Svarbiausios naujienos
- Britų žvalgyba įvardijo pagrindinę V.Putino užduotį prieš prezidento rinkimus
- Ukrainos žvalgyba atskleidė, kokius asmenis turėjo skraidinti nukritęs rusų lėktuvas
- Paaiškėjo, kuriai Rusijos karo pramonės sričiai labiausiai padeda JAV ir Europos bendrovės
- Ukrainoje rusai naudoja uždraustą cheminę medžiagą: žmogui nužudyti pakanka 70 lašų
- Ukrainos saugumo tarnyba patvirtino: ketvirtą kartą smogta Rusijos naftos gamyklai
- V.Putinas atvyko į Kaliningradą: ar skrido per Lietuvą?
- Tailande sulaikyti roko grupės „Bi-2“ nariai: gresia deportacija
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kokius asmenis turėjo skraidinti nukritęs rusų lėktuvas
14:44
Trečiadienį Belgorodo srityje sudužusiame rusų lėktuve turėjo skristi svarbūs Rusijos pareigūnai, tačiau paskutinę minutę Federalinė saugumo tarnyba (FSB) uždraudė jiems lipti į orlaivį, Laisvosios Europos radijui sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
„Lėktuve iš tiesų buvo keli svarbūs asmenys iš agresorės valstybės karinės ir politinės atstovybės. Jų pavardės žinomos ir bus atskleistos, o medžiaga bus pateikta vykdant tarptautinį tyrimą. Tačiau paskutinę akimirką FSB iš tikrųjų liepė jiems nesėsti į lėktuvą ir naudotis kitomis transporto priemonėmis. Ši informacija buvo patikslinta jau po įvykusio incidento“, – sakė jis.
Pasak žvalgybos atstovo, Rusijos gelbėtojams nebuvo leista apžiūrėti katastrofos vietos.
„Į įvykio vietą atvykę Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai buvo išvaryti FSB ir kariuomenės atstovų, ir jiems pagal protokolą nebuvo leista apžiūrėti įvykio vietos ir lokalizuoti nuolaužų“, – pažymėjo A.Jusovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vaizdo įraše iš avarijos vietos nematyti žmonių kūnų liekanų, o į vietos morgą Belgorode dieną prieš tai buvo pristatyti tik penki kūnai.
„Iš žvalgybos pranešimų žinome, kad vakar į Belgorodo morgą buvo pristatyti tik penki kūnai. Iš tikrųjų šis skaičius atitinka Il-76 – to paties orlaivio, kuris priklausė Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms, – įgulos narių skaičių“, – aiškino A.Jusovas.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos karinės žvalgybos taip pat pareiškė, kad lėktuve galėjo būti ne tik žmonių, bet ir raketų.
Vicepremjerė neigia tariamą spaudimą ES grąžinti pabėgėlius į Ukrainą
00:51
Ukraina su savo partneriais aptaria, kaip ateityje elgtis su ukrainiečių pabėgėlių iš užsienio grąžinimu, tačiau Kyjivas nesiekia, kad jiems būtų nutraukta pagalba ES šalyse, sausio 25 d. Briuselyje radijui „Svoboda“ sakė ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir euroatlantinei integracijai Olha Stefanišyna.
O.Stefanišynos komentaras nuskambėjo po to, kai „Politico“, remdamasis neįvardytais Europos diplomatais, pranešė, kad Ukraina neva derasi su ES dėl naujų taisyklių, kuriomis būtų skatinamas ukrainiečių pabėgėlių grįžimas 2025 m.
Pasak „Politico“, Kyjivas oficialaus prašymo nesiuntė, tačiau ES diplomatai teigė, kad iš Ukrainos pusės jaučiamas „tam tikras spaudimas“ sugriežtinti būsimas migracijos taisykles, kad būtų galima susigrąžinti žmones.
O.Stefanišyna sakė, kad pabėgėlių grąžinimas į Ukrainą yra „labai sunkiai diskutuotinas klausimas“ ir kad vien raginimų nepakaks.
„Tikrai nėra tiesioginė Ukrainos pozicija, kad ukrainiečiai turėtų grįžti atgal, todėl bet kokia pagalba jiems turėtų būti mažinama. Tikrai ne. Tai yra nuolatinė diskusija“, – pažymėjo ji.
Pasak vicepremjerės, Kyjivas laikosi pozicijos, kad ES likę Ukrainos pabėgėliai turėtų turėti teisę į laikiną apsaugą 2025 m. ir vėliau, „net jei karo veiksmai baigsis“.
Tačiau turėtų būti išspręstas klausimas dėl finansinių išmokų ir socialinių garantijų jiems, nes Rusijos vykdomas totalinis karas tęsiasi jau beveik dvejus metus ir šalys „pasiekė tam tikrą tašką“, sakė ji.
„Tačiau tai visiškai nėra radikalus bendravimas, ne neigiamas. Šis dialogas vyksta, ir taip buvo nuo pat karo pradžios“, – pridūrė O.Stefanišyna.
ES iš pradžių aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą Ukrainos pabėgėliams 2022 m. kovo mėn. netrukus po to, kai prasidėjo visapusiška Rusijos invazija. Nuo to laiko Europos blokas šią priemonę pratęsė kelis kartus, paskutinį kartą – 2023 m. spalį.
JT registruoja apie 6 mln. pabėgėlių, gyvenančių užsienyje dėl Rusijos agresijos.
V.Zelenskis: prasidėjo atrankos procesas, kuris sudaro pagrindą deryboms dėl stojimo į ES
23:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Briuselyje oficialiai prasidėjo atrankos procesas, kuris yra derybų dėl Ukrainos narystės ES pagrindas, pranešė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
„Laukia kruopštus darbas siekiant įvertinti Ukrainos teisės aktų atitiktį ES standartams, Ukrainos delegacijos formavimą ir mūsų derybinę poziciją.
Tikiuosi maksimaliai sutelkti vyriausybės komandą ir surengti pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją šį pavasarį“, – sakė V.Zelenskis.
Rusijos tyrimų komitetas paskelbė katastrofos vietos nuotraukas
23:08
Šiose Rusijos tyrimų komiteto paskelbtose nuotraukose matyti vakar numušto transporto lėktuvo „Iljušin Il-76“ katastrofos vieta.
Anksčiau pranešėme apie komiteto atnaujintą informaciją žiniasklaidai, kurioje teigiama, kad, kaip nustatyta pirminio tyrimo metu, lėktuvą ir jame buvusius 75 žmones numušė Ukrainos raketa.
Nuotraukos nepatikrintos, kaip ir teiginiai, kad lėktuvą numušė Ukraina – Kyjivas tai neigia.
Latvijos užsienio reikalų ministras apie didelį karą Europoje: „Tai nėra neišvengiama“
22:46
Jis pabrėžė, kad Latvija ir jos sąjungininkės turi padėti Ukrainai laimėti Rusijos sukeltą karą.
„Didelis karas Europoje nėra neišvengiamas." Tai pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karins, sakydamas kalbą Latvijos Seime.
Latvijos ministras Rusijos agresiją prieš Ukrainą pavadino „imperialistiniu karu“. Platesnis šio karo tikslas, pasak jo, yra „pakeisti tarptautinę tvarką, grindžiamą teisine valstybe, ir pakeisti ją brutalios jėgos valdžia“.
Jis pridūrė, kad Rusija gali būti atgrasyta nuo puolimo prieš kitą šalį ateityje.
„Neišvengiama, kad Europoje kils didelis karas, tačiau mūsų galioje jį sustabdyti, žinoma, kartu su Vakarų sąjungininkais stiprinant mūsų saugumą“, – aiškino Latvijos užsienio reikalų ministras, pabrėždamas, kad Latvija ir jos sąjungininkai turi padėti Ukrainai laimėti Rusijos sukeltą karą.
Turkija oficialiai užbaigė Švedijos stojimo į NATO ratifikavimą
21:47
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasirašė Turkijos parlamento sprendimą, kuriuo ratifikuojamas protokolas dėl Švedijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso, pranešė „Europos tiesa“.
Protokolas sausio 25 d. vakare buvo paskelbtas Turkijos oficialiajame leidinyje, o tai reiškia, kad jis įsigaliojo. Taigi, Turkija visiškai pritarė Švedijos stojimui į NATO.
Turkijos parlamentas sausio 23 d. vakare po daug valandų trukusių diskusijų pritarė protokolo dėl Švedijos stojimo į Šiaurės Atlanto aljansą ratifikavimui.
Švedija daugiau nei pusantrų metų laukė, kol jos narystės prašymą patvirtins visos NATO šalys narės.
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas galiausiai 2023 m. spalį nusiuntė ratifikavimo protokolą parlamentui, tačiau net ir jame ilgą laiką buvo tylu, nes Ankara reikalavo pažangos sprendžiant klausimą dėl aprūpinimo amerikietiškais naikintuvais F-16.
Švedijos stojimui į NATO kol kas nepritarė tik Vengrija, kuri pažadėjo, kad šis procesas „nebus paskutinis“.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę pakvietė savo Švedijos kolegą į Budapeštą aptarti paraiškos, ir jis neseniai priėmė kvietimą.
Ukrainos karys iš rusų okupacijos paspruko paslėptas sulankstytoje sofoje
21:38
„Holivudas tam neprilygsta“, – su šypsena savo patirtį prisiminė 25 metų Kyjivo gyventojas, 28-osios mechanizuotosios brigados karys Artemas Lukianenko, kurio pasakojimą užrašė ukrainiečių naujienų svetainės „Hromadske“ žurnalistė.
Pasak kariškio, pirmųjų karo metų rudenį jis ir du jo bendražygiai daugiau nei mėnesį slapstėsi rūsyje Rusijos okupuotame Pravdynės kaime Chersono srityje. Paskui virš mėnesio praleido Bilozerkoje, kuri kartu su visa Chersono srities dešiniąja pakrante Ukrainos ginkluotųjų pajėgų buvo išvaduota 2022 m. lapkričio 11 d.
Tačiau labiausiai jo prisiminimuose įstrigo pasakojimas apie tai, kaip kaimo gyventojai jį su bičiuliais gabeno iš vienos slėptuvės į kitą per 6 rusų kontrolės punktus.
Karinės patirties neturintis jaunuolis po trumpų apmokymų Jungtinėje Karalystėje tų pačių metų rugpjūčio 28 d. jau turėjo užduotį – kartu su savo daliniu pulti artimiausio okupuoto Pravdynės kaimo kryptimi.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
G.Landsbergis: dalį dronų gamybos Ukraina nusiteikusi perkelti ir į Lietuvą
20:42
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad ukrainiečiai dronų gamybą nusiteikę perkelti į Lietuvą.
Jis tikina, kad būtų neišmintinga ir neatsakinga neišmokti Ukrainos karo pamokų.
„Galėtume kalbėti ir apie bendrą gamybą (dronų – BNS). Panašu, kad ukrainiečiai yra susidomėję dalį gamybos galbūt perkelti į Lietuvą. Tuo padedant ir mums, na, ir galbūt iš dalies sau, jeigu galėtume tais dronais, kurių jiems reikia, galėtume aprūpinti“, – ketvirtadienį žurnalistams Kyjive teigė G.Landsbergis.
Pasak ministro, karo būdas keičiasi, todėl reikėtų mokytis iš ukrainiečių, beveik dvejus metus kovojančių prieš Rusijos invaziją.
„Prieš kelis metus prieš prasidedant karui nebūtų patys planavę tokio karo, kokį kariauja dabar, nebūtų ruošęsi tokiai karo eigai – kad nepilotuojami lėktuvai ir kitos priemonės yra kasdieninis kasvalandinis karo dalyvis. Lietuva gali perimti patirtį. Puikiai suprantame, kad jeigu ruošiamės karui, jis gali būti panašus dėl geografijos, dėl kitų aplinkybių. Ta patirtis aktuali mums“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mokytis (Iš ukrainiečių – BNS) reikėtų dabar. Juo labiau, kad savo draugams jie yra pasiruošę atverti savo karo knygas. Tokia proga yra neeilinė. Už tokias pamokos, kurias galime išmokti, už jas yra sumokėta pačia aukščiausia kaina“, – pridūrė jis.
Rusijos sukeltame kare Ukrainoje bepiločius orlaivius įvairioms užduotims aktyviai naudoja abi pusės – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Anot dalies karo stebėtojų, tai pigesnė ir sunkiau atremiama alternatyva tradiciniams ginklams. Kiti teigia, kad operacinių ir strateginių tikslų per konfliktus toliau geriau padės pasiekti sunkioji ginkluotė, o dronai gali būti naudojami paramai.
Kyjivas rengiasi V.Orbano vizitui
20:20
Kyjivas rengiasi surengti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitą į Ukrainą, agentūrai „Reuters“ sakė šalies ministro pirmininko pavaduotojas.
V.Orbanas dažnai trukdė Ukrainai gauti pagalbą iš Europos Sąjungos, kurios narė yra Vengrija, ir tapti jos nare.
Budapeštas kartu su keliomis kitomis šalimis, pavyzdžiui, Turkija, palaiko glaudžius santykius su Maskva, nepaisant platesnės ES politikos, kuria smerkiama Rusija ir jai taikomos sankcijos nuo 2022 m. pradžios, kai ji įsiveržė į Ukrainą.
Vengrijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai turi susitikti pirmadienį, o prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas sakė, kad gali būti aptartas V.Orbano vizitas.
Ukraina iš Vokietijos pirmą kartą gaus šiuos sraigtasparnius: štai kuo ypatingi
20:09
Vokietija priėmė svarbų įsipareigojimą – šįmet Ukrainai iš savo karinio inventoriaus žada siųsti šešis sraigtasparnius „Sea King“, skelbia defence-blog.com. Tokią paramą šalis teikia pirmą kartą.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas apie tai pranešė per Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikimą.
B.Pistorius pabrėžė šių sraigtasparnių universalumą, teigdamas, kad „Sea King“ yra patikrintas ir tvirtas sraigtasparnis, kuris padės Ukrainai atlikti įvairias funkcijas, pradedant žvalgyba virš Juodosios jūros ir baigiant karių gabenimo palengvinimu.“
Daugiau skaitykite ČIA.
Maskva pradėjo baudžiamąją bylą dėl Rusijos karinio lėktuvo Il-76 sudužimo
20:02
Rusija ketvirtadienį iškėlė baudžiamąją bylą dėl „teroristinio“ akto, kai sudužus rusų kariniam lėktuvui Il-76, Maskvos teigimu, žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.
„Belgorodo srityje tiriama baudžiamoji byla dėl teroristinio akto, susijusio su lėktuvu Il-76“, – sakoma Rusijos Tyrimų komiteto išplatintame pranešime.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.
Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.
Ukrainos karinė žvalgyba teigė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas buvo lėktuve.
Naujienų agentūros AFP, AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve.
Komiteto teigimu, šiuo metu įvykio vietoje dirba „patyrę detektyvai, kriminalistai ir ekspertai“, ir pridūrė, kad, jo nuomone, lėktuvą numušė iš Ukrainos teritorijos paleista raketa.
„Buvo rasta fragmentuotų žmonių palaikų, taip pat orlaivio skrydžio registratorių, kurie buvo išsiųsti iššifruoti“, – nurodoma pranešime.
Priduriama, kad bus siekiama nustatyti asmenis, kurie prisidėjo prie nelaimės.
Maskva nepateikė jokių viešų nuotraukų ar įrodymų, kad lėktuve buvo ukrainiečių belaisvių.
Ji taip pat neatskleidė lėktuve buvusių žmonių tapatybių.
Rusijos tyrėjai teigia, kad lėktuvą numušė Ukrainos raketa
19:46
Rusijos tyrimų komitetas paskelbė naujausią informaciją apie sudužusį lėktuvą – teigiama, kad jį numušė Ukrainos raketa.
Komitetas teigė, kad žuvo „daugiau kaip 60 paimtų į nelaisvę Ukrainos kariškių“, šeši įgulos nariai ir nenurodytas skaičius Rusijos karių.
Rusijos pareigūnai vakar sakė, kad lėktuve buvo 74 žmonės, įskaitant 65 ukrainiečių karius, tačiau Ukraina teigė nežinanti, kad lėktuve būtų buvę kokie nors jos žmonės.
„Per įvykio vietos apžiūrą buvo aptikti fragmentuoti žmonių palaikai ir lėktuvo skrydžio įrašymo įrenginiai“, – sakoma komiteto pareiškime.
„Pirminiai tyrimo veiksmų rezultatai, įskaitant preliminarius įvykio vietos apžiūros duomenis, leidžia daryti išvadą, kad orlaivis buvo atakuotas priešlėktuvine raketa iš Ukrainos teritorijos“, – sakoma jo išvadose.
Ukrainos žvalgybos agentūra (GUR) praėjusią naktį atnaujintame pranešime nepatvirtino, ar Ukraina numušė lėktuvą ir kas juo skrido. Kai kurios Vakarų valstybės ir pati Ukraina apkaltino Rusiją apgaule – siekdama prarasti tarptautinę paramą Kyjivui, kad atrodytų, jog ji nukovė savo karius.
„Rusija įpratino mus meluoti šiais klausimais“, – anksčiau sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pavaduotojas Christophe'as Lemoine'as.
Britų žvalgyba įvardijo pagrindinę V.Putino užduotį prieš prezidento rinkimus
18:58
Dėl karo prieš Ukrainą ir būsto bei komunalinių paslaugų išlaidų mažinimo Rusijoje žiemą masiškai nutrūko šilumos ir elektros energijos tiekimas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi išspręsti šią problemą iki kovo mėn. rinkimų, sako Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle „X“.
Kaip pažymėta žvalgybos pranešime, pastaraisiais mėnesiais 16 Rusijos vietų kilo šildymo sutrikimų. Šie gedimai esant minusinei temperatūrai paaštrina problemą, kuri Rusijos miestus ir miestelius kamuoja jau dešimtmečius, tačiau dėl Rusijos karo politikos ji tapo dar opesnė.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija visada teikė pirmenybę karinėms išlaidoms, o ne reinvesticijoms į viešąją infrastruktūrą, ypač po 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą. Daugelio regioninių vadovų buvo paprašyta prisiimti naštą, tuo pat metu mažinant asignavimus iš Maskvos, todėl sumažėjo priežiūros išlaidos.
Žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad dėl mobilizacijos greičiausiai visuose sektoriuose, įskaitant kvalifikuotų šildymo ir santechnikos inžinierių, pradėjo trūkti darbo jėgos.
„V.Putinas nurodė nepaprastųjų situacijų ministrui Aleksandrui Kurenkovui užtikrinti šilumos ir elektros energijos tiekimą gyventojams. Tikėtina, kad šios problemos sprendimas bus pagrindinė V.Putino užduotis prieš artėjančius Rusijos prezidento rinkimus“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Rusijos Ukrainai padarytos žalos registre gali būti pateikta 10 milijonų ieškinių
17:19
Ukrainiečiai tarptautiniame registre dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarytos žalos galėjo pateikti 10 mln. ieškinių, trečiadienį pareiškė jo vadovas.
„Nenustebsiu, jei šis skaičius pasieks 10 milijonų“, – sakė registro, kuris yra susijęs su Europos Tarybos organizacija, vykdomasis direktorius Markijanas Kliučkovskis.
Registre kaupiami „ieškiniai, susiję su gyvybės praradimu ir sužalojimu, priverstiniu perkėlimu ar deportacija, sužalojimu, kankinimu ir kitokiomis fizinėmis kančiomis, įskaitant seksualinį smurtą konfliktų metu“, žurnalistams Europos Tarybos būstinėje Strasbūre sakė M.Kliučkovskis.
Kitos kategorijos apima „ieškinius, susijusius su pajamų ar turto praradimu, verslo praradimu ir žala aplinkai“, pridūrė jis.
Europos Taryba, kuriai priklauso 46 valstybės narės, buvo įsteigta po Antrojo pasaulinio karo stebėti ir ginti žmogaus teises Europoje.
Narės pašalino Rusiją po 2022 metų vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą.
Ukrainos žvalgyba papasakojo apie neįvykusį apsikeitimą belaisviais
17:05
Ukrainos karinė žvalgyba pateikė išsamią informaciją apie apsikeitimą belaisviais su Rusija, kuris buvo numatytas trečiadienį, tačiau neįvyko, kaip teigia agresorė, dėl lėktuvo Il-76 katastrofos Rusijos Belgorodo srityje.
Ukrainos gynybos žvalgybos ir koordinacinio centro atstovas Andrijus Jusovas nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo, kad už belaisvių perdavimą mainams atsako juos laikanti šalis. Ukraina savo ruožtu ėmėsi visų priemonių, kad sausio 24-ąją mainai įvyktų.
Civilinis transportas su Rusijos kaliniais buvo vietoje, Sumų kryptimi, nurodė žvalgybos atstovas.
Tvirtinama, kad viskas buvo paruošta mainams: esą buvo pranešta atitinkamoms tarnyboms, o rajone užtikrintas ugnies nutraukimas. Sienos apsaugos tarnybos, saugumo ir gynybos pajėgos – viskas veikė tinkamai, atkreipė dėmesį A.Jusovas.
Paskutinį kartą, sausio 3 d., kai Ukraina grąžino 230 savo gynėjų, Rusija taip pat naudojosi oro transportu, kad perkeltų ukrainiečių kalinius. Tačiau tada Ukraina buvo iš anksto įspėta ir paprašyta užtikrinti ramybės režimą.
„Kalbant apie vakarykščius įvykius... Iš agresoriaus negavome jokios tokios informacijos nei žodžiu, nei raštu“, – pabrėžė jis.
Ukraina planuoja šiemet pradėti statyti 4 naujus branduolinius reaktorius
16:56
Keturių naujų branduolinių reaktorių statybos darbus Ukraina tikisi pradėti šią vasarą arba rudenį, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė energetikos ministras Hermanas Haluščenko.
Spėjama, kad taip šalis siekia kompensuoti dėl karo su Rusija prarastus energetinius pajėgumus.
Du iš šių blokų, į kuriuos įeina reaktoriai ir susijusi įranga, bus pastatyti pagal Rusijoje pagamintą įrangą, kurią Ukraina nori importuoti iš Bulgarijos, o kituose dviejuose bus naudojama vakarietiška energetikos įrangos gamintojos „Westinghouse“ technologija.
Visi keturi reaktoriai bus statomi Chmelnyckio atominėje elektrinėje Ukrainos vakaruose, pridūrė H.Haluščenko.
Šis grafikas yra agresyvesnis nei anksčiau skelbė Kyjivas, nurodęs, kad darbų pradžia bus kažkada 2024 m. ir nenurodė, kad visi keturi reaktoriai gali būti sukurti vienu metu.
„Manau, kad (pradėsime statybas) vasarą-rudenį, – interviu metu „Reuters" sakė ministras.
„Mums reikia indų“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje reaktorių slėginius indus, kuriuos reikės importuoti. Norime iš karto statyti trečiąjį ir ketvirtąjį blokus“.
Trečiojo ir ketvirtojo reaktorių statyba Chmelnyckio atominėje elektrinėje buvo pradėta devintajame dešimtmetyje, tačiau buvo įšaldyta.
Šiuo metu trys atominės elektrinės Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje patenkina daugiau kaip 55 proc. šalies elektros energijos poreikių, tačiau Kyjivas nori plėsti šį sektorių, kad kompensuotų Zaporižios, didžiausios Europoje atominės elektrinės, praradimą.
Rusija tvirtina sulaukusi smūgio poligonui Donecko srityje: galimai žuvo dešimtys karių
16:46
Rusijos pajėgų poligone netoli Ilovaisko laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje per smūgius iš artilerijos raketų sistemų žuvo 24 Rusijos kariai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė žurnalistas Denysas Kazanskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Šiandien – gerų naujienų diena. Rusijos kariuomenės vadai patvirtina „HIMARS“ smūgį į Rusijos kariškių dislokacijos vietą Ilovaisko poligone. Jie praneša apie mažiausiai 24 žuvusiuosius“, – pažymėjo žurnalistas.
Kanalo „Astra“ duomenimis, trečiadienį po pietų socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti žinia apie sprogimus Ilovaiske ir galimus sėkmingus smūgius. Teigiama, kad buvo atakuotas karinis poligonas prie Pokrovkos kaimo.
Rusija tradiciškai kaltino Ukrainą ir aiškino, jog smūgis įvykdytas iš amerikietikų daugkartinio paleidimo sistemų „HIMARS“.
Valstybinė žinasklaida skelbia, kad per apšaudymą esą žuvo ir buvo sužeisti rusų kariai, tačiau jų skaičius nėra įvardijamas.
Ukraina oficialiai nepatvirtino atakos ir nekomentavo situacijos.
Vasarą Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą Rytų ir Pietų Ukrainoje. Jiems pavyko išlaisvinti daugiau kaip dešimt gyvenviečių Donecko ir Zaporižios srityse.
Rusijos kariuomenės laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač Donecko srityje, vis dažniau nugriaudėja sprogimai, naikinama rusų ginkluotė, karinė technika ir gyvoji jėga. Tačiau šiose teritorijose aktyviai veikia ukrainiečių partizanai.
Paaiškėjo, kuriai Rusijos karo pramonės sričiai labiausiai padeda JAV ir Europos bendrovės
16:00
Pernai Rusija importavo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės pažangių JAV ir Europos mikroschemų, nepaisydama apribojimų, kuriais siekiama užkirsti kelią prezidento Vladimiro Putino kariuomenei gauti technologijų, skirtų karui Ukrainoje.
Agentūros „Bloomberg“ gauti įslaptinti Rusijos muitinės tarnybos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė importuotų puslaidininkių ir vadinamųjų integrinių grandynų per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius buvo pagaminti JAV ir Europos bendrovių.
Tarp jų – „Intel Corp“, „Advanced Micro Devices“ ir „Analog Devices Inc.“, taip pat Europos prekių ženklai „Infineon Technologies AG“, „STMicroelectronics NV“ ir „NXP Semiconductors NV“. Neužsimenama, kad bendrovės pažeidė sankcijų įstatymus, o duomenyse nenurodyta, kas eksportavo technologijas į Rusiją, iš kur jos buvo išsiųstos ir kada prekės buvo pagamintos.
Bendrovės teigė, kad visiškai laikosi sankcijų reikalavimų, nutraukė verslą Rusijoje, kai prasidėjo karas, ir įdiegė procesus bei politiką, kad stebėtų, kaip laikomasi reikalavimų. Jos teigė, kad dirba siekdamos kovoti su neteisėtu prekių nukreipimu, taip pat bendradarbiaudamos su atitinkamomis institucijomis.
Ši prekyba pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduria JAV ir Europos Sąjunga, siekdamos uždrausti aukštųjų technologijų tiekimą Rusijos karo mašinai per pakartotinius sankcijų raundus nuo 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą. Tai leido Rusijai toliau gaminti kovinius tankus ir kitus ginklus, įskaitant raketas, kuriomis buvo sėjamas siaubas atakuojant Ukrainos miestus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos laikinai okupuotame Kryme naudojasi slapta sraigtasparnių baze
15:05
Rusijos pajėgos šiuo metu naudojasi Arabato nerijoje esančia poilsio baze „Banga“, kurioje dislokuoja savo sraigtasparnius, paskelbė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskii veter“.
Teigiama, kad 2023 m. gruodžio pradžioje buvo gauta informacijos, kad rusai aneksuotame Kryme beveik paplūdimyje slepia sraigtasparnius ir yra įrengę ten slaptą aviacijos bazę. Rusai savo orlaivius ten perkėlė iš Čaplinkos oro bazės.
Kanalo duomenimis, ši oro pajėgų bazė pradėta statyti kiek daugiau nei prieš metus. Joje yra 20 aikštelių, kuriose anksčiau buvo laikomi sraigtasparniai Mi-8, Mi-24, Ka-52 ir galbūt Mi-28. Konkrečiai 2023 m. gegužės 20 d. nuotraukoje „oro bazėje“ galima suskaičiuoti 10 orlaivių.
Iš naujesnių 2024 m. sausio mėn. palydovinių vaizdų matyti, kad okupantai vis dar naudoja šią vietą sraigtasparniams dislokuoti, tačiau jų dislokuoja mažiau.
Pastarųjų kelių dienų situacijos analizė parodė, kad rusai vienu metu čia palieka iki 4 sraigtasparnių ir išdėsto juos išsibarsčiusius.
Sausio 4 d. laikinai okupuotas pusiasalis buvo atakuojamas bepiločiais lėktuvais ir raketomis. Rusų šalininkai skundėsi, kad ši ataka buvo masiškiausia pastaruoju metu. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad buvo smogta priešo amunicijos sandėliams ir vadavietei.
O.Scholzas pripažįsta: derybos su Rusija neturi prasmės
15:00
Karas Ukrainoje prasidėjo ir tęsiasi tik dėl Vladimiro Putino noro visiškai sunaikinti Ukrainos valstybę, o ne dėl Kyjivo ir Maskvos dialogo trūkumo, spaudos konferencijoje Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Kancleris priminė „imperinius ir istoriškai aklus“ V.Putino ir apskritai Rusijos vadovybės pareiškimus. O.Scholzas taip pat pažymėjo, kad būtent Rusija nusprendė nuo dialogo pereiti prie visiško karo.
„2022 m. vasario 24 d. išvakarėse netrūko diskusijų. Vien Minsko ir Normandijos formatuose įvyko daugiau kaip 200 susitikimų. Visi žinome rezultatą: brutalus ir neteisėtas Rusijos puolimas prieš visą Ukrainą“, – pabrėžė jis.
O.Scholzas išreiškė įsitikinimą, kad nė viena pasaulio šalis nenori taikos labiau nei Ukraina. Ir būtent V.Putinas, pasak kanclerio, gali bet kada sustabdyti karą tiesiog išvesdamas savo karius iš Ukrainos.
„Bet jei ukrainiečiai nustos gintis, tai bus Ukrainos pabaiga. Todėl mūsų bendra žinia Rusijai turėtų būti tokia: mes remsime Ukrainą, kuri kovoja už savo išlikimą ir suverenitetą, tol, kol to reikės“, – nurodė valstybės lyderis.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kokius asmenis turėjo skraidinti nukritęs rusų lėktuvas
14:44
Trečiadienį Belgorodo srityje sudužusiame rusų lėktuve turėjo skristi svarbūs Rusijos pareigūnai, tačiau paskutinę minutę Federalinė saugumo tarnyba (FSB) uždraudė jiems lipti į orlaivį, Laisvosios Europos radijui sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
„Lėktuve iš tiesų buvo keli svarbūs asmenys iš agresorės valstybės karinės ir politinės atstovybės. Jų pavardės žinomos ir bus atskleistos, o medžiaga bus pateikta vykdant tarptautinį tyrimą. Tačiau paskutinę akimirką FSB iš tikrųjų liepė jiems nesėsti į lėktuvą ir naudotis kitomis transporto priemonėmis. Ši informacija buvo patikslinta jau po įvykusio incidento“, – sakė jis.
Pasak žvalgybos atstovo, Rusijos gelbėtojams nebuvo leista apžiūrėti katastrofos vietos.
„Į įvykio vietą atvykę Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai buvo išvaryti FSB ir kariuomenės atstovų, ir jiems pagal protokolą nebuvo leista apžiūrėti įvykio vietos ir lokalizuoti nuolaužų“, – pažymėjo A.Jusovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vaizdo įraše iš avarijos vietos nematyti žmonių kūnų liekanų, o į vietos morgą Belgorode dieną prieš tai buvo pristatyti tik penki kūnai.
„Iš žvalgybos pranešimų žinome, kad vakar į Belgorodo morgą buvo pristatyti tik penki kūnai. Iš tikrųjų šis skaičius atitinka Il-76 – to paties orlaivio, kuris priklausė Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms, – įgulos narių skaičių“, – aiškino A.Jusovas.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos karinės žvalgybos taip pat pareiškė, kad lėktuve galėjo būti ne tik žmonių, bet ir raketų.
Rusija 27 metams įkalino dėl tinklaraštininko žūties kaltintą moterį
14:18
Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė 27 metų laisvės atėmimo bausmę Darjai Trepovai, kaltinamai dėl rusų karo tinklaraštininko Vladleno Tatarskio žūties per sprogimą vienoje Sankt Peterburgo kavinėje praėjusių metų balandį.
Apie tai skelbia nepriklausomas rusų portalas „Meduza“.
Prokurorai prašė skirti jai 28 metus kalėjimo.
D.Trepova vienoje Sankt Peterburgo kavinėje įteikė V.Tatarskiui statulėlę su sprogmenimis. Po kelių minučių statulėlė sprogo. Įvykio metu žuvo V.Tatarskis, o daugiau kaip 30 asmenų buvo sužeisti.
Praėjus mažiau nei parai po sprogimo pareigūnai sulaikė D.Trepovą bei apkaltino terorizmu ir kitais nusikaltimais.
Prokurorai teigia, kad ji sąmoningai perdavė V.Tatarskiui, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Maksimas Fominas, įtaisą su sprogmenimis.
26 metų D.Trepova pripažino tinklaraštininkui įteikusi dovaną, tačiau teigė maniusi, kad joje buvo paslėptas pasiklausymo įrenginys, o ne bomba.
V.Tatarskis buvo įtakingas karo tinklaraštininkas ir vienas populiariausių korespondentų iš griežtosios linijos grupės, kuri po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą įgijo daug sekėjų socialiniuose tinkluose.
Rusijoje po nuosprendžio I.Girkinui prie teismo sulaikyti mažiausiai 3 asmenys
14:08
Prie Maskvos teismo, kur Rusijos nacionalistui, buvusiam Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų vadui Igoriui Girkinui ketvirtadienį buvo paskirta ketverių metų įkalinimo bausmė, policija sulaikė mažiausiai tris protestavusius asmenis.
Naujienų agentūros AFP reporteriai matė, kaip policija nusivedė tris žmones, kurių vienas šaukė „Laisvė Girkinui!“, o kiti laikė plakatus su nacionalistiniais šūkiais.
Anksčiau Maskvos miesto teismas paskelbė, kad I.Girkinas pripažintas kaltu dėl „viešų raginimų griebtis ekstremizmo“.
I.Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, griežtai kritikavęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, buvo suimtas pernai.
52 metų I.Girkinas buvo vienas iš pagrindinių prokremliškų separatistų figūrų, kai 2014 metais prasidėjo kovos Rytų Ukrainoje. Tačiau griežtosios linijos nacionalistas buvo suimtas po kelis mėnesius trukusių viešų išpuolių prieš Rusijos kariuomenės vadus ir V.Putiną, kai ragino pradėti daug agresyvesnį puolimą prieš Ukrainą.
Ukraina: nėra duomenų, kad rusų karo lėktuve buvo daug žmonių
14:07
Nėra jokių požymių, kad Rusijos Belgorodo srityje nukritusiame lėktuve IL-76 galėjo būti dešimtys žmonių, kaip teigia Rusija. Tai teletilto eteryje pareiškė Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Jis patvirtino, kad trečiadienį turėjo įvykti apsikeitimas su Rusijos belaisviais. Jo vadovaujamų institucijų atstovai nuvyko į mainams skirtą vietą. D.Lubinecas pabrėžė, kad pagal Ženevos konvenciją, iki to laiko, kai karo belaisviai per mainų procesą grąžinami į tėvynę, visa atsakomybė tenka sulaikymo šaliai.
„Taigi, mūsų atveju, net jei šis apsikeitimas buvo planuojamas, Rusija turėjo pranešti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovams, kad jie gabens karo belaisvius. Ir taip šis teisinis darbas atliktas siekiant užtikrinti tinkamas transportavimo sąlygas, taip pat saugumą šio logistinio maršruto metu“, – sakė ombudsmenas.
Jo teigimu, Rusija iš anksto suplanavo informacinę kampaniją prieš Ukrainą ir tai rodo greita Rusijos reakcija. Pasak D.Lubincevo, jis visiškai palaiko prezidento Volodymyro Zelenskio poziciją dėl skaidraus tarptautinio šios situacijos tyrimo.
Pasak komisaro, Ukraina padarys viską, kad toks tyrimas būtų atliktas, siekiant įtraukti tarptautinius ir Ukrainos ekspertus. D.Lubinecas mano, kad rusai skelbs nepagrįstus pareiškimus, apkaltins Ukrainą ir neleis niekam apsilankyti katastrofos vietoje ar perduoti kokią nors medžiagą.
Jo nuomone, rusai neatsisakė minties panaudoti karo belaisvių ir jų giminaičių temą prieš Ukrainos valdžią ir nuolat rengs naujas informacines kampanijas prieš valstybę.
Ombudsmenas pabrėžė, kad vis dar nežinoma, kas buvo lėktuve Il-76 katastrofos metu.
„Iš savo turimos informacijos negaliu pasakyti, kad ten iš tikrųjų buvo karo belaisvių. Iš nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriuos matėme, analizės. Jei rusai būtų turėję kokių nors nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriais galėtų įrodyti, kad ten buvo karo belaisvių, jie jau būtų tuo pasinaudoję. Nematėme jokių požymių, kad lėktuve būtų buvę tiek daug žmonių. Ukrainos piliečių ar ne Ukrainos piliečių“, – pabrėžė D.Lubinecas.
Tailande sulaikyti roko grupės „Bi-2“ nariai: gresia deportacija
13:41
Tailande buvo sulaikyti roko grupės „Bi-2“ nariai, kurie rengė koncertus neturėdami darbo leidimų, pranešė žiniasklaida, remdamasi turizmo policija.
Dabar su muzikantais dirba migracijos pareigūnai. Žiniasklaidos teigimu, jie gali būti deportuoti.
Portalas „The Insider“ tvirtina, kad šaltinis, artimas Rusijos diplomatijos ministerijai, teigė, kad rusų atlikėjų koncertai Tailande atšaukiami Rusijos generalinio konsulo Pukete Vladimiro Sosnovo prašymu.
„Kiek žinau, tai yra asmeninė Sosnovo iniciatyva, tačiau to galėjo paprašyti ir pats Lavrovas, kuriam Tailandas yra viena iš likusiųjų šalių, kur jis yra gerai sutinkamas“, – sakė šaltinis.
Anksčiau grupės „Bi-2“ lyderis Igoris Bortnikas, žinomas pseudonimu Liova, „Instagram“ parašė, kad negrįš į Rusiją. Po vienu iš įrašų instagrame, kuriame buvo kalbama apie Pergalės dienos minėjimą, Liova rašė, kad „Putino Rusija kelia tik pasibjaurėjimą“, „Putinas ir visi jo psichiškai atsilikę padugnės sunaikino šalį“ ir kad jis neketina grįžti į Rusiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje buvusiam separatistų vadui I.Girkinui paskirta 4 metų įkalinimo bausmė
13:34
Rusijos nacionalistui, buvusiam Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų vadui Igoriui Girkinui ketvirtadienį buvo paskirta ketverių metų įkalinimo bausmė.
Maskvos miesto teismas paskelbė, kad I.Girkinas pripažintas kaltu dėl „viešų raginimų griebtis ekstremizmo“.
I.Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, griežtai kritikavęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, buvo suimtas pernai.
52 metų I.Girkinas buvo vienas iš pagrindinių prokremliškų separatistų figūrų, kai 2014 metais prasidėjo kovos Rytų Ukrainoje. Tačiau griežtosios linijos nacionalistas buvo suimtas po kelis mėnesius trukusių viešų išpuolių prieš Rusijos kariuomenės vadus ir V.Putiną, kai ragino pradėti daug agresyvesnį puolimą prieš Ukrainą.
V.Putinas atvyko į Kaliningradą: ar skrido per Lietuvą?
13:15
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko vizito į Kaliningrado sritį. Ar jo lėktuvas skrido per Lietuvos oro erdvę?
Prezidento Vladimiro Putino kelionei į Kaliningrado sritį nebuvo prašoma oro koridoriaus per Lietuvą. Tai pranešė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Interfax“.
Kartu jis pažymėjo, kad dėl V.Putino kelionės į regioną saugumo priemonių imtasi atitinkamu lygiu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos Belgorodo srityje sudužo rusų karinis lėktuvas: kas apie tai žinoma
12:59
Trečiadienį pranešta, kad Rusijos Belgorodo srityje sudužo rusų karinis-transporto lėktuvas Il-76. Pasak Gynybos ministerijos, juo skrido 65 ukrainiečių belaisviai, 6 įgulos nariai ir 3 palydos asmenys. Tačiau kol kas tikroji istorija neaiški: nežinoma, kas numušė lėktuvą, ir, ar juo buvo gabenami į nelaisvę paimti Ukrainos kariai. Ekspertai tvirtina, jog taip Rusija bando sukelti pasipiktinimą Kyjivu tiek šalies viduje, tiek tarp sąjungininkų.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas trečiadienio pavakarę nurodė, kad tądien tarp Rusijos ir Ukrainos buvo suplanuotas apsikeitimas belaisviais, tačiau Kyjivas nežinojo apie transporto priemonių skaičių, maršrutus ir belaisvių pristatymo būdus. Įprastai jie gali būti pristatomi oro, geležinkelių ir kelių transportu.
Keliuose kruopščiai suformuluotuose pareiškimuose Ukraina pažadėjo toliau atakuoti Rusijos karinius objektus ir lėktuvus Belgorodo srities teritorijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainoje rusai naudoja uždraustą cheminę medžiagą: žmogui nužudyti pakanka 70 lašų
12:54
Pirmą kartą nuo 1969 m. Rusijos pajėgos atakose prieš Ukrainos gynėjus panaudojo uždraustą cheminę medžiagą, spaudos konferencijoje pareiškė Trofėjų ir pažangiosios ginkluotės bei karinės technikos tyrimų centro atstovas kapitonas Andrijus Rudykas, kurį ctuoja naujienų agentūra „Unian“.
Pasak jo, tokios valstybės kaip Rusija „neišmoko karčių praeities pamokų ir siekia normalizuoti masinio naikinimo ginklų naudojimą“.
„Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos cheminį ginklą prieš Ukrainos gynėjus naudoja nuo pat visiškos agresijos pradžios. Pirmą kartą sovietinės dujinės granatos K-51 ir rusiškos RGR trofėjiniai pavyzdžiai buvo užfiksuoti 2022 m. vasarį Kyjivo regione, okupantų apleistose pozicijose. Šių granatų sprogstamoji medžiaga yra chlorobenzalmonodinitrilas arba CS – netoksiška dirginamoji medžiaga, naudojama demonstracijoms išsklaidyti“, – aiškino tyrimų centro atstovas.
Jis taip pat pademonstravo panaudotos RGR granatos pavyzdį.
„Iš viso nuo 2024 m. sausio mėnesio, t. y. nuo Rusijos Federacijos visapusiškos agresijos prieš Ukrainą pradžios, užfiksuotos 626 okupantų cheminės atakos“, – pabrėžė jis.
Praėjusį gruodį Rusijos pajėgos pirmą kartą prieš Ukrainos gynėjus panaudojo naujas RG-VO dujines granatas.
„RG-VO“ granatoje naudojamas daug toksiškesnis cheminis junginys – chloroacetofenonas arba CN. Šį faktą nustatė Kyjivo teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto ekspertai. Net iš šios granatos pavadinimo iššifravimo – rusiškai „rankinė granata – nuodinga medžiaga“ – galima suprasti jos paskirtį: žudyti gyvąją jėgą“, – kalbėjo A.Rudykas.
Jis pridūrė, kad chloroacetofenonas yra cheminė kovinė medžiaga iš lakrimatorių (ašarinių medžiagų) grupės. Mirtina toksino dozė yra 11 miligramų per minutę viename litre.
„Maždaug 70 lašų šių dujų pakanka suaugusiam žmogui nužudyti“, – pridūrė tyrimų centro atstovas.
Ši medžiaga yra visiškai uždrausta 1925 m. Ženevos protokolu, draudžiančiu naudoti dusinančias, nuodingas ar kitokias dujas ir bakteriologinius kovos metodus, o 1969 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija jį uždrausta naudoti kovoje. Rusija yra ratifikavusi abu dokumentus.
„Chloroacetofenono panaudojo prieš Ukrainos gynėjus yra reikšmingas dviem aspektais. Pažymėtina, kad tai pirmas užfiksuotas šios nuodingos medžiagos panaudojimo kovoje atvejis nuo 1969 metų. Antra, serijinė RG-VO dujinių granatų gamyba gali rodyti, kad Rusijos Federacija pateikė klaidingą informaciją, kai 2017 m. paskelbė, kad visiškai sunaikino savo cheminio ginklo atsargas ir gamybos įrenginius“, – reziumavo A.Rudykas.
Taip pat nustatyta, kad ant trofėjinės granatos buvo specialūs ženklai, nurodantys taikomosios chemijos mokslinių tyrimų institutą Rusijos Sergijev Posado mieste, o tai gali reikšti, kad vis dar veikia mirtinų nuodingųjų medžiagų gamybos įrenginiai. Tai pažeidžia Rusijos įsipareigojimus.
Kapitonas nurodė, kad pastarojo meto tendencijos rodo, jog Rusijos ginkluotosios pajėgos didina cheminių atakų prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas skaičių.
„2023 m. gruodį užfiksuotas 81 toks atvejis, kuris tuo metu sudarė 17 proc. visų atvejų nuo plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios. Tai yra, faktiškai penktadalis visų atvejų buvo užregistruota per vieną mėnesį“, – pridūrė jis.
Rusijos programišiai atakavo Ukrainos bendrovės duomenų centrą
11:18
Rusijos programišiai atakavo Ukrainos bendrovės „Naftogaz“ duomenų centrą. Dėl kibernetinės atakos neveikia interneto svetainė ir skambučių centras, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbė bendrovės atstovai.
„Užfiksuota plataus masto kibernetinė ataka prieš vieną iš mūsų bendrovių naudojamų duomenų centrų“, – sakoma pranešime.
Bendrovės teigimu, „Naftogaz“ interneto svetainė ir skambučių centras neveikia dėl programišių atakos.
Apie paslaugų atnaujinimo terminus bendrovė žada informuoti vėliau. Kol kas nežinoma, kada tai įvyks.
Gruodžio 12 d. bendrovė „Kyivstar“ patyrė didelio masto sutrikimų. Preliminariais duomenimis, tinklą atakavo programišiai rusai. Teisėsaugininkai iškėlė baudžiamąją bylą pagal aštuonis straipsnius.
Dėl sutrikimų abonentai visoje šalyje pranešė, kad neteikiamos mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos, neveikė bendrovės interneto svetainė ir programėlė. Be to, keliuose regionuose neveikė perspėjimo apie oro pavojų sistema, neveikė terminalai.
Ukrainos saugumas pradėjo bylą dėl Il-76 avarijos Belgorodo srityje
11:14
Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl trečiadienį įvykusios Rusijos karinio-transportinio orlaivio Il-76 katastrofos Belgorodo srityje, praneša ukrainiečių žiniasklaida.
„Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąją bylą dėl Rusijos oro ir kosmoso pajėgų lėktuvo Il-76 sudužimo Belgorodo srityje. Tyrimas atliekamas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo įstatymų ir karo papročių pažeidimas)“, – pranešta naujienų tarnyboms.
Šiuo metu Ukrainos saugumo tarnyba imasi įvairių priemonių, kad išsiaiškintų visas katastrofos aplinkybes. Vyksta ikiteisminis tyrimas.
Pirmosios invazijos Ukrainoje dienos: Kyjivo stotyje V.Zelenskio laukė specialus traukinys
11:10
Pirmosiomis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dienomis prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjai laikė specialiai jam paruoštą avarinį traukinį, kuriuo jis galėjo pabėgti iš karo draskomos šalies, naujojoje biografijoje „Šoumenas: Invazijos, sukrėtusios pasaulį ir padariusios Volodymyrą Zelenskį lyderiu, istorija“ rašo leidinio „Time“ korespondentas Simonas Shusteris, praneša naujienų svetainė „Business Insider“.
Ne vieną mėnesį Kyjivo Bankovos gatvėje, kur įsikūrusi Ukrainos prezidento kanceliarija, praleidęs autorius knygoje pažymėjo, kad pirmosiomis invazijos dienomis dar nebuvo aišku, ar Ukrainos prezidentas nepasitrauks iš sostinės.
Tačiau V.Zelenskis herojiškai atsisakė išvykti ir liko vadovauti Ukrainos gynybai nuo Rusijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos saugumo tarnyba patvirtino: ketvirtą kartą smogta Rusijos naftos gamyklai
11:05
Dar vienu Ukrainos saugumo tarnybos taikiniu tapo naftos perdirbimo gamykla Tuapsėje, Rusijoje. Gamyklos teritorijoje kilo didžiulis gaisras, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi šaltiniais.
Jų teigimu, Saugumo tarnybos bepiločiai orlaiviai atakavo šį Rusijai svarbų objektą. Po dviejų galingų sprogimų praėjusią naktį gamyklos teritorijoje kilo didelio masto gaisras.
Gaisro plotas siekė apie 200 kvadratinių metrų, anksčiau rašė naujienų agentūra „Interfax“. Per kelias valandas jis buvo lokalizuotas ir užgesintas.
Pasak „RBC-Ukraine“ pranešimo, buvo apgadintas pirminio naftos perdirbimo įrenginys, t.y. vakuuminės ir atmosferinės kolonos.
„SBU smogė giliai į Rusiją ir toliau atakuoja objektus, kurie yra svarbūs ne tik Rusijos ekonomikai, bet ir aprūpina degalais priešo karius. Laukia daug netikėtumų, sistemingas darbas tęsiasi“, – sakė šaltinis.
Anksčiau pranešta, kad socialiniuose tinkluose vietos gyventojai pažymėjo, kad prieš sprogimą suveikė oro pavojaus sirena. Pasak susirašinėjimo platformos „Telegram" kanalo „Atsargiai, naujienos“ informacijos, Sočio oro uoste įvestas planas „Kilimas“, pagal kurį numatoma uždaryti oro erdvę dėl joje pasirodžiusio neatpažinto objekto.
Po incidento teisėsaugos institucijos blokavo teritoriją aplink naftos perdirbimo gamyklą. Krasnodaro krašto operatyvinis štabas pranešė, kad, preliminariais duomenimis, aukų ir nukentėjusiųjų nėra.
„Operatyvinės ir specialiosios tarnybos dirba įvykio vietoje, kad išsiaiškintų visas įvykio aplinkybes“, – pabrėžė štabas.
Tai jau ketvirtas kartas per paskutinę savaitę, kuomet Ukrainos pajėgos įvykdė sėkmingus smūgius prieš naftos bendrovių infrastruktūrą Rusijos teritorijoje.
Sausio 18 d., buvo atakuotas naftos terminalas Leningrado srityje. Sausio 19 d. bepilotis orlaivis atakavo „Rosneft“ priklausančią naftos saugyklą Klincių mieste Briansko srityje.
Sausio 21 d. dėl dronų atakos kilo gaisras „Novatek" terminale Ust Lugos jūrų uoste Leningrado srityje. Gaisras buvo visiškai užgesintas tik sausio 22 d. po pietų, o terminalo veikla atnaujinta tik sausio 24 d. ryte.
Kremlius kaltina Kyjivą numušus rusų karinį transporto lėktuvą
10:53
Kremlius ketvirtadienį apkaltino Ukrainą išvakarėse numušus karinį transporto lėktuvą su dešimtimis ukrainiečių belaisvių, skraidintų į apsikeitimo vietą, ir pavadino tai „monstrišku veiksmu“.
„Tai, žinoma, monstriškas veiksmas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie lėktuvą Il-76, kuriuo, Rusijos teigimu, skrido 65 ukrainiečių kariai.
Pasak jo, „niekas negali pasakyti, kokį poveikį tai turės“ belaisvių mainų programos pratęsimui.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Charkivo pasienio regione dislokuotos Ukrainos pajėgos į lėktuvą paleido dvi raketas, ir incidentą pavadino „teroristiniu aktu“.
Kyjivas nei patvirtino, nei paneigė Rusijos teiginius.
Keliuose kruopščiai suformuluotuose pareiškimuose įvairios Ukrainos karinės agentūros patvirtino, kad trečiadienį buvo planuojama apsikeisti belaisviais, ir teigė, kad Rusija yra atsakinga už paimtų ukrainiečių karo belaisvių apsaugą, taip pat pažadėjo toliau atakuoti Rusijos karinius objektus ir lėktuvus Belgorodo srityje.
Tačiau Kyjivas dar nepranešė, ar per katastrofą žuvo ukrainiečių karo belaisviai, ar lėktuvą numušė ukrainiečių ginklai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jis pavedė įvairioms valstybės agentūroms ištirti avariją.
Rusijos konvojus pateko į ukrainiečių paspęstus spąstus: štai kaip
10:51
Rusijos karinis konvojus pateko į ukrainiečių paspęstus minų spąstus Chersono regione Pietų Ukrainoje, skelbia „Defence Blog“.
Pasak „Militarnyj“ pranešimo, Rusijos kovinės transporto priemonės pateko į kruopščiai surengtą minų pasalą.
Ji surengta naktį, pasitelkus bepiločius orlaivius, kelyje, kuriuo reguliariai važinėja okupacinės pajėgos, išdėliojant minas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Bulgarija nori konfiskuoti Rusijos poilsio kompleksą Juodosios jūros pakrantėje
09:15
Bulgarijoje valdančiosios daugumos deputatai rengia įstatymą, kuris leistų atimti Rusijos turistinį poilsio kompleksą „Kamčija“ ir perduoti jį valstybės kontrolei, skelbia naujienų svetainė „Euractive“.
„Kamčijos“ poilsio kompleksas, reklamuojamas kaip „švietimo, kultūros, poilsio, sporto, sveikatos, verslo ir kongresų turizmo centras“, priklauso Rusijos sostinei, tačiau Bulgarijoje jį valdo Bulgarijos piliečiai, kuriems oficialiai netaikomas Europos Sąjungos sankcijų režimas.
Koalicijos „Mes tęsiame pokyčius – Demokratinė Bulgarija“ parlamento narys Ivaylo Mirchevas šią poilsio bazę apibūdina kaip Rusijos anklavą Bulgarijos pakrantėje, veikiantį daugiau kaip 14 metų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ketvirtas kartas per savaitę? Rusija skelbia, kad Ukraina smogė dar vienai naftos gamyklai
09:12
Praėjusią naktį Tuapsės naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kilo gaisras. Užsidegė vakuuminis įrenginys, nurodė rajono vadovas Sergejus Bojko, kurį cituoja leidinys „Moscow Times“.
Gaisro priežasties jis neįvardijo ir paragino vietos gyventojus neskelbti vaizdo įrašų iš įvykio vietos, „kad būtų išvengta nepalankių pasekmių“.
Tačiau susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Atsargiai, naujienos“ skelbia, jog gaisrą sukėlė bepiločio orlaivio smūgis.
Vietos gyventojai pažymėjo, kad prieš sprogimą suveikė oro pavojaus sirena. Pasak minėto kanalo informacijos, Sočio oro uoste įvestas planas „Kilimas“, pagal kurį numatoma uždaryti oro erdvę dėl joje pasirodžiusio neatpažinto objekto.
Po incidento teisėsaugos institucijos blokavo teritoriją aplink naftos perdirbimo gamyklą. Krasnodaro krašto operatyvinis štabas pranešė, kad, preliminariais duomenimis, aukų ir nukentėjusiųjų nėra.
„Operatyvinės ir specialiosios tarnybos dirba įvykio vietoje, kad išsiaiškintų visas įvykio aplinkybes“, – pabrėžė štabas.
Gaisro plotas siekė apie 200 kvadratinių metrų, rašė naujienų agentūra „Interfax“. Per kelias valandas jis buvo lokalizuotas ir užgesintas.
Jei informacija pasitvirtins, tai jau būtų ketvirtas kartas per pastarąją savaitę, kai Ukrainos bepiločiai atakuoja Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą. Tačiau Ukraina kol kas to nekomentavo.
Sausio 18 d., buvo atakuotas naftos terminalas Leningrado srityje. Sausio 19 d. bepilotis orlaivis atakavo „Rosneft“ priklausančią naftos saugyklą Klincių mieste Briansko srityje.
Sausio 21 d. dėl dronų atakos kilo gaisras „Novatek" terminale UstLugos jūrų uoste Leningrado srityje. Gaisras buvo visiškai užgesintas tik sausio 22 d. po pietų, o terminalo veikla atnaujinta tik sausio 24 d. ryte.
Pasak vokiečių leidinio „Bild“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie naujos Rusijos infrastruktūros naikinimo taktikos. Užuot naikinusi grynai karinius objektus laikinai okupuotose teritorijose, Ukrainos kariuomenė nusprendė smogti objektams, kurie Rusijos teritorijoje tarnauja ir civiliams gyventojams, ir kariniam-pramoniniam kompleksui.
Nauji taikiniai apima objektus, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį aprūpinant ir remiant Rusijos karines pajėgas. Naikinant tokius objektus siekiama daryti spaudimą priešui ir pakeisti karo veiksmų eigą Ukrainos naudai.
Ukrainos kariuomenė jau keletą mėnesių sėkmingai pritaiko užsienio artilerijos sviedinius dronams kamikadzėms. Šia naujoviška taktika siekiama padidinti Ukrainos karinių operacijų veiksmingumą.
Ukrainos oro pajėgų vadas: turime vis daugiau priemonių netikėtai smogti rusams
08:54
Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas taip pat pakomentavo trečiadienį įvykusią karinio-transportinio lėktuvo Il-76 katastrofą Belgorodo srityje. Jis pažymėjo, kad Ukrainos karinės oro pajėgos gali smogti savo priešui ten, kur jis to nesitiki.
„Karinės oro pajėgos daro viską, kad pataikytų į priešą ir danguje, ir ant žemės. Jūs skaitote mūsų ataskaitas. Daugybė rusų lėktuvų ir jų įgulų daugiau niekada nebegalės terorizuoti mūsų žmonių. Jie buvo sunaikinti. Turime vis daugiau priemonių ir galimybių pasiekti priešą ten, kur jis to nesitiki“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė M.Oleščukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokiu būdu Rusijos propaganda išorės auditorijai išsiuntė srautą klastočių, kad diskredituotų Ukrainą tarptautinės bendruomenės akyse.
„Tikslas akivaizdus – jie nori sumažinti tarptautinę paramą mūsų šaliai. Tai nepadės. Ukraina turi teisę gintis ir sunaikinti agresoriaus oro atakos priemones“, – aiškino Karinių oro pajėgų vadas.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:42
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 950 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 379,6 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 30 tankų, 42 šarvuotosios kovos mašinos, 59 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 39 atuomobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 35 rusų bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas.
NATO pradėjo didžiausias per kelis dešimtmečius karines pratybas
08:37
NATO trečiadienį pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje.
Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių.
„Aljansas pademonstruos savo gebėjimą sustiprinti euroatlantinę erdvę vykdant transatlantinį pajėgų judėjimą iš Šiaurės Amerikos“, – sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli.
Šiomis pratybomis siekiama imituoti 31 šalies Aljanso atsaką į tokio varžovo kaip Rusija puolimą.
Pratybas sudarys keletas mažesnių atskirų pratybų, jos vyks nuo Šiaurės Amerikos iki NATO rytinio sparno, netoli Rusijos sienos.
Dalyvaus apie 50 karinių jūrų pajėgų laivų, 80 orlaivių ir daugiau kaip 1100 kovos mašinų.
Šios pratybos – didžiausios nuo 1988 metais per Šaltąjį karą vykusių „Reforger“ – rengiamos NATO pertvarkant savo gynybą nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.
Estijos pareigūnas: ar NATO 5-asis straipsnis veikia, V.Putinas gali patikrinti ir rytoj
08:35
Rusijos kariuomenės kario batas ar iranietiškas „Shaded“ dronas – kuris pirmasis iš jų peržengs NATO teritoriją iš išbandys aljanso 5-ojo straipsnio tvirtumą? Tokį klausimą komentare Estijos leidiniui „Postimees“ kelia buvęs pasienio apsaugos tarnybos vadovas Rando Kruusmaas.
„Aš netikiu, kad rusų kareivio batas kada nors įžengs į NATO teritoriją, tiesiog netikiu. O jei ir įžengs, tai kada nors, gal po šimto metų, kaip sąjungininkas ar draugas“, – savo komentare sako Rando Kruusmaas.
„Tačiau tikiu, kad Vladimiras Putinas arba jo įpėdiniai gali išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį jau rytoj“, – sako jis.
NATO sutarties 5-asis straipsnis, nurodo, kad NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą.
Kad tai yra viso aljanso pagrindas, ne kartą pabrėžė aljanso lyderiai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 11 rusų dronų
08:27 Atnaujinta 10:45
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 11 rusų paleistų dronų.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad iš viso rusai paleido 14 dronų „Shahed-136/131“ iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir Čaudos kyšulio okupuotame Kryme, taip pat keturias raketas S-300 iš Rusijos Belgorodo srities ir vieną raketą iš okupuotos Donecko srities dalies.
11 dronų buvo sunaikinti Odesos ir Mykolajivo srityse, nurodoma pranešime.
Kyjivas ragina Vakarų sąjungininkes sustiprinti Ukrainos oro gynybos sistemas, Maskvai vykdant naktinius dronų ir raketų antskrydžius, kurių metu taikomasi į Ukrainos miestus ir pagrindinę infrastruktūrą.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per išpuolius istoriniame Odesos mieste buvo sužeisti šeši žmonės, apgadinta gyvenamųjų pastatų ir sandėlis.
Atskirai ministerija pranešė, kad dieną prieš tai per Rusijos smūgius kaime Ukrainos rytinėje Charkivo srityje buvo sužeisti keli žmonės.
„Velyka Rohanėje buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų 17-metis paauglys. Degė du privatūs namai ir automobilis. Sprogimas sunaikino du kaimyninius namus ir ūkinį pastatą“, – sakė ministerija.
Donecko srityje pastebėti kariauti atvykę samdiniai iš Malaizijos
08:13
Rusijos okupuotose Donecko srities teritorijose pastebėti samdiniai iš Malaizijos, tvirtina Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras. Juos lydi vertėjas, taip pat buvę „Wagner“ grupuotės samdiniai. Dabar Malaizijos piliečiai yra kariniame poligone.
Kaip pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centras, rusai ir toliau renka samdinius iš viso pasaulio, kad galėtų tęsti savo invazijos politiką. Kubiečiai, nepaliečiai, baltarusiai, serbai ir kitų šalių, kuriose oficialiai draudžiama užsiimti samdymu, atstovai ne kartą buvo pastebėti Rusijos ginkluotosiose pajėgose.
Nacionalinio pasipriešinimo centras įspėja, kad kiekvienas, kuris Rusijos ginkluotosiose pajėgose kovoja prieš Ukrainą, yra karinis taikinys.
V.Zelenskis: Rusija žaidžia su ukrainiečių karo belaisvių gyvybėmis
07:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija „žaidžia su ukrainiečių belaisvių gyvybėmis“ po to, kai Maksva apkaltino Kyjivą numušus lėktuvą su dešimtimis karo belaisvių.
„Akivaizdu, kad rusai žaidžia su ukrainiečių kalinių gyvybėmis, jų artimųjų jausmais ir mūsų visuomenės emocijomis“, – apie incidentą sakė V.Zelenskis sakė vakariniame kreipimesi į savo tautos žmones.
Jis nepatvirtino ir nepaneigė Rusijos teiginių, tačiau sakė, kad tai buvo „labai sunki diena“.
„Turime nustatyti visus aiškius faktus. Kiek įmanoma daugiau, atsižvelgiant į tai, kad lėktuvas buvo numuštas Rusijos teritorijoje, kurios mes negalime kontroliuoti“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše.
Jis taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą ir nustatyti katastrofos priežastis.
Rusija iškart dėl incidento apkaltino Ukrainą, pavadinusi jį „teroristiniu aktu“.
Analitikai: Rusija mėgina aviakatastrofą Belgorodo srityje panaudoti prieš Ukrainą
07:04
JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW), remdamasis geolokaciniais kadrais, patvirtino, kad Rusijos Belgorodo srityje sudužęs karinis transporto lėktuvas Il-76 nukrito Jablonovo kaime, esančiame už 70 į šiaurės rytus nuo Belgorodo.
Pasak analitikų, Rusijos informacinės erdvės žaidėjai naudoja lėktuvo numušimą, kad „pasėtų vidinį nepasitenkinimą Ukrainoje ir pakirstų Vakarų norą toliau teikti karinę paramą“ Ukrainai.
Trečiadienį pranešta, kad Rusijoje sudužo transporto lėktuvas. Rusijos gynybos ministerija beveik iš karto pareiškė, kad lėktuve buvo ukrainiečių karo belaisvių. Ukrainos pusė šios informacijos nepatvirtino.
Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad rusai „žaidžia ukrainiečių belaisvių gyvybėmis, jų artimųjų jausmais ir mūsų visuomenės emocijomis“. Jis tvirtino, kad Kyjivas reikalaus tarptautinio lėktuvo katastrofos tyrimo.
Karo analitikai cituoja Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininką Andrejų Kartapolovą, kuris teigė, kad Ukraina tyčia numušė lėktuvą Il-76, žinodama, kad jame yra ukrainiečių karo belaisvių, ir paragino neribotam laikui sustabdyti visus apsikeitimus karo belaisviais.
Tuo pat metu Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Ukrainos „vidaus politinę kovą“ prisidėjus prie katastrofos.
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris šiuo metu Niujorke dalyvauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, paragino surengti skubų šios tarybos posėdį dėl katastrofos ir apkaltino Ukrainą terorizmu.
ISW pažymi, kad tokiais Rusijos kaltinimais iš dalies siekiama pasėti nepasitenkinimą Ukrainoje ir padidinti nepasitikėjimą Ukrainos vyriausybe, o tai sutampa su kitomis Rusijos informacinėmis priemonėmis dedamomis pastangomis susilpninti Ukrainą šalies viduje.
Karo analitikai pažymi, kad apsikeitimas karo belaisviais yra jautrus klausimas tiek Rusijai, tiek Ukrainai, o retorinės nuorodos į karo belaisvius, kaip galima nuspėti, sukelia emocinę reakciją.
Be to, Rusijos atstovai pateikė nepagrįstų teiginių, kad Ukraina numušė Il-76 JAV ar Vokietijos raketų sistemomis, greičiausiai siekdami atgrasyti Ukrainos Vakarų partnerius nuo Ukrainos aprūpinimo svarbiausiomis gynybai reikalingomis oro gynybos sistemomis.
