„Bloomberg“: generolas V.Zalužnas tapo V.Zelenskio problema

Nesėkmingas Ukrainos kontrpuolimas, prasidėjęs dar 2023 m. vasarą, tik padidino įtampą tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno ir šalies prezidento Volodymyro Zelenskio, rašo „Bloomberg“.

Nesutarimai kyla dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, kariuomenės vyriausiasis vadas aktyviai pasisako už naują mobilizacijos bangą ir visuomenės pasitikėjimo lygiu lenkia prezidentą, o tai tik apsunkina jų santykius. Jis taip pat kaltina vyriausybę, kad ši neleidžia normaliai sukomplektuoti kariuomenės. Jų konfrontacija paaiškina „neryžtingumą“ pasirenkant karinę strategiją, kuri labai nepatinka Vakarams.

V.Zelenskis bandė pašalinti generolą V.Zalužną iš pareigų, tačiau jam nepavyko. Visa tai – jųdviejų konflikto, kuris tik aštrėja, rezultatas, skelbia „Bloomberg“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas

Prezidentas galėtų pabandyti tiesiog atleisti vyriausiąjį vadą, tačiau tai „neabejotinai pakenktų tiek karių, tiek civilių moralinei būklei“, pažymi leidinys. Kadangi V.Zalužnas turi autoritetą ir tarp karių, ir tarp civilių. Jis bendrauja su pavaldiniais kaip lygus su lygiais ir yra įsitraukęs į darbą, o ne kuria savo „viešąjį profilį“.

„Jei Zalužnas bus atleistas, gali kilti neramumai“, – sako Ukrainos kariškis Jevhenas.

Didžiausią įtaką V.Zelenskio ir V.Zalužno santykių pablogėjimui turėjo nesėkmingas kontrpuolimas, nes ši nesėkmė tapo diskusijų priežastimi ne tik šalies viduje, bet ir Vakaruose. Partneriai, kurie „aprūpino V.Zalužno kariuomenę milijardinės vertės karine įranga“, buvo labai nepatenkinti operacijos rezultatais. Apskritai JAV norėjo, kad visi veiksmai būtų sutelkti „viename rajone“, o Ukrainos vadovybė padalijo savo pajėgas tarp rytinio ir pietinio fronto.

Įtampa tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno ypač išryškėjo lapkričio mėnesį, kai generolas davė interviu žurnalui „The Economist“, kuriame pareiškė, kad „kovos pasiekė aklavietę“. V.Zelenskis, žinoma, griežtai pasmerkė vyriausiojo vado pasisakymus ir pareiškė, kad šalis „vis dar gali pasiekti lūžį“.

Apskritai V.Zelenskis jaučia aiškią grėsmę iš V.Zalužno pusės. Karinių veiksmų kritiką jis vertina kaip „grėsmę savo vadovavimui“, teigia Europos diplomatai. Be to, nereikėtų pamiršti, kad visuomenės pasitikėjimas prezidentu mažėja: gruodžio apklausos duomenimis, V.Zelenskiu pasitiki 62 proc., o V.Zalužno reitingas išlieka aukštas – 88 proc.

Be to, generolo raginimai surengti naują mobilizacijos bangą tik įpila alyvos į ugnį. CNN paskelbė straipsnį, kuriame V.Zalužnas teigė, kad vyriausybė trukdo gynybos pramonei „biurokratija ir vėlavimu verbuoti naujus karius“.

Taigi dabar V.Zelenskis susiduria su tikra „dilema“. Jis turi priimti teisingą sprendimą – jį stebi visa šalis.

Su Taivanu draugiškus ryšius palaikantys Seimo nariai sutinka, kad nuo karo Ukrainoje pradžios išaugęs karinei pramonei skirtų staklių tiekimas iš salos į Rusiją yra problema. 

Sausio pabaigoje nepriklausomas Rusijos tinklapis „The Insider“ kartu su Taivano leidiniu „The Reporter“ atlikęs bendrą žurnalistinį tyrimą paskelbė, kad Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei.   

„Esu skaitęs tą tyrimą. Labai gaila, kad jis atsirado mums jau grįžus iš Taivano. Mes apie tai, be abejo, būtume turėję diskusiją. Be abejo, mes esame draugai, bet čia, čia, čia ir yra problemos. Aš noriu pažiūrėti į jūsų akis ir pasakyti, ką jūs galite padaryti daugiau“, – šeštadienį LNK žinioms sakė Seimo parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas konservatorius Matas Maldeikis.

Jis formavo 11 Seimo narių delegaciją, kuri sausio 20–27 dienos dalyvavo susitikimuose su Taivano valdžios atstovais Taibėjuje.

M.Maldekis pažymėjo, kad Taivanas buvo viena pirmųjų šalių, prasidėjus karui Ukrainoje įvedusi sankcijas Rusijai.

„Kaip supratau iš paties tyrimo ir iš pačios situacijos, čia yra business-to-business – verslas verslui – klausimas, kuriame mes tą matome su visa Vakarų istorija“, – teigė M.Maldeikis.

Parlamentinių ryšių su Taivanu grupei priklausantis valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, jog nustoti dirbti su Rusijos pramone yra Taibėjaus garbės reikalas.  

„Jeigu yra kažkokių nenaudėlių, kurie ten eksportuoja, parduoda prekes, kurios gali būti naudojamos Rusijos karinei pramonei auginti, man atrodo, kad tai yra Taivano garbės klausimas tuos klausimus išsispręsti ir užkardyti“, – LNK žinioms sakė V.Mitalas.

„The Insider“ paskelbto tyrimo duomenimis, nepaisant 2023-ųjų sausį Taibėjaus įvestų sankcijų staklių tiekimui į Rusiją, ši įranga iš Taivano čia keliauja laivais per trečiąsias šalis, daugiausia – Kiniją ir Turkiją. 

Remdamasis tarptautinėje prekybos duomenų platformoje NBD esančiais Rusijos muitinės duomenimis, „The Insider“ skelbia, kad 2023 metų kovą–rugsėjį Maskva iš Taivano importavo 193 vienetus staklių už beveik 29 mln. JAV dolerių. 

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad tik stiprūs Europos veiksmai gali paskatinti Rusiją keisti savo elgesį.

Tai jis teigė penktadienį ir šeštadienį Briuselyje vykusio neformalaus Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo metu. 

„Situacija Ukrainos fronte yra kelianti nerimą. Dabar yra esminis pasirinkimo laikas. Su mūsų visų pagalba Ukraina gali laimėti ir tuomet turėsime naują taikos laikotarpį. Bet jeigu laiku nesimobilizuosime ir parama nepasieks Ukrainos – iššūkiai kils ne tik dabar už mus visus kovojančiai šaliai, ne tik mūsų regionui, bet ir visai Europai”, – šeštadienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G.Landsbergis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tik stiprūs Europos veiksmai gali paskatinti Rusiją keisti savo elgesį“, – kalbėjo teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Neformalaus Bendrijos diplomatijos vadovų susitikimo Briuselyje metu ministrai aptarė tolesnę ES paramą Ukrainai, įskaitant karinę bei sankcijas.

Susitikimo metu taip pat diskutuota dėl Bendrijos ir Afrikos valstybių bendradarbiavimo, globalių Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmių, aptarti būdai plėtoti ES–Turkijos santykius.

Kremliaus primesta valdžia šeštadienį apkaltino Ukrainą apšaudžius kepyklą rytiniame Lysyčansko mieste, kur žuvo mažiausiai aštuoni žmonės žuvo ir dar 10 buvo sužeisti. 

Luhansko regione esantis Lysyčanskas į Rusijos pajėgų rankas pateko po įnirtingų kovų 2022 metais Maskvai įsiveržus į Ukrainą.

Pasak valdžios institucijų, Ukrainos pajėgos smogė pastatui, kuriame įsikūrusi kepykla, itin pamėgta vietos gyventojų.

„Ukrainos kariuomenė apšaudė kepyklą Lysyčanske, po griuvėsiais yra civilių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė sakė Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas.

Praėjus kelioms valandoms po incidento, Maskvos primesta Luhansko srities sveikatos apsaugos ministrė Natalija Paščenko pareiškė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių, o 10 žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus.

„Gelbėtojai po griuvėsiais taip pat preliminariai rado apie 10 žmonių. Tarp jų yra ir žuvusiųjų“, – pridūrė ji.

Maskvos primestos valdžios teigimu, vienas sunkiai sužeistas vyras buvo nuvežtas į Luhansko ligoninę. Šioje ligoninėje taip pat gydomi dar trys sužeistieji.

L.Pasečnikas sakė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba policija ir gelbėjimo tarnybos.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti smarkiai apgadintas pastatas ir incidento vietoje dirbantys pareigūnai.

Šalia įvykio vietos esantis vieno aukšto pastatas atrodė visiškai sugriautas ir virtęs griuvėsiais.

Prieš beveik dvejus metus, kuomet Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lysyčanske gyveno apie 111 tūkst. žmonių.

2022-ųjų vasarą Rusija perėmė šio miesto ir jo dvynio Sjevjerodonecko kontrolę.

Rusijoje buvo sušaudytas bombonešio Tu-95 vadas Olegas Stegačiovas, kuris yra įtrauktas į Ukrainos duomenų bazę „Myrotvorec“ ir laikomas karo nusikaltėliu, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (GUR).

GUR duomenimis, tai įvyko Engelso mieste (Rusijos Saratovo sritis).

„Rusijos Engelso mieste nušautas strateginio bombonešio Tu-95 įgulos vadas majoras Olegas Stegačiovas“, – nurodė tarnyba.

„Rusijos lakūnas gimė 1983 06 23, tarnavo Engelso aviacijos bazėje (karinis dalinys 06987). Jis tiesiogiai susijęs su Rusijos vykdomais raketų smūgiais į civilinius objektus Ukrainoje ir ukrainiečių žudymu“, – pabrėžė žvalgybos tarnyba.

Per ataką Olegas Stegačiovas patyrė šautinių žaizdų. „Išgyveno ar ne – tiksliname“, – teigia GUR savo pranešime.

GUR primena, kad „visi karo nusikaltėliai, dalyvavę kare prieš Ukrainą, bus nubausti“. „Mes žinome jūsų vardus, adresus, automobilių numerius, įprastus maršrutus ir įpročius“, – perspėja Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba.

Rusijoje dingo Antonas Jelizarovas (slapyvardis „Lotosas“) – privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadas, perėmęs vadovavimą samdiniams po to, kai buvo likviduoti „Wagner“ vadovai Jevgenijus Prigožinas ir Dmitrijus Utkinas.

„Lotosas“ neseniai nustojo palaikyti ryšį, praneša „Telegram“ kanalas „VČK-OGPU“, remdamasis savo šaltinio informacija. Pasak kanalo, yra nepatvirtintos informacijos, kad A.Jelizarovą sulaikė teisėsaugos pareigūnai.

Gaisras vienoje didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Volgograde kilo dėl sėkmingos Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronų atakos.

Informuoti šaltiniai agentūrai UNIAN pranešė, kad du dronai pataikė į pirminį naftos perdirbimo įrenginį, be kurio gamykla neteks didelės dalies savo gamybos pajėgumų. „SBU ir toliau sistemingai naikina infrastruktūrą, kurią Rusija naudoja karui Ukrainoje“, – sakė šaltinis.

Jo duomenimis, smogdama Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui dirbančioms naftos perdirbimo gamykloms, Ukrainos pusė ne tik nutraukia priešo technikos aprūpinimo degalais logistiką, bet ir mažina Rusijos biudžeto pildymą.

Rusijos policija šeštadienį sulaikė maždaug 20 žurnalistų, įskaitant naujienų agentūros AFP reporterį, rengusių pranešimus apie Maskvos centre vykusį protestą.

Protestą surengė moterys, kurių vyrai buvo mobilizuoti kariauti Ukrainoje.

Sulaikytas AFP vaizdo žurnalistas sakė, kad rusų ir užsienio reporterių grupė vežama į policijos nuovadą.

Reporteriai buvo sulaikyti, kai rengė pranešimus ir filmavo į Raudonąją aikštę ėjusias moteris.

Vaizdo medžiagoje matyti, kaip policininkai sodina reporterius su geltonomis spaudos liemenėmis į policijos mašinas.

Jau kelias savaites mobilizuotų vyrų žmonos rengia protestus prie Kremliaus sienų ir reikalauja, kad jų vyrai būtų sugrąžinti namo.

Rezervininkų, nusiųstų į Ukrainą pagal prezidento Vladimiro Putino 2022-ųjų rugsėjo mobilizacijos įsakymą, giminaičių judėjimas kol kas nebaudžiamas, nors yra itin opus valdžiai. 

Valstybinė žiniasklaida judėjimą ignoruoja, Rusijai priėmus griežtus cenzūros įstatymus.

Ši tema Kremliui yra ypač neparanki prieš kovą įvyksiančius prezidento rinkimus, kai V.Putinas sieks penktos kadencijos.

Rusija penktadienį žmogaus teisių gynėją veteraną, Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ vadovą Olegą Orlovą paskelbė užsienio agentu.

Šią etiketę Maskva, pastaraisiais metais bandydama užgniaužti bet kokią kritiką, naudoja prieš šimtus aktyvistų ir nepriklausomų žurnalistų.

Rusijos teisingumo ministerija nurodė, kad O.Orlovas „nepritarė specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, skleidė melagingą informaciją apie Rusijos Federacijos valstybinių institucijų sprendimus, dalyvavo kuriant pranešimus ir medžiagą užsienio agentams“.

Wikipedia.org nuotr./„Memorial“ vadovas Olegas Orlovas

70 metų O.Orlovui pernai buvo skirta bauda už Rusijos ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“ pagal vieną iš kelių naujų cenzūros įstatymų, priimtų siekiant užkirsti kelią invazijos į Ukrainą kritikavimui.

Iš asmenų ar grupių, kurioms užklijuojama „užsienio agento“ etiketė, primenanti sovietinių laikų terminą „liaudies priešas“, reikalaujama, kad būtų atskleisti finansavimo šaltiniai.

Be to, jie visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, privalo žymėti žyma „užsienio agentas“.

O.Orlovas, kuris pagal išsilavinimą yra biologas, prisijungė prie teisų grupės „Memorial“ jos veiklos pradžioje, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

„Memorial“ Rusijoje įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis, saugodamas komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydamas kampaniją prieš teisių pažeidimus Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje.

2021 metų gruodį, keli mėnesiai iki V.Putinui pasiunčiant karius į Ukrainą, Rusijos pareigūnai išformavo „Memorial“, apkaltinę ją teisės aktų pažeidimais.

Dviejose Rusijos srityse – Belgorodo ir Volgogrado – šeštadienio naktį per dronų atakas griaudėjo sprogimai, pranešama rusų „Telegram“ kanalais.

Volgograde degė „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla, patvirtino Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinys regione.

Pranešimuose sakoma, kad ant gamyklos nukritus dronui įvyko sprogimas ir kilo gaisras, ugnis apėmė 300 kv. m plotą.

Tuo metu Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ teigė, kad regione naktį buvo numuštas dronas, bet žmonės nenukentėjo.

Prieš beveik dvejus metus Rusijos užpulta Ukraina pastaraisiais mėnesiais rengia dronų atakas agresorės teritorijoje.

„Praėjusią naktį oro gynybos ir elektroninio trikdymo [priemonėmis] atremta dronų ataka Volgogrado srities Kalačo ir Zakanaljės rajonuose“, – per platformą „Telegram“ paskelbė gubernatorius Andrejus Bočarovas.

„Nukritus vienam iš numuštų dronų Volgogrado naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras“, – sakė jis ir pridūrė, kad ugniagesiai jau suvaldė ugnį.

Žmonės nenukentėjo, sakė A.Bočarovas.

Gamyklą eksploatuojanti naftos milžinė „Lukoil“ savo interneto svetainėje nurodo, kad ši gamykla yra didžiausia naftos produktų gamintoja federalinėje Pietų apygardoje, apimančioje aštuonis pietvakarinius Rusijos regionus.

Gamykla yra į pietus nuo Volgogrado miesto.

Vietos žiniasklaidos priemonė V1 paskelbė sprogimo gamykloje nuotraukų. Vietos gyventojai V1 pasakojo girdėję du sprogimus.

Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė, kad prie Ukrainos sienos esančioje Belgorodo srityje elektroninių trikdžių priemonėmis buvo nutupdyti ar perimti keturi dronai, Volgogrado srityje – du dronai, o Rostovo prie Dono rajone – dar vienas.

Šeštadienio naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą, paleisdamos 14 atakos bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“.

Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, bepiločiai lėktuvai buvo paleisti iš dviejų krypčių: Rusijos Primorsko-Achtarsko ir iš okupuotos Čaudos teritorijos. Be to, priešas atakavo Ukrainą dviem valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59 iš Rusijos Belgorodo srities.

Kaip ir ankstesnę naktį, rusai didelę dalį „šahedų“ nukreipė į energetikos infrastruktūros objektus Dnipropetrovsko srityje, kur tūkstančiai žmonių neturi elektros po Rusijos penktadienio smūgių.

Elektros tiekimo sutrikimai labiausiai paveikė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtąjį Kryvyj Riho miestą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Shahed“ dronas

„Ukrainos karinių oro pajėgų ir gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės sunaikino 9 priešo bepiločius orlaivius Dnipropetrovsko, Odesos, Mykolajivo ir Žytomyro srityse“, – pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas sakė, kad Kryvyj Rihe po dronų atakų elektros neturi 15 tūkst. žmonių ir kad kai kurios šeimos liko be vandens.

Per smūgius niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas, bet buvo apgadinti du privatūs namai, pridūrė S.Lysakas.

Kryvyj Riho meras Oleksandras Vilkulas sakė, kad energijos kompanijos pateiks avarinio elektros atjungimo mieste grafikus.

Meras pranešė, kad nevažinės greitieji tramvajai ir kad ligoninės iš dalies pereis prie generatorių gaminamos elektros.

Ukrainos energetikos ministerija paskelbė siekianti atkurti ypatingos svarbos infrastruktūros darbą.

Rusija per beveik dvejus metus vykdomą invaziją nuolat taikosi į Ukrainos energijos infrastruktūrą.

JAV Senatas kitą savaitę surengs balsavimą dėl pasienio saugumo paketo, kurio priėmimas leistų užtikrinti Ukrainai gyvybiškai svarbią pagalbą, ketvirtadienį paskelbė demokratai.

Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris nurodė, kad pirminis balsavimas dėl dvipartinio įstatymo projekto įvyks vėliausiai trečiadienį.

Tačiau kol kas tikimybė, kad jis bus galutinai priimtas ir atsidurs ant prezidento stalo, atrodo labai menka.

„Spręsti šiuos iššūkius nėra lengva. Tačiau mes negalime paprasčiausiai nusišalinti nuo savo pareigų vien dėl to, kad užduotis yra sunki“, – nurodė Ch.Schumeris ir pridūrė, kad įstatymo projekto tekstas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis.

Senatoriai kelis mėnesius veda derybas dėl kovos su nelegalia imigracija. Respublikonai primygtinai reikalauja sustiprinti sienų apsaugą mainais į Baltųjų rūmų prašymą skirti daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių (55,15 mlrd. eurų) Ukrainai, kuri jau beveik dvejus metus kovoja su Rusijos invazija. 

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas pareiškė, kad paketas jau „miręs“. Anot jo, nėra pakankamai sprendžiama problema, susijusi su rekordiniu dokumentų neturinčių migrantų antplūdžiu per pietinę sieną.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo šį paketą, kuriuo taip pat siekiama užtikrinti finansinę pagalbą Izraeliui.

Sugrįžti į Baltuosius rūmus siekiantis D.Trumpas turi beveik visuotinį respublikonų palaikymą Atstovų Rūmuose, todėl tikėtina, kad jo prieštaravimai turės įtakos paketo atmetimui.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas paskambino Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir padėkojo jai už tai, kad Europos Sąjunga patvirtino 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.

J.Bidenas palankiai įvertino „reikšmingą finansinės paramos paketą“, kuris „padės Ukrainai toliau kovoti su Rusijos agresija“, žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Baltųjų rūmų teigimu, J.Bidenas taip pat „pagyrė tvirtą Europos Sąjungos paramą Ukrainai, kuri toliau ginasi nuo Rusijos agresijos ir įgyvendina savo piliečių euroatlantinius siekius“. 

Priduriama, kad pokalbio metu U.von der Leyen „pabrėžė, kad nepaprastai svarbi yra nuolatinė JAV parama Ukrainai, kuri yra būtina Ukrainos pastangoms ginti savo žmones, miestus ir karius kovoje už laisvę“.