Svarbiausios naujienos
- Estijos pajėgų vadas palygino Rusiją su banditu: jie gali mums padaryti kažką baisaus
- Pietų vadovybė: Rusija ruošiasi naujam masiniam Ukrainos puolimui
- A.Lukašenka žengė dar vieną žingsnį tolyn nuo demokratijos: leido kariuomenei šaudyti į civilius
- Ukraina išvedė iš rikiuotės trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno
- Ukrainos specialiosios pajėgos Sudane surengė akistatą „Wagner“ samdiniams
- Rusijos pajėgos Charkivo srityje sugriovė viešbutį, po griuvėsiais įstrigo civiliai žmonės
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Estijos pajėgų vadas palygino Rusiją su banditu: jie gali mums padaryti kažką baisaus
18:59
Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas mano, kad Rusija elgiasi kaip banditas, ir įspėjo apie galimas provokacijas prieš jo šalį jau šiais metais.
„Rusija dar nepasirengusi kariniam konfliktui su NATO. Tai neįvyks nei šiandien, nei rytoj. Tačiau net po metų ar pusmečio jie gali mums padaryti kažką labai baisaus“, – sakė M.Heremas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Kaip jis paaiškino, tai nebūtinai būtų plataus masto agresija.
„Jiems nebūtina pulti Varšuvą, Berlyną ar net Taliną. Tai gali būti nedidelė karinė agresija“, – sakė vadas.
Rusija imitavo smūgius Estijos miestams per karines pratybas 2022 m. vasarą, praėjus keliems mėnesiams po realios plataus masto invazijos į Ukrainą.
M.Heremas tokius Rusijos veiksmus palygino su veiksmais bandito, bandančio rasti pretekstą.
„Jie nukreipia į mus ginklus, įveda visus duomenis, bet nespaudžia gaiduko“, – sakė generolas.
15min primena, kad neseniai Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad neatmeta jokių tolesnio Rusijos karo prieš Ukrainą raidos scenarijų, ir Lenkija turėtų būti jiems pasirengusi.
Vasario pradžioje Rumunijos generalinio štabo vadovas paragino ruoštis galimam karui su Rusija ateityje. Visgi šalies premjeras nesutiko su jo pareiškimu.
„Business Insider“: Ukrainos taktikos pasikeitimas gali dar labiau apsunkinti rusų judėjimą
23:19
Tikėtina, kad dėl Ukrainos taktikos pakeitimo Rusijai bus dar sunkiau daryti pažangą žengiant į priekį. Apie tai rašo „Business Insider“ korespondentė Sinead Baker.
Ji primena, kad praėjusį mėnesį Ukraina paskelbė, jog investuos beveik 500 mln. dolerių į gynybos priemonių, kurios bus išdėstytos palei Rusijos sieną ir rytiniame Donbase, statybą.
Karo studijų instituto analitikas Riley Bailey teigė, kad Ukrainos gynybiniai įtvirtinimai apsunkins Rusijos pajėgų galimybes pulti įtvirtintas pozicijas.
„Rusijos problema ta, kad šiame kare sunkiau pulti teritoriją nei ją ginti. Rusija jau patyrė sunkumų žygiuodama į priekį, o šie įtvirtinimai, tikėtina, dar labiau apsunkins jos tikslus“, – sako ekspertas.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos Bato universiteto karo analitikas Patrickas Bury teigė, kad gintis lengviau, nes abi šalys turi panašių ginklų ir abi susiduria su ginkluotės trūkumu. Tačiau jis sakė, kad viskas galėjo būti kitaip, jei būtų buvę pasitelkta daugiau NATO ginklų.
„Papildomi įtvirtinimai apsunkins Rusijos sprendimų priėmimą. Be gilios Ukrainos gynybos, užėmusi tam tikrą vietovę, Rusija galėtų judėti į priekį. Tačiau stipresnė gynybos linija tai sustabdo, apribodama, kur ji gali eiti net ir po sėkmės. Tikėtina, kad dėl to Rusija nesiryš judėti į priekį kad užimtų teritoriją“, – sakė ekspertas.
Pasak kito eksperto, panašu, kad Ukraina neatsisako puolimo. Jo nuomone, Kyjivo tikslas tikriausiai yra „aktyvi gynyba“, kai ji vis dar puola, laikydama gynybines linijas, ieškodama silpnų Rusijos vietų.
„Rusijos laivų medžiotojai“: GUR parodė, kas ir kaip skandina Rusijos laivyną
22:59
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) parodė, kaip dirba specialusis padalinys, pavdintas „Group 13“. Šios jūrinių dronų operatorių grupės sąskaitoje jau yra daugiau nei pusė dešimties Rusijos laivyno laivų.
Teigiama, kad tarp „Group 13“ pergalių – atakos prieš raketinį laivą „Ivanovec“, patrulinį laivą „Sergej Kotov“, taip pat fregatą „Admiral Makarov“. Operatorius šaukiniu „Tryliktasis“, kuris yra padalinio vadas, sakė, kad per naujausią operaciją, kai buvo nuskandintas „Ivanovec“, buvo panaudota 10 bepiločių jūrinių dronų, iš kurių šeši pataikė į laivą.
„Matome, kaip nedidelė žmonių grupė gali suduoti gana rimtų smūgių priešui. Pats pirmasis taikinys buvo „Ivan Churs“, kuris yra naujausias Rusijos žvalgybinis laivas. Po to taip pat turėjome dvi sėkmingas misijas – du kartus pataikėme į laivą „Sergej Kotov“. Taip pat nuskandinome du desantinius katerius su šarvuočiais Čornomorske (okupuotame Kryme)“, – sakė kariškis.
Pasak „Tryliktojo“, būtent tokie bus karai ateityje – kovos ne žmonės, o technologijos. Jis pažymėjo, kad dronui naudojami komponentai ir programinė įranga yra ukrainiečių kūrinys.
„Mes dar nepasiekėme laivyno lygio, bet labai užtikrintai einame to link. Manau, kad šiais metais būsime daug efektyvesni, daug masyvesni. Rezultatai, esu tikras, bus daug didesni“, – apibendrino jis.
Nuo karo pradžios Ukraina jau nuskandino penktadalį Rusijos Juodosios jūros laivyno. Kaip rašo „Bild“, dar 2022 m. pavasarį „nenugalimasis“ Rusijos Juodosios jūros laivynas turėjo daugiau kaip 70 laivų. Ukrainos kariškiai tvirtina, kad jie Juodojoje jūroje jau išvedė iš rikiuotės 33 proc. rusų karo laivų.
Viena iš naujausių operacijų tapo raketinio katerio „Ivanovec“ sunaikinimas. Jį vasario 1-osios naktį atakavo bepiločiai jūriniai dronai. Žinoma, kad tokio katerio kaina siekia 60–70 mln. dolerių.
J.Bidenas: ėjimas prieš pagalbos Ukrainai įstatymo projektą yra veikimas V.Putino naudai
21:05
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Kongresas privalo patvirtinti įstatymo projektą, kuris leistų JAV suteikti pagalbą Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, ir teigė, kad to nepadarius padedama Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Dabar negalime pasitraukti. Štai ant ko stato Putinas, – sakė J.Bidenas. – Pritarti šiam įstatymo projektui reiškia pasipriešinti Putinui. Pasipriešinimas šiam įstatymo projektui tolygus veikimui jo naudai.“
Jis taip pat apkaltino buvusį JAV vadovą Donaldą Trumpą siekiant šalies sienų apsaugą paversti ginklu, ir paragino įstatymų leidėjus priimti 118 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) vertės imigracijos apribojimų ir pagalbos Ukrainai paketą, kurį respublikonai grasina blokuoti.
„Jis mieliau šią problemą pavers ginklu, nei iš tikrųjų ją spręs“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų apie buvusį prezidentą respublikoną, kuris siekia būti perrinktas, sakė J.Bidenas.
Rusija nurodė suimti užsienyje gyvenantį garsų rašytoją Borisą Akuniną
21:01
Maskvos teismas antradienį už akių nurodė suimti garsų rašytoją Borisą Akuniną už tariamą dezinformacijos apie kariuomenę skleidimą.
Praėjusių metų gruodį 67-erių vyrui buvo pateikti kaltinimai po to, kai jis išreiškė paramą Kyjivui per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetusiais rusų pokštininkais.
Nuo 2014 metų užsienyje gyvenantis B.Akuninas bus nedelsiant suimtas dviem mėnesiams, jei bus išduotas arba kada nors įžengs į Rusijos teritoriją, nusprendė Maskvos teismas.
Borisas Akuninas yra Sakartvele gimusio rašytojo Grigorijaus Čchartišvilio slapyvardis. B.Akuninas, žinomas dėl savo istorinių detektyvinių romanų, tebėra vienas skaitomiausių šiuolaikinių Rusijos autorių.
Jis jau seniai kritikuoja Kremlių ir pasmerkė karą Ukrainoje 2022 metų vasario 24 dieną, kai V.Putinas pasiuntė karius į šią šalį.
Rusija sausį jį į paskelbė „užsienio agentu“. Kremlius taip vadina žmones, kuriuos laiko išdavikais ir valstybės priešais.
Praėjus kelioms savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Kremlius dėl Maskvos kariuomenės menkinimo sulaikė tūkstančius karo priešininkų.
Nuo karo Ukrainoje pradžios iš Rusijos pabėgo daug žymių kultūros veikėjų, o tie, kurie liko, susiduria su griežta cenzūra.
Prancūzijos Rivjeroje parduotas mirusio Rusijos oligarcho dvaras
20:58
Prancūzijos Rivjeroje esantis dvaras, konfiskuotas iš velionio Rusijos oligarcho Boriso Berezovskio, parduotas neatskleistam pirkėjui, pranešė prancūzų konfiskuoto turto valdymo agentūra.
Vietos spaudos pranešime teigiama, kad pirkėjas buvo Ukrainoje gimęs vienas iš žinučių siuntimo platformos „WhatsApp“ kūrėjų.
2013 metais Jungtinėje Karalystėje neaiškiomis aplinkybėmis miręs B.Berezovskis padėjo į valdžią Rusijoje ateiti dabartiniam jos lyderiui Vladimirui Putinui, tačiau vėliau atsigręžė prieš Kremliaus šeimininką.
Galingasis magnatas rezidenciją „Chateau de la Garoupe“ Žydrajame krante įsigijo praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, kai valdžioje Rusijoje buvo pirmasis posovietinis šalies vadovas Borisas Jelcinas.
2015-aisiais, praėjus dvejiems metams po to, kai B.Berezovskis buvo rastas negyvas savo namuose Anglijoje – tuo metu jis buvo tapęs aršiu V.Putino priešininku, – Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo dvarą.
JK koronerio tyrimu buvo paskelbtas atviras nuosprendis, reiškęs, jog nepakako įrodymų, kad būtų buvę galima nustatyti tikslią mirties priežastį.
Prancūzijos areštuoto ir konfiskuoto turto valdymo ir išieškojimo agentūra „Agrasc“ konfidencialumo sumetimais neatskleidė nei pirkėjo tapatybės, nei sandorio vertės.
Tačiau Prancūzijos regioninis dienraštis „Nice-Matin“ pranešė, kad turtas atiteko vienam iš „WhatsApp“ įkūrėjų Janui Koumui.
Laikraštis rašė, kad JAV milijardierius, kurio jachta „Moonrise“ visą vasarą buvo švartuojama Prancūzijos Rivjeros pakrantėje, už nekilnojamąjį turtą sumokėjo beveik 65 mln. eurų – jei tai tiesa, tai buvo vienas didžiausių „Agrasc“ pardavimų nuo jos įkūrimo 2010 metais.
Šį dvarą prestižiniame Antibo mieste pastatė britų pramonininkas ir parlamento narys Charlesas McLarenas. Turtinga pastato istorija siejama su tokiomis asmenybėmis kaip Pablo Picasso, Cole'as Porteris ir Ernestas Hemingway.
„Agrasc“ nurodė, kad dvaras yra išskirtinis architektūros ir kultūros paveldas.
Jis, kaip ir greta esanti valda „Clocher de la Garoupe“, taip pat priklausiusi B.Berezovskiui, buvo konfiskuotas po to, kai buvo nuspręsta, kad turtas įsigytas už investicinės bendrovės „Sifi“ ir jos vadovo Jeano-Louis Bordeso pinigų plovimo būdu gautas pajamas.
Buvo nuspręsta, kad jie veikė kaip B.Berezovskio priedanga.
Atsakant į pirminį Rusijos pateiktą skundą Prancūzijos valdžios institucijoms prireikė 10 metų, kad išsiaiškintų sudėtingą pirkimų istoriją, įskaitant „Chateau de la Garoupe“ pirkimą 1996 metais.
Prancūzijos Rivjera, dar vadinama Žydruoju krantu, yra nuo seno turtingų rusų pamėgtas kurortas. Žlugus SSRS, čia pradėjo plūsti šalies oligarchai.
TATENA vadovas prieš vizitą į Zaporižios AE turi daug klausimų
19:34
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi antradienį pareiškė, kad prieš apsilankymą Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) turi daug klausimų ją kontroliuojančiai Rusijos komandai.
Nuo tada, kai 2022-ųjų kovą elektrinę užgrobė Rusijos pajėgos, nerimaujama dėl didžiausios Europoje AE saugumo.
Buvo sustabdyti šeši jos reaktoriai, o tai yra precedento neturintis atvejis tokio dydžio elektrinei.
„Techniniu požiūriu turime daug klausimų, kurių kiekvieną stengiamės spręsti su administracija“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė R.Grossi.
TATENA nuo 2022-ųjų rugsėjo į vietą yra pasiuntusi stebėjimo grupę, tačiau, anot agentūros vadovo, kuris ten apsilankys trečiadienį, jos ekspertai dar nespėjo apžiūrėti visų elektrinės dalių.
„[Kartais] mums nesuteikdavo galimybės, kurios prašėme, patekti į tam tikras objekto vietas. Mums buvo leista iš dalies patekti į gamyklą, tačiau kai kurių jos dalių vis dar negalėjome aplankyti“, – kalbėjo R.Grossi.
Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį Kyjive R.Grossi sakė, kad Rusijos operatorius ėmė teikti vis daugiau prieigos galimybių.
Branduolinės energetikos vadovas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl drastiško elektrinės darbuotojų skaičiaus mažinimo. Trečiadienį jis ketina tai aptarti su Rusijos operatoriumi.
Gamykloje dirba tik apie 4,5 tūkst. darbuotojų, todėl nerimaujama dėl saugumo. Prieš karą jų buvo 11,5 tūkstančio.
R.Grossi teigė, kad, Rusijos operatoriui uždraudus prieš Rusijos karą Ukrainoje nusiteikusiems darbuotojams dirbti elektrinėje, jam kilo naujų rūpesčių dėl darbuotojų skaičiaus.
TATENA ne kartą įspėjo apie nuolatinę riziką branduolinei saugai ir saugumui šioje AE.
Vis dėlto R.Grossi pasidžiaugė, kad „palaipsniui didėja abiejų (Rusijos ir Ukrainos) pusių laikymasis TATENA nurodymų“.
Estijos pajėgų vadas palygino Rusiją su banditu: jie gali mums padaryti kažką baisaus
18:59
Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas mano, kad Rusija elgiasi kaip banditas, ir įspėjo apie galimas provokacijas prieš jo šalį jau šiais metais.
„Rusija dar nepasirengusi kariniam konfliktui su NATO. Tai neįvyks nei šiandien, nei rytoj. Tačiau net po metų ar pusmečio jie gali mums padaryti kažką labai baisaus“, – sakė M.Heremas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Kaip jis paaiškino, tai nebūtinai būtų plataus masto agresija.
„Jiems nebūtina pulti Varšuvą, Berlyną ar net Taliną. Tai gali būti nedidelė karinė agresija“, – sakė vadas.
Rusija imitavo smūgius Estijos miestams per karines pratybas 2022 m. vasarą, praėjus keliems mėnesiams po realios plataus masto invazijos į Ukrainą.
M.Heremas tokius Rusijos veiksmus palygino su veiksmais bandito, bandančio rasti pretekstą.
„Jie nukreipia į mus ginklus, įveda visus duomenis, bet nespaudžia gaiduko“, – sakė generolas.
15min primena, kad neseniai Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad neatmeta jokių tolesnio Rusijos karo prieš Ukrainą raidos scenarijų, ir Lenkija turėtų būti jiems pasirengusi.
Vasario pradžioje Rumunijos generalinio štabo vadovas paragino ruoštis galimam karui su Rusija ateityje. Visgi šalies premjeras nesutiko su jo pareiškimu.
Kuršių nerijoje rastas rusiškas žvalgybinis sonaras
17:39
Kuršių nerijoje šeštadienį rastas rusiškas hidroakustinis sonaras, skirtas povandeniniams laivams aptikti ir jų vietai nustatyti.
Apie tai antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Karinės jūrų pajėgos vasario 3 dieną gavo pranešimą iš civilio asmens apie Kuršių nerijoje aptiktą neaiškios paskirties prietaisą su rusiškais užrašais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zaporižios atominėje elektrinėje iškilo dar viena bėda, kelianti grėsmę Europos saugumui
17:26
Tarptautnės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad Zaporižios atominės elektrinės, kurią laikinai užėmė Rusijos pajėgos, branduolinio kuro eksploatavimo laikas artėja prie pabaigos.
Pasak jo, dabartinė situacija elektrinėje yra „trapi“. Agentūros vadovas įvardijo, kad šiuo metu pagrindinės problemos yra pasibaigęs branduolinio kuro reaktoriuose galiojimo laikas ir gerokai sumažėjęs elektrinės techninio personalo skaičius.
R.Grossi vėliau šią savaitę turėtų apsilankyti Zaporižios atominėje elektrinėje, o iš ten keliauti į Maskvą, kure susitiks su Rusijos pareigūnais. Jis pažymėjo, kad šios kelionės metu TATENA derėsis su Rusija dėl išsamaus kuro būklės įvertinimo.
„Šis klausimas bus pagrindinis mano pokalbių su dabartine elektrinės vadovybe ir su Rusijos vadovybe Maskvoje metu. Mes primygtinai reikalausime, kad būtų atliktas kuo išsamesnis energijos blokų kuro būklės įvertinimas“, – kalbėjo TATENA vadovas.
Anot R.Grossi, šiuo metu elektrinėje dirba tik pusė iš reikalingų 10 tūkst. darbuotojų. Agentūros duomenimis, nuo vasario 1 d. okupacinė Rusijos vadovybė elektrinėje uždraudė į ją patekti darbuotojams, negavusiems Rusijos pilietybės ir nepasirašiusiems sutarties su „Rosatom“.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenko sakė, kad susitikimo metu jis ir R.Rossi aptarė šiuos klausimus.
„Yra klausimas: (kuro) eksploatavimo laikas baigėsi, ir tada gamintojas turi pasakyti, ar galima eksploatuoti už ribų... Tai sudėtingas klausimas. Jei tai neįmanoma, reikia imtis veiksmų, kad šis kuras būtų iškrautas, tai turi daryti kvalifikuotas personalas, o tada šio kuro saugojimo klausimas. Tai yra svarbūs klausimai Europos saugumui“, – nurodė jis.
Nuo 2022 m. kovo Zaporižios atominė elektrinė yra okupuota Rusijos. Nuo to laiko ji ne kartą buvo atsidūrusi ant katastrofos slenksčio. Negana to, rusai elektrinę pavertė karine baze. Branduolinio objekto teritorijoje yra rusiškos įrangos ir karinio personalo. Aplink elektrinę esantis perimetras yra užminuotas.
Sakartvelo prezidentė pasmerkė rusų planą įkurti karinio jūrų laivyno bazę Abchazijoje
16:48
Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili antradienį pasmerkė Rusijos planą įkurti karinio jūrų laivyno bazę separatistiniame Abchazijos regione pavadinusi tai grėsme saugumui Juodojoje jūroje.
Praėjusį spalį, kai Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Maskvos Juodosios jūros laivyną, Abchazijos separatistų lyderis Aslanas Bžanija pareiškė, kad pasirašė susitarimą su Rusija, ir artimiausiu metu Juodosios jūros uostamiestyje Očamčyrėje bus įkurtas nuolatinis Rusijos karinio jūrų laivyno dislokacijos punktas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos prezidento biuras apie V.Zalužno atleidimą: V.Zelenskis negali sau leisti sąstingio
15:51
Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychailo Podoliakas pakomentavo Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie galimą valstybės vadovų, įskaitant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną, pakeitimą.
„Šalies prezidentui tenka politinė atsakomybė. Prezidentas yra šalies piliečių išrinktas. Be to, prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Tai reiškia, kad jis atsako už tai, kas vyksta šalies fronte, ekonomikoje ir socialiniuose santykiuose. Už visa kita atsako vertikalės: arba tie, kurie tiesiogiai pavaldūs prezidentui, arba tie, kurie praeina parlamentinio paaukštinimo procedūrą“, – sakė M.Podoliakas žurnalistui Vasilijui Golovanovui.
Galimo V.Zalužno ir kelių kitų vadovų atleidimo priežastimi prezidento kanceliarijos patarėjas pavadino „stagnacijos vengimu“.
„Prezidentas negali sau leisti sąstingio, kurį matome po dvejų karo metų. Nes tai jau ilgas karas. Ir tai jau turi atitinkamą poveikį žmonių psichoemocinei būklei. Ne tik Ukrainoje, bet ir tarp mūsų partnerių. Žmonės pavargsta ir nusivilia, jie nemato, kas bus ateityje. Negalime leisti, kad konfliktas įšaltų“, – kalbėjo jis.
Praeitą savaitę pasirodė pranešimų, kad Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas gali būti atleistas. Teigiama, kad V.Zalužno vietą gali užimti Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Neseniai apie tai pirmą kartą prabilo Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. Jis patvirtino, kad svarsto šį klausimą, ir pažymėjo, kad turi omenyje daugelio valstybės vadovų rotaciją, ne tik kariniame sektoriuje.
Specialiosios pajėgos įvykdė operaciją Juodojoje jūroje: keršijo už smūgius Ukrainai
15:16
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos sėkmingai įvykdė operaciją vienoje iš Juodojoje jūroje esančių gamybinių platformų ir sunaikino Rusijos radiolokacinę stotį bei įrangą, kuri būdavo itin naudinga atakos orlaiviais pulti pietų Ukraina, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Ukrainos specialiųjų pajėgų kanalas.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 73-iojo jūrų centro operatoriai, žaibiškai veikę galimo priešo puolimo rajone, Juodojoje jūroje prie laikinai okupuoto Krymo krantų įvykdė itin sudėtingą ir veiksmingą operaciją“, – rašoma pranešime.
Aiškinama, kad, žvalgybos duomenimis, vieną iš neteisėtai užgrobtų gamybinių platformų (greičiausiai, vieną iš vadinamųjų „Boiko bokštų“) rusai panaudojo nepilotuojamo orlaivio „Mohajer-6“ veikimui sustiprinti. Teigiama, kad ten jie sumontavo įrangą, didinančią jo veikimo nuotolį ir spindulį. Pažymima, kad Rusijos pajėgos tokį bepilotį orlaivį naudojo žvalgybai ir vėlesniems dronų smūgiams kritinei infrastruktūrai Pietų Ukrainoje.
Negana to, aptikta ant platformos įrengta radiolokacinė stotis „Neva-B“, skirta antžeminiams objektams (nuo katerių iki laivų) aptikti. Šį radarą rusai naudojo padėčiai Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje stebėti.
Pasak Ukrainos specialiųjų pajėgų, naktį prie gamybinės platformos priartėjo 73-iojo Specialiųjų operacijų pajėgų jūrų centro kateriai, tuomet objektas buvo užminuotas, o kovinė grupė persikėlė į saugų atstumą ir susprogdino taikinį.
„Sėkminga specialioji operacija užtikrino saugesnį laivų judėjimą ir apribojo priešo pajėgumus šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje“, – nurodoma pranešime.
Rusijos diversantas ir įtariamas žudikas per Rusijos forumus Vilniuje įsitaisydavo ir šalia V.Landsbergio
15:01
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (GRU) agentai keliauja po pasaulį prisidengdami svetimais vardais ir infiltruojasi į tarptautinių žmogaus teisių aktyvistų, žurnalistų ar filmo kūrėjų sluoksnius. Nepriklausomo leidinio „The Insider“ atliktas tyrimas išaiškino tris rusų šnipus, kurių vienas susitikinėjo su NATO karininkais, kitam beveik pavyko įsidarbinti mokslininku Norvegijos universitete, o trečiasis sukiojosi Vilniuje ir domėjosi Rusijos opozicijos atstovais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: padėtis Avdijivkoje artėja prie kritinės
14:58
Rusijos žvalgybinės grupės vis įžengia į Avdijivką Donecko srityje. Tačiau tai pavienės grupės. O kol kas gatvės mūšiai mieste taip pat nevyksta, nacionalinio teletilto eteryje nurodė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
„Pačiame mieste gatvių mūšių nėra. Žinoma, yra pavienių diversinių grupių, kurios bando patekti į miestą, vaikščioti gatvėmis. Apie tai yra įrodymų ir vaizdo įrašų. Bet, žinoma, vaikinai ties tuo dirba“, – pažymėjo jis.
Svarbiausia, pasak V.Barabašo, yra tai, kad, nepaisant to, jog rusai spaudžia „tikrai dideles pajėgas“ ir „sąlygos yra labai sunkios“, gynybos linija laikosi.
„Žinoma, jei į miestą įžengia diversinė grupė ir vaikinai ją likviduoja, tada vyksta mūšis mažais ginklais ir miestiečiams susidaro įspūdis, kad tai jau gatvės kovos. Jeigu tai galima pavadinti gatvės kova, tai gal ir taip“, – komentavo karinės administracijos vadovas, reaguodamas į pirmadienį pasirodžiusį vertinimą, kad Avdijivkos gatvėse verda sunkios kovos.
Rusijos kariai į Avdijivką veržiasi iš kelių krypčių. Karybos ekspertas Vladyslavas Selezniovas naujienų agentūrai „RBC-Ukraine" pažymėjo, kad Avdijivkos rajone sutelkta apie 40 tūkst. rusų. Ir prieš kelis mėnesius šis skaičius buvo maždaug toks pat. Tai reiškia, kad, nepaisant neįtikėtinų nuostolių, rusų pastiprinimas ateina. Rusija turi visišką persvarą ir pamažu žengia į priekį.
Padėtis Avdijivkoje dabar artėja prie kritinės. Rusai bando prasiveržti gliau į miestą, o ukrainiečių gynėjai atkakliai atremia puolimą.
Rusija sustabdė Ekvadoro, susitarusio su JAV dėl ginklų Ukrainai, bananų ir gėlių importą
14:31
Rusija stabdo bananų ir gėlių importą iš Ekvadoro, praėjus kelioms savaitėms po to, kai sostinė Kitas su Jungtinėmis Valstijomis susitarė dėl sandorio, pagal kurį Ukraina iš šios Pietų Amerikos šalies gaus sovietinių laikų karinę įrangą.
Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ pareiškime nurodė, kad dėl aptiktų kenkėjų nuo antradienio sustabdytas leidimų išdavimas penkiems Ekvadoro eksportuotojams.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, devyni iš dešimties į Rusiją importuojamų bananų yra iš Ekvadoro.
Tam tikrų gėlių importo apribojimai įsigalios penktadienį. Ekvadoras yra vienas didžiausių gėlių, daugiausia rožių, eksportuotojų pasaulyje.
Šie sprendimai priimti po to, kai sausio 10 dieną Ekvadoro prezidentas Danielis Noboa paskelbė, kad priėmė JAV pasiūlymą iškeisti sovietų laikų įrangą į modernią JAV ginkluotę, sudarant 200 mln. dolerių (186,12 mln. eurų) vertės sandorį.
JAV teigė, kad Ekvadoro įranga bus siunčiama į Ukrainą, kad padėtų Kyjivui kare su Rusija.
Sandoris papiktino Maskvą, o Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova praėjusią savaitę pareiškė, kad Ekvadoras priėmė „neapgalvotą sprendimą, patyręs rimtą išorės suinteresuotų šalių spaudimą“.
M. Zacharova pridūrė, kad Ekvadoras turi sutartinį įsipareigojimą neperduoti tokios įrangos trečiajai šaliai be Rusijos sutikimo.
D. Noboa teigė, kad Kitas turėjo teisę sudaryti sandorį, nes jis buvo susijęs su „metalo laužu“.
Ekvadoro lyderis kalbėjosi su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu per naujojo Argentinos prezidento Javiero Milei inauguraciją Buenos Airėse.
Rusijos turto įšaldymas: atskleidė, ko baiminasi ES šalys
14:25
Kuo daugiau vyriausybių svarsto galimybę konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą, kad padėtų finansuoti Ukrainos atstatymą, tuo sudėtingiau, rašo leidinys „Politico“.
Europos Sąjungos pareigūnai jau kelis mėnesius ieško būdų, kaip panaudoti maždaug 200 mlrd. eurų vertės turtą, kurį blokas įšaldė po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, tačiau vis iškyla naujų problemų.
Pasak su šiuo procesu susijusių pareigūnų, pramoninių valstybių G7 grupė svarsto pasiūlymą panaudoti šį turtą kaip bankų paskolų, kuriomis būtų galima finansuoti Ukrainos atkūrimą, užstatą.
Šios lėšos būtų konfiskuotos, jei Rusija atsisakytų mokėti reparacijas pasibaigus karui.
Belgijos konservatorius, Europos Parlamento narys Johanas Van Overtveldas, kuris praėjusią savaitę interviu „Politico“ pateikė šią idėją, teigė, kad taip būtų daromas spaudimas V.Putinui nutraukti karą ir sėsti prie derybų stalo.
„Jei tuos 200 mlrd. eurų iš viso [konfiskuosite], kur jo [Putino] paskata ateiti į taikos derybas?“ – sakė jis.
Šie pasiūlymai teikiami didėjant susirūpinimui dėl Maskvos atsakomųjų veiksmų, įskaitant galimas kibernetines atakas, nukreiptas prieš Vakarų šalis, dėl visapusiško jos įšaldyto turto konfiskavimo.
Keli diskusijose dalyvavę Europos pareigūnai įspėjo, kad tai gali sukelti atsakomąją reakciją prieš Europos turtą Rusijoje. Tai papildė įspėjimus, kad tai gali pakenkti euro zonos reputacijai, todėl ji taps mažiau patraukli investuotojams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Banko sąskaita Rusijos banke mainais į raketas: agresorės susitarimai su Šiaurės Korėja
13:48
Rusija gali bandyti pagelbėti Šiaurės Korėjai gauti prieigą prie tarptautinės finansų sistemos mainais į raketas ir amuniciją karui prieš Ukrainą, rašo „The New York Times“.
Pasak JAV žvalgybos pareigūnų, iš 30 mln. dolerių vertės įšaldyto Šiaurės Korėjos turto, deponuoto Rusijos finansų įstaigoje, buvo leista naudotis 9 mln. dolerių, kuriuos Šiaurės Korėja turėtų skirti žalios naftos pirkimui.
Be to, anot pareigūnų, fiktyvi Šiaurės Korėjos bendrovė neseniai atidarė sąskaitą kitame Rusijos banke.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karo padėtis ir mobilizacija Ukrainoje pratęsta dešimtą kartą
13:45
Aukščiausioji Rada pratęsė karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją Ukrainoje dar trims mėnesiams. Šis teisinis režimas galios bent iki 2024 m. gegužės 13 d., susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia frakcijos „Balsas“ narys Jaroslavas Železniakas.
Sprendimui pratęsti karo padėties galiojimą pritarė 335 parlamento nariai. Tuo tarpu už mobilizacijos pratęsimą balsavo 323 parlamentarai.
Kitas žingsnis – kad nutarimą turi pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Karo padėtis ir visuotinė mobilizacija Ukrainoje įvesta nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai.
Karo padėtis – tai specialus teisinis režimas, pagal kurį valdžios institucijoms, karinei vadovybei, karinėms administracijoms ir vietos valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai, būtini grėsmei išvengti.
Šalyje taip pat vykdoma visuotinė 18-60 metų vyrų, privalančių atlikti karinę tarnybą, mobilizacija. Pirmiausia į tarnybą kviečiami rezervistai ir buvę ATO (Antiteroristinės operacijos Donbase) ir Jungtinių pajėgų dalyviai, palaipsniui didinant dalinių skaičių tarnavusių karių sąskaita.
Ukrainos vyriausybė šiuo metu rengia mobilizacijos pakeitimus. Po to, kai pirmasis įstatymo projektas buvo atšauktas dėl daugybės pastabų, vyriausybė pateikė Radai atnaujintą projektą, kuriame yra tam tikrų pakeitimų.
Bulgarijoje sulaikytas Rusijai šnipinėjęs kovos su mafija pareigūnas
13:39
Bulgarija pirmadienį sulaikė Vidaus reikalų ministerijos padalinio, kovojančio su organizuotu nusikalstamumu, darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu Rusijai, pranešė ministerijos personalo vadovas.
Visuomeninė žiniasklaida pranešė, kad Kovos su organizuotu nusikalstamumu generalinio direktorato (GDBOP) pareigūnas įtariamas teikęs slaptą informaciją buvusiam Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojui, kuris nuo to laiko buvo paskelbtas persona non grata.
„Vienas GDBOP darbuotojas buvo sulaikytas, įtarus, kad jis gali šnipinėti užsienio valstybei, t. y. Rusijai“, – žurnalistams sakė Vidaus reikalų ministerijos administracijos vadovas Živko Kocevas.
Jis susilaikė nuo išsamesnių komentarų, tebevykstant operacijai, tik pridūrė, kad darbuotojo neteisėta veikla buvo stebima ištisus mėnesius.
Jis nurodė, kad operacija buvo vykdoma kartu su žvalgybos Valstybine nacionalinio saugumo agentūra (SANS) ir Sofijos miesto prokuratūra.
Pasak valstybinės BNT televizijos, pareigūnas pasidalijo informacija apie tyrimus, įskaitant tarptautinius, kuriais buvo tiriamos galimos schemos, kaip rusiško kapitalo įmonėms apeiti ES sankcijas Rusijai.
Bulgarija istoriškai ir kultūriškai labai artima Maskvai, tačiau nuo 2019 metų išsiuntė dešimtis šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų ir darbuotojų.
Vien 2022 metų birželį Sofija pranešė išprašiusi 70 Rusijos diplomatinių įstaigų darbuotojų.
Praėjusį rugsėjį valdžia taip pat išvarė Rusijos stačiatikių bažnyčios Sofijoje vadovą ir du baltarusius kunigus, apkaltinusi juos tarnaujant Maskvos geopolitiniams interesams.
Kitais metais Londone bus teisiami penki bulgarai dėl kaltinimų, kad priklausė tinklui, nuo 2020-ųjų rugpjūčio iki 2023-iųjų vasario vykdžiusiam stebėjimą Rusijos naudai.
Pietų vadovybė: Rusija ruošiasi naujam masiniam Ukrainos puolimui
13:30
Rusijos kariai žvalgo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos parengtį, ruošdamiesi masiniam raketų smūgiui Ukrainai, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
„Priešas panaudojo raketą Kh-59 ir surengė tikslinę raketų ataką Mykolajivo srityje. Visiškai įmanoma, kad tai savotiška mūšio lauko žvalgyba, bandymas patikrinti priešlėktuvinės gynybos sistemų parengtį.
Matome, kad pauzė tarp masinių raketinių atakų, kurią priešas palaiko, jau yra gana apgalvota. Ir tai gali reikšti, kad jie ruošiasi tolesnėms atakoms. Jie rengia tikslinius raketų smūgius įvairiomis kryptimis Ukrainos teritorijoje ir bando nusistatyti būsimų raketų smūgių maršrutus“, – kalbėjo ji.
N.Humeniuk taip pat pridūrė, kad per pastarąsias kelias dienas Rusija nenaudojo „Shahed“ bepiločių orlaivių smūgiams Ukrainos teritorijai.
„Tačiau stebime krovininių lėktuvų aktyvumą maršrutu Teheranas-Maskva. Gali būti, kad jie ieško naujų paleidimo aikštelių ir koordinuoja naujus padalinius. Norint vykdyti masinius bepiločių orlaivių smūgius, reikia apmokyti personalą ir paskirstyti atsakomybę. Jie žino, kad mes žinome, kur jie paleidžiami, ir žino, kokios pamokos išmoktos, pavyzdžiui, iš smūgio Belbekui, ir iš jų daro išvadas“, – paaiškino atstovė spaudai.
Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas įspėjo, kad Rusija pradėjo dažniau naudoti balistines raketas, kad apšaudytų Ukrainą.
Nuo 2023 m. gruodžio 29 d., kai buvo įvykdyta viena didžiausių atakų prieš Ukrainos teritoriją, Rusijos pajėgos panaudojo 158 oro atakos ginklus.
Prieš tai Baltieji rūmai patvirtino, kad Rusija iš Šiaurės Korėjos gavo trumpojo nuotolio balistinių raketų ir naudoja jas Ukrainai apšaudyti.
Partizanai sužinojo oro gynybos sistemos koordinates Maskvoje
13:19
Partizanai atliko žvalgybą Rusijos karinio dalinio bazėje ir išsiaiškino priešlėktuvinės gynybos įrenginio buvimo vietą Maskvos Timiriazovskio rajone. Ten rusai laiko oro gynybos sistemą S-400 „Triumf“, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė „Atesh“ atstovai.
Pasak judėjimo, rusai ir toliau laiko tokias vertingas sistemas giliame Maskvos užnugaryje, o fronte jų kritiškai trūksta.
„Matyt, jos tarnauja strateginės svarbos kontrolės punktams pridengti“, – įvertino partizanai.
Praeito mėnesio pabaigoje JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai nurodė, kad Rusija dėl nuolatinių Ukrainos bepiločių orlaivių atakų giliame užnugaryje perginkluos savo oro gynybos sistemos elementus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo praėjusių metų Rusija pradėjo aktyviai stiprinti oro gynybą aplink Maskvą ir net įrengė naujas oro gynybos sistemas.
Vertindama Rusijos oro gynybos būklę, anksčiau Ukrainos karinė žvalgyba teigė, kad karo metu Rusija perkėlė oro gynybos sistemas iš Tolimųjų Rytų ir Šiaurės regiono į Maskvą ir laikinai okupuotą Krymą. Be to, rusai Maskvoje taip pat pastatė gamyklą, kur planuojama pradėti oro gynybos raketų gamybą.
Britų žvalgyba įvertino Rusijos karo laivo sunaikinimo reikšmę
13:11
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sunaikinus raketinę korvetę „Ivanovec“, tai gali turėti įtakos Rusijos valdymo sistemų judėjimui, tačiau Rusija ir toliau išlaiko galimybę vykdyti tolimojo nuotolio smūgius Ukrainos taikiniams, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Teigiama, kad sunaikintas karo laivas patruliavo vakarinėje laikinai okupuoto Krymo pakrantėje, siekdamas padėti Rusijai tęsti Ukrainos okupaciją.
Pažangi katerio ryšių sistema leido jam siųsti ir gauti taikinių duomenis iš kitų laivų, sraigtasparnių ir tolimojo patruliavimo orlaivių.
„Naujausia ukrainiečių sėkmė išryškina nuolatinį Juodojoje jūroje veikiančių Rusijos karo laivų pažeidžiamumą. Tikėtina, kad tai turės įtakos Juodosios jūros laivyno valdymo ir kontrolės elementams, o tai greičiausiai privers juos persvarstyti savo manevringumą prie vakarų Krymo. Tačiau Rusijos karinis jūrų laivynas beveik neabejotinai tebėra pajėgus vykdyti tris pagrindines savo užduotis Juodojoje jūroje: tolimus smūgius, patruliavimą ir paramą“, – teigė britų žvalgyba.
Ukrainos žvalgybos ir saugumo pareigūnai nutekino įslaptintą informaciją Maskvai
12:03
Ukraina sulaikė penkis žvalgybos ir saugumo tarnybose dirbusius pareigūnus, kurie Maskvai nutekino slaptą informaciją apie atomines elektrines, Charkivo ir Odesos gynybą, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, buvo neutralizuotas galingas rusų karinės kontržvalgybos tinklas, kuriam priklausė buvę ir esami Ukrainos specialiųjų tarnybų pareigūnai.
Tyrimo duomenimis, kaltinamieji palaikė ryšį su tuo pačiu kuratoriumi – Rusijos saugumo pareigūnu, kuris šiuo metu yra laikinai okupuotame Kryme. Priešiškų agentų užduotis buvo perduoti agresoriui žvalgybinę informaciją apie Ukrainos gynybos pajėgas ir strategiškai svarbius energetikos objektus.
„FSB verbavo grupės narius, be kita ko, naudodama grasinimus nužudyti jų šeimas. Be to, už kiekvieną įvykdytą užduotį išdavikai gaudavo lėšų iš Rusijos Federacijos“, – sakoma pareiškime.
Ukrainos saugumo tarnyba paviešino vieno iš įtariamųjų apklausos fragmentą, kuriame jis prisipažįsta, kad kelis kartus į savo banko kortelę gavo pinigų – „apie 1 000 JAV dolerių“.
„Šiuo metu SBU tyrėjai penkiems Rusijos agentų tinklo nariams įteikė pranešimą apie įtarimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnį (valstybės išdavystė). Jiems jau parinkta kardomoji priemonė – suėmimas. Tyrimas tęsiamas siekiant patraukti atsakomybėn visus priešo bendrininkus“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnyba.
O.Danilovas pripažino krizę fronte: trūksta šaudmenų rusams pulti
11:11
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas nacionalinio teletilto eteryje pripažino, kad Ukrainai trūksta šaudmenų.
Pasak jo, pasitaiko situacijų, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi pakankamai šaudmenų ar kitų priemonių Rusijos kariams pulti.
„Iš tiesų yra situacija, kai trūksta šaudmenų, trūksta priemonių priešui nugalėti“, – pareiškė O.Danilovas.
Pareigūnas pabrėžė, kad reikalingi 155, 152 ir 122 kalibro šaudmenys. Šį klausimą anksčiau ne kartą kėlė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat pasigirdo paskutiniame prezidento ir jo kabineto susitikime penktadienį. Jame dalyvavęs O.Danilovas nurodė, kad V.Zelenskis yra nepatenkintas daugelio žmonių darbu.
„Atkreipiau atitinkamų asmenų dėmesį šiuo klausimu“, – sakė jis.
Jo nuomone, visi šiame procese dalyvaujantys pareigūnai turėtų kuo labiau susitelkti, kad ginkluotosios pajėgos fronte turėtų pakankamai ginklų.
Pirmadienį leidinys "The New York Times“ Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pavadino „medžiotojais žudikais“, kurie karščiausiuose taškuose sulaiko rusus beveik be amunicijos. Žurnalistai kalbėjosi su Ukrainos kariais, laikančiais liniją Avdijivkoje ir Vuhledaro vietovėje.
Anot ukrainiečių, jie neketina „gulėti vietoje“ ir tik gintis, nes kyla ginklų problema, tačiau dabar visiems sunku, nes Rusija turi didelę žmonių ir ginklų kiekybinę persvarą.
Ukraina išvedė iš rikiuotės trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno
11:04
Nuo visiškos invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė išvedė iš rikiuotės apie 33 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos centras.
„Apie 33 proc. Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno karinių laivų Ukraina išvedė iš rikiuotės plataus masto invazijos metu“, – sakoma pranešime.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusijos pajėgos neteko 24 laivų ir vieno povandeninio laivo.
Anot atviros prieigos žvalgybos šaltinių, invazijos pradžioje Rusijos Juodosios jūros laivynas turėjo 74 karo laivus.
Anksčiau paskelbta, kad vasario 1 d. naktį vieno iš Ukrainos karinės žvalgybos dalinių naikintuvai sunaikino Juodosios jūros laivyno raketinę korvetę "Ivanovec“, panaudoję jūrinius bepiločius orlaivius MAGURA V5.
Teigiama, kad šio laivo kaina siekia 60-70 mln. dolerių.
Anot Ukrainos gynybos žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, Rusijoje buvo tik trys tokie laivai.
Po to, kai buvo sunaikinta korvetė „Ivanovec“, Rusijos kariai raketų paleidimo įrenginius su „Kalibr“ raketomis paslėpė savo baziniuose punktuose.
Plačiau apie Ukrainos smūgius rusų laivams skaitykite ČIA.
A.Lukašenka žengė dar vieną žingsnį tolyn nuo demokratijos: leido kariuomenei šaudyti į civilius
10:36
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka anksčiau buvo užsiminęs apie šalies kariuomenės įgaliojimų išplėtimą, kad kariškiai įgytų teisę naudoti ginklus prieš piliečius.
Antradienį ryte paskelbta, kad A.Lukašenka padarė atitinkamus pakeitimus Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų vidaus tarnybos statute, skelbia naujienų svetainė „Moscow Times“.
Valstybės vadovas nurodė pakeisti 11-ąjį dokumento straipsnį. Naujoje jo redakcijoje sakoma, kad vykdydami savo užduotis kariškiai turi teisę „panaudoti ginklą, atsižvelgdami į situaciją, nusikaltimo, administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę.
Prieš tai turi būti „aiškiai išreikštas ir akivaizdus“ įspėjimas apie ketinimą panaudoti ginklą. Be to, nusikaltėliui turi būti suteikta pakankamai laiko įvykdyti išsakytus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia pavojų pačių karių ar kitų piliečių gyvybei arba gali sukelti „kitas sunkias pasekmes“.
„Apie piliečio sužalojimą ar mirtį“ dėl ginklo panaudojimo nedelsiant pranešama atitinkamam prokurorui, taip pat ikiteisminio tyrimo institucijai. Kartu kariškiai nebus atsakingi už padarytą „žalą“, jei jie veikė „pagal bendrųjų karinių nuostatų reikalavimus“.
Anksčiau 11 straipsnyje buvo nurodyta, kad „karių fizinės jėgos, specialiųjų priemonių, ginklų, kovinės ir specialiosios technikos panaudojimas viršijant įgaliojimus užtraukia teisės aktų nustatytą atsakomybę.
Stebėsenos grupė „Belaruski Gayun“ priminė, kad pastaraisiais metais A.Lukašenkos kontroliuojamos karinės ir saugumo pajėgos ne kartą naudojo ginklus prieš savo piliečius, dėl ko buvo sunkiai sužaloti, o kartais ir nužudyti žmonės.
Ukrainos specialiosios pajėgos Sudane surengė akistatą „Wagner“ samdiniams
10:30
Šaltiniai Ukrainos specialiosiose tarnybose pateikė išskirtinį vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai apklausia Sudano Respublikoje suimtus „Wagner“ samdinius, skelbia naujienų svetainė „Kyiv Post“.
Vienoje vaizdo įrašo dalyje matyti, kaip specialiųjų pajėgų operatoriai iš kovinės grupės „Timur“, priklausančios Ukrainos karinei žvalgybai, apžiūri karines transporto priemones, viename sunkvežimyje per priekinį stiklą matyti ginklo šūvio žymės, o keleivio sėdynėje – „Wagner PMC“ ženkleliu pažymėto kario kūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES vyriausis diplomatas atvyko į Kyjivą
09:51
Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis atvyko į Kyjivą, apie tai naujienų agentūrai „Unian“ pranešė diplomatiniai šaltiniai.
Tuo pat metu ES vyriausiojo įgaliotinio specialusis patarėjas Zaki Laidi socialiniame tinkle „X" paskelbė savo nuotrauką iš Kyjivo geležinkelio stoties perono.
Pažymima, kad vizito metu diplomatas dar kartą patvirtins ilgalaikę tarptautinės bendruomenės karinę paramą Ukrainai.
Pirmadienį pranešta, kad J.Borrellis lankysis Kyjive vasario mėn. ES vyriausiasis diplomatas ne kartą yra pareiškęs, kad reikia daugiau ir greičiau teikti karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai.
Kodėl mobilizacija Ukrainoje tapo problema?
09:41
Daugumai ukrainiečių, įskaitant ir politikus, aišku, kad alternatyvos masinei mobilizacijai nėra. Tačiau nepaisant to mobilizacija vis tiek stringa. Estijos leidiniui „Postimees“ vienas žymiausių Kyjivo politologų Volodymyras Fesenka padėjo išanalizuoti dabartines Ukrainos mobilizacijos problemas.
„Kalbant apie mobilizaciją, Ukrainos visuomenėje atsirado akivaizdus kognityvinis disonansas. Taip yra todėl, kad dauguma ukrainiečių pasitiki Ukrainos gynybos pajėgomis ir [gynybos pajėgų vadu generolu Valerijumi] Zalužnu, nori visų okupuotų teritorijų išlaisvinimo, tačiau kartu nerodo didelio noro patys stoti į kariuomenę ir asmeniškai prisidėti prie okupuotų teritorijų išlaisvinimo“, – kalbėjo politologas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina atleido aukšto rango pareigūną dėl žurnalistų sekimo
09:30
Paaiškėjus, kad buvo klausomasi tiriamosios žurnalistikos grupės pokalbių, buvo atleistas Ukrainos žvalgybos agentūros aukšto rango pareigūnas, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis šioje agentūroje.
Toks žingsnis žengtas po to, kai sausį išaiškėjus keliems ukrainiečių tiriamosios žurnalistikos atstovų bauginimo atvejams, Paryžiuje įsikūrusi žiniasklaidos teisių gynimo grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) paragino pareigūnus ištirti įtariamus pažeidimus.
RSF išvardijo tris atvejus, kurie įvyko arba buvo atskleisti per savaitę.
Tiriamosios žurnalistikos grupės „Bihus.info“, kuri specializuojasi korupcijos tyrimų srityje, darbuotojai iš sausio 16 dieną socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo sužinojo, kad kelis mėnesius buvo slapta filmuojami ir kad buvo pasiklausoma jų pokalbių.
Kitas atvejis susijęs su Odesoje gyvenančia žurnaliste Iryna Hryb, kuri rengė reportažus apie grūdų eksportą regione ir savo automobilyje aptiko prietaisą, kuriuo buvo galima klausytis jos telefono skambučių ar pokalbių su keleiviais bei sekti jos judėjimą.
Trečiasis atvejis susijęs su Jurijumi Nikolovu, antikorupcinės žiniasklaidos priemonės „Naši Hroši“ žurnalistu.
Sausio 14 dieną kaukėti asmenys bandė įsibrauti į jo butą Kyjive ir tuo pat metu grasino, kad jis bus priverstinai įtrauktas į Ukrainos kariuomenę kovoti prieš Rusijos invaziją.
Pirmadienį šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) AFP pranešė, kad „dėl „Bihus.info“ darbuotojų stebėjimo buvo atleistas SBU valstybės apsaugos departamento vadovas Romanas Semenčenka“.
Sprendimą priėmė SBU vadovas, o patvirtino prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Anksčiau pirmadienį SBU pareiškime teigė, kad „priėmė atitinkamus personalo sprendimus“, tačiau gynė sekimą, nes „kai kurie „Bihus.info“ darbuotojai buvo narkotikų prekeivių klientai“.
Sausį „Bihus.info“, kuri sekimą pavadino gėdingu, sakė, kad kai kurie jos darbuotojai per Naujuosius metus vartojo draudžiamų medžiagų. Pareiškimas pasirodė po to, kai internete buvo paviešinta atitinkamų įrašų.
Ukrainoje veikia daugybė tiriamosios žurnalistikos leidinių.
Analitikai: kiti šeši karo mėnesiai gali išeikvoti visas Rusijos karinės įrangos atsargas
09:04
Nors Rusijos ekonomika pajungta karui, ekspertai, vertindami pastarojo meto Maskvos nuostolius mūšio lauke, pažymėjo, kad Rusijos pajėgos per ateinančius 6 mėnesius gali pritrūkti karinės įrangos, nors dabar atrodo, kad jos kariuomenė yra pajėgi išlaikyti dabartinį operacijų tempą.
Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Maskvos pajėgos kasdien netenka apytiksliai 19 tankų, šarvuočių, haubicų ar kitos sunkiosios ginkluotės.
Naujienų svetainė „Forbes“ atkreipė dėmesį, kad vasario 3 d. rusai prarado mažiausiai 54 technikos vienetus, iš kurių 16 buvo apgadinta.
Atvirojo šaltinio analitikas Andrew Perpetua rekordo nepraleido ir pabrėžė, kad šie skaičiai didesni nei jis kada nors anksčiau buvo suskaičiavęs per vieną dieną.
Plačiau skaitykite ČIA.
Charkivo srityje rusams apšaudžius viešbutį žuvo kūdikis
08:38
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas antradienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad rusams srities Bohoduchivo rajone naktį raketomis apšaudžius viešbutį, žuvo dviejų mėnesių kūdikis.
Žuvęs vaikas ištrauktas iš trijų aukštų pastato griuvėsių Zoločive, sakė gubernatorius. Jis nurodė, kad rusai smogė dviem raketomis S-300.
Dar trys žmonės – 21, 28 ir 39 metų – buvo sužeisti ir yra gydomi ligoninėje. Tarp sužeistųjų yra žuvusio vaiko motina.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:18
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1020 Rusijos karių. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 390,5 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 17 tankų, 35 šarvuotosios kovos mašinos, 18 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 41 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetas ir 10 specialiosios įrangos vienetų.
Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko 6 365 tankų, 11 857 šarvuotų kovos mašinų, 12 453 automobilių ir degalų cisternų, 9 367 artilerijos sistemų, 979 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 665 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 332 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 7 173 bepiločių orlaivių, 24 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro pažangą prie Avdijivkos
07:44
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė naujų laimėjimų fronte – jos pasistūmėjo į priekį Avdijivkos miesto rajone, Donecko srityje.
Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į pietvakarius nuo Avdijivkos, praneša Amerikos karo tyrimų institutas (ISW), remdamasis pirmadienį, vasario 5 d., paskelbta geolokacine medžiaga.
„...Ukrainos pajėgos neseniai pasistūmėjo į šiaurės rytus nuo Nevelskoje“, – išsiaiškino analitikai.
Analitikai pridūrė, kad netoli šios gyvenvietės ir Avdijivkos tebėra vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ 110-osios ir 1-osios motorizuotosios šaulių brigados daliniai.
Ukrainos ir Rusijos šaltinių duomenimis, poziciniai mūšiai vyko, visų pirma, Nevelskoje ir Pervomaiske (į pietvakarius nuo Avdijivkos), netoli Severnoje ir Tonenkoje (į vakarus nuo Avdijivkos miesto).
Analitikai: rusai naudojasi šaudmenų trūkumų Ukrainos pajėgose
07:22 Atnaujinta 08:53
Dėl vėluojančios Vakarų šalių karinės pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dar labiau trūksta šaudmenų.
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, tokia padėtis mažina Ukrainos karių galimybes naudoti Vakarų priešlėktuvines sistemas.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Ihoris Klymenko sakė, kad per pastarąją savaitę okupantai beveik 25 proc. padidino artilerijos smūgių intensyvumą ir apšaudė Ukrainą daugiau kaip 1 500 kartų, pataikydami į daugiau kaip 570 gyvenviečių.
Ekspertai taip pat priminė „The New York Times“ straipsnį, kuriame nurodoma, kad Ukrainos gynėjai kritiniuose fronto sektoriuose, pavyzdžiui, prie Avdijivkos, riboja artilerijos sviedinių naudojimą. Gynybos pajėgos gali įveikti tik dideles besiveržiančių užpuolikų mases. Tačiau rusai prie to jau prisitaikė ir puolimą vykdo mažomis grupėmis.
Pasak Ukrainos analitiko Piotro Černiko, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi santykinai geresnius priešraketinius pajėgumus nei Rusijos ginkluotosios pajėgos, nes turi amerikietiškus radarus AN/TPQ-36 (48 ir 50), taip pat vokišką sistemą COBRA.
„Priešraketiniai radarai yra veiksmingi, nes jie aptinka artėjančią ugnį ir apskaičiuoja jos kilmę, kad artilerija galėtų atsakyti ugnimi“, – aiškino analitikai.
ISW pažymėjo, kad dėl šaudmenų trūkumo labai pablogėja priešraketinių sistemų veikimas. Radarai veiksmingi tik tiek, kiek Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi sviedinių, kuriais gali persekioti taikinius.
Tuo pat metu rusai naudojasi Ukrainos šaudmenų trūkumu ir nuolatiniu nesugebėjimu pakankamai kovoti su priešlėktuviniais pabūklais, o ši dinamika, tikėtina, dar labiau sustiprės, nes Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šaudmenų trūkumas užsitęs.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Vasario 4 d. JAV Senato derybininkai pristatė siūlomą papildomų asignavimų įstatymo projektą, kurį priėmus Ukrainai būtų skirta maždaug 60 mlrd. dolerių saugumo pagalbos, iš kurių didžioji dalis būtų skirta Amerikos bendrovėms ir JAV bei sąjungininkų kariuomenei.
- Vasario 4 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai reikia pakeisti „eilę valstybės vadovų“ visoje Ukrainos vyriausybėje, kurie būtų „ne tik viename sektoriuje“, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenėje.
- Kremlius intensyvina retoriką, kuria siekiama hipotetinio Ukrainos padalijimo, pasitelkdamas nekenksmingas ir nesusijusias temas, taip greičiausiai siekdamas normalizuoti padalijimo naratyvą Vakarų diskusijose apie Ukrainą.
- Kremlius gali neleisti Borisui Nadeždinui, vieninteliam prieš karą pasisakančiam Rusijos kandidatui į prezidentus, dalyvauti 2024 m. kovo mėn. prezidento rinkimuose dėl didesnio nei tikėtasi B.Nadeždino populiarumo.
- Pranešama, kad Kremlius tyliai nacionalizuoja privačias Rusijos įmones.
- Rusijos pajėgos pasiekė patvirtintų laimėjimų prie Kupjansko, Kreminos, Avdijivkos ir į šiaurės rytus nuo Bachmuto, tęsiantis pozicinėms kovoms visoje fronto linijoje.
- Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) gali išplėsti FSB akademijoje moterims prieinamų kursų sąrašą.
- Rusijos okupacinė administracija toliau stengiasi indoktrinuoti ukrainiečių vaikus į rusų kultūrą ir nacionalizmą per globos tinklus su subjektais Rusijos regionuose.
Latvijos ūkininkai protestuoja, reikalaudami uždrausti rusiškų produktų importą į ES
06:57
Tūkstančiai ūkininkų pirmadienį protestavo visoje Latvijoje, reikalaudami uždrausti rusiškų grūdų ir maisto produktų importą į Europos Sąjungą.
„ES leidžia importuoti krauju suteptus rusiškus grūdus į mūsų bendrąją vidaus rinką ir gabenti juos per Europos uostus ir terminalus“, – per mitingą Jelgavoje naujienų agentūrai AFP sakė protesto akcijos organizatorius Juris Lazdinis.
„Viena ranka mes padedame ukrainiečiams, bet kita ranka leidžiame šaliai agresorei vogti grūdus Ukrainoje ir pardavinėti juos Europoje už didžiulį pelną. Reikalaujame atkirsti Rusiją nuo tokių būdų finansuoti savo karo veiksmus“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia, kad Belgorodo srityje įvykdyta dronų ataka
06:42 Atnaujinta 09:31
Rusija antradienio rytą paskelbė sužlugdžiusi naktinę Kyjivo dronų ataką su Ukraina besiribojančioje vakarinėje Belgorodo srityje.
„Šiąnakt buvo nutrauktas Kyjivo režimo mėginimas įvykdyti teroristinį išpuolį panaudojant septynis bepiločius orlaivius prieš taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje“, – platformoje „Telegram“ pranešė Gynybos ministerija.
„Visus Ukrainos bepiločius orlaivius perėmė virš Belgorodo srities teritorijos budinčios oro gynybos sistemos“, – pridūrė ministerija, nenurodžiusi nei tikslios atakos vietos, nei to, ar buvo padaryta žalos.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad ukrainiečių dronai atakavo Gubkiną.
Apie nukentėjusiuosius nepranešama, „Telegram“ paskalbė V.Gladkovas. Jis nurodė, kad buvo apgadinti keturi namai.
„Buvo išdaužyti langai, nuplėšti stogai, fasadai ir tvoros“, – sakė jis.
Rusija iš smurtautojų ir veteranų suformavo naują specialų kalinių dalinį
06:18
Rusija kalinius, užverbuotus kovoti Ukrainoje, įtraukė į naujo dalinio sudėtį, pranešė Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras.
Pasak pranešimo, tai pusiau slaptas batalionas, į kurį įeina keli šimtai kalinių, turinčių kovinės patirties.
Pavadinimas „Gladiatorius“ skirtas pagerbti buvusį 58-osios armijos generolą, kurio slapyvardis buvo „Spartakas“, praneša „Ukrainska pravda“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos Charkivo srityje sugriovė viešbutį, po griuvėsiais įstrigo civiliai žmonės
06:11
Antradienį anksti ryte Rusijos pajėgos Charkivo srities Bohoduchivo regione sugriovė trijų aukštų viešbutį. Vietos pareigūnai praneša, kad vienas civilis liko įstrigęs po griuvėsiais.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas per „Telegram“ pranešė, kad po pastato nuolaužomis įstrigo keturi žmonės. Kol kas išgelbėti trys asmenys – dvi moterys ir vienas vyras. Dar vienas žmogus tebėra įstrigęs.
Viešbutis yra Zolochivo mieste, srities Bohoduchivo rajone. Zolochivas nuo Charkivo, srities administracinio centro, nutolęs apie 40 km.
Šios savaitės pradžioje Rusija artilerijos ir minosvaidžių atakomis apšaudė 18 Charkivo srities gyvenviečių.
Rusijos kariuomenė reguliariai taikosi į Charkivą ir srities gyvenvietes nuo 2022 m., kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Per pastarąsias kelias savaites atakų prieš miestą padaugėjo.
