Svarbiausios naujienos
- Nyderlandų kariuomenė prabilo apie būtinybę ruoštis karui su Rusija.
- Ukraina laukia mobilizacijos: fronte rusus bando sulaikyti net luošiai ir ligoniai.
- Analitikai: vienas įvykis reikšmingai pakreipė Ukrainos kontrpuolimo eigą.
- Sės ilgam į kalėjimą, nes skaitė eilėraščius, smerkiančius karą Ukrainoje.
- Analitikai: Rusijos pajėgos susigrąžino dalį ukrainiečių atkovotų pozicijų.
- V.Putinas tvirtina Xi Jinpingui, kad ketina kariauti prieš Ukrainą 5 metus.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nyderlandų kariuomenė prabilo apie būtinybę ruoštis karui su Rusija
17:21
Nyderlandų Karalystės kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Martinas Wijnenas pareiškė, kad reikia ruoštis galimam karui su Rusija, skelbia leidinys "De Telegraaf“.
„Turime rimtai pasirengti galimam ginkluotam konfliktui su Rusija“, – pažymėjo generolas.
Pasak jo, Nyderlandai turėtų sekti Švedijos, Suomijos ir Baltijos šalių pavyzdžiu. Šios šalys ribojasi su Rusija arba yra netoli jos, ir, anot kariuomenės vado, šių šalių gyventojai yra geriau pasirengę karui su „didžiąja kaimyne“.
„Nyderlandai turi dar kartą išmokti, kad visa visuomenė turi būti pasirengusi, jei kas nors nutiktų ne taip“, – kalbėjo M.Wijnenas.
Jis pridūrė, kad piliečiams tai reiškia, jog reikia turėti pakankamai maisto ir geriamojo vandens.
„Nyderlandai neturėtų manyti, kad pas mus saugumas garantuotas, nes esame už 1 500 kilometrų“, – pabrėžė generolas.
„Rusija supranta tik vieną kalbą – stiprias ginkluotąsias pajėgas“, – komentavo M.Wijnenas, nurodydamas, kad Nyderlandai turi stiprinti savo kariuomenę.
Dronų nuolaužos sukėlė gaisrą Odesos daugiaaukštyje
00:19
Gruodžio 28 d. Odesos daugiaaukščiame pastate Odesoje dėl nukritusių nuolaužų kilo gaisras, pranešė srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Rusijos pajėgos gruodžio 28 d. vėlai vakare Odesos srityje paleido atakuojantį droną. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė vieną iš dronų, todėl nuolaužos nukrito į daugiaaukštį pastatą ir sukėlė gaisrą.
O.Kiperis sakė, kad aukos ir detalūs duomenys apie padarytą žalą vis dar tiriami.
O.Kiperis taip pat paragino gyventojus pasislėpti, nes puolimas tebesitęsia, o Odesos srityje vis dar veikia priešlėktuvinė gynyba.
Gruodžio 27 d. per naktinę dronų ataką žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti, įskaitant paauglį.
Rusija į Ukrainą iš kelių krypčių paleido bepiločius orlaivius
23:23
Gruodžio 28 d. vakare Rusijos kariuomenė iš pietų ir šiaurės į Ukrainą paleido atakos bepiločius orlaivius, pranešė Karinės oro pajėgos „Telegram“.
Kariuomenė įspėjo, kad atakos bepiločiai orlaiviai juda iš Sumų srities į Černigovo sritį.
Be to, orlaiviai „Shahed" keliauja iš Chersono į Mykolajivo sritį ir iš Juodosios jūros į Odesos sritį.
V.Zelenskis kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi, aptarė taikos formulę
22:01
Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi ir aptarė Ukrainos taikos formulę, sakė V.Zelenskis gruodžio 28 d. vakaro kalboje.
V.Zelenskis pirmą kartą apie 10 punktų „taikos formulę“ paskelbė 2022 m. lapkričio mėn. Taikos plane raginama išvesti visus Rusijos karius iš Rusijos teritorijos, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir paleisti visus karo belaisvius bei tremtinius.
Formulėje taip pat raginama užtikrinti energetinį saugumą, aprūpinimą maistu ir branduolinę saugą.
„Ką tik kalbėjau su Jo Šventenybe popiežiumi Pranciškumi, norėdamas padėkoti už jo kalėdinius sveikinimus Ukrainai ir ukrainiečiams, už taikos, teisingos taikos mums visiems linkėjimus“, – sakė V.Zelenskis.
Savo kalėdinėje žinutėje popiežius Pranciškus ragino melstis už taiką ir stabilumą šalyse, įskaitant Ukrainą.
„Aptarėme mūsų bendrą darbą prie Taikos formulės, jau dalyvauja daugiau kaip 80 valstybių“, – sakė V.Zelenskis. „Esu dėkingas Vatikanui už tai, kad remia mūsų darbą“.
V.Zelenskis su popiežiumi Pranciškumi susitiko per gegužės mėn. vizitą Vatikane, kur jie kalbėjosi daugiau kaip pusvalandį.
Gruodžio 21 d. Kremlius atmetė taikos derybas su Ukraina. Ukrainos ir Vakarų lyderiai ne kartą sakė, kad jie netiki, jog Rusija yra suinteresuota geranoriškomis taikos derybomis.
Ukraina laukia mobilizacijos: fronte rusus bando sulaikyti net luošiai ir ligoniai
18:34
Su Rusijos invazija jau beveik dvejus metus kovojanti Ukraina fronte, mažėjant Vakarų paramai, vis labiau stokoja ne tik šaudmenų ir ginkluotės, bet ir karių.
Ukraina neskelbia sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičiaus, tačiau akivaizdu, kad karių fronte jau per mažai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad kariuomenės vadovybė prašo mobilizuoti iki pusės milijono naujų karių, nes tie, kurie fronte, jau išseko ir turi būti pakeisti.
Fronte kovojantis Ukrainos karys atvirai papasakojo, kad su okupantais kaunasi net luošiai ir ligoniai, nes jų pakeisti nėra kam.
Rengiamasi didžiulei mobilizacijai
Mobilizacija yra būtina, ir artimiausiu metu bus rastas šio klausimo sprendimas. Tai pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Jis teigė, kad Gynybos ministerija kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu pasiūlė „savo viziją“, tačiau galutinį sprendimą dėl 500 000 piliečių mobilizacijos turėtų priimti Ukrainos parlamentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nyderlandų kariuomenė prabilo apie būtinybę ruoštis karui su Rusija
17:21
Nyderlandų Karalystės kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Martinas Wijnenas pareiškė, kad reikia ruoštis galimam karui su Rusija, skelbia leidinys "De Telegraaf“.
„Turime rimtai pasirengti galimam ginkluotam konfliktui su Rusija“, – pažymėjo generolas.
Pasak jo, Nyderlandai turėtų sekti Švedijos, Suomijos ir Baltijos šalių pavyzdžiu. Šios šalys ribojasi su Rusija arba yra netoli jos, ir, anot kariuomenės vado, šių šalių gyventojai yra geriau pasirengę karui su „didžiąja kaimyne“.
„Nyderlandai turi dar kartą išmokti, kad visa visuomenė turi būti pasirengusi, jei kas nors nutiktų ne taip“, – kalbėjo M.Wijnenas.
Jis pridūrė, kad piliečiams tai reiškia, jog reikia turėti pakankamai maisto ir geriamojo vandens.
„Nyderlandai neturėtų manyti, kad pas mus saugumas garantuotas, nes esame už 1 500 kilometrų“, – pabrėžė generolas.
„Rusija supranta tik vieną kalbą – stiprias ginkluotąsias pajėgas“, – komentavo M.Wijnenas, nurodydamas, kad Nyderlandai turi stiprinti savo kariuomenę.
„The Telegraph“: palei visą fronto liniją Rusija griebėsi naujo ginklo
16:09
Rusijos kariai išilgai beveik visos fronto linijos ištempė nematomą elektromagnetinių impulsų skydą, į kurį taikosi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paleistos raketos, sviediniai ir dronai, skelbia britų leidinys "The Telegraph“.
„Tai retas, bet lemiamas Rusijos technologinio pranašumo pavyzdys kare, kuris pamažu krypsta Maskvos naudai, – pažymėjo straipsnio autoriai. – Sudėtingas radijo, infraraudonųjų spindulių ir radarų signalų, perduodamų į dangų virš mūšio lauko, tinklas kai kuriose vietovėse suteikia Rusijos pajėgoms precedento neturinčią apsaugą.“
Pažymima, kad galimai dar svarbesnis yra Rusijos gebėjimas atremti ukrainiečių bepiločius orlaivius, kurie padeda vykdyti žvalgybą ir tolimus smūgius.
„Jie visada turėjo gerą elektroninę karybą nuo pat visavertės invazijos pradžios. Bet dabar ji geresnė už mūsiškę“, – leidiniui sakė vienas karys, kurio dalinys reguliariai naudoja „Mavic“ dronus.
„Tai darosi gana intensyvu, bet aukštųjų technologijų jėga yra skaičiuje, o ne kokybėje“, – pažymėjo kitas karys.
Skelbiama, kad radijo dažniai, kuriais valdomi bepiločiai orlaiviai, yra „visiškai užkimšti“.
„Kai kurie bepiločiai orlaiviai krenta ant žemės, nepataikę į taikinius, o kiti nekontroliuojamai pakimba ore, kol išsikrauna jų baterijos... Vietovėse, kurias tankiau dengia elektroninio trukdymo sistemos, Ukrainos kariai imasi daugiau atsargumo priemonių prieš paleisdami bepiločius orlaivius“, – rašo „The Telegraph“.
Pagrindinė kovos priemonė – perprogramuoti dronus, o tai nelengva, jei jie įsigyjami ne pagal užsakymą arba surenkami iš lengvai prieinamų komercinių dalių.
Žurnalistų teigimu, sudėtingesnės NATO šalių naudojamos kovos priemonės šiuo metu Ukrainai iš esmės neprieinamos.
D.Kuleba: „Europa nemoka kariauti“
15:31
Dėl delsimo padėti Ukrainai Rusija atsidurs daug geresnėje padėtyje tęsti karą, interviu naujienų portalui „The Kyiv Independent“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Komentuodamas sulėtėjusią Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pagalbą, D.Kuleba įsitikinęs, kad Ukraina ją gaus, tačiau laikas „pakibęs ore“. Jis taip pat iš esmės optimistiškai vertina sankcijų ir Vakarų bandymų trukdyti Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui veiksmingumą.
Ministras kur kas kritiškiau atsiliepė apie Europos galimybes gaminti ginklus sau ir Ukrainai.
„Europa nemoka kariauti. Ginklų gamyba nėra pati populiariausia verslo sritis... Deja, mūsų draugai per daug laiko praleido galvodami, kaip ir kada padidinti ginklų ir šaudmenų gamybą“, – aiškino ministras.
Anot D.Kulebos, Ukraina ir toliau gaus pagalbą iš Jungtinių Valstijų. Dabartinis sulėtėjimas susijęs su diskusijomis dėl JAV pasienio su Meksika.
„Tačiau tai turėtų mus vesti prie platesnio klausimo. Kas yra geriau? Nedalyvauti diskusijose ir būti pamirštam, ar dalyvauti diskusijose ir galiausiai jas laimėti“, – dėstė vyriausiasis šalies diplomatas.
Komentuodamas Donaldo Trumpo pergalės artėjančiuose prezidento rinkimuose riziką Ukrainai, D.Kuleba paaiškino, kad tai kainuotų papildomų gyvybių tik tam, kad naujoji JAV vyriausybė galiausiai atnaujintų pagalbą.
„Jei pagalba neateis, Ukraina nenustos kariauti, tačiau Rusija bus daug geresnėje padėtyje. O tai reiškia, kad Rusija turės daugiau galimybių pralaužti mūsų gynybą, užimti daugiau teritorijų, nužudyti daugiau ukrainiečių ir padaryti daugiau žalos mūsų ekonomikai ir infrastruktūrai“, – sakė ministras.
D.Kuleba nurodė, kad šiandien politikai susiduria su pasirinkimu – rinkti politinius taškus blokuojant, ribojant ar lėtinant pagalbą Ukrainai ir susidurti su dar didesniu kraujo praliejimu, ar toliau padėti ir išvengti situacijos pablogėjimo.
Vilniaus oro uoste – keleivis su „Wagner“ simboliu ant krepšio: į Londoną neišskrido
14:41
Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas ir į Londoną neišskrido Lietuvos pilietis, ant kurio krepšio buvo Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ simbolis. Jis buvo sulaikytas pasieniečių, pradėta administracinė teisena.
Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje ketvirtadienį pasidalinta informacija apie Vilniaus oro uoste pastebėtą keleivį su krepšiu, ant kurio – Rusijos samdinių grupės „Wagner“ simbolis.
Kaip matyti iš nuotraukų, ant kamufliažinio kelioninio krepšio prisegtas logotipas su kaukole ir anglišku bei rusišku užrašais „PMC Wagner Group“, „Группа Вагнера“.
Įraše teigta, kad šis asmuo užfiksuotas eilėje į įlaipinimą.
Nurodyta, kad saugumo patikrą jis praėjo. Tačiau kiti keleiviai informavo Vilniaus oro uosto apsaugą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija nuslėpė tragedijos mastą: potvyniai Chersono srityje pražudė šimtus
14:39
Birželio mėnesio potvynių Chersono srityje, kuriuos sukėlė Rusijos pajėgų sunaikinta Kachovkos hidroelektrinė, aukų skaičius yra daug didesnis nei skelbė Rusijos ir Ukrainos skaičiavimai, rašo naujienų agentūra „Associated Press“, remdamasi žurnalistinio tyrimo rezultatais.
Straipsnio autoriai padarė išvadą, kad Rusijos vadovybė „gerokai ir sąmoningai“ nuvertino žuvusiųjų per potvynį, užliejusį dideles teritorijas laikinai okupuotame kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje, skaičių. Žurnalistų apklausti liudininkai pasakojo, kad rusai skubiai ėmėsi kontroliuoti mirties liudijimų išdavimą, iš karto išvežė kūnus, kurių šeimos nepareikalavo, neleido vietos medikams ir savanoriams apžiūrėti ir laidotuvėms paruošti mirusiųjų, grasino jiems, kai šie nepaisė įsakymų.
„Ne tik Rusija, bet net ir Ukraina nesuvokia šios tragedijos masto. Tai didžiulė tragedija“, – agentūrai sakė slaugytoja Svitlana, kuri iš pradžių stebėjo mirties liudijimų rinkimo procesą, o vėliau pabėgo į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.
Rusijos duomenimis, per potvynius jos kontroliuojamoje teritorijoje nuskendo 59 žmonės. Tačiau AP žurnalistai padarė išvadą, kad vien okupuotuose Oleškiuose, kur potvynio metu gyveno apie 16 tūkst. žmonių, aukų skaičius vertinamas mažiausiai šimtais.
„Tikslaus žuvusiųjų skaičiaus – Oleškiuose, iki karo tankiausiai apgyvendintame okupuotos teritorijos mieste, ir už jo ribų – galbūt niekada nepavyks sužinoti, net jei Ukrainos pajėgos atgaus teritoriją ir galės atlikti tyrimą vietoje“, – rašoma straipsnyje.
Pasak trijų medicinos darbuotojų, vedusių žuvusiųjų Oleškiuose apskaitą, ir vieno savanorio, laidojusio kūnus, žuvusieji buvo laidojami grupiniuose kapuose, o neatpažinti kūnai buvo kažkur išvežti ir niekada negrąžinti.
Uždarame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale su 3 000 Oleškių gyventojų žmonės rašė apie tai, kad kūnai gulėjo gatvėse, paskui okupantai juos surinko ir išvežė nežinia kur.
Pasak tuo metu Oleškių ligoninėje dirbusių slaugytojų Svitlanos ir Olenos, rusai davė griežtą įsakymą, draudžiantį išduoti mirties, kurią sukėlė potvyniai, liudijimus. Tačiau joms vis tiek buvo leista išduoti pažymas apie kitas mirties priežastis. Naujoji taisyklė buvo paskelbta žodžiu.
Tačiau, pasak liudininkų, per pirmąsias tris potvynio dienas, kai okupacinė valdžia paprasčiausiai pabėgo iš Oleškių, žmonės patys laidojo mirusiuosius.
„Pirmieji kūnai buvo palaidoti miestelio centre (prie bažnyčios), nes 90 proc. miestelio buvo po vandeniu. Šie kūnai nebuvo užregistruoti ligoninėje, nebuvo atlikta nei autopsija, nei nustatytas mirties laikas, jie buvo palaidoti iš karto. Kūnai buvo surinkti ir palaidoti masinėje kapavietėje, kad nepradėtų irti gatvėse. Po deokupacijos bus atlikta ekshumacija. Tada galėsime viską ištirti“, – kalbėjo liudininkai ir aukų artimieji.
Medikų skaičiavimais, iš viso Oleškiuose nuskendo nuo 200 iki 300 žmonių. Dauguma jų buvo pagyvenę žmonės, kurie fiziškai negalėjo išeiti iš namų ar užlipti ant stogo.
Rusijos moksleiviai švenčia daugiau karinių švenčių nei kariškiai
13:56
Rusijos mokyklose padaugėjo renginių, susijusių su kariuomenės ir saugumo pajėgų profesinėmis šventėmis, rašo portalas „Insider“, remdamasis publikacijomis oficialiose švietimo įstaigų grupėse socialiniuose tinkluose. Iš viso nuo rugsėjo pradžios Rusijos moksleiviai „atšventė“ 13 karinių švenčių.
Pirmoji mokslo metų savaitė Rusijos mokyklose buvo skirta Rusijos gvardijos dienai, Kovos su ekstremizmu padalinių dienai ir Tankisto dienai.
Vien gruodžio mėnesį mokiniai „šventė“ šešias įsimintinas datas: Nežinomo kareivio diena, Tėvynės didvyrių diena, Strateginių raketinių pajėgų diena, Karinės kontržvalgybos darbuotojų diena ir Valstybės saugumo tarnybų diena. Spalio mėnesį moksleiviai minėjo Specialiųjų pajėgų dalinių dieną, apie kurią buvo kalbama programoje „Pokalbiai apie svarbius dalykus“.
Šių švenčių dienomis su mokiniais susitikti atvykdavo karinių konfliktų dalyviai ar saugumo pajėgų nariai, vykdavo šaudymo varžybos ir piešinių konkursai, taip pat ekskursijos į teminius muziejus, gėlių padėjimas prie paminklų ar atminimo budėjimai.
Sės ilgam į kalėjimą, nes skaitė eilėraščius, smerkiančius karą Ukrainoje
13:39
Maskvos teismas ketvirtadienį nuteisė du vyrus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad skaitė eilėraščius, smerkiančius karą prieš Ukrainą.
Rusų pareigūnai juos buvo apkaltinę neapykantos kurstymu ir raginimu imtis veiksmų, keliančiu grėsmę valstybės saugumui.
Artiomas Kamardinas buvo nuteistas kalėti septynerius metus, o Jegoras Štovba – penkerius metus ir šešis mėnesius. Jų šalininkai teismo salėje šaukė „Gėda!“, pranešė teismo posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.
A. Kamardinas ir J. Štovba kartu su Nikolajumi Dainenka buvo suimti 2022 metų rugsėjį, kai dalyvavo poezijos skaitymuose Maskvos aikštėje, kur disidentai renkasi nuo sovietmečio.
Skaitymų metu A. Kamardinas deklamavo savo eilėraštį „Nužudyk mane, kovotojau!“, kuriame kalbama apie prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. Eilėraščio pabaigoje jis pasakė „Šlovė Kyjivo Rusiai“, o „Novorosijai“ skyrė keiksmažodį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Charkivo srityje per rusų apšaudymą žuvo žmogus
11:53
Ukrainos Charkivo srityje per rusų apšaudymą ketvirtadienį žuvo žmogus, pranešė šios šiaurės rytinės srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė: „Eilinis rusų teroro aktas prieš civilius gyventojus.“
Pasak jo, ketvirtadienio rytą apšaudytas Vovčanskas, esantis pasienyje su Rusija.
Per apšaudymą sužalota 66 metų moteris, vėliau ji mirė. Įvykio vietoje pagalba suteikta 63-ejų moteriai. Taip pat pranešta, kad užsidegė automobilis.
Generolas: Tauridės kryptyje pasidavė 20 Rusijos karių
11:52
Trečiadienį Tauridės kryptyje pasidavė apie dvi dešimtys Rusijos karių, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė brigados generolas, Tauridės pajėgų vadas Oleksandras Tarnavskis.
„Tauridės operatyvinėje zonoje į nelaisvę pasidavė apie 20 okupantų. Be to, per pastarąją parą buvo sunaikinta ir apgadinta nemažai priešo šarvuočių“, – rašė jis.
Pasak brigados generolo, pastaruoju metu rusai sutelkė pagrindines pastangas vykdyti puolamąsias ir šturmo operacijas Avdijivkos, Marjinkos ir Zaporižios kryptimis. Atakoms jie dažniausiai pasirenka pėstininkus, kuriuos remia nemažai šarvuotosios technikos.
Trečiadienį Tauridės kryptyje Rusijos pajėgos surengė 18 oro antskrydžių, 38 karinius susirėmimus ir 985 artilerijos apšaudymus, nurodė O.Tarnavskis.
„Financial Times“: JAV siūlo G7 konfiskuoti 300 mlrd. dolerių Rusijos turto
11:33
Jungtinės Valstijos pasiūlė Didžiojo septyneto (G-7) šalims konfiskuoti 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto Ukrainos naudai. Sąjungininkės skuba susitarti dėl plano iki antrųjų visiškos Rusijos invazijos metinių, skelbia leidinys „Financial Times“.
Straipsnyje pažymima, kad kol kas jokie sprendimai nepriimti, o šis klausimas tebėra svarstomas Europos sostinėse. Tačiau paspartėjęs darbas dėl Rusijos turto konfiskavimo ir perdavimo Ukrainai patvirtina, kad šio klausimo svarba didėja.
Gruodį turto konfiskavimo temą aptarė abiejų G-7 šalių finansų ministrai ir jų pavaduotojai. Pasak apie derybas informuotų asmenų, diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip plėtoti tokią politiką ir įvertinti su ja susijusią riziką.
Jungtinės Valstijos, kurioms pritarė Jungtinė Karalystė, Japonija ir Kanada, pasiūlė tęsti parengiamąjį darbą, kad iki vasario 24 d. būtų galima parengti variantus. JAV pasiūlytos trys darbo grupės nagrinėtų su konfiskavimu susijusius teisinius klausimus, konfiskuoto turto panaudojimo būdus, rizikos mažinimą ir galimybes, kaip geriausiai nukreipti konfiskuotą turtą į Ukrainą.
Vokietija, Prancūzija, Italija ir Europos Sąjunga išreiškė tam tikras abejones ir nurodė būtinybę atidžiai įvertinti turto konfiskavimo teisėtumą. Pasak „Financial Times“, keli Europos ministrai taip pat paragino užtikrinti šių derybų slaptumą.
Jungtinės Valstijos kol kas oficialiai nepritarė Rusijos turto konfiskavimui, tačiau išplatino G-7 šalių dokumentą, kuriame teigiama, kad tai būtų teisėta ir „atsakomoji priemonė, skatinanti Rusiją nutraukti agresiją“.
ES taip pat mano, kad turto konfiskavimo nepakaks Ukrainos atstatymo poreikiams patenkinti ir kad jis neturėtų pakeisti finansinės paramos Kyjivui 2024 m.
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas patvirtino, kad Ukraina pirmą kartą gaus pagal sankcijas iš Rusijos oligarchų konfiskuotą turtą. Pasak jo, pinigai bus panaudoti Ukrainos veteranams remti. Tai – pirmasis JAV žingsnis pervedant įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai.
Partizanai: Rusija uoliai ruošiasi Krymo gynybai
11:23
Laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje Rusijos kariai aktyviai ruošiasi gynybai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė partizanų judėjimas „Atesh“ ir pasidalijo užfiksuotomis nuotraukomis.
„Mūsų agentas Okunivkos kaime, esančiame vakarinėje Krymo pakrantėje, demonstruoja rusų apkasus. Tokiais grioviais okupantai ruošiasi ginti pusiasalį“, – sakoma pareiškime.
Partizanai pažymėjo, kad „tokie statiniai nėra tinkami naudoti pagal paskirtį ir niekam neužkirs kelio“.
Anksčiau pranešta, kad spalio pradžioje partizanai prasiskverbė į Hvardijos aerodromą laikinai okupuotame Kryme ir pranešė, kad rusai ten sutelkė kelias priešlėktuvinės gynybos sistemas. Partizanai jų suskaičiavo bent septynias.
Taip pat jiems pavyko pasiekti gynybines linijas netoli Feodosijos, kurias stato Rusijos pajėgos, besibaimindamos Ukrainos puolimo veiksmų. Teigiama, kad per reidą partizanai aptiko slaptas pozicijas ir šaudymo punktus.
Tuo tarpu rugsėjo mėnesį partizanai prasibrovė į Kačos karinį aerodromą, esantį okupuoto Krymo šiaurėje – šioje vietoje dislokuota aibė rusų sraigtasparniu.
Partizanai taip pat surinko svarbios informacijos apie rusų buvimą Kryme esančiame kariniame objekte netoli Orichivsko aerodromo.
Su Panamos vėliava plaukiojantis civilinis laivas užplaukė ant rusų minos Juodojoje jūroje
11:04
Su Panamos vėliava plaukiojantis civilinis laivas užplaukė ant rusų paliktos minos Juodojoje jūroje, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Laivas plaukė krauti grūdų į Dunojaus uostą ir užplaukė ant minos. Kapitonas neteko laivo kontrolės, o viršutiniame jo denyje kilo gaisras. Kad išvengtų nuskendimo, kapitonas nukreipė laivą ant seklumos, skelbiama Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Per incidentą nukentėjo du įgulos nariai, vienas jų paguldytas į ligoninę.
Laivas nutemptas į uostą.
Juodoji jūra yra labai svarbus Ukrainos, vienos didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojos ir eksportuotojos, prekybos kelias.
Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą, Juodojoje jūroje labai padidėjo minų keliamas pavojus.
Nuo liepos, kai žlugo Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas susitarimas dėl saugaus ukrainietiškų žemės ūkio produktų eksporto, Kyjivas ir Maskva suintensyvino karinius veiksmus Juodojoje jūroje.
Vėliau Ukraina paskelbė atverianti naują humanitarinį koridorių – jūrinį maršrutą civiliams laivams, vengiant tarptautinių vandenų.
Analitikai: vienas įvykis reikšmingai pakreipė Ukrainos kontrpuolimo eigą
10:20
Birželio 6 d. įvykęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sprogimas reikšmingai paveikė Ukrainos kontrpuolimo planus, skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Anot ekspertų, pirmiausia, šis Rusijos įvykdytas manevras uždelsė Ukrainos pajėgų persikėlimą per Dniepro upę, kuris turėjo paremti kontrpuolimo operacijas kitose fronto linijos dalyse.
Naujausioje ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos rytinėje Chersono srities pakrantėje spalio mėn. atitraukė Rusijos pajėgas nuo kitų teritorijų. Panašų ar net geresnį poveikį jos būtų turėjusios ir kontrpuolimo pradžioje birželio mėnesį, tačiau situaciją paveikė Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimas ir po jo kilęs precedento neturintis potvynis.
Anot naujienų agentūros „Associated Press“, kurios žurnalistai bendravo su Ukrainos specialiųjų pajėgų kariškiais, Dniepro forsavimas buvo numatytas gegužės pabaigoje.
Teigiama, kad liepą, rugpjūtį ir rugsėjį Ukrainos gynėjai ribotai bandė persikelti per upę, tačiau priešakinio placdarmo kūrimo operacija prasidėjo tik spalį.
Manoma, kad tai padėjo atitraukti Rusijos pajėgas nuo kitų fronto linijos dalių. Visų pirma Rusija po hidroelektrinės sunaikinimo perkėlė 7-osios oro desanto divizijos dalinius iš Chersono srities ir rėmėsi jais kaip svarbiausiais savo gynybos elementais Zaporižios srities vakarinėje dalyje bei teritorijoje prie administracinės sienos tarp Donecko ir Zaporižios sričių.
„Reikšmingos Ukrainos sausumos operacijos kairiajame Chersono srities krante, koordinuojamos su Ukrainos kontrpuolimais Pietų Ukrainoje ir prie Bachmuto, darytų didesnį spaudimą Rusijos pajėgoms ir tikriausiai apribotų Rusijos kariuomenės galimybes subalansuoti gynybinėms operacijoms keturiomis kryptimis reikalingos gynybos jėgos ir įrangos reikalavimus“, – rašoma ataskaitoje.
Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis taip pat pakomentavo vasarą pradėto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo rezultatus. Pasak jo, Ukrainos kariai padarė proveržį ir paklojo pamatą tolesniems puolamiesiems veiksmams.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“ anksčiau įvardijo keturis pagrindinius veiksnius, kurie padėjo agresoriui išsilaikyti užimtoje teritorijoje: ukrainiečių puolamųjų veiksmų išsklaidymas; ešeloninė Rusijos gynybos linija; karių ir ginklų trūkumas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose; ištisiniai minų laukai.
Analitikai: Rusijos pajėgos susigrąžino dalį ukrainiečių atkovotų pozicijų
10:00
Rusijos kariai pasistūmėjo į vakarus nuo Verbovės Zaporižios srityje ir susigrąžino pozicijas, kurias ukrainiečių pajėgos atkovojo per praėjusią vasarą vykdytą kontrpuolimą, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Spėjama, kad tai įvyko po to, kai Ukrainos gynėjai žiemai pasitraukė į geriau ginamas pozicijas netoli Robotynės.
Gruodžio 14 ir 27 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje užfiksuota, kaip Rusijos pajėgos žengia į vakarus nuo Verbovės (9 km į rytus nuo Robotynės).
Analitikų vertinimu, kaimyninių pozicijų užėmimas Ukrainos pajėgoms 2023 m. rugpjūtį buvo taktiškai svarbus, nes tai galėjo leisti ukrainiečių kariams pradėti operacijas per tankiausiai rusų užminuotus laukus ir sukelti pavojų kitiems Rusijos gynybiniams įtvirtinimams.
Tačiau Karo tyrimų instituto ekspertai nemano, kad šių pozicijų atgavimas Rusijos pajėgoms šiuo metu yra ypač svarbus.
Tuo tarpu brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, Ukrainos Taurijos pajėgų grupės vadas, trečiadienį BBC publikuotame interviu teigė, kad Rusijos vadovybė nori užimti bent jau Avdijivką, tačiau turi kur kas ambicingesnį tikslą – užimti visą Donecko ir Luhansko sritis bei susigrąžinti teritoriją, kurią Rusijos pajėgos prarado Zaporižios srityje per Ukrainos kontrpuolimą.
Tačiau Rusijos pajėgų pažanga vakarinėje Zaporižios srityje patvirtina analitikų vertinimą, kad dabartinis pozicinis karas Ukrainoje nėra stabili aklavietė, nes pusiausvyrą į bet kurią pusę gali pakreipti Vakarų arba Rusijos sprendimai, o ribotas Rusijos laimėjimas gali tapti reikšmingas, ypač jei Vakarai nutrauks karinę pagalbą Ukrainai.
Neramiausi pasaulio taškai: šiose šalyse 2024 m. kariniai veiksmai gali tapti dar kruvinesni
09:03
JAV žiniasklaida paskelbė sąrašą šalių, kuriose 2024 m. kariniai konfliktai ir karai gali dar labiau paaštrėti.
„Pastarieji metai buvo niūrūs“, – rašė „The Washington Post“.
Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją nepavyko, o frontas atsidūrė aklavietėje. Artimuosiuose Rytuose kilo karas tarp Izraelio ir „Hamas“. Tuo pat metu Sudane ir Mianmare vyko kruvini pilietiniai karai. Į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje vyko perversmai.
Dėl socialinio nestabilumo ir ekonominės depresijos, kilusios po koronaviruso pandemijos, padidėjo pasaulinė migracija.
2023 m. buvo rekordiškai karšti metai. Karščio bangos siaubė visus žemynus, sukeldamos sausras ir potvynius. Didžiausias sukrėtimas, pasak „The Washington Post“, pasaulio bendruomenę ištiko rugsėjį, kai dėl potvynių Libijos šiaurės rytuose pratrūko užtvanka, o per jos sukeltą nelaimę žuvo daugiau kaip 11 tūkst. žmonių.
Štai šalys, kuriose 2024 m. kariniai konfliktai gali paaštrėti dar labiau.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva teigia atrėmusi dronų ataką laikinai okupuotame Kryme
08:47
Praėjusią naktį laikinai okupuotame Kryme Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės atrėmė dronų ataką, skelbia Rusijos gynybos ministerija.
Tvirtinama, kad buvo numušti du dronai.
Išplatintame pareiškime teigiama, kad „du Ukrainos bepiločiai orlaiviai buvo sunaikinti“ naktį virš Krymo teritorijos įprastomis oro gynybos sistemomis.
Nenurodoma, kur konkrečiai veikė oro gynybos sistema, atrėmusi bepiločių orlaivių puolimą, ir kokie buvo incidento padariniai.
Anksčiau, vėlų trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio naktį, Krymo žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalai pranešė apie virtinę sprogimų, iš pradžių Sevastopolyje, o paskui Krasnoperekopske.
Ukrainos gynėjai naktį numušė 7 rusų bepiločius orlaivius
08:43
Praėjusią naktį, atremdami dar vieną Rusijos pajėgų oro ataką naudojant bepiločius orlaivius „Shahed“, Ukrainos karinės oro gynybos pajėgos sunaikino 7 rusų bepiločius orlaivius, skelbia Ukrainos oro pajėgų vadavietė.
Kariškiai pažymėjo, kad iš viso rusai paleido 8 bepiločius orlaivius.
„2023 m. gruodžio 28 d. naktį iš Rusijos Federacijos Primorsko-Achtarsko srities Rusijos užpuolikai atakavo aštuoniais bepiločiais orlaiviais „Shahed“, – sakoma pranešime.
Karinės oro pajėgos nurodė, kad 7 bepiločius orlaivius numušė naikintuvai, priešlėktuvinės gynybos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės trijose – Dnipro, Kirovohrado ir Zaporižios – srityse.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:36
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 920 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje pasiekė 356,6 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 27 tankai, 42 šarvuotosios transporto priemonės, 15 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos raketų sistema, 40 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 32 Rusijos bepiločius orlaivius.
Dėl imigracijos įstatymų nesilaikymo iš Latvijos iškeldinama bent 1213 Rusijos piliečių
07:58
Mažiausiai 1213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP).
Minėtieji 1213 asmenų iki termino pabaigos – lapkričio 30 dienos – nepateikė dokumentų, reikalingų prašymui išduoti leidimą gyventi šalyje, ir Latvijos pareigūnai neturi informacijos, kad šie asmenys būtų išvykę iš šalies.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas tvirtina Xi Jinpingui, kad ketina kariauti prieš Ukrainą 5 metus
07:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kinijos vadovui Xi Jinpingui pasakė, kad Rusija kariaus su Ukraina mažiausiai penkerius metus. Šį pareiškimą jis padarė kovo mėnesį per susitikimą su Kinijos kolega Maskvoje.
Pasak „Nikkei Asia“, Rusijos prezidentas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Rusija galiausiai nugalės. Nepriklausomai nuo to, ar Xi Jinpingas patikėjo Kremliaus vadovo žodžiais, jie galėjo pakeisti tolesnius Maskvos ir Pekino santykius, o tai vėliau pasireiškė Kinijos taikos palaikymo misijos kelionėmis į Europą ir Kinijos užsienio reikalų ministro atsistatydinimu.
Leidinyje pažymima, kad po V.Putino žodžių apie „penkerių metų karą“ Kinija persvarstė savo strategiją. Užsitęsęs Rusijos karas prieš Ukrainą gali turėti didelės įtakos Xi Jinpingo ambicijoms per trečiąją jo, kaip Kinijos vadovo, kadenciją. Visų pirma kalbama apie Taivano aneksiją.
„Nikkei Asia“ rašo, kad, atsižvelgiant į V.Putino pareiškimą, visų pranešimų apie Rusijos signalus apie pasirengimą paliauboms ir deryboms nereikėtų priimti už gryną pinigą.
„V.Putinas gali tiesiog norėti sukurti iliuziją, kad artėja prie paliaubų ar net taikos prieš kovo mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, manydamas, kad tokia atmosfera per balsavimą bus jam į naudą“, – sakoma straipsnyje.
Portalas „Business Insider“ anksčiau rašė, kad Rusija ir Kinija tampa vis agresyvesnės dėl savo bendrų ambicijų nuversti Jungtines Valstijas iš įtakingiausios pasaulio galybės pozicijų. Šios šalys priartėjo prie visaverčio karinio aljanso sukūrimo.
Chelsas Michta, Europos politikos analizės centro nepriklausomas tyrėjas ir JAV karinės žvalgybos karininkas, rašo, kad visavertis Kinijos ir Rusijos aljansas keltų tokią grėsmę Jungtinėms Valstijoms, su kokia JAV nesusidūrė nuo Šaltojo karo pabaigos.
JAV paskelbė galutinį patvirtintos karinės pagalbos Ukrainai paketą
07:41
Jungtinių Valstijų vyriausybė trečiadienį paskelbė apie, jos teigimu, paskutinį likusį ginklų paketą, skirtą Ukrainai pagal galiojančius leidimus. Dabar Kongresas turi nuspręsti, ar toliau remti Kyjivo kovą su Rusijos invazija.
„Galutiniame metų pakete“ yra oro gynybos ir artilerijos šaudmenų, sakoma Valstybės departamento pranešime. Jame priduriama, kad Kongresas, kuriame respublikonų nuomonės dėl paramos Ukrainai išsiskyrė, turėtų veikti greitai, kad pagalbos srautas būtų atnaujintas.
Prezidentas Joe Bidenas paramą Ukrainai paskelbė prioritetu, o JAV ginklai ir finansinė parama buvo labai svarbūs padedant šiai provakarietiškai šaliai kovoti su daug didesnėmis puolančiomis Rusijos pajėgomis.
Tačiau dešinieji respublikonai siekė sustabdyti šias pastangas ir atsisakė patvirtinti naujas biudžeto išlaidas, jei demokratai prieš tai nesutiks imtis naujų griežtų priemonių prieš nelegalią migraciją per JAV pietinę sieną.
Paskutinės pagalbos dalies vertė siekia 250 mln. dolerių (225,94 mln. eurų) ir apima „oro gynybos šaudmenis, kitus oro gynybos sistemų komponentus, papildomą amuniciją didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, 155 mm ir 105 mm artilerijos šaudmenis, prieštankinę amuniciją ir daugiau kaip 15 mln. šovinių“, teigė Valstybės departamentas.
Pareiškime pabrėžiama, kad Ukrainai padeda JAV vadovaujama koalicija, ir pažymima, kad joje dalyvauja daugiau kaip 50 šalių.
Plačiau skaitykite ČIA.
