Svarbiausios naujienos iš Ukrainos:
- „Pilotas dreifavo veidu žemyn“: kaip ukrainiečiai numušė du Rusijos lėktuvus.
- Nufilmuota, kaip konvojus galimai gabena A.Navalno kūną.
- JAV pareigūnai: J.Bidenas svarsto galimybę Ukrainai suteikti ilgojo nuotolio ATACMS.
- Vokietijos gynybos ministras įvardijo, kada Rusija gali smogti NATO šaliai.
- Paaiškėjo, kiek pasislinko Rusijos pajėgos prie Avdijivkos ir kas jų laukia.
- Rusijos teismo medicinos ekspertas paaiškina, kas nutinka, jei kalėjime miršta nuteistasis.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Pilotas dreifavo veidu žemyn“: kaip ukrainiečiai numušė du Rusijos lėktuvus
16:14
Vienas iš pirmadienį ryte numuštų Rusijos lėktuvų nukrito į Azovo jūrą. Antrojo lėktuvo įgulos rusai ieško.
Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Karinių oro pajėgų vado Mykolos Oleščuko ir Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos „Telegram“ kanalų informacija.
„Rusijos gelbėtojai pranešė, kad „Su-35“ pilotas dreifuoja „veidu į vandenį“ Azovo jūroje. O „Cospas-Sarsat“ sistema vėl nurodo, kur ieškoti Su-34 įgulos. Dirbkime toliau!“ – sakė M.Oleščukas.
Be to, Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka parodė vaizdo įrašą iš įvykio vietos.
„Iš avarijos vietos. Lėktuvas jūroje. Rusai bando kažką gauti. Rybatskoje užblokuotas įvažiavimas prie karinės komendantūros. Visi kažkodėl laksto, laksto“, – rašė jis.
O.Syrskio reakcija
Kiek vėliau Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis patikslino, kad lėktuvai bandė smogti valdomomis bombomis Ukrainos pajėgų pozicijoms.
„Šį rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos sunaikino du Rusijos lėktuvus, kurie atliko smūgius valdomomis bombomis į mūsų pajėgų pozicijas. Vieną naikintuvą-bombonešį Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35S“, – pažymėjo jis.
Savaitgalį numušti lėktuvai
Šeštadienį Ukrainos gynėjai numušė iš karto tris Rusijos orlaivius – du naikintuvus-bombonešius Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas sakė, kad gera žinia atėjo iš rytinės fronto krypties. Jis padėkojo gynėjams už jų darbą.
Iš viso 2024 m. vasario 19 d. duomenimis, Rusijos aviacijos nuostoliai yra 336 lėktuvai ir 325 sraigtasparniai.
D.Cameronas žada „pasekmes“ po A.Navalno mirties
00:37
Užsienio reikalų sekretorius lordas Davidas Cameronas pareiškė, kad tikisi, jog po Aleksejaus Navalno mirties Jungtinė Karalystė ir Didžiojo septyneto šalys įves naujas sankcijas Rusijai.
„Manau, kad pirmiausia reikia prisiminti, koks didis žmogus buvo Aleksejus Navalnas ir kokį siaubingą režimą Rusijoje valdo V.Putinas“, – sakė lordas D.Cameronas žurnalistams lankydamasis Folklando salose.
„Bus pasekmių“, – sakė jis.
„Tokiose situacijose mes žiūrime, kaip buvo pažeistos žmogaus teisės ir kokie konkretūs žmonės tai sukėlė, ir galime imtis konkrečių priemonių prieš tuos žmones“, – pridūrė jis.
Jis teigė negalįs pateikti detalių prieš oficialesnį pranešimą, „tačiau galiu pasakyti, kad G7 užsienio reikalų ministrų susitikime Miunchene spaudžiau Jungtinę Karalystę tai padaryti (įvesti daugiau sankcijų) ir raginau kitas šalis padaryti tą patį.
„Ir labai tikiu, kad abu šie dalykai įvyks“, – pridūrė jis.
Nancy Pelosi: su Rusija reikės „tvarkytis“ tol, kol valdžioje bus Vladimiras Putinas
23:54
Buvusi JAV parlamento pirmininkė Nancy Pelosi „Sky News“ sakė, kad su Rusija reikės „tvarkytis“ tol, kol valdžioje bus Vladimiras Putinas.
Kalbėdama su Yalda Hakim laidoje „The World“, N.Pelosi sakė, kad „Aleksejaus Navalno nužudymas yra siaubingas dalykas“.
Jo mirtį ji apibūdino kaip „apskaičiuotą nužudymą, kurio laikas sutapo su Miuncheno saugumo konferencija“.
Spaudžiama išsakyti savo mintis apie Rusijos vadovą, ji sakė, kad „jis tiesiog labai blogas žmogus“.
„Tikiuosi, kad bus pripažinta, jog net ir tada, kai Ukraina laimės šį karą – o jie privalo tai padaryti, ir mes privalome jiems padėti – jei Putinas vis dar bus šalia, su Rusija vis tiek reikės susidoroti“, – sakė ji, ragindama kolegas pasirengti.
„Mes rasime būdą, kaip nusiųsti šiuos pinigus“, – pridūrė ji, kalbėdama apie šiuo metu įstrigusį pagalbos paketą Ukrainai.
Elono Musko virsmas: kaip Ukrainos palaikytojas virto Kremliui naudingu balsu
23:17
Elonas Muskas – milijardierius, verslininkas, kelių bendrovių generalinis direktorius. Tai žmogus, kurio nuomonė daugeliui yra labai svarbi.
Anksčiau E.Musko pareiškimai galėdavo sukelti sumaištį finansų rinkose, o dabar jo pasisakymai drebina politinę aplinką ir net turi įtakos kitų šalių saugumo situacijai.
Verta prisiminti E.Musko požiūrį į Ukrainą.
Iš pradžių E.Muskas net buvo vadinamas „netikėtu Kyjivo didvyriu“, tačiau pastaruoju metu jis dažnai kartoja įvairius Rusijos propagandos lozungus.
E.Muskas yra turtingiausias pasaulio žmogus, o didžioji jo turto dalis susijusi su sutartimis su Pentagonu.
Artėjant JAV prezidento rinkimams karas Ukrainoje yra karšta priešrinkiminių debatų tema. Buvęs JAV prezidentas ir respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas aktyviai ragina nepadėti Ukrainai, o E.Muskas faktiškai ir toliau pritaria šiai idėjai.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Kanada Ukrainai padovanos 800 bepiločių orlaivių
23:00
Pasak šalies gynybos ministro, Kanada Ukrainai padovanos daugiau kaip 800 bepiločių orlaivių.
Daugiafunkcinės bepilotės orlaivių sistemos „SkyRanger R70“ buvo įsigytos iš Ontarijo ir buvo įvertintos daugiau kaip 55 mln. svarų sterlingų, sakė Billas Blairas.
„Šiandienos pranešimu užtikrinama, kad Ukraina turėtų bepiločių orlaivių, reikalingų aptikti ir identifikuoti taikinius, kurie yra labai svarbūs Ukrainai vykstančioje kovoje. Kanada palaikys Ukrainą tiek laiko, kiek reikės“, – sakė jis.
Rusija pradėjo ataką bepiločiais orlaiviais: daugelyje vietovių paskelbtas oro pavojus
22:56
Vasario 19 d. vakare Rusijos kariai keliomis kryptimis paleido atakos bepiločius orlaivius, pranešė Karinės oro pajėgos „Telegram“.
Apie bepiločių orlaivių grėsmę pranešta Charkivo srityje, Zaporižios, Dnepropetrovsko srityse.
22.26 val. apie naujas atakos bepiločių orlaivių grupes šiaurinėje Chersono srities dalyje. Jie juda Mykolajivo srities kryptimi.
Šaltiniai: Rusija telkia didžiulį skaičių karių Zaporižioje
22:10
Kai kurių analitikų teigimu, rusai Zaporižioje sutelkė 50 000 karių armiją.
Rusijos okupacinės pajėgos pradėjo masiškai didinti savo pajėgas pietų Ukrainoje. Priešas telkia pajėgas Zaporižios regione.
Apie tai rašo CNN, remdamasi Ukrainos ir Rusijos šaltiniais. Pažymima, kad, kai kurių analitikų teigimu, rusai ten sutelkė 50 000 kariuomenę.
„Tai vyksta tuo metu, kai Rusijos kariai bando sustiprinti savo pranašumą rytiniame fronte, iškėlę savo vėliavą keliose Avdijivkos dalyse Donecko srityje“, – priduria CNN.
J.Stoltenbergas ragina JAV „įvykdyti tai, ką pažadėjo“, ir padėti Ukrainai su paramos paketu
21:55
Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Jungtines Valstijas „įvykdyti tai, ką pažadėjo“, ir padėti Ukrainai gauti paramos paketą, kuris padėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos.
Šeštadienį kalbėdamas CNN žurnalistei Christiane Amanpour, J.Stoltenbergas sakė, kad labai svarbu ir būtina, jog JAV nuspręstų dėl Ukrainai skirto paketo.
„Galiu pasakyti, kad JAV gyvybiškai svarbu ir skubiai reikia apsispręsti dėl paketo Ukrainai, nes jiems reikia tokios paramos, o mes dalijamės našta tarp Europos, Kanados ir Jungtinių Valstijų“, – sakė J.Stoltenbergas Miuncheno Saugumo tarybos diskusijų grupėje.
J.Stoltenbergas priminė susirinkusiems klausytojams, kad Ukrainai šiuo metu trūksta išteklių, visų pirma šaudmenų.
„Karo Ukrainoje pradžioje mes išeikvojome savo atsargas, tačiau dabar jų jau visai nebėra. Taigi dabar ypatingai daug dėmesio skiriame ir tam, kaip padidinti gamybą“, – sakė J.Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius pranešė, kad „steigiamos naujos gamyklos, gamyba išaugo, tačiau reikia skubiai padaryti daugiau“.
V.Zelenskis teigia, kad Rusija naudojasi Vakarų pagalbos trūkumu
21:40
Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija naudojasi tuo, kad Vakarai neteikia pagalbos.
„Šiuo metu keliose fronto linijos dalyse, būtent ten, kur Rusijos pajėgos sutelkė didžiausias atsargas, yra susidariusi itin sudėtinga padėtis“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi po to, kai šiandien apsilankė fronto zonose šiaurės rytų Ukrainoje.
„Jie naudojasi tuo, kad vėluoja pagalba Ukrainai, ir tai yra labai opus klausimas – artilerijos trūkumas, fronto priešlėktuvinės gynybos ir ilgesnio nuotolio ginklų poreikis“, – pridūrė jis.
95 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir kitoms šalims paketas toliau stringa JAV, kur griežtosios linijos respublikonai siekia sužlugdyti J.Bideno administraciją ir nukreipti šias lėšas spręsti, jų nuomone, imigracijos krizę šalies pietinėje sienoje.
Pranešimas: Ispanija dėl A.Navalno mirties išsikvietė Rusijos ambasadorių
20:44
Ispanijos užsienio reikalų ministerijos šaltiniai pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šalies vyriausybė iškvietė Rusijos ambasadorių Madride dėl rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties kalėjime.
Jie nenurodė, kada buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Jurijus Klimenko. Apie tai pranešta praėjus vos dviem valandoms po to, kai apie panašius veiksmus pranešė Švedija ir Vokietija.
Raudonasis Kryžius siekia išsiaiškinti per karą Ukrainoje dingusių 23 tūkst. žmonių likimą
20:44
Raudonasis Kryžius pirmadienį pranešė, kad bando išsiaiškinti, kas nutiko 23 tūkst. žmonių, dingusių be žinios per Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) teigia siekiantis nustatyti, ar šie asmenys buvo paimti į nelaisvę, nužudyti, ar prarado ryšį, kai bėgo iš savo namų ieškodami pagalbos.
Netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, TRKK įkūrė specialų Centrinės paieškos agentūros (CTA) biurą dingusių asmenų iš abiejų konflikto pusių paieškai.
„Nežinoti, kas atsitiko mylimam žmogui, yra siaubinga, ir tai yra tragiška dešimčių tūkstančių šeimų, kurios gyvena nuolatinėje kančioje, realybė“, – sakoma CTA biuro vadovo Dusano Vujasanino išplatintame pareiškime.
„Šeimos turi teisę žinoti, kas nutiko jų artimiesiems, ir, jei įmanoma, pasikeisti su jais naujienomis“, – priduriama jame.
TRKK duomenimis, per pastaruosius dvejus metus sulaukta apie 115 tūkst. skambučių, internetinių prašymų, laiškų ir asmeninių apsilankymų iš šeimų Ukrainoje ir Rusijoje, ieškančių savo dingusių giminaičių.
Iki sausio pabaigos CTA ir jos partneriai suteikė informaciją 8 tūkst. šeimų.
Pareiškime taip pat minima kai kurių asmenų reakcija į pranešimus apie dingusio šeimos nario atsiradimą.
„Nieko [apie jį] negirdėjau maždaug du mėnesius. Per tą laiką jaučiausi it miręs“, – cituojamas vienas žmogus, išgirdęs žinią, kad jo sūnus gyvas.
D.Vujasaninas pabrėžė, kad daugelis šeimų lieka nežinioje.
„Turi būti elgiamasi humaniškai“
TRKK savo CTA sistemą sukūrė daugiau nei prieš 150 metų.
Tačiau Rusijos ir Ukrainos skyrius yra pirmasis specialus CTA padalinys, įsteigtas konkrečiam tarptautiniam ginkluotam konfliktui per daugiau nei 30 metų, ir yra didžiausia CTA operacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Ji veikia kaip neutralus tarpininkas tarp Rusijos ir Ukrainos, renkantis, centralizuojantis, saugantis ir perduodantis informaciją iš vienos pusės kitai.
TRKK pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę šeimos turi teisę žinoti savo dingusių giminaičių likimą ir buvimo vietą.
„Su žmonėmis, kuriuos laiko viena iš konflikto šalių, turi būti elgiamasi humaniškai, o su mirusiaisiais turi būti elgiamasi pagarbiai“, – sakoma pranešime.
Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pirmadienį sakė, kad Rusijoje laikoma daug civilių gyventojų.
„Rusija atsisako suteikti prieigą prie šių žmonių – bet kokiems humanitarinės pagalbos ar žmogaus teisių stebėsenos ar tyrimo mechanizmams arba humanitarinės pagalbos teikėjams“, – sakė ji JT korespondentų asociacijai surengtoje spaudos konferencijoje.
„Ženevoje kasdien sulaukiame dingusiųjų artimųjų skambučių. Kiekvienas skambutis – tai žmogaus gyvybė. Mes tai suprantame ir stengiamės padaryti viską, kad išsiaiškintume jų buvimo vietą“, – pasakojo ambasadorė.
Ji paragino visus įmanomus tarptautinius veikėjus padėti nustatyti dingusiųjų buvimo vietą.
„Tačiau pagrindinė kliūtis yra Rusijos atsisakymas suteikti prieigą ir informaciją“, – sakė J.Filipenko.
„Reikia daryti spaudimą Rusijai, kaip okupacinei valdžiai, taip pat kaip Ženevos konvencijų šaliai, kad ji laikytųsi Ženevos konvencijos nuostatų ir teiktų informaciją apie Ženevos konvencijos saugomus asmenis“, – nurodė ji.
Ispanijoje rastas negyvas į Ukrainą sraigtasparnį atskraidinęs rusų pilotas
20:16 Atnaujinta 21:51
Rusų pilotas Maksimas Kuzminovas, 2023 m. vasarą skridęs Rusijos kariuomenės sraigtasparniu Mi-8 į Ukrainą, rastas negyvas Ispanijoje.
Šią informaciją UNIAN patvirtino Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas. Atsakydamas į klausimą, ar Kuzminovas tikrai žuvo Ispanijoje, jis pažymėjo: „Mes patvirtiname mirties faktą“.
Kartu žvalgybos pareigūnai neatskleidė M.Kuzminovo mirties aplinkybių.
„Ukrainska pravda" citavo šaltinius žvalgyboje, kurie teigė, kad M.Kuzminovas buvo nužudytas Ispanijoje. Netoli jo žūties vietos rastas sudegęs automobilis, kuriuo, kaip įtariama, žudikai pabėgo.
„Jis nusprendė persikelti į Ispaniją, o ne būti čia. Iš to, ką žinome: jis pasikvietė savo buvusią merginą pas save ir buvo rastas nušautas“, – sakė leidinio šaltiniai.
Anksčiau Rusijos „Telegram“ kanalai ir žiniasklaida aktyviai skleidė informaciją apie M.Kuzminovo nužudymą Ispanijoje, remdamiesi Ispanijos žiniasklaidos pranešimais.
Leidinių šaltiniai teigė, kad jam buvo padaryta nuo 5 iki 12 šautinių žaizdų. Teisėsaugininkai taip pat rado sudegusį automobilį, kuris „po nužudymo nuvažiavo iš įvykio vietos“. Pasak kaimynų, rajone, kuriame rastas kūnas, gyvena daug užsieniečių, tarp jų iš Ukrainos ir Rusijos.
Ispanijos vidaus reikalų ministerija pirmai apie pranešusiai Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS pranešė, kad žuvusio vyro tapatybė galėjo būti nustatyta neteisingai. Civilinė gvardija toliau tiria mirusio vyro tapatybę, nes pas jį rasti dokumentai esą gali būti suklastoti.
„Laisvės radijas“ kreipėsi į Ispanijos civilinę gvardiją (žandarmeriją), kuri tiria mirties atvejį, ir paprašė komentarų.
„Praėjusios savaitės antradienį Villajoyos mieste (Alikantės provincija) rastas negyvas vyras su keliomis šautinėmis žaizdomis. Atliekamas tyrimas atskleidė, kad dokumentuose nurodyta vyro tapatybė galėjo būti suklastota – iš tikrųjų po jo vardu slėpėsi kitas asmuo. Civilinė gvardija tęsia tyrimą, tačiau šiuo metu negali pateikti papildomos informacijos“, – teigė Civilinė gvardija.
2023 m. spalį Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo GU (buvusi GRU) pareigūnai televizijos kanalo „Rossija 1“ reportaže teigė, kad gavo įsakymą likviduoti M.Kuzminovą.
Ispanijos laikraščio ABC pranešime kaip žuvusysis įvardijamas ne 28 metų Rusijos pilotas, o 33 metų ukrainietis.
Anksčiau 15min rašė, kad rugpjūčio 23 d. buvo paviešinta informacija apie tai, kad vienoje iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių bazių nusileido Rusijos karinis sraigtasparnis Mi-8. Tačiau tai nebuvo netyčinis nusileidimas, o daugiau nei pusę metų kruopščiai planuota Ukrainos gynybos žvalgybos operacija.
Sekmadienio vakarą ukrainiečių televizija transliavo dokumentinį filmą „Numušti Rusijos pilotai“, kuriame įvardintas buvęs Rusijos pajėgų pilotas 28 metų M.Kuzminovas papasakojo apie tai, kaip vyko slapta operacija, ir paragino kitus rusų pilotus pasekti jo pavyzdžiu.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina: rusai turėjo evakuoti sužeistuosius iš Avdijivkos, bet vietoj to juos sušaudė
20:05
Avdijivką ginanti 110-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, pavadinta generolo koronerio Marko Bezručko vardu, pranešė, kad rusai žadėjo evakuoti sužeistus ukrainiečių karius, kurie liko apsupti „Zenit“ tvirtovėje, bet vietoj to juos sušaudė, pranešė110-osios brigada.
„110-osios brigados karių pasitraukimas iš Avdijivkos vyko nuolatinio priešo lėktuvų bombardavimo ir artilerijos apšaudymo, nuolatinių fpv bepiločių lėktuvų atakų, evakuacijos automobilių atakų ir evakuacijos kelių apšaudymo sąlygomis. Kelių sunkiai sužeistų ir žuvusių karių evakuoti nepavyko“, – rašoma pranešime.
Priešas vystė greitą, plataus masto puolimą, nepalikdamas jokių galimybių pakartotiniams bandymams.
Dėl visiško „Zenit" tvirtovės apsupimo buvo nuspręsta susisiekti su koordinaciniu centru ir organizacijomis, kurios derasi su priešo puse dėl apsikeitimo belaisviais, kad padėtų sunkiai sužeistiems neginkluotiems kariams, vadovaujantis tarptautinėmis karo taisyklėmis ir karo belaisvius ginančiais įstatymais.
„Priešas pranešė šio proceso koordinatoriams, kad sutinka evakuoti mūsų sužeistuosius ir suteikti jiems pagalbą, o ateityje – keistis. Mūsų kariams buvo įsakyta gelbėti jų gyvybes“, – toliau rašoma pranešime.
„Apie tai, kas vyko toliau, sužinojome iš priešo išteklių. Priešo paskelbtame vaizdo įraše iš užimtos „Zenit“ pozicijos artimieji atpažino žuvusius Georgijų Pavlovą, Andrejų Dubnickį, Ivaną Žitniką. Mūsų duomenimis, priešas taip pat nušovė Aleksandrą Zinčiuką ir Nikolajų Savosiką. Informacija apie šeštąjį kovotoją kol kas nepasitvirtino, greičiausiai jis buvo iš prijungto dalinio“, – sakė 110-osios brigada.
„Neturiu kur bėgti“: kritusios Avdijivkos kaimynystėje gyvenantys ukrainiečiai nežino, ką daryti
19:42
Po Avdijivkos pasidavimo už 40 kilometrų esančio Selydovės miesto gyventojai susiduria su dilema: bėgti ar tikėtis, kad juos išgelbės Ukrainos kariuomenė?
„Girdėjau, kad daugelis žmonių mieste svarsto, ar evakuotis, ar ne“, – AFP pasakojo 42 metų Olena Obodjets, kai tolumoje girdėjosi artilerijos pabūklai.
„Žmonės bijo. Mano dukra kiekvieną dieną prašo manęs evakuotis, bet aš jai sakau, kad dar ne laikas“, – pasakoja moteris.
Estijos leidinys „Postimees“, remdamasis naujienų agentūros AFP skelbiama informacija, pasakoja, kaip kaip šiuo metu atrodo gyvenimas mieste, esančiame kritusios Avdijivkos kaimynystėje.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
G.Landsbergis: dėl nepakankamo amunicijos kiekio Ukraina priversta atsitraukinėti
19:32
Dėl amunicijos trūkumo Ukraina gali būti priversta atsitraukti, Europa gali susidurti su grėsmėmis, kurios testuos NATO striprybę, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Taip jis kalbėjo po Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje vyko diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sahelio regione.
„Dėl nepakankamo amunicijos kiekio Ukraina priversta atsitraukinėti. Galiausiai ir Europa gali susidurti su grėsmėmis, testuosiančiomis NATO stiprybę. Tokio požiūrio negalima vadinti pesimistiniu – tai jau realybė”, – URM pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos gynybines pajėgas vargina amunicijos ir personalo trūkumas.
Rusai vėl pradėjo puolimą Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse bei privertė ukrainiečių pajėgas skubiai pasitraukti iš Avdijivkos miesto rytinėje Donecko srityje, taip užsitikrindami pirmą didelį laimėjimą nuo Bachmuto užėmimo 2023-ųjų gegužę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Avdijivkos užėmimą likus kelioms dienoms iki vasario 24-osios, kai sukanka dveji metai nuo Rusijos invazijos pradžios, pavadino svarbia savo karių pergale.
ES Užsienio reikalų taryboje pasisakė ir Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja. 47 metų A.Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
Pasak G. Landsbergio, reikia kuo greičiau priimti 13-ąjį sankcijų paketą ir tuojau pat pradėti rengti naują paketą, per stiprias sektorines sankcijas nusitaikant į sankcijų apeidinėjimo užkardymą ir Rusijos karo mašinos pajėgumų tolesnį ribojimą.
Taryboje diskutuota apie situaciją Artimųjų Rytų regione, būtinybę siekti „Hamas“ įkaitų paleidimo, aptarta humanitarinė padėtis Gazos ruože ir, kartu su Jungtinių Tautų specialiąja koordinatore Sigrid Kaag, kalbėta apie praktines galimybes paspartinti humanitarinės pagalbos teikimą.
Taryboje taip pat duotas startas ES operacijai ASPIDES, skirtai saugoti laivybos laisvę nuo husių išpuolių Raudonojoje jūroje, pristatyta ES specialiojo atstovo Artimųjų Rytų taikos procesui Sveno Koopmanso informacija apie diskusijas su tarptautiniais partneriais siekiant parengti visapusišką taikos planą.
Šiame susitikime taip patvirtintos Tarybos išvados dėl Baltarusijos.
Užsienio reikalų tarybą sudaro visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
Tarpininkaujant Katarui iš Rusijos namo grįžta grupė ukrainiečių vaikų
19:18
Vienuolika ukrainiečių vaikų pirmadienį iš Rusijos išvyko namo į Ukrainą, kur jų laukia artimieji.
Tai naujausias toks vaikų sugrąžinimas šeimoms pagal Kataro tarpininkaujamą schemą.
Pirmadienį Kataro ambasadoje Maskvoje buvo priimti 2–16 metų amžiaus vaikai, išvyksiantys į ilgą kelionę, kurios metu antradienį per Baltarusiją pasieks Ukrainos šiaurės vakarus.
Šioje naujausioje operacijoje dalyvauja keli vaikai, turintys specialių medicininių poreikių, įskaitant du penkerių ir šešerių metų vaikus, sergančius lėtinėmis ligomis.
Vaikų grupės iš Rusijos ir jos užimtų teritorijų į Ukrainą pagal šią schemą pradėtos pervežti spalį.
Rusija teigia, kad pagal šį mechanizmą iš viso į Ukrainą buvo repatrijuoti 59 vaikai.
Kyjivas kaltina Maskvą skaldant šeimas ir perkeliant vaikus iš Maskvos kontroliuojamų Ukrainos dalių į Rusiją, kad pakeistų jų mąstyseną, o ši teigia tai daranti tik dėl jų saugumo.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) pernai išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaiko teisių klausimais Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.
„Kataras glaudžiai bendradarbiauja su savo kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos, daro pažangą įgyvendinant susijungimo [su šeimomis] iniciatyvą, taip pat ieško būdų, kaip stiprinti pasitikėjimą kitose srityse“, – pareiškime teigė Kataro tarptautinio bendradarbiavimo ministrė Lolwah al Khater.
„Mes ir toliau tarpininkausime abiem pusėms, kol to bus prašoma, tikėdamiesi, kad galiausiai dėl to bus sušvelnintas konfliktas“, – pridūrė ji.
Vaikus lydės Kataro diplomatai.
Tarp jų yra 16-metis, kurio šeimos nariai žuvo evakuojantis iš Luhansko srities Ukrainoje. Jo globa atiteko tetai.
Penkerių metų berniukas, gyvenęs su seneliais Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, vėl susitiks su motina.
Keturiolikmetis, kurio motiną, ginkluotųjų pajėgų narę, 2022 metais Rusija kelis mėnesius laikė karo belaisve, taip pat galės ją vėl pamatyti.
Vengrija: sankcijos Rusijai – nesėkminga strategija
19:16
Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Europos Sąjungos sankcijos Maskvai yra tik „nesėkminga strategija“.
Peteris Szijjarto konferencijoje Briuselyje sakė, kad papildomos sankcijos „pratęsė“ strategiją, kuri, pasak jo, neturi jokios prasmės ir tik kenkia ES šalių ekonomikai.
Nepaisant jo nuomonės, Vengrija nevetuos jokių sankcijų, pridūrė jis.
Vengrija yra viena iš labiausiai Vladimiro Putino režimą Rusijoje remiančių Europos valstybių, nuosekliai prieštaraujanti sankcijoms ir žlugdanti Europos Sąjungą bei NATO, lėtindama pagalbos Ukrainai teikimą ir Kyjivo bei kitų kaimynių stojimą į aljansą.
Tai įvyko po to, kai po Aleksejaus Navalno žūties Vokietija paragino Maskvai taikyti naują sankcijų bangą, o daugelis pareigūnų dėl to kaltina Vladimirą Putiną.
Švedija dėl A.Navalno mirties išsikvietė Rusijos ambasadorių, ragina imtis sankcijų
19:01
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas pirmadienį pranešė iškvietęs Rusijos ambasadorių dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties viename Arkties kalėjime praėjusią savaitę.
T.Billstromas taip pat paragino Europos Sąjungą apsvarstyti naują sankcijų režimą, nukreiptą prieš Rusijos vidaus represijas.
D.Tuskas smerkia Vengrijos delsimą dėl ratifikuoti Švedijos stojimą į NATO
18:34
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį sukritikavo Vengrijos delsimą ratifikuoti Švedijos stojimą į NATO.
Ratifikavimo procedūra Vengrijoje yra paskutinė kliūtis Šiaurės šalies narystei, kurios Stokholmas pradėjo siekti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
„Nepriimtina, ne tik mano požiūriu, kad viena šalis gali blokuoti kitą, ypač atsižvelgiant į karą su Rusija Ukrainoje“, – žurnalistams sakė D.Tuskas, Varšuvoje priėmęs Švedijos kolegą Ulfą Kristerssoną.
Nors Budapeštas iš esmės remia Stokholmą, vengrai vilkina procesą, prašydami Švedijos liautis daryti tai, ką vadina Vengrijos vyriausybės, kurią kritikai kaltina autoritarizmu, juodinimu.
Tačiau šeštadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jis ir Švedijos premjeras „ėmėsi svarbių veiksmų pasitikėjimui atkurti“.
Jis taip pat sakė, kad „ginčas su Švedija eina į pabaigą“ ir kad Vengrija juda Stokholmo paraiškos ratifikavimo link.
Paklaustas apie šias pastabas, U.Kristerssonas pirmadienį teigė, kad atsakyti į šį klausimą geriau galėtų pats V.Orbanas.
„Nežinau, ką konkrečiai jis turėjo omenyje (...) Tiesiog manau, kad yra didelis noras užbaigti šį stojimo į NATO procesą“, – pridūrė švedų premjeras.
Nors V.Orbanas kvietė Švedijos kolegą derėtis dėl stojimo į NATO, Skandinavijos šalies valdžios institucijos ne kartą atsisakė vesti tokias derybas, nematydamos joms pagrindo.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Stokholmas 2022-ųjų gegužę, tuo pačiu metu kaip ir Helsinkis, paskelbė apie paraišką prisijungti prie NATO. Suomija praėjusį balandį tapo 31-ąja organizacijos nare.
J.Bidenas teigia po A.Navalno mirties svarstantis įvesti daugiau sankcijų Rusijai
18:33
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį žurnalistams sakė, kad po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties svarsto papildomas sankcijas Maskvai.
„Mes jau taikome sankcijas, tačiau svarstome papildomas sankcijas, taip“, – žurnalistams Vašingtone sakė J.Bidenas, kuris jau apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo bendrus dėl A.Navalno mirties kalėjime penktadienį.
D.Trumpas: A.Navalno mirtis rodo, kad JAV yra „žlunganti valstybė“
18:13
Donaldas Trumpas išsakė savo nuomonę dėl Aleksejaus Navalno mirties.
Buvęs JAV prezidentas savo socialinės žiniasklaidos svetainėje „Truth Social“ paskelbtoje žinutėje teigė, kad V.Putino kritiko mirtis „privertė mane vis labiau suvokti, kas vyksta mūsų šalyje“.
„Tai lėtas, nuolatinis progresas, kai kreivi, radikalūs kairieji politikai, prokurorai ir teisėjai veda mus į pražūtį“, – sakė jis.
„Atviros sienos, suklastoti rinkimai ir šiurkščiai neteisingi teismų sprendimai naikina Ameriką. Esame nykstanti, žlunganti tauta.“
D.Trumpas šių komentarų neišplėtė, tačiau ankstesniuose interviu ne kartą yra pareiškęs, kad jam pirmininkaujant Rusija ir Vladimiras Putinas nebūtų tokie drąsūs.
R.Kozlovskis: masinis Rusijos piliečių išsiuntimas iš Latvijos yra mažai tikėtinas
17:48
Masinis Rusijos piliečių išsiuntimas iš Latvijos yra mažai tikėtinas, per interviu vietos televizijai TV3 pirmadienį sakė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis.
Jis paaiškino, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl reikalavimo Rusijos piliečiams įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, reiškia, kad Latvijoje pradėti veiksmai gali būti tęsiami.
Ministras teigė, kad iki 2023 metų lapkričio pabaigos iš Latvijos galėjo išvykti apie 1 tūkst. žmonių, o apie 200 žmonių pateikė prašymus peržiūrėti jų išvykimo sąlygas.
Iki šiol nebuvo nė vieno priverstinio išsiuntimo, o masinis išsiuntimas, anot ministro, mažai tikėtinas, atsižvelgiant į tai, kad atskiri priverstinio išvykimo atvejai atsidurs skirtinguose etapuose – arba asmuo susitaikys ir išvyks, arba bandys apskųsti sprendimą.
Kaip pranešta, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas Rusijos piliečiams įrodyti, kad moka latvių kalbą, norint gauti leidimą gyventi šalyje, neprieštarauja Konstitucijai.
Imigracijos įstatyme numatyta, kad Rusijos piliečiams išduotų leidimų nuolat gyventi galiojimas baigiasi 2023 metų rugsėjį. Norėdami toliau gyventi Latvijoje, jie turėjo kreiptis dėl ES nuolatinio gyventojo statuso, tačiau, norėdami jį gauti, turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad bent minimaliu lygiu moka valstybinę kalbą ir turi pakankamai finansinių išteklių.
Prieš pat įsigaliojant šioms nuostatoms, Saeima nusprendė iš dalies pakeisti Imigracijos įstatymą, suteikdama Latvijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams dar dvejus metus išlaikyti latvių kalbos testą, kad jie galėtų toliau teisėtai gyventi Latvijoje.
Be to, nuo rugsėjo Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai turėjo gauti bent laikiną leidimą gyventi šalyje. Institucijų teigimu, tiems Rusijos piliečiams, kurie nieko nepadarė, kad įteisintų savo statusą Latvijoje, bus panaikinti leidimai gyventi šalyje ir jiems bus išsiųsti laiškai su prašymu išvykti iš šalies.
Imigracijos įstatymo pakeitimuose numatyta, kad Rusijos piliečiai, dėl pateisinamų priežasčių neišlaikę latvių kalbos testo, gali prašyti leidimo gyventi šalyje ne ilgiau kaip dvejus metus, per kuriuos jie turi išlaikyti testą.
ES: Vladimiras Putinas bus patrauktas atsakomybėn už A.Navalno mirtį
17:37
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pirmadienį susitikęs su rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našle, pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus patrauktas atsakomybėn už jo mirtį.
A.Navalno mirtis Arkties kalėjime praėjusią savaitę sukrėtė į užsienį pasitraukusią Rusijos opoziciją, kuri kartu su Vakarais pirštu bedė į Kremlių.
„Išreiškėme gilią ES užuojautą Julijai Navalnajai. Vladimiras Putinas ir jo režimas bus patraukti atsakomybėn už Aleksejaus Navalno mirtį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J.Borrellis.
„Kaip sakė Julija, Putinas nėra Rusija. Rusija nėra Putinas. Mes ir toliau remsime Rusijos pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą“, – pabrėžė jis.
J.Navalnaja kreipėsi į 27 ES valstybių užsienio reikalų ministrus Briuselyje po to, kai pažadėjo tęsti savo vyro kovą su Rusiją geležiniu kumščiu sugriebusiu V. Putinu.
Europos diplomatai sakė, kad ji pakartojo savo pasiryžimą tęsti velionio sutuoktinio darbus ir paragino bloką imtis daugiau veiksmų, nukreiptų prieš V.Putino aplinką. Tokie jos žodžiai sulaukė audringų ovacijų.
Pasak jų, ji taip pat perspėjo nesudaryti jokių sandorių su Rusijos vadovu ir nesitikėti, kad jis pasikeis.
Susitikime dalyvavę ES ministrai svarstė savo ribotas galimybes, kaip Kremlių patraukti atsakomybėn už opozicionieriaus mirtį.
Briuselis žmogaus teisių sankcijų juodąjį sąrašą pavadons A.Navalno vardu
ES jau įvedė precedento neturinčias sankcijas Maskvai, taip pat ir pačiam V.Putinui, dėl invazijos į Ukrainą, o pareigūnai pripažįsta, kad po A.Navalno mirties bus sunku imtis daugiau didelių baudžiamųjų priemonių.
Tačiau J.Borrellis sakė, kad tikisi, jog ES valstybės narės pasiūlys naujų sankcijų tiems, kurie tiesiogiai atsakingi už elgesį su A.Navalnu, įskaitant Rusijos kalėjimų sistemos veikėjus.
Jis sakė, kad Briuselis simboliškai pervadins savo pasaulinį žmogaus teisių sankcijų juodąjį sąrašą A.Navalno vardu.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad ministrai „inicijuos tolesnes sankcijų priemones“ dėl A. Navalno mirties.
„Brutalus Rusijos agresijos karas [...] yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš pačią laisvę“, – sakė ji.
Kiti ministrai teigė, kad didžiausio V. Putino vidaus priešo mirtis turėtų sustiprinti paramą Kyjivui, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos stengiasi sulaikyti Rusiją.
„Putinas yra žudikas. Putinas nužudė vieną žmogų, kuris kovojo už laisvę, už demokratiją, ir būtent todėl mes turime nesustoti“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
„Aiškiausias atsakas būtų, jei pagaliau atliktume savo darbą. Turime paremti Ukrainą“, – pabrėžė estų diplomatijos vadovas.
Tam pritarė ir Belgijos ministrė Hadja Lahbib, kuri perspėjo, kad A.Navalno mirtis parodė, kokią grėsmę kelia Kremlius, tęsiantis puolimą Ukrainoje.
„Turime suvokti, kas šiandien pastatyta ant kortos“, – sakė ji.
„Jei Rusijai pavyks išsiplėsti, tai bus diktatūra, kuri plėsis ir šiek tiek priartės prie Europos Sąjungos“, – nurodė belgų ministrė.
Nufilmuota, kaip konvojus galimai gabena A.Navalno kūną
17:21
Nepriklausomas portalas „Mediazona“ paskelbė vaizdus iš gatvės kamerų, kuriuose matyti, kaip naktį po Aleksejaus Navalno mirties iš kalėjimo į artimiausią Salechardo miestą važiuoja kolona (kalėjimo tarnybos sunkvežimis, policijos automobiliai ir nenustatytas sedanas).
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV pareigūnai: J.Bidenas svarsto galimybę Ukrainai suteikti ilgojo nuotolio ATACMS
16:42
Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija po ilgų mėnesių Ukrainos pareigūnų prašymų imasi veiksmų, kad aprūpintų Kyjivą naujomis galingomis ilgojo nuotolio balistinėmis raketomis, teigia du JAV pareigūnai.
Apie tai pirmadienį skelbia televizija „NBC News“.
Praėjusių metų pabaigoje JAV pradėjo tiekti Ukrainai sistemas ATACMS, tačiau kol kas siuntė tik senesnes vidutinio nuotolio raketas. Dabar JAV linksta siųsti ilgesnio nuotolio raketų versiją, o tai leistų Ukrainai smogti giliau į Rusijos kontroliuojamą Krymo pusiasalį, sakė pareigūnai.
Tačiau JAV finansavimas ginklų siuntoms į Ukrainą tebėra neaiškus dėl buvusio prezidento Donaldo Trumpo ir jo sąjungininkų respublikonų Kongrese pasipriešinimo.
Praėjusią savaitę Senatas pritarė 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) vertės užsienio pagalbos paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui. Tačiau neaišku, ar ir kada dėl šio paketo balsuos respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai ir kokia būtų balsavimo baigtis.
Gynybos pareigūnai „NBC News“ sakė, kad JAV turi ribotas ATACMS atsargas ir vargu ar siųs jas į Ukrainą, jei nebus skirta pinigų Jungtinių Valstijų atsargoms papildyti.
Jei Kongresas patvirtins tolimesnį finansavimą Ukrainai, JAV galėtų įtraukti tolimojo nuotolio ATACMS į vieną iš pirmųjų karinės pagalbos paketų, apmokamų iš šių lėšų, teigia abu kalbinti amerikiečių pareigūnai.
Pareigūnai neatmetė galimybės paprašyti sąjungininkių taip pat aprūpinti Ukrainą šiomis raketomis ir papildyti jų pačių ATACMS atsargas.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sakė, kad neseniai Ukrainos prarasta Avdijivka, kuri buvo intensyviai puolama nuo 2023 metų spalio ir kurią Rusijos pajėgos galiausiai užėmė vasario 17 dieną, rodo, kad reikia daugiau tolimojo nuotolio ginklų.
Lietuva iškvietė Rusijos diplomatą: pareikštas griežtas protestas dėl A.Navalno mirties
16:40
Užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Lietuvoje ir pareiškė protestą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties.
„Rusijos diplomatui išreikštas griežtas protestas dėl Rusijos opozicijos politiko A. Navalno žūties šių metų vasario 16 dieną jo įkalinimo vietoje Sibire aplinkybių. Pabrėžta, jog visa atsakomybė už A. Navalno žūtį tenka V. Putinui ir jo vadovaujamam Kremliaus režimui“, – sakoma URM pirmadienį BNS atsiųstame pranešime.
Pasak URM, Rusijos ambasados atstovui taip pat perduotas reikalavimas sudaryti sąlygas išsamiam, nepriklausomam tarptautiniam A. Navalno žūties aplinkybių tyrimui bei pareikalauta, kad kūnas būtų nedelsiant perduotas jo šeimos nariams.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat pareikalavo, kad visi pastarosiomis dienomis Rusijoje sulaikyti asmenys, ketinę viešai pareikšti pagarbą A. Navalnui, būtų nedelsiant paleisti.
Taip pat URM pareikalavo paleisti Jurijų Dmitrijevą, Vladimirą Karą-Murzą, Ilją Jašiną, Aleksejų Gorinovą, Liliją Čanyševą, Kseniją Fadejevą, Aleksandrą Skočilenko ir Ivaną Safronovą ir visus kitus politinius kalinius.
Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui dar pareikštas griežtas protestas dėl Rusijos sprendimo organizuoti prezidento rinkimus Rusijos laikinai okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose kovo 15–17 dienomis.
Pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis ir aršiausias prezidento Vladimiro Putino priešas A. Navalnas penktadienį mirė kalėjime.
Rusijos federaline įkalinimo įstaigų tarnyba paskelbė, kad A. Navalnas, kuris turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, po pasivaikščiojimo pasijuto blogai ir prarado sąmonę.
Tarptautinė bendruomenė dėl A. Navalno mirties kaltina Maskvą.
V.Rupšys: neturėdama tankų, Lietuva karo metu gautų tik „antraeiles užduotis“
16:37
Neturėdama savo tankų, Lietuva karo metu gautų „antraeiles užduotis“, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Mes turime turėti pajėgumą, kad galėtume vykdyti operacijas, kokias matėte, – Pabradėje surengtose JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybose žurnalistams sakė generolas. – Taip, mes galime neturėti tokio pajėgumo, kai kurios mūsų kaimynės gali neturėti, nes biudžetai mažesni, bet tada, reiškia, antraeilę užduotį gauni.“
„Dabar klausiu pats savęs ir kaip pilietis Lietuvos, ar tikrai savo gynyboje norime vykdyti antraeilę užduotį, o už mus kažkas eis ir kovos fronte arba pirmose pozicijose, o mes gale saugosime tiltus?“ – pridūrė jis.
Taip kariuomenės vadas kalbėjo daliai politikų ir karo stebėtojų suabejojus Lietuvos sprendimu įsigyti tankų. Anot jų, reaguodama į Ukrainos karo pamokas, šalis turėjo šias lėšas investuoti į oro gynybos pajėgumus.
Krašto apsaugos sistemos atstovai sako, kad ginkluotųjų pajėgų pagrindą sudaro būtent manevrinė karinė technika.
„Mano galva, Lietuva pajėgi turėti (tankų – BNS) batalioną, kuris įgalins „Geležinio Vilko“ brigadą veikti pilnoje apimtyje ne tik statiškai vykdyti stacionarią gynybą, bet vykdyti ir kontrataką, ataką“, – kalbėjo V. Rupšys.
Anot kariuomenės vado, Lietuva į karinės ginkluotės – apimančios tiek tankus, tiek dronus – įsigijimą žiūri kompleksiškai.
„Kartais kalbame, kas pirmiau, tas ar tas. Viską kartu, kompleksais žiūrime“, – sakė generolas.
Pasak jo, jei Lietuva dar šiemet sutars su gamintojais dėl tankų įsigijimo, jie Lietuvą pasieks 2027 metais.
„O iki 2027 metų turime ruoštis ir treniruotis“, – sakė vadas.
Generolo teigimu, Lietuva turi „nulinę ekspertizę“, panaudojant tankus kariniuose veiksmuose.
„Neturime tankų nei karininkų, nei puskarininkių, nieko. Bet jau turime patirties dirbant su eFP (NATO tarptautiniu batalionu – BNS), su amerikiečiais. Dabar reikia gauti oficialų išsilavinimą, siųsti karininkus, puskarininkius į mokymo įstaigas, kad jie būtų apmokyti ir galėtų paėmus įrangą, konkrečiai, tankus iš karto galėtų naudoti“, – sakė V. Rupšys.
Tankus Lietuva perka vystydama kariuomenės diviziją.
ES: V.Putinas ir jo režimas bus patraukti atsakomybėn už A.Navalno mirtį
16:32
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pirmadienį susitikęs su rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našle, pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus patrauktas atsakomybėn už jo mirtį.
„Išreiškėme gilią ES užuojautą Julijai Navalnajai. Vladimiras Putinas ir jo režimas bus patraukti atsakomybėn už Aleksejaus Navalno mirtį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J. Borrellis.
Lenkijos pareigūnas: A.Navalno mirtis gali paskatinti didesnę pagalbą Ukrainai
16:29
Vienas Lenkijos pareigūnas pareiškė manantis, kad praėjusią savaitę mirus Rusijos opozicionieriui Aleksejui Navalnui, Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, gali būti suteikta daugiau pagalbos.
Sekmadienį pasibaigusioje trijų dienų Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Kowalis pirmadienį Lenkijos radijui sakė, kad žinia apie A. Navalno mirtį sukrėtė renginio dalyvius.
P. Kowalis pridūrė, kad kiek vėliau pasigirdo raginimų sugriežtinti sankcijas Maskvai.
Jo teigimu, reikėtų padaryti daugiau nei „tik įšaldyti Vakaruose esančius Rusijos pinigus ar konfiskuoti oligarchų turtą“.
Pasak P. Kowalio, šiais metais Ukrainai turėtų būti teikiama tokia parama, kad ji išstovėtų fronto linijoje ir būtų aprūpinta ginklais, reikalingais kariniams ir strateginiams objektams Rusijoje pulti.
P. Kowalis pridūrė, kad A. Navalno mirtis gali tapti paramos Ukrainai lūžio tašku.
47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
„Pilotas dreifavo veidu žemyn“: kaip ukrainiečiai numušė du Rusijos lėktuvus
16:14
Vienas iš pirmadienį ryte numuštų Rusijos lėktuvų nukrito į Azovo jūrą. Antrojo lėktuvo įgulos rusai ieško.
Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Karinių oro pajėgų vado Mykolos Oleščuko ir Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos „Telegram“ kanalų informacija.
„Rusijos gelbėtojai pranešė, kad „Su-35“ pilotas dreifuoja „veidu į vandenį“ Azovo jūroje. O „Cospas-Sarsat“ sistema vėl nurodo, kur ieškoti Su-34 įgulos. Dirbkime toliau!“ – sakė M.Oleščukas.
Be to, Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka parodė vaizdo įrašą iš įvykio vietos.
„Iš avarijos vietos. Lėktuvas jūroje. Rusai bando kažką gauti. Rybatskoje užblokuotas įvažiavimas prie karinės komendantūros. Visi kažkodėl laksto, laksto“, – rašė jis.
O.Syrskio reakcija
Kiek vėliau Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis patikslino, kad lėktuvai bandė smogti valdomomis bombomis Ukrainos pajėgų pozicijoms.
„Šį rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos sunaikino du Rusijos lėktuvus, kurie atliko smūgius valdomomis bombomis į mūsų pajėgų pozicijas. Vieną naikintuvą-bombonešį Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35S“, – pažymėjo jis.
Savaitgalį numušti lėktuvai
Šeštadienį Ukrainos gynėjai numušė iš karto tris Rusijos orlaivius – du naikintuvus-bombonešius Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas sakė, kad gera žinia atėjo iš rytinės fronto krypties. Jis padėkojo gynėjams už jų darbą.
Iš viso 2024 m. vasario 19 d. duomenimis, Rusijos aviacijos nuostoliai yra 336 lėktuvai ir 325 sraigtasparniai.
Ukrainos kariuomenė: rusai smarkiai apšaudo teritorijas šalies pietuose
15:44
Ukrainos kariuomenės atstovas pirmadienį, po to, kai Maskvos pajėgos praėjusią savaitę pasiekė didžiausią teritorinį laimėjimą per devynis mėnesius, pareiškė, kad ukrainiečių kariai pietinėje Zaporižios srityje susiduria su smarkiu rusų apšaudymu.
Ukrainos kariuomenės atstovas Dmytro Lychovas pirmadienį sakė, kad Rusija dabar vykdo daugybę atakų netoli Robotynės kaimo – vienos iš nedaugelio vietų, kur Ukrainai per praėjusių metų kontrpuolimą pavyko atgauti žemes.
„Padėtis čia dinamiška, priešas smarkiai apšaudo“, – pirmadienį per valstybinę televiziją kalbėjo jis, pridurdamas, kad šeštadienį rusai atakavo šarvuočiais, kurie buvo atremti, o dabar bando prasiveržti su mažomis puolamosiomis grupėmis, kurių užnugaryje stovi šarvuočiai.
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms artimas „Telegram“ kanalas „DeepState“ sekmadienio vakarą pranešė, kad Rusijai pavyko pralaužti ukrainiečių gynybą ties Verbove, esančia už kelių kilometrų į rytus nuo Robotynės.
Kitas kanalas, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms artimas „Rybar“, teigė, kad rusai įsitvirtino pietiniame Robotynės pakraštyje.
Naujienų agentūra AFP negali patikrinti šių pranešimų.
Kaip ir daugybė gyvenviečių visoje Rytų Ukrainoje, Robotynė po ilgai trukusio artilerijos apšaudymo buvo visiškai sulyginta su žeme.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos gynybines pajėgas vargina amunicijos ir personalo trūkumas.
D.Lychovas sakė, kad Ukrainos kariams pasitraukus iš Avdijivkos, rusai persigrupuoja ir, anot jo, tikriausiai perkels dalinius į kitus sektorius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Avdijivkos užėmimą likus kelioms dienoms iki vasario 24-osios, kai sukanka dveji metai nuo Rusijos invazijos pradžios, pavadino svarbia savo karių pergale.
Analizė: atsitraukimas iš Avdijivkos rodo, kad Ukrainai stinga ginkluotės kovai su Rusija
15:23
Ukrainos pozicijoms 1 tūkst. km fronto linijoje, kurią intensyviai atakuoja Rusija, kyla grėsmė dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų, rodo naujienų agentūros „Associated Press“ (AP) atlikta analizė.
Šeštadienį Ukraina atitraukė karius iš apgulto Avdijivkos miesto Donecko srityje, po kasdienių Rusijos puolimų iš trijų krypčių pastaruosius keturis mėnesius.
Avdijivka buvo Ukrainos pozicijų atramos taškas šalies gilumoje, atokiau nuo Rusijos. Nuo 2014 metų, kai Rusija pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą, ši įtvirtinta gyvenvietė su tranšėjų ir tunelių labirintu tarnavo siekiant apsaugoti svarbius – mažiau sustiprintus – logistikos centrus toliau į vakarus.
Avdijivkos užėmimas rusams reiškia svarbiausią Maskvos pergalę mūšio lauke nuo praėjusių metų Ukrainos kontrpuolimo ir patvirtina, kad Kremliaus pajėgos dabar diktuoja kovos tempą, o tai kelia nerimą ukrainiečių kariams, kuriems nuo tada pavyko pasiekti tik nedidelius taktinius laimėjimus.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis aplankė karius, ginančius Kupjanską
15:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį aplankė karius šiaurės rytiniame Kupjansko sektoriuje, pranešė jo biuras.
Kupjanskas, svarbus logistikos mazgas, kurį 2022 metais laikinai buvo užėmę rusai, šiuo metu vėl patiria Rusijos kariuomenės spaudimą.
Pasak prezidento biuro, V.Zelenskis išklausė brigados vado pulkininko leitenanto Oleksijaus Trubnikovo pranešimą. Jiedu aptarė šaudmenų ir kitų kariams skirtų reikmenų tiekimą, Rusijos naudojamus dronus ir kovos su jais būdus.
Vizito metu prezidentas taip pat apdovanojo tarnyboje pasižymėjusius karius.
„Džiaugiuosi, kad šiandien galiu būti čia ir pasimatyti su jumis, pasveikinti jus, padėkoti visų ukrainiečių, visos Ukrainos vardu už tai, kad kasdien atliekate tokį didelį darbą, kad ginate valstybę, mūsų šeimas, nepriklausomybę ir suverenitetą“, – sakė V.Zelenskis.
„Aš jumis pasitikiu. Linkiu jums geros sveikatos. Rūpinkitės savimi ir savo kolegomis. Tai labai svarbu. Linkiu jums visiems pergalės“, - pridūrė jis.
„U2“ lyderis Las Vegase prabilo apie A.Navalną: liepė skanduoti jo vardą, nes „Putinas to neištars“
14:51
Šeštadienio vakarą „U2“ dainininkas Bono per koncertą Las Vegase esančioje „The Sphere“ arenoje pagerbė neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atminimą. Grupės lyderis privertė minią skanduoti A.Navalno vardą, taip pagerbdamas disidento kovą su Rusijos valdžia.
Ilgoje įžangoje prieš dainą „Don't Dream It's Over“ vokalistas Bono kalbėjo apie kovą už laisvę ir jos gynimo svarbą.
„Kitą savaitę bus dveji metai, kai Putinas įsiveržė į Ukrainą ir bandė sunaikinti sunkiai iškovotas Ukrainos žmonių laisves“, – sakė Bono.
„Paskui tai bus Lenkija, paskui – Lietuva, Rytų Vokietija. Kas žino, kur šis žmogus nueis ar nenueis. Šiems žmonėms laisvė nėra tik žodis dainoje. Šiems žmonėms laisvė yra svarbiausias žodis pasaulyje – toks svarbus, kad ukrainiečiai dėl jo kovoja ir miršta. Ir ji tokia svarbi, kad Aleksejus Navalnas nusprendė jos atsisakyti."
„Akivaizdu, kad Putinas niekada, niekada nepasakys jo vardo. Todėl pagalvojau, kad šį vakarą žmonės, kurie tiki laisve, turi ištarti jo vardą. Ne tik prisiminti, bet ir pasakyti“, – sakė Bono miniai, kuri skandavo „Aleksejus Navalnas“ per pirmuosius dainos akordus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Berlynas iškvietė Rusijos ambasadorių dėl A.Navalno mirties
13:36
Vokietija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties viename Arkties kalėjime praėjusią savaitę, pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.
„Politiškai motyvuoti procesai prieš Aleksejų Navalną ir daugelį kitų Rusijos vyriausybės kritikų bei nežmoniškos kalėjimo sąlygos rodo, kaip žiauriai Rusijos teismai susidoroja su kitaminčiais ir kokiomis priemonėmis prezidentas (Vladimiras) Putinas slopina žodžio laisvę Rusijoje“, – sakė atstovė.
47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
A.Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis, kurį palaikė daugybė žmonių dėl jo vykdomos kampanijos prieš prezidento V.Putino ir jo aplinkos korupciją.
A.Navalno našlė: V.Putinas nužudė mano vyrą
13:28
Aleksejaus Navalno našlė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nužudė jos vyrą.
Šis jos pareiškimas paskelbtas praėjus trims dienoms po jo mirties Arkties kalėjime.
Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše Julija Navalnaja, vos laikydama ašaras, sakė: „Prieš tris dienas Vladimiras Putinas nužudė mano vyrą Aleksejų Navalną.“
„Mes žinome, dėl ko būtent Putinas prieš tris dienas nužudė Aleksejų. Netrukus apie tai papasakosime“, – kalbėjo ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos pirmadienį numušė du rusų lėktuvus
12:48
Pirmadienį ryte Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos rytų kryptimi numušė du Rusijos orlaivius: naikintuvą-bombonešį Su-34 ir naikintuvą Su-35S. Apie tai pranešė karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas.
„2024 m. vasario 19 d. rytą. Rytų kryptimi. Dar minus du okupanto lėktuvai! Tai mūsų žemė ir mūsų dangus! Ačiū visiems už kovinį darbą! Tegul tęsiasi!“ – rašė jis.
Taip pat šią informaciją patvirtino Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Šį rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos sunaikino du Rusijos orlaivius, kurie mėtė valdomas aviacines bombas į mūsų karių pozicijas. Vieną naikintuvą bombonešį Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35S. Dėkojame už jūsų darbą!“ – pažymėjo jis.
Savaitgalį numušti lėktuvai
Šeštadienį Ukrainos gynėjai numušė iš karto tris Rusijos orlaivius – du naikintuvus-bombonešius Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas sakė, kad gera žinia atėjo iš rytinės fronto krypties. Jis padėkojo gynėjams už jų darbą.
Iš viso 2024 m. vasario 19 d. duomenimis, Rusijos aviacijos nuostoliai yra 336 lėktuvai ir 325 sraigtasparniai.
Kremlius: tyrimas dėl A.Navalno mirties vykdomas
12:39
Rusijos prezidento atstovas pirmadienį pareiškė, kad vyksta tyrimas dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties, ir sukritikavo, anot jo, „vulgarius pareiškimus“ dėl Kremliaus atsakomybės už jo mirtį.
Rusijos institucijos iki šiol atsisako perduoti opozicionieriaus palaikus jo artimiesiems, o tai sukėlė jo pasekėjų pyktį, kurie apkaltino Kremlių esant „žudikais, bandančiais paslėpti pėdsakus“.
„Jis vyksta, atliekami visi būtini veiksmai“, – paklaustas apie tyrimą žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „visiškai nepriimtinais“ laiko virtinę „įžūliai vulgarių pareiškimų“ apie A. Navalno mirtį.
„Šiuo metu tyrimo rezultatai nepaskelbti, jie nežinomi“, – tvirtino jis pirmadienį.
47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta apie vyro mirtį, žmona Julija Navalnaja, kuri jo nebuvo mačiusi dvejus metus, pareiškė, kad už įvykį asmeniškai atsako V.Putinas.
Vakarų lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, pareiškė, kad V.Putinas yra atsakingas už A.Navalno mirtį.
„Tokiomis sąlygomis, kai nėra jokios informacijos, visiškai nepriimtina daryti tokius įžūliai vulgarius pareiškimus“, – pirmadienį sakė D. Peskovas, nepatikslindamas, kokius pareiškimus jis turi galvoje.
Rusijos opozicionieriaus artimiesiems jau trečią dieną neleidžiama pamatyti jo palaikų, pirmadienį pranešė jo komanda, sakydama, kad jo motina nebuvo įleista į morgą, kuriame jie gali būti laikomi.
A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš teigė, kad Rusijos tyrėjai pranešė motinai ir A. Navalno advokatams, kad tyrimas dėl jo mirties „buvo pratęstas“.
„Nežinoma, kiek laiko jis tęsis. Mirties priežastis vis dar „nenustatyta“. Jie meluoja, vilkina laiką ir net neslepia“, – socialiniuose tinkluose rašė K.Jarmyš.
D.Peskovas pirmadienį teigė negalįs pasakyti, kada A. Navalno palaikai galėtų būti perduoti jo šeimai, nes tai nesąs Kremliaus reikalas.
A.Navalno komanda iš karto sureagavo į šias pastabas ir „Telegram“ žinutėje pakartojo kaltinimą, kad Kremlius bando „nuslėpti savo nusikaltimą“.
„Šiems niekšams nėra nieko švento“, – pridūrė jie.
A.Navalnas mirė praėjus trejiems metams po to, kai buvo įkalintas Rusijoje. Pernai jis buvo perkeltas į tolimojoje Rusijos šiaurėje esantį atšiauriomis sąlygomis pagarsėjusį kalėjimą.
Ištisus mėnesius iki mirties opozicionieriaus sveikata prastėjo.
Europos saugumo elitas ruošiasi D.Trumpui ir ieško atsarginių planų
12:22
Tuo metu, kai senatorius iš Ohajo užėmė pagrindinę Miuncheno saugumo konferencijos sceną, kai kurie pagrindiniai dalyviai jau buvo pakeliui namo, o viešbučio „Bayerischer Hof“ salė atrodė pusiau tuščia.
Dvi dienas JAV ir Europos pareigūnai dalijosi perspėjimais apie Rusijos keliamą grėsmę ir pabrėžė tvirtą transatlantinį solidarumą, nors respublikonų įstatymų leidėjai sulaikė maždaug 60 mlrd. JAV dolerių paramą Ukrainai.
Dabar, likus kelioms valandoms, vienintelis „emisaras“ iš D.Trumpo šalies, respublikonas senatorius J D.Vance'as, užsiminė, kad kita JAV administracija galėtų bendradarbiauti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasitraukti iš Europos.
Auditorija atrodė apstulbusi – ir susirūpinusi, skelbia JAV dienraštis „The Washington Post“.
Pagalbos Ukrainai teikimas įstrigo, o JAV artėja rinkimai, todėl Europos lyderiai, pareigūnai ir diplomatai vis labiau supranta, kad reikia įtraukti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą ir jo sąjungininkus į saugumo klausimus, tačiau jiems sunkiai sekasi tai padaryti.
Jau kelis mėnesius didžioji Europos dalis su baime stebi JAV politiką, matydama prezidento Joe Bideno silpnumą rinkimuose ir baimindamasi, kad teks į tuos metus, kai D.Trumpas kėlė grėsmę transatlantiniams santykiams.
Vykstant didžiausiam nuo Antrojo pasaulinio karo laikų sausumos karui Europoje, D.Trumpo flirtas su Rusija ir neatsakingos kalbos apie NATO dabar atrodo ne tiek perspėjimas, kiek atviras kvietimas įsiveržti. Europa sunerimusi ir pasipiktinusi, bet nežino, ką daryti toliau, rašo „The Washington Post“.
Miunchene D.Trumpo ir trumpizmo šmėkla kaip niekad anksčiau tvyrojo virš diskusijų apie karą Ukrainoje ir Europos Sąjungos politiką ir dominavo užkulisiniuose pokalbiuose. Amerikiečiai stengėsi nuraminti, tačiau mažai, kas tuo patikėjo. Slogios nuotaikos dar labiau apniko po žinios apie Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtį Sibiro kalėjime. Renginyje dalyvavo jo žmona Julija, taip pat daug jo draugų.
Europos pareigūnai Miunchene teigė, kad kaip niekada daug dėmesio skiria JAV apklausų duomenims. Daugelis jų sakė, kad tai, ką jie mato JAV prezidento rinkimuose, nesuteikia jiems daug vilčių. Vienas asmuo susirūpinęs klausė, ar J.Bideno sveikata gali išlikti stabili iki lapkričio mėn. Kitas klausė apie demokratų suvažiavimo galimybę. Dauguma nerimavo dėl JAV pagalbos Ukrainai likimo.
Demokratai, norintys paremti Ukrainą, paprašė kolegų iš Europos pasikalbėti su respublikonais. „Raginčiau jus daryti didžiulį spaudimą kiekvienam čia esančiam Atstovų Rūmų respublikonui, kad jis leistų mums balsuoti dėl pagalbos Ukrainai ir aiškiai pasakytų, koks tai svarbus klausimas“, – sakė Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete dirbantis demokratas Adamas Smithas.
Privačiuose pokalbiuose Europos pareigūnai ir diplomatai dažnai išsako mintį pažadėti amerikiečiams griežtesnius veiksmus Kinijos atžvilgiu mainais už paramą Ukrainai ir NATO, tačiau tik nedaugelis ryžtasi imtis konkrečių veiksmų.
Tikriausiai jiems reikės padaryti daugiau, kad įtikintų J.D.Vance'ą ir jo kolegas, pastebi „The Washington Post“.
Valdžios institucijoms leista mėnesį slėpti A.Navalno kūną nuo artimųjų
12:01 Atnaujinta 12:37
Penktadienio popietę pradėtas Tyrimų komiteto procedūrinis patikrinimas leidžia Rusijos valdžios institucijoms 30 dienų teisėtai neišduoti Aleksejaus Navalno kūno jo giminaičiams, agentūrai sakė teisininkė Eva Levenberg. Ji išsakė prielaidą, kad Tyrimų komitetas šį patikrinimą pradėjo specialiai.
Paprastai mirus kaliniui, artimiesiems apie tai pranešama per 24 valandas, o kūnas perkeliamas į morgą, iš kur artimieji gali jį pasiimti, sakė E.Levenberg. Kai artimieji pasiima kūną, jiems išduodami mirties dokumentai.
Tačiau Aleksejaus Navalno atveju Tyrimų komiteto pradėtas tyrimas leidžia šį laikotarpį atidėti, nepriklausomam portalui „Agenstvo“ sakė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Borrellis: ES turi pasiųsti paramos žinutę Rusijos opozicijai
11:24
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę su Rusijos kalėjime mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno žmona pasiųs paramos žinutę Kremliaus oponentams, pareiškė bloko vyriausiasis diplomatas.
„Turime pasiųsti paramos žinutę Rusijos opozicijai“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
A.Navalno našlė pirmadienį Briuselyje susitiks su europiečių užsienio reikalų ministrais, pranešė Bendrijos pareigūnai, Rusijos teismams įkalinus dešimtis žmonių, sulaikytų per Kremliaus kritiko atminimo mitingus.
47 metų A.Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
A.Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis, kurį palaikė daugybė žmonių dėl jo vykdomos kampanijos prieš prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos korupciją.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta apie vyro mirtį, J.Navalnaja, kuri jo nematė jau dvejus metus, pareiškė, kad už tai asmeniškai atsako V. Putinas.
Ji paragino tarptautinę bendruomenę „susivienyti ir nugalėti šį blogį ir siaubą keliantį režimą“.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sakė, kad J.Navalnajos žodžiai „privers mus pajusti grėsmę, kuri slegia Rusijos piliečius ir kiekvieną mūsų Europos regioną“, kur „gėdingai ir neatsakingai sugrįžo smurtas, brutalumas ir karas“.
Vokietijos gynybos ministras įvardijo, kada Rusija gali smogti NATO šaliai
11:14
NATO narės privačiai kalba apie Rusijos išpuolį prieš vieną iš jų kaip apie galimą pavojų, reikalaujantį skubaus atsako, nes jos vis labiau abejoja, ar JAV išlaikys savo tradicinį vaidmenį ginti Europą kaip aljanso dalį, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Tuo tarpu Vokietijos gynybos ministras sako, kad tai gali nutikti per artimiausius penkerius-aštuonerius metus.
Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas visomis išgalėmis stengėsi atmesti žodį „panika“, tačiau, nors ir konkrečiai jo neįvardindamas, labiau nei bet kas kitas apibūdino Europos nuotaikas.
„Dieve mano“, – sakė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose ir pasmerkė Kongresą už tai, kad jis išėjo „dviejų savaičių atostogų“ ir nesiėmė veiksmų dėl pagalbos Ukrainai paketo, kuriam priešinosi respublikonai.
„Tai keista, ir tai tik sustiprina visą susirūpinimą ir beveik – nesakysiu, kad paniką, – bet tikrą susirūpinimą dėl to, ar JAV yra patikima sąjungininkė“, – sakė jis.
Kad ir kaip tai pavadintume, Europos sąjungininkų nerimas auga dėl to, kad jie supranta, jog Rusija įgijo drąsos dėl savo sėkmės mūšio lauke, JAV gali sumažinti paramą jų regionui, o jie patys padarė per mažai, kad pasiruoštų, skelbia naujienų agentūra.
Šis pesimizmas vyravo šį savaitgalį Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje lyderiai ir gynybos pareigūnai susirinko įvertinti didžiausias pasaulio geopolitines grėsmes.
Konferencijoje dalyvavę aukšto rango gynybos pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV nesugebėjo skirti milijardų dolerių paramos Ukrainai, ir sakė, kad jie atsižvelgia į scenarijus, pagal kuriuos toks viešas paramos sumažėjimas gali paskatinti Rusiją tiesiogiai užpulti NATO sąjungininkę.
Anot vieno „Bloomberg“ kalbinto pareigūno, palyginti su ankstesnių susitikimų ryžtingumu, šiemet Miunchene vyravo netikrumas.
„Negaliu numatyti, ar ir kada gali įvykti išpuolis NATO teritorijoje, – interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. – Bet tai gali įvykti per penkerius-aštuonerius metus.“
Antrąją Miunchene vykusių procesų dieną krito Ukrainos Avdijivkos miestas, o Maskva pasiekė svarbiausią pergalę mūšio lauke per beveik metus. Vos popietę prieš tai Rusija paskelbė apie opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno mirtį, pabrėždama vidaus opozicijos beprasmiškumą vis labiau represyvėjančiam Vladimiro Putino režimui.
Ukrainai besibaigiant karinėms atsargoms, pasak „Bloomberg“, diskusijų fonas buvo toks, kad 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos Kyjivui paketas vis dar stabdomas Kongrese. Tai buvo labai viešas simbolis, rodantis, kad JAV įsipareigojimai Ukrainai svyruoja.
Ukrainos kariuomenė jau dabar turi taupyti savo artileriją, nes trūksta sąjungininkų pažadėtos amunicijos. Praėjusį mėnesį agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Kyjivo ginkluotė mūšio lauke yra tris kartus mažesnė už priešininkų.
Ohajo senatorius respublikonas J.D.Vance'as, pagalbos Ukrainai priešininkas ir artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas, išreiškė nuomonę, kurios laikosi daugelis jo partijos narių, sakydamas, kad jo šalis turi nukreipti savo užsienio politiką į Aziją, todėl jai liks mažiau išteklių, kuriuos galėtų skirti savo draugams už Atlanto.
„Europos problema yra ta, kad ji pati nesuteikia pakankamai atgrasymo priemonių, nes nesiėmė pakankamai iniciatyvos, – Miunchene vykusioje diskusijoje sakė J.D.Vance'as. – Amerikos saugumo antklodė leido Europos saugumui atrofuotis.“
Mėginimai suteikti JAV paramą jau kelis mėnesius stringa partinėje aklavietėje, todėl J.Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Kongreso vis skubesnės pagalbos.
J.Bidenas sakė, kad šeštadienį paskambino V.Zelenskiui ir pranešė, jog yra „įsitikinęs, kad tuos pinigus gausime“. JAV prezidentas dėl Avdijivkos žlugimo kaltino įstatymų leidėjus, kurie nesugebėjo patvirtinti skubios pagalbos Ukrainai, ir įspėjo, kad jei finansavimas nebus skirtas, gali būti prarasta daugiau Ukrainos miestų.
„Tikimės, kad JAV kongresmenai supranta balsavimo, kuris jų laukia, rimtumą“, – interviu sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis. Kalbėdamas apie 50 mlrd. eurų pagalbą Ukrainai, dėl kurios neseniai susitarė Europos Sąjunga, jis sakė: „Mes pasiekėme savo, o dabar kamuolys yra JAV aikštelėje.“
Rusijos teismo medicinos ekspertas paaiškina, kas nutinka, jei kalėjime miršta nuteistasis
10:31
Praėjus kelioms dienoms po žinios apie opozicionieriaus mirtį, Aleksejaus Navalno artimieji vis dar negali atsiimti jo kūno. Apie tai, kas paprastai nutinka su kolonijoje mirusio kalinio kūnu, nepriklausomas portalas „Agenstvo“ kalbėjosi su 45 metų patirtį turinčiu teismo medicinos ekspertu.
Nuteistojo mirties atveju kolonijos vadovas skambina į Maskvą, pasakojo teismo medicinos ekspertas. Pasak jo, nuteistojo mirtis kolonijos darbuotojams visada yra skubi situacija: mirus nuteistajam, į koloniją atvyksta „vietinė ir Maskvos valdžia“.
15min primena, kad 47 metų A.Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur buvo nuteistas kalėti 19 metų pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Navalno artimiesiems neleidžiama pamatyti jo palaikų
09:44 Atnaujinta 10:03
Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno artimiesiems jau trečią dieną neleidžiama pamatyti jo palaikų, pirmadienį pranešė jo komanda, sakydama, kad jo motina nebuvo įleista į morgą, kuriame jie gali būti laikomi.
Jo motina Liudmila šeštadienį nuvyko į atokiąją koloniją, tačiau jai vis dar nebuvo leista pamatyti sūnaus kūno.
„Aleksejaus motina ir jo advokatai anksti ryte atvyko į morgą. Jiems nebuvo leista įeiti į vidų. Vienas iš advokatų buvo tiesiog išstumtas. Kai darbuotojų buvo paklausta, ar ten yra Aleksejaus kūnas, jie nieko neatsakė“, – socialiniame tinkle „X“ teigė A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš.
Anot jos, Rusijos tyrėjai netrukus pranešė motinai ir A.Navalno advokatams, kad tyrimas dėl jo mirties „buvo pratęstas“.
„Nežinoma, kiek laiko jis tęsis. Mirties priežastis vis dar „nenustatyta“. Jie meluoja, vilkina laiką ir net neslepia“, – rašė K. Jarmyš.
47 metų A.Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur buvo nuteistas kalėti 19 metų pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
A.Navalnas buvo pagrindinis prezidento Vladimiro Putino politinis oponentas.
Jis mirė praėjus trejiems metams po to, kai buvo įkalintas Rusijoje. Pernai jis buvo perkeltas į tolimojoje Rusijos šiaurėje esantį atšiauriomis sąlygomis pagarsėjusį kalėjimą.
Ištisus mėnesius iki mirties opozicionieriaus sveikata prastėjo.
V.Putinas kol kas nekomentavo šio įvykio.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino keturis rusų paleistus dronus
09:43
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė per praėjusią naktį sunaikinusios keturis rusų paleistus atakos dronus „Shahed“.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, keturi dronai paleisti Charkivo srities link iš su Ukraina besiribojančio Rusijos Belgorodo regiono. Visi jie buvo numušti.
Karybos ekspertas: daugelyje rusiškų šaltinių justi nusivylimas dėl Avdjivkos
09:39
„Pasitraukimas iš ilgai besigynusio miesto spaudžiant priešui niekada nebuvo ir nebus lengvas. Mūšis dėl Avdijivkos buvo pralaimėtas, agresorius pasiekė savo nedidelių politinių ir karinių tikslų bet, panašu, kad atsitraukti iš Avdijivkos pavyko sėkmingai“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo apžvalgoje.
Pasak jo, besiginanti Ukrainos pajėgų grupuotė nebuvo apsupta ir sutriuškinta, priešas neprasiveržė tolyn ir rusų kolonos nedunda link Dnipro, grasindamos perkirsti visą kairiakrantės Ukrainos gynybą į dvi dalis.
„Kol kas neaišku, ar mieste liko apsupti didesni padaliniai ir kiek ukrainiečių karių pateko į nelaisvę (rusai kalba apie kelis šimtus, tikėti jais dar anksti). Daugelyje rusiškų šaltinių galima pajusti nusivylimą, nes buvo skelbta apie apsuptus tris tūkstančius ukrainiečių, ir ši žinia nepasitvirtino“, – pastebi jis.
Rusai kalba apie tai, kad ukrainiečiai pabėgo metę visą techniką, argumentas – jie traukiasi mažomis grupėmis be sunkios ginkluotės. Tačiau, anot eksperto, tos technikos Avdijivkoje tiesiog nebuvo, o kas liko – arba visai netinkama naudoti, arba bus prikelta po ilgo kapitalinio remonto. Gynyba čia vyko pėstininkams ginantis pastatuose ir jų rūsiuose, net artilerija šaudė ne iš pačio miesto, o iš jo apylinkių. „Ką parodė rusai, tai palikti keli kuopos instruktavimo žurnalai ir pora racijų pakrovėjų. Šiek tiek ironizuoju, bet gausių trofėjų rusams paimti nepavyko“, – sako karybos ekspertas.
Jautėsi sviedinių badas
Ukrainiečiai iš Avdijivkos savo dalinius pradėjo atitraukinėti jau anksčiau, tikėdamiesi, kad rusai visą dėmesį nukreips į mėginimus miestą atkirsti. Dalis karių buvo šviežiai atrotuoti ir net nespėjo gerai susipažinti su vietove (kas vėliau ne vienam kainavo gyvybę).
„Tuo tarpu agresorius pastebėjo susilpnintą gynybą ir, kas svarbiausia – labai kritusį ukrainiečių artilerijos ugnies intensyvumą. Sviedinių badas jautėsi labai aiškiai. Visa tai įvertinusi Rusijos karinė vadovybė priėmė sprendimą veržtis į patį miestą, ir jis pasiteisino. Visi šie ukrainiečių trūkumai ir rusų pranašumai susidėjo į vieną ir nulėmė mūšio baigtį“, – pastebėjo analitikas.
Labai pasimatė skirtingas dalinių ir karių pasirengimas. 3-ia šturmo brigada yra gerai parengtos, apginkluotos ir motyvuotos profesionalios kariuomenės pavyzdys. Iš mobilizuotųjų sudaryti daliniai akivaizdžiai silpnesni. Būtent iš jų daugiausia ir pateko į nelaisvę.
„Tiesa, rusiškuose šaltiniuose su pasimėgavimu dalinamasi įrašu su į nelaisvę pakliuvusiu vienu iš 3-iosios brigados kuopos vadų. Deja, bet kare taip jau pasitaiko. Visgi didžioji belaisvių dalis – iš mobilizuotųjų“, – sako E.Papečkys.
Pasak jo, iš paviešintų pirminių belaisvių apklausų paaiškėjo viena tendencija. „Beje, įrašai verti dėmesio ir patikimi, nes belaisviai apklausinėjami iš karto, „ant karštųjų“, vos patekę į nelaisvę, niekas paruoštukų, ką kalbėti, jiems nepadavė, o ir patys rusai vis dar apimti mūšio emocijų. Taigi, dauguma kalbintų belaisvių pasakoja tą pačią istoriją. Atvedė, pasodino į poziciją (paprastai du ar kelis karius), davė po 4 dėtuves ir po 2 dėžutes šovinių (viso – 180) ir liepė gintis. Kas kaimynas iš kairės-dešinės neaišku, jokio palaikymo ugnimi nėra, ryšio nėra. Su niekuo“, – sakė analitikas.
Anot jo, juos daužė artilerija, dronai, aviacija, o poros dienų iš visų pusių užgriuvo rusai. „Bandė atsišaudyti, bet priešas priartėjo ir apmėtė granatomis, teko pasiduoti. Ir čia pajunti tą ukrainietišką dvasią – visi kariai vyresnio amžiaus, mobilizuoti, atrodytų, turėjo išsibėgioti arba pasiduoti. Bet jie sėdėjo ir šaudė, kol padėtis netapo savižudiškai beviltiška. Neseniai į pozicijas atrotuoti kariai net nežinojo, kur jiems trauktis. Tą patvirtina ir rusai, per dronus matę, kaip ukrainiečių karių grupės klaidžioja po savo pačių gynybos rajoną, nežinodami, kur eiti.
Yra ir žuvusių. Kokie bebūtų sukrečiantys kadrai, rusų nufilmuoti užimtose pozicijose, tokia yra karo realybė“, – pasakoja E.Papečkys.
Anot jo, rusų nuostoliai dideli, pasak jų pačių šaltinių, daliniuose likę tik po 45-50 proc. karių ir technikos, o kai kuriose brigadose – ir dar mažiau. Tai nereiškia, kad jie visi žuvo arba buvo sužeisti šiomis dienomis puolant Avdijivką, fronte net prieš puolimą daliniai niekada nebūna pilni, bet kad jų nuostoliai dideli rusai kalba atvirai.
Ekvadoras nebeperduos sovietinės ginkluotės
Rusija kariauja savo sankcijų karą. Šeštadienį pranešta, kad Ekvadoras po rusų „bananų embargo“ (sankcijų vaisiams, įvežamiems į Rusiją iš Ekvadoro) atsisakė ketinimo perduoti savo turimą sovietinę ginkluotę JAV, iš kur vėliau ginklai būtų nukeliavę į Ukrainą. Aišku, sprendimas dar gali pasikeisti, bananus kas nors gali nupirkti ir didesne kaina nei moka rusai.
Kas laukia po Avdijivkos
Artimiausiomis dienomis rusai dar bandys pastūmėti ukrainiečius tolyn nuo Avdijivkos, ir vietomis jiems pavyks kažkiek pajudėti pirmyn. Tačiau čia puolusioms pajėgoms reikia atsigauti ir pasipildyti, todėl jos stabtelės atsirėmę į pirmą rimtesnį pasipriešinimą.
Rusijos pajėgos jau spaudžia ukrainiečius Kupiansko, Časiv Jaro, užimtos Marjinkos ir Robotynės rajonuose. Prioritetiniais taikiniais turėtų tapti Časiv Jaras ir Robotynė. Prie pastarosios, okupuotoje Zaporižios srityje, sutelktos net trys divizijos, ir ukrainiečiams gali tapti iššūkiu atsilaikyti. O Časiv Jaras pretenduoja tapti nauja avdijivka ar bachmutu, bet tam rusams dar reikės laiko.
„Pastaruoju metu abi pusės labai retai ir nedidelėmis pajėgomis atakuoja viena kitos užnugarį. Neabejoju, kad ukrainiečiai jau išsirinko naują jautrų taikinį okupuotame Kryme, kuriam ruošiasi smogti (būtina kažkaip atsakyti į Avdijivkos užėmimą)“, – pastebi E.Papečkys.
Paaiškėjo, kiek pasislinko Rusijos pajėgos prie Avdijivkos ir kas jų laukia
09:16
Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos netoli Avdijivkos galės nustatyti naujas gynybines linijas, o tai leis užbaigti Rusijos puolimą šioje teritorijoje, sako JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Vasario 18 d. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos centrinės pajėgų grupuotės elementai visiškai užėmė Avdijivką ir pasistūmėjo į priekį 8,6 km.
Taip pat ministerija teigė, kad Rusijos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas, siekdamos užimti papildomą teritoriją Donecko srityje.
Keletas Rusijos karinių tinklaraščių autorių vasario 18 d. teigė, kad Ukrainos pajėgos neturi gerai parengtų gynybinių pozicijų į vakarus nuo Avdijivkos ir kad Rusijos pajėgos galės žengti toliau į vakarinę Donecko sritį už „supanikavusių“ ir „neorganizuotų“ Ukrainos pajėgų, besitraukiančių iš Avdijivkos. ISW vis dar nepastebėjo netvarkingo ukrainiečių atsitraukimo filmuotos medžiagos, kuri patvirtintų šiuos Rusijos teiginius, ir, atsižvelgiant į įprastus Rusijos šaltinių, turinčių prieigą prie tokios medžiagos, modelius, tikėtųsi pastebėti tokią medžiagą, jei atsitraukimas būtų netvarkingas dideliu mastu.
Tačiau vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad didelio masto Avdijivkos fronto žlugimas „mažai tikėtinas“, nes Ukrainos pajėgos atsitraukia į parengtas gynybos linijas, o tai rodo, kad Rusijos supratimas (arba pateikimas) apie Ukrainos gynybos pajėgumus šiame fronto sektoriuje skiriasi priklausomai nuo šaltinio.
ISW turimi vaizdai nepatvirtina teiginių, kad Ukrainos pajėgos neturi parengtų gynybinių pozicijų į vakarus nuo Avdijivkos. Ukrainos vadovybė taip pat neseniai į Avdijivkos frontą pasiuntė naujus dalinius, kad jie kontratakuotų besiveržiančias Rusijos pajėgas ir užtikrintų evakuacijos koridorių iš Avdijivkos besitraukiantiems ukrainiečių daliniams.
Rusijos pajėgos, kurios, užimdamos Avdijivką, patyrė didelius personalo ir įrangos nuostolius, greičiausiai užbaigs savo žygį, kai susidurs su santykinai šviežesniais Ukrainos daliniais, užėmusiais parengtas gynybines pozicijas, skelbia ISW.
Ukrainos generalinis štabas: rusai puola daugelyje fronto vietų
08:19
Per pastarąją parą fronte tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir rusų kariuomenės įvyko 80 susirėmimų. Kaip rytiniame biuletenyje praneša Ukrainos generalinis štabas, Kupjansko kryptimi rusai 2 kartus bandė pralaužti ukrainiečių pozicijas netoli Tabajivkos Charkivo srityje.
Lymano kryptimi mūšiai vyko prie Bilohorivkos Luhansko srityje, Ternų ir į pietryčius nuo Vyjimkos Donecko srityje. Gynybos pajėgos atrėmė 10 atakų. Tuo pat metu rusai surengė 8 nesėkmingas atakas Bachmuto kryptimi.
Avdijivkos kryptimi ukrainiečiai atrėmė 5 rusų atakas ties Novobachmutivka, Lastočkyne ir Pervomajske Donecko srityje. Tuo pat metu Marjinkos kryptimi kovos vyko Heorhijvkos, Pobjedos ir Novomychailivkės vietovėse Donecko srityje. Čia priešas, remiamas aviacijos, 18 kartų bandė pralaužti Ukrainos karių gynybą.
„Zaporižios kryptimi priešas 10 kartų nesėkmingai bandė pulti mūsų karių pozicijas Robotinės vietovėje Zaporižios srityje. Chersono kryptimi gynybos pajėgos toliau laikosi pozicijose ir atremia okupacinių pajėgų puolimą. Nepaisant didelių nuostolių, priešas neatsisako bandymų išstumti mūsų dalinius iš užimamų pozicijų. Per pastarąją parą priešas surengė 16 nesėkmingų šturmų“, – teigia Generalinis štabas.
D.Šmyhalis prašo Japonijos pagalbos Ukrainos atstatymui
08:03
Ukrainos ministras pirmininkas pirmadienį paragino Japonijos vyriausybę ir privatųjį sektorių padidinti paramą šalies atstatymui ir pažadėjo „ekonominį stebuklą“, kai baigsis beveik dvejus metus trunkantis karas su Rusija.
„Nuo visiškos invazijos pradžios Japonija suteikė Ukrainai daugiau kaip 10 mlrd. dolerių (9,28 mlrd. eurų) įvairios paramos“, taigi ji yra ketvirta pagal dydį paramos teikėja, konferencijoje, kurioje dalyvavo apie 300 Japonijos ir Ukrainos vyriausybių ir verslo lyderių, sakė Denysas Šmyhalis.
„Dėl pastarojo finansavimo per šį baisų Rusijos sukeltą karą milijonai Ukrainos žmonių galėjo išgyventi“, – per vertėją sakė D.Šmyhalis.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo kreipimasis į susirinkusiuosius Tokijuje buvo atšauktas, sakė organizatoriai, nepateikdami išsamesnės informacijos.
„Privatusis sektorius yra pagrindinis Ukrainos atstatymo variklis (...) Mes norėtume bendradarbiauti su Japonija modernizuojant ir atstatant Ukrainą. Norime, kad jūs visi taptumėte Ukrainos ekonominio stebuklo dalimi“, – sakė D.Šmyhalis.
„Įmonės, kurios dabar investuoja į Ukrainos ekonomiką, per ateinančius kelerius metus galės gauti tokios naudos ir galimybių, kad net nepatikėsite. Ukrainos sėkmė – tai ne tik mūsų, bet ir jūsų sėkmė“, – pridūrė jis.
Praėjusiais metais Japonija sušvelnino gatavų prekių eksporto kontrolę, todėl ji gali padėti užpildyti pagrindinių Ukrainos ginklų tiekėjų, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, gynybos įrangos spragas.
Tokijas taip pat suteikė Ukrainai vadinamąją neletalinę paramą, pavyzdžiui, orlaivių aptikimo sistemas ir mobiliuosius elektros generatorius.
Praėjusią savaitę Pasaulio Bankas, Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos bendroje ataskaitoje apskaičiavo, kad Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų), įskaitant 15 mlrd. dolerių (14 mlrd. eurų) vien 2024 metais.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pirmadienį „dar kartą patvirtino Japonijos įsipareigojimą remti Ukrainą ir jos žmones ginant jos laisvę ir nepriklausomybę bei atkuriant teritorinį vientisumą“, teigiama bendrame pareiškime.
Jis taip pat pakartojo įsipareigojimą teikti „būtiną ilgalaikę pagalbą, kad būtų užtikrintas Ukrainos ekonomikos stabilumas“, sakoma pareiškime.
Abi šalys pasirašė keletą susitarimų, įskaitant susitarimus dėl infrastruktūros atstatymo, išminavimo, žemės ūkio ir valdymo stiprinimo.
Japonija taip pat sutiko sušvelninti vizų išdavimo taisykles atvykstantiems Ukrainos verslininkams.
Konferencija surengta po to, kai Rusijos pajėgos užėmė Avdijivką, esančią Ukrainos rytuose, ir kai JAV Kongresas vis dar blokuoja 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos teikimą.
Analitikai: stringanti Vakarų parama leido Rusijai vienu metu pradėti puolimą trimis kryptimis
07:44
Stringanti Vakarų parama Ukrainai leido Rusijai vienu metu pradėti puolamąsias operacijas keliose fronto dalyse ir taip daryti spaudimą Ukrainos pajėgoms keliomis kryptimis, konstatuoja JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jų duomenimis, Rusijos pajėgos šiuo metu vykdo mažiausiai tris puolamąsias operacijas: palei Charkivo ir Luhansko sričių sieną, ypač Kupjansko ir Lymano kryptimis; Avdijivkoje ir jos apylinkėse; netoli Robotinės Zaporižios srities vakaruose.
ISW ir keli Ukrainos bei Vakarų šaltiniai vertina, kad Vakarų delsimas suteikti būtiną pagalbą, t. y. artilerijos šaudmenis ir svarbiausias oro gynybos sistemas, sutrukdė Ukrainos pajėgoms apginti Avdijivką nuo Rusijos puolimo.
Kritinis Vakarų teikiamos įrangos trūkumas ir baimė visiškai netekti JAV karinės pagalbos privertė Ukrainos pajėgas masiškai perdislokuoti įrangą visame fronte, o tai greičiausiai paskatino Rusijos pajėgas pasinaudoti susidariusia padėtimi.
Sausio pradžioje rusai pradėjo puolimą palei Charkivo ir Luhansko sričių sieną, o per pastarąsias 48 valandas – vakarinėje Zaporižios srities dalyje.
ISW mano, kad šis Rusijos puolimas greičiausiai sutrukdys Ukrainos pajėgoms paruošti personalą ir įrangą kontrpuolimo operacijoms atkurti. Ukraina nukentės, jei tiesiog įsitvirtins ir bandys gintis iki 2024 m. pabaigos, kaip propaguoja kai kurios Vakarų valstybės ir analitikai.
Svarbiausios ISW vasario 18 d. išvados:
- Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos sugebės sukurti naujas gynybines linijas netoli Avdijivkos, todėl Rusijos puolimas šiame fronto ruože greičiausiai baigsis;
- Vėlavimas teikti Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai greičiausiai padės Rusijai pradėti oportunistinius puolimus keliuose fronto ruožuose, kad būtų daromas spaudimas Ukrainos pajėgoms keliuose frontuose;
- Pastaruoju metu pradėdamos kelias puolamąsias operacijas vienu metu Rusijos pajėgos tikriausiai bando pasinaudoti dviem galimybių langais – laikotarpiu iki artėjančio pavasario atlydžio ir Vakarų pagalbos dinamikos niuansais;
- Avdijivkos užėmimas po keturis mėnesius trukusių intensyvių puolamųjų operacijų yra pavyzdys, kaip Rusijos pajėgos jas vykdo. Tos operacijos nebūtinai sudaro prielaidas platesniems operatyviniams laimėjimams, tačiau vis tiek verčia Ukrainą skirti žmogiškuosius ir materialinius išteklius gynybinėms operacijoms;
- Ukrainos pareigūnai tiria du atvejus, kai Rusija okupuotame Donecko regione akivaizdžiai pažeidė Ženevos konvenciją dėl karo belaisvių;
- Rusijos karinių tinklaraščių autoriai kritikavo Rusijos gynybos ministeriją, kad ji nepripažino DNR 1-ojo armijos korpuso vado generolo leitenanto Sergejaus Milčakovo ir „Veteranų“ (savanorių korpuso) šturmo brigados pagalbos užimant Avdijivką, pabrėždami, kad įtampa tarp Rusijos reguliariųjų ir nereguliariųjų pajėgų išlieka;
- Laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Kremlius nuo 2023 m. sausio mėn. organizuoja plataus masto dezinformacijos skleidimo pastangas Ukrainos žiniasklaidoje, patvirtindamas naujausius oficialius Ukrainos pranešimus apie Rusijos informacines operacijas, kurių metu, siekiant įsiskverbti į Ukrainos žiniasklaidos erdvę, naudojami netikri „Telegram“ kanalai;
- Vasario 18 d. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė, kad Danija perduoda Ukrainai „visą savo artileriją“;
- Pranešama, kad JAV prašo Indijos ir Kinijos įtraukti Rusiją į derybas dėl Rusijos ketinimų paleisti į kosmosą priešpalydovinius branduolinius ginklus;
- Vasario 18 d. Rusijos pajėgos, vykstant užsitęsusiems poziciniams mūšiams palei visą kontaktinę liniją, sugebėjo pažengti į priekį vakarinėje Zaporižios srities dalyje;
- Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau naudoja švietimo programas kaip okupuotos Ukrainos rusifikavimo priemonę.
-
O. Tarnavskis: ukrainiečiai atsitraukė iš pozicijų į pietus nuo Avdijivkos
-
Rusijos pajėgos smogė Donecko regionui: po griuvėsiais ieškoma šeimos su vaikais
-
Per apšaudymą Rusijos okupuotoje Donecko srityje žuvo trys žmonės
-
Avdijivkos užėmimas rodo Kongreso neveiklumo dėl Ukrainos kainą – Baltieji rūmai
