Svarbiausios naujienos
- V.Zalužno atleidimas: „Bloomberg“ įvardijo dar vieną V.Zelenskio nepasitenkinimo priežastį
- „The New York Times“: be JAV pagalbos fronto žlugimas galimas jau šiais metais
- „Viskas blogiau, nei pripažįsta ukrainiečiai“: paleidžiama tik trečdalis reikiamų sviedinių
- Jungtinės Valstijos skelbia radusios šalį, galinčią aprūpinti Ukrainą ginklais
- J.V.Žukas – apie V.Zalužno pakeitimą: nesutarimai labai išryškėjo, kai buvo nuimtas specialiųjų pajėgų vadas be kariuomenės vado žinios
- V.Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą V.Zalužnui ir K.Budanovui
- V.Putinas: „Jūs mus apgavote“
- „Amerikiečiai žino, kas kaltas“: Baltieji rūmai sureagavo į skandalingą V.Putino interviu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zalužno atleidimas: „Bloomberg“ įvardijo dar vieną V.Zelenskio nepasitenkinimo priežastį
22:33
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas visada siūlė gana atsargius karo veiksmų planus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis norėjo ryžtingesnių veiksmų. Tai buvo viena iš jų tarpusavio įtampos priežasčių, rašo „Bloomberg“, remdamasis gerai informuotais žmonėmis.
Leidinys pažymi, kad kartą vienas pareigūnas pavadino V.Zelenskį „plonaplaukiu“. Tačiau su Ukrainos karine vadovybe susipažinę žmonės sako, kad prezidento ir vyriausiojo vado santykiai taip neatrodė.
„Bent jau dalis nesutarimų [tarp V.Zelenskio ir A.Zalužno] kyla dėl to, kad V.Zelenskis teikia pirmenybę drąsesniam kariniam planui, kuris prieštarauja atsargesnio A.Zalužno artimiausių mėnesių planams“, – rašo „Bloomberg“.
Be to, pastaruoju metu įtampą tarp jų padidino tai, kad V.Zalužnas viešai pripažino, jog Ukrainos fronte susidarė aklavietė. Apie šią aklavietę jis rašė lapkričio mėn. esė žurnalui „The Economist“. Nors daugeliui atrodė, kad tai tik fakto konstatavimas, V.Zelenskiui ši terminologija labai nepatiko, pažymi „Bloomberg“.
„Ukrainos prezidentas nekenčia žodžio „aklavietė“. Tai yra prisotintas terminas, kuris yra jo ginčų su [V.Zalužniu] esmė“, – rašoma leidinyje.
„The New York Times“: be JAV pagalbos fronto žlugimas galimas jau šiais metais
23:52
JAV pareigūnų teigimu, nepapildžius Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų, jų pakaks tik iki kito mėnesio, rašo „The New York Times“.
Vakarų kariniai analitikai teigia, kad 2024 m. bus Ukrainos atkūrimo metai, o generolas Oleksandras Syrskis turės sugalvoti, kaip geriausiai panaudoti karius Rusijos puolimui atgrasyti ir kartu sukurti naujas ir veiksmingas kovines pajėgas.
„Tačiau prieš pradėdami galvoti apie savo pozicijų atstatymą Ukrainos vadovai pirmiausia turi išlaikyti tai, ką turi, o užkirsti kelią Rusijos puolimui apsunkina kritinis karių ir amunicijos trūkumas“, – rašoma straipsnyje.
Vakarų pareigūnai ir kariniai ekspertai įspėja, kad be JAV pagalbos fronto žlugimas galimas jau šiais metais.
Pasak jų, praeis dar bent pora mėnesių, kol pagalbos neatnaujinimas turės plataus masto poveikį. Tačiau be jos sunku įsivaizduoti, kaip Ukraina sugebės išlaikyti dabartines pozicijas mūšio lauke.
Iki kito mėnesio Ukrainai gali būti sunku vykdyti vietines kontratakas, o vasaros pradžioje jos ginkluotosios pajėgos gali susidurti su sunkumais atremdamos Rusijos atakas, sako pareigūnai ir analitikai.
Tačiau pareigūnai taip pat mano, kad Rusijai bus sunku greitai sukaupti pakankamus pajėgumus, kad galėtų surengti didelį puolimą Rytų Ukrainoje. Vietoj to Rusijos pajėgos greičiausiai žengs į priekį nerangiai, nesuderintai, bet su aukomis tarp savo karių.
V.Zalužno atleidimas: „Bloomberg“ įvardijo dar vieną V.Zelenskio nepasitenkinimo priežastį
22:33
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas visada siūlė gana atsargius karo veiksmų planus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis norėjo ryžtingesnių veiksmų. Tai buvo viena iš jų tarpusavio įtampos priežasčių, rašo „Bloomberg“, remdamasis gerai informuotais žmonėmis.
Leidinys pažymi, kad kartą vienas pareigūnas pavadino V.Zelenskį „plonaplaukiu“. Tačiau su Ukrainos karine vadovybe susipažinę žmonės sako, kad prezidento ir vyriausiojo vado santykiai taip neatrodė.
„Bent jau dalis nesutarimų [tarp V.Zelenskio ir A.Zalužno] kyla dėl to, kad V.Zelenskis teikia pirmenybę drąsesniam kariniam planui, kuris prieštarauja atsargesnio A.Zalužno artimiausių mėnesių planams“, – rašo „Bloomberg“.
Be to, pastaruoju metu įtampą tarp jų padidino tai, kad V.Zalužnas viešai pripažino, jog Ukrainos fronte susidarė aklavietė. Apie šią aklavietę jis rašė lapkričio mėn. esė žurnalui „The Economist“. Nors daugeliui atrodė, kad tai tik fakto konstatavimas, V.Zelenskiui ši terminologija labai nepatiko, pažymi „Bloomberg“.
„Ukrainos prezidentas nekenčia žodžio „aklavietė“. Tai yra prisotintas terminas, kuris yra jo ginčų su [V.Zalužniu] esmė“, – rašoma leidinyje.
V.Zelenskis pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadovybę
21:45
Generolas leitenantas Serhijus Šaptala atleistas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pareigų. Vietoj jo šias pareigas užėmė Anatolijus Barhilevičius. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Šiandien surengiau susitikimus su mūsų Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgų vadovybe ir gynybos ministru Rustemu Umerovu. Remdamasis susitikimų rezultatais: pirma, jis pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką. Dėkoju generolui leitenantui Serhijui Šaptalai už jo tarnybą per šiuos dvejus karo metus“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad generolas majoras A.Barhilevičius naujuoju Generalinio štabo viršininku buvo paskirtas vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio siūlymu. Jis buvo Teritorinės gynybos pajėgų vadas.
„Patyręs žmogus supranta šio karo ir Ukrainos tikslus. Šiandien vyriausiasis vadas O.Syrskis nustatė kandidatus į pavaduotojus, o aš pasirašysiu atitinkamus dekretus. Taip pat paskirti Generalinio štabo viršininko pavaduotojai. Visi vaikinai yra kovingi, profesionalūs, kiekvienas iš jų aiškiai išmano frontą ir tikruosius ukrainiečių karių poreikius“, – pridūrė V.Zelenskis.
Vokietijos kancleris ragina JAV Kongresą „labai greitai“ patvirtinti pagalbą Ukrainai
19:57
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį paragino JAV Kongresą „labai greitai“ patvirtinti atidėliojamą pagalbos paketą, skirtą Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
„Be JAV pagalbos padėtis Ukrainoje būtų labai sudėtinga“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Vašingtone prieš susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu ir paragino Kongresą veikti „labai greitai“.
Jungtinės Valstijos yra didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, o Vokietija šiuo požiūriu yra antra. J.Bideno ir O.Scholzo susitikimas įvyks praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas ir Berlynas kartu su kitomis sostinėmis Kyjivui nusiuntė daugybę ginklų ir kitokios paramos. Tačiau karas įstrigo ir vis dažniau kyla abejonių dėl tolesnės Ukrainos rėmėjų Vakaruose pagalbos. Toks neryžtingumas yra naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Ketvirtadienį prieš išvykdamas į Vašingtoną O.Scholzas paragino Europos Sąjungą ir JAV dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą ukrainiečiams.
Ukrainos sąjungininkės turi „pasiųsti labai aiškų signalą Rusijos prezidentui, kad jis negali tikėtis, jog mūsų parama mažės“, sakė jis ir pridūrė, jog reikia parodyti Kremliui, kad Vakarų parama truks pakankamai ilgai ir bus pakankamai didelė.
Pasipriešinimas Jungtinėse Valstijose
Baltųjų rūmų prašymas skirti Kyjivui naują apie 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą kol kas sunkiai skinasi kelią JAV.
Ketvirtadienį, kai įstatymų leidėjai balsavo už įstatymo projekto svarstymą, paketas įveikė pirmąją kliūtį, tačiau respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo dešiniojo sparno sąjungininkų pasipriešinimas reiškia, kad galutinis priėmimas dar toli gražu nėra užtikrintas.
Priešingai yra Europoje – ES lyderiai praėjusią savaitę susitarė dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai, įveikę kelis mėnesius trukusį Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimą.
O.Scholzas išreiškė viltį, kad tai gali padėti J.Bidenui prastumti paketą Jungtinėse Valstijose.
Prieš kelionę leidinyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje jis perspėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje dramatiškai pakeistų Europos veidą ir suduotų skaudų smūgį liberaliai pasaulio tvarkai.
Ukraina: per Rusijos smūgį žuvo trys žmonės, keturi sužeisti
19:49
Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį šiaurės rytinėje Sumų srityje žuvo trys žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.
Sumų sritis ribojasi su Rusija ir per jau beveik dvejus metus trunkančią Maskvos invaziją vis tampa rusų pajėgų smūgių taikiniu, nors yra toli nuo kovų židinių, esančių piečiau.
„Trys žuvusieji ir keturi sužeistieji: Rusijos aviacijos smūgio Sumų srityje padariniai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Anot jo, žuvusieji ir sužeistieji buvo vieno kaimo „žemės ūkio įmonės dirbtuvėse“, kurioms buvo smogta.
I.Klymenka sakė, kad Rusija į Sumų sritį paleido septynias valdomąsias bombas.
Kaimo pavadinimo ministras nenurodė, tačiau paskelbė nuotrauką, kurioje matyti gelbėtojai, tikrinantys, regis, nedidelio sugriauto pastato nuolaužas.
„Policija ir gelbėtojai dirba šalindami apšaudymo padarinius“, – sakė I.Klymenka.
Rusijos pajėgos invazijos pradžioje 2022 metais įžengė į Sumus, bet buvo nustumtos atgal.
Rusija neįsiverš į Lenkiją? „Jokio patikimumo“, sako Varšuva
19:03
Lenkijos gynybos ministras penktadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas neturi „jokio patikimumo“, nors jis ir neigia bet kokius ketinimus įsiveržti į Lenkiją, Maskvai jau dvejus metus tęsiant puolimą kaimyninėje Ukrainoje.
Lenkijos ir Rusijos santykiuose jau ilgą laiką tvyro įtampa, tačiau ji dar padidėjo, kai Varšuva palaikė Kyjivo pastangas atremti Rusijos invaziją.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui V. Putinas tvirtino, kad apie Rusijos invaziją į Lenkiją ar Latviją „negali būti nė kalbos“.
„Mes neturime jokių interesų Lenkijoje, Latvijoje ar kur nors kitur. Kodėl turėtume tai daryti? Tiesiog neturime jokio intereso. Tai tik panikos skleidimas“, – kalbėjo V. Putinas.
Paklaustas apie V. Putino pareiškimus, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Rusijos prezidento žodžiai yra visiškai nepatikimi.
„Niekas negali mūsų priversti prarasti budrumą ... ir tikrai ne tokie žodžiai, kaip tik priešingai“, – penktadienį žurnalistams sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Lenkija – NATO ir ES narė – turi ilgą sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – smarkiai ginkluotu Rusijos eksklavu.
„Kuo dažniau kas nors kartoja, kad kažkas neplanuojama, tuo įtariau reikia žiūrėti, ypač į tokius žodžius“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas, kuris taip pat yra Lenkijos vicepremjeras.
Per dvi valandas trukusį interviu T. Carlsonui, buvusiam dešiniojo sparno televizijos tinklo „Fox News“ laidų vedėjui, V. Putinas taip pat sakė, kad nacistinės Vokietijos invazija į Lenkiją 1939 metais, nuo kurios prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, įvyko dėl to, kad Varšuva, anot jo, buvo nesukalbama.
Šis jo pareiškimas sulaukė aštraus Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, kuris V. Putiną pavadino Rusijos diktatoriumi, priekaišto.
„Esame pripratę prie paranojiškų Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais pateisinimų“, – parašė R. Sikorski socialiniuose tinkluose.
„Šokiruoja tai, kad šį kartą galimybę juos pareikšti suteikė amerikiečių žurnalistas“, – pridūrė jis.
„Viskas blogiau, nei pripažįsta ukrainiečiai“: paleidžiama tik trečdalis reikiamų sviedinių
18:46
Ukrainos kariuomenė priversta per dieną iššauti tik trečdalį savo pozicijų gynybai reikalingų sviedinių. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad JAV sustabdė pagalbą ir ES nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų dėl sviedinių, rašo laikraštis „Financial Times“.
Vakarų pareigūnai įspėja, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos gebėjimas kovoti sumažės dėl ginklų trūkumo. Tačiau Rusija naudojasi šiuo momentu, kad pasiektų laimėjimų fronto linijoje, ypač Avdijivkoje.
„Ukrainiečių padėtis fronto linijose yra beviltiška, daug blogesnė, nei jie pripažįsta“, – sakė aukšto rango NATO diplomatas.
Aukšto rango Europos diplomatas, kuris taip pat kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Ukrainos pajėgoms bus sunku net ir išlaikyti savo pozicijas.
„Europiečiams nebus lengva pakeisti JAV. Tai nelabai realu“, – ginklų tiekimo situaciją aiškino kitas Europos diplomatas.
Žinomas karo analitikas Robas Lee pažymėjo, kad Kyjivas „dabar susiduria su dviem opiomis problemomis: šaudmenų trūkumu ir pėstininkų trūkumu... . Kuo ilgiau šios dvi problemos nebus tinkamai sprendžiamos, tuo labiau blogės Ukrainos padėtis“.
Ukrainos karinė žvalgyba po interviu išvadino V.Putiną geopolitiniu bepročiu
16:58
Kremliaus oficialioje interneto svetainėje paskelbtą Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir buvusio žurnalisto, nuomonės formuotojo Tuckerio Carlsono interviu įvertino ne tik Baltieji rūmai, bet ir Ukrainos karinė žvalgyba. Jų teigimu, tai dar viena Rusijos „specialioji operacija“.
Nacionalinio teletilto eteryje Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad „tai negalėjo nebūti specialioji operacija“.
„Žinoma, tai yra poveikio priemonė, žinoma, tai yra informacinė ir psichologinė specialioji operacija. Taip, Rusijos specialioji operacija. Šio interviu tikslinė auditorija yra laisvasis pasaulis, Vakarų pasaulis. Tais melagingais pasakojimais ir propaganda buvo siekiama laisvąjį demokratinį pasaulį kažkuo įtikinti“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Scholzas ir J.Bidenas surengs derybas dėl pagalbos Ukrainai
16:56
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Vašingtone surengs derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu: daugiausia dėmesio bus skiriama karinės paramos Ukrainai išlaikymui.
Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų taip pat bus didėjanti įtampa Viduriniuose Rytuose, kur tęsiasi Izraelio karas su palestiniečių islamistų judėjimu „Hamas“. Situaciją paaštrino ir Jemeno sukilėlių husių atakos prieš laivus Raudonojoje jūroje bei kelių amerikiečių karių žūtys, po kurių Vašingtonas pradėjo smūgius su Iranu susijusių grupuočių taikiniams.
Jungtinės Valstijos yra didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, o Vokietija šiuo požiūriu yra antra. J.Bideno ir O.Scholzo susitikimas įvyks praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas ir Berlynas kartu su kitomis sostinėmis Kyjivui nusiuntė daugybę ginklų ir kitokios paramos. Tačiau karas įstrigo ir vis dažniau kyla abejonių dėl tolesnės Ukrainos rėmėjų Vakaruose pagalbos. Toks neryžtingumas yra naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Ketvirtadienį prieš išvykdamas į Vašingtoną O.Scholzas paragino Europos Sąjungą ir JAV dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą ukrainiečiams.
Ukrainos sąjungininkės turi „pasiųsti labai aiškų signalą Rusijos prezidentui, kad jis negali tikėtis, jog mūsų parama mažės“, sakė jis ir pridūrė, jog reikia parodyti Kremliui, kad Vakarų parama truks pakankamai ilgai ir bus pakankamai didelė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomija perduos naują 190 mln. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
15:36
Suomija suteiks Ukrainai naują karinės pagalbos paketą. Į jį įtrauktos įrangos vertė yra maždaug 190 mln. eurų, skelbia Suomijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Sprendimą dėl naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo Suomijos prezidentas priėmė penktadienį, gavęs vyriausybės pasiūlymą. Tai jau 22-oji Suomijos gynybos įrangos siunta Ukrainai.
Bendra Ukrainai patiektos Suomijos gynybos įrangos vertė – 1,8 mlrd. eurų.
Šį kartą į pagalbos paketą taip pat įtraukti produktai, įsigyti iš šalies pramonės, kaip dalis atskiro 30 mln. eurų finansinio paketo, skirto Ukrainai paremti.
Dėl operatyvinių priežasčių ir siekiant užtikrinti saugų pagalbos pristatymą, tikslus pagalbos turinys, pristatymo būdas ir laikas neatskleidžiamas.
Jungtinės Valstijos skelbia radusios šalį, galinčią aprūpinti Ukrainą ginklais
15:18
Ekvadoras gali perduoti savo seną rusišką karinę įrangą Jungtinėms Valstijoms, kad ši būtų išsiųsta Ukrainai mainais į amerikietiškus ginklus, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Pietų Amerikos reikalams Kevinas Sullivanas.
„Kaip suprantu, Ekvadoro vyriausybė vis dar nagrinėja šį klausimą. Tai susitarimas, kuriuo siekiama perduoti įrangą Ukrainos vyriausybei, kovojančiai su Rusijos invazija į jos teritoriją“, – amerikiečių pareigūną cituoja naujienų svetainė „Yonhap“.
Kaip minėta, praėjusį mėnesį Ekvadoro prezidentas Danielis Noboa pareiškė, kad Kitas sutiko iškeisti Rusijos karinę įrangą, tapusią „metalo laužu“, į naujus JAV ginklus, kurių vertė siekia apie 200 mln. dolerių.
Ekvadoras gali išsiųsti į Jungtines Valstijas 6 rusiškus karinius sraigtasparnius, tolimojo nuotolio raketų sistemas ir oro gynybos sistemas, kurios, kaip praneša žiniasklaida, buvo pagamintos dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Mainais jis nori gauti modernių ginklų, kurie padėtų kovoti su galingomis narkotikų prekeivių gaujomis, dėl kurių šalyje tvyro įtampa.
„Darome prielaidą, kad tokį neapgalvotą sprendimą Ekvadoro pusė priėmė veikiama stipraus išorės suinteresuotųjų šalių spaudimo... Jei tai būtų buvęs „metalo laužas“, vargu ar Vašingtonas mainais būtų pasiūlęs didelės vertės modernių transporto priemonių“, – komentavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Ji pabrėžė, kad pagal sutartį Kitas yra įpareigotas „neperduoti šios įrangos trečiajai šaliai“ be Rusijos sutikimo.
Partizanai žvalgė Rusijos Juodosios jūros laivyno amunicijos sandėlius Kryme
15:12
Ukrainą remiantys Krymo partizanai išžvalgė Rusijos Juodosios jūros laivyno amunicijos sandėlius laikinai okupuoto Krymo Sakų rajone, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia „Atesh“ judėjimas.
Po žvalgybos partizanai užfiksavo, kaip rusai dalijo šaudmenis, taip pat matė, kaip buvo kraunamos dėžės su šaudmenimis, kad jie būtų toliau gabenami į karinius dalinius.
„Mūsų agentai atliko Rusijos Juodosios jūros laivyno 758-ojo logistikos centro šaudmenų sandėlių žvalgybą netoli Naumovkos kaimo Sakų rajone“, – sakoma pranešime.
Be to, „Atesh“ agentai išsiaiškino, kad sandėlių teritorija yra didelė ir gerai saugoma, perimetru patruliuoja patruliai, stovi bokštai su sargybiniais.
„Tikriausiai čia sandėliuojama artilerijos, raketų, minų ir torpedinių ginklų, naudojamų okupantų karo laivuose, amunicija“, – pridūrė partizanai.
Partizanai nuolat skelbia apie savo organizuojamus reidus į Rusijos pajėgų objektus Kryme. Anksčiau partizanai pranešė radę vieno iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių štabą laikinai okupuotoje Jevpatorijoje, Krymo pusiasalyje.
Be to, partizanai atliko žvalgybą ir Simferopolyje, kur aptiko naują Rusijos Federacijos 22-ojo armijos korpuso štabą. Turimais duomenimis, karinis dalinys pradėtas stiprinti, o objektas maskuojamas.
14:51
Šaltiniai skelbia, kas bus paskirtas sausumos pajėgų vadu ir Generalinio štabo viršininku
14:41
Naujuoju sausumos pajėgų vadu turėtų tapti Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Oleksandras Pavliukas, o Generalinio štabo viršininku turėtų būti paskirtas teritorinės gynybos pajėgų vadas Anatolijus Barhilevičius, pranešė ZN.UA, remdamasis šaltiniais Gynybos ministerijoje.
Kas jis toks?
Oleksandras Pavliukas
Generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas gimė dabartiniame Žviahelyje, Žytomyro srityje. 1991 m. baigė Charkivo gvardijos aukštąją tankų vadų mokyklą. Vėliau baigė Ukrainos Ivano Černiachovskio nacionalinį gynybos universitetą ir Nacionalinės viešojo administravimo akademijos prie Ukrainos prezidento Lvivo regioninį viešojo administravimo institutą. 2019 m. tapo karo mokslų kandidatu.
Nuo 1991 m. iki 2006 m. O.Pavliukas kilo karjeros laiptais nuo 47-osios gvardijos šarvuočių divizijos tankų būrio vado iki 30-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vado pavaduotojo.
2006-2007 m. O.Pavliukas vadovavo Ukrainos taikos palaikymo kontingentui Kosove. Vėliau iki 2010 m. ėjo 30-osios nepriklausomos mechanizuotosios brigados štabo viršininko pareigas.
Nuo 2010 m. iki 2015 m. O.Pavliukas buvo 24-osios nepriklausomos mechanizuotosios brigados vadas.
Nuo 2014 m. kovo mėn. aktyviai dalyvavo atremiant Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. Jo vadovaujama 24-oji brigada pasižymėjo išlaisvinant Slovjanską, Kramatorską ir kt. 2014 m. rugpjūtį O.Pavliuko vadovaujama brigada sėkmingai pasistūmėjo Luhansko kryptimi ir užtikrino Luhansko oro uosto atblokavimą.
2022 m. vasario 24 d. prasidėjus plataus masto invazijai, O.Pavliukas buvo atsakingas už gynybą rytų Ukrainoje. Nuo 2022 m. kovo 15 d. iki gegužės 21 d. jis vadovavo Kyjivo regioninei karinei administracijai. O.Pavliukas užtikrino gynybos organizavimą ir Rusijos agresijos atrėmimą Kyjive ir Kyjivo srityje. Jis vadovavo stabilizavimo priemonėms išlaisvintose Kyjivo srities teritorijose.
Nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. vasario 21 d. ėjo sausumos pajėgų štabo viršininko – vado pavaduotojo pareigas. Tuo pat metu O.Pavliukas ėjo Kyjivo gynybos pajėgų ir priemonių grupuotės vado pareigas.
Nuo 2023 m. vasario 21 d. Oleksandras Pavliukas buvo Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas.
Anatolijus Barhilevičius
Generalinio štabo viršininku turėtų būti paskirtas teritorinės gynybos pajėgų vadas Anatolijus Barhilevičius, pranešė ZN.UA, remdamasis šaltiniais Gynybos ministerijoje.
Generolas majoras Anatolijus Barhilevičius gimė Jemeljanivkos kaime, Žytomyro srityje. Baigė Ukrainos nacionalinį Ivano Černiachovskio gynybos universitetą.
2020-2022 m. A.Barhilevičius buvo Ukrainos pajėgų vado pavaduotojas teritorinei gynybai. Dar prieš plataus masto Rusijos invaziją sausumos pajėgų sudėtyje pradėjo kurti ir plėtoti galingą teritorinės gynybos pajėgų sistemą.
Nuo 2023 m. spalio 9 d. A.Barhilevičius yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų vadas.
Plataus masto karo pradžioje A.Barhilevičius vadovavo svarbiausio Kyjivo gynybos sektoriaus Nr. 1 gynybai Hostomelio kryptimi. Jis vadovavo grupuotei, kuri neleido rusams užimti Kyjivo.
Beveik pusantrų metų A.Barhilevičius vadovavo Hortycios operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės štabui. Ši kariuomenės grupė ypač dalyvavo užpernai vykusiame puolime Charkivo srityje.
„Sunku patikėti, kad rusai tai žiūrės“: įtakingi žurnalistai supeikė interviu su V.Putinu
14:16
Daugiau nei dvi valandas trukusiame interviu JAV dešiniųjų pažiūrų televizijos laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas autoritariniam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui suteikė platformą skleisti savo propagandą, nesuabejodamas jo žodžiais, teigia Rusijos klausimus nagrinėjantys žurnalistai ir analitikai.
„Per pirmąsias 45 minutes matyti, kad tai prezidento V.Putino platforma“, – sakė CNN vyriausioji užsienio korespondentė Clarissa Ward ir pridūrė, kad nuo pat interviu pradžios buvo aišku, jog T.Carlsonas nekontroliuoja to, kas vyksta.
Jos kolega iš CNN Oliveris Darcy, analizuodamas T.Carlsono ir V.Putino interviu, atkreipė dėmesį, kad JAV televizijos veikėjas leido Kremliaus vadovui laisvai manipuliuoti visuomene ir pateikti savo versiją bet kuriuo klausimu.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.V.Žukas – apie V.Zalužno pakeitimą: nesutarimai labai išryškėjo, kai buvo nuimtas specialiųjų pajėgų vadas be kariuomenės vado žinios
14:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atleido ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, o į jo vietą paskyrė sausumos pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako, kad V.Zalužno pakeitimas buvo tik laiko klausimas.
„Nesutarimai jau vyko kurį laiką. Iš pradžių tai buvo slepiama, o paskui labai aiškiai išryškėjo, kai buvo nuimtas specialiųjų pajėgų vadas be kariuomenės vado žinios – buvo jau aišku, kad pereita į kažkokį konfliktą“, – sakė J.V.Žukas.
„Paskui tie visi laiškai, kuriuos skelbė Zalužnas, nesuderinęs su Prezidentūra. Vyko kažkokia diskusija per straipsnius ir interviu – buvo aišku, kad čia tik laiko klausimas, kada viskas įvyks.
Galų gale, paskutinis didelis nesutarimas buvo nusistatymas dėl mobilizacijos, kai Zalužnas pareikalavo 500 tūkst. papildomų karių ir tada pradėjo kelti sąlygas, jog jeigu tų karių nebus, tai negalės įvykdyti užduoties. Tada jis buvo apkaltintas, kad neturi plano 2024 metams, paskui kažkokį planą pristatė, bet šiaip ar taip buvo aišku, kad santykiai yra sugedę“, – pastebėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Amerikiečiai žino, kas kaltas“: Baltieji rūmai sureagavo į skandalingą V.Putino interviu
13:50
Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandinio interviu su skandalinguoju JAV komentatoriumi Tuckeriu Carlsonu nereikėtų laikyti gryna tiesa.
Tai pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, paklaustas, ar šis interviu gali dar labiau pakirsti Amerikos visuomenės paramą Kyjivui, rašo „Forbes“. J.Kirby atsakė, kad dėl to nesijaudina ir nemano, kad žmones paveiks „vienas vienintelis interviu“.
J.Kirby taip pat teigė manantis, kad visi, kurie žiūri T.Carlsono interviu, turi prisiminti, jog klausosi V.Putino, ir „neturėtų patikėti viskuo, ką jis sako“.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Syrskis – iš Rusijos kilęs generolas, vadovavęs Ukrainos kontrpuolimui, kuris pribloškė pasaulį
13:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį į ginkluotųjų pajėgų vado postą vietoj atleisto Valerijaus Zalužno paskyrė sausumos pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį.
Kas apie jį žinoma?
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas: „Jūs mus apgavote“
13:16
Karo nusikaltimais įtariamas autoritarinis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas davė interviu buvusiam „Fox News“ žurnalistui Tuckeriui Carlsonui, kuriame skambėjo ukrainofobiški pareiškimai ir buvo teisinama Rusijos invazija į Ukrainą.
Per dvi valandas trukusį interviu, V.Putinas tradiciškai pateikė savo Ukrainos istorijos versiją ir dar daugybę su tikrove nesuderinamų teiginių.
„Jūs mus apgavote. Sakydamas „jūs“, turiu omenyje, žinoma, ne jus asmeniškai, o Jungtines Valstijas“, – nuoskaudą išliejo Rusijos prezidentas V.Putinas.
„Nekalbėsime apie tai, kas ko bijo, nekalbėsime tokiomis kategorijomis. Pakalbėkime apie tai, kad po 1991 m., kai Rusija tikėjosi būti priimta į brolišką „civilizuotų tautų“ šeimą, nieko panašaus neįvyko. Jūs mus apgavote – sakydamas „jūs“, žinoma, turiu omenyje ne jus asmeniškai, o Jungtines Valstijas – žadėjote, kad NATO nebus plečiama į rytus, tačiau tai įvyko penkis kartus, penkias plėtros bangas. Mes su viskuo taikstėmės, įtikinėjome juos, sakėme: nedarykite to, mes dabar esame savi, kaip sakoma, buržuaziniai, turime rinkos ekonomiką, neturime komunistų partijos valdžios, derėkimės“, – skundėsi V.Putinas.
V.Putinas pasakojo, kaip prašėsi į NATO
„2000 m. tapau prezidentu. Pagalvojau: gerai, Jugoslavijos klausimas baigtas, turėtume pabandyti atkurti santykius, atverti šias duris, pro kurias Rusija bandė patekti. Dar daugiau, aš tai pasakiau viešai, galiu tai pakartoti, per susitikimą čia, Kremliuje, su kadenciją baigiančiu Billu Clintonu – čia, gretimame kambaryje, – aš jam pasakiau, uždaviau klausimą: klausyk, Billai, kaip manai, jei Rusija iškeltų klausimą dėl stojimo į NATO, ar manai, kad tai būtų įmanoma? Staiga jis atsakė: žinote, žinote, tai įdomu, manau, kad taip. O vakare, kai susitikome su juo jau per vakarienę, jis sako: žinote, aš kalbėjau su savais, su savo komanda – ne, dabar tai neįmanoma. Galite jo paklausti, manau, kad jis išgirs mūsų interviu – jis tai patvirtins. Niekada nieko tokio nesakyčiau, jei taip nebūtų. Gerai, dabar tai neįmanoma“, – prisiminė V.Putinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą V.Zalužnui ir K.Budanovui
13:08 Atnaujinta 14:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė buvusiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Valerijui Zalužnui ir Ukrainos karinės žvalgybos vadovui Kyrylui Budanovui Ukrainos didvyrio vardą, skelbiama Ukrainos prezidento interneto svetainėje.
Teigiama, kad V.Zalužnui skiriamas apdovanojimas „už ypatingus asmeninius nuopelnus ginant Ukrainos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, nesavanaudišką tarnystę Ukrainos tautai“.
Tuo tarpu K.Budanovui, pasak paviešino prezidento dekreto, aukščiausiojo lygio apdovanojimas skirtas „už asmeninę drąsą ir didvyriškumą, parodytą ginant Ukrainos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, nesavanaudišką tarnystę Ukrainos žmonėms“.
Ketvirtadienio vakarą paskelbta, kad atsistatydino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas V.Zalužnas, vadovavęs kariuomenei nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadu paskirtas Oleksandras Syrskis.
Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas O.Syrskis įvardijo savo pagrindines užduotis
13:00
Generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis padarė pirmąjį savo, kaip Ukrainos ginkluotojų pajėgų vyriausiojo vado, pareiškimą, kuriame įvardijo jam keliamus uždavinius.
„Darbotvarkėje – naujos užduotys. Pirmiausia tai aiškus ir detalus visų karinių vadovavimo ir valdymo organų, junginių ir dalinių veiksmų planavimas, atsižvelgiant į fronto linijos poreikius naujausiai ginkluotei, kurią tiekia tarptautiniai partneriai. Greičiausias ir racionaliausias visko, ko reikia koviniams vienetams, paskirstymas ir pristatymas buvo ir tebėra pagrindinis karinės logistikos uždavinys“, – savo „Telegram“ kanale rašė Valerijų Zalužną kariuomenės vado poste pakeitęs O.Syrskis.
Pasak jo, visų lygių štabų užduotis – žinoti visus be išimties fronto linijos poreikius ir žinoti padėtį kiekvienoje srityje. Karinio vadovavimo ir kontrolės personalo kvalifikacija yra labai svarbi rengiant ir sėkmingai įgyvendinant planus ir tikslus.
„Karių gyvybė ir sveikata visada buvo ir yra pagrindinė Ukrainos kariuomenės vertybė. Todėl išlaikyti pusiausvyrą tarp kovinių užduočių vykdymo ir padalinių bei dalinių atkūrimo, intensyviai šviečiant ir mokant personalą, išlieka kaip niekada svarbu“, – sakė naujasis pajėgų vyriausiasis vadas.
Pasak jo, naujų techninių sprendimų diegimas ir sėkmingos patirties, pavyzdžiui, bepiločių sistemų ir šiuolaikinės elektroninės kovos, masto didinimas yra vienas iš ateities vektorių siekiant pergalės.
„Tik pokyčiai ir nuolatinis karybos priemonių ir metodų tobulinimas leis mums sėkmingai žengti šiuo keliu. Ir, žinoma, patikimas užnugaris yra vienas iš pagrindinių bendros sėkmės kare komponentų“, – pastebėjo O.Syrskis.
Lenkijos ūkininkai surengė kelių blokadą dėl importo iš Ukrainos
12:57
Lenkijos ūkininkai penktadienį užblokavo kelių ir surengė protesto akcijas patikros Ukrainos pasienyje punktuose, taip sukeldami naują protestų bangą prieš žemės ūkio produktų importą iš karo draskomos kaimyninės šalies.
Per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją Ukrainoje Lenkija yra viena ištikimiausių Kyjivo rėmėjų, tačiau ekonominiai nesutarimai apkartino sąjungininkių ryšius.
Lenkijos ūkininkai teigia, kad Europos Sąjungos rinkos atvėrimas Ukrainos žemės ūkio produktams sumažino kainas ir nulėmė nesąžiningą konkurenciją.
Penktadienį ūkininkai pradėjo protestus prie sienos perėjimo punktų ir blokavo greitkelius, apsunkindami eismą lėtai važiuojančių traktorių kolonomis, artėjančiomis prie didžiųjų miestų.
„Neturime kito pasirinkimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė prie Ukrainos pasienyje esančio Dorohusko vykstančios protesto akcijos organizatorius Marcinas Wilgosas, stovėdamas šalia plakato, raginančio ES įvesti draudimus ukrainietiškiems grūdams ir cukrui.
„Produktų iš Ukrainos, pagamintų nesilaikant ES standartų ir procedūrų, perteklius mums yra didžiulė našta“, – sakė 40-metis ūkininkas M.Wilgosas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Avdijivkos vadovybė: čia dar toli gražu ne viskas prarasta
12:53
Rusijos pajėgos po truputį įžengia į Avdijivkos pakraščius, tačiau miestas dar nėra jų kontroliuojamas. Ukrainos kariai ir toliau laiko liniją, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
„Situacija nėra paprasta, ji labai sudėtinga. Priešas bando įgyvendinti savo planus apsupti miestą iš flangų iš pietų ir šiaurės... Mūsų vaikinai mato ir ruošiasi šiems momentams. Priešas vis dar bando atkirsti kokso gamyklą per Dačos rajoną ir labai smarkiai spaudžia“, – kalbėjo jis.
V.Barabašas penktadienį patvirtino, kad Rusijos pajėgos žengia į Avdijivkos pakraščius ir yra privačiame sektoriuje.
„Taip, deja, yra tokios informacijos. Tačiau vaikinai drąsiai juos sulaiko, atremia. Priešo pajėgos yra daug kartų didesnės. Kartais „Telegram“ kanaluose skaitau, kad „Avdijivka jau krito“. Taip tikrai nėra. Jei kas nors taip sako, tai pirmiausia yra nepagarba gynėjams, kurie gina šį miestą. Jie žino, kad tai netiesa... Iki visiško pralaimėjimo dar toli“, – pabrėžė miesto karinės administracijos vadovas.
Pasak jo, Avdijivkoje liko 935 gyventojai, o evakuacija yra sudėtinga dėl nuolatinių kovų ir apšaudymų. Ketvirtadienį buvo evakuoti šeši žmonės.
Avdijivka vadinama „vartais į Donecką“, o Rusijos kariai intensyviai bando užimti miestą nuo 2023 m. rudens. Ukrainos kariuomenės duomenimis, rusai mūšyje dėl Avdijivkos prarado dešimtis tūkstančių karių. Tačiau, panašu, kad jie nuostolių neskaičiuoja.
Ketvirtadienį pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netoli Avdijivkos numušė rusų sraigtasparnį Ka-52 „Aligator“.
Ukrainos saugumo tarnybos dronai smogė naftos perdirbimo gamykloms Rusijoje
12:22 Atnaujinta 12:49
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) bepiločiai orlaiviai atakavo dvi – „Ilja" ir „Afip" – naftos perdirbimo gamyklas Krasnodaro krašte, Rusijoje, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ atskleidė šaltiniai.
Šaltinių teigimu, Iljos naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras, buvo apgadintas pirminio perdirbimo įrenginys, kurio pajėgumas siekia 3,6 mln. tonų per metus. Be jo rusai negalės gaminti dyzelino kariniams tikslams. Tokio įrenginio kaina yra apie 50 mln. dolerių.
Anot šaltinių, bepiločiai taip pat smogė „Afip“ gamyklai, tačiau pasekmės šiuo metu padaryta žala dar nėra aiški.
Abu objektai yra maždaug už 20 km vienas nuo kito.
„Šios naftos perdirbimo gamyklos yra teisėti taikiniai. Jos ne tik dirba gynybos srityje ir tiekia degalus Rusijos kariuomenei, bet ir yra svarbios Rusijos ekonomikai. Nes Rusija yra Galijotas, kuris stovi ant savo naftos kojų. Mes jas sistemingai atjungiame. Ir tai darysime tol, kol Galijotas žlugs“, – sakė šaltinis.
Praėjusią naktį Rusijos Krasnodaro krašte kilo didžiulis gaisras. Šalies žiniasklaida pranešė, kad gaisras kilo naftos perdirbimo įmonės „Ilja“ teritorijoje.
Rusijos gynybos ministerija anksti penktadienį pranešė, kad jos pajėgos praėjusią naktį keturiose skirtingose Rusijos srityse ir virš Juodosios jūros neutralizavo 19 ukrainiečių dronų.
„Oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino 2 dronus Kursko, penkis Briansko, keturis Oriolo, du Krasnodaro srityse ir 6 virš Juodosios jūros“, – sakoma ministerijos pranešime.
Tai – ne pirmas kartas, kuomet Ukraina smogia naftos perdirbimo infrastruktūrai Rusijos teritorijoje. Panašu, kad ukrainiečių bepiločių orlaivių atakos tampa vis sistemingesnės. Tuo tarpu aukšto rango Ukrainos pareigūnai nurodo, kad planuoja tik didinti tokių atakų skaičių.
Kremlius įvertino Ukrainos kariuomenės vado atleidimą
12:10
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Ukrainai paskyrus naują kariuomenės vadą, beveik dvejus metus trunkančiame Maskvos kare su Kyjivu neįvyks jokių pokyčių.
„Nemanome, kad tai veiksnys, kuris pakeis specialiosios karinės operacijos eigą. Ji bus tęsiama tol, kol bus pasiekti tikslai“, – penktadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Valerijus Zalužnas ketvirtadienį neteko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų. Vadovauti kariuomenei šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Ukrainos sausumos pajėgų vadą generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.
H.Clinton: JAV pagalbos Ukrainai nutraukimas reikštų NATO skilimą
11:57
Ekspertai, įskaitant buvusią JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton, kuri išsakė nerimą dėl galimo Donaldo Trumpo perrinkimo, ketvirtadienį pareiškė, kad paramos Ukrainai nutraukimas reikštų NATO skilimą ir tai, kad JAV apleidžia lyderio pozicijas.
H.Clinton kalbėjo Niujorke vykusiame susitikime, skirtame aptarti beveik dvejus metus su Rusija kariaujančios Ukrainos ateitį.
„Tai lemiamas momentas ne tik Ukrainai, bet ir Vakarų šalims ar NATO“, – trečiadienį Kolumbijos universitete sakė H.Clinton.
H.Clinton tapo šio universiteto dėstytoja po to, kai 2016 metais pralaimėjo prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo D. Trumpas.
H.Clinton 2009–2013 metais ėjo Vašingtono vyriausiosios diplomatės pareigas ir tai sutapo su akivaizdžiu JAV ir Rusijos santykių pablogėjimu.
„Kaip į tai reaguosime arba nereaguosime, turės didžiulės įtakos XXI amžiaus pasaulio tvarkai“, – tvirtino ji.
Vašingtonas yra pagrindinis Kyjivo karinis rėmėjas – Kongresas tam jau skyrė daugiau nei 110 mlrd. dolerių (101,2 mlrd. eurų), tačiau pirmaujanti pasaulio valstybė jau kelis mėnesius delsia patvirtinti naujų lėšų Ukrainai skyrimą.
Kongresas vėl atidėjo balsavimą dėl pagalbos Kyjivui ir pagrindiniam Vašingtono sąjungininkui Viduriniuose Rytuose Izraeliui, vykstant respublikonų įstatymų leidėjų, kuriems D.Trumpas daro įtaką, konfliktams su prezidento Joe Bideno demokratais.
Tačiau ketvirtadienį JAV Senatas netikėtai nubalsavo už tai, kad pagalbos paketas būtų pradėtas svarstyti, keliems respublikonams prisijungus prie demokratų ir sutikus pradėti diskusijas.
Net jei įstatymo projektas bus priimtas Senate, lieka neaišku, ar respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose jam pakaks paramos, kad jis patektų ant J.Bideno darbo stalo.
„Gėda, jog pagalba Ukrainai vis dar stabdoma Kongrese dėl smulkmeniškos politikos“, – pareiškė H.Clinton, pasisakanti už JAV vaidmenį užsienyje.
Buvusi pirmoji ponia ir buvusi senatorė karštai ragino neleisti, „kad Rusijos agresija ir ukrainiečių kančios liktų nepastebėtos ir be atsako“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos ambasadorė JAV: Kyjivui pagalbos reikėjo jau „vakar“
11:26
Kyjivas susiduria su kritiniu karinės įrangos, įskaitant raketas, trūkumu. Tačiau vis dar yra pakankamai žmonių, norinčių kariauti, interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Oksana Markarova.
Diplomatė išreiškė optimizmą, kad Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai išeis iš aklavietės ir balsuos už Kyjivui taip reikalingą pagalbą.
„Mes vis dar turime pakankamai žmonių, kurie nori kovoti – neturime kito pasirinkimo, nes giname savo namus – tačiau mums trūksta karinės įrangos, ypač raketų ir oro gynybos sistemų“, – nurodė O.Markarova ir pridūrė, kad Kyjivui pagalbos reikėjo jau „vakar“.
Ambasadorė palankiai įvertino Senato sprendimą tęsti įstatymo projekto dėl papildomos pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui svarstymą. O.Markarova „labai apsidžiaugė išgirdusi, kad sprendimas sulaukė stiprios abiejų partijų paramos“.
„Žinoma, jis nėra galutinis, bet tai tik pirmas žingsnis teisinga kryptimi. Alternatyvos šiai paramai nėra“, – pažymėjo ji.
JAV Senatas vis dar svarsto pagalbos Ukrainai klausimą. Net jei karinė pagalba bus patvirtinta, yra daug priežasčių abejoti, ar pinigai bus skirti, atsižvelgiant į didelį respublikonų ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasipriešinimą.
Dieną prieš tai JAV Senatas balsavo dėl 95 mlrd. dolerių vertės susitarimo dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui. Dabar Senatas dėl įstatymo projekto turi balsuoti dar kartą. Kad jis būtų patvirtintas, reikia mažiausiai 60 balsų.
Pasak „Politico“, šią savaitę Vašingtone apsilankęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas įsitikins, kad D.Trumpas jau grįžo į areną, kalbant apie JAV politiką didžiausio Europos strateginio košmaro – Ukrainos – atžvilgiu.
Pareigūnai: Maskvos gyvenamajame name kilęs didelis gaisras suvaldytas
10:45
Maskvos šiaurės vakaruose esančiame gyvenamajame name naktį kilęs didelis gaisras, dėl kurio teko evakuoti apie 400 žmonių, buvo suvaldytas, pranešė rusų pareigūnai.
Ankstyvą penktadienio rytą valdžios institucijos dar nebuvo paskelbusios gaisro priežasties ir teigė neturinčios informacijos apie galimas aukas.
Pasak Nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinio, gaisras kilo netoli miesto šiaurės vakaruose esančios metropoliteno stoties „Aeroport“.
„Gaisras lokalizuotas“, – sakoma pranešime, nepateikiant išsamesnės informacijos.
Pasak kiek anksčiau įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, degė pastato stogas, kuris buvo iš dalies įgriuvęs ir iš kurio veržėsi didžiulės liepsnos.
Atvyko apie 20 ugniagesių mašinų ir keli policijos automobiliai.
Anksčiau Nepaprastųjų situacijų ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad degė 4 000 kvadratinių metrų plotas ir kad į įvykio vietą buvo išsiųsta „daugiau kaip 130 specialistų“ ir du sraigtasparniai, „išpylę 15 tonų vandens“.
Įvykio vietoje buvusi gyventoja AFP pasakojo, kad ją pažadino ugniagesiai ir liepė nedelsiant išvykti.
83 metų moteris sakė, kad pasiėmė savo katę, pasą ir kartu su visais kaimynais išėjo iš pastato.
„Ugniagesiai imasi visų būtinų priemonių gaisrui užgesinti“, – per „Telegram“ pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Pastatas pastatytas XX amžiaus 6-e dešimtmetyje, jame iki šiol gyvena daugelio rašytojų ir kitų Maskvos inteligentijos atstovų palikuonys.
O.Danilovas atskleidė, ar numuštame rusų lėktuve buvo ukrainiečių belaisvių
10:19
Kol kas negalima patvirtinti, kad Rusijos lėktuvą numušė Ukraina. Tačiau yra žinoma, kad tame orlaivyje nebuvo ukrainiečių belaisvių, interviu naujienų svetainei „Babel“ sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Iš tiesų Rusijoje nukrito lėktuvas. Ar buvo kokių nors ukrainiečių belaisvių? Galiu tvirtai pasakyti, kad nebuvo. Remdamiesi patirtimi, kurią turėjome po Teherano (red. past. – kai Irane buvo numuštas keleivinis lėktuvas su ukrainiečiais), ir tuo, kas įvyko vėliau. Jeigu tai būtų įvykę, patikėkite, žuvusiųjų skaičius, nes tai vadinama biologine medžiaga, jie būtų ją panaudoję, būtų nufilmavę, ir tas laukas būtų buvęs raudonas nuo kraujo“, – vaizdžiai kalbėjo O.Danilovas.
Jis taip pat pridūrė, kad istoriją apie belaisvius Rusija parengė iš anksto, siekdama diskredituoti Ukrainą tarptautinėje arenoje.
„Mums belieka laukti. Jei tai būtų įvykę, patikėkite, Sergejus Lavrovas būtų rėkęs Jungtinėms Tautos ir jie būtų viską parodę. Jie neturi ką parodyti. Nes jei tai būtų tikra, būtų visai kitoks vaizdas“, – aiškino Saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.
Paklaustas, ar belaisviai, kuriais Ukraina turėjo apsikeisti lėktuvo numušimo dieną, yra gyvi, O.Danilovas atsakė: „Tai labai sudėtingas klausimas, jis labai jautrus. Šiuo metu negalime turėti vienareikšmio atsakymo. Galiu tik tvirtai pasakyti, kad jų ten nebuvo“.
Sausio 24 d. paskelbta, kad Rusijos Belgorodo srityje nukrito rusų lėktuvas Il-76. Rusai dėl išpuolio apkaltino Ukrainą, sakydami, kad lėktuvas gabeno karo belaisvius.
Vėliau Ukrainos žvalgyba patvirtino, kad tą dieną buvo planuojamas apsikeitimas belaisviais. Tačiau jis neįvyko.
Kiek anksčiau leidinys „The New York Times“ citavo anoniminius Jungtinių Valstijų pareigūnus, kurie teigė, kad Rusijos lėktuvą Il-76 numušė priešlėktuvinė raketų sistema „Patriot“.
„Ką rašo pasaulis“: ar Ukraina iš sąjungininkių sulauks smūgio žemiau juostos?
10:15
Karui Ukrainoje artėjant prie dviejų metų riboženklio, Kyjivas susiduria su vis didėjančia nežinomybe. Karščiausioje fronto vietoje – Avdijivkoje – rusų ir ukrainiečių artilerijos ugnies santykis yra penki prie vieno, todėl kariai priversti skaičiuoti kiekvieną šūvį. Didžiausias klausimas – ar Vašingtonas, kaip žadėjo anksčiau, toliau teiks paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“? O jeigu ne, ar Europa sugebės išlaikyti pagalbą be Amerikos palaikymo? Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame, ką apie tai rašo įtakingiausi pasaulio leidiniai.
„Paskutinis respublikonų žingsnis blokuoti pagalbos paketą yra skaudus smūgis Kyjivui. Tai gali reikšti, kad ateinantys metai bus labai niūrūs, nes JAV politinė darbotvarkė pereina į rinkimų metus, kai Donaldas Trumpas beveik neabejotinai taps respublikonų kandidatu“, – rašo britų leidinys „The Guardian“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:31
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 910 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 393,2 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 2 tankai, 22 šarvuotosios kovos mašinos, 24 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 38 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 18 Rusijos bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Ukrainos politologas: V.Zalužno atstatydinimas buvo teisingas sprendimas
09:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį patvirtino, kad Valerijus Zalužnas neteko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų. Nors svarstoma, kad piliečiai neatleis prezidentui visuotinio „mylimuko“ atleidimo, Ukrainos politologas ir karo ekspertas Mychailo Samusas tvirtina priešingai.
„Visiška nesąmonė galvoti, kad Ukrainos tauta neatleis šalies prezidentui V.Zalužno pakeitimo. Tai rusų propagandos įkvėpti svarstymai. Čia nėra jokios politikos. Primenu, pas mus dabar vyksta karas.
Jūs, Lietuvoje, kitose taikiose šalyse gyvenantys kitaip įsivaizduojate realijas.
Tačiau prezidentas V.Zelenskis nėra politikas, nors jį taip daugelis įvardija. Jis yra aukščiausiasis karinių pajėgų vadas. Ir jis turi pavaldinį, kuris vadovauja kariuomenei, tačiau, nepaisant to, jis išlieka pavaldiniu.
Dramą iš šios situacijos tveria Ukrainos opozicija, kuri turi planų pokariniams rinkimams. Tai suprantama. Eskaluoti šią padėtį padeda Rusijos propaganda, kuriai tai yra naudinga“, – paaiškino ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia naktį numušusi 19 ukrainiečių dronų
08:20 Atnaujinta 09:33
Rusijos gynybos ministerija ankstų penktadienio rytą pranešė, kad jos pajėgos per praėjusią naktį keturiose skirtingose srityse ir Juodojoje jūroje neutralizavo 19 ukrainiečų dronų.
„Buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo mėginimui įvykdyti teroristinį išpuolį naudojant 19 bepiločių orlaivių prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus“, – sakoma ministerijos pareiškime.
„Oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino 2 dronus Kursko, penkis Briansko, keturis Oriolo, du Krasnodaro srityse ir 6 virš Juodosios jūros“, – sakoma pranešime.
Maždaug už 300 km į pietvakarius nuo Maskvos esančiame Oriole dronai buvo nukreipti į energetikos infrastruktūrą, platformoje „Telegram“ parašė šios srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas.
Krasnodaro gelbėjimo tarnybos pranešė, kad naktį Ilskio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, tačiau nepatikslino, ar gaisras kilo dėl dronų atakos.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suaktyvino dronų atakas prieš Rusijos teritoriją, daugiausia prieš pasienio regionus, taip pat sostinę Maskvą ir šiaurinį Sankt Peterburgo miestą.
Daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis įvyko gruodžio 30 dieną Belgorodo mieste, kai žuvo 25 žmonės, apie 100 buvo sužeista, o dar keli šimtai evakuoti.
Ukraina jau beveik dvejus metus Rusijos pajėgų yra nuolat bombarduojama iš oro ir kreipėsi į sąjungininkus Vakaruose, kad šie sustiprintų jos oro gynybos sistemas. Per bombardavimus žuvo tūkstančiai žmonių.
„Nuo mėgstamiausio iki atleisto“: analitikai įvardijo, kodėl užgeso V.Zalužno žvaigždė
08:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido generolą Valerijų Zalužną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, taip užbaigdamas kelis mėnesius augusią įtampą tarp šių lyderių.
Leidinys „Politico“ rašo, kad nors generolas yra vienas iš Ukrainos lyderių dėl savo svarbaus vaidmens atremiant pirmąjį plataus masto Rusijos puolimą prieš beveik dvejus metus ir yra laikomas potencialiu V.Zelenskio politiniu varžovu, Ukrainos kariuomenė su juo elgėsi ne taip kantriai.
V.Zalužno santykiai su Vašingtonu taip pat buvo įtempti po to, kai jis ir JAV kariuomenės vadovai nesutarė, kaip vykdyti 2023 m. vasaros kontrpuolimą.
Pažymima, kad likus keliems mėnesiams iki atleidimo iš pareigų išryškėjo aštrūs prezidento ir V.Zalužno nesutarimai dėl karo eigos, atspindintys padidėjusią įtampą Kyjive dėl didžiulių gyvosios jėgos nuostolių, nepavykusio vasaros kontrpuolimo ir sumažėjusio ginklų bei šaudmenų tiekimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Washington Post“: T.Carlsono interviu su V.Putinu gali paveikti JAV pagalbą Ukrainai
08:12 Atnaujinta 08:34
Vladimiro Putino interviu Tuckeriui Carlsonui atskleidžia Kremliaus ryšius su Donaldo Trumpo Respublikonų partija, rašo „The Washington Post“.
Pasak leidinio, šis interviu turėjo būti didelis laimėjimas T.Carlsonui ir V.Putinui. Rusijos prezidentui tai buvo galimybė pateisinti savo invaziją į Ukrainą, o žurnalistui – padidinti savo svarbą po atleidimo iš televizijos kanalo ir reklamuoti savo naują žiniasklaidos bendrovę.
Pažymima, kad Rusijos vadovas bandys pasinaudoti šiuo interviu, kad pavaizduotų Rusiją kaip besiginančią šalį, apsuptą NATO ir CŽA. Analitikų nuomone, V.Putinas sutiko duoti interviu, kad prieš JAV prezidento rinkimus galėtų kreiptis į respublikonus.
„Tai gali padidinti Donaldo Trumpo šansus būti perrinktam ir įtikinti respublikonus toliau blokuoti JAV karinę pagalbą Ukrainai“, – mano „The Washington Post“ žurnalistai.
Buvusi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton pavadino T.Carlsoną „naudingu idiotu“. Ji neatmetė galimybės, kad T.Carlsonui gali būti pasiūlytas darbas kuriame nors Rusijos leidinyje, nepaisant to, kad ten iš jo šaipomasi.
T.Carlsonas 2016–2023 m. buvo laidos „Tucker Carlson Tonight“ vedėjas televizijos kanale „Fox News Channel“, tačiau praėjusių metų balandį jis buvo atleistas be oficialaus darbdavio paaiškinimo.
CNN pažymėjo, kad „Carlsonas buvo pagrindinis sąmokslo teorijų ir radikalios retorikos propaguotojas šiame televizijos kanale“.
Praėjusių metų lapkritį buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad svarsto prieš Ukrainą nusiteikusį televizijos laidų vedėją T.Carlsoną kaip galimą partnerį ir kandidatą į viceprezidentus.
„Rusija nepradėjo karo 2022 m.“: pagrindinės tezės iš skandalingojo V.Putino interviu T.Carlsonui
07:57 Atnaujinta 08:33
Karo nusikaltimais įtariamas autoritarinis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas davė interviu buvusiam „Fox-News“ žurnalistui Tuckeriui Carlsonui, kuriame skambėjo ukrainofobiški pareiškimai ir buvo pateisinama Rusijos invazija į Ukrainą. Pokalbis užsitęsė dvi valandas.
Tradiciškai V.Putinas pateikė savo Ukrainos istorijos versiją ir dar daugybę su tikrove nesuderinamų teiginių. UNIAN atrinko pagrindines diktatoriaus tezes iš sensacingo interviu.
- „Rusija nepradėjo karo (prieš Ukrainą) 2022 metais. Rusijos Federacijos tikslas – užbaigti karą, kurį Ukraina pradėjo 2014 m.“.
- Rusija „neatsisakė derėtis“.
- „Rusija tiesiog buvo vedžiojama už nosies Minsko susitarimų situacijoje“.
- „Vakarų Ukrainoje gyvenantys vengrai norėtų, kad jų žemės grįžtų į savo istorinę tėvynę“. V.Putinas pridūrė, kad su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu jis esą niekada nesikalbėjo šia tema.
- Kremliaus vadas orumo revoliuciją pavadino „valstybiniu perversmu“, kuris buvo „politinė CŽA klaida“.
- „Globalinis karas prieštarauja sveikam protui, jis pastatys žmoniją ant sunaikinimo slenksčio“, – sakė jis.
- „Rusija neturi jokių teritorinių pretenzijų Lenkijai, Latvijai ar kam nors kitam. Karinių pajėgų siuntimą Maskva galėtų apsvarstyti užpuolimo atveju“.
- „Rusijos hipergarsinio smūgio sistemos tobulinamos kasdien, tačiau tai tik priverstinis atsakas.“
- Rusija „savanoriškai ir aktyviai ėjo link Sovietų Sąjungos žlugimo“, tikėdamasi, kad Vakarai tai supras kaip „kvietimą bendradarbiauti ir sudaryti sąjungą“.
- „Rusija ir Ukraina anksčiau ar vėliau susitars“.
Interviu metu nemažai laiko V.Putinas pasakojo T.Carlsonui savo Ukrainos istorijos versiją. Tai truko 25 minutes.
V.Putinas interviu metu pareiškė, kad Rusija „nepasiekė savo tikslų“ kare prieš Ukrainą, konkrečiai vieno iš jų – denacifikacijos, kuri apima „visokių neonacistinių judėjimų uždraudimą“. V.Putinas taip pat melagingai pareiškė, kad „Ukraina pradėjo karą, o Rusijos tikslas – jį sustabdyti“.
Kalbėdamas apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, T.Carlsonas pareiškė, jog V.Putinas negrąžins Krymo Ukrainai, kad būtų pasiekta taika: „Krymas buvo Rusijos rankose šio karo pradžioje. Taigi, jei tikrai manote, kad Putinas turės grąžinti Krymą kaip taikos sąlygą, esate bepročiai“.Pats V.Putinas interviu metu sakė, kad Rusija buvo „priversta 2014 m. perimti Krymo apsaugą, nes pusiasaliui kilo grėsmė“.
Rusijoje užsidegė naftos perdirbimo gamykla: prieš gaisrą pasigirdo sprogimai
07:47
Rusijos Krasnodaro krašte, Ilsko naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, siaučia gaisras. Prieš gaisrą įvyko keli sprogimai.
Apie tai praneša „Telegram“ kanalas ASTRA. Pažymima, kad gaisras siautėja Krasnodaro krašto Seversko rajone. Prieš tai liudininkai girdėjo garsus, panašius į tuos, kuriuos skleidžia skrendantys dronai.
Regiono operatyviniame štabe pažymima, kad gaisras kilo penktadienio naktį apie 2.00 val.
„Iki 3 val. nakties atviro degimo židinį operatyviai likvidavo gamyklos tarnybos. Nukentėjusiųjų nebuvo. Įvykio vietoje toliau dirba operatyvinės ir avarinės tarnybos, kurios baigia likviduoti avariją ir nustatys įvykio priežastis“, – teigiama pranešime.
Analitikai suskaičiavo, kiek pagalbos Ukraina gavo iš pasaulio nuo karo pradžios
07:13 Atnaujinta 11:21
Nuo plataus masto karo pradžios Ukraina iš Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos šalių iš viso gavo daugiau nei 178 mlrd. dolerių pagalbos, suskaičiavo JAV įsikūręs Karo studijų centras (ISW).
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės Ukrainai suteikė 148,5 mlrd. dolerių (138 mlrd. eurų) pagalbą. Į šią sumą įskaičiuotas neseniai paskelbtas 50 mlrd. eurų paramos paketas.
Jungtinė Karalystė įsipareigojo nuo 2022 m. vasario mėn. iš viso skirti 15,1 mlrd. dolerių paramos Ukrainai, iš kurių 9 mlrd. dolerių skirti karinei pagalbai.
Norvegija neseniai pasiekė daugiametį susitarimą su Ukraina dėl paramos programos, pagal kurią 2023–2027 m. Ukrainai bus skirta 7 mlrd. dolerių. Šalis įsipareigojo kasmet skirti apie 1,4 mlrd. dolerių ir jau skyrė apie 1 mlrd. dolerių 2022 m. ir apie 1,9 mlrd. dolerių 2023 m.
Turkijos paramą reprezentuoja bendradarbiavimas su pagrindiniu dronų gamintoju „Baykar“. 2023 m. rugsėjį ji paskelbė atidaranti naują bepiločių orlaivių gamybos įmonę ir aptarnavimo centrą, skirtą dronų „Bayraktar TB2“ techninei priežiūrai. Gamykla ir aptarnavimo centras pradės veikti 2025 m. pradžioje.
Šiaurės Makedonija nuo 2023 m. lapkričio mėn. perdavė Ukrainai 10 karinės pagalbos siuntų, įskaitant sovietinių laikų karinę įrangą. Šalis taip pat rengia Ukrainos karinio personalo grupes ir įsipareigojo toliau remti Ukrainą.
Nuo visuotinio karo pradžios Kanada Ukrainai suteikė 1,8 mlrd. dolerių karinės pagalbos. Be to, nuo 2015 m. Kanados kariuomenė parengė apie 40 000 Ukrainos karių ir saugumo tarnybų darbuotojų, o Kanada šią programą pratęsė iki 2026 m. kovo.
Pietų Korėja plečia Ukrainai labai svarbių 155 mm artilerijos sviedinių gamybą. Jų reikia Vakarų atsargoms papildyti ir palaikyti tolesnį šaudmenų tiekimą Ukrainai.
Tuo pat metu Japonija praėjusį gruodį pažadėjo Ukrainai skirti 4,5 mlrd. dolerių, taip pat 2024 m. sausį į NATO fondą įnešė papildomą 37 mln. dolerių įnašą, skirtą papildomai paramai Ukrainos gynybai.
Iki 2023 m. spalio pabaigos Australija suteikė Ukrainai apie 590 mln. dolerių karinės ir humanitarinės pagalbos.
Naujoji Zelandija iki pernai liepos pervedė daugiau kaip 48,7 mln. dolerių karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Vasario 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vykdydamas platesnio masto karinės vadovybės pokyčius, pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgo vadą generolą Valerijų Zalužną Ukrainos sausumos pajėgų vadu generolu pulkininku Oleksandru Syrskiu. Tokie pokyčiai yra įprasti užsitęsusiame kare dalyvaujančioms valstybėms.
- Vasario 8 d. įvyko įprastas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo pokalbis telefonu, kuris pabrėžė Kinijos neryžtingumą remti Rusijos pageidaujamus dvišalius Rusijos ir Kinijos santykius, tuo tarpu Rusija kuria gilesnę partnerystę su Iranu ir Šiaurės Korėja.
- Vasario 8 d. Ukrainos ir Rusijos pajėgos pasikeitė karo belaisviais.
- Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad neseniai surengė kibernetinę ataką prieš Rusijos gynybos ministeriją, kuri sutrikdė Rusijos pajėgų gebėjimą automatiškai eksploatuoti bepiločius orlaivius.
- Rusijos centrinė rinkimų komisija atsisakė registruoti vienintelį prieš karą nusiteikusį Rusijos kandidatą į prezidentus Borisą Nadeždiną 2024 m. kovo mėn. prezidento rinkimams tikriausiai dėl didesnio nei tikėtasi jo populiarumo.
- Kai kurie Rusijos ir Ukrainos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos laikinai okupuotoje Ukrainoje naudoja „Starlink“ palydovines sistemas.
- Vasario 8 d. Ukrainos pajėgos patvirtino pažengusios netoli Kreminos, o Rusijos kariuomenė nurodė pažangą netoli Avdijivkos ir Donecko miesto, tęsiantis pozicinėms kovoms palei visą sąlyčio liniją.
- Vasario 8 d. Rusijos gynybos ministerija pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti vieną maksimalų sutartininkų amžių dalinės mobilizacijos, karo padėties arba karo padėties laikotarpiu.
- Rusijos valdžios institucijos tikriausiai sudaro sąlygas suklastoti balsavimo rezultatus okupuotoje Ukrainoje per 2024 m. kovo mėn. vyksiančius prezidento rinkimus.
