Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis: V.Putinas, jo vaikai ir anūkai neturės ramybės nei šiame, nei kitame pasaulyje.
- V.Putinas: jei karas tęsis, Ukrainai gresia patirti nepataisomą smūgį.
- Ukrainos užsienio reikalų ministras pripažino ne kartą norėjęs smogti S.Lavrovui.
- JAV generolas įvertino V.Putino planą kovoti dar penkerius metus: Rusija žlugs anksčiau.
- Ekspertai paaiškino, kodėl rusai klastoja informaciją, kad karo lėktuvus numušė patys.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: V.Putinas, jo vaikai ir anūkai neturės ramybės nei šiame, nei kitame pasaulyje
18:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jo vaikai ir vaikaičiai neturės ramybės nei šiame, nei aname pasaulyje.
„Pirmiausia Ukrainos žmonės niekada neatleis V.Putinui, jo aplinkai ir visiems tiems, kurie rėmė visą šį terorizmą, kurie atėmė mūsų žmonių, mūsų vaikų gyvybes ir laiką, laiką tų vaikų, kurie išliko gyvi, bet dėl šio karo turėjo užaugti, ir tiesiog atėmė iš jų vaikystę“, – sakė valstybės vadovas, sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams.
Pasak jo, visi, prisidėję prie Ukrainos žmonių teroro, bus patraukti atsakomybėn pagal įstatymus.
„Todėl kalbėti apie kažkokį atleidimą arba laiką, kaip sakoma: laikas žaidžia Putino naudai ir kad žmonės Ukrainoje pamirš ... Ne. Poilsis ir šiame, ir kitame pasaulyje – jis nebus ramus. Nei jo vaikų, nei anūkų. Taip, mes nesame teroristai, todėl bus baudžiamieji, teisminiai procesai, ir atsakomybė tikrai bus“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas sakė, kad ta atsakomybė turi būti, nes „po šio teroro ateis kiti pasikartojimai, savivalė ir agresija“.
„Taigi tai įmanoma, jei nėra pasekmių.... Todėl žudikams niekas niekam nieko neatleis“, – įsitikinęs V.Zelenskis.
Kartu jis sakė, kad ukrainiečių kovinę dvasią palaiko ne kerštas, o būtent tai.
„Negalima lyginti keršto ir teisingumo. Dabar kalbu ne apie kerštą, o apie teisingumą, kuris turėtų būti nuosprendžiuose“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak jo, po šių nuosprendžių rusų žudikai turėtų praleisti „daugiametes atostogas“ konkrečiose vietose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina neatleis Rusijai už plataus masto invazinį žiaurų karą – dabar yra momentas, nuo kurio nebegalima grįžti. Valstybės vadovas įsitikinęs, kad Rusijai nepavyks okupuoti visos Ukrainos, o rusų okupantai negalės įgyvendinti savo išsakytų tikslų.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina plačiais žingsniais nepažengia fronto linija, nes nekontroliuoja dangaus. Kartu jis sakė, kad rusai gali judėti į priekį tik dėl to, kad žūsta tūkstančiai žmonių.
Vokietijos opozicija nori balsuoti dėl raketų „Taurus“ perdavimo Ukrainai
00:43
Vokietijos opozicinė Krikščionių demokratų sąjunga sausio 17 d. nori pasiūlyti parlamentui rezoliuciją, kurioje būtų numatytos „Taurus“ raketos Ukrainai, pranešė CDU frakcijos vadovas Friedricho Merzo.
„Mes vertiname padėtį Ukrainoje kaip vis kritiškesnę“, - sakė F.Merzo.
Balsavimas turėtų įvykti po SPD atstovės, už gynybą atsakingos Komisijos narės Evos Högl pranešimo.
Pasak F.Merzo, Ukrainos kariuomenė neturi „jokių perspektyvų“ nustumti atgal Rusijos karius. Prie to galėtų prisidėti „Taurus“ sparnuotosios raketos. Kai kurie vyriausybės nariai, kurie neseniai pasisakė už „Taurus“ tiekimą, priešingai nei SPD kancleris Olafas Scholzas, per vardinį balsavimą galėtų „paremti savo žodžius veiksmais“.
Karinės oro pajėgos pranešė apie bepiločius orlaivius keliose srityse
23:13
Sausio 16 d. vakare karinės oro pajėgos perspėjo, kad nenustatyto tipo bepilotis orlaivis ir „Shaheds“ juda Sumų regione link Dnepropetrovsko srities, pranešė Oro pajėgos „Telegram“.
„Dėmesio! Iš Zaporižios srities Dnepropetrovsko srities kryptimi juda „Shahed“ tipo atakos bepiločių orlaivių grupė!“
Taip pat pranešta apie nežinomo tipo priešo bepilotį orlaivį Sumų srities Achtyrsko rajone.
D.Šmyhalis: Vyriausybė „skubiems“ kariniams poreikiams skiria beveik 21 mln. dolerių rezervo lėšų
22:38
Ukrainos vyriausybė pritarė 792 mln. grivinų (20,9 mln. JAV dolerių) valstybės rezervo lėšų skyrimui „labai skubiems kariuomenės poreikiams“, sausio 16 d. sakė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
Lėšos bus skirtos tokiems dalykams, kaip šaudmenys, termovizoriai ir bepiločiai orlaiviai, įsigyti.
Pasak JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovo spaudai Johno Kirbio, JAV karinė pagalba iš JAV „sustojo“.
Kongresas turi imtis teisėkūros veiksmų, kad būtų patvirtintas naujas finansavimas, tačiau parama Ukrainai įsipainiojo į vidaus politinius ginčus, neleidžiančius abiem partijoms pasiekti kompromiso.
Sausio 15 d. užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad „laikas bėga“, kad JAV pasiektų susitarimą dėl karinės pagalbos Ukrainai.
Rusai į Charkivą paleido dvi raketas: sužeista 17 žmonių
22:28 Atnaujinta 23:41
Rusijos kariai sausio 16 d. vėlai vakare sudavė du smūgius Charkivui, greičiausiai naudodami raketas S-300. Per juos buvo sužeista mažiausiai 17 žmonių, sakė Charkivo srities gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Apie sprogimus mieste pranešta apie 21.40. O.Syniehubovas paragino gyventojus likti slėptuvėse nuo bombų.
Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad raketos pataikė į miesto centrą.
„Būtent ten, kur nėra karinės infrastruktūros, ir būtent ten, kur yra gyvenamieji pastatai“, – rašė I.Terechovas „Telegram“.
Gubernatorius sakė, kad dėl atakos buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai. Pasak jo, 43 metų moteris ir dar vienas žmogus buvo sunkiai sužeisti.
Taip pat pranešama, kad apie 12 žmonių buvo hospitalizuoti ir jų būklė yra stabili arba vidutinio sunkumo. Trys žmonės atsisakė hospitalizavimo ir jiems medicininė pagalba buvo suteikta vietoje, sakė O.Sinhiehubovas.
Per pastarąsias dvi savaites Rusijos karių atakos Charkive tapo dažnesnės, o valdžios institucijos praneša apie kasdienį srities vietovių apšaudymą.
V.Orbanas: Vengrija pasirengusi pritarti ES paramai Ukrainai, jei ji nebus iš ES biudžeto
20:58
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, gruodį užblokavęs 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai, antradienį išreiškė norą paremti Ukrainą, jei paramai skirtos lėšos nebus paimtos iš Europos Sąjungos biudžeto.
Vasario 1 dieną neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime ES turėtų surengti derybas, siekdama pažangos dėl įstrigusio pagalbos Ukrainai paketo.
JAV sustabdžius paramą Ukrainai dėl politinių nesutarimų ir Vengrijai vetavus ES sutartį dėl finansinės pagalbos Ukrainai, Briuselis stengėsi suteikti finansinę paramą karo nualintai šaliai,
Antradienį susitikęs su savo sąjungininku Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, V.Orbanas pareiškė, kadBudapeštas būtų pasirengęs prisidėti prie naujo pagalbos paketo su sąlyga, kad lėšos bus paimtos ne iš bloko biudžeto.
„Vengrija yra pasirengusi paremti Ukrainą, ji tai darys iš savo biudžeto, ji nenori kartu su niekuo imti paskolų ir nenori, kad šis klausimas būtų įtrauktas į [ES] biudžetą“, – spaudos konferencijoje sakė V.Orbanas.
„Jei norime padėti Ukrainai, turime tai daryti nedarydami žalos ES biudžetui“, – pridūrė jis.
„Skirti 50 mlrd. eurų iš ES biudžeto ketveriems metams į priekį yra biudžeto valdymo ir nacionalinių interesų pažeidimas. Mes net nežinome, kas nutiks po metų ketvirčio“, – sakė V.Orbanas.
Abu lyderiai kritiškai vertino pagalbos siuntimą Ukrainai, nors R.Fico pritarė gruodį V.Orbano blokuotam paketui.
Kalbėdamas kartu su V.Orbanu R.Fico sakė, kad Vengrijos pasiūlymas yra „racionalus ir prasmingas“.
„Jei visos 27 ES šalys nori patvirtinti biudžeto peržiūrą ir susitarti dėl pagalbos Ukrainai, Vengrija turi būti išklausyta, su ja turi būti deramasi ir ieškoma bendro sprendimo“, – sakė R.Fico.
V.Orbanas yra vienas iš nedaugelio Europos vadovų, kurie nuo karo pradžios dar nėra oficialiai kalbėjęsi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai V.Orbanas vetavo ES paramą, V.Zelenskis pasiūlė tiesiogiai su juo pakalbėti ir mėginti išspręsti jų nesutarimus.
Ukrainos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai turėtų susitikti sausio 29 dieną, kad paruoštų dirvą galimam šalių vadovų susitikimui.
Naujoje Baltarusijos karinėje doktrinoje pirmą kartą bus nurodyta, kaip naudoti branduolinius ginklus
20:55
Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas antradienį pareiškė, kad šalis pateiks naują karinę doktriną, kurioje pirmą kartą numatomas branduolinių ginklų naudojimas, rašo „Europos tiesa“ su nuoroda į AP.
„Mes aiškiai pranešame Baltarusijos požiūrį į mūsų teritorijoje esančių taktinių branduolinių ginklų panaudojimą“, – sakė V.Chreninas Baltarusijos saugumo tarybos posėdyje.
„Atsirado naujas skyrius, kuriame aiškiai apibrėžiame savo sąjungininkų įsipareigojimus sąjungininkams“, – pridūrė jis.
Doktrina bus pateikta tvirtinti Visuotiniam Baltarusijos liaudies susirinkimui – Baltarusijoje lygiagrečiai su parlamentu veikiančiam atstovaujamajam organui.
Kol kas neaišku, kaip naujoji doktrina gali būti taikoma Rusijos ginklams.
Saugumo Tarybos sekretorius Aleksandras Volfovičius sakė, kad Rusijos branduolinių ginklų dislokavimu Baltarusijoje siekiama atgrasyti Lenkiją, kuri yra NATO narė, nuo agresijos.
„Deja, mūsų kaimynų, ypač Lenkijos, pareiškimai... privertė mus sustiprinti“ karinę doktriną, sakė jis.
Priminsime, kad gegužės 25 d. Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė dokumentus dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Kitą mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dalis Rusijos branduolinių ginklų jau yra Baltarusijoje.
O birželio pabaigoje Aleksandras Lukašenka įsakė parengti Rusijos dislokuotų branduolinių ginklų panaudojimo algoritmą.
Per Rusijos išpuolį Chersono srities kaime sužeisti 2 žmonės, dar vienas smūgis nukreiptas prieš gelbėtojus
20:17
Kaip pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas, sausio 16 d. Rusijos pajėgos smogė Tiahinkos kaimui Chersono srityje ir sužeidė du žmones.
Nuo tada, kai Ukrainos pajėgos 2022 m. lapkričio mėn. išlaisvino Chersoną ir kitas srities gyvenvietes vakariniame Dniepro upės krante, Rusija ir toliau intensyviai smogia šiai sričiai, dėl to nukenčia daug civilių gyventojų.
Pasak O.Prokudino, 42 metų moteris ir 38 metų vyras ėjo gatve Tiahynkoje, kai kaimą apšaudė Rusija, buvo pataikyta į priešą.
Gyventojai buvo paguldyti į ligoninę, patyrę šrapnelio sužeidimus, pranešė pareigūnas „Telegram“.
Tiahynka yra maždaug už 40 km į rytus nuo regiono sostinės Chersono.
Vėliau tą pačią dieną Rusijos ataka smogė namui Dnieprovskės kaime netoli Chersono, rašė Vidaus reikalų ministerija.
Kai į įvykio vietą atvyko pirmieji ugniagesiai, kad užgesintų gaisrą, Rusija vėl smogė šiai vietovei, teigia ministerija.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius Dniprovske negauta.
Išpuoliai prieš pirmosios pagalbos teikėjus pažeidžia tarptautines konvencijas, nes jie nedalyvauja karo veiksmuose, o gelbsti civilius gyventojus ir teikia pagalbą.
V.Zelenskis: V.Putinas, jo vaikai ir anūkai neturės ramybės nei šiame, nei kitame pasaulyje
18:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jo vaikai ir vaikaičiai neturės ramybės nei šiame, nei aname pasaulyje.
„Pirmiausia Ukrainos žmonės niekada neatleis V.Putinui, jo aplinkai ir visiems tiems, kurie rėmė visą šį terorizmą, kurie atėmė mūsų žmonių, mūsų vaikų gyvybes ir laiką, laiką tų vaikų, kurie išliko gyvi, bet dėl šio karo turėjo užaugti, ir tiesiog atėmė iš jų vaikystę“, – sakė valstybės vadovas, sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams.
Pasak jo, visi, prisidėję prie Ukrainos žmonių teroro, bus patraukti atsakomybėn pagal įstatymus.
„Todėl kalbėti apie kažkokį atleidimą arba laiką, kaip sakoma: laikas žaidžia Putino naudai ir kad žmonės Ukrainoje pamirš ... Ne. Poilsis ir šiame, ir kitame pasaulyje – jis nebus ramus. Nei jo vaikų, nei anūkų. Taip, mes nesame teroristai, todėl bus baudžiamieji, teisminiai procesai, ir atsakomybė tikrai bus“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas sakė, kad ta atsakomybė turi būti, nes „po šio teroro ateis kiti pasikartojimai, savivalė ir agresija“.
„Taigi tai įmanoma, jei nėra pasekmių.... Todėl žudikams niekas niekam nieko neatleis“, – įsitikinęs V.Zelenskis.
Kartu jis sakė, kad ukrainiečių kovinę dvasią palaiko ne kerštas, o būtent tai.
„Negalima lyginti keršto ir teisingumo. Dabar kalbu ne apie kerštą, o apie teisingumą, kuris turėtų būti nuosprendžiuose“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak jo, po šių nuosprendžių rusų žudikai turėtų praleisti „daugiametes atostogas“ konkrečiose vietose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina neatleis Rusijai už plataus masto invazinį žiaurų karą – dabar yra momentas, nuo kurio nebegalima grįžti. Valstybės vadovas įsitikinęs, kad Rusijai nepavyks okupuoti visos Ukrainos, o rusų okupantai negalės įgyvendinti savo išsakytų tikslų.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina plačiais žingsniais nepažengia fronto linija, nes nekontroliuoja dangaus. Kartu jis sakė, kad rusai gali judėti į priekį tik dėl to, kad žūsta tūkstančiai žmonių.
V.Putinas: jei karas tęsis, Ukrainai gresia patirti nepataisomą smūgį
18:24
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį tvirtino, kad beveik dvejus metus trunkančiame kare su Ukraina jo pajėgos turi pranašumą, ir sakė, kad Kyjivas rizikuoja patirti „nepataisomą smūgį“, jei konfliktas tęsis.
„Jų kontrpuolimas ne tik nepavyko, bet ir visa iniciatyva yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų rankose. Jei tai tęsis ir toliau, Ukrainos valstybingumui gali būti suduotas nepataisomas, labai rimtas smūgis“, – sakė V. Putinas per televiziją.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Davoso forume pareiškė, kad V. Putinas tęstų invaziją į jo šalį net ir tuo atveju, jei mūšiai fronte būtų sustabdyti.
Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą sukėlė įnirtingas ir brangiai kainuojančias kovas, tačiau per pastaruosius metus fronto linija iš esmės nepasikeitė.
„Po 2014 metų buvo bandymų įšaldyti karą Donbase. Buvo labai įtakingų garantų, Vokietijos kanclerė, Prancūzijos prezidentas. Bet Putinas yra plėšrūnas, kurio netenkina šaldyti produktai“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis turėjo omenyje Minsko susitarimus tarp Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos, kuriuo buvo siekiama nutraukti Ukrainos kariuomenės ir Kremliaus remiamų separatistų, 2014 metais užėmusių didelę Rytų Ukrainos dalį, kovas.
Ukrainos pareigūnai nuolat atkreipia dėmesį į diskusijas Baltarusijos sostinėje, ir laiko jas įrodymu, kad derybos su Maskva yra beprasmiškos, atsižvelgiant į tai, kad Kremlius įsakė įsiveržti į Ukrainą nepaisant paliaubų susitarimų.
V.Zelenskis pasisakė apie V.Putiną: jis įkūnija karą, tik dėl jo tęsiasi konfliktai ir žlunga taika
17:01
Pradėdamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į dalyvius užduodamas visiems nerimą keliančius klausimus: „Kada baigsis karas? Ar įmanomas trečiasis pasaulinis karas? Ar atėjo laikas derėtis su Vladimiru Putinu?“
Jis pažymėjo, kad plataus masto karas Europoje tęsiasi jau beveik dvejus metus ir nurodė, jog, skaičiuojant laiką nuo neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos pradžios, karas Ukrainoje jau trunka beveik dešimtmetį.
„Jau beveik 10 metų Rusija kišasi į Afrikos šalių nuo Sudano iki Malio reikalus. Sirijos karas vis dar kraujuoja dėl V.Putino sprendimo kažką įrodyti pasauliui. Ir jis tęsiasi jau beveik 13 metų. Tiesą sakant, vienas žmogus pavogė mažiausiai 13 taikos metų ir pakeitė juos skausmu ir krizėmis, kurios daro įtaką visam pasauliui“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Pasak V.Zelenskio, Rusijos prezidentas bando normalizuoti tai, kas turėjo baigtis XX a. – masinius trėmimus, miestų ir kaimų lyginimą su žeme ir baisų jausmą, kad karas gali niekada nesibaigti.
„Iš tikrųjų V.Putinas įkūnija karą. Visi žinome, kad tik dėl jo tęsiasi įvairūs karai ir konfliktai ir žlunga visi bandymai atkurti taiką. Ir jis nepasikeis. Mes turime keistis“, – nurodė jis.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad galimos Rusijos agresijos kryptys už Ukrainos ribų tampa vis akivaizdesnės. Pasak V.Zelenskio, V.Putino atsakas į raginimus laikytis taikos yra vis didesnis ginklų pirkimas iš Šiaurės Korėjos ir Irano.
„Tokie režimai kaip jo egzistuoja tol, kol vyksta karai. O mes – visi laisvajame pasaulyje – egzistuojame tol, kol galime apsiginti. Jei kas nors galvoja, kad kalbama tik apie Ukrainą, giliai klysta. Galimos naujos Rusijos agresijos už Ukrainos ribų kryptys ir net terminai tampa vis aiškesni“, – kalbėjo prezidentas.
V.Zelenskis mano, kad, jei ir ateinančiais metais reikės kartu kovoti su V.Putinu, tai jau geriau padaryti galą jam ir jo karinei strategijai dabar. Ir Ukraina, jo teigimu, suteikia tokią galimybč.
„Net dabartiniai V.Putino draugai Pchenjane ir Teherane paprasčiausiai naudojasi jo beprotybe, kol jis dar turi technologijų ir išteklių jiems mokėti. Niekas netiki savo ateitimi ir į ją neinvestuoja. O mes visi šiandien turime investuoti dar daugiau nei vakar, kad priartintume taiką – teisingą ir stabilią taiką“, – dėstė V.Zelenskis.
Rusijos ir Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrai giria stiprėjančius ryšius
16:49
Rusijos ir Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrai antradienį pasidžiaugė stiprėjančiais ryšiais, Vakarams kaltinant Pchenjaną remiant Kremliaus puolimą Ukrainoje.
Užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Choe Son Hui šiuos komentarus išsakė Maskvoje vykusiose derybose, kurios buvo surengtos po praėjusiais metais įvykusio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno vizito.
„Jungtinėse Tautose visada palaikome Šiaurės Korėją ir labai vertiname jūsų panašų požiūrį palaikant Rusijos poziciją, įskaitant klausimus, susijusius su mūsų specialia karine operacija Ukrainoje“, – savo įžanginėje kalboje sakė S.Lavrovas, pavartodamas Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Choe Son Hui per vertėją sakė, kad šis susitikimas įrodo, jog draugiški dvišaliai ryšiai „vystosi pagal abiejų šalių vadovų planus“.
Šį mėnesį Jungtinės Valstijos pareiškė, kad per beveik dvejus metus trunkantį karą išsekus ginklų atsargoms Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketas prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai masiškai kreipiasi dėl Moldovos pilietybės
16:26
Moldovos valdžios institucijos teigė, kad joms sunku susidoroti su smarkiai išaugusiu rusų prašymų dėl pilietybės suteikimo skaičiumi – šiuo metu 70 proc. prašytojų yra Rusijos piliečiai, skelbia naujienų svetainė „Ukrainska pravda“.
„Dėl geopolitinės situacijos regione, susidariusios dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, padaugėjo asmenų, norinčių gauti Moldovos pilietybę“, – nurodė Generalinė migracijos inspekcija.
Pranešama, kad 70 proc. pareiškėjų yra iš Rusijos, o 20 proc. – iš Ukrainos. Tačiau konkretūs skaičiai nebuvo pateikti.
„Dėl smarkiai išaugusio prašymų suteikti Moldovos pilietybę skaičiaus agentūra prašo vyriausybės pratęsti prašymų nagrinėjimo terminą iki šešių mėnesių vietoj dabartinių 20 dienų“, – teigė Generalinė migracijos inspekcija.
Anksčiau Moldovos prezidentė Maia Sandu sakė, kad jos šalis stengiasi apsisaugoti nuo Rusijos destabilizacijos rizikos, tačiau pažeidžiamumas vis dar išlieka. M.Sandu pažymėjo, kad ruošasi Rusijos bandymams destabilizuoti padėtį šalyje šį pavasarį, kuomet vyks prezidento rinkimų kampanija. Prezidento rinkimai Moldovoje bus surengti 2024 m. rudenį.
V.Zelenskis apie karo įšaldymą: „V.Putinas yra plėšrūnas, kurio netenkina šaldyti produktai“
16:19
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Davoso forume pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęstų invaziją į jo šalį net ir tuo atveju, jei mūšiai fronte būtų sustabdyti.
„Po 2014 metų buvo bandymų įšaldyti karą Donbase. Buvo labai įtakingų garantų, Vokietijos kanclerė, Prancūzijos prezidentas. Bet Putinas yra plėšrūnas, kurio netenkina šaldyti produktai“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukrainai reikia Vakarų pagalbos įgyti pranašumą ore prieš Rusiją, kad jo pajėgos galėtų laimėti mūšio lauke.
„Turime įgyti Ukrainos pranašumą ore. Kaip įgijome pranašumą Juodojoje jūroje, mes galime ir tai padaryti. Tai leis daryti pažangą ant žemės (...) Partneriai žino, ko reikia ir kokio kiekio“, – sakė V.Zelenskis, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Su vyriausybe susitarę Lenkijos vairuotojai stabdys Ukrainos sienos blokadą
14:44
Lenkijos sunkvežimių vairuotojai, susitarę su vyriausybe, sutiko sustabdyti daugelį savaičių užsitęsusią Ukrainos sienos blokadą, antradienį pranešė infrastruktūros ministras.
„Protestas bus sustabdytas iki kovo 1 dienos“, – žurnalistams sakė Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas, šalia stovint vežėjų atstovams.
„Turime susitarimą. Susitarimą, kurio ilgai laukė ne tik Lenkijos vežėjai, bet ir daugelis Lenkijos verslininkų, Europos Komisija, Ukraina“, – pridūrė jis.
Vienas iš protesto organizatorių Rafalas Mekleris taip pat paskelbė, kad pasirašys susitarimą dėl pasienio protesto sustabdymo.
„Vyriausybė per tam tikrą laiką prisiima keletą įsipareigojimų, kuriais siekiama įvykdyti protesto reikalavimus“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“.
„Jei mums nepavyks pasiekti sprendimo, grįšime prie sienos (...) Tai ne kapituliacija, o strateginė pauzė“, – pridūrė R. Mekleris.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putino duktė per trejus metus uždirbo daugiau nei 10 milijonų JAV dolerių
14:30
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyresnioji dukra Marija Voroncova 2019-2022 m. uždirbo 944 mln. rublių (10,7 mln. JAV dolerių) kaip Naujosios medicinos bendrovės (NOMEKO) darbuotoja, teigiama sausio 15 d. paskelbtoje opozicijos politiko Aleksejaus Navalno komandos tyrimo ataskaitoje, kurią cituoja Laisvės radijas.
A.Navalno komanda teigė, kad M.Voroncova, pagal išsilavinimą endokrinologė, 2019 m. pradėjo dirbti NOMEKO kaip viena iš įkūrėjų ir direktorių tarybos narė.
Tyrimo duomenimis, NOMEKO daugiausia uždirbo bendradarbiaudama su Rusijos bendrove „Sogaz“, kurios dalį akcijų valdo Jurijus Kovalčiukas, artimas V.Putino bendražygis ir vienas turtingiausių Rusijos žmonių.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpas po pergalės Ajovoje: mes greitai užbaigsime karą
14:17
Po pergalės Ajovos respublikonų pirminiuose rinkimuose buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo „labai greitai“ išspręsti karo Ukrainoje situaciją ir išreiškė įsitikinimą, kad jam pavyks į dialogą įtraukti Ukrainos ir Rusijos prezidentus, kuriuos jis „gerai pažįsta“, skelbia naujienų svetainė „Ukrainska pravda“.
„Mes su Vladimiru Putinu puikiai sutariame. Labai gerai sutariame. Tai gerai, o ne blogai. Jei netikros naujienos taptų tikromis ir sąžiningomis naujienomis, 90 proc. mūsų problemų šioje šalyje būtų išspręsta... Padėtis su Ukraina tokia baisi... Ir mes ją išspręsime, išspręsime labai greitai“, – kalbėjo jis.
„Ukraina ir Ukraina yra labai svarbūs dalykai: Kalbėdamas Ajovoje D.Trumpas sakė, kad jam pavyko susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nes, pasak jo, juos sieja geri santykiai.
„To (karo – 15 min) niekada neturėjo būti“, – pridūrė jis.
D.Trumpas laimėjo triuškinančią pergalę per pirmuosius respublikonų pirminius prezidento rinkimus Ajovoje sausio 15 d. Jį palaikė 51 proc. balsavusių rinkėjų.
Buvęs JAV prezidentas ne kartą yra sakęs, kad turi „planą“, kaip per 24 valandas užtikrinti taiką Ukrainoje, jei grįš į aukščiausią postą.
Lapkritį Volodymyras Zelenskis pakvietė D.Trumpą atvykti į Ukrainą.
Tačiau D. Trumpas atsisakė, motyvuodamas „interesų konfliktu“ su dabartine Joe Bideno administracija.
JAV valstybės sekretorius V.Zelenskiui: JAV ir toliau rems Ukrainą
14:09
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitikęs su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo ilgalaikę amerikiečių paramą Ukrainai, nepaisant ginčo JAV Kongrese dėl naujo finansavimo patvirtinimo.
„Esame pasiryžę išlaikyti savo paramą Ukrainai ir labai glaudžiai dirbame su Kongresu, kad [...] tai padarytume. Žinau, kad mūsų kolegos Europoje padarys tą patį“, – sakė A.Blinkenas V.Zelenskiui, jiems susitikus Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Davoso kurorte.
Prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, prisijungęs prie susitikimo, sakė V.Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės yra pasiryžusios „užtikrinti, kad Rusijai nepasisektų, o Ukraina laimėtų“.
V.Zelenskis padėkojo J.Bideno administracijai ir „abipartinei paramai“ JAV Kongrese.
„Jūs užsiminėte apie Kongresą. Mes iš tikrųjų tikimės jūsų paramos – tęsiamos jūsų didžiulės paramos“, – sakė V.Zelenskis.
Jis konkrečiai atkreipė dėmesį į JAV pagamintą sistemą „Patriot“, kuri padėjo Ukrainai numušti virtinę Rusijos raketų.
„Tai tikrai padeda žmonėms išgyventi šią didelę Rusijos agresiją“, – sakė V.Zelenskis.
Ukraina fiksuoja didelį Rusijos pajėgų susitelkimą vienoje kovų kryptyje
14:07
Padėtis Kreminos kryptimi, Luhansko srityje, yra nelengva, rusai puola su dideliu skaičiumi karių ir technikos. Pastebėta, kad šiuo metu ten yra sutelkta nemažai Rusijos karių, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė 63-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados ryšių su visuomene tarnybos vadovas Rostyslavas Jaščišinas.
„Šiuo metu mūsų teritorijoje yra didelė priešo kariuomenės koncentracija. Jie bando judėti į priekį pasitelkdami pėstininkus ir techniką, tačiau jiems nepavyksta“, – pažymėjo jis.
Pasak kariškio, kuomet rusai naudoja daug technikos, iš karto patenka į ukrainiečių bepiločių lėktuvų, artilerijos ir minosvaidžių taikiklį.
„Vakar ir užvakar priešas bandė pulti su dideliu kiekiu pėstininkų ir technikos ir patyrė rimtų nuostolių – sudegė milžiniškas kiekis technikos, žuvo daug personalo“, – nurodė R.Jaščišinas.
Jis pažymėjo, kad Kreminos kryptimi rusai naudoja dvi puolimo taktikas: pėstininkų su technika arba pėstininkų be technikos, t.y. vadinamąjį „mėsos“ puolimą.
R.Jaščišino teigimu, Rusijos kariuomenė nesiunčia profesionalių kariškių vykdyti taip vadinamų „mėsos“ puolimų. Pasak brigados atstovo, tokiuose išpuoliuose dalyvauja tie rusai, kurie buvo įkalinti ir kuriems žadama sutrumpinti bausmę, tie, kurie yra įklimpę į paskolas ir kariuomenė jiems yra vienintelė viltis jas grąžinti. Prie šių dalinių prisijungia ir negalintys susirasti kito darbo – daugiausiai jaunimas ir žmonės iš Tolimųjų Rytų.
Anot Karo tyrimų instituto naujausios ataskaitos, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir Rusijos kariuomenė tęsė pozicines kovas ties Kupjansko-Svatovės-Kreminos linija.
Instituto ekspertai įvertino, kad jokių patvirtintų fronto linijos pokyčių šiame rajone neįvyko. Tačiau Rusijos propagandistai teigė, kad rusai užėmė kelias pozicijas netoli Sinkivkos ir pasiekė reikšmingų laimėjimų į šiaurės vakarus ir vakarus nuo Kreminos. Tačiau analitikai nematė jokių vaizdinių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius.
Jungtinės Tautos: Ukrainoje ketvirtadaliu padaugėjo nužudytų ir sužeistų civilių gyventojų
13:58
Praėjusį gruodį Ukrainoje žuvo arba buvo sužeisti mažiausiai 592 civiliai gyventojai, tai yra 26,5 proc. daugiau patvirtintų civilių aukų nei mėnesį prieš tai, teigiama Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje.
Teigiama, kad pranešimų apie civilių aukas, kurių dalis dar nepatvirtinta, skaičius rodo, kad jų padaugėjo dar labiau, ir tai paneigia 2023 m. civilių aukų mažėjimo tendenciją.
„Civilinių aukų skaičiaus padidėjimą gruodžio mėn. daugiausia lėmė intensyvus Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdytas Ukrainos teritorijos apšaudymas raketomis gruodžio 29 ir 30 d. Išpuoliai naudojant šiuos ginklus gruodžio mėn. sudarė 34 proc. civilių aukų, palyginti su 16 proc. lapkritį“, – teigė JT misijos atstovai.
Ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad dauguma civilių aukų (84 proc.) ir apgadintų švietimo ir medicinos įstaigų (92 proc.) buvo vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Ukrainoje lankosi Latvijos parlamento pirmininkė D.Mierina
13:56
Latvijos parlamento pirmininkė Daiga Mierina pirmą kartą lankosi Ukrainoje, pranešė šalies parlamento spaudos tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“.
Apie jos vizitą nebuvo skelbta iš anksto.
D.Mierina į Kyjivą atvyko traukiniu. Geležinkelio stoties platformoje ją pasitiko Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk ir Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Klava.
„Šis vizitas dar labiau sustiprins draugišką mūsų šalių ir parlamentų sąjungą“, – nurodė O.Kondratiuk, Latvijoje viešėjusi gruodį.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Baltijos šalyse, kur dėkojo už tvirtą paramą ir ragino sutelkti daugiau pagalbos Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
EK vadovė: Ukrainai reikia stabilios finansinės paramos
13:51
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės turi užtikrinti stabilią finansinę paramą Kyjivui, kilus abejonėms dėl naujų Jungtinių Valstijų ir ES pagalbos paketų.
„Ukraina gali nugalėti šiame kare. Tačiau mes turime ir toliau stiprinti jų pasipriešinimą“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė ji.
„Ukrainiečiams reikia nuspėjamo finansavimo 2024 metais ir vėliau. Jiems reikia pakankamo ir nuolatinio ginklų tiekimo, kad galėtų apginti Ukrainą ir susigrąžinti jiems priklausančią teritoriją“, – kalbėjo U.von der Leyen.
Vasario 1 dieną ES vadovai surengs aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bandys įveikti Vengrijos veto dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai per ateinančius ketverius metus.
Kyjivui labai reikia šių lėšų, kad galėtų paremti savo ekonomiką ir užtikrinti paslaugų veikimą, artėjant antrosioms Rusijos pradėto karo metinėms.
Budapeštas – artimiausias Maskvos sąjungininkas 27 valstybių narių bloke – yra davęs suprasti, kad galėtų sutikti su pagalba, jei kasmet jam būtų suteikta galimybė vetuoti tolesnius mokėjimus.
ES pareigūnai teigia, kad jei nepavyks įtikinti Vengrijos, kitos 26 valstybės narės ieškos galimybių skirti pinigų ne iš ES biudžeto, tačiau tai greičiausiai bus daroma trumpesniam laikotarpiui.
Diskusijos Europoje vyksta tuo metu, kai kitai didelei Ukrainos rėmėjai – Jungtinėms Valstijoms – sunkiai sekasi patvirtinti 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą, nes tam priešinasi Kongreso respublikonai.
Nepaisant susirūpinimo dėl finansavimo, o Ukrainai sunkiai sekantis pasiekti proveržį mūšio lauke, U.von der Leyen sakė, kad Rusija vis dar „nepasiekia savo strateginių tikslų“.
„Rusija prarado maždaug pusę savo karinių pajėgumų. Ukraina išstūmė Rusiją iš pusės užgrobtų teritorijų. Ukraina išstūmė Rusijos Juodosios jūros laivyną“, – sakė ji.
„Rusijos nesėkmė taip pat yra ekonominė. Sankcijos atskyrė jos ekonomiką nuo modernių technologijų ir inovacijų. Dabar ji yra priklausoma nuo Kinijos“, – kalbėjo EK vadovė.
Ukrainos užsienio reikalų ministras pripažino ne kartą norėjęs smogti S.Lavrovui
13:01
Pirmadienį publikuotame interviu projektui „Bombadier“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba prisipažino, kad buvo akimirkų, kai per derybas Rusijos invazijos pradžioje jam ne kartą kilo noras „suduoti į veidą“ užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
D.Kuleba davė neoficialų interviu Ukrainos tinklraštininkui, kuriame daugiausiai dėmesio skirta pačiai ministro asmenybei. Įraše aptartos temos nuo maisto gaminimo iki futbolo.
Tačiau paklaustas apie pačias sunkiausias derybas, kuriose jam teko dalyvauti vyriausiasis Ukrainos diplomatas, kad „Sunkiausios derybos yra tos, kuriose tiesiog jauti, kad norisi eiti ir smogti oponentui į nosį, bet tu žinai, kad tikrai negali to padaryti“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina ragina civilius gyventojus palikti kaimus prie šiaurės rytų fronto
12:29
Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regiono valdžia paragino daugiau kaip dviejų dešimčių kaimų, esančių netoli fronto linijos, gyventojus evakuotis, nes Rusijos puolimas šioje teritorijoje stiprėja, pranešė naujienų agentūra „Agence France-Presse“.
Rusijos pajėgos užėmė Charkivo srities teritorijas netrukus po to, kai 2022 m. vasario mėn. įsiveržė į Ukrainą, ir toliau stengiasi kontroliuoti šį regioną, nors ir praranda žemes.
„Atsižvelgdami į saugumo padėtį, įvedame privalomą gyventojų evakuaciją iš Kupjansko rajono Kindraševskos ir Kurylivskos bendruomenių“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Pasak jo, įsakymas palies apie 3 043 gyvenvietėse gyvenančius žmones, tarp jų 279 vaikus.
JAV generolas įvertino V.Putino planą kovoti dar penkerius metus: Rusija žlugs anksčiau
12:22
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau yra pareiškęs, kad planuoja kariauti Ukrainoje penkerius metus. Interviu metu naujienų svetainei „Sestry“ JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas, buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės Europoje vadas, įvertino, ar Rusija yra pajėgi tai padaryti.
Anot jo, V.Putino pareiškimais apie pasirengimą kelerių metų karui galima tikėti, nes Rusijos prezidentas aiškiai leido suprasti, kad jis „nėra suinteresuotas derybomis, kol nepasieks visų savo tikslų, tarp kurių yra NATO ir Ukrainos sunaikinimas“.
„Taigi jis pastatė Rusijos ekonomiką ant karinio pagrindo, nors jų ekonomika yra didžiulėje netvarkoje, o gynybos pramonė turi daug problemų. Žinote, jam nereikia jaudintis dėl to, ką galvoja rusai, nes jis nedalyvauja jokiuose teisėtuose rinkimuose. Ir jam nereikia nerimauti dėl to, kad žiniasklaida meta jam iššūkį. Manau, jis žino, kad jo politinė ateitis susijusi su kovos su Ukraina sėkme. Todėl jis išeikvos tiek rusų gyvybių, kiek reikės, kad padarytų tai, ką jam reikia padaryti“, – kalbėjo generolas.
Todėl, pasak B.Hodgeso, bandymai spausti Ukrainą derėtis su Kremliumi jam atrodo netinkami.
Jis taip pat nurodė, jog V.Putinas nesugebės tęsti kovos penkerius metus.
„Jei karas tęsis, Rusija žlugs anksčiau nei Ukraina. Jų ekonomika yra labai blogos būklės. Ir jei Vakarai būtų geriau pasistengę taikyti sankcijas ir izoliuoti Rusiją, atskirti ją nuo Irano, Kinijos, Šiaurės Korėjos, manau, kad net Rusijos žmonės negalėtų susitaikyti su karu ir jį tęsti... Žmonės aplink V.Putiną, visi oligarchai, jie praranda savo pinigus. Jie žino, kad neturi kur trauktis. Pramonė yra naikinama“, – pažymėjo aukšto rango kariuomenės pareigūnas.
B.Hodgesas priminė, kad aukų skaičius Rusijos pajėgų gretose jau viršijo 330 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų.
„Tai nereiškia, kad jie negali pašaukti daugiau. Tačiau nemanau, kad jie galės tęsti tai, ką daro dabar, ypač jei Vakarai pagaliau supras, kad Ukrainos pergalė atitinka mūsų interesus. Ir tai nėra labdara Ukrainai, tai yra mūsų nauda“, – pabrėžė generolas.
Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis rekomendavo stiprinti paramą Ukrainai, nes Rusijos prezidentas V.Putinas neketina artimiausiu metu nutraukti karo ir greičiausiai nusprendė tęsti karą iki galutinės pergalės.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad kovo mėnesį V.Putinas Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad Rusija kovos su Ukraina mažiausiai penkerius metus.
Britų žvalgyba įvardijo pagrindinį Rusijos kariuomenės tikslą fronte
12:13
Per pastarąją savaitę nei Rusijos, nei Ukrainos pajėgos nepadarė jokios reikšmingos pažangos. Pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas – apsupti Avdijivką, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, nepaisant 2023 m. gruodžio pabaigoje pasiektos pažangos užimant Marijnką, Rusija nesugebėjo ja pasinaudoti ir pasistūmėti nei į vakarus Kurachovos link, nei į pietus arčiau Novomichailovkos.
Britų žvalgybos duomenimis, Avdijivkos apsupimas greičiausiai ir toliau bus pagrindinis Rusijos pastangų objektas. Tačiau iki šiol Rusija pasiekė labai nedidelių teritorinių laimėjimų didelių įrangos ir personalo nuostolių kaina.
„Šiaurėje esantis Stepovės kaimas tebėra kontroliuojamas Ukrainos, iš jo galima patekti į Avdijivkos tiekimo kelią. Tikėtina, kad Rusijos bandymai izoliuoti šį miestą tęsis dar mažiausiai kitą savaitę“, – teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Spalio pradžioje Rusijos kariuomenė pradėjo Avdijivkos puolimą. Per jį Rusijos pajėgos neteko daug įrangos ir personalo. Baltųjų rūmų duomenimis, iki gruodžio vidurio Rusija Avdijivkoje neteko daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.
Vienintelė santykinė Rusijos kariuomenės sėkmė buvo pietinės pramoninės zonos užėmimas, kuris leido pradėti kovas privačiame sektoriuje. Tuo pat metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos laiko liniją ir padaro didelių nuostolių rusams, neleisdamos įsitvirtinti.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, Rusija neseniai perdislokavo „Wagner“ grupuotės likučius į Avdijivkos sektorių. Samdiniai siunčiami šturmuoti pozicijų.
Kremlius: V.Putinas priims Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrę
11:55
Kremlius skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienio vakarą priims Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrę Choe Son Hui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Pchenjano vyriausioji diplomatė atvyko į Rusiją trijų dienų vizito ir antradienį dienos metu surengs derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad S.Lavrovas ir jo kolegė iš Šiaurės Korėjos vėliau dieną susitiks su V.Putinu, kad informuotų jį apie šių derybų pažangą.
Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad Rusija plėtoja santykius su „mūsų partnere“ Šiaurės Korėja visose srityse ir remsis šalių vadovų susitarimais, pasiektais pernai, kai jie susitiko Rusijos kosminio paleidimo centre.
Rugsėjį V.Putinas priėmė Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną Vostočnyj kosminiame paleidimo centre Rusijos tolimuosiuose rytuose ir pažadėjo padėti Šiaurės Korėjai kurti palydovus.
Taip pat pranešama, kad Rusija siekia, jog Šiaurės Korėja ir Iranas papildytų jos ginkluotės atsargas.
Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnai lapkritį teigė, kad Pchenjanas į Rusiją jau išsiuntė daugiau kaip 1 mln. artilerijos sviedinių.
V.Zelenskis susitiko su NATO vadovu J.Stoltenbergu
11:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose susitiko su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, pranešė naujienų portalas „Ukrainska pravda“.
Pasak V.Zelenskio įrašo socialiniame tinkle „Twitter“, jis su Aljanso generaliniu sekretoriumi aptarė padėtį mūšio lauke, Ukrainos gynybos poreikius ir tolesnį Ukrainos oro gynybos sistemos stiprinimą.
Prezidentas informavo J.Stoltenbergą apie pastaruoju metu Rusijos vykdomą masinį Ukrainos miestų ir gyvenviečių apšaudymą.
Jie taip pat aptarė pasirengimą kitam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone.
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos, V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina tikisi, jog Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime bus priimti sprendimai, kurie priartins jos narystę NATO.
Ukrainos vadovas pirmadienį atvyko į Šveicariją ir jau surengė derybas su prezidente Viola Amgerd. Po susitikimo V.Amgerd patvirtino šalies ketinimą surengti aukščiausio lygio taikos konferenciją dėl Ukrainos.
Planuojama, kad antradienį, V.Zelenskis susitiks su Europos Komisijos vadovu ir pasakys specialią kalbą Pasaulio ekonomikos forume.
„Bloomberg“: JAV gali įtikinti Ukrainą pereiti į gynybą, bet tik su viena sąlyga
11:16
Per susitikimą su Volodymyru Zelenskiu Davoso forumo kuluaruose Jungtinių Valstijų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas perduos prezidento Joe Bideno žinutę, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Agentūros apžvalgininkas ir analitikas Andreas Kluthas tvirtina, kad Baltieji rūmai nori, jog Ukraina pakeistų savo kariavimo strategiją – nuo puolimo pereitų prie gynybos.
„V.Zelenskis supranta, kad tai prasminga, nors ir nenorės to girdėti ar viešai aptarinėti. Todėl jis turėtų liepti J.Sullivanui atsakyti J.Bidenui ir priminti Kongresui, kad Ukraina gali apsiginti tik tuo atveju, jei JAV ir jos sąjungininkės suteiks jai viską, ko reikia“, – rašoma straipsnyje.
Pasak žurnalisto, praėjus beveik dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, susiklostė gana nedėkinga situacija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos taikėsi į aerodromą prie Voronežo
11:07
Praėjusią naktį Rusijos miestą Voronežą atakavo bepiločiai orlaiviai. Pasak naujienų agentūros „Unian“, šios atakos taikinys buvo Šilovo karinis aerodromas.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, jo kryptimi skrido visi aštuoni Ukrainos bepiločiai orlaiviai, iš kurių, anot Rusijos gynybos ministerijos, penki buvo numušti, o trys nuslopinti elektroninės kovos priemonėmis.
„Dronų nuolaužos nukrito Teplyčnaja ir Ostrogojskaja gatvių rajone. Buvo apgadinti aštuoni daugiaaukščiai pastatai ir mažiausiai 35 butai. Visur dužo stiklai, viename pastate buvo pažeistas elektros kabelis“, – rašoma susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale "Mash“.
Daugiausia nuostolių patyrė Teplyčnaja gatvės 6 namo pirmasis įėjimas – apgadinti 23 butai. Viename iš jų devynerių metų mergaitei nepilotuojamo orlaivio nuolaužos sužeidė koją.
Anksčiau pranešta, kad naktį Voroneže aidėjo garsūs sprogimai, o vietiniai gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti blyksniai danguje. Teigiama, kad iš viso mieste įvyko mažiausiai 15 sprogimų. Dėl dronų atakos Voroneže įvesta nepaprastoji padėtis.
Lenkijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Varšuvoje aptarė paramą Ukrainai
10:43
Lenkijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Radoslawas Sikorskis ir Stephane'as Sejourne pirmadienį Varšuvoje aptarė paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Ministrai susitiko Lenkijos sostinėje po S. Sejourne vizitų Kyjive ir Berlyne.
Pasak R.Sikorskio, tai, kad šie vizitai vyko vienas po kito, „simboliškai atspindi niūrią mūsų laikų dvasią, bet taip pat rodo, kad mus domina tos pačios mūsų regiono problemos ir kad didžiausias iššūkis yra Rusijos puolimas Ukrainoje“.
Jis pridūrė, kad tai dar viena priežastis stiprinti Lenkijos ir Prancūzijos santykius, kuriuos jis pavadino strateginiais.
Abu užsienio reikalų ministrai sutarė, kad Europos Sąjungos finansinė parama Ukrainai pagal bloko biudžetą yra skubiausias klausimas, kurį reikia spręsti kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
Ekspertai paaiškino, kodėl rusai klastoja informaciją, kad karo lėktuvus numušė patys
10:25
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas pirmadienį patvirtino, kad sausio 14-osios vakarą Ukrainos gynėjai sunaikino Rusijos ilgojo nuotolio radiolokacinį lėktuvą A-50 ir smarkiai apgadino oro pajėgų vadavietės lėktuvą Il-22. Tačiau Rusijos žiniasklaida neigė ukrainiečių smūgius ir ramino rusus, kad tai padarė jų oro gynybos sistemos. Karo tyrimų instituto analitikai pažymėjo nesuprantantys, kodėl tai turėtų nuraminti Rusijos kariškius.
Pirmadienį Rusijos informacijos priemonės iš esmės neigė, kad Ukrainos pajėgos numušė lėktuvą A-50, ir vietoje to keistai tvirtino, kad lėktuvą sunaikino „draugiška“ Rusijos priešlėktuvinės gynybos ugnis, skelbiama naujausioje Karo tyrimų instituto ataskaitoje.
Pasak analitikų, tai atrodo keista, nes A-50 naudojamas Rusijos oro ir galbūt oro gynybos veiklai koordinuoti, todėl teiginys, kad Rusijos oro gynyba numušė šį orlaivį, būtų katastrofiška Rusijos pajėgų nesėkmė.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV generolas nurodė, kaip Ukraina galėtų atgauti Krymą ir laimėti karą
10:08
Krymas yra svarbiausia Ukrainos teritorijos dalis, kurią tebėra laikinai okupavusi Rusija, interviu metu naujienų portalui „Sestry“ pareiškė į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas, buvęs Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vadas.
„Tai yra tai, ką mes vadiname „lemiama teritorija“. Ir tas, kas kontroliuos Krymą, mano nuomone, laimės šį karą. Nemanau, kad pusiasalyje artimiausiu metu bus surengtas antžeminis puolimas, bet šiaip ar taip, tai pasenęs mąstymo būdas. Turiu omenyje, kad pirmiausia svarbu padaryti Krymą nenaudojamą Rusijos kariuomenei“, – nurodė generolas.
Pasak jo, kad tai padarytų, Ukrainai reikia didelio tikslumo, tolimojo nuotolio ginklų, „galinčių pataikyti bet kur“.
„Į kiekvieną Rusijos laivą, kiekvieną Rusijos lėktuvą, kiekvieną štabą, kiekvieną raketų paleidimo vietą, kiekvieną oro bazę. Tai padarys Krymą nebetinkamą Rusijai“, – pabrėžė B.Hodgesas.
Antruoju pusiasalio deokupacijos komponentu jis įvardijo Krymo izoliavimą, t.y. vienintelių dviejų kelių į jį blokavimą.
„Pirmasis yra neteisėtai pastatytas Kerčės tiltas. O antrasis – vadinamasis sausumos koridorius, kuris eina iš Rostovo palei Azovo pakrantę per Mariupolį ir Berdianską į Krymą. Ir aš manau, kad galima atkirsti abu šiuos kelius. Tikslia ugnimi iš didelio atstumo“, – nurodė aukšto rango JAV kariškis.
Sausio 4 d. Rusija paskelbė, kad buvo įvykdytas pastaruoju metu masiškiausias laikinai okupuoto Krymo puolimas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė apie sėkmingą karinio objekto Sevastopolyje puolimą. Tuo tarpu „Atesh“ partizanai pranešė apie ataką prieš ryšių padalinį Jevpatorijoje.
Tą pačią dieną Kryme pasigirdo nauji sprogimai. Tąkart buvo pranešta apie pakartotinius sprogimus Sakų rajone ir oro gynybos operacijas. Vėliau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad smogė Sakų aerodromui.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:33
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1110 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 372 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 24 tankai, 36 šarvuotosios kovos mašinos, 30 artilerijos sistemų, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 3 priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos, 33 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetai bei 9 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 2 Rusijos pajėgų lėktuvus, 12 bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Su ramentais, be pirštų ir dantų: sunkiai sužeisti rusų kariai į frontą grąžinami specialiame dalinyje
08:28
Jau beveik dvejus metus tęsiantis Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino nusikalstamam karui prieš Ukrainą, Rusijos kariuomenė telkia netinkamus karinei tarnybai, įskaitant sergančius ir sunkiai sužeistus karius, kuria skiriami į specialius smogiamuosius dalinius.
Praėjusių metų pabaigoje Rusijos Gynybos ministerija pasiūlė pakeisti asmenų, privalančių atlikti karinę tarnybą, sveikatos patikrinimo tvarką.
Siūlomais pakeitimais buvo siekiama į kriterijus neįtraukti ligų ir būklių, kurios daro didelę įtaką gebėjimui atlikti karinę tarnybą.
Rusijos kariuomenėje įsitvirtina tendencija, kai žmonės, net ir sunkiai sužeisti, pripažįstami tinkamais tarnybai.
Tokie daliniai, dar vadinami „atsigavimo daliniais“, kuo greičiau siunčiami atgal į frontą, labai dažnai kaip smogiamieji daliniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šveicarija sutiko surengti Ukrainos taikos susitikimą
08:24 Atnaujinta 09:07
Šveicarija pirmadienį sutiko patenkinti ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą surengti pasaulio lyderių susitikimą dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo nepakviečiant į jį Maskvos.
Prieš išvykdamas į Pasaulio ekonomikos forumo susitikimą Davose V.Zelenskis pirmadienį Berne surengė derybas su Šveicarijos prezidente Viola Amherd.
„Mūsų komandos nuo rytojaus pradeda pasirengimą [...] pasauliniam taikos viršūnių susitikimui Šveicarijoje“, – po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.
Pasak jo, planuojamas susitikimas bus lyderių lygio.
„Šis susitikimas privalo suaktyvinti viską, kas jau pasiekta, ir [...] apibrėžti, kad karo pabaiga privalo būti ypač teisinga ir [kad] tarptautinės teisės galios atkūrimas privalo būti tikrai visiškas“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Vasarį sueis dveji metai nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Maskva pastarosiomis savaitėmis suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Kuleba: jei pritrūksime ginklų, kovosime su kastuvais
08:03 Atnaujinta 09:30
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėjo, kad „laikas baigiasi“, kad JAV Kongresas priimtų naują finansavimo susitarimą, kuriuo būtų padidinta karinė pagalba Ukrainai, ir pridūrė, kad net jei pritrūks ginklų, ukrainiečiai „kovos su kastuvais“.
D.Kuleba interviu JAV kanalui „ABC News“ sakė, kad daugiau pinigų Ukrainai potencialiai padėtų išvengti tiesioginės NATO ir Rusijos konfrontacijos, kurioje JAV kariai būtų priversti įsikišti.
„Kad ir kiek kainuotų parama Ukrainai dabar, bet jei Ukraina pralaimės, netvarkos pasaulyje taisymo kaina bus daug, daug didesnė. Jei Vakarai nesugeba sustabdyti Rusijos Ukrainoje, ką dar jie gali sustabdyti kitose pasaulio dalyse? Net jei mums pritrūks ginklų, kovosime su kastuvais, nes ant kortos pastatyta šios tautos egzistencija“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Ukrainai vieną dieną gali tekti derėtis su Rusija, D.Kuleba atmetė bet kokias derybas su Vladimiro Putino režimu, kol Ukrainos padėtis mūšio lauke nebus daug stipresnė.
Jis pripažino, kad Rusijos kariuomenė „išmoko pamokas“ ir dabar yra „daug geriau prisitaikiusi prie šio karo“, tačiau prognozavo, kad šiais metais Rusija patirs „daugiau pralaimėjimų“.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariai ėmė labiau pasitikėti savimi mūšio lauke ir užėmė nedidelius teritorijos plotus rytų Ukrainoje aplink Avdijivkos miestą.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad šie „minimalūs“ Rusijos laimėjimai buvo pasiekti „itin didele kaina“, ir atmetė mintį, kad Rusija dabar turi pranašumą mūšio lauke.
„Prezidentas V.Putinas turėtų paaiškinti savo žmonėms, kodėl visa tai vyksta“.
D.Kuleba taip pat nurodė, kad Kyjivas turi tikslą parodyti, jog karas Ukrainoje daro neigiamą poveikį Rusijai.
„Manau, kad naudinga retkarčiais priversti juos suprasti, kad realybė už jų televizorių ekranų yra kitokia ir gali būti daug, daug blogesnė už jų propagandą.“
Rusijos Voronežo mieste griaudi sprogimai ir įvesta nepaprastoji padėtis
07:56 Atnaujinta 08:22
Sausio 16 d. naktį Rusijos Voronežo mieste po virtinės sprogimų ir valdžios institucijų pareiškimų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.
Pranešimuose pažymima, kad „po Ukrainos bepiločių orlaivių atakos Voroneže įvesta nepaprastoji padėtis“.
Po 4 val. ryto Voronežo gyventojai pranešė apie daugiau sprogimų.
Vietos gyventojai teigė, kad virš miesto centro, taip pat dviejuose kvartaluose, jie girdėjo sprogimus ir blyksnius danguje. Padaryta žalos, išdaužyti langai.
Telegram kanalas „Baza“ rašo, kad sprogimus girdėjo Pietvakarių rajono ir Šilovojės gyventojai. Preliminariais duomenimis, buvo apgadintas gyvenamasis daugiabutis namas.
BBC Rusijos tarnyba praneša, kad įvyko „apie 10 sprogimų“.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį virš Voronežo srities esą buvo numušti penki dronai, o dar trys buvo perimti.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas informavo, kad numušto drono nuolaužos pataikė į vieną iš gyvenamojo namo butų, o keliuose kituose pastatuose buvo išdaužyti stiklai, o miesto meras Vadimas Ksteninas paskelbė, kad Voroneže įvesta nepaprastoji padėtis „siekiant operatyviai priimti sprendimus“.
