Svarbiausios naujienos
- CNN: karas Ukrainoje truks 2–5 metus, tačiau be JAV paramos – perspektyvos menkos.
- Ukrainos žvalgyba apie ataką prieš naftos saugyklą Brianske: „Geras griausmas. Geras smūgis“.
- „Financial Times“: vasarą Rusija gali pradėti didelį puolimą, grėsmė kyla keturiems regionams.
- Britų žvalgyba: Rusija tyliai pripažino orlaivio A-50 likvidavimą.
- „Bild“: dronų atakos prieš Maskvą ir Sankt Peterburgą gali nuteikti rusus prieš V.Putiną.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
CNN: karas Ukrainoje truks 2–5 metus, tačiau be JAV paramos – perspektyvos menkos
17:15
Karas Ukrainoje truks mažiausiai dvejus metus, net jei po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose Jungtinės Valstijos visiškai nustos remti Kijevą, rašo žiniasklaidos grupė CNN, remdamasi JAV žvalgybos duomenimis ir amerikiečių politikų įžvalgomis.
Anksčiau buvęs prezidentas D.Trumpas jau buvo pareiškęs, kad sustabdys karą Ukrainoje pirmąją savo grįžimo į Baltuosius rūmus dieną. Demokratų partijos atstovas Mike'as Quigley'is CNN sakė, kad tai galima suprasti kaip D.Trumpo planus leisti Vladimrui Putinui išlaikyti jau užgrobtą teritoriją. Tačiau mažai kas tiki, kad tokios D.Trumpo idėjos iš tiesų sustabdys karą.
„Nepriklausomai nuo to, kas šiais metais nutiks Amerikos politikoje, JAV ir Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusijos karas Ukrainoje greičiausiai tęsis daug ilgiau“, – nuroma straipsnyje.
Karo trukmės vertinimai skiriasi, tačiau dauguma ekspertų mano, kad karas truks dar mažiausiai dvejus metus. Privačiai kai kurie JAV ir Vakarų pareigūnai teigia, kad kovos gali trukti dar penkerius metus.
Neįvardinti pareigūnai CNN žurnalistams tvirtino, kad tolesnei kovai būtina nuolatinė Vakarų parama Ukrainai. Nors JAV žvalgybos pareigūnai nemano, kad paramos sumažinimas artimiausiu metu turės didelės įtakos Ukrainos mūšio laukui, tačiau ilguoju laikotarpiu pagalbos iš Vašingtono nebuvimas gali leisti Maskvai atnaujinti puolimą didinant savo ginklų gamybą ir pasinaudojant Irano ir Šiaurės Korėjos parama.
Tikimasi, kad Ukraina šiuos metus praleis stiprindama savo gynybos pramonės bazę ir atkurdama savo pajėgas, laukdama dar didesnių kovų 2025 m., nurodė vienas CNN pašnekovas.
„Štai kodėl tolesnė Vakarų parama yra tokia svarbi, nes tai, kas nutiks kitais metais, lems, kaip klostysis 2025 m. ir galbūt vėliau“, – sakė jis.
Europoje dislokuotas JAV kariuomenės pareigūnas žurnalistams teigė, kad Ukraina vėl bandyti prasiveržti į Melitopolį galės ne anksčiau kaip po dvejų metų. Bendrai JAV ir Vakarų pareigūnai nurodė, kad nė vienai pusei šiais metais nepavyks padaryti didesnio proveržio.
Abi pusės yra „per daug išsekusios karių ir įrangos požiūriu, kad 2024 m. būtų galima tikėtis reikšmingų žingsnių“, pažymėjo vienas šaltinis.
Tuo tarpu amerikiečių leidinys „Financial Times“ penktadienį paskelbė, kad 2024 m. Ukrainai bus strateginės gynybos metai be jokių bandymų vykdyti didelį puolimą. Manoma, kad ukrainiečių užduotis bus palaikyti gynybines linijas ir vykdyti tolimojo nuotolio oro smūgius.
Teoriškai tai leis Ukrainai šiais metais „sukaupti savo pajėgas“, kad 2025 m. galėtų bandyti pradėti kontrpuolimą, turintį daugiau šansų.
Sevastopolyje kol kas neaiškiomis aplinkybėmis nuskendo Rusijos korvetė
22:53
Proukrainietiškos organizacijos „Ateš“ partizanai pranešė, kad per žvalgybą Sevastopolyje aptiko nuskendusį pasienio patrulinį laivą, pastatytą pagal projektą 205P „Tarantul“. Laivas yra prie įlankos „Grafskaja“ krantinės. Anksčiau šį laivą 2014 m. rusų okupantai tiesiog pavogė iš Ukrainos per Krymo užgrobimą.
Sevastopolyje „Tarantul“ tipo korvetė galėjo nuskęsti 2023 m. gruodžio pabaigoje. Tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ patikrino palydovines nuotraukas ir patvirtino informaciją apie nuskendusį laivą.
„Atsižvelgiant į palydovinių vaizdų ir „InformNapalm“ HUMINT šaltinių Sevastopolyje duomenų lyginamąją analizę, laivas greičiausiai nuskendo gruodžio 29–30 d.“, – sakoma pranešime.
Gruodžio 29 d. socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie sprogimus Sevastopolyje, tačiau jokių oficialių komentarų okupantai nepateikė. Tuo pat metu vietos gyventojai pranešė, kad sprogimai Sevastopolio centre buvo „tokios jėgos, kad drebėjo langų stiklai“.
„Taigi, gruodžio 29–30 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikriausiai įvykdė sėkmingą puolimą Sevastopolio akvatorijoje“, – nurodė ekspertai.
ES teigia, kad iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti 1,3 mln. sviedinių
20:48
Aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti bent 1,3 mln. sviedinių, blokui stengiantis apginkluoti Ukrainą ir papildyti savo atsargas.
Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas teigė, kad prioritetas yra užtikrinti, jog dauguma Europos įmonių pagamintų sviedinių keliautų į Ukrainą, kuri jau beveik dvejus metus kovoja su Rusijos invazija.
„Dabar yra lemiamas momentas mūsų kolektyviniam saugumui Europoje, todėl Rusijai tęsiant agresiją prieš kaimyninę šalį Europa privalo ir toliau visomis priemonėmis remti Ukrainą“, – žurnalistams sakė Taline viešintis Th.Bretonas.
Kalbėdamas kartu su ministre pirmininke Kaja Kallas jis taip pat sakė, kad ES iki kovo arba balandžio pasieks savo tikslą – kasmet pagaminti vieną milijoną šaudmenų.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ES numatė naujų sankcijų Rusijai
19:23
Briuselis kitą mėnesį, minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ketina įvesti naujų sankcijų Rusijai, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos pareigūnas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo karą prieš kaimyninę šalį, ES Rusijai jau pritaikė 12 precedento neturinčių sankcijų.
Europos diplomatai pripažįsta, kad darosi vis sunkiau susitarti dėl tolesnių Rusijos ekonomikos sektorių, į kuriuos būtų galima nusitaikyti siekiant ištuštinti Maskvos karinį fondą.
Tačiau Briuselis nori ir toliau daryti spaudimą, kad parodytų Kremliui ir Kyjivui, jog dėmesys karui nesumažėjo.
Pareigūnas sakė, kad ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis „labai nori, kad antrąsias Rusijos agresijos karo metines paminėtume įvedę sankcijų paketą, iš esmės skirtą žmonėms ir subjektams“.
„Dirbame šiuo klausimu ir tikimės, kad galėsime jį įgyvendinti“, – sakė pareigūnas.
ES priklausančios Baltijos šalys ir Lenkija, vienos iš griežčiausiai nusiteikusių Rusijos atžvilgiu, kartoja raginimus taikyti sankcijas Maskvos branduoliniam sektoriui ir suskystintų gamtinių dujų eksportui.
Tačiau kitos ES valstybės iki šiol šiuos reikalavimus atmetė.
Diskusijos dėl naujų sankcijų vyksta tuo metu, kai ES stengiasi įtikinti Vengriją, artimiausią Rusijos sąjungininkę bloke, per vasario 1 dieną vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai.
ES taip pat diskutuoja dėl galimo naujo ginklų tiekimo Kyjivui fondo.
Tačiau kol kas nėra sutarimo dėl to, kaip pakeisti esamą fondą, iš kurio valstybėms narėms grąžinamos lėšos už Ukrainai atsiųstus ginklus.
Daugiau kaip tūkstantis žmonių susirinko į protestą Baškirijoje dėl aktyvisto įkalinimo
18:45
Daugiau nei tūkstantis žmonių penktadienį Rusijos Baškirijos regione tęsė protestus, kuriuos išprovokavo populiariam vietos aktyvistui paskirta įkalinimo bausmė.
Šie protestai – tai naujas iššūkis Kremliui.
Žmonės, susirinkę regiono sostinėje Ufoje esančioje aikštėje, šoko ir dainavo liaudies dainas. Iš pradžių policija nesikišo, bet vėliau sulaikė apie 10 protestuotojų, dėl stingdančio šalčio išretėjus miniai, pranešė nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Viorstka“ ir „SOTAvision“.
Protestuotojai, šaukdami „Gėda!“, bandė užblokuoti policijos autobusą, vežusį sulaikytuosius.
Ufoje, esančioje maždaug už 1 150 km į rytus nuo Maskvos, gyvena 1,1 mln. žmonių.
Demonstracija surengta po trečiadienį įvykusių susirėmimų su policija Baimake. Šimtai protestuotojų šiame miestelyje išėjo į gatves norėdami parodyti paramą aktyvistui Failiui Alsynovui, kovojančiam už baškirų kalbos apsaugą ir trečiadienį nuteistam ketverius metus kalėti dėl kaltinimo kursčius neapykantą. Policija Baimake panaudojo lazdas, ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas, kad išvaikytų protestuotojus, skandavusius „Laisvė!“, „Gėda!“ ir reikalavusius nušalinti Baškirijos respublikos lyderį.
Teismas mažiausiai 17 žmonių, kaltinamų dalyvavimu šiuose susirėmimuose, skyrė nuo 10 iki 13 parų už grotų.
Tiurkų etninė grupė baškirai, kurių dauguma yra musulmonai, sudaro maždaug trečdalį iš 4 mln. regiono gyventojų.
Protestai Baškirijoje yra vienos didžiausių demonstracijų Rusijoje nuo to laiko, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą ir suintensyvino susidorojimą su opozicija Kremliui.
Paklaustas, ar Kremlius nerimauja dėl protestų Baškirijoje, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neteikė jiems didelės reikšmės.
„Nesutikčiau su formuluotėmis „masinės riaušės“ ir „masinės demonstracijos“. Jokių masinių riaušių ir masinių demonstracijų ten nėra“, – per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė D. Peskovas, nors vyriausioji šalies kriminalinių tyrimų agentūra pradėjo susirėmimų tyrimą dėl kaltinimų masinių riaušių kurstymu.
Įtampa Baškirijoje kilo V. Putinui rengiantis kovą vyksiantiems prezidento rinkimams, kuriuose jis sieks dar vienos šešerių metų kadencijos.
Etniniai rusai Baškirijoje sudaro apie 38 proc., etniniai totoriai – apie 24 proc. gyventojų, taip pat yra keletas mažesnių etninių grupių.
Kremliaus paskirtas vietos gubernatorius Radijus Chabirovas pasmerkė protestus ir teigė, kad juos išprovokavo grupė išdavikų. Kai kurie iš jų esą gyvena užsienyje ir ragina regioną atsiskirti nuo Rusijos.
Baškirija, Totorija ir kiti regionai, kuriuose gyvena daug vietinių etninių grupių atstovų, sovietmečiu turėjo didesnę autonomiją nei kitos provincijos. 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai jie įgijo dar daugiau teisių, o tai pakurstė baimę, kad federalinė valdžia galėtų susilpnėti ir kad šalis galiausiai gali suskilti etniniu pagrindu.
V. Putinas, kuris šio amžiaus pradžioje vadovavo antrajam karui Rusijos Čečėnijos regione separatistų siekiams užgniaužti, metodiškai mažino Rusijos regionų savarankiškumo laipsnį, kad sustiprintų Kremliaus valdžią. Jis ne kartą kaltino Vakarus bandant kurstyti neramumus Rusijoje.
F. Alsynovas yra žymus vietos aplinkosaugos aktyvistas ir baškirų kalbos bei kultūros gynėjas. Jis taip pat vadovavo protestams prieš klinčių ir aukso gavybą regione. Jo vadovaujamas judėjimas „Baškort“ 2020 metais buvo uždraustas kaip ekstremistinė organizacija.
Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl frazės, kuri dažnai vartojama norint menkinamai apibūdinti kitų etninių grupių atstovus. F. Alsynovas šią frazę esą pasakė per demonstraciją 2023 metų balandį, tačiau jis pats kaltinimą neigia ir sako, kad jo žodžiai buvo neteisingai išversti iš baškirų kalbos.
Pernai šiam aktyvistui buvo skirta bauda už internete paskelbtą kritiką Maskvos puolimui Ukrainoje, tvirtinant, kad jis neatitinka Baškirijos interesų.
Kaip praneša vietos žiniasklaida, F. Alsynovas Rusijos vykdytą mobilizaciją pavadino baškirų genocidu ir sakė, kad Maskvos puolimas „nėra mūsų karas“.
Daug nepriklausomų analizių rodo, kad į kariuomenę pašaukiama ir žūsta neproporcingai daug Rusijos etninių mažumų atstovų, įskaitant žmones iš Baškirijos.
2020 metais V. Putino iniciatyva buvo priimta konstitucijos pataisa, dėl kurios jam leidžiama siekti dar vienos kadencijos valstybės vadovo poste. Beveik neabejojama, kad V. Putinas, valdžioje esantis jau 24 metus, šiemet bus perrinktas, ypač dėl to, kad žymiausi jo kritikai, galėję mesti jam iššūkį rinkimuose, buvo priversti pasitraukti į užsienį arba sėdi kalėjime.
Rusija iškvietė Prancūzijos ambasadorių dėl esą didėjančio įsitraukimo į karą Ukrainoje
18:20
Rusija penktadienį iškvietė Paryžiaus ambasadorių Maskvoje ir pateikė oficialų skundą dėl tariamai didėjančio Prancūzijos įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje.
Toks žingsnis žengtas kelios dienos po Maskvos pareiškimo – nepateikiant įrodymų – kad per rusų smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive žuvo prancūzų samdinių grupė.
„Sausio 19 dieną Prancūzijos ambasadorius Pierre'as Levy buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją ir jam buvo pateikti įrodymai, kad Paryžius vis labiau įsitraukia į konfliktą dėl Ukrainos“, – skelbiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Maskva teigė, kad per antradienio smūgį Charkive, kurį rusų pajėgos apšaudo nuo 2022-ųjų vasario, žuvo dešimtys kovotojų.
Kyjivas sakė, kad per tą ataką buvo sužeista keliolika civilių ir kad buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paneigė, kad šalies samdinių yra Ukrainoje. Atstovas Maskvos pareiškimą pavadino dar viena negrabia rusų manipuliacija.
Prancūzija yra viena tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasario 24 dieną. Prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę paskelbė, kad Paryžius siunčia Ukrainai dešimtis tolimojo nuotolio raketų.
Baltijos šalys pasienyje su Rusija ir Baltarusija sutarė kurti bendrą gynybos liniją
17:41
Baltijos šalys penktadienį pasirašė susitarimą siekiant valstybių pasienyje su Rusija ir Baltarusija sukurti bendrą gynybos liniją, susidedančią iš galimo priešo stabdymui skirtų kontrmobilumo priemonių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Šia iniciatyva siekiame, kad visose trijose Baltijos šalyse, kurios yra vienos iš labiausiai paveikių Rusijos grėsmei, būtų sukurta efektyvi kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną“, – Krašto apsaugos pranešime cituojamas A.Anušauskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
CNN: karas Ukrainoje truks 2–5 metus, tačiau be JAV paramos – perspektyvos menkos
17:15
Karas Ukrainoje truks mažiausiai dvejus metus, net jei po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose Jungtinės Valstijos visiškai nustos remti Kijevą, rašo žiniasklaidos grupė CNN, remdamasi JAV žvalgybos duomenimis ir amerikiečių politikų įžvalgomis.
Anksčiau buvęs prezidentas D.Trumpas jau buvo pareiškęs, kad sustabdys karą Ukrainoje pirmąją savo grįžimo į Baltuosius rūmus dieną. Demokratų partijos atstovas Mike'as Quigley'is CNN sakė, kad tai galima suprasti kaip D.Trumpo planus leisti Vladimrui Putinui išlaikyti jau užgrobtą teritoriją. Tačiau mažai kas tiki, kad tokios D.Trumpo idėjos iš tiesų sustabdys karą.
„Nepriklausomai nuo to, kas šiais metais nutiks Amerikos politikoje, JAV ir Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusijos karas Ukrainoje greičiausiai tęsis daug ilgiau“, – nuroma straipsnyje.
Karo trukmės vertinimai skiriasi, tačiau dauguma ekspertų mano, kad karas truks dar mažiausiai dvejus metus. Privačiai kai kurie JAV ir Vakarų pareigūnai teigia, kad kovos gali trukti dar penkerius metus.
Neįvardinti pareigūnai CNN žurnalistams tvirtino, kad tolesnei kovai būtina nuolatinė Vakarų parama Ukrainai. Nors JAV žvalgybos pareigūnai nemano, kad paramos sumažinimas artimiausiu metu turės didelės įtakos Ukrainos mūšio laukui, tačiau ilguoju laikotarpiu pagalbos iš Vašingtono nebuvimas gali leisti Maskvai atnaujinti puolimą didinant savo ginklų gamybą ir pasinaudojant Irano ir Šiaurės Korėjos parama.
Tikimasi, kad Ukraina šiuos metus praleis stiprindama savo gynybos pramonės bazę ir atkurdama savo pajėgas, laukdama dar didesnių kovų 2025 m., nurodė vienas CNN pašnekovas.
„Štai kodėl tolesnė Vakarų parama yra tokia svarbi, nes tai, kas nutiks kitais metais, lems, kaip klostysis 2025 m. ir galbūt vėliau“, – sakė jis.
Europoje dislokuotas JAV kariuomenės pareigūnas žurnalistams teigė, kad Ukraina vėl bandyti prasiveržti į Melitopolį galės ne anksčiau kaip po dvejų metų. Bendrai JAV ir Vakarų pareigūnai nurodė, kad nė vienai pusei šiais metais nepavyks padaryti didesnio proveržio.
Abi pusės yra „per daug išsekusios karių ir įrangos požiūriu, kad 2024 m. būtų galima tikėtis reikšmingų žingsnių“, pažymėjo vienas šaltinis.
Tuo tarpu amerikiečių leidinys „Financial Times“ penktadienį paskelbė, kad 2024 m. Ukrainai bus strateginės gynybos metai be jokių bandymų vykdyti didelį puolimą. Manoma, kad ukrainiečių užduotis bus palaikyti gynybines linijas ir vykdyti tolimojo nuotolio oro smūgius.
Teoriškai tai leis Ukrainai šiais metais „sukaupti savo pajėgas“, kad 2025 m. galėtų bandyti pradėti kontrpuolimą, turintį daugiau šansų.
Estija grąžins sulaikytas archeologines vertybes, pavogtas iš Ukrainos
17:07
Iš rytinių ir pietinių Ukrainos regionų pavogtos archeologinės vertybės, kurios buvo sulaikytos Estijos Luhamos sienos perėjimo punkte, antradienį per ceremoniją Estijos istorijos muziejuje bus sugrąžintos Ukrainai.
Vertybes estų kultūros ministrė Heidy Purga oficialiai perduos Ukrainos ambasadoriui Maksymui Kononenkai. Renginiu taip pat bus atidaryta atgautų daiktų paroda „Pavogti lobiai. Auksas iš Ukrainos“, veiksianti sausio 24–28 dienomis.
2018 metais muitininkai Luhamos punkte viename iš Rusijos į Estiją važiavusiame sunkvežimyje aptiko 274 archeologinę reikšmę turinčių daiktų kolekciją. Tarp šių vertybių yra senovinių monetų, aukso ir sidabro dirbinių.
Po įvertinimo ir užkonservavimo buvo patvirtinta, kad tai reti objektai, nelegaliai iškasti Ukrainos teritorijoje. Buvo pradėtas kriminalinis tyrimas, o dabar Estija yra pasirengusi sugrąžinti šiuos daiktus Ukrainai pagal UNESCO 1970 metų konvenciją.
Rusija smogė gyvenamiesiems namams Chersone
17:06
Chersone per Rusijos apšaudymą žuvo vietos gyventoja ir buvo sužeistas 16-metis berniukas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Rusai atakavo gyvenamuosius namus Chersono Dniprovskio rajone. Dėl apšaudymo savo bute žuvo 50 metų moteris. Reiškiu užuojautą žuvusiosios šeimai ir draugams... Šešiolikmetis berniukas taip pat buvo sužeistas nuolaužos. Jis buvo paguldytas į ligoninę, kur yra gydomas“, – nurodė pareigūnas.
Pasak Chersono miesto karinės administracijos vadovo Romano Mročko, regiono centrą Rusijos pajėgos apšaudė iš laikinai okupuoto kairiojo kranto. Apšaudymas apgadino keturių aukštų pastatą.
Be to, Chersono priemiestyje rusai iš drono numetė sprogmenų ant komunalinių paslaugų bendrovės „Cherson Vodokanal“ avarinio ekipažo. Per išpuolį buvo apgadintas komunalinės įmonės avarinio remonto automobilis. Pirminiais duomenimis, darbuotojai nenukentėjo.
Anksčiau pranešta, kad ketvirtadienį rusai panaudojo dvylika bepiločių orlaivių ir keturis kartus padidino kitų modifikacijų bepiločių orlaivių apšaudymų intensyvumą.
Karybos ekspertas: A.Lukašenka nebijo NATO puolimo, nes žino, kad jo nebus
16:17
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje apžvalgoje atkreipė dėmesį į naująją Baltarusijos karinę doktriną, apie kurią pranešta šią savaitę.
Ekspertas pastebėjo, kad visų dėmesį patraukė teiginys apie tai, kad doktrinoje aprašytas Baltarusijos teritorijoje dislokuoto Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas.
„Visi puikiai suprantame, kad Kremlius branduolinį ginklą naudos taip, kaip nori ir kada nori, ir Aliaksandrui Lukašenkai neleis net rankų palaikyti ant savo branduolinio mopedo vairo“, – rašė E.Papečkys.
Tačiau, jo nuomone, iš šios doktrinos kur kas įdomesnis kitas aspektas: dalis, skirta santykiams su sąjunginingais apibrėžti. Baltarusijos gynybos ministras leitenantas Viktoras Chreninas minėjo Kazachstaną.
„Priminsiu, kad 2021 m. kilus neramumams šioje valstybėje, į ją buvo įvestas nedidelis karinis Rusijos ir kelių kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių narių kontingentas.
Doktrinoje visa tai turi būti aprašyta. Tuo labiau, kad Baltarusija su Rusija yra sudariusi Sąjunginės valstybės sutartį, ir jų tarpusavio santykiai ir karinė parama viena kitai nėra konkrečiai apibrėžta. Kaip caras sumanys, taip ir bus.“
E.Papečkys tvirtino, kad iš tikrųjų A.Lukašenka bijo ne grėsmių iš išorės, o šalies viduje.
„A.Lukašenka visiškai nebijo NATO puolimo, nes žino, kad jo nebus. Jam didžiausią nerimą kelia opozicija, galimi vidiniai neramumai. Praeitą kartą jis apsiėjo be tiesioginio Rusijos įsikišimo. Bet jeigu prireiktų, A.Lukašenka visų pirma ir norėtų pajėgų, kurios išmuštų protestuojančius žmones gatvėse.“
Tačiau, atkreipė dėmesį karybos ekspertas, Baltarusijos autoritarinis vadovas pagrįstai bijo, kad Rusija gali prisidengti „pagalbos“ teikimu ir nuversti jį patį, bei pakeisti kokiu nors vietiniu veikėju, mažiau suktu, mažiau patyrusiu ir nuolankesniu Kremliui.
„Labai įdomu, kaip jiems visa tai pavyks aprašyti doktrinoje, ir kokius saugiklius nuo rusų pabandys į ją sudėti. Nors jokie susitarimai ir popieriniai saugikliai Kremliui negalioja“, – reziumavo E.Papečkys.
Ukrainos žvalgyba apie ataką prieš naftos saugyklą Brianske: „Geras griausmas. Geras smūgis“
16:08
Išpuolis prieš naftos saugyklą netoli Briansko ir parako gamyklą netoli Tambovo padarė žalos Rusijai, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė ataką pakomentavęs Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
„Geras griausmas. Geras smūgis. Tokie įvykiai reguliariai vyksta kariniuose objektuose valstybės agresorės teritorijoje. Akivaizdu, kad, kai kalbama apie naftos saugyklą, susijusią su degalų ir tepalų tiekimu ir ne tik, tai apsunkina okupantų logistiką. Tai trikdo tiekimo grafikus ir aprūpinimo grafikus. Atitinkamai mūsų gynėjams tai suteikia papildomų galimybių, laiko rezervą ir padidina manevro erdvę“, – paaiškino jis.
A.Jusovas taip pat komentavo Rusijos teiginius, kad ukrainiečių bepiločiai orlaiviai gali nuskristi iki 900 kilometrų atstumą.
„Negalime to nei patvirtinti, nei paneigti. Tačiau Ukrainos dronai gali įveikti dar didesnius atstumus. Jei kalbame apie Rusijos visuomenės reakciją, visi klausimai nukreipti į Vladimirą Putiną, Sergejų Šoigu, Valerijų Gerasimovą, į tuos, kurie tęsia genocidinį karą prieš Ukrainą“, – teigė Ukrainos žvalgybos atstovas.
Praėjusią naktį Klincų mieste, Briansko srityje, naftos saugykloje kilo didžiulis gaisras. Pasak naujienų agentūros „RBC-Ukraine" šaltinio specialiosiose tarnybose, tai buvo sėkmingos Ukrainos karinės žvalgybos operacijos rezultatas.
Kiek stabilus Kremliaus režimas? Paaiškina Linas Kojala
15:46
Kremliaus režimas kol kas nerodo eižėjimo ženklų, tačiau istorija rodo, kad tokios struktūros nėra stabilios, o permainos gali įvykti greitai ir netikėtai, sako Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Tai politologas kalbėjo Rusijos centriniame Baškirijos regione tęsiantis masiniams protestams dėl vietos aktyvisto nuteisimo.
Šis vaizdo įrašas – iškarpa iš laidos „Kas naujo fronte“. Visą laidą galite žiūrėti čia: Kas naujo fronte: sėkmingi Ukrainos smūgiai Azovo jūroje, nauja Vakarų parama ir JAV atakos Jemene
Rusija siekia 28 metams įkalinti dėl Rusijos tinklaraštininko žūties įtariamą moterį
14:41
Rusijos prokurorai penktadienį paprašė skirti 28 metų laisvės atėmimo bausmę Darjai Trepovai, kuri kaltinama dėl rusų karo tinklaraštininko Vladleno Tatarskio žūties per sprogimą vienoje Sankt Peterburgo kavinėje praėjusių metų balandį.
„Prokuroras prašo teismo pripažinti D.Trepovą kalta ir skirti 28 metų laisvės atėmimo bausmę“, – sakoma Sankt Peterburgo teismų spaudos tarnybos pranešime.
„Financial Times“: vasarą Rusija gali pradėti didelį puolimą, grėsmė kyla keturiems regionams
14:39
Šią vasarą Rusija gali planuoti naują didelio masto puolimą, skelbia amerikiečių leidinys „Financial Times“, remdamasis neįvardytais Ukrainos saugumo pareigūnais, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Pareigūnai daro prielaidą, kad naujojo puolimo tikslas bus užimti likusias Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių teritorijas, kurias Maskva bandė aneksuoti 2022 m. rudenį. Tikėtina, kad Rusija taip pat neatmeta galimybės užimti Charkivą arba Kyjivą.
Neseniai išslaptintame Jungtinių Valstijų žvalgybos vertinime teigiama, kad prezidento Vladimiro Putino tikslas užvaldyti Ukrainą ir pajungti žmones nesikeičia.
„Tai paaiškina, kodėl Rusija tęsė puolamąsias operacijas Rytų Ukrainoje keliose vietovėse, ypač Avdijivkos apylinkėse, taip pat Lymano ir Kupjansko šiaurės rytuose link“, – rašoma dokumente, kurį cituoja „Financial Times“.
Artilerijos sviedinių ir raketų tiekimas iš Šiaurės Korėjos, taip pat suintensyvėjusi ginklų ir šaudmenų gamyba naudojant Kinijos mikroschemas leido Rusijai atsidurti geresnėje padėtyje, nei ji buvo po Bachmuto mūšio, atkreipė dėmesį pareigūnai.
„Akivaizdu, kad abiem pusėms sunku dislokuoti, apmokyti ir išlaikyti savo ginkluotąsias pajėgas. Nė viena iš jų nesugeba sukurti ir panaudoti skaitinio pranašumo“, – įvertino Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto mokslininkas Mykola Beleskovas.
„Tauridės" operatyvinės ir strateginės grupuotės vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis nurodė, kad Rusijos kariuomenė šiame rajone padidino kovinių lėktuvų aktyvumą ir šturmo bei puolimo operacijų skaičių.
Tuo tarpu Pietų gynybos pajėgų Jungtinis koordinacinis spaudos centras pažymėjo, kad Rusijos pajėgos vykdo „beprasmiškus puolimus“ kairiajame Chersono srities krante, prarasdami žmones ir techniką.
Rusija į Bachmuto sritį pasiuntė 80 tūkst. karių: ekspertai paaiškino, koks yra jos tikslas
14:30
Rusija į Bachmuto sritį dislokavo 80 tūkst. karių. Mažai tikėtina, kad rusai su visa šia kariuomene pultų Chasiv Jarą, tačiau tai gali būti pasirengimas pulti Slovjanską ir Kramatorską iš trijų krypčių vienu metu, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ nurodė karybos ekspertai.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai, karybos žinovas Vladyslavas Selezniovas pažymėjo, kad Rusijos pajėgos galimai kaupia resursus, kad ateityje galėtų pulti Slovjanską ir Kramatorską iš trijų krypčių vienu metu: Chasiv Jaro, Lymano ir Vuhledaro.
„Sunku pasakyti, ar jie turės pakankamai išteklių, tačiau pastarosiomis dienomis smūgiai iš oro gerokai suintensyvėjo. Jei rusai turės lemiamą pranašumą, situacija gali kardinaliai pasikeisti. Vis dėlto į pietus ir į šiaurę nuo Bachmuto daroma pažanga. Tai reiškia, kad esame priversti trauktis iš pozicijų, kurias laikėme vasaros kampanijos metu. Manau, kad pagrindinė priežastis – artilerijos sviedinių trūkumas, nes rusai per dieną paleidžia iki 10 tūkst. sviedinių palei visą fronto liniją, o mes atsakome tik 2 tūkst., taigi apie paritetą nekalbame“, – nurodė jis.
Ekspertai taip pat neatmeta puolimo prieš Chasiv Jarą galimybės. Tačiau karybos ekspertas Oleksandras Musienko abejoja, kad Rusijos pajėgos užpuls miestą su visa 80 tūkst. grupuote.
„Mano nuomone, didžiausios pastangos bus dedamos Avdijivkos, Marjinkos ir Lymano-Kupjansko kryptimis. Netgi statistika rodo, kad jos pirmauja pagal atakų ir kovinių veiksmų skaičių. Bachmuto ruožas bus puolamas, bet tikrai ne visomis pajėgomis“, – aiškino jis.
26-osios artilerijos brigados atstovas spaudai Olehas Kalašnikovas neseniai pranešė, kad spaudimas Bachmuto kryptimi padidėjo. Tačiau, pasak jo, rusai daugiausia puola pėstininkais, o ne technika.
„Pagrindinis jų rajonas yra Chasiv Jaras, ir jie toliau tęs spaudimą. Tai patvirtina faktas, kad jie sustiprino savo grupuotę. Šiandien ją sudaro maždaug 80 tūkst. karių. Jie čia perkėlė savo „savanorių“ šturmo korpuso pajėgas. Galime sakyti, kad jie bandys mus nustumti“, – kalbėjo brigados atstovas.
Bachmuto sektoriuje rusai puola šiauriniu flangu – Veselės, Spirnės ir Chromovės rajone. Poziciniai mūšiai vyksta prie Hryhorivkos, Bohdanivkos ir Ivanivskės, o pietiniame flange – prie Kliščijivkos ir Andrijivkos, nurodė ekspertai.
Ukraina: Vakarų šalys turi sustabdyti ginklų dalių tiekimą Rusijai
13:53
Ukraina penktadienį paragino Vakarų šalis imtis ryžtingų veiksmų, siekiant pažaboti Rusijos ginklų gamybą ir nutraukti pagrindinių dalių tiekimą Maskvai.
„Vakarų šalys turi rimtai imtis priemonių, kad Rusija nebeturėtų galimybės gaminti ginklus. Kai kuriais duomenimis, iki 95 proc. užsienyje pagamintų svarbiausių komponentų, rastų Ukrainoje sunaikintuose Rusijos ginkluose, yra iš Vakarų šalių“, – socialiniame tinkle teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Atsargos pulkininkas G.Ažubalis: Ukraina įviliojo rusų lėktuvus į spąstus
13:45
Ukrainiečių karinės oro pajėgos šią savaitę virš Azovo jūros sunaikino du rusų karinius lėktuvus – tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą A-50 ir oro valdymo centrą Il-22.
Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis 15min laidoje „Kas naujo fronte“ paaiškino, kaip ukrainiečiai įviliojo rusus į pinkles, kad numuštų orlaivius oro gynybos sistemomis.
Visą išsamią laidą su G.Ažubalio ir politologo Lino Kojalos komentarais galite žiūrėti čia: Kas naujo fronte: sėkmingi Ukrainos smūgiai Azovo jūroje, nauja Vakarų parama ir JAV atakos Jemene
Britų žvalgyba: Rusija tyliai pripažino orlaivio A-50 likvidavimą
12:38
Rusija paleido naują tolimojo radiolokacinio aptikimo ir kontrolės orlaivį A-50, kuris pakeis numuštąjį. Tačiau jis skrenda daug toliau nuo fronto linijos, o tai patvirtina Ukrainos sėkmę, naujoje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Anksčiau pranešta, kad sausio 14 d. Rusijos lėktuvas A-50 beveik neabejotinai sprogo ir vėliau nukrito į Azovo jūrą.
Šis orlaivis yra pagrindinė Rusijos operacijų virš Ukrainos priemonė, užtikrinanti ankstyvą perspėjimą apie oro grėsmes, taip pat atliekanti vadovavimo ir kontrolės funkcijas.
Pasak britų žvalgybos, sausio 17 d. Rusijos karinės oro pajėgos akivaizdžiai pradėjo eksploatuoti dar vieną A-50, šį kartą virš sausumos Rusijos Krasnodaro krašte, esančiame toliau į rytus nuo Ukrainos.
„Tokia veikla rodo, kad sumažėjo orlaivio rizikos apetitas ir bandoma išsaugoti likusį A-50 jo bendro efektyvumo virš Ukrainos sąskaita“, – sakoma pranešime.
Nepaisant to, kad oficialios Rusijos pozicijos dėl A-50 praradimo nėra, šis ėjimas greičiausiai "rodo, kad Rusija tyliai pripažįsta sėkmingą ukrainiečių vykdytą operaciją prieš brangų orlaivį“, pažymėjo Gynybos ministerija.
Sausio 14 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos virš Azovo jūros numušė rusų lėktuvą A-50 ir orlaivį Il-22.
Pietų karinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk sakė, kad numušus radarų aptikimo lėktuvą A-50 ir Rusijos Il-22 oro pajėgų vadavietę gali būti atidėti būsimi raketų smūgiai.
Tačiau Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas įvertino, kad Rusijos orlaivių A-50 ir Il-22 numušimas greičiausiai neturės rimtos įtakos Rusijos kariuomenės galimybėms apšaudyti Ukrainos teritoriją.
Rusijai slopinant retus protestus, Baškirijoje sulaikyta daugiau žmonių
12:00
Policija Rusijos centriniame Baškirijos regione penktadienį sulaikė daugiau protestuotojų, išėjusių į gatves dėl populiariam vietos aktyvistui paskirtos įkalinimo bausmės, o teismas devynis demonstrantus neilgam pasiuntė už grotų.
Šią savaitę nepaisydami stingdančio šalčio tūkstančiai žmonių išėjo į Baimako miestelio gatves, kur vyko susirėmimai su riaušių policija. Rusijoje tai retas visuomenės pykčio prasiveržimas.
Protestuotojai reiškia paramą aktyvistui Failiui Alsynovui, kovojančiam už baškirų kalbos apsaugą ir trečiadienį nuteistam ketverius metus kalėti dėl kaltinimo kursčius neapykantą.
Pernai šiam aktyvistui buvo skirta bauda už internete paskelbtą kritiką Maskvos puolimui Ukrainoje, tvirtinant, kad jis neatitinka Baškirijos interesų.
Kaip praneša vietos žiniasklaida, F.Alsynovas Rusijos vykdytą mobilizaciją pavadino baškirų genocidu ir sakė, kad Maskvos puolimas „nėra mūsų karas“.
F.Alsynovas dėl aplinkosaugos sumetimų taip pat nepritaria kasybai regione.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bild“: dronų atakos prieš Maskvą ir Sankt Peterburgą gali nuteikti rusus prieš V.Putiną
11:01
Ketvirtadienį paskelbta, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė naftos saugyklai Leningrado srityje, šalia Sankt Peterburgo. Penktadienį pranešta apie smūgius kariniams objektams Briansko srityje, už, kuriuos, pasak šaltinių, atsakinga Ukrainos karinė žvalgyba.
Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas ketvirtadienį teigė, kad naftos saugyklą sunaikino Ukrainoje pagaminti bepiločiai orlaiviai.
Vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Ropke mano, kad tokių smūgių tikslas – nuteikti Rusijos gyventojus prieš šalies vadovą Vladimirą Putiną.
Straipsnyje teigiama, kad trečiadienį du dronai taip pat buvo numušti virš Baltijos jūros, o dar vienas dronas nukrito į naftos kompleksą netoli Pulkovo oro uosto. Nors jis didelės žalos nepadarė, oro uostas buvo uždarytas kelioms valandoms.
„Šios atakos rodo, kad praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo sustabdytas bet koks ginklų tiekimas iš Jungtinių Valstijų, Ukraina atsidūrė beviltiškoje padėtyje ir dėl alternatyvų trūkumo yra priversta griebtis asimetrinių karo metodų.
Tai reiškia, kad Kyjivui negalint atremti Rusijos kariuomenės invazijos į savo teritoriją, Ukrainos vyriausybė vis dažniau griebiasi išpuolių prieš Rusijos didžiųjų miestų karinį-pramoninį kompleksą. Jų tikslas – nuteikti Rusijos gyventojus prieš savo diktatorišką vadovybę, kad jie – arba bent jau įtakingi oligarchai – darytų spaudimą V.Putinui ir jo šutvei nutraukti Ukrainos okupaciją“, – nurodė analitikas.
J.Ropke's nuomone, Rusijos padėtis gali tapti „daug blogesnė“, nes Ukraina pradėjo naudoti reaktyvinius dronus. Tikėtina, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoms bus sunkiau juos numušti. Be to, tokie dronai savo taikinius pasieks tris kartus greičiau.
Didelėje Lenkijos dalyje ir virš Baltijos jūros užfiksuoti GPS signalo trukdžiai – įtaria Rusiją
10:45
GPS signalas šią savaitę vėl sutriko virš šiaurinės ir centrinės Lenkijos dalies, praneša Lenkijos radijo „Zet“ interneto svetainė. Tai jau antras toks atvejis per pastarąsias savaites. Šiuo atveju, pasak interneto svetainės, tyrimą pradėjo Švedijos karinė žvalgyba.
Portalas remiasi portalo gpsjam.com duomenimis, kuriuose nurodoma, kad antradienį GPS signalas buvo trikdomas didelėje šalies teritorijoje.
„Manau, kad radau Baltijos trukdžių skleidimo vietą. Kaliningradas, Rusija. Nuo gruodžio 15 d. lėktuvai virš pietų Baltijos jūros nuolat patiria navigacines klaidas. Nubrėžus numanomą maksimalų trukdžių veikimo nuotolį kiekvienai blogo signalo padėčiai, išsiskiria viena sritis: Kaliningradas“, – sausio pradžioje socaliniame tinkle „X“ rašė atvirųjų šaltinių žvalgybos specialistas, pasirašinėjantis slapyvardžiu Markus Jonsson, pažymėjęs, kad GPS signalo trukdžiai pastebimi nuo gruodžio 15 d.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai abejoja rusų pažanga fronte: Veselės užėmimas jiems nepadės
10:40
Rusijos šaltiniai, įskaitant Rusijos gynybos ministeriją, ketvirtadienį skelbė, kad Rusijos pajėgos užėmė Veselės kaimą į šiaurės rytus nuo Bachmuto.
Tačiau naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje pabrėžiama, kad kol kas nėra jokių vaizdinių šio teiginio įrodymų.
Rusijos vyriausioji propagandistė Margarita Simonyan pareiškė, jog Veselės užėmimas buvo svarbus, nes jis suteiktų Rusijos pajėgoms prieigą prie kelio T0513 Siverskas-Bachmutas ir atvertų naują judėjimo maršrutą paties Siversko link (23 km į šiaurę nuo Veselės).
„Tačiau Rusijos kariuomenės perspektyvos artimiausiu metu pradėti operatyviniu požiūriu svarbų puolimą Siverske yra abejotinos. Rusijos kariai jau ilgą laiką laiko pozicijas vietovėje už 9 km į rytus nuo Siversko, tačiau iš dabartinių pozicijų nesugebėjo reikšmingai pagrasinti Siverskui, todėl galimas Veselės (kuris yra toliau nuo Siversko nei kitos Rusijos pozicijos) užėmimas yra mažai tikėtinas“, – aiškino analitikai.
Instituto ekspertai pažymėjo, kad teritorija tiesiai į vakarus nuo Veselės, kurią rusai turėtų kirsti, kad pasiektų maršrutą T0513, yra kalnuota, o taktines aukštumas šiuo metu kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tai neabejotinai apsunkintų bet kokį galimą Rusijos puolimą.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad, pasak kai kurių Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadų, Veselė yra pilkoji zona ir ten tebevyksta intensyvūs mūšiai.
Karas peržengė Rusijos slenkstį: Ukrainos pajėgos smogė gamyklai ir naftos saugyklai Brianske
10:17
Briansko srities Klincų mieste esančioje naftos saugykloje kilo didžiulis gaisras. Rusijos teigimu, tai – ukrainiečių bepiločių orlaivių ataka, kurią, anot Gynybos ministerijos, pavyko sutrukdyti. Tačiau šaltiniai Ukrainos karinėje žvalgyboje tvirtina, jog smūgiai buvo sėkmingi.
Naujienų svetainės „Ukrainska pravda“ šaltinis karinėje žvalgyboje patvirtino, kad tai buvo Ukrainos specialioji operacija.
Pasak šaltinio, bepiločiai orlaiviai atakavo Tambovo parako gamyklą ir naftos saugyklą Klincuose, Briansko srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina jau planuoja pirmąjį smūgį F-16 naikintuvais
09:47
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nacionalinio telemaratono eteryje pareiškė, kad pasirengimas pirmajam oro smūgiui iš daugiafunkcinių naikintuvų F-16 vyksta pagal planą.
„Pasirengimas pirmajam oro smūgiui, kurį suduos F-16 naikintuvai Ukrainos ore, vyksta pagal planą. Pilotai ruošiasi. Inžinieriai ruošiasi. Ruošiama infrastruktūra. Visos šalys, pažadėjusios suteikti F-16, vykdo savo įsipareigojimus“, – nurodė D.Kuleba.
Užsienio reikalų ministras pridūrė, kad šių naikintuvų technologija yra labai sudėtinga.
„Tai ne tik klausimas, kaip pereiti nuo vienos mašinos prie kitos. Keičiasi net oro mūšio valdymo samprata. Todėl šis procesas tęsiasi. Jis užtrunka, bet viskas vyksta daugiau ar mažiau pagal planą. Ir manau, kad šiais metais Ukrainoje sulauksime pirmųjų F-16 oro pergalių“, – kalbėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
Pasaulio ekonomikos forume Davose D.Kuleba pabrėžė, kad Ukrainos prioritetas šių metų kare – įgyti pranašumą ore prieš Rusiją. Užsienio reikalų ministras mano, kad karą nugalės tas, kas kontroliuos dangų.
Nyderlandai pradėjo rengtis pristatyti Ukrainai pirmuosius 18 daugiafunkcinių naikintuvų F-16. Iš viso Ukraina iš Nyderlandų gaus 42 naujos kartos naikintuvus.
Tuo tarpu Danijos gynybos ministerijos atstovas paskelbė, kad pirmuosius šešis F-16 Danija Ukrainai pristatys ne anksčiau kaip 2024 m. antrąjį ketvirtį. Teigiama, kad iš pradžių šiuos orlaivius planuota pristatyti iki Naujųjų metų.
Danijos gynybos ministerija tvirtina, kad būtent Ukraina dar neįvykdė tam tikrų sąlygų, kad Ukrainos karinės oro pajėgos galėtų visapusiškai naudoti šiuos naikintuvus. Tačiau jie nenurodė, kokios tai sąlygos.
Ukrainos pilotų mokymas dirbti su amerikiečių naikintuvais F-16 jau prasidėjo.
Ukrainos žvalgyba įvykdė sėkmingą kibernetinę ataką: Rusijos karinių objektų statyba laikinai paralyžiuota
09:30
Ukrainos karinė žvalgyba penktadienį ryte pranešė, kad Ukraina įvykdė sėkmingą kibernetinę ataką prieš Rusijos valstybinę įmonę, kuri yra atsakinga už visus agresorės Karo ministerijos statybos užsakymus.
Teigiama, kad smūgis Federalinei valstybinei unitarinei įmonei „Vyriausioji karinė statybos valdyma specialiesiems objektams“ laikinai paralyžiuos naujų Rusijos karinių objektų statybą.
„Sėkmingą operaciją atliko Ukrainos organizacijos „Blackjack“ specialistai – kibernetiniai savanoriai sumaniai įsiskverbė į Rusijos valstybinės įmonės duomenų bazę ir gavo 1,2 terabaito vertingų duomenų. Gautame informacijos masyve yra daugiau kaip 500 Rusijos gynybos ministerijos objektų techninė dokumentacija“, – sakoma pranešime.
Po šios atakos Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos gavo itin vertingos informacijos apie Rusijos karinius objektus, kurie jau baigti statyti, statomi, rekonstruojami arba planuojami statyti.
„Vykdant kibernetinę operaciją visi šie duomenys buvo ištrinti iš Rusijos įmonės serverių, o tai kuriam laikui paralyžiuos Maskvos teroristų vykdomą naujų objektų statybą“, – pabrėžė karinės žvalgybos atstovai.
Naftos saugykloje Briansko srityje kilo gaisras: rusai skelbia apie dronų ataką
09:20
Didžiulis gaisras kilo naftos saugykloje Klincų mieste Briansko srityje. Rusijos teigimu, jį sukėlė tariama bepiločių orlaivių ataka, pranešė Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį Briansko srityje esą buvo numuštas dronas. Tradiciškai dėl to jie kaltino Ukrainą.
Tuo pat metu srities gubernatorius susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė, kad buvo bandyta atakuoti objektus Klincų mieste. A.Bogomazo teigimu, bepilotis orlaivis buvo likviduotas elektroninės kovos priemonėmis, tačiau jam pavyko numesti sprogmenį naftos bazės teritorijoje.
Dėl to užsidegė cisternos, tačiau sužeistųjų nebuvo, nurodė gubernatorius.
Internautai demaskavo „Zelenskio prakeiksmą“: ar tikrai dėl to atsistatydina žinomi politikai?
09:03
Socialiniuose tinkluose sugalvota dar viena keista teorija apie Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį. Šį kartą internautai prabilo apie prakeiksmą, kurį praminė prezidento vardu. Mat ne vienas politikas, kuriam teko susitikti su juo, atsistatydino ar net buvo nužudytas. Bet šiai teorijai trūksta logikos: politikai iš pareigų turėjo pasitraukti susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.
Vaizdo įrašo pradžioje skelbiama: „Zelenskio prakeiksmas“. Toliau rodomos nuotraukos, kuriose matomas V.Zelenskis su buvusiais premjerais: Suomijos – Sanna Marin, Didžiosios Britanijos – Borisu Johnsonu, Italijos – Mario Draghi, Japonijos – Shinzo Abe, taip pat – buvusiu Kanados parlamento pirmininku Anthony Rota.
Iš vaizdo įrašo galima suprasti, neva kiekvienas aukštas pareigūnas, su kuriuo susitinka V.Zelenskis, galiausiai pasitraukia, o Sh.Abe atveju – netgi miršta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainoje žuvo Rusijos pusėje kovojęs Lietuvos pilietis
08:29
Ukrainoje žuvo Rusijos pusėje kovojęs Lietuvos pilietis, ketvirtadienį pranešė TV3 televizija. Tai patvirtino žuvusiojo Vitalijaus Nikonovo sesuo.
„Sausio 11 dieną sulaukiau skambučio iš Vitalijaus draugės, kuri gyvena Rusijoje, kuri ir pranešė man žinią, kad Vitalijus žuvo“, – televizijai sakė ji.
Pasak TV3, V. Nikonovas užaugo Kelmės rajone, Tytuvėnuose, pernai iš Lietuvos išvyko pas gimines į Sevastopolį, o vėliau išėjo į frontą. Jis žuvo gruodžio viduryje Marinkos mieste, netoli Donecko.
Užsienio reikalų ministerija apie žuvusįjį neturi informacijos.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:21
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 920 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 374,5 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 20 tankų, 35 šarvuotosios kovos mašinos, 19 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 37 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 4 Rusijos bepiločius orlaivius.
Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija neteko 6 167 tankų, 11 445 šarvuotų kovos mašinų, 11 831 transporto priemonės ir degalų cisternų, 8 854 artilerijos sistemų, 966 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 654 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 331 lėktuvo, 324 sraigtasparnių, 6 929 bepiločių orlaivių, 23 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Ukraina pateikė kaltinimus prorusiškam buvusiam ministrui pirmininkui
07:40
Buvusiam Ukrainos ministrui pirmininkui Mykola Azarovui pareikšti kaltinimai dėl Rusijos invazijos pateisinimo ir raginimo nuversti Ukrainos konstituciją, sausio 18 d. paskelbė Generalinė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra kaltinamojo atvaizdą užtušavo, o Ukrainos žiniasklaida patvirtino, kad kaltinimai pareikšti būtent M.Azarovui.
„Prokurorai pateikė teismui kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje buvusiam Ukrainos ministrui pirmininkui“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
M.Azarovas prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus kadencijos metu 2010-2014 m. ėjo ministro pirmininko pareigas ir dabar gyvena Rusijoje. Prorusiškas politikas M.Azarovas atsistatydino 2014 m. per Ukrainos Euromaidano revoliuciją.
M.Azarovas reguliariai skelbia antiukrainietiškus pareiškimus ir propaguoja prokremliškus pasakojimus Rusijos valstybiniuose propagandiniuose kanaluose.
„Buvęs pareigūnas vadina įvykius Bučoje „netikrais“, ragina „denacifikaciją“ ir smurtinį Ukrainos valdžios pakeitimą ir sako, kad Putino „specialioji operacija“ išgelbėjo Donecką nuo užgrobimo“, – teigiama Generalinės prokuratūros pareiškime.
Pirmą kartą kaltinimus M.Azarovui 2023 m. spalio mėn. pateikė Ukrainos saugumo tarnyba kartu su vienu buvusio premjero politiniu padėjėju, kuris iki spalio mėn. dirbo valstybės tarnautoju vienoje iš Kyjivo miesto rajono administracijų.
M.Azarovas bus teisiamas jam nedalyvaujant, o apie tai, kada prasidės teismo procesas, jokios informacijos nepateikta.
Analitikai: Rusija ir Centrinės Afrikos Respublika derasi dėl karinės bazės įrengimo
07:32
Rusija derasi su Centrinės Afrikos Respublika (CAR) dėl Rusijos karinės bazės įkūrimo šioje šalyje, siekdama toliau daryti įtaką regione, naujausioje ataskaitoje paskelbė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
„Kremlius toliau stengiasi plėsti Rusijos įtaką Afrikoje per Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamą Afrikos korpusą ir tikriausiai bando išplėsti Afrikos korpuso operacijas Nigeryje, Burkina Fase, Malyje ir CAR“, – rašoma ataskaitoje.
CAR prezidento patarėjas Fidelis Ngouandika patvirtino, kad Afrikos valstybė ketina regione įkurdinti Rusijos karines pajėgas.
„Vyriausybė jau suteikė žemės sklypą Berengo mieste, esančiame už 80 km į vakarus nuo šalies sostinės Bangio“, – sakė F.Ngouandika pareiškime Rusijos valstybinei žiniasklaidai "Tass".
F.Ngouandika pridūrė, kad esama infrastruktūra leidžia šalyje dislokuoti 10 000 Rusijos karių.
ISW pažymi, kad abi šalys dar galutinai neapibrėžė galimo Rusijos kontingento CAR dydžio ar jo atvykimo datos.
Pastaraisiais metais Rusijos buvimas ir įtaka neturinčioje išėjimo į jūrą šalyje buvo reikšmingi. Agentūros „Reuters“ duomenimis, 2018 m. Rusija pirmą kartą pasiuntė į CAR saugumo rangovus iš Rusijos „Wagner“ grupės ir suteikė 1 500 karių, įskaitant instruktorius ir karius, kurie kovojo kartu su šalies kariuomene. Kai kurie iš samdinių yra CAR prezidento Faustino-Archange'o Touaderos apsaugos būrio dalis.
Rusijos „Wagner“ grupė taip pat yra susijusi su keliomis kasybos bendrovėmis Centrinės Afrikos Respublikoje, užsiimančiomis neteisėta aukso gavyba ir prekyba Afrikoje.
ISW vertinimu, vykstančios derybos dėl pajėgų siuntimo į CAR rodo, kad Rusija gali kompensuoti dalį darbo jėgos trūkumo, su kuriuo Rusijos kariuomenė susidūrė 2022 ir 2023 m.
Rusija apšaudė 2 bendruomenes Sumų srityje
06:34
Sausio 18 d. Rusijos pajėgos aštuonis kartus apšaudė Sumų sritį. Teigiama, kad taikėsi į dvi pasienio bendruomenes, pranešė Sumų srities karinė administracija.
Rusijos kariškiai apšaudė Bilopilijos ir Velykos Pysarivkos bendruomenes. Visą dieną Rusija atakavo pasienio bendruomenes granatsvaidžių atakomis ir panaudojo droną, kuris numetė minas ant Bilopilijos miestelio.
Pranešimų apie aukas ar žalą civilinei infrastruktūrai negauta.
Velyka Pysarivkos miestelis, kuriame prieš karą gyveno apie 4 000 gyventojų, patyrė intensyviausias atakas – rajone užfiksuoti septyni sprogimai. Bendruomenė yra prie pat Ukrainos ir Rusijos sienos.
Analitikai: Avdijivkos kryptimi gynybos pajėgos sparčiai naikina rusų šarvuotąją techniką
06:10
Avdijivkos kryptimi ukrainiečių gynėjai aktyviai naikina priešo šarvuotąją techniką, kuria rusai remia pėstininkus. Konkrečiai šioje kryptyje per tris dienas okupantai neteko 41 šarvuočio, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Pranešime nurodoma, kad Rusijos kariai neseniai patvirtino žygį į pietvakarius nuo Avdijivkos.
Sausio 17 d. paskelbti geolokaciniai vaizdai atskleidžia, kad Rusijos kariai puolė ir užėmė poziciją į rytus nuo Nevelskoje (į pietvakarius nuo Avdijivkos).
Sausio 18 d. Ukrainos karių grupės „Tauridė“ vadas brigados generolas Aleksandras Tarnavskis pareiškė, kad Rusijos kariai greičiausiai aktyviai naudojo šarvuotąją techniką Avdijivkos kryptimi pėstininkams paremti ir dislokuoti ir kad dėl šios taktikos Rusijos kariai per pastarąsias tris dienas prarado 41 šarvuotąją techniką, įskaitant 17 tankų.
Šalies vadovai su eurokomisaru Vilniuje aptars gynybą, paramą Ukrainai
06:04
Penktadienį į Lietuvą atvyksta už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Thierry Bretonas.
Susitikimuose su prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere Ingrida Šimonyte jis aptars bendradarbiavimą gynybos klausimais užtikrinant Bendrijos saugumą bei tolesnę karinę paramą Ukrainai, taip pat Europos gynybos pramonės strategijos rengimą.
Po eurokomisaro susitikimo su I.Šimonyte planuojama spaudos konferencija.
Th.Bretonas kaip šios EK kadencijos narys Lietuvoje lankosi trečią kartą – anksčiau Vilniuje jis lankėsi 2021-ųjų gegužę bei 2022-ųjų kovą.
EK rengia gynybos pramonės strategiją, kurią planuojama pristatyti šių metų pradžioje.
