Svarbiausios naujienos
- Analitikas: „Visa Rusijos karinė mašina ruošiasi karui su NATO“
- Baltijos šalys neįtiko Rusijai: valstybių lyderiai ieškomi už nebūtus nusikaltimus
- Maskvoje užsidegė MiG naikintuvus gaminanti gamykla
- Rusija ruošiasi karinei konfrontacijai su Vakarais, perspėja Estija
- Vašingtonas žengia teisinga linkme: pritarta pagalbos Ukrainai paketui, tačiau tai dar ne viskas
- Karybos ekspertas: ukrainiečiai prie Avdijivkos bando laimėti laiko?
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertai įvertino, kiek dar laiko Rusijai pakaks karinių pajėgumų tęsti kovą Ukrainoje
20:28
Per plataus masto karą su Ukraina Rusijos karinės pajėgos neteko daugiau kaip 3 000 tankų. Tačiau ji turi pakankamas nekokybiškų šarvuočių atsargas, kad juos pakeistų, todėl tikėtina, kad Maskva turi pajėgumų dar trejus metus atlaikyti drakoniškus karinės įrangos nuostolius, rašoma Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto ataskaitoje.
„Maskva sugebėjo iškeisti kokybę į kiekybę, atsiimdama tūkstančius senų tankų iš sandėlių tokiu greičiu, kuris kartais siekdavo 90 tankų per mėnesį“, – naujienų agentūra „Reuters“ cituoja ekspertų ataskaitą.
Joje taip pat nurodyta, kad nuo invazijos pradžios Ukraina taip pat patyrė didelių nuostolių, tačiau Vakarų karinė pagalba leido jai išsaugoti dalį savo atsargų ir kartu pagerinti jų kokybę.
Analitikų teigimu, esamos Rusijos atsargos indikuoja, jog ji „potencialiai gali atlaikyti dar maždaug trejus metus didelių nuostolių ir papildyti savo tankų atsargas, net jei jos yra žemesnio techninio lygio, nepriklausomai nuo gebėjimo gaminti naują įrangą“.
Ataskaitoje pažymima, kad rusai turi 1750 pagrindinių kovinių tankų, pradedant pasenusiais T-55 ir baigiant moderniais T-80 ir T-90. Dar 4 000 jų yra sandėliuojami.
Nuo spalio mėnesio suintensyvinusios puolimą prie Avdijivkos Rusijos pajėgos prarado beveik visą mechanizuotąją tankų diviziją – 214 vienetų. Teigiama, kad šis skaičius sudaro dešimtadalį šiuo metu Ukrainoje kovojančių tankų.
„Nuo spalio pradžioje vykusio Avdijivkos puolimo Rusijos 2-oji ir 41-oji jungtinės kariuomenės neteko 214 tankų. Daugiausia T-72 ir T-80, bet taip pat kelis aukštos klasės T-90. Tuo tarpu Ukrainos brigados Avdijivkoje ir aplink ją prarado tik 18 tankų“, – straipsnyje pažymėjo leidinys "Forbes“.
V.Putinas pasiūlė JAV įšaldyti karą
00:48
Rusijos vadovybė siūlė Jungtinėms Valstijoms įšaldyti karą Ukrainoje, tačiau Vašingtonas atsisakė diskutuoti be Ukrainos. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais Rusijoje. Pasak jų, V.Putinas per tarpininkus, įskaitant arabų partnerius Artimuosiuose Rytuose, 2023 m. siuntė Vašingtonui signalus, kad nori įšaldyti konfliktą dabartinėmis linijomis be jokių nuolaidų iš savo pusės.
Aukšto rango Rusijos šaltinis žurnalistams sakė, kad tarpininkai susitiko Turkijoje 2023 m. pabaigoje, o derybos baigėsi niekuo. Antrojo pašnekovo teigimu, amerikiečiai atsisakė diskutuoti apie paliaubas be Ukrainos. Trečias šaltinis sako, kad JAV nenorėjo daryti spaudimo Ukrainai.
JAV šaltinis paneigė bet kokius oficialius kontaktus ir sakė, kad Vašingtonas nedalyvaus derybose be Ukrainos. Tuo metu rusai teigia, kad JAV pareigūnai, įskaitant Baltųjų rūmų patarėją nacionalinio saugumo klausimais Jake'ą Sullivaną, CŽV direktorių Billą Burnsą ir valstybės sekretorių Antony Blinkeną, gavę signalą sutiko susitikti.
„Buvo sumanyta, kad J.Sullivanas pasikalbės su V.Putino patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu ir nustatys tolesnius veiksmus, sakė vienas Rusijos šaltinis. Tačiau kai sausio mėnesį buvo paskambinta, J.Sullivanas pasakė J.Ušakovui, kad Vašingtonas pasirengęs aptarti kitus santykių aspektus, bet nekalbės apie paliaubas be Ukrainos“, – pažymi „Reuters“.
Kitas Rusijos šaltinis žurnalistams sakė, kad V.Putinas pakomentavo: „Žinojau, kad jie nieko nepadarys“. Kitas pašnekovas pažymėjo, kad Vašingtonas netikėjo V.Putino nuoširdumu. Dabar Kremlius nemato prasmės toliau bendrauti su JAV karo įšaldymo klausimu.
Ukrainos valdžia ne kartą yra pareiškusi, kad derybų su Rusija klausimas bus svarstomas tik išvedus okupacines pajėgas iš Ukrainos teritorijos. Maskva teigia, kad ji esą niekada neatsisakė derėtis, bet tik savo sąlygomis.
Kyjivas taip pat mano, kad Rusija paliaubas išnaudotų savo pajėgų sustiprinimui ir pasirengimui naujoms atakoms.
Ekspertas paaiškino, kuo Avdijivkos puolimas skiriasi nuo Bachmuto šturmo
22:20
Rusai metė visus savo išteklius, kad užimtų Avdijivką. Bachmuto atveju tokios situacijos nepastebėta. Tai pareiškė Karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musijenka komentare „RBK-Ukraina“.
„Galiu pasakyti, kad priešas į Avdijivką metė viską, ką turėjo. Ir tai, beje, yra skirtumas nuo Bachmuto. Kai šturmavo Bachmutą, Rusijos kariai naudojo „Wagner“ grupes, aviaciją ir iš dalies artileriją, tankų ir šarvuočių beveik nebuvo. O čia jie aktyviai veržiasi su šarvuočiais“, – sakė O.Musijenka.
Jis patikslino, kad tokia situacija galėjo susidaryti dėl to, kad priešui trūksta šturmo grupių. Todėl jie „turi prisidengti šarvuočiais“.
Tačiau, kaip pabrėžė O.Musijenka, bet kuriuo atveju rusai stengiasi iškovoti propagandinę pergalę savo diktatoriui Vladimirui Putinui rinkimų proga.
Rusai jau kelis mėnesius intensyviai bando perimti Avdijivkos kontrolę. Jie nori apsupti miestą ir vėliau jį užimti. Tuo pat metu ukrainiečių gynėjai ir toliau laikosi gynyboje ir pridaro priešui didžiulių nuostolių.
O.Syrskis: Rusijos ir Ukrainos karas pereina į naują etapą
21:32 Atnaujinta 21:56
Ukraina ginklų gamyboje pirmiausia turėtų pasikliauti savimi, o ne tik partneriais. Tai pareiškė naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis interviu vokiečių televizijos kanalui ZDF.
„Kai vyksta tokio masto karas, tokio karo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų dar nėra buvę ir tokios trukmės. Juk visos operacijos, kurios buvo vykdomos, truko kelis mėnesius. Žinoma, šių ginklų nepakanka, jų paprasčiausiai trūksta. Ir net tie ginklai, kurie yra naudojami, turi fizinį gyvavimo laiką. Bet kuris vamzdis susidėvi. Jis gali iššauti tam tikrą skaičių sviedinių, po to jį reikia pakeisti. Tai ne tik žmonių, bet ir ekonomikų karas“, – sakė vyriausiasis vadas.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina pasikliauja Vakarų partnerių ekonomika: „Kolektyvinė Vakarų ekonomika taip pat turėtų mums padėti. Nes mes kariaujame ir naudojame tai, ką turime vertingiausio – mūsų žmones, mūsų tautos žiedą. Jei nėra išorinės pagalbos, turime patys pradėti gamybą. Tai jau vyksta, mums reikia didinti gamybos apimtis. Nes mes, visų pirma, turime pasikliauti savimi, ne tik savo partneriais“.
Pasak O.Syrskio, fronte pradėti naudoti antžeminiai dronai. Tai leidžia išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.
„Dabar matome, kad dronų vaidmuo kasdien didėja. Taip yra dėl to, kad kasdien jų vis daugiau naudojama abiejose pusėse. Dabar visose karinio vadovavimo grandyse kiekvienas vadas mato visą mūšio lauko vaizdą. Jei anksčiau jis galėjo matyti ribotą dalį iš blindažo, tai dabar jis mato visą kovos veiksmų peizažą. Dronai naudojami palei visą mūšio liniją. Šis karas padidino technologinės pažangos svarbą ginkluotos kovos procese“, – sakė vyriausiasis vadas.
„Nuo puolamųjų veiksmų perėjome prie gynybinės operacijos. Mūsų operacijos tikslas – išsekinti priešą, padaryti jam kuo daugiau nuostolių, panaudojant mūsų įtvirtinimus, mūsų techninius pranašumus, susijusius su bepiločiais orlaiviais, elektroniniu karu, ir išlaikyti parengtas gynybos linijas“, – sakė O.Syrskis.
Ukraina nekeičia savo tikslo pasiekti savo ikikarines sienas. Pasak O.Syrskio, ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo. „Viskas remiasi tuo, kad turime užbaigti karą pasiekdami savo sienas. Nesvarstomi jokie kiti variantai, nes mes tiesiog neturime kito pasirinkimo“, – sakė O.Syrskis.
Pasak O.Syrskio, Ukrainos kariuomenė negali sau leisti elgtis su savo kariais taip, kaip Rusijos vadai, kurie siunčia karius į „mėsos atakas“.
„Negalime sau leisti tokio požiūrio, kokį demonstruoja Rusijos kariuomenės vadai, kai naudoja „mėsos šturmų“ taktiką. Geriau paliksiu poziciją, bet neleisiu, kad žūtų personalas. Jiems kario gyvybė neturi jokios vertės. Ir mes tai matome, naujausiais duomenimis, jų nuostoliai 7–8 kartus didesni nei mūsų“, – sakė jis.
Dar prasidėjus pilno masto Rusijos invazijai į Ukrainą O.Syrskis manė, kad karas neturės aiškių laiko rėmų.
„Kai prasidėjo agresija, jaučiau, kad einu į kažkokią bedugnę, kuri neturi aiškių laiko rėmų. Tuo metu nebuvo aišku, kada tai baigsis, bet supratau, kad tai bus ilgai ir sudėtingai“, – sakė vadas.
V.Zelenskis: O.Syrskis ir R.Umerovas išvyko į frontą įvertinti situacijos
20:47
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir gynybos ministras Rustemas Umerovas išvyko į frontą įvertinti situacijos, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. padėties.
Pasak šalies vadovo, antradienį jie daugiausia dėmesio skyrė fronto linijai, ypač Avdijivkai, Kupjanskui ir Lymanui.
„Didžiausias dėmesys, didžiausia parama. Generalinio štabo viršininkas O.Syrskis ir gynybos ministras Umerovas visą dieną yra vietoje, prie fronto linijos. Šiandien jie aplankė visus karštuosius fronto linijos taškus. Jie pranešė apie padėtį“, – informavo V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad tuo pačiu sprendžiamos esamos problemos, t.y. dalinių komplektavimas, įtvirtinimai, vadovavimas ir kontrolė.
„Bus stiprinami bepiločių orlaivių, elektroninės kovos pajėgumai, taip pat bus stiprinamos vadovavimo pozicijos. Vėliau bus pateikta išsami ataskaita“, – užbaigė jis.
Praėjusią savaitę prezidentas V.Zelenskis ėmėsi pokyčių ginkluotųjų pajėgų vadovybėje. Vietoje Valerijaus Zalužno vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu paskirtas O.Syrskis.
Vėliau valstybės vadovas taip pat paskyrė naujojo vyriausiojo vado ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojus ir atliko personalo pakeitimus tarp kariuomenės vadų.
Europos diplomatijos vadovas: po rinkimų Rusija gali pradėti naują didelį puolimą
20:42
Po kovo mėnesį organizuojamų prezidento rinkimų Rusija gali pradėti naują didelį puolimą Ukrainoje, savo tinklaraštyje po neseniai įvykusio vizito į Kyjivą paskelbė Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Dar vienas didelis Rusijos puolimas gali prasidėti po kelių mėnesių nuo Rusijos „rinkimų“ kovo mėn. Tačiau mačiau, kad Ukrainos žmonės ir toliau yra pasiryžę kovoti, mačiau jų išradingumą ir atsparumą“, – dėstė diplomatas.
J.Borrellio nuomone, „priešingai nei jų kolegos iš Rusijos, Ukrainos kariai žino, už ką kovoja, ir jiems netrūksta motyvacijos“.
„Tačiau jie negalės to padaryti be mūsų paramos, kurią būtina skubiai padidinti. Tai, ką ES ir jos valstybės narės padarys artimiausiais mėnesiais, kad suteiktų Ukrainai priemonių atremti Rusijos puolimą, bus labai svarbu ir Ukrainai, ir Europos Sąjungos saugumui“, – pabrėžė jis.
ES diplomatijos vadovas taip pat paragino ES valstybes nares kartu su savo gynybos bendrovėmis peržiūrėti sutartis ir nustatyti ginklų ir šaudmenų tiekimo Ukrainai prioritetus.
Maskvoje liepsnojo naikintuvų gamykla: Ukrainos žvalgyba nurodė priežastį
20:36
Antradienį pranešta, kad Rusijos sostinėje užsidegė MiG naikintuvų gamykla. Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pažymėjo, kad informacija apie gaisro priežastį tebėra tikslinama, tačiau dėl galimų to priežasčių jis neabejoja.
„Pagrindinė priežastis – Rusijos agresija prieš Ukrainą, – pareiškė jis. – Akivaizdu, kad gamykla ir šios patalpos yra tiesiogiai susijusios su komponentų tiekimu valstybės agresorės karinėms ir kosminėms pajėgoms.“
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos atstovo, Rusijoje dažnai sunku atskirti kas dėl ko nors kaltas.
„Neaišku, kas buvo karinio-pramoninio komplekso, administracijos ir apskritai infrastruktūros degradacijos rezultatas, kas – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų rezultatas, o kas – arba vietinių pasipriešinimo pajėgų, arba Ukrainos draugų, kurie, žinoma, dirba giliame užnugaryje, desperatiškos kovos rezultatas“, – komentavo A.Jusovas.
Anksčiau pranešta, kad antradienį kilo gaisras MiG gamykloje Maskvos Leningrado prospekte. Pasak pranešimų socialiniuose tinkluose, preliminariais duomenimis, degė prie gamyklos pastato rekonstruotos dirbtuvės.
Ekspertai įvertino, kiek dar laiko Rusijai pakaks karinių pajėgumų tęsti kovą Ukrainoje
20:28
Per plataus masto karą su Ukraina Rusijos karinės pajėgos neteko daugiau kaip 3 000 tankų. Tačiau ji turi pakankamas nekokybiškų šarvuočių atsargas, kad juos pakeistų, todėl tikėtina, kad Maskva turi pajėgumų dar trejus metus atlaikyti drakoniškus karinės įrangos nuostolius, rašoma Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto ataskaitoje.
„Maskva sugebėjo iškeisti kokybę į kiekybę, atsiimdama tūkstančius senų tankų iš sandėlių tokiu greičiu, kuris kartais siekdavo 90 tankų per mėnesį“, – naujienų agentūra „Reuters“ cituoja ekspertų ataskaitą.
Joje taip pat nurodyta, kad nuo invazijos pradžios Ukraina taip pat patyrė didelių nuostolių, tačiau Vakarų karinė pagalba leido jai išsaugoti dalį savo atsargų ir kartu pagerinti jų kokybę.
Analitikų teigimu, esamos Rusijos atsargos indikuoja, jog ji „potencialiai gali atlaikyti dar maždaug trejus metus didelių nuostolių ir papildyti savo tankų atsargas, net jei jos yra žemesnio techninio lygio, nepriklausomai nuo gebėjimo gaminti naują įrangą“.
Ataskaitoje pažymima, kad rusai turi 1750 pagrindinių kovinių tankų, pradedant pasenusiais T-55 ir baigiant moderniais T-80 ir T-90. Dar 4 000 jų yra sandėliuojami.
Nuo spalio mėnesio suintensyvinusios puolimą prie Avdijivkos Rusijos pajėgos prarado beveik visą mechanizuotąją tankų diviziją – 214 vienetų. Teigiama, kad šis skaičius sudaro dešimtadalį šiuo metu Ukrainoje kovojančių tankų.
„Nuo spalio pradžioje vykusio Avdijivkos puolimo Rusijos 2-oji ir 41-oji jungtinės kariuomenės neteko 214 tankų. Daugiausia T-72 ir T-80, bet taip pat kelis aukštos klasės T-90. Tuo tarpu Ukrainos brigados Avdijivkoje ir aplink ją prarado tik 18 tankų“, – straipsnyje pažymėjo leidinys "Forbes“.
Ambasadorė: viršūnių susitikime Ukraina greičiausiai nebus pakviesta prisijungti prie NATO
20:16
Amerikiečių ambasadorė prie NATO antradienį pareiškė netikinti, kad liepą vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina bus pakviesta tapti Aljanso nare, nors po Rusijos invazijos ji skubiai kreipėsi dėl narystės.
„Kalbant apie šią vasarą vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, nesitikiu, kad Aljansas pateiks kvietimą“, – žurnalistams sakė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.
Pernai NATO šalys pakartojo savo pažadą, kad Kyjivas vieną dieną prisijungs prie JAV vadovaujamo karinio aljanso, tačiau nenurodė aiškaus termino.
J.Smith sakė mananti, kad šių metų viršūnių susitikimas Vašingtone bus „ženklas, kad Aljansas toliau artėja prie Ukrainos ir kad mes imamės konkrečių veiksmų, kurie taps tiltu tarp dabartinės padėties ir visateisės narystės“.
Ukrainą, siekiančią narystės NATO, tvirtai remia rytiniame aljanso flange esančios šalys, kurios jaučia didesnę tiesioginę Maskvos grėsmę.
Tačiau pagrindinės galybės, tokios kaip Jungtinės Valstijos ir Vokietija, nesiryžta siekti, kad karo draskoma šalis taptų visateise nare, baimindamosi, kad taip gali įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Jungtinės Valstijos stengiasi „padėti savo draugams Ukrainoje vykdyti būtinas reformas savo šalyje, kad priartėtų prie euroatlantinės integracijos“, sakė J.Smith.
„Mes ir toliau visų pirma siekiame paremti juos dabartinėje kovoje ir užtikrinti, kad jie galėtų nugalėti mūšio lauke“, – pridūrė ji.
Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį surengs derybas, kurių tikslas – sutelkti paramą Ukrainai, kilus abejonių dėl JAV pagalbos ateities.
JAV Senatas antradienį pritarė 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės finansavimui Ukrainai, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas jau anksčiau nurodė, kad žemieji rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, jį atmes.
J.Bidenas ragina JAV Atstovų Rūmus pritarti Ukrainos finansavimui
18:48
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino Atstovų Rūmus patvirtinti ilgai atidėliotą finansavimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija po to, kai Senatas priėmė teisės akto projektą dėl tolesnės paramos teikimo.
„Raginu Atstovų Rūmus skubiai imtis šio klausimo sprendimo“, – pareiškime teigė J. Bidenas, nors manoma, kad respublikonų vadovaujami rūmai įstatymo projektą atmes.
„Jei nesipriešinsime tironams, kurie siekia užkariauti ar atplėšti savo kaimynų teritoriją, pasekmės Amerikos nacionaliniam saugumui bus didelės“, – sakė JAV vadovas.
Rusija pasigedo beveik 60 lėktuvų ir sraigtasparnių, dalis jų užfiksuoti mūšio lauke Ukrainoje
17:30
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) atvyko atlikti kratos į „Rosaviacija“ biurą. Teigiama, kad trims agentūros darbuotojams iškeltos baudžiamosios bylos, pranešė leidinys „Izvestija“. Priežastis – neteisėtas 59 Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių išvežimas į užsienį.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) iškėlė baudžiamąsias bylas dėl aplaidumo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais keliems „Rosaviacijos“ darbuotojams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas: „Visa Rusijos karinė mašina ruošiasi karui su NATO“
17:14
Nors Šiaurės Europos ir Baltijos šalių lyderiai vis dažniau kalba apie Rusijos keliamą grėsmę NATO, nėra aišku, ar Maskva, paskendusi plataus masto kare su Ukraina, turi pakankamai išteklių dar vienam konfliktui.
Karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musienko naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė, kad atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokio pobūdžio karą reikėtų svarstyti.
Jei kalbama apie plataus masto agresiją, kaip karas su Ukraina, tuomet greičiausiai Rusija tam nėra pasirengusi. Tačiau „Krymo scenarijumi“ paremtas konfliktas yra visiškai įmanomas.
„Jei imsime karą, kuriame naudojama aviacija, tolimojo nuotolio raketos, kibernetinės atakos, neramumų NATO šalyse provokavimas, „žalieji žmogeliukai“, kurie gali nusileisti Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje, tuomet jis įmanomas. Visa Rusijos karinė mašina ruošiasi karui su NATO“, – nurodė analitikas.
Pasak jo, galima išskirti kelis NATO ir Rusijos konflikto scenarijus. Pirmasis – anksčiau minėtas „Krymo scenarijus“.
„Pavyzdžiui, po mėnesio ar dviejų Latvijoje, kur gyvena rusakalbių bendruomenė, prasideda kažkokie neramumai, kurių metu iš Baltarusijos atskrenda sraigtasparniai, iš kurių nusileidžia „žalieji žmogeliukai“ ir pradeda palaikyti neramumus. Tuo metu NATO bandys nuspręsti, ar užpuolė Rusija, ar kokie nors teroristai“, – aiškino O.Musienko.
Kitas scenarijus, anot analitiko, yra Rusijos bandymas išsilaipinti Gotlande (didžiausioje Švedijos saloje Baltijos jūroje), panaudojant Baltijos jūrą kaip bazę. Arba, jo nuomone, Rusijos laivai galėtų užblokuoti Danijos prieigą prie Baltijos jūros, kad išbandytų, kaip NATO reaguos – apšaudys Rusijos laivus arba bandys priversti juos grįžti į savo Baltijos jūros dalį.
„Rusijos agresija prieš Lenkiją taip pat yra visiškai įmanoma“, – mano ekspertas.
Jis pridūrė, kad tokia agresija visada svarstoma iš dviejų krypčių – Baltarusijos ir Kaliningrado.
„Ir atitinkamai šis Suvalkų koridorius. Tai grėsmingiausia kryptis“, – aiškino O.Musienko.
Visi šie galimi scenarijai turi bendrą tikslą – išprovokuoti NATO skilimą, įvardijo ekspertas. Jei rusai iš tiesų išprovokuos konfliktą, jis sukels diskusijas ir netikrumą Aljanse dėl to, kaip reaguoti į Rusijos veiksmus.
„Rusija yra suinteresuota nesutarimais NATO viduje. Ji nesuinteresuota NATO teritorijos okupacija, jai reikia skilimo ir vienybės sukrėtimo, kad sukeltų rimtą krizę NATO. Dabar Vladimirui Putinui reikia pademonstruoti NATO nesugebėjimą spręsti tokias situacijas“, – interviu metu sakė O.Musienko.
Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad Rusijos agresijos atveju Jungtinės Valstijos nepadėtų Europos NATO sąjungininkėms, tik sustiprina V.Putino požiūrį į susiskaldymą Aljanse ir sustiprina jo įsitikinimą šios strategijos teisingumu, pridūrė ekspertas.
Rusija ruošiasi blogiausiam: partizanai ieško rusų gynybos sistemų šalies gilumoje
16:44
Ukrainą remiančio partizanų judėjimo „Atesh“ agentai Rusijoje aptiko dislokuotą priešlėktuvinių raketų-kulkosvaidžių kompleksą „Tunguska“, kuris šiuo metu yra Maskvos srities Iljinsko-Usovo kaime.
Teigiama, kad kompleksas vykdo aktyviąją tarnybą.
„Priešas toliau stiprina oro gynybą Rusijos Federacijos gilumoje. Naudojamos net senos sovietinės sistemos, sukurtos praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. To priežastis – sėkmingi nežinomų bepiločių orlaivių smūgiai kariniams objektams. Tikimės, kad tai tęsis“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė „Atesh“ partizanai.
Ukraina perspėja: Rusija skelbia smogusi karinam poligonui, tačiau tai – netiesa
16:38
Rusijos propagandos virtuozai pradėjo naują dezinformacijos kampaniją apie tariamus Ukrainos gynybos pajėgų nuostolius prie Selydovės, Donecko srityje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, „Taurijos“ operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas.
Skelbiama, kad esą, Rusijos kariuomenės vadų teigimu, Selydovėje buvo smogta karinam poligonui, kuriame tariamai buvo iki 1500 Ukrainos karių. Anot rusų, tas personalas neva turėjo būti pasitelktas kontratakoms Avdijivkos srityje.
O.Tarnavskis nurodė, kad tokiu būdu Rusija bando nukreipti dėmesį nuo kasdien patiriamų milžiniškų nuostolių statikos Tauridės sektoriuje.
„Vien vasario 12 d. ji siekė 645 žmones, o per praėjusią savaitę – 2 947 žmones“, – sakė generolas.
„Pasitikėkite tik oficialiais informacijos šaltiniais“, – ragino O.Tarnavskis.
Vasario 8 d. naktį Rusijos pajėgos apšaudė Selidovės miestą. Pranešta, kad per išpuolį žuvo vienas žmogus ir dar septyni buvo sužeisti. Rusai miestelį apšaudė septynis kartus. Iš griuvėsių buvo išgelbėti trys žmonės.
Be to, tos dienos apšaudyme Rusijos kariai panaudojo Šiaurės Korėjos raketą KN 23.
Partizanai laikinai okupuotame Kryme aptiko rusų gynybos technikos
15:41
Partizanai Jevpatorijoje, laikinai okupuotame Kryme, aptiko pogrindinį vadinamųjų „drakono dantų“ gynybos linijos gamybos fabriką, skelbia partizanų judėjimo „Atesh“ atstovai.
„Mūsų judėjimo agentai Jevpatorijoje aptiko požeminę įtvirtinimų gamybos įmonę“, – sakoma pareiškime.
Kaip sužinojo partizanai, įmonė gamina gelžbetonines konstrukcijas, įskaitant „drakono dantis“ ir prieštankinius „ežius“.
„Gaminiai perduodami Rusijos okupacinėms pajėgoms, kurios ir toliau stato įtvirtinimus pakrantėje ir prie administracinės sienos su Chersono sritimi“, – pridūrė partizanai.
Be to, jų duomenimis, darbai gynybinėje linijoje vyksta pagreitintu tempu.
Rusija savo pozicijas laikinai okupuotose teritorijose Ukrainos pietuose ir rytuose stiprina naudodama specialias betonines konstrukcijas, vadinamuosius „drakono dantis“. Rusijos pajėgų teigimu, taip siekiama užkirsti kelią greitam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržiui.
Odesoje nugriaudėjo sprogimai
15:17
Antradienį po pietų Odesoje girdėjosi sprogimai, veikia oro gynybos sistemos. Tuo tarpu miesto gyventojų prašoma likti slėptuvėse, pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Per oro pavojaus signalą, kuris buvo paskelbtas 14:26, Odesoje buvo dislokuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos. Be Odesos srities, pavojus buvo paskelbtas Zaporižios ir Mykolajivo srityse. Karinės oro pajėgos pranešė apie Rusijos taktinės aviacijos aktyvumą.
„Priešiškos taktinės aviacijos aktyvumas pietų kryptimi! Kyla grėsmė panaudoti oro smūgius!“ – buvo teigiama pranešime.
Perspėjimas šiose srityse buvo atšauktas 14.47 val.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį Rusija atakavo Ukrainos teritoriją 23 bepiločiais atakos orlaiviais „Shahed-136/131“ iš Rusijos Primorsko-Achtarsko srities ir Chaudos kyšulio laikinai okupuotame Kryme. Iš viso priešlėktuvinės gynybos sistema numušė 16 rusų bepiločių orlaivių.
Pareigūnai: per Rusijos apšaudymus Ukrainoje žuvo penki žmonės
14:48
Artėjant antrosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, nuo rusų artilerijos ugnies šioje šalyje antradienį žuvo penki žmonės, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Pareigūnai teigė, kad civiliai žuvo šalies šiaurės rytuose, pietuose ir centrinėje dalyje.
Tuo metu Maskvos primesta okupacinė valdžia Rytų Ukrainoje pranešė, kad antradienį per ukrainiečių vykdytą apšaudymą žuvo trys žmonės.
Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo sritis gubernatorius Olehas Synjehubovas pranešė, kad šiame regione, kuris ribojasi su Rusija ir kuriame pastaraisiais mėnesiais padaugėjo išpuolių, žuvo trys žmonės.
O.Synjehubovas sakė, kad žuvo 61-erių moteris, kai Rusijos pajėgos apšaudė Vovčanską, esantį už septynių kilometrų nuo Rusijos sienos.
„Apšaudymo metu žmonės buvo vietos turguje“, – nurodė O.Synjehubovas.
Pareigūnas teigė, kad anksčiau rytą, kai Rusija apšaudė žemės ūkio įmonę Kurylivkos kaime netoli Kupjansko, žuvo du civiliai vyrai.
Maskvos pajėgos jau kelis mėnesius puola Kupjanską, kurį 2022 metais pirmosiomis invazijos dienomis užėmė Rusija, bet vėliau tais pačiais metais atkovojo Ukraina.
Pietinės Chersono srities vadovas pranešė, kad Rusijos pajėgoms apšaudant Lvivės kaimą Ukrainos kontroliuojamame Dniepro upės krante žuvo pagyvenusi moteris.
„83 metų moteris savo namo kieme patyrė mirtinų sužalojimų“, – socialiniame tinkle pranešė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Centrinės Dnipropetrovsko srities valdžia pranešė, kad Nikopolyje, taip pat prie Dniepro upės, žuvo 64-erių vyras.
Rusijos okupacinė valdžia Rytų Ukrainoje pranešė, kad per ukrainiečių apšaudymą nedideliame Kreminos miestelyje, Maskvos kontroliuojamoje Luhansko srityje, žuvo trys žmonės.
„Ukrainos kariuomenei apšaudant Kreminą žuvo trys civiliai gyventojai“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Maskvos primesta Luhansko vyriausybė.
Nors fronto linijos Ukrainoje beveik nekinta daug mėnesių, nuolat pranešama apie mūšius ir oro atakas.
Lenkijos ministras atsiprašė dėl pasienyje su Ukraina išpiltų grūdų
14:29
Lenkijos žemės ūkio ministras atsiprašė už incidentą pasienyje su Ukraina, kai lenkų ūkininkai per protestus išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį ir taip padidino įtampą tarp sąjungininkių.
Praėjusią savaitę lenkų ūkininkai per naujausius protestus užblokavo tris sienos su Ukraina kirtimo punktus, piktindamiesi, jų nuomone, nesąžininga ukrainietiškų grūdų importo į Europos Sąjungą konkurencija.
Sekmadienį lenkų ūkininkai sustabdė sieną kertantį ukrainietiškus grūdus vežusį sunkvežimį ir išpylė jo krovinį.
Lenkijos žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis pasmerkė incidentą, tačiau pabrėžė sunkią ūkininkų padėtį.
„Lenkijos ūkininkų vardu atsiprašau už tokį desperacijos aktą ir prašau suprasti jų nepaprastai sunkią padėtį“, – teigė Cz. Siekierskis.
Incidentas sulaukė aštrios Kyjivo kritikos. Ukraina paragino Lenkiją nubausti kaltininkus.
Lenkija pirmadienį pradėjo tyrimą dėl muitinės apsaugos pažeidimo ir turto sunaikinimo. Už šiuos pažeidimus gresia maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
„Tai nėra tinkama protesto forma, tačiau ją dažnai naudoja įvairių šalių ūkininkai“, – apie incidentą prie Dorohusko sankryžos sakė Cz. Siekierskis.
Ukrainos, kadaise vadintos Sovietų Sąjungos duonos kraite, žemės ūkio sektorius dėl Rusijos invazijos patyrė didžiulių nuostolių užblokavus daugelį Juodosios jūros eksporto kelių bei po to, kai dėl karo veiksmų žemės ūkio paskirties plotai tapo nebetinkami naudoti.
Nauji protestai – dar vienas smūgis Ukrainos ir jos sąjungininkės Lenkijos, kuriai vos prieš kelias savaites pavyko numalšinti panašią du mėnesius trukusią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų blokadą, santykiams.
Praėjusiais metais, kai Lenkija vienašališkai uždraudė grūdų importą iš Ukrainos, tarp šalių kilo nesutarimų dėl grūdų.
Ukrainos pasieniečiai antradienį pranešė, kad naujausia protestų banga sutrikdė krovininių transporto priemonių eismą penkiuose sienos perėjimo punktuose.
„Nuo šio ryto visuose kontrolės punktuose stovi apie 1 250 sunkvežimių“, – naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas spaudai.
Maskvoje užsidegė MiG naikintuvus gaminanti gamykla
14:10 Atnaujinta 15:37
Antradienį Maskvoje užsidegė MiG naikintuvus gaminanti gamykla.
Pasak „Telegram“ kanalo „Baza“, gamykla yra Leningrado prospekte. Preliminariais duomenimis, gaisras kilo rekonstruotame ceche, prijungtame prie esamo gamyklos pastato.
Kanalo duomenimis, gaisras kilo antrame ir trečiame pastato aukštuose. Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Gaisro plotas – 70 kvadratinių metrų.
Šiuo metu vykdoma evakuacija. Į įvykio vietą vyksta kelios ugniagesių komandos: yra pavojus, kad gaisras gali išplisti į kitus gamyklos pastatus.
Vėliau pranešta, kad atvira ugnis Maskvos gamyklos teritorijoje esą buvo likviduota.
„Stogas ir toliau dūla. Ugniagesiai stengiasi neleisti ugniai išplisti į gretimus pastatus: jie ardo stogą ir pila grindų dangą, kad ugnis neišplistų toliau“, – sakoma naujame pranešime .
Pastarosiomis savaitėmis keliuose Rusijos regionuose degė naftos saugyklos ir naftos perdirbimo gamyklos. Leidinio „New Voice“ šaltiniai pranešė, kad už išpuolių prieš juos stovi Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Tarp naujausių – vasario 3 d. naktį įvykdytas smūgis Rusijos „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykloje Volgograde ir sausio 21 d. naktį įvykdytas smūgis jūrų terminale Ust-Lugoje netoli Sankt Peterburgo.
Kas žinoma apie MiG gamyklą
„MiG“ yra Rusijos orlaivių gamybos įmonė, viso ciklo įmonė, apimanti visus MiG naikintuvų projektavimo, gamybos, techninės priežiūros ir remonto aspektus.
Gamyklos produkcija yra modernūs naikintuvai-perėmėjai, daugiafunkciniai koviniai orlaiviai, įskaitant naujai sukurtus MiG naikintuvus.
Rusija ruošiasi karinei konfrontacijai su Vakarais, perspėja Estija
14:05
Antradienį Estijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Rusija ruošiasi karinei konfrontacijai su Vakarais per ateinantį dešimtmetį ir kad ją gali atgrasyti priešpriešinis ginkluotųjų pajėgų stiprinimas, skelbia „Reuters“.
Vis daugiau Vakarų pareigūnų įspėja apie Rusijos karinę grėsmę NATO rytinio flango šalims ir ragina Europą pasirengti ginkluotis.
Žvalgybos tarnybos vadovas sakė, kad toks vertinimas grindžiamas Rusijos planais padvigubinti pajėgų, dislokuotų palei jos sieną su NATO nare Suomija ir Baltijos šalimis – Estija, Lietuva ir Latvija, skaičių.
„Rusija pasirinko ilgalaikės konfrontacijos kelią... ir Kremlius tikriausiai numato galimą konfliktą su NATO per artimiausią dešimtmetį“, – sakė Kaupo Rosinas žurnalistams, pristatydamas Estijos ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui.
Pasak jo, Rusijos karinis puolimas trumpuoju laikotarpiu yra „labai mažai tikėtinas“, iš dalies dėl to, kad Rusija turi išlaikyti karius Ukrainoje, ir išliktų mažai tikėtinas, jei Rusijos pajėgų didinimą sektų Europos pajėgų stiprinimas.
„Jei nebūsime pasiruošę, karinio Rusijos puolimo tikimybė bus kur kas didesnė nei be jokio pasiruošimo“, – pridūrė K.Rosinas.
Estija ir kitos Baltijos šalys padidino savo karines išlaidas iki daugiau kaip 2 proc. savo ekonomikos vertės po to, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą, o NATO sąjungininkai padidino savo buvimą šiose šalyse.
Vokietija planuoja iki 2027 m. regione dislokuoti 4 800 kovinės parengties karių – tai bus pirmas nuolatinis užsienio karių dislokavimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o K.Rosinas sakė, kad NATO ir jos sąjungininkės eina teisinga linkme, siekdamos atremti Rusijos grėsmę.
Vašingtonas žengia teisinga linkme: pritarta pagalbos Ukrainai paketui, tačiau tai dar ne viskas
13:51
Jungtinių Valstijų Senatas pritarė paketui, pagal kurį Ukrainai skiriama daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių paramos, paskelbta Senato posėdžio transliacijos metu.
Pažymėtina, kad senatoriai šiuo metu balsuoja. Tačiau jau yra surinkta daugiau kaip 60 balsų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai dar nėra galutinis Jungtinių Valstijų sprendimas. Kitas žingsnis – įstatymo projektą turi priimti Atstovų Rūmai, kurių pirmininkas Mike'as Johnsonas pirmadienį aršiai sukritikavo šį dokumentą.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Scholzas: jei Lenkija yra saugi, tai ir Vokietija saugi
13:42
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku žurnalistams nurodė, kad Lenkijos saugumas reiškia Vokietijos saugumą, ir abi šalys dalijasi atsakomybe už jį.
„Šiandien mus vienija taikos, stabilumo ir saugumo Europoje troškimas (...) šiandien labiau nei bet kada anksčiau, nes mūsų šaliai grūmoja Rusijos karas Ukrainoje“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir Lenkija yra kaimynės, partnerės ir draugės ir kartu dirba dėl saugumo Europos Sąjungoje ir NATO.
D. Tusko, kurio vyriausybė darbus pradėjo praėjusių metų pabaigoje, vizitas į Berlyną žymi lūžį Lenkijos santykiuose su vakarų kaimyne po aštuonerių metų vangaus ryšio, kai valdžioje buvo socialiniu atžvilgiu konservatyvi partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė.
PiS per savo rinkimų kampanijas dažnai griebdavosi prieš Vokietiją nukreiptos retorikos ir kaltino Berlyną bandymais federalizuoti ES siekiant joje dominuoti.
Ne viskas prarasta? Avdijivka sulaukė rimto pastiprinimo
13:12
Į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado poziciją paskirtas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad kovos dėl Avdijivkos. Daugėjant pranešimų apie Rusijos pajėgų progresą aplink miestą, 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados atstovas spaudai Ivanas Sekachas Laisvosios Europos radijui patvirtino, kad Avdijivka sulaukė rimto pastiprinimo.
Pirmą kartą per dvejus metus dalis 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados dalinių buvo dislokuoti rotacijai iš Avdijivkos apylinkių, nurodė jis.
„Mūsų brigada šiame rajone yra jau dvejus metus. Mūsų gynyba prasidėjo už 40 kilometrų nuo Avdijivkos. Tai yra nuo Niujorko iki Opytnės. Laikui bėgant rusai sukaupė pajėgas, kad užimtų Avdijivką. Todėl mūsų linija mažėjo, o dabar ji yra kelis kartus mažesnė“, – aiškino I.Sekachas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: vyresnio amžiaus vyrų prisijungimas prie Rusijos pajėgų nepadidins jų pajėgumo
13:10
Rusija sugalvojo naują gudrybę, kaip sustiprinti kariuomenės kovinį pajėgumą, tačiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tokio plano trūkumą.
Tęsiantis plataus masto karui Ukrainoje, tikėtina, kad Rusijoje nuo 51 iki 65 metų padidintas seržantų tarnybos pagal sutartį amžius nepadidins Rusijos kariuomenės kovinio pajėgumo.
„Rusija siūlo įstatymo projektą, pagal kurį sutartininkų, įskaitant įdarbintus iki 2023 m. birželio, amžius būtų padidintas iki 65 metų, o karininkų – iki 70 metų“, – sakoma pranešime.
Žvalgybos duomenimis, tai gerokai padidins šiuo metu galiojančią 51 metų amžiaus ribą seržantams ir greičiausiai pailgins kontrakto galiojimo laiką.
Remiantis „World Data“ statistikos svetainės duomenų, vyrų gyvenimo trukmė Rusijoje iki karo buvo 64,2 metų. Todėl šia priemone faktiškai numatoma tarnybos sutartis visam gyvenimui.
„Nors ši priemonė greičiausiai sumažins papildomos mobilizacijos poreikį, mažai tikėtina, kad vyresnių nei 51 metų karių skaičiaus didinimas padidins Rusijos kovinį veiksmingumą, ypač greitų atakų metu“, – pažymėjo britų žvalgyba.
Panašu, kad Rusija gerokai pervertino 500 tūkst. žmonių, kurie pernai įstojo į Rusijos kariuomenę, galimybes. Į Rusijos kariuomenę neproporcingai daug verbuojama žmonių iš neturtingų ir kaimo bendruomenių Rusijoje sąskaita.
Analitikė: pavojinga D.Trumpo retorika – dovana V.Putinui
12:26
Donaldo Trumpo siunčiamas signalas – tai dar vienas priminimas, kad jam nepatinka Amerikos aljansai ir kad jis tarsi abejingas JAV ir Europos saugumui, sako Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikė Olga Lautman savo komentare.
Pasak analitikės, kai kurie D.Trumpo komentarus gali interpretuoti ne daugiau kaip rinkiminę agitaciją. Tačiau šie kandidato į prezidentus pareiškimai neabejotinai padidins ir taip nemažus nuogąstavimus, kad tikroji jo darbotvarkė yra susilpninti ir galbūt išardyti itin sėkmingą aljansą Europos žemyno sąskaita.
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Landsbergis: Rusijos ieškomiems politikams reikės įvertinti situaciją
12:01
Rusijai paskelbus kultūros ministro, Klaipėdos mero ir kitus Lietuvos politikų paiešką, užsienio reikalų ministras Garbrielius Landsbergis sako, kad šiems asmenims reikės įvertinti savo keliones į trečiąsias šalis, kurios gali nuspręsti vykdyti Rusijos arešto orderį.
G.Landsbergis teigė informaciją, jog Lietuvos politikai gali būti paskelbti ieškomais Rusijos, sužinojo būdamas Užsienio reikalų komitete, ir ją dar reikia patikrinti.
„Tai visiškai nauja informacija. Jeigu turime tokių galimybių, reikia patikrinti jos tikrumą, kaip suprantu tai yra iš nutekintos duomenų bazės, tai nėra oficiali informacija“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G.Landsbergis.
„Politinis vertinimas – tai, aišku, yra tam tikras apdovanojimas žmonėms, kurie remia Ukrainą ir palaiko gėrio kovą prieš blogį“, – pridūrė jis.
Anot ministro, jei ši informacija pasitvirtins, tai rodo Rusijos veikimo būdus.
„Asmuo, net ir turintis imunitetą, kaip Estijos premjerė, gali turėti iššūkių su teisėsauga trečiojoje valstybėje, kuri nuspręstų vykdyti Rusijos arešto orderį, net tam žmogui apie tai nežinant. Kiek aš suprantu, niekas iš tų žmonių, esančių sąraše, tikrame ar menamame, nebuvo apie tai informuoti“, – kalbėjo G.Landsbergis.
„Tai reikia priimti rimtai ir įvertinti keliones taip pat“, – pridūrė jis.
Ekspertai patvirtino: Kyjivui smogta nauju hipergarsiniu ginklu
11:58
Kyjivo teismo ekspertizės tyrimų instituto ekspertai patvirtino, kad rusai per 2024 m. vasario 7 d. smūgį Ukrainai panaudojo hipergarsinę raketą 3M22 „Cirkon“, pirmadienį paskelbė naujienų agentūra „Unian“.
„Pagal preliminarią informaciją tikrai turime raketos 3M22 „Cirkon“ panaudojimo faktą. Tai liudija žymės ant dalių ir nuolaužų, mazgų ir dalių identifikavimas, atitinkamo ginklo tipo požymiai“, – sakė instituto direktorius Oleksandras Ruvinas
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltijos šalys neįtiko Rusijai: valstybių lyderiai ieškomi už nebūtus nusikaltimus
11:12 Atnaujinta 13:32
Kremlius antradienį paskelbė, kad Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas ir kai kuriuos kitus Baltijos šalių pareigūnus į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė dėl Maskvai priešiškų veiksmų.
„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anksčiau antradienį pranešta, kad Rusija paskelbė Estijos ministrę pirmininkę ieškomu asmeniu dėl baudžiamosios bylos.
Į Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazę K.Kallas, kuri estų premjerės postą užima nuo 2021 metų, įrašyta kaip „ieškoma pagal baudžiamąjį kodeksą“, nenurodant kaltinimų.
Rusija taip pat paskelbė Lietuvos kultūros ministro Simono Kairio ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką, antradienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.
Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis.
Tai beprecedentis žingsnis prieš Baltijos šalis. Tai taip pat pirmas kartas, kai ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė užsienio lyderį.
Kaip pranešė nepriklausomas rusų portalas „Meduza“, Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė ir Estijos valstybės sekretorių Taimarą Peterkopą.
„Pirmą kartą istorijoje į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kitos šalies ministras pirmininkas – Estijos [...] Kaja Kallas, reiškusi paramą sovietinių paminklų nukėlimui. Be jos, Rusijos valdžia taip pat ieško Estijos valstybės sekretoriaus Taimaro Peterkopo“, – sakoma pranešime.
Maskvos santykiai su Estija, kur gyvena nemaža rusakalbių bendruomenė, yra įtempti nuo pat Šaltojo karo pabaigos.
Rusija ne kartą priekaištavo Estijai dėl sovietinių paminklų, kuriuos Talinas laiko nepageidautinais okupacijos simboliais, nukėlimo.
Estija oficialios reakcijos į šiuos pranešimus kol kas nepaskelbė.
K.Kallas tvirtai remia Ukrainą, aktyviai ragina didinti karinę pagalbą Kyjivui ir griežtinti sankcijas Rusijai.
Ji taip pat supykdė Maskvą savo siekiu nukelti paminklus sovietų kariams, dalyvavusiems Antrajame pasauliniame kare. Rusijoje galioja įstatymai, kuriais kriminalizuojamas „nacių reabilitavimas“ ir kurie apima straipsnius dėl karo memorialų išniekinimo.
Naujausias Maskvos žingsnis vertinamas kaip simbolinis Kremliaus bandymas išryškinti priešpriešą su NATO sąjungininkėmis, didėjant jų spaudimui dėl Rusijos karo Ukrainoje. Visgi praktiškai jis mažai ką reiškia, nes Rusijos ir Vakarų ryšiai dėl karo yra įšaldyti.
Anksčiau šį mėnesį Maskva iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatus apkaltinusi Vilnių, Rygą ir Taliną bandymu sabotuoti kitą mėnesį įvyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
Ukrainos žvalgyba užfiksavo rusų karių pokalbį apie „Starlink“ terminalus
10:59
Rusija palydovinės sistemos „Starlink“ terminalus perka arabų šalyse, pareiškė Ukrainos karinė žvalgyba, remdamasi informacija, gauta perėmus Rusijos karių pokalbį radijo ryšiu.
„Valstybė agresorė Rusija perka ryšių įrangą, įskaitant „Starlink“ palydovinio interneto terminalus, skirtus naudoti kare arabų šalyse“, – sakoma žvalgybos pranešime.
Pasidalintame vaizdo įraše užfiksuotas rusų pokalbis radijo ryšiu atskleidžia, kaip rusai gali įsigyti „Starlink“ palydovinio interneto terminalą.
„Arabai atsiveža viską: laidus, Wi-Fi, maršrutizatorių...“, – sakė vienas iš pokalbyje užfiksuotų karių. Pažymima, kad „Starlink“ įrenginio įsigijimo kaina yra 200 tūkst. rublių (apie 2034 eurų).
Praėjusią savaitę Kyjivas pareiškė, kad laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusija masiškai ir sistemiškai naudojasi „Starlink“ terminalais.
Amerikiečių milijardierius Elonas Muskas teigė, kad privati amerikiečių aerokosminė įmonė „SpaceX“ šių terminalų Rusijai neparduoda. Jis pabrėžė, kad joks „Starlink“ Rusijai nebuvo parduotas „tiesiogiai ar netiesiogiai“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Serhijus Grabskis pažymėjo, kad net jei rusai iš tiesų masiškai naudosis „Starlink“, tai nesukels ukrainiečiams pagrindo nerimauti.
Pasak jo, rusai užimdami Ukrainos pozicijas, gali perimti „Starlink“, tačiau juos labai sunku įjungti į tinklą, todėl mažai tikėtina, kad jie bus naudojami už tam tikrų vietų ribų. Jis pridūrė, kad rusai gali įsigyti šių terminalų per trečiąsias šalis, tačiau ir šiuo atveju „SpaceX“ sistema stebi kiekvieną įrenginį ir gali jį išjungti.
Dėl apšaudymo Dnipro mieste evakuota ligoninė ir uždarytos mokyklos
10:51
Dnipro mieste po naktį įvykdytos Rusijos pajėgų bepiločių orlaivių atakos nuspręsta uždaryti mokyklas ir evakuoti ligoninę, pareiškė miesto meras Borisas Filatovas.
„Dėl naktinio apšaudymo evakuojame vieną iš ligoninių, išjungiame šildymo sistemą ir išvežame daug slaugos pacientų. Taip pat uždarome mokyklas“, – sakė jis.
B.Filatovas pažymėjo, kad problema ta, jog, remiantis prognozėmis, artimiausiu metu laukiama šalčio, ir sistemos nebus įmanoma išlaikyti.
Vasario 13 d. Rusijos kariuomenė bepiločiais lėktuvais atakavo Dniprą ir regioną, smogdama energetikos ir infrastruktūros objektams. Oro gynybos sistemos vien tik Dnipro rajone numušė 10 atakos dronų.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį Rusija atakavo Ukrainos teritoriją 23 smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“ iš Rusijos Primorsko-Achtarsko srities ir Chaudos kyšulio laikinai okupuotame Kryme. Iš viso oro gynyba numušė 16 rusų bepiločių orlaivių.
Rusija pareiškė sulaikiusi proukrainietišką baltarusį, padegusį geležinkelio pastotę
10:30
Rusijos vakaruose dėl įtarimų proukrainietišku sabotažu sulaikytas baltarusis, kuris padegė geležinkelio pastotę, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
2022 metų vasarį pradėjusi plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Rusija sulaikė dešimtis žmonių už sabotažą, taip pat ir nukreiptą prieš didžiulį šalies geležinkelių tinklą.
Įtariamasis, gimęs 1998 metais, taikėsi į geležinkelio pastotę Tuloje, maždaug už 175 km į pietus nuo Maskvos, pranešė naujienų agentūra RIA.
Pranešime sakoma, kad jis jau buvo atlikęs bausmę Baltarusijoje už chuliganizmą, o padegimą įvykdė ukrainiečio, pažadėjusio jam pinigų, nurodymu.
Saugumo tarnybos jį sulaikė Rusijos mieste Voroneže, kur jis planavo įvykdyti kitą nusikaltimą, pranešė naujienų agentūra, remdamasi Federaline saugumo tarnyba (FSB).
Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti šio pranešimo.
Kyjivas, kuris paprastai neprisiima atsakomybės, dažnai pasveikina išpuolius prieš Rusijos geležinkelių tinklą, kurį, ukrainiečių teigimu, Maskva naudoja savo kariams ir degalams gabenti į Ukrainą.
Gruodį Rusija suėmė baltarusį, kuris, kaip teigiama, padėjo sprogmenų dviejuose per Sibirą važiavusiuose traukiniuose. Maskva dėl to taip pat kaltino Ukrainą.
„Rheinmetall“: Vokietija negali susidoroti su Ukrainos poreikiais amunicijai
10:12
Ukrainai reikia daugiau nei dviejų milijonų sviedinių per metus. Vokietijos gamyba negali patenkinti šio poreikio, pareiškė Vokietijos gynybos koncerno „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.
Jo teigimu, Vokietijai prireiks 10-15 metų, kad papildytų savo atsargas.
„Apskritai iki 2025 m. norime pagaminti iki 700 000 artilerijos sviedinių per metus“, – pažymėj sakė A.Pappergeris, ragindamas vyriausybę laikytis realistinio požiūrio į Bundesvero aprūpinimą ginkluotais dronais.
„Ukrainoje vyksta naujo tipo karas su dronais, ir vis dar diskutuojama, ar ginkluoti dronus“, – pridūrė jis.
Spalio 18 d. „Rheinmetall“ ir Ukrainos gynybos pramonė įsteigė bendrą įmonę „Rheinmetall-Ukrainian Defence Industry LLC“.
Buvo pranešta, kad ji vykdys partnerių Ukrainai tiekiamos įrangos techninę priežiūrą ir remontą. Be to, ji lokalizuos pirmaujančios „Rheinmetall“ įrangos gamybą.
Pietų vadovybė: Rusijai nereikia ypatingos progos surengti masinei atakai
09:35
Rusijos pajėgos nuolat laiko Ukrainos gynybos pajėgas ant kojų ir gali surengti didelio masto raketinę ataką nebūtinai vasario 24 d., nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
Paklausta, ar yra požymių, kad artėjant antrosioms plataus masto invazijos metinėms Rusija rengia didelę raketinę ataką, ji pažymėjo, kad tokios tikimybės atmesti negalima.
„Analizė taip pat rodo, kad ji nebūtinai bus susieta su konkrečia data. Visuotinės invazijos metu matėme, kad, suprasdamas mūsų analitiką, priešas taip pat daro savo ir bando sukurti tam tikro netikėtumo efektą“, – pažymėjo N.Humeniuk.
Spaudos atstovė pateikė pavyzdį Rusijos atakų, kurios vyko Velykų išvakarėse arba po reikšmingų datų, kai visuomenė tam tikra prasme atvėsta.
„Turime suprasti, kad ir toliau esame laikomi nežinioje, nes priešas turi pakankamai ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, tačiau masinėms atakoms parengti reikia laiko, o ne tik masinė ataka galiausiai gali padaryti didelę žalą. Retkarčiais, matome tai pranešimuose, priešas vykdo ir taškines raketų atakas, tikrina priešlėktuvinės gynybos pajėgų galimybes, jų buvimo vietą, persiorientavimą ir panašiai“, – paaiškino N.Humeniuk.
Ukrainos sąjungininkės Lenkija, Prancūzija ir Vokietija pažadėjo stiprinti ryšius
09:00
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais aptarė bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimą Europoje, didėjant nuogąstavimams, kad galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į Jungtinių Valstijų Baltuosius rūmus gali kelti grėsmę Vakarų solidarumui prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas paminėjo klasikinę Alexandre'o Dumas knygą „Trys muškietininkai“, sakydamas, kad Lenkija yra pasirengusi stoti petys į petį su Prancūzija, ir pabrėžė, kad Europos Sąjungos ir NATO santykių pagrindas yra principas „vienas už visus, visi už vieną“.
„Kartu su Prancūzija esame pasirengę kovoti už saugumą (...) visoje Europoje“, – teigė jis, lydimas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono.
Vėliau Berlyne D.Tuskas pasidžiaugė „aiškiu pareiškimu, kad esame pasirengę bendradarbiauti“ Europos gynybos srityje.
Jis netiesiogiai pasiuntė žinutę JAV prezidento posto siekiančiam D.Trumpui, kuris savaitgalį sukėlė nerimą sąjungininkėms Europoje, kai pareiškė, kad „skatintų“ Rusiją pulti bet kurią NATO šalį, kuri nevykdo finansinių įsipareigojimų.
Bendroje spaudos konferencijoje su D.Tusku Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasmerkė D.Trumpo pastabas kaip „neatsakingas ir pavojingas“ ir palygino jas su „šaltu dušu“ Europai.
D.Tuskas taip pat sakė, kad norėtų atgaivinti vadinamojo Veimaro trikampio, tai yra Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos bendradarbiavimo, formatą, sukurtą 1991 metais, siekiant sudaryti sąlygas bendriems Europos veiksmams.
Jis teigė, kad šios trys partnerės „nenusileis Ukrainos klausimu“, ir pridūrė, kad NATO širdyje esantis aljansas „iš tiesų gali atlikti teigiamą vaidmenį“.
O.Scholzas sakė, kad atgaivinta trijulės partnerystė yra „labai svarbi mums visiems“, ir paragino Veimaro trikampio atnešamą „naują impulsą“ pasitelkti suteikiant „naują postūmį“ Europos Sąjungai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: ukrainiečiai prie Avdijivkos bando laimėti laiko?
08:55
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotoje apžvalgoje nurodė, kad kol kas fronte padėtis išlieka tokia pati: rusai išlaiko iniciatyvą ir spaudžia ukrainiečius.
Kai kurie rusų šaltiniai įvardija, kad Rusijos pajėgos priartėjo prie Časiv Jaro ir ruošiasi jo puolimui, nors vienur nurodoma, kad iki miesto liko 2 km, o kitur tik 500 m.
„Padėties Avdijivkoje ukrainiečiams stabilizuoti kol kas nepavyksta. Rusai teigia, kad Oleksandras Syrskis pažadėjo apginti miestą, ir kad dabar telkiamos pajėgos kontrpuolimui, siekiant sumažinti Avdijivkos apsupimo ir užėmimo grėsmę.
Pasikartosiu, kad artimiausios dienos bus lemiamos. Gali būti, kad ukrainiečiai gindamiesi Avdijivkoje tiesiog nori laimėti daugiau laiko naujos gynybos linijos įrengimui. Abi pusės ir toliau konstatuoja faktą, kad Ukrainos artilerija šaudo gerokai mažiau, kartais vos po 5-7 sviedinius pabūklui“, – rašė ekspertas.
Tuo tarpu Krynkų placdarme situacija ramesnė: rusai nepuola, tačiau intensyviai apšaudo, bombarduoja ir atakuoja bepiločiais orlaiviais.
E.Papečkys atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijoje, laukiant rinkimų, prezidentas Vladimiras Putinas toliau pasakoja Rusijos liaudžiai apie gerėjantį gyvenimą, kylantį BVP ir augančią gamybą.
„Toliau stabiliai blogėja Rusijos santykiai su Izraeliu. O satelitinė Abchazija atsisakė pasirašyti sutartį dėl sienos apsaugos su rusų „Rosgvardija“. Kaip suprantu, Kremlius norėjo perimti Abchazijos sienų kontrolę ne pasiųsdamas „rosgvardiečius“ ją saugoti, o suteikiant jiems galimybę stebėti sieną ir abchazų pasieniečius. Tai sukėlė rezonansą Abchazijoje ir vietinių politikų procesus. Vietiniai vadukai suprato, kad taip siekiama apriboti jų savarankiškumą ir išdrįso nesutikti.“
Pasak karybos eksperto, šiuo metu pagrindiniai klausimai susiję su Avdijivka – užims ar apgins, bus sėkmingas kontrpuolimas, o gal jis visai neįvyks.
„Rusai toliau išlaikys spaudimą, tikėtini pastovūs kelių dienų apšaudymai raketomis ir bepiločiais, o ukrainiečiai atsakys tuo pačiu“, – reziumavo E.Papečkys.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:44
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą likvidavo 1090 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 397 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 27 šarvuotosios kovos mašinos, 19 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinė raketų sistema, 24 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 30 Rusijos bepiločių orlaivių.
Ukraina rado naują ir efektyvų būdą kovoti su žudikiškais Rusijos dronais
06:55
Karybos naujienų svetainės „Defense Express“ analitikai spėja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovai su iraniečių gamybos Rusijos bepiločiais orlaiviais „Shahed“ pasitelkė naują taktiką. Užfiksuoti vaizdo įrašai atskleidė, kad Ukrainos gynėjai tikriausiai pradėjo naudoti „Vampire“ lazerines kovos su dronais sistemas.
Pasak analitikų, „Vampire“ sistema buvo panaudota vasario 11-osios naktį atremiant masinę „Shahed“ dronų ataką.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas jos oro gynybos padalinių kovinis darbas. Spėjama, kad šiuose įrašuose matyti „Vampire“ sistemos veikimas.
Daugiau skaitykite ČIA.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas atmetė Senato parengtą pagalbos Ukrainai įstatymo projektą
06:39
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pirmadienį pareiškė, kad jo vadovaujami respublikonų rūmai nesvarstys įstatymo projekto, kuriuo numatoma suteikti milijardinę paramą Ukrainai ir kitoms šalims, nepaisant to, kad Senate jis greičiausiai bus priimtas su abiejų partijų parama.
Į 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketą įtrauktas finansavimas Izraelio kovai su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais ir svarbiam strateginiam sąjungininkui Taivanui, tačiau liūto dalis būtų skirta padėti provakarietiškai Ukrainai papildyti išsekusias šaudmenų, ginklų ir kitų svarbių dalykų atsargas.
Įstatymo projekte, dėl kurio Senatas gali galutinai dar balsuoti antradienį, nenumatyti JAV imigracijos politikos pakeitimai.
Ankstesnį Senato tekstą, kuriame buvo kalbama ir apie pasienį, ir apie pagalbą užsieniui, atmetė M.Johnsono partijos nariai aukštesniuosiuose rūmuose, po to, kai jis panašiai pažadėjo jį atmesti Atstovų rūmuose, nes nerimavo, kad jame nepakankamai dėmesio skiriama neteisėtam sienos kirtimui.
„Atstovų Rūmų respublikonai nuo pat diskusijų pradžios aiškiai pasakė, kad bet kokiame vadinamajame papildomame nacionalinio saugumo teisės akte turi būti pripažinta, jog nacionalinis saugumas prasideda nuo mūsų pačių sienos“, – pareiškime teigė M.Johnsonas.
Jis anksčiau teigė, kad pirmasis Senato įstatymo projektas, į kurį įtraukti vieni griežčiausių imigracijos apribojimų per pastaruosius dešimtmečius, bet kuris, anot jo, vis dar nepakankamai griežtas, bus atmestas jo rūmuose.
Jo retorika sutapo su buvusio prezidento Donaldo Trumpo, kuris ryžtingai ragino atmesti įstatymo projektą, kol jis vėl kandidatuoja į prezidento postą ir siekia pasinaudoti numanomu Joe Bideno silpnumu imigracijos srityje, retorika.
Savaitgalį D.Trumpas sukėlė NATO sąjungininkių pasipiktinimą savo rinkimų kampanijos kalba, kurioje sakė, kad „skatintų“ Rusiją užpulti šalis, kurios nesilaiko gynybos išlaidų tikslų.
Pirmadienį jis atnaujino šiuos skundus, savo socialiniame tinkle „Truth“ teigdamas, kad „mes padedame Ukrainai daugiau nei 100 mlrd. dolerių (92,82 mlrd. eurų) daugiau nei NATO“, akivaizdžiai turėdamas omenyje ne tik Jungtines Valstijas, bet ir kitus sąjungininkus.
„NATO TURI ATSILYGINTI, IR DABAR (...). JEI NE, AMERIKA PIRMIAUSIA!“ – rašė jis.
Nepaisant kelis mėnesius trukusių abiejų partijų derybų dėl įstatymo projekto, Senato respublikonai galiausiai balsavo už tai, kad jis nebūtų svarstomas.
Tačiau kitam įstatymo projektui, į kurį neįtrauktos imigracijos nuostatos, pritarė pakankamai respublikonų, kad jį būtų galima svarstyti demokratų kontroliuojamame Senate, todėl beveik neabejotina, kad maždaug savaitės viduryje jis praeis galutinį balsavimą paprasta balsų dauguma.
Ukrainos gynėjai sunaikino 16 rusų dronų „Shahed“
06:32
Vasario 13-osios naktį oro gynybos pajėgos sunaikino 16 iš 23 paleistų priešo dronų „Shahed“, pranešė Karinės oro pajėgos.
„2024 m. vasario 13-osios naktį priešas atakavo 23 atakuojančiais „Shahed-136/131“ tipo bepiločiais orlaiviais iš Primorsko-Achtarsko – (Rusijos Federacija), Čaudos kyšulio – Krymas rajonų“, – skelbia Karinės oro pajėgos.
Karinės oro pajėgos pažymi, kad atremiant oro ataką dalyvavo priešlėktuvinių raketų daliniai, mobilios karinių oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų ugnies grupės.
Dėl kovinio darbo Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono srityse sunaikinta 16 priešo atakos bepiločių orlaivių.
Po naktinės Rusijos atakos viena iš Ukrainos šiluminių elektrinių nustojo gaminti elektrą
06:13
Pirmadienį pagrindinė Ukrainos privati energetikos bendrovė DTEK pranešė, kad viena iš jos šiluminių elektrinių tapo naktinės Rusijos atakos taikiniu. Pasak DTEK, apšaudymas „smarkiai apgadino“ elektrinę.
Bendrovė nenurodė, kur yra nukentėjusi elektrinė, tikriausiai siekdama neatskleisti slaptos informacijos apie Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų buvimo vietą.
Anksčiau „Suspilne“ žiniasklaida pranešė apie elektros energijos tiekimo sutrikimus Pavlohrado mieste ir Pavlohrado rajone. Pavlohradas yra už 80 km į rytus nuo srities sostinės Dniepro.
Po išpuolio elektrinė negalėjo gaminti elektros energijos. Nutraukus apšaudymą, DTEK nedelsdama pradėjo remontuoti ir atkurti įrangą.
Apie nukentėjusiuosius po išpuolio nepranešta.
Rusija tiek 2022-2023 m. žiemą, tiek dabartinę žiemą nuolat dėjo pastangas pulti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl šių išpuolių buvo plačiai nutrauktas elektros energijos tiekimas, dėl to civiliai gyventojai laikinai neteko elektros energijos, šilumos ir kitų gyvybiškai svarbių paslaugų.
Ukrainos kariai mažyčiu dronu sunaikino rusų tanką, kuris buvo vežamas remontui
05:57
Ukrainos kariai sėkmingai susprogdino pagrindinį rusų kovos tanką „T-72“, kuris buvo gabenamas remontui, rašo defence-blog.com.
Apie tai pranešė Ukrainos menininkės ir aktyvistės Dianos Podoljančiuk labdaros fondas – organizacija.
„Mūsų dronas kamikadzė pataikė į rusų tanką „T-72“. Gražu!“ apie misiją rašė Diana.
Daugiau skaitykite ČIA.
