Daugiau žinių iš Ukrainos:
- Sūnaus kūną pamačiusi A.Navalno motina: tyrėjas atvirai pasakė – laikas jums nepadeda, lavonas pūva
- „Politico“: Rusija sukūrė 4 mitus, neleidžiančius Vakarams padėti Ukrainai plačiu mastu
- „El País“ atskleidžia, kas įtariamas piloto M.Kuzminovo nužudymu
- Rusija grasina: jau įspėjo A.Navalno našlę
- Ekspertas: prieš trejus metus Olafas Scholzas nebūtų kovojęs už jokį Vilnių
- J.Bidenas išvadino V.Putiną „išprotėjusiu kalės vaiku“, Kremlius nenutylėjo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Karinis analitikas: Ukraina neturi pakankamai šaudmenų net minimaliems gynybos poreikiams
-
Daugiau kaip 600 000 vaikų grįžta į namus Ukrainoje: gyvena pavojuje, grėsmėje žūti ir skurde
-
„The Guardian“ nurodė, kiek europiečių tiki, kad Ukraina vis dar gali nugalėti Rusiją
-
Ukrainos inžinieriai dirba išsijuosę: dieną naktį stato naujas gynybos linijas, jų rusai lengvai nesugriaus
Sūnaus kūną pamačiusi A.Navalno motina: tyrėjas atvirai pasakė – laikas jums nepadeda, lavonas pūva
18:36
Aleksejaus Navalno motinai Liudmilai Navalnajai buvo parodytas sūnaus kūnas. Pasak jos, jį norima palaidoti slapta.
Aleksejaus Navalno motina įrašė vaizdo žinutę, kurioje sakė, kad matė sūnaus kūną.
„Ką tik išėjau iš Salechardo miesto Tyrimų komiteto pastato. Beveik 24 valandas ten praleidau viena, viena su tyrėjais ir teismo medicinos ekspertais. Advokatą jie įsileido tik šiandien po pietų. Vakar vakare jie slapta nuvedė mane į morgą, kur parodė Aleksejų. Tyrėjai tvirtina, kad žino mirties priežastį, jie turi visus medicininius ir teisinius dokumentus, kuriuos mačiau, ir aš pasirašiau medicininį mirties liudijimą. Pagal įstatymus jie turėjo nedelsiant atiduoti man Aleksejaus kūną, tačiau iki šiol to nepadarė“, – vaizdo įraše sako A.Navalno motina.
„Tyrėjas Varapajevas man atvirai pasakė – laikas jums nepadeda, lavonas pūva“
Jos teigimu, ji yra „šantažuojama ir jai keliamos sąlygos, kur, kada ir kaip turi būti palaidotas Aleksejus“.
„Mano akivaizdoje jie gauna nurodymus – arba iš Kremliaus, arba iš centrinio Tyrimų komiteto biuro. Jie nori, kad tai būtų padaryta slapta, be atsisveikinimo. Jie nori nuvesti mane į kapinių pakraščius, prie šviežio kapo ir pasakyti – čia guli jūsų sūnus. Aš su tuo nesutinku“, – sakė ji.
Pasak A.Navalno motinos, ji įrašė šį vaizdo klipą, nes „jie pradėjo jai grasinti“. Jai buvo pasakyta, kad jei ji nesutiks su slaptomis A.Navalno laidotuvėmis, „jie ką nors padarys su jo kūnu“. „Tyrėjas Varapajevas man atvirai pasakė – laikas jums nepadeda, lavonas pūva“.
J.Bidenas susitiko su A.Navalno našle ir dukra
23:54
JAV prezidentas Joe Bidenas San Fransiske susitiko su Julija ir Daša Navalnomis ir „pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl jų sielvarto mirus Aleksejui Navalnui Rusijos kalėjime“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
„Prezidentas išreiškė savo susižavėjimą nepaprasta Aleksejaus Navalno drąsa ir palikimu kovojant su korupcija ir už laisvą ir demokratinę Rusiją, kurioje įstatymo viršenybė galioja visiems vienodai. Prezidentas pabrėžė, kad Aleksejaus palikimą tęs žmonės visoje Rusijoje ir visame pasaulyje, kurie gedi jo netekties ir kovoja už laisvę, demokratiją ir žmogaus teises“, – sakoma dokumente.
Prezidentas patvirtino, kad rytoj jo administracija paskelbs naujas dideles sankcijas Rusijai, reaguodama į Aleksejaus mirtį, Rusijos represijas ir agresiją bei brutalų ir neteisėtą konfliktą Ukrainoje.
V.Putinas išbandė viršgarsinį karinį lėktuvą, skelbia valstybinė žiniasklaida
20:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išbandė viršgarsinį karinį lėktuvą, galintį gabenti branduolines kovines galvutes, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Toks jėgos demonstravimas įvyko likus kelioms dienoms iki antrųjų Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių.
Bombonešis Tu-160M buvo pastebėtas pakilęs nuo centrinėje Rusijos dalyje esančioje Kazanėje įsikūrusio lėktuvų gamintojo kilimo ir tūpimo tako, o po to grįžo atgal, parodė valstybinė televizija.
„Tai tikrai nauja mašina, nauja daugeliu atžvilgių. Ji geriau valdoma. Tai matyti net plika, netreniruota akimi“, – išlipęs iš lėktuvo žurnalistų grupei sakė V.Putinas.
Per valstybinę televiziją buvo rodoma filmuota medžiaga, kurioje jis sveikinasi su pareigūnais prie bombonešio. Vėliau buvo transliuojami 71-erių V.Putino, išlipančio iš karinio lėktuvo, vaizdai.
Žiniasklaida skelbia, kad Rusijos prezidentas 30 minučių praleido sovietų laikais kurtame strateginiame bombonešyje, kuris įeina į Rusijos branduolinį arsenalą.
Šiaurės Korėjos raketose – daugybė užsienietiškų detalių: 75 proc. iš JAV, 12 proc. iš Vokietijos
20:24
Šiaurės Korėjoje pagamintos balistinės raketos, kuriomis Rusija apšaudė Ukrainos miestus, didžiąja dalimi sudarytos iš užsienio komponentų. Ypač daug detalių yra JAV ir Vokietijos kilmės, teigiama Konfliktų ginkluotės tyrimų centro (CAR), kurio ekspertai tyrė raketų nuolaužas, ataskaitoje.
Analizė parodė, kad Šiaurės Korėjos raketose yra mažiausiai 290 užsienyje pagamintų komponentų. Visų pirma kalbama apie kompiuterines mikroschemas, kurios buvo naudojamos raketai valdyti. Liūto dalis šių dalių (75 proc.) yra iš JAV. Antrąją vietą šalių tiekėjų sąraše užima Vokietija – 11,9 proc. komponentų.
Analitikai neįvardija konkrečių gamybos įmonių, tačiau ketina išsiaiškinti, kaip konkrečiai kritinės prekės pateko į Šiaurės Korėją, kuriai taikomos sankcijos.
„Nenorime viešinti įmonių pavadinimų. Nes norime inicijuoti atsekamumo programas, kad tiksliai nustatytume, kaip prekės buvo pergabentos!“ – Vokietijos leidiniui „Bild“ komentaruose sakė CAR projekto Ukrainoje vadovas Damienas Spleetersas.
Sausio pradžioje Baltieji rūmai oficialiai patvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija pradėjo naudoti Šiaurės Korėjoje pagamintas raketas smūgiams į Ukrainą. Po savaitės, ištyrus raketų nuolaužas, Ukrainos valdžios institucijos, atstovaujamos generalinio prokuroro Andrijaus Kostino, patvirtino šį faktą.
Vasario 22 d. Ukrainos saugumo tarnyba išsamiau paskelbė raketų, kuriomis rusai smogė Ukrainos miestams, nuolaužų tyrimo rezultatus. Surinkti įrodymai rodo, kad tai buvo „Hwasong-11“ (KN-23/24) tipo balistinės raketos, pagamintos Šiaurės Korėjos teritorijoje. Tyrimo duomenimis, Rusijos kariai į Ukrainą paleido mažiausiai 20 tokių raketų.
Lietuva turi mokytis iš Suomijos, sako atsargos generolas
19:44
JAV atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad Rusijos agresijos atveju Lietuva turi būti pasirengusi atlaikyti pirmą smūgį, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą. Jo teigimu, lietuviai patirties gali semtis iš Suomijos.
Tai – ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“. Visa laida ir interviu su atsargos generolu bus skelbiama penktadienį ryte.
JT: nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 14 mln. žmonių paliko savo namus
19:36
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad per dvejus metus nuo Rusijos invazijos pradžios savo namus Ukrainoje paliko daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš kurių beveik 6,5 mln. šiuo metu gyvena užsienyje kaip pabėgėliai.
Artėjant vasario 24-ajai, kai bus minimos antrosios plataus masto invazijos metinės, JT Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) teigė, kad, be užsienyje įsikūrusių pabėgėlių, apie 3,7 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir gyvena kitur Ukrainoje.
Iki šiol daugiau kaip 4,5 mln. žmonių grįžo namo iš užsienio arba iš kitų savo šalies vietovių.
Iš viso daugiau kaip 14 mln. žmonių – beveik trečdalis Ukrainos gyventojų – tam tikru karo metu paliko savo namus.
„Destrukcija plačiai paplitusi, žmonių žūtys ir kančios tęsiasi“, – pareiškime sakė IOM generalinė direktorė Amy Pope.
„IOM giria Ukrainos vyriausybę ir Ukrainos žmones už jų stiprybę ir atsparumą, taip pat Ukrainos kaimynes, kurios priima saugumo ieškančius žmones. Mes ir toliau esame visapusiškai įsipareigoję mažinti žmonių kančias ir padėti atsigauti“, – pridūrė ji.
JT agentūra teigė, kad pačioje Ukrainoje ir 11-oje Europos šalių, priėmusių pabėgėlius, ji suteikė paramą 6,5 mln. žmonių.
„Tačiau karui įsibėgėjant, poreikiai ir toliau didėja ir viršija turimus išteklius“, – sakė agentūra.
Per pirmuosius dvejus karo metus IOM gavo 957 mln. dolerių (882,6 mln. eurų) aukų.
„Tikimės didesnės paramos iš donorų ir vietos partnerių, kad įveiktume laukiančius iššūkius užtikrinant geresnį gyvenimą ukrainiečiams“, – sakė A.Pope.
Rusijos invazija sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Jungtinės Tautos apskritai teigia, kad šiais metais joms reikia 4,2 mlrd. dolerių (3,9 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainoje ir pabėgėliams, tačiau baiminasi, kad jos greičiausiai pritrūks, nes pasaulio dėmesio centre taip pat yra karas Gazos Ruože.
Iš tų, kurie pabėgo ir dabar grįžo į savo namus, „daugelis susidūrė su ilgalaikiais sunkumais, įskaitant nesaugumą, pragyvenimo šaltinių praradimą, sugadintus būstus ir infrastruktūrą bei įtemptą paslaugų teikimą“, sakė IOM humanitarinės pagalbos ir atkūrimo departamento direktorius Soda Federico.
„Turime sutelkti dėmesį į ekonominį atsigavimą“, – sakė jis agentūros ataskaitoje apie pirmuosius dvejus karo metus.
Sūnaus kūną pamačiusi A.Navalno motina: tyrėjas atvirai pasakė – laikas jums nepadeda, lavonas pūva
18:36
Aleksejaus Navalno motinai Liudmilai Navalnajai buvo parodytas sūnaus kūnas. Pasak jos, jį norima palaidoti slapta.
Aleksejaus Navalno motina įrašė vaizdo žinutę, kurioje sakė, kad matė sūnaus kūną.
„Ką tik išėjau iš Salechardo miesto Tyrimų komiteto pastato. Beveik 24 valandas ten praleidau viena, viena su tyrėjais ir teismo medicinos ekspertais. Advokatą jie įsileido tik šiandien po pietų. Vakar vakare jie slapta nuvedė mane į morgą, kur parodė Aleksejų. Tyrėjai tvirtina, kad žino mirties priežastį, jie turi visus medicininius ir teisinius dokumentus, kuriuos mačiau, ir aš pasirašiau medicininį mirties liudijimą. Pagal įstatymus jie turėjo nedelsiant atiduoti man Aleksejaus kūną, tačiau iki šiol to nepadarė“, – vaizdo įraše sako A.Navalno motina.
„Tyrėjas Varapajevas man atvirai pasakė – laikas jums nepadeda, lavonas pūva“
Jos teigimu, ji yra „šantažuojama ir jai keliamos sąlygos, kur, kada ir kaip turi būti palaidotas Aleksejus“.
„Mano akivaizdoje jie gauna nurodymus – arba iš Kremliaus, arba iš centrinio Tyrimų komiteto biuro. Jie nori, kad tai būtų padaryta slapta, be atsisveikinimo. Jie nori nuvesti mane į kapinių pakraščius, prie šviežio kapo ir pasakyti – čia guli jūsų sūnus. Aš su tuo nesutinku“, – sakė ji.
Pasak A.Navalno motinos, ji įrašė šį vaizdo klipą, nes „jie pradėjo jai grasinti“. Jai buvo pasakyta, kad jei ji nesutiks su slaptomis A.Navalno laidotuvėmis, „jie ką nors padarys su jo kūnu“. „Tyrėjas Varapajevas man atvirai pasakė – laikas jums nepadeda, lavonas pūva“.
D.Kuleba sako Lenkijoje siekiąs užtikrinti netrukdomą karinės pagalbos tiekimą į Ukrainą
17:35
Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad ketvirtadienį Lenkijoje surengė derybas, kuriomis siekta užtikrinti netrukdomą karinės ir humanitarinės pagalbos tiekimą lenkų protestuotojams tęsiant sienos blokadas.
„Vertinu sprendimus, kurie leis netrukdomai tiekti karines ir humanitarines atsargas Ukrainai“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Dmytro Kuleba.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad sienos perėjos su kaimynine Ukraina bus laikomos „ypatingos svarbos infrastruktūra“, kad būtų užtikrintas pagalbos teikimas karo nuniokotai šaliai.
Nepatenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojai ir ūkininkai pastaraisiais mėnesiais blokavo pasienio kontrolės postus dėl Ukrainos konkurencijos ir žemės ūkio produktų importo. Tai sukėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo.
Trečiadienį Ukraina perspėjo, kad dėl eilių pasienyje gali sutrikti ginklų tiekimas į šalį, kuriais siekiama padėti jai atremti Rusijos invaziją.
Šią savaitę kilus naujai Lenkijos ūkininkų protestų bangai, tarp kaimyninių šalių kilo trintis, kai kai kurie demonstrantai atidarė krovininius vagonus su ukrainietiškais grūdais.
D. Tuskas taip pat sakė, kad Lenkijos ir Ukrainos vyriausybės kovo 28 dieną Varšuvoje surengs derybas, praėjus dienai po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė su juo susitikti prie bendros šalių sienos.
Rygoje nuspręsta pervadinti Maskvos ir dar keletą sovietinių laikų gatvių pavadinimų
16:24
Rygos miesto taryba trečiadienį nusprendė pervadinti Maskavas (Maskvos) ir keletą kitų sovietinių laikų sostinės gatvių pavadinimų.
Maskavas gatvė bus pervadinta Latgales (Latgalos) gatve – tai istorinis šios gatvės pavadinimas.
Kadangi Rygoje jau yra Latgales gatvė, ši bus pervadinta Janio Klidzejo vardu. J.Klidzejas buvo latvių rašytojas ir poetas, kilęs iš Latgalos.
Miesto taryba taip pat nusprendė pervadinti rusų poeto Aleksandro Puškino, mokslininko ir rašytojo Michailo Lomonosovo, rašytojų Nikolajaus Gogolio, Michailo Lermontovo ir Ivano Turgenevo bei Tipografijas (Tipografijos) gatves.
Kaip tarybos posėdyje aiškino Rygos vicemeras Edvardas Ratniekas, gatvių pervadinimas savivaldybei kainuos apie 80 tūkst. eurų.
Diskusijų metu buvo išsakytos dvi priešingos nuomonės dėl gatvių pervadinimo. Vienų partijų atstovai teigė, kad, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, visi su Rusija susiję pavadinimai turėtų būti pakeisti.
„Mes tiesiog negalime palikti šių pavadinimų. Maskvos gatvės pavadinimas turėtų eiti ten, kur „nuėjo“ karo laivas“, – sakė miesto tarybos narys Kasparas Spundė, omenyje greičiausiai turėdamas garsiąją frazę, ukrainiečių pasieniečių ištartą rusų karo laivo įgulai.
Rusijos invazijos pradžioje internete žaibiškai išpopuliarėjo radijo pokalbis, per kurį ukrainiečių pasieniečiai Ukrainos Gyvačių saloje Juodojoje jūroje atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****“ tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.
Antroji pozicija, kurią daugiausia išreiškė Latvijos rusų sąjungos nariai, buvo prieš gatvių pavadinimų keitimą.
Pavyzdžiui, tarybos narys Miroslavas Mitrofanovas teigė, kad Maskavas gatvė neturi jokio ryšio su Maskva ir dabartinės Rusijos valdžios veiksmais bei karu Ukrainoje. Jis teigė, kad šis gatvės pavadinimas yra Rygos istorijos dalis.
„Politico“: Rusija sukūrė 4 mitus, neleidžiančius Vakarams padėti Ukrainai plačiu mastu
16:00
Pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Kremlius rėmėsi keliais mitais – kad Ukraina yra silpna ir „netikra“ valstybė, kad Vakarai yra per daug susiskaldę, kad galėtų kaip nors reaguoti į invaziją, ir panašiai. Šie mitai buvo sugriauti per pirmuosius karo mėnesius, tačiau vis dar egzistuoja keletas mitų, kurie vis dar iškreipia šio karo viziją, rašo leidinys „Politico“.
Leidinyje pažymima, kad mitai – tai ne tik klaidingas situacijos suvokimas. Iš tikrųjų jie gali turėti pastebimą poveikį tiems, kurie priima svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, JAV Kongreso respublikonams. Štai keturi pagrindiniai mitai, kurie vis dar trukdo Ukrainai ir jos sąjungininkėms nutraukti Rusijos agresiją:
1. Ukraina negali nugalėti. Nuo 2022 m. vasario mėn. Ukraina susigrąžino didelę dalį Rusijos užgrobtos teritorijos. „Politico“ pažymi, kad Ukrainos sėkmė mūšio lauke būtų buvusi dar didesnė, jei ji būtų iš karto gavusi ginkluotę, kurios prašė pradžioje – nuo priešraketinės gynybos sistemų ir tolimojo nuotolio raketų iki naikintuvų ir tankų.
2. Atėjo laikas nutraukti ugnį. Šį pasakojimą paneigia Rusijos veiksmai mūšio lauke, įskaitant sužeistų ukrainiečių karo belaisvių egzekuciją Avdijivkoje, nuolatinį Ukrainos civilių bombardavimą ir žudymą bei žiaurumus okupuotose teritorijose. Be to, Vladimiras Putinas jau sulaužė duotus pažadus, todėl paliaubos jam bus tik galimybė atgauti jėgas. Kiti diktatoriai bet kokias nuolaidas V.Putinui supras kaip signalą, kad galima pulti kaimynus ir užimti jų teritorijas.
3. Ukraina yra beviltiškai korumpuota šalis, kuriai vadovauja neonaciai. „Politico“ pažymi, kad Ukrainos prezidentas yra žydas, o prieš tai premjeru buvo žydas Volodymyras Groismanas. Tai paneigia tezę apie neonacius. Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad korupcija Ukrainoje nėra unikali posovietinei erdvei, o kova su ja nuo karo pradžios tik sustiprėjo.
4. Ukraina yra netinkamas Vakarų prioritetas. „Politico“ pripažįsta, kad Kinija neabejotinai kelia rimtą iššūkį JAV ir jų sąjungininkams Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, ypač Taivanui. Tačiau būtent Rusija įsiveržė į kaimyninę valstybę – jau trečią kartą po 2008 m. įsiveržimo į Gruziją ir 2014 m. į Ukrainą. Kinija (dar) nėra įsiveržusi. V.Putino invazija jau sukėlė didžiausią saugumo krizę Europos žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Priešingai, Kinijos karinė grėsmė kol kas yra teorinė.
Keturi žingsniai, kad Ukraina laimėtų karą
Karinis ir politinis analitikas Ianas Bondas žurnale „Time“ įvardijo keturis žingsnius, kurių Europa turėtų nedelsiant imtis, kad Ukraina laimėtų karą. Pasak jo, JAV vilčių vis mažiau, todėl Ukrainos likimas priklauso nuo jos artimiausių kaimynių.
“Pirma, nustokite sakyti, kad Europa rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ir pradėkite sakyti, kad ji rems Ukrainą „viskuo, ko prireiks“. Europa negali sau leisti pralaimėti šio karo, ir tai turi atsispindėti jos pasakojime vidaus ir išorės auditorijai“, – pabrėžė Ianas Bondas.
Antra, jis paragino griežčiau taikyti antirusiškas sankcijas, kad Rusija negalėtų gauti Vakarų komponentų, technologijų ir mašinų karinei gamybai ir neleistų iš naftos eksporto gauti itin didelio pelno karui finansuoti.
Trečia, analitikas ragino „ištuštinti Europos arsenalus“ ir perduoti Ukrainai ginklus, kurie kaupia dulkes sandėliuose šalyse, kurioms šiuo metu negresia pavojus.
Ketvirta, Ianas Bondas paragino nedelsiant panaudoti 300 mlrd. JAV dolerių įšaldyto Rusijos turto ekonominei paramai Ukrainai.
Ribota hibridinė ataka prieš Baltijos šalis
Kartu ekspertai įspėja, kad europiečiai ne veltui tiki Rusijos agresijos prieš NATO valstybes nares galimybe. Pasak analitiko Serhijaus Sumleno, Kremlius planuoja ne didelio masto karą, o ribotą hibridinę agresiją prieš Baltijos šalis. Jei NATO nesugebės tinkamai reaguoti į tokio pobūdžio agresiją, ji paprasčiausiai sunaikins aljansą.
JK skelbia naujas sankcijas Rusijai
15:23
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį, prieš antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, kurios bus minimos šį savaitgalį, paskelbė naujų sankcijų Rusijai.
Sankcijos nukreiptos prieš šaudmenų gamintojus, elektronikos įmones, deimantų ir naftos prekybininkus, ir jomis siekiama pakirsti Rusijos ginklų arsenalą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Danija pasirašė 10 metų saugumo susitarimą su Ukraina
14:39
Danija ketvirtadienį pranešė, kad su Kyjivu sudarė 10 metų saugumo susitarimą.
Panašius dokumentus neseniai Kyjivas pasirašė su Berlynu, Londonu ir Paryžiumi.
„Susitarimas reiškia, kad būsima karinė ir civilinė parama bus nustatyta dvišaliu politiniu susitarimu ateinantiems 10 metų“, – sakoma Danijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Parama bus finansuojama iš Danijos Ukrainos fondo, kurio vertė šiuo metu siekia 69,1 mlrd. kronų (9,3 mlrd. eurų), sakoma jame.
V.Zelenskis: Ukrainos kariai tvirtai laiko Krynkų kaimą
14:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atmetė Rusijos teiginius, kad ji užėmė Krynkų kaimą
„Krynkai – mūsų jūrų pėstininkai tvirtai laiko priešakinį placdarmą“, kurį Ukrainos kariai įkūrė praėjusiais metais, rašė V.Zelenskis platformoje „Telegram“ ir pridūrė, kad „priešui pavyko tik dezinformacijos operacija“.
Ukrainos kariuomenė trečiadienį paneigė, kad prarado Krynkų kaimą, esantį Rusijos okupuotoje Dniepro upės pusėje.
Rusijos gynybos ministras pareiškė, kad ši teritorija buvo užimta.
Praėjusiais metais Ukrainos kariai užėmė pozicijas aplink mažą rytinio kranto kaimą ir perėjo į Maskvos kontroliuojamą upės pusę, o tai buvo vadinama didele sėkme.
Dnipro upė žymi fronto liniją pietinėje Ukrainos dalyje.
Krynkai yra mažas kaimelis, esantis Chersono srityje pietų Ukrainoje.
Frontas Pietų ir Rytų Ukrainoje per kelis mėnesius beveik nejudėjo, o plataus masto Maskvos puolimas šią savaitę įžengs į trečiuosius metus.
„El País“ atskleidžia, kas įtariamas piloto M.Kuzminovo nužudymu
14:28
Ispanijos saugumo tarnybos neabejoja, kad su buvusio Rusijos karo piloto Maksimo Kuzminovo, pabėgusio į Ukrainą sraigtasparniu Mi-8, žmogžudyste susijusi Maskva. Taip Ispanijos laikraščiui „El País“ nurodė jo šaltiniai.
Kartu laikraštis pabrėžia, kad Ispanijos valdžios institucijos viešai vis dar laikosi itin atsargaus požiūrio į šį incidentą ir nepateikia kaltinimų Kremliui, nurodydamos, kad pirmiausia turi būti baigtas tyrimas.
Šaltinių teigimu, Madridas yra pasirengęs „duoti ryžtingą atsaką“ Rusijai, jei bus surinkta pakankamai įrodymų apie jos dalyvavimą nužudyme.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: Rusijos pajėgos renkasi naują pagrindinę puolimo vietą
14:11
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad Rusijos pajėgos ir toliau spaudžia ukrainiečius Kupjansko, Časiv Jaro, Avdijivkos, Marjinkos rajonuose ir Pietuose, Zaporižios srityje, prie ukrainiečių pralaužtos Surovikino linijos.
Jo teigimu, visi šie mūšiai tėra taktiniai, siekiant išlaikyti iniciatyvą ir pasigerinti taktinę padėtį. Tačiau rusai artimiausiu metu tikisi ukrainiečių antvandeninių dronų atakos prieš karinius laivus Kryme arba apšaudymo raketomis ir bepiločiais.
Antradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija perėmė ukrainiečių placdarmo prie Krynkų kontrolę. Tačiau Ukrainatokią informaciją paneigė.
„Krynkai nėra užimti. Iš šio S.Šoigu ir V.Putino pareiškimo šaiposi patys rusų kariai fronte ir socialiniuose tinkluose. Padėtis prie placdarmo rusams ir toliau išlieka nepalanki, Ukrainos artilerija iš kairiojo kranto tvirtai kontroliuoja padėtį, o dronų ukrainiečiai čia turi daugiau nei kituose fronto ruožuose. Rusijos pajėgos čia nėra didelės, daliniams labai trūksta papildymo“, – rašė E.Papečkys.
Jis pastebėjo, kad situacija gali pasikeisti, jeigu tik Rusijos karinė vadovybė manys, kad čia yra prioritetas: „Bent jau iki vasaros to neturėtume sulaukti.“
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos karinė vadovybė jau pasirinko arba dar vis renkasi naują pagrindinio puolimo vietą, kur sutelks pajėgas, resursus, ir puls stipriausiai. Taip Rusijos pajėgos bandys vėl įsikabinti į kokį nors miestą ar miestelį, kur gali sutraukti ir sekinti ukrainiečių pajėgas.
Karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas nurodė, kad, jeigu pavyks apsiginti, Ukrainos pajėgų puolimo galima tikėtis 2025 m.
„Tai nereiškia, kad šiemet ukrainiečiai nevykdys jokių puolamųjų veiksmų, o tik ginsis. Jie negali apsikasti ir nejudėti, nes tada rusai vis tiek vienur ar kitur ištampys gynybą ir sukels pavojingų situacijų. Taip kad aktyvumo Ukrainos pajėgos parodys, tik nebebus kalbų apie didelį puolimą ir Krymo išvadavimą iki Naujųjų. Greičiausiai bus ir nedidelių, bet reikalingų ukrainiečių pergalių“, – paaiškino E.Papečkys.
Lenkija: sienos perėjos su Ukraina bus laikomos „ypatingos svarbos infrastruktūra“
13:56
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad sienos perėjos su kaimynine Ukraina bus laikomos „ypatingos svarbos infrastruktūra“, kad būtų užtikrintas pagalbos teikimas karo nuniokotai šaliai.
„Siekdami užtikrinti šimtaprocentinę garantiją, kad karinė pagalba, įranga, amunicija, humanitarinė ir medicininė pagalba pasieks Ukrainos pusę be jokių vėlavimų, įtrauksime sienos perėjas su Ukraina [...] į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašą“, – sakė D.Tuskas, dėl Lenkijos sunkvežimių vairuotojų ir ūkininkų protestų prie Ukrainos sienos susidarius didelėms eilėms.
Rusija grasina: jau įspėjo A.Navalno našlę
13:10
Sekdami prezidento Vladimiro Putino pavyzdžiu, Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėjai opozicijos lyderį vadino „tuo žmogumi“, „tuo piliečiu“ arba „Berlyno ligoniu“ – tai buvo pašaipi užuomina į jo sveikimo laikotarpį po to, kai įtariami Rusijos agentai jį apnuodijo „Novičioku“.
A.Navalnui mirus kalėjime į šiaurę nuo poliarinio rato, žinomi propagandininkai ėmė lengvai minėti jo pavardę. Kai vasario 19 d. jo našlė Julija Navalnaja pareiškė, kad tęs mirusio vyro darbą, ji taip pat pateko į jų taikiklį, rašo Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbė Julia Davis savo komentare.
Kai kurios kalbos ir užuominos apie laukiančią tamsią J.Navalnajos ateitį akyliems žiūrovams kėlė įspūdį, jog Kremliaus verda pykčiu dėl to, kad našlė parodė įžūlumą stoti į vyro vietą.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV analitikai: Rusijos pajėgos užėmė nedidelę Pobjedos vietovę netoli Donecko
12:58
Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi vasario 21 d. geolokacine medžiaga, įvertino, kad Rusijos pajėgos užėmė nedidelį Pobjedos kaimą netoli Donecko.
Pasak analitikų, vaizdinėje medžiagoje matyti, kaip rusai iškelia savo vėliavą virš šalia esančių „išvaduotų“ griuvėsių. Ukrainos pusė kol kas nekomentavo galimo gyvenvietės užėmimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba įvardijo, kam Kremlius ruošia Rusijos gyventojus
12:47
Kremlius pateisina karo su Ukraina trukmę sakydamas, kad Rusija neva kariauja su Vakarais. Rusai ruošiami gyvenimo lygio smukimui, naujausioje karo apžvalgoje įvertino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Kaip pažymima pranešime, vasario 14 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad nors „specialioji karinė operacija“ prasidėjo kaip operacija prieš Ukrainą, vėliau ji įgavo karo prieš kolektyvinius Vakarus formą, karo, kuriame tiesiogiai dalyvauja kolektyvinių Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų“.
Pasak britų žvalgybos, tai iš esmės atitinka Rusijos oficialiosios retorikos tendenciją, kuria siekiama pateisinti karo trukmę ir Rusijos nuostolių mastą vaizduojant karą kaip tiesioginį konfliktą su Vakarais.
D.Peskovas taip pat pripažino, kad „specialioji operacija“ „gali trukti šiek tiek ilgiau, bet tai nepakeis įvykių eigos“.
„Tai yra dalis oficialaus Rusijos naratyvo, kuriuo beveik neabejotinai siekiama paruošti gyventojus ilgalaikiam konfliktui ir su juo susijusiam gyvenimo lygio smukimui namuose, kartu užtikrinant pasitikėjimą galutine Rusijos pergale“, – nurodė Gynybos ministerija.
Levados centro duomenimis, rusų parama karui išlieka stabiliai didelė nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2024 m. sausio mėn. dauguma respondentų (77 proc.) palaikė karą prieš Ukrainą, o 16 proc. nepalaikė.
Rusai taip pat tebėra įsitikinę, kad karas prieš Ukrainą tęsis ilgai. Beveik pusė respondentų (45 proc.) mano, kad karo veiksmai truks ilgiau nei metus, o dar 23 proc. daro prielaidą, kad jie truks nuo pusės metų iki metų.
Didelė dalis respondentų (77 proc.) tiki, kad karas prieš Ukrainą baigsis Rusijos pergale, o tai yra 6 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus ir maždaug atitinka 2022 m. gegužės mėn. nuotaikas.
V.Zelenskis: be JAV pagalbos daugiau Ukrainos karių atsidurs ligoninėse
12:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad bus labai sunku rasti alternatyvą Jungtinių Valstijų tiekiamai pagalbai. Be jos vis daugiau Ukrainos karių atsidurs ligoninėse, pareiškė jis interviu metu žiniasklaidos grupei „Fox News“.
„Žinoma, bus sunku rasti kažką panašaus. Žinoma, vienoje vietoje neužsibūsime. Turime išgyventi ir gyventi. Turime rasti lygiagrečių galimybių, lygiagrečių taisyklių. Bet juk suprantate, kad tai ir yra svarbiausia“, – kalbėjo jis.
V.Zelenskis pabrėžė, kad be amerikiečių pagalbos būtų vis daugiau „didvyrių ligoninėse“.
„Nes jei neturėsite tikros gynybos ir kokios nors galingos artilerijos su sviediniais, žinoma, prarasite žmones“, – pridūrė prezidentas.
Jungtinės Valstijos jau kelis mėnesius nepajėgia susitarti dėl naujo pagalbos paketo skyrimo Ukrainai.
Neseniai JAV Senatas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį Ukrainai skiriama 60 mlrd. dolerių. Tačiau tam, kad jis taptų įstatymu, dokumentą turi paremti Atstovų Rūmai ir pasirašyti prezidentas Joe Bidenas.
Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas iki šiol atsisakė teikti svarstyti šią iniciatyvą. Jis nori, kad dėl pagalbos Ukrainai būtų balsuojama kartu su pinigais, skirtais sienų apsaugai.
J.Bidenas neseniai pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su M.Johnsonu ir aptarti pagalbos Ukrainai klausimą.
Prancūzija: Rusijos pajėgos grasino numušti virš Juodosios jūros patruliuojančius lėktuvus
11:56
Rusijos pajėgos praėjusį mėnesį grasino numušti tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros patruliavusius prancūzų lėktuvus, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
Tai rodo, pasak jo, ypač agresyvią Maskvos poziciją, jos invazijai į Ukrainą sunkiai skinantis kelią.
Ministras nepateikė konkrečios informacijos apie prancūzų skrydžius ar lėktuvus, susijusius su tais grasinimais. Tačiau jis sakė, kad Rusija grįžta prie „ypač agresyvios“ laikysenos, primenančios buvusios Sovietų Sąjungos elgesį Šaltojo karo metais.
„Prieš mėnesį, jei norite labai konkretaus pavyzdžio, Rusijos oro eismo kontrolės sistema grasino numušti Prancūzijos lėktuvus Juodojoje jūroje, kai buvome laisvoje tarptautinėje zonoje, kurioje patruliuojame“, – teigė jis per RTL radiją.
„Rusijos elgesys 2024-aisiais neturi nieko bendra su tuo, ką matėme 2022-aisiais ir, aišku, prieš agresiją Ukrainoje, – sakė ministras. – Tai paaiškinama tuo, kad Rusija susiduria su sunkumais mūšio lauke Ukrainoje.“
JAV analitikai: už Rusijos įžeidimą iš Zaporižios srities deportuojami ukrainiečiai
11:52
Okupacinės Zaporižios srities gubernatorius Jevhenas Balickis atvirai pripažino, kad Rusijos valdžia prievarta deportuoja Ukrainos piliečius, kurie priešinasi Rusijos invazijai į Ukrainą arba „įžeidžia“ Rusiją, ir užsiminė, kad Rusijos okupacinės pajėgos be teismo vykdo mirties bausmes Ukrainos piliečiams, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Vasario 20 d. paskelbtame interviu J.Balickis teigė, kad Rusijos okupacinė valdžia „išsiuntė daug šeimų..., kurios nepritarė „specialiajai karinei operacijai“ arba įžeidė Rusiją, ypač Rusijos vėliavą, himną ar Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.“
Šiuos karo nusikaltimais laikomus veiksmus J.Balickis teisino teigdamas, kad priverstinis ukrainiečių šeimų išsiuntimas buvo skirtas jų pačių labui, nes ateityje okupacinė valdžia su jomis turės susidoroti dar „griežčiau“ arba „jas nužudys kiti prorusiški piliečiai“.
Jis tvirtino, kad okupacinė valdžia „suteikė [deportuojamoms šeimoms] galimybę išvykti“, tačiau kai kurios iš jų buvo deportuotos prievarta, pasienyje „duodant joms butelį vandens“.
Gubernatorius nurodė, kad okupacinė valdžia buvo priversta priimti kai kuriuos „itin sunkius sprendimus, apie kuriuos [jis] nekalbės“ – tai galima nuoroda į Rusijos okupacines pajėgas, vykdančias Ukrainos piliečių egzekucijas, pažymėjo analitikai.
Karo tyrimų institutas ne kartą pranešė, kad Rusija prievarta deportuoja Ukrainos piliečius, įskaitant vaikus, ir toliau mano, kad Rusija bando sunaikinti ukrainiečių kalbą, kultūrą, istoriją, etniškumą ir tapatybę, be kita ko, savo veiksmais pažeisdama Ženevos konvenciją.
J.Balickio pareiškimai apie Rusijos okupaciją kritikuojančių Ukrainos piliečių deportavimą rodo, kad Rusijos deportacijos kampanijomis iš dalies siekiama rusifikuoti okupuotos Ukrainos gyventojus naudojant prievartą ir baimę.
Gubernatoriaus noras atvirai aptarti ir net ginti neteisėtą Rusijos okupacinės valdžios elgesį su Ukrainos piliečiais plačiai nuskambėjusiame interviu atskleidžia, kokiu mastu Rusijos valdžia remia ir skatina tokią politiką.
J.Bidenas išvadino V.Putiną „išprotėjusiu kalės vaiku“, Kremlius nenutylėjo
11:25
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas per lėšų rinkimo renginį San Franciske Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „išprotėjusiu kalės vaiku“ ir užsipuolė savo pirmtaką Donaldą Trumpą už tai, kad šis palygino save su Rusijos opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, kuris praėjusią savaitę mirė Arkties kalėjime, skelbia Vakarų žiniasklaidos leidiniai.
„Turime tokį išprotėjusį kalės vaiką kaip Vladimiras Putinas ir kitus, todėl visada turime nerimauti dėl branduolinio konflikto, tačiau egzistencinė grėsmė žmonijai yra klimato kaita“, – renginio metu pareiškė prezidentas, pavartodamas keiksmo trumpinį anglų kalba.
Plačiau skaitykite ČIA.
Partizanai žvalgė Rusijos įtvirtinimus Kryme ir paliko „dovanų“
11:23
Krymo partizanų judėjimo „Atesh" agentai atliko žvalgybą prie Rusijos kariuomenės įtvirtinimų Juodosios jūros regione laikinai okupuotame Kryme. Jie nepaliko rusų be „dovanų“.
„Mūsų judėjimo agentams pavyko patekti į priešo statybvietę Okunivkos kaime, Čornomorsko rajone“, – sakoma „Atesh" pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Partizanams pavyko ištirti statybų eigą ir rusų gynybos planus.
„Mums pavyko paslėpti kelias dovanas. Dirbdami taip pat sužinojome apie didelio masto turto iššvaistymą objekte“, – pridūrė partizanai.
„The Guardian“: V.Putinas vis dar tiki, kad laimės karą Ukrainoje
10:53
Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto invazijos pradžios, per kurią žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiryžęs nugalėti Ukrainą ir joje dominuoti, skelbia britų leidinys „The Guardian“, remdamasis Vakarų pareigūnų karo vertinimais.
Manoma, kad Rusijos prezidentas nusiteikęs optimistiškiau nei prieš metus, nes Jungtinės Valstijos vis dar nesugebėjo patvirtinti 60 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketo ir neseniai pasiekė nedidelių laimėjimų mūšio lauke, užimdama Avdijivkos miestą.
„Nemanome, kad Rusija atsisakė savo maksimalistinių tikslų pavergti Ukrainą“, – pažymėjo pareigūnai, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, praėjus dienai po to, kai V.Putinas po brangiai kainavusios pergalės savo gynybos ministrui liepė tęsti puolimą.
Rusijos lyderis Sergejui Šoigu nurodė remtis Avdijivkos šturmu, kuri buvo užimta praėjusį savaitgalį po keturis mėnesius trukusių mūšių, per kuriuos Ukrainai stipriai trūko amunicijos.
Ekspertai apskaičiavo, kad Rusija palei visą fronto liniją iššaudomos amunicijos kiekiu penkis kartus lenkia Ukrainą.
Vienais skaičiavimais, Rusijos kariuomenei kovos Avdijivkoje ir kitur palei fronto liniją atsieidavo po daugiau kaip 1 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų per dieną. Manoma, kad įprastinis kasdienių Rusijos aukų skaičius yra arti 900.
Tačiau, pareigūnų įsitikinimu, V.Putinas neturi jokios aiškios vidutinės trukmės strategijos.
„Nemanome, kad Rusija turi prasmingą planą, išskyrus tolesnę kovą, tikintis, kad Rusijos gyvosios jėgos ir įrangos skaičius galiausiai atsipirks“, – sakė jie.
Pasak „The Guardian“, esant minimaliam judėjimui mūšio lauke, V.Putinas beveik neabejotinai tikisi, kad į Baltuosius rūmus sugrįš nenuspėjamasis Donaldas Trumpas – politikas, kuris kartais pagiria dabartinį Kremliaus vadovą ir kuris, kaip teigiama naujausiuose pranešimuose, gali sustabdyti būsimą pagalbą Ukrainai, kad priverstų ją derėtis dėl taikos susitarimo.
Taip pat yra požymių, kad Rusijos žvalgybos tarnybos persigrupuoja, paaiškėjus, kad Ispanijoje buvo nušautas vienas perbėgėlis, kuris į Ukrainos teritoriją įskrido sraigtasparniu. Nors nėra jokių įrodymų, kad už šio nužudymo stovi Rusija, manoma, kad labai tikėtina, jog tai buvo valstybės režisuotas įvykis, o bet koks sąmokslas greičiausiai buvo karinės žvalgybos darbas.
Rusija užpuolė Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. anksti ryte, o V.Putinas paragino mažąją šalį „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, taip pradėdamas didžiausią karą Europoje nuo 1945 m. Pirminės Rusijos pastangos užimti Kyjivą žlugo, tačiau nuo 2023 m., nepaisant ankstyvų Ukrainos laimėjimų, fronto linijos išliko gana statiškos.
Ankstesniu JAV žvalgybos vertinimu, nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista 315 000 Rusijos karių. Vakarų žvalgyba reguliariai neskaičiuoja ukrainiečių aukų, tačiau praėjusią vasarą vienu iš vertinimų buvo nustatyta, kad šis skaičius siekia 170-190 tūkst. žmonių, o iš viso abiejose pusėse – daugiau nei pusę milijono.
Užkulisiuose nevyksta jokios aktyvios taikos derybos ir, nepaisant vis labiau alinančio konflikto, nėra aišku, ar kuri nors pusė norėtų pakeisti situaciją. Ukrainos vadovybė ne kartą yra sakiusi, kad nori atkurti iki 2014 m. buvusias šalies sienas, o Rusija yra pareiškusi, kad prieštarauja Ukrainos prisijungimui prie NATO.
Pareigūnai sakė manantys, kad „sankcijos smarkiai paveikė Rusijos karinį kompleksą“, dėl jų smarkiai vėluoja ir patiria kitokių išlaidų šalies gamyba, nes Maskva stengiasi išspręsti vakarietiškų komponentų, kurie buvo įprasti jos pažangesnėje ginkluotėje, trūkumo problemą.
Tačiau Kremlius perorientavo Rusiją į karo ekonomiką, padidindamas išlaidas gynybai iki 7,5 proc. BVP, o gamyklos dirba ištisą parą ir, nepaisant Vakarų sankcijų, sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų.
Estija apskaičiavo, kad šiais metais Rusija gali pagaminti 4,5 mln. šovinių, o Europa sunkiai įgyvendina tikslą tiekti 1 mln. šovinių. Nuo sausio pradžios iš JAV negauta jokios amunicijos, nes respublikonų vadovaujami Atstovų Rūmai atsisakė surengti diskusijas dėl užsienio pagalbos paketo, į kurį įtraukta 60 mlrd. dolerių Ukrainai.
Nepaisant to, Rusijos ginklų pramonė patiria tokį spaudimą, kad Kremlius dabar „rekvizuoja karinę įrangą, kuri iš pradžių buvo skirta pristatyti užsienio partneriams“, sakė pareigūnai, iš esmės atsisakydamas apmokėtų sutarčių.
Kalinamas Kremliaus kritikas V.Kara-Murza ragina rusus tęsti kovą už demokratiją
10:31
Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza ketvirtadienį paragino rusus tęsti kovą už demokratiją, nepaisant Aleksejaus Navalno mirties Arkties kalėjime.
„Vis dar negaliu nei racionaliai, nei emociškai suvokti to, kas įvyko. Bet jei pasiduosime niūrumui ir nevilčiai, būtent to jie ir nori. Neturime teisės taip elgtis, esame skolingi savo kritusiems bendražygiams“, – sakė V.Kara-Murza, kalbėdamas teismo posėdyje per vaizdo ryšį.
Apie A.Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta praėjusį penktadienį.
Jo mirtis sukrėtė Rusijos opoziciją, kurios didžioji dalis yra tremtyje arba už grotų.
Dvigubą Rusijos ir JK pilietybę turintis V.Kara-Murza praėjusiais metais buvo nuteistas kalėti 25 metus.
Tai ilgiausia bausmė iš visų įkalintų prezidento Vladimiro Putino kritikų.
V.Kara-Murza taip pat buvo artimas kitam opozicijos politikui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus.
Praėjusią savaitę pasirodžius žiniai apie A.Navalno mirtį imta būgštauti ir dėl kitų Rusijoje įkalintų Kremliaus kritikų.
Pačio V.Kara-Murzos sveikata kalėjime pablogėjo – pasak jo advokatų, jis turi rimtų sveikatos problemų dėl dviejų apnuodijimų.
Tačiau kalbėdamas iš kalėjimo Sibire V.Kara-Murza išreiškė viltį, kad „Rusija taps normalia, laisva, demokratine Europos šalimi“.
„Aleksejus sakė: nepasiduokite. Pasiduoti neįmanoma“, – teigė jis.
„Danone“ turtą Rusijoje ketina parduoti su R.Kadyrovu susijusiam verslininkui
10:22
Prancūzijos pieno produktų gamintoja „Danone“ ruošiasi parduoti turtą Rusijoje, kuris buvo perduotas laikinai valdyti Federalinei valstybės turto valdymo agentūrai, rašo „Financial Times“, remdamasis dokumentais ir informuotais šaltiniais.
Pasak leidinio, pirkėjas turėtų būti pieno produktų bendrovė „Vamin Tatarstan“, priklausanti 29 metų Mintimerui Mingazovui. 2023 m. vasarą jis buvo paskirtas į bendrovės „Life & Nutrition“ (pervadintos „Danone“ patronuojamosios įmonės Rusijoje) direktorių valdybą po to, kai jai vadovauti pradėjo Čečėnijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas ir respublikos žemės ūkio ministras Jakubas Zakrijevas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujoji Zelandija paskelbė apie 25,9 mln. dolerių vertės paramos Ukrainai paketą
09:41
Naujoji Zelandija ketvirtadienį paskelbė apie 25,9 mln. dolerių (23,9 mln. eurų) vertės paramos Ukrainai paketą.
Vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pranešime pažymima, kad Naujoji Zelandija taip pat tęs Ukrainos kariuomenės mokymą ir teiks žvalgybos, ryšių ir logistinę paramą.
„Rusija pradėjo neteisėtą, plataus masto invaziją į Ukrainą, akivaizdžiai pažeisdama tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas.
„Karas pareikalavo siaubingų žmogiškųjų aukų, sukėlė didžiules kančias ir padarė didelę įtaką regioniniam ir pasauliniam stabilumui. Todėl Naujoji Zelandija ir toliau yra įsipareigojusi palaikyti Ukrainą“, – pridūrė jis.
Gynybos ministrė Judith Collins pažymėjo, kad pastaruosius dvejus metus Naujosios Zelandijos kariuomenė dirbo Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, kartu su partneriais teikdama paramą Ukrainai, ir kad ši parama nenutrūks.
Kaip pranešama, 6,5 mln. dolerių (6 mln. eurų) iš naujojo paketo bus skirta JK administruojamam Tarptautiniam fondui Ukrainai ginklams ir šaudmenims Ukrainai įsigyti, dar 7 mln. dolerių (6,5 mln. eurų) – humanitarinei pagalbai nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, įskaitant tuos, kurie persikėlė į kaimynines šalis.
Dalį lėšų numatyta skirti Pasaulio banko pagalbos Ukrainai fondui.
Taip pat rengiamos naujos baudžiamosios priemonės pagal 2022 metų Sankcijų Rusijai įstatymą. Jos bus orientuotos į kovą su sankcijų apeidinėjimu.
Per pastaruosius dvejus metus Naujosios Zelandijos Ukrainai skirtos paramos vertė viršija 100 mln. dolerių (92,2 mln. eurų).
Patarėjas: A.Duda pritaria Lenkijos, Ukrainos ir ES deryboms ginčui dėl grūdų spręsti
09:31
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pritaria Varšuvos, Kyjivo ir Briuselio deryboms ginčui dėl grūdų spręsti, sako jo patarėjas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Kyjivo partnerius Europoje, ypač Varšuvą, dėl padėties Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, kur protestuoja lenkų ūkininkai.
Jis pakvietė į pasienį atvykti Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, Europos Komisijos atstovą, o A.Dudą paragino paremti šį dialogą.
Šis jo pareiškimas pasirodė po to, kai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje atsinaujino lenkų ūkininkų protestai.
Lenkijos ūkininkai, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl pigaus importo iš rytinės kaimynės, blokuoja ukrainiečių sunkvežimių įvažiavimą į savo šalį, o tai pakenkė draugiškiems Varšuvos ir Kyjivo santykiams.
Prieš kelias savaites Varšuvai pavyko numalšinti panašią du mėnesius trukusią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų blokadą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertas: prieš trejus metus Olafas Scholzas nebūtų kovojęs už jokį Vilnių
09:20
Ginkluoto Rusijos ir NATO konflikto po 6-10 metų prognozės yra pernelyg optimistinės. Jis gali prasidėti ir anksčiau, tačiau tai nebus tokio masto karas kaip Ukrainoje, tokią nuomonę interviu metu naujienų agentūrai „Unian" išsakė Berlyne įsikūrusio Europos atsparumo iniciatyvos centro direktorius Serhijus Sumlenijus.
Jis pažymėjo, kad Kremlius puikiai supranta, jog konvenciniame kare neįmanoma visiškai nugalėti NATO bloko. Tačiau, kita vertus, Maskva mato ir Aljanso nenorą kovoti su Rusija iki visiškos pergalės. Analitiko įsitikinimu, tokiomis aplinkybėmis Rusijai nereikia karinės pergalės prieš bloką.
„Jai tereikia pademonstruoti NATO nesugebėjimą apginti savo narių. Tam pakanka išprovokuoti susidūrimą, kurio metu NATO pasirinks vidaus politines diskusijas, o ne karinį atsaką. Ideali proga būtų tada, kai pagrindinis NATO veikėjas būtų neutralizuotas. Šiuo tikslu rusai laukia Donaldo Trumpo išrinkimo“, – pažymėjo S.Sumlenijus.
Jis taip pat bendrais bruožais apibūdino galimą tokio Rusijos ir NATO konflikto scenarijų.
„Rusija daro politinį spaudimą Baltijos šalims arba Lenkijai. Tuo pačiu metu ji siunčia signalus: „Mes nenorime pulti, mes tik norime apginti savo interesus“. Po to, kai interesų „nepaisoma“, suduodamas „ribotas smūgis“. Jie pareiškia: „Mes tik įžengiame į Vilnių ir mums daugiau nieko nereikia. Jūs juk nenorite dėl to pradėti Trečiojo pasaulinio karo, ar ne?“.
Tai šantažo, grasinimų, melo derinys, skleidžiama nuomonė, kad grėsmė nesusijusi su didelėmis valstybėmis, o tik su mažomis, kurios yra kaltos“, – aiškino ekspertas.
Anot S.Sumlenijaus, jei esant tokiam scenarijui NATO liks nuošalyje, daugelis šalių suabejos, kodėl jos turėtų likti Aljanse. Jis pažymėjo, kad šis scenarijus nėra prognozė, o Rusijos vizija, kaip viskas gali atrodyti.
„Tai yra Rusijos svajonės. Negaliu sakyti, kad jos nėra nepagrįstos. Nežinau, kaip dabar, bet prieš trejus metus Olafas Scholzas nebūtų kovojęs už jokį Vilnių“, – atkreipė dėmesį analitikas.
Ekspertai vis dažniau sutaria, kad, jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, ji visiškai atstatys Ukrainoje patirtus nuostolius per 6-10 metų. Be to, atsižvelgiant į Rusijoje vykstančius procesus, tuomet ji galės padidinti savo karinį potencialą iki tokio lygio, kuris leistų pradėti plataus masto karą prieš NATO.
Ukrainos artileristai smogė Rusijos poligonui Chersono srityje, kur vyko karių mokymai
08:44
Laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje buvo užpultas poligonas, kuriame buvo įsikūrę rusų kariškiai, ketvirtadienio naktį skelbė su Rusija susiję kanalai susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Smūgį taip pat patvirtino Ukrainos savanorių armijos pietų korpuso atstovas spaudai Serhijus Bratčiukas. Pasak jo, ten ką tik buvo atvykę Rusijos kariuomenės grupės „Dnipro“ vadai su patikrinimu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:23
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1160 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvsios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia daugiau nei 407,2 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 7 tankai, 35 šarvuotosios kovos mašinos, 41 artilerijos sistema, 5 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 63 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 36 Rusijos bepiločius orlaivius.
Ukrainos žvalgybos vadas atskleidė naujus Rusijos planus: pikas bus pasiektas pavasarį
08:18
Ketvirtadienį, kai Ukraina jau buvo pradėjusi atsitraukimą iš Avdijivkos, Ukrainos karinės žvalgybos vadas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas interviu amerikiečių leidiniui „The Wall Street Journal“ pripažino, kad Ukrainos pajėgų padėtis yra sunki. Tačiau, pasak jo, Rusija taip pat turi problemų.
Jis nurodė, kad pirmaisiais invazijos metais Rusijos profesionali kariuomenė buvo iš esmės sunaikinta, o tai reiškia, kad dabar ji į savižudiškus išpuolius meta netreniruotus šauktinius.
Negana to, Rusijos pajėgos naudoja daugiau artilerijos sviedinių, nei gali pagaminti, ir nors praėjusiais metais jos pasitelkė šimtus tankų, dauguma jų buvo seni modeliai, paimti iš sandėlių ir atnaujinti, o naujų buvo vos 178.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai prieš Ukrainą panaudojo Šiaurės Korėjoje pagamintas balistines raketas
07:38
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas atskleidė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos per raketų smūgius Ukrainos teritorijoje panaudojo mažiausiai 24 Šiaurės Korėjoje pagamintas balistines raketas.
Interviu agentūrai „Interfax-Ukraina“ A.Kostinas sakė, kad šios raketos, kaip įtariama, pagamintos Šiaurės Korėjoje, buvo panaudotos per Rusijos raketų atakas septyniuose Ukrainos regionuose nuo 2023 m. gruodžio 30 d. iki 2024 m. vasario 7 d.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Naktinė dronų ataka Ukrainoje: kiek jų numušė priešlėktuvinė gynyba
07:28
Vasario 22 d. naktį Rusijos okupacinės pajėgos atakavo Ukrainos teritoriją bepiločiais lėktuvais ir raketomis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų duomenimis, iš Primorsko-Achtarsko srities buvo paleista 10 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių. Iš Juodosios jūros priešas taip pat paleido antiradarinę raketą Kh-31P.
Ukrainos gynėjai Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Charkivo sričių ribose sunaikino aštuonis bepiločius orlaivius.
Rusija apkaltino Britų Tarybą šnipinėjimu Ukrainos naudai
07:07
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pareiškė, kad Britų Taryba, už švietimą ir kultūrą atsakinga Jungtinės Karalystės agentūra, renka informaciją Ukrainos žvalgybai.
Rusijos saugumo tarnyba teigė, kad agentūra, kuri nuo 2018 metų nutraukė veiklą Rusijoje, rinko informaciją Rusijos pajėgų okupuotose Chersono regiono dalyse.
„(Britų Taryba) per jai pavaldžias organizacijas vykdė žvalgybinę veiklą Kyjivo interesais“, – nurodė FSB.
Naujienų agentūrai AFP Britų Taryba nepateikė komentarų.
FSB pareiškime teigė, kad ji „naudojosi JK gyvenančiais ukrainiečių pabėgėliais, kad gautų karinės ir politinės žvalgybos informaciją per jų ryšius Chersono regione“.
Jame priduriama, kad Rusijos pajėgų kontroliuojamos Nova Majačkos gyvenvietės gyventojas kreipėsi į okupacinę valdžią ir pranešė apie įtariamą nusikaltimą.
FSB nurodė, kad šioje vietovėje vykdys patikrinimus, ir įspėjo, kad gali patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už „slaptą bendradarbiavimą su vyriausybe“, už kurį baudžiama aštuoneriais metais kalėjimo.
Britų Taryba buvo įkurta 1934 metais. Ji gavo JK vyriausybės finansavimą, tačiau veikia nepriklausomai.
2018 metais Maskva uždraudė Britų Tarybą po to, kai Londonas apkaltino Rusiją buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimu kovine chemine medžiaga „Novičiok“ Anglijos Solsberio mieste.
J.Stoltenbergas: Ukraina turės teisę suduoti smūgius su F-16 Rusijos kariniams objektams už Ukrainos ribų
06:55
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas „Laisvės radijui“ sakė, kad kai Ukraina gaus sąjungininkų naikintuvus F-16, ji turės teisę į savigyną, įskaitant smūgius į teisėtus Rusijos karinius objektus už Ukrainos ribų.
J.Stoltenbergas, paklaustas, kada Ukraina galės dislokuoti F-16 naikintuvus, atsakė, kad to pasakyti neįmanoma. Jis pakartojo, kad visi Ukrainos sąjungininkai nori, kad jie ten būtų kuo greičiau, tačiau sakė, kad F-16 poveikis bus didesnis, jei pilotai bus gerai apmokyti, o techninės priežiūros įgulos ir kitas pagalbinis personalas – gerai apmokytas.
„Todėl manau, kad turėtume atsiklausti karinių ekspertų, kada tiksliai būsime pasiruošę arba kada sąjungininkai bus pasiruošę pradėti gabenti ir pristatyti F-16. Kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė jis.
J.Stoltenbergas sakė, kad kiekviena sąjungininkė nuspręs, ar tiekti F-16 Ukrainai, o sąjungininkės vykdo skirtingą politiką. Tačiau kartu jis pažymėjo, kad karas Ukrainoje yra agresyvus ir Ukraina turi teisę į savigyną, įskaitant smūgių sudavimą teisėtiems Rusijos kariniams objektams už Ukrainos ribų.
Vašingtonas: „Nemanome, kad V.Putinas turi pranašumą kare“
06:27
JAV nemano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas įgijo pranašumą kare prieš Ukrainą, kai buvo užimta Avdijivka ir Kongresui nepavyko priimti didelio masto pagalbos Ukrainai paketo.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris vasario 21 d. per spaudos brifingą sakė, kad reikia pažvelgti „į šio konflikto formą per pastaruosius ne vien dvejus metus“.
„Taip, matėte, kaip Rusija pasiekė laimėjimų mūšio lauke, – sakė M.Milleris.
„Mes matėme laimėjimus tik šią savaitę – praėjusį savaitgalį, nes Ukraina nesugebėjo tinkamai aprūpinti savo karių, iš esmės dėl to, kad Kongresas nesiėmė veiksmų, kurių, mūsų nuomone, turėtų imtis, kad toliau remtų Ukrainą, kovojančią už savo teritorijos gynybą.“
JAV karinės pagalbos Ukrainai ateitis tapo ypač svarbiu klausimu pastarosiomis dienomis, kai Ukraina pasitraukė iš smarkiai apgriauto Avdijivkos miesto.
Likus dviem dienoms iki oficialaus Ukrainos atsitraukimo iš miesto, JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby pareiškė, kad miestui gresia pavojus patekti į Rusijos rankas, ir kaip svarbų veiksnį nurodė tai, kad Ukrainai labai trūksta artilerijos sviedinių.
Šį mėnesį Senatas patvirtino 95 mlrd. dolerių finansavimo prašymą, įskaitant pagalbą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui. Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Džonsonas kol kas atsisakė pateikti jį balsavimui Atstovų Rūmuose, o paskelbė pertrauką iki vasario pabaigos.
M.Milleris pažymėjo, kad Ukraina padarė reikšmingą pažangą mūšio lauke, ypač Juodosios jūros regione, kur kariai sėkmingai atrėmė Rusijos laivyną ir nutiesė naują laivybos maršrutą.
„(Ukraina) atvėrė naują laivybos koridorių, kuris leido jiems per Juodąją jūrą eksportuoti ne tik kviečius ir grūdus, bet ir kitas pramonines prekes, o tai buvo neįmanoma pirmosiomis karo dienomis, kai Rusija buvo užblokavusi Ukrainos uostus“, – sakė M.Milleris ir pridūrė, kad „...mes ir toliau remsime juos pagal galimybes, tačiau mums reikia, kad Kongresas būtų mūsų partneris“.
Kai Kongresas patvirtins užsienio pagalbos įstatymą, kuriuo Kyjivui skiriama 60 mlrd. dolerių, Jungtinės Valstijos galės nedelsdamos pradėti teikti gynybos pagalbą Ukrainai, vasario 20 d. sakė Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh.
Karybos ekspertas įvertino: rusų bombose yra detalių iš pigių buitinės technikos prietaisų
06:15
Rusijos ginklai, ypač raketos, pasižymi prastesnėmis techninėmis charakteristikomis, nei teigia Rusijos propaganda. Be to, jose dažnai naudojamos iš buitinės technikos prietaisų paimtos sudedamosios dalys, interviu „Vakarinis Kyjivas“ pareiškė sostinės teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktorius Oleksandras Ruvinas.
Kalbėdamas apie raketas „Iskander“, kurias rusai naudoja smogdami Ukrainai, ekspertas pažymėjo, kad jų tikslumas yra prastesnis, nei teigia rusai. O raketa „Kinžal“, kuri yra tiesiog „Iskander“ modifikacija, nepasiekia rusų deklaruojamo 10 machų (12 240 km/h) greičio.
Nepaisant to, atsižvelgdami į vykstančio karo realijas, rusai stengiasi modernizuoti ir tobulinti savo ginkluotę. Tačiau jiems labai trukdo Vakarų šalių įvestos technologinės sankcijos.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
