūsų visų lygių vadai imasi būtinų priemonių, kad sustiprintų gynybą ir neleistų priešui žengti į priekį“, – pažymėjo generolas.
Šiuo metu Ukrainos kariuomenė daugiausia laikosi gynybos pozicijų ir puola, kai tik įmanoma. Ypač Bachmuto srityje ir Zaporižios regione.
Per Rusijos dronų ataką Odesoje žuvo du žmonės ir dar trys sužeisti
12:58 Atnaujinta 14:37
Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusija į taikinius Ukrainoje paleido beveik 50 „Shahed“ dronų ir apšaudė traukinių stotį, kurioje daugiau kaip 100 civilių gyventojų laukė traukinio, vykstančio į Kyjivą.
Per apšaudymą žuvo mažiausiai penki žmonės, o didžiojoje Chersono miesto dalyje nutrūko elektros energijos tiekimas.
Rusijos atakos vyko praėjus dienai po to, kai Ukrainos karinės oro pajėgos Juodojoje jūroje netoli aneksuoto Krymo sunaikino Rusijos desantinį laivą, abiem pusėms stengiantis padaryti ženklią pažangą beveik du metus trunkančiame kare.
Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenkos, naktį Kremliaus pajėgos pradėjo intensyvų Chersono srities bombardavimą iš artilerijos ir dronų. Tuo metu apie 140 civilių laukė traukinio to paties pavadinimo srities sostinėje. Per apšaudymą žuvo vienas policininkas, du civiliai bei du policininkai buvo sužeisti.
Trečiadienio rytą į Kyjivą atvyko daugiau kaip 100 žmonių, kurie išpuolio metu laukė traukinio, pranešė Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsya“.
Per išpuolį Chersono srityje ir jos sostinėje apgadinti gyvenamieji rajonai ir prekybos centras, taip pat buvo pažeisti elektros tinklai, todėl per šalčius apie 70 proc. namų ūkių Chersone liko be elektros, sakė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Financial Times“: Europos Sąjunga rado būdą, kaip apeiti V.Orbano veto
10:48
Europos Sąjunga rengia nenumatytų atvejų planą, kaip suteikti iki 20 mlrd. eurų pagalbą Ukrainai, apeinant Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano veto, skelbia leidinys „Financial Times“.
Po to, kai ES vadovams nepavyko susitarti dėl siūlomo ketverių metų 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketo, pareigūnai ėmė ieškoti alternatyvų, jei nepavyktų išspręsti bloko nesutarimų. Ypač didelio populiarumo sulaukė skolos finansavimo modelis kaip praktiškiausias paramos teikimo būdas.
„Pagal šią schemą numatyta, kad valstybės narės suteiks garantijas ES biudžetui, todėl Europos Komisija kitais metais Kyjivui iš kapitalo rinkų galės pasiskolinti iki 20 mlrd. eurų, – leidiniui tvirtino informuoti šaltiniai.
Teigiama, kad dėl tikslių sąlygų vis dar deramasi, o galutinė suma bus nustatyta atsižvelgiant į Ukrainos poreikius.
Pasak „Financial Times“, mechanizmas panašus į struktūrą, naudotą 2020 m., kai Europos Komisija suteikė ES šalims iki 100 mlrd. eurų lėšų trumpalaikėms darbo vietų rėmimo programoms COVID pandemijos metu.
„Svarbu tai, kad pagal šią galimybę nereikėtų visų 27 ES valstybių narių garantijų, jei pagrindiniai dalyviai būtų šalys, turinčios aukščiausius kredito reitingus. Tai leistų ES apeiti Vengrijos veto, nes nereikėtų vienbalsio pritarimo“, – pažymėjo „Financial Times“.
Pažymima, kad kai kurioms šalims, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, reikės parlamento pritarimo nacionalinėms garantijoms suteikti, tačiau pareigūnai tikisi, kad Ukraina galės gauti paramą iki kovo mėn.
Vis dėlto vienas iš šios schemos trūkumų, palyginti su pirminiu pasiūlymu, pagrįstu ES biudžetu, yra tas, kad ji apsiribos tik paskolomis ir neapims dotacijų.
Be to, dar viena atsarginė galimybė – pratęsti šiais metais taikytą finansavimo struktūrą, pagal kurią ES suteikė Ukrainai 18 mlrd. eurų pigių paskolų, keliems mėnesiams arba metams. Šiai galimybei reikėtų didžiosios daugumos šalių sutikimo.
Tačiau, nepaisant pasirinkto modelio, ES pažadėjo suteikti Ukrainai finansavimą ne vėliau kaip iki kovo mėn.
Gruodžio 14-15 d. Briuselyje įvyko ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Europos Vadovų Taryba leido pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES. Kartu ES nepatvirtino naujo ketverių metų makrofinansinės pagalbos Ukrainai plano, kurio bendras biudžetas – apie 50 mlrd. eurų. Šie pinigai turėjo būti skiriami iš ES biudžeto. Vengrija vetavo šį sprendimą.
Rusija įvykdė 465 chemines atakas prieš Ukrainą
10:40
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija net 465 kartus panaudojo cheminį ginklus puldama Ukraina, skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Gynybos pajėgos užfiksavo 465 aktus, kai Rusijos Federacija panaudojo šaudmenis, kuriuose yra nuodingų cheminių medžiagų. Iš jų 81 atvejis užfiksuotas vien šių metų gruodžio mėnesį“, – rašoma pranešime.
Kartu vadovybė pažymi, kad tokių ginklų naudojimo dinamika iš Rusijos pusės auga. Vien per vieną dieną, gruodžio 19 d., rusai įvykdė 8 išpuolius panaudodami chemines medžiagas.
Teigiama, kad dažniausiai naudojamos granatos, pavyzdžiui, K-51, RGR ir rankinės dujinės granatos „Drofa-PM“, kurios numetamos iš bepiločių orlaivių.
Tačiau taip pat pasitelkiami savadarbiai sprogstamieji įtaisai su dirginančiomis medžiagomis. Taip pat vykdomas artilerijos apšaudymas chemiškai pavojingomis medžiagomis. Pranešta, kad gruodžio 14 d. užfiksuotas naujos rūšies specialių RG-VO dujinių granatų su nežinoma chemine medžiaga panaudojimas.
Suomijos pasienyje Rusija dislokuos naujas haubicas
09:56
Rusija netrukus dislokuos savo naujausias haubicas Šiaurės karinėje apygardoje, kuri ribojasi su Suomija ir Norvegija, pareiškė valstybinės korporacijos „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Anot jo, naujųjų savaeigių artilerijos sistemų „Koalicija-SV“ bandymai baigti, o jų masinė gamyba jau prasidėjo. S.Čemezovas pažymėjo, kad pirmoji bandomoji partija bus pristatyta iki 2023 m. pabaigos.
„Manau, kad jos ten (Šiaurės karinėje apygardoje) pasirodys artimiausiu metu, nes šios klasės haubicos reikalingos tam, kad suteiktų pranašumą prieš vakarietiškus artilerijos modelius nuotolio atžvilgiu“, – aiškino korporacijos vadovas.
2021 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė Rusijos Šiaurės laivyno, kurio atsakomybės zona daugiausia buvo Rusijos Arktis, statusą į Šiaurės karinę apygardą, į kurią įeina ir Murmansko regionas, besiribojantis su Suomija ir Norvegija.
Nuo plataus nasto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Maskva apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ vedant su Rusija tarpinį karą ir pareiškė, kad Suomijai įstojus į NATO, Maskva stiprins pajėgas prie savo vakarinių sienų.
Gruodžio pradžioje Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad į Ukrainos fronto liniją jau buvo dislokuotos pavienės „Koalicijos-SV“ haubicos.
Šiose haubicose, kurių veikimo nuotolis siekia iki 70 km, įrengta 152 mm 2A88 patranka, kurios šaudymo greitis yra daugiau kaip 10 šovinių per minutę, taip pat automatizuota šaudymo sistema.
JAV analitikai: Rusija viliasi visiškai išstumti ukrainiečius iš Donecko
09:44
Tariamas Rusijos pajėgų įvykdytas Marjinkos užgrobimas turėtų tik nedidelės taktinės naudos ir nerodytų jokios reikšmingos operatyvinės pažangos, skelbiama naujausioje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Georeferencinėje vaizdo medžiagoje matyti, kad Rusijos kariai pasistūmėjo į priekį šiauriniuose Marjinkos rajonuose.
„ISW vertinimu, Rusijos pajėgos greičiausiai kontroliuoja didžiąją dalį, jei ne visą Marjinką, nepaisant to, kad gruodžio 26 d. nebuvo vizualių įrodymų, jog Rusija visiškai užėmė vietovę“, – teigiama ataskaitoje.
Analitikai pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, jog Marjinkos užėmimas leistų Rusijos pajėgoms išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš okupuoto Donecko ir sukurtų platesnę operatyvinę erdvę Rusijos kariuomenei.
„Nedidelis ir visiškai sugriautas miestelis nesuteikia Rusijos okupantams patikimo atramos taško tolesnėms puolamosioms operacijoms. Marjinka yra mažiau nei už kilometro nuo fronto linijos, o Ukrainos pajėgos jau seniai įtvirtino daugybę netoliese esančių gyvenviečių, kurias taip pat bando užimti Rusijos pajėgos“, – rašoma pranešime.
Instituto ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pajėgos pasistūmėjo į Marjinką maždaug per 3 km ir neužfiksavo judėjimo į kitas gyvenvietes, kurios įvardytos kaip taktiniai Rusijos taikiniai, požymių.
„Rusija užėmė Marjinką po kelis mėnesius trukusių nedidelių laimėjimų ir tai nėra staigaus spartaus mechanizuoto Rusijos puolimo rezultatas. Nuo 2022 m. pavasario Rusijos pajėgos nevykdė jokios puolamosios operacijos, kuri galėtų lemti greitą puolimą, o Rusijos gebėjimas vykdyti tokiam puolimui reikalingus mechanizuotus manevrus smarkiai pablogėjo.
Šių pajėgumų stoką Rusijos pajėgos neseniai pademonstravo nesėkmingomis masinių puolimų bangomis siekdamos užimti Avdijivką, o šie puolimai baigėsi šarvuotosios technikos nuostoliais, todėl Rusijos vadovybė buvo priversta pereiti prie antžeminių atakų naudojant sunkiąją pėstininkų kariuomenę“, – aiškino institutas.
Jie pridūrė, kad greitam manevriniam karui taip pat reikalingi pasirengę kovai mechanizuoti daliniai, o Rusijos daliniai, dalyvavę užimant Marjinką, daugiausia buvo prastai apmokytų ir mažiau efektyvių Donecko Liaudies Respublikos dalinių dalys.
„Mažai tikėtina, kad Rusijos kariai galės pradėti greitą operatyvinį puolimą iš Marjinkos, o pranešimai apie tai, kad Rusija užėmė gyvenvietę, sudaro sąlygas tolesniems ribotiems taktiniams laimėjimams“, – padarė išvadą ekspertai.
Pirmadienį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu informavo V.Putiną apie Marjinkos užėmimą.
Tuo pat metu Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas spaudai pulkininkas Oleksandras Stupunas pareiškė, kad kovos dėl Marjninkos tęsiasi ir kad kalbėti apie visišką jos užėmimą yra nekorektiška. Pasak jo, Ukrainos kariškiai yra Marjinkos administracinėse ribose.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:28
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 790 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos gyvosios jėgos nuostolis siekia 355,7 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 14 tankų, 17 šarvuotųjų kovos mašinų, 10 artilerijos sistemų, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 31 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetas ir vienas specialiosios įrangos vienetas.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 13 rusų bepiločių orlaivių ir 2 sparnuotąsias raketas.
Naktį Ukrainą atakavo dešimtys Rusijos bepiločių orlaivių
08:10
Gruodžio 27 d. naktį Rusijos okupantai atakavo Ukrainos teritoriją iš dviejų krypčių naudodami atakos bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų duomenimis, iš viso buvo paleisti 46 bepiločiai orlaiviai. Atakos tęsėsi nuo gruodžio 26 d. 19.00 val. iki gruodžio 27 d. 03.50 val.
Atremiant oro ataką dalyvavo taktinė aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Ukrainiečių gynėjams pavyko sunaikinti 32 priešo atakos bepiločius orlaivius.
Dauguma nenumuštų dronų atakavo fronto teritorijas, ypač Chersono regioną.
Priešlėktuvinė gynyba veikė Mykolajivo, Odesos, Chersono, Dniepropetrovsko, Vinicos, Zaporižios, Chmelnickio ir Kirovohrado srityse.
Rusų seržantas automobiliu atsitrenkė į sunkvežimį su sužeistaisiais: žuvo du okupantai
06:55
Laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje rusų okupantas automobiliu „Lexus“ atsitrenkė į sunkvežimį KAMAZ su sužeistais rusų kariškiais.
Rusijos „Telegram“ kanalo „Astra“ duomenimis, avarija įvyko gruodžio 25 d. vakare. 29 metų seržantas, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų techninės žvalgybos skyriaus vadas Taimurazas Chugajevas „išlėkė“ į priešpriešinę eismo juostą greitkelyje netoli Vladimirovkos kaimo.
Dėl eismo įvykio žuvo du rusų okupantai, dar 13 žmonių, tarp jų ir KAMAZ vairuotojas, buvo sužeisti.
Ukrainos oro pajėgų vadas atsidūrė ieškomų asmenų sąraše
06:51
Rusijos vidaus reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadą Mykolą Oleščuką, rašo taip vadinami Rusijos kariniai tinklaraštininkai, remdamiesi Vidaus reikalų ministerijos paieškos duomenų baze.
Teigiama, kad jis kaltinamas už akių „teroristiniu aktu po bepiločio lėktuvo atakos Rusijos Federacijos teritorijoje“.
Naujienų agentūra „Unian“ pažymėjo, kad pranešimas apie karinių oro pajėgų vado paiešką pasirodė po to, kai jis paskelbė apie sėkmingą Rusijos didžiojo desantinio laivo „Novočerkassk“ sunaikinimą.
Agresoriaus šalyje ieškomų asmenų sąrašo paskelbimą jis pakomentavo „Ukrainska pravda“.
„Toks teroristinės valstybės nusikalstamo režimo „teisminės“ sistemos sprendimas yra tik patvirtinimas, kad viską darau teisingai, tai yra karinių oro pajėgų kovinio darbo efektyvumo patvirtinimas.“
Per Rusijos raketų smūgį į Chersono traukinių stotį žuvo vienas, sužeisti keturi žmonės
06:31 Atnaujinta 11:05
Per Rusijos raketų smūgį į Chersono traukinių stotį, kurioje buvo nuo karo bėgančių civilių, žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, antradienį pranešė ukrainiečių vidaus reikalų ministras.
„Chersonas vakare. Apie 140 civilių gyventojų stotyje laukia evakuacinio traukinio. Tuo metu priešas pradėjo masinį miesto bombardavimą“, – sakoma vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenko įraše susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pasak jo, žuvo vienas policininkas, o du civilius ir du policininkus sužeidė šrapneliai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad smūgio metu traukinių stotyje buvo daug civilių gyventojų ir pridūrė, kad į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos.
Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsya“ per „Telegram“ pranešė, kad buvo apgadintas traukinys ir stotis, tačiau „situacija kontroliuojama ir geležinkelis pasirengęs toliau veikti“.
Chersoną Rusijos kariai užėmė netrukus po to, kai 2022 metų vasario pabaigoje Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Spaudžiamos Ukrainos karių, Rusijos pajėgos galiausiai pasitraukė į kitą Dnipro upės, tekančios palei miestą, pusę.
Nuo to laiko miestą reguliariai bombarduoja Rusija. Anksčiau antradienį Chersono karinės administracijos vadovas Romanas Mročko sakė, kad per pastarąją parą miestas buvo nuolat apšaudomas Rusijos, sužeisti keturi žmonės, iš jų vienas – sunkiai.
