V.Zelenskis pareiškė, kad galvoja pakeisti V.Zalužną ir iš esmės pertvarkyti šalies vadovybę

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Vasario 4 d. Lenkijos žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis pareiškė, kad Ukrainos ir Lenkijos pasienyje tikrinant žemės ūkio produktus nustatyta, jog įvežama per daug prekių ir reikia stiprinti veterinarinius patikrinimus.

Tarp perteklinių prekių buvo cukraus, aliejaus ir grūdų produktų, pavyzdžiui, miltų ir kukurūzų kruopų, teigiama ministerijos pranešime.

„Nerimą kelia ir tai, kad daugelio siuntų galutiniai gavėjai yra Baltijos šalys – Lietuva ir Latvija“, – teigiama pareiškime, pažymint, kad prekės gali grįžti į Lenkiją.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos ir Lenkijos pasienis

Anksčiau tą pačią dieną Lenkija paskelbė, kad intensyviau tikrina Ukrainos maisto produktus.  

Lenkijos ūkininkai paskelbė vasario 1 d. visoje šalyje rengsiantys streiką, kad užblokuotų ukrainietiškas prekes pasienyje, protestuodami prieš, jų teigimu, pigių prekių antplūdį, kuris kenkia jų šalies verslui.

Lenkijos ūkininkų demonstracijos su pertraukomis vyksta nuo 2023 m. pavasario.

C.Siekierskis yra sakęs, kad derybomis su protestuotojais bandys sustabdyti tolesnes blokadas.

Vasario 4 d. Ukraina du kartus užpuolė Rusijos Belgorodo sritį, teigė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Pasak V.Gladkovo, tariamų išpuolių metu buvo apgadintas pastato stogas ir dujų vamzdis Demidovkos kaime, esančiame prie sienos su Ukrainos rytine Sumų sritimi.

V.Gladkovas taip pat teigė, kad Ukraina užpuolė dar vieną regiono kaimą Stary Khutor, kuris taip pat yra netoli Ukrainos sienos.

Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

„Reuters“/„Scanpix“/Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas

Ukrainos valdžios institucijos V.Gladkovo teiginių nekomentavo.

Rusijos Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Sumų, Charkivo ir Luhansko sritimis ir yra dažnai naudojama atakoms prieš Ukrainą rengti.

Rusijos pareigūnai dažnai tvirtina, kad Ukraina vykdo tarpvalstybinius smūgius. Rusijos valdžios institucijos teigė, kad gruodžio 30 d. per Ukrainos smūgį Belgorode žuvo 25 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeista.

Laikraštis „Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių. Ukraina taip pat neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, kuris buvo surengtas praėjus dienai po to, kai Rusija surengė masinę oro ataką prieš Kyjivą.

Belgija prašo G7 šalių apsvarstyti galimybę panaudoti 260 mlrd. eurų vertės areštuotą Rusijos turtą, kurį turi Vakarai, kaip užstatą už paskolas Ukrainai, rašoma „Financial Times“ pranešime.

Taip būtų išvengta klausimų dėl tiesioginio turto konfiskavimo teisėtumo, kaip, pasak laikraščio, svarstė Ukrainos sąjungininkai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskyrė Rusijos okupuoto Melitopolio miesto merą, kurį kadaise buvo pagrobę rusai, naujuoju šalies pietinės Zaporižios srities vadovu, pranešė jo biuras.

Apie tai V.Zelenskis pranešė sekmadienį lankydamasis pietiniame fronte. Prezidentas taip pat susitiko su kariais Robotynės kaime, tapusiame kovų židiniu, kurį Rusija smarkiai puola.

„Valstybės vadovas pristatė naujai paskirtą Zaporižios srities administracijos vadovą Ivaną Fedorovą, kuris nuo 2020 metų gruodžio ėjo dabar laikinai okupuoto Melitopolio mero pareigas ir buvo Rusijos nelaisvėje“, – sakoma V.Zelenskio biuro pranešime.

/ AP

Melitopolis, miestas už 130 km į pietus nuo Zaporižios, pirmosiomis 2022 metų invazijos savaitėmis buvo užgrobtas Rusijos karių.

35 metų I.Fedorovą 2022-ųjų kovą pagrobė rusai, kai šiems įžengus į jo miestą, politikas atsisakė bendradarbiauti su Maskva.

Jis buvo laikomas nelaisvėje, bet vėliau tą patį mėnesį buvo iškeistas į grupę jaunų Rusijos karių.

I.Fedorovas keičia ankstesnį Zaporižios srities gubernatorių Jurijų Malaško, kuris socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad perduoda įgaliojimus „naujai komandai“.

„Mano tikslas – kad visi žmonės, kurie tikrai nori grįžti namo, galėtų tai padaryti kuo greičiau“, – sakė I. Fedorovas, kurį cituoja prezidento kanceliarija.

„Tačiau Zaporižios mieste gyvenimas taip pat turi tęstis. Žmonės turi tikėti Zaporižia ir Ukraina“, – pridūrė jis.

Zaporižia yra didelis miestas, kurį kontroliuoja Ukraina, bet kuris patyrė kruvinų rusų išpuolių.

Jis yra maždaug už 50 km nuo fronto ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos.

Zaporižios sritis yra vienas iš keturių regionų, kuriuos Kremlius teigia aneksavęs, nors jo niekada pilnai nekontroliavo. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.

 Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka apsilankė Pietų Korėjoje, kur aptarė karą Ukrainoje ir dvišalius ryšius, sekmadienį pranešė korėjiečių užsienio reikalų ministerija, abiejų šalių retorikai dėl branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos tampant vis aštresnei.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalams A.Rudenka penktadienį susitiko su savo korėjiečiu kolega Chung Byung-wonu, sakoma Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Chung Byung-wonas išsakė „rimtą Seulo poziciją“ dėl stiprėjančio Maskvos karinio bendradarbiavimo su Pchenjanu ir paragino Rusiją imtis, jo žodžiais tariant, atsakingų veiksmų, sakoma pareiškime.

A.Rudenkos vizitas įvyko netrukus po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad padidėjusią įtampą Korėjos pusiasalyje „visų pirma lėmė įžūli Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių, įskaitant Korėjos Respubliką ir Japoniją, politika“, pavadinusi Pietų Korėją jos oficialiu pavadinimu.

M.Zacharova išsakė šias pastabas, paklausta apie Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo neseniai pasakytus žodžius, kad Šiaurės Korėja – vienintelė pasaulio šalis, kuri yra įteisinusi prevencinį branduolinio ginklo panaudojimą.

Yoon Suk-yeolo pastabas pavadinusi „akivaizdžiai šališkomis“, Rusijos URM atstovė taip pat tvirtino, jog Seulas, „atrodo, nesuvokia, kad Jungtinių Valstijų lyderiaujanti pozicija negrįžtamai traukiasi į praeitį“ ir kad Pietų Korėja „gali tapti tik maža derybine figūrėle Vašingtono geopolitiniuose žaidimuose“.

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija šeštadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Georgijų Zinovjevą, kad pareikštų protestą dėl „grubių ir nemokšiškų“ komentarų.

Nuo 2022 metų, kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija puoselėja vis glaudesnius ryšius su Pchenjanu. Pietų Korėja ir Vašingtonas jį kaltina siunčiant į Maskvą ginklus, padedančius rusams kariauti.

Šiais metais Šiaurės Korėja paskelbė Pietų Korėją savo „pagrindiniu priešu“ ir pagrasino karu dėl „net 0,001 milimetro“ teritorinio pažeidimo.

Analitikai neseniai įspėjo, kad Šiaurės Korėja gali bandyti sparnuotąsias raketas prieš siųsdama jas į Rusiją, kad jos būtų panaudotos Ukrainoje.

Rugsėjį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė retą kelionę į Rusiją susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu. Pastarasis savo ruožtu ketina apsilankyti Pchenjane.

Vasario 3 d. žuvo 32 metų Ukrainos jėgos trikovininkas, tapęs kariu, Oleksandras Bilokonas, pranešė Ukrainos imtynių federacijos prezidentas Vadimas Kisilas.

Jis buvo pasaulio ir Europos jėgos trikovės čempionas, o 2023 m. kovo mėn. įstojo į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

O.Bilokonas, Ukrainos sunkvežimio traukimo rekordininkas, 2020 m. buvo pripažintas stipriausiu ukrainiečiu 95 kilogramų svorio kategorijoje.

V.Kisilas nenurodė, kur ir kada žuvo O.Bilokonas.

Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto vadovas Vadimas Gutzeitas 2023 m. pabaigoje pranešė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo daugiau kaip 400 ukrainiečių sportininkų ir buvo sugadinta arba sunaikinta apie 500 sporto objektų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė neigiamai vertinanti užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie nuo karo Ukrainoje pradžios išaugusį karinei pramonei skirtos gamybinės įrangos tiekimą iš Taivano į Rusiją. 

Parlamento vadovė sako, kad šis atvejis dar kartą parodo Rusijos bandymus apeiti tarptautines sankcijas per trečiąsias šalis. 

Sausio pabaigoje nepriklausomas Rusijos tinklapis „The Insider“ kartu su Taivano leidiniu „The Reporter“ atlikęs bendrą žurnalistinį tyrimą paskelbė, kad Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei.   

„Mačiau tyrimą ir, aišku, kaip galima vertinti – blogai vertinti. Rusija ieško sankcijų apėjimo įvairiausiais būdais, tai yra žinomas dalykas. Tas sankcijų apėjimo klausimas yra nuolatinis procesas. (...) Natūralu, kad Rusija, pasitelkdama Baltarusiją ar kitas, trečiąsias šalis, mėgina tas sankcijas apeiti“, – sekmadienį BNS sakė V.Čmilytė-Nielsen. 

„Jei šie faktai pasitvirtins, natūralu, kad vertinu blogai, o kad sankcijų išlaikymas ir spragų užkirtimas yra nuolatinis procesas tai irgi akivaizdu“, – pridūrė ji. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen, Volodymyras Zelenskis

Pernai spalį V.Čmilytė-Nielsen Taivane lankėsi su 14 Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais.

„The Insider“ paskelbto tyrimo duomenimis, nepaisant 2023-ųjų sausį Taipėjaus įvestų sankcijų staklių tiekimui į Rusiją, ši įranga iš Taivano čia keliauja laivais per trečiąsias šalis, daugiausia – Kiniją ir Turkiją. 

Remdamasis tarptautinėje prekybos duomenų platformoje NBD esančiais Rusijos muitinės duomenimis, „The Insider“ skelbia, kad 2023 metų kovą–rugsėjį Maskva iš Taivano importavo 193 vienetų staklių už beveik 29 mln. JAV dolerių. 

Tuo metu Lietuvos ir Taivano ryšiai gilėja pastaruosius keletą metų. 2021 metų rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, o 2022 metų lapkritį Lietuva atidarė prekybos atstovybę Taipėjuje. 

 Latvijos valstybinė policija šeštadienį sulaikė 1984 metais gimusį Lietuvos pilietį, kuris šlapinosi ir šlovino Rusijos karo nusikaltimus viename iš Rygos prekybos centrų, pranešė naujienų agentūra LETA.

Apie 14 val. 14 min. vietos (ir Lietuvos) laiku apsaugos darbuotojai pastebėjo prekybos centro koridoriuje šlapinantis vyrą, todėl jis administracine tvarka buvo sulaikytas. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

Nustatyta, kad vyras yra 1984 metais gimęs Lietuvos pilietis. Anksčiau jis jau kartą buvo sulaikytas policijos už administracinį nusižengimą – už konflikto sukėlimą lėktuve skrydžio metu.

Nusikaltėlis tapo agresyvus, reiškė nepasitenkinimą policijos darbu, grasino ir šlovino Rusijos karo nusikaltimus bei rusų prezidentą Vladimirą Putiną ir išreiškė pageidavimą, kad į Latviją atvyktų Rusijos kariuomenė ir „įvestų tvarką“.

Atsižvelgiant į vyro pasisakymus, jis buvo sulaikytas baudžiamąja tvarka ir nuvežtas į Valstybinės policijos Rygos rytų skyrių.

Dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla, o už tokius veiksmus įstatymas Latvijoje numato laisvės atėmimą iki penkerių metų, laikiną laisvės atėmimą, probacijos priežiūrą, viešuosius darbus arba baudą.

Sulaikytas vyras šiuo metu laikomas izoliatoriuje.

Rusijos karo nusikaltimų pateisinimas ir šlovinimas Latvijoje laikoma sunkiu nusikaltimu.

BBC paskelbė tyrimą apie tai, kaip Rusija naudoja kalinius kovai Ukrainoje.

Pranešama, kad dabar buvę kaliniai susiduria su daug griežtesnėmis sąlygomis, yra priversti kovoti iki karo pabaigos ir negauna malonės. Pagal ankstesnę „Wagner" grupės vykdytą schemą kaliniai gaudavo malonę ir laisvę po šešių mėnesių, net jei buvo nuteisti už smurtinius nusikaltimus.

R.Kadyrovo Telegram nuotr./Rusijos kariai

BBC peržiūrėjo žinutes pokalbių svetainėse ir kalbėjosi su kovotojais bei giminaičiais, nustatė, kad būrys, pavadintas „Audra V“, kuriam nuo 2023 m. vasario mėn. tiesiogiai vadovauja Rusijos kariuomenė, siunčia buvusius kalinius į fronto liniją, kur jų laukia sunkios sąlygos.

Vienas vyras, vardu Sergejus, rašė Ukrainoje kovojančių buvusių rusų belaisvių pokalbių svetainėje: „Jei dabar užsiregistruosite, būkite pasiruošę mirti“. Jis pridūrė: „Anksčiau galėdavai pasprukti po šešių mėnesių. Bet dabar turite ištverti iki karo pabaigos“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad aplankė karius pietiniame fronto linijoje esančiame Robotynės kaime, kurį Kyjivas praėjusią vasarą atkovojo iš Rusijos pajėgų, bet kuris vėl smarkiai puolamas.

Praėjusių metų rugpjūtį Ukraina atkovojo šį nedidelį kaimą pietiniame Zaporižios regione ir tai pavadino didele kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas sėkme.

Nuo to laiko Robotynę nepaliaujamai puola Rusijos kariai ir tai yra vienas iš pagrindinių pietinio fronto karštųjų taškų.

„Zaporižios regionas. Robotynė. 65-osios mechanizuotosios brigados dislokacijos vieta. Kalbėjausi su gynėjais, padėkojau jiems ir įteikiau valstybinius apdovanojimus, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis. – Man didelė garbė šiandien būti čia.“

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip uniformuotas prezidentas susitinka su kariais tamsioje patalpoje, primenančioje požeminį rūsį.

„Man didelė garbė šiandien būti čia ir apdovanoti jus, nes ant jūsų pečių gula tokia sunki ir daug lemianti misija – atremti priešą ir laimėti šį karą“, – V.Zelenskis sakė kovotojams.

„Linkiu jums pergalės, noriu jus apdovanoti ir noriu, kad darytumėte viską, kad greičiau pasiektumėte šią pergalę“, – kalbėjo jis.

Praėjusiais metais 65-oji brigada buvo atsakinga už puolimą Robotynėje.

Nors šio kaimo atgavimas buvo įvertintas kaip Kyjivo kontrpuolimo sėkmė, Ukrainos pastangos susigrąžinti Maskvos užimtą teritoriją nuo tada sulėtėjo.

Zaporižios regioną, kuriame yra Robotynė, Rusija teigė aneksavusi 2022 metais, nors jo niekada pilnai nekontroliavo.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pareiškė, kad Krymo pusiasalis yra „specifinis“ regionas ir jis negali pasakyti, ar Rusijos aneksuotą Krymą Ukrainai pavyks susigrąžinti.

Už tokias mintis šalies lyderis sulaukė griežtos kritikos, tačiau šeštadienį nuo savo pasakytų pastabų siekė atsiriboti, teigdamas, kad visada tvirtai palaikė Ukrainą.

2014 metais Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir jį aneksavo. Aneksijos nepripažįsta dauguma kitų šalių.

Penktadienį, duodamas interviu „YouTube“ kanale „Kanal Zero“, A.Duda teigė, kad nežino, ar Ukrainai pavyks susigrąžinti Krymą, nes pusiasalis yra „specifinis ir taip pat dėl istorinių priežasčių“.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

„Nes, tiesą sakant, jei žvelgtume iš istorinės perspektyvos, didžiąją laiko dalį jį kontroliavo Rusija“, – pridūrė jis.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvaryčas šeštadienį socialiniame tinkle „X“ sureagavo į A.Dudos pareiškimą: „Krymas yra Ukraina: jis toks yra ir toks išliks“, – rašė jis ir pridūrė, kad tai pagrįsta tarptautine teise.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) šeštadienio rytą taip pat sureagavo.

„Lenkija pripažįsta Ukrainos nepriklausomybę tarptautiniu mastu nustatytose sienose, kurias ne kartą patvirtino Rusijos Federacija: pradedant 1990-ųjų lapkričio 19 dienos sutartimi, baigiant 1994-ųjų gruodžio 5 dienos Budapešto memorandumu ir 2003-ųjų sausio 28 dienos (Rusijos ir Ukrainos) sienos sutartimi“, – rašė jis „X“.

Didžiausios vyriausybės frakcijos, Pilietinės koalicijos (KO), deputatas Pawelas Kowalas, kuris taps vyriausybės įgaliotiniu Ukrainos atstatymo klausimais, šeštadienio rytą radijo stočiai RMF FM sakė, kad „pasakojimai apie Rusijos Krymą yra nesąmonė (...) tų, kurie nežino istorijos“.

A.Duda yra dabar opozicinės „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos sąjungininkas.

Romanas Giertychas, įstatymų leidėjas iš Pilietinės koalicijos frakcijos socialiniame tinkle „X“ parašė: „Norėčiau priminti ponui Dudai, kad mūsų šalyje yra miestų, kurie savo istorijoje Lenkijai priklausė trumpiau nei kitai šaliai.“

Vėliau, šeštadienį, prezidentas A.Duda socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „nuo pat pirmos dienos, kai prasidėjo brutali Rusijos agresija prieš Ukrainą, buvo ir yra aišku: Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, yra agresorė ir okupantė“.

„Rusijos puolimas prieš Ukrainą ir tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą, okupacija yra nusikaltimas, – pridūrė jis. – Šis karas negali baigtis Rusijos pergale.“

R.Sikorskis šeštadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje reagavo į A.Dudos įrašą.

„Prezidentas patikslino savo žodžius, ir kiekvienam gali kas nors ne tai išsprūsti“, – sakė jis žurnalistams.

Tikimasi, kad JAV Atstovų Rūmai vėliau šią savaitę balsuos dėl atskiro 17,6 mlrd. JAV dolerių pagalbos Izraeliui paketo, į kurį neįtrauktas siūlomas karinis finansavimas Ukrainai.

Respublikonai atsisakė pritarti 61 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketui, jei pagalba nebus susieta su vidaus sienų reformomis.

Gruodžio mėn. vykusioje kelionėje į Vašingtoną Volodymyrui Zelenskiui nepavyko įtikinti JAV vyriausybės šiuo klausimu. Pagrindiniai respublikonai pakartojo, kad mainais už paramą paketo įgyvendinimui jie norėtų, jog būtų apribota imigracija tarp JAV ir Meksikos.

Pasaulinės vėžio dienos proga Volodymyras Zelenskis lankėsi Ukrainos nacionaliniame vėžio institute Kyjive ir padėkojo jo darbuotojams. Iš jo nuotraukų, darytų ligoninėje, galima pamatyti, kad įprastas medicinos darbas vis dar vyksta.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra mažiau nei tūkstantis „Wagner“ PMC kovotojų, kurie naudojami kaip instruktoriai.

Žvalgyba pažymi, kad Baltarusijoje greičiausiai yra mažiau nei tūkstantis „Wagner“ karių, o  jų didžiausios koncentracijos laikotarpiu po 2023 m. birželio mėn. jų ten buvo apie 8 000.

„Wagner“ beveik neabejotinai padeda rengti Baltarusijos karines ir saugumo pajėgas“, – pažymima apžvalgoje.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Analitikai mano, kad mažai tikėtina, jog save vadinantis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka norės išplėsti „Wagner" PMC karių panaudojimą, pavyzdžiui, Baltarusijos saugumo pajėgų veiksmams šalies viduje arba sienos apsaugai.

„Tolimesnis „Wagner" kovotojų buvimas Baltarusijoje beveik neabejotinai žaidžia į naudą Rusijai vykdant karo veiksmus, nes verčia Ukrainą palaikyti gynybines pozicijas ir palikti personalą pasienyje su Baltarusija“, – priduriama apžvalgoje.

Sumų kryptimi teritorinės gynybos pajėgų, ginančių šiaurinę operatyvinę zoną, kovotojai sustabdė Rusijos diversinės ir žvalgybinės grupės bandymą kirsti Ukrainos valstybinę sieną – jie sunaikino dalį užpuolikų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas „Telegram“.

Pasak S.Najevo, šeštadienį 18.20 val. Gluchivo bendruomenės prieigose vieno iš atraminių punktų kovotojai pastebėjo dešimties rusų ginkluotos grupės judėjimą.

Ukrainiečių kovotojai iš karto pradėjo šaudyti ir iškvietė antskrydžio rezervą iš savo bataliono.

Po kelių minučių į mūšį įsitraukė minosvaidžiai, ugnimi sandariai uždengę teritoriją, kurioje buvo sutelktos priešo pajėgos.

Patyręs nuostolių, priešas pakeitė taktiką ir pasidalijo į dvi grupes. Viena iš jų, dengiama savo artilerijos, evakavo žuvusiųjų ir sužeistųjų kūnus.

Internautų dėmesį patraukė Jungtinės Karalystės (JK) politiko socialiniame tinkle atlikta apklausa, kokio premjero gyventojai norėtų. Kad ir kaip netikėta, laimėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau tokia apklausa iš tiesų neatskleidžia bendro visuomenės požiūrio bet kokiu klausimu ir gali būti netgi labai klaidinanti.

9 iš 10 norėtų Vladimiro Putino?

Vienas lietuvis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo iš pirmo žvilgsnio netikėta statistika. Paklausti, ką norėtų matyti Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, dauguma iš visų pateikiamų variantų išsirinko Rusijos vadovą V.Putiną. Už jį balsavo net 87,4 proc. respondentų.

„JK buvo apklausta 40 tūkst. žmonių, kokio premjero jie norėtų, – rašė vyras. – Per 87 proc. apklaustųjų norėtų, kad JK premjeras būtų V.Putinas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Daugiau skaitykite ČIA.

Rusijos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per smūgį prieš kepyklą rusų okupuotame Lysyčanske Rytų Ukrainoje žuvo 28 žmonės, įskaitant vaiką.

Maskvos okupacinės pajėgos teigė, kad Kyjivas nusitaikė į savaitgaliais itin lankomą kepyklą.

Luhansko regione esantis Lysyčanskas į Rusijos pajėgų rankas pateko po įnirtingų kovų 2022 metais Maskvai įsiveržus į Ukrainą.

„Tęsiamos paieškos operacijos sugriuvusios kepyklos vietoje (...). 28 žmonės, įskaitant vaiką, žuvo“, – po šeštadienio išpuolio, dėl kurio Maskvos valdžia kaltina Ukrainą, platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

/ AP

Šeštadienį ministerija išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti tamsoje dirbantys gelbėtojai, iš griuvėsių ištraukiantys vieną negyvą kūną, o paskui radę sužeistą gyvą moterį, ją paguldė ant neštuvų ir išnešė iš smarkiai sugriauto pastato.

Anksčiau ministerija pranešė, kad iš po griuvėsių ištraukė 10 išgyvenusiųjų, ir teigė, kad gelbėjimo operacijos tęsis per naktį.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė smarkiai apgadinto pastato vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vieno aukšto pastatas su didele iškaba „Restoranas „Adriatic“ atrodė visiškai sugriautas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad per išpuolį buvo panaudoti vakarietiški ginklai, ir teigė, kad tikisi „greito ir besąlygiško pasmerkimo“ iš tarptautinių organizacijų.

Frontas Rytų Ukrainoje per kelis mėnesius beveik nepajudėjo iš vietos, tačiau mūšiai ir toliau vyksta kruvini – šią žiemą suintensyvėjo abiejų pusių išpuoliai.

Ši ataka buvo surengta Ukrainai pareiškus, kad Rusija jai smogė nauju Irano dronų antpuoliu, nukreiptu į energetikos objektus centriniame Dnipropetrovsko regione, dėl kurio tūkstančiai žmonių liko be elektros.

Tuo tarpu V.Zelenskis gyrė savo šalies saugumo tarnybas už tai, kad jos smogė Maskvos pajėgoms už mūšio lauko ribų „tiek sausumoje, tiek jūroje“.

„Rusija tikrai jaučia skausmą dėl jūsų veiksmų“, – sakė V.Zelenskis.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino dar 810 užpuolikų, 31 artilerijos sistemą ir 2 priešo tankus.

Šių metų sausio 18 d. Paryžiuje vykusiame Ukrainos artilerijos koalicijos pristatyme Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Prancūzija žengė didelį žingsnį į priekį karinių technologijų srityje.

Prancūzijos ministras pranešė, kad savaeigių haubicų šaudymo tikslumo technologijos kūrimu dabar rūpinasi „Helsing AI“ – viena iš pirmaujančių įmonių, besispecializuojančių dirbtinio intelekto srityje karinėse technologijose.

Wikipedia.org nuotr./Savaeigė prancūzų haubica CAESAR

2023 m. pabaigoje Ukrainos gynybos ministerija paskelbė ketinanti panaudoti dirbtinį intelektą savaeigėse haubicų sistemose CAESAR, siekdama 30 proc. sumažinti šaudmenų, reikalingų taikiniams pataikyti, sąnaudas.

Plačiau skaitykite ČIA.