Svarbiausios naujienos
- Pentagonas svarsto „planą B“ dėl pagalbos Ukrainai
- Trečioji Ukrainos šturmo brigada išstūmė rusus iš Krasnogorovkos
- Ukrainos karinės žvalgybos vadas: „Pasaulis nuleido rankas, o V.Putinas iš karto tuo pasinaudojo“
- V.Zelenskis įvardijo šalis, kurioms kils grėsmė, leidus Rusijai atsikvėpti.
- Britų žvalgyba įvertino invazijos į Ukrainą pasekmes Kremliui.
- J.Navalnaja Strasbūre pasakė, ką reikia daryti, jeigu tikrai norime įveikti V.Putiną.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pentagonas svarsto „planą B“ dėl pagalbos Ukrainai
21:40
Pentagonas svarsto, ar pasinaudoti paskutiniu likusiu karinės pagalbos finansavimo šaltiniu, kad paremtų Ukrainą, net ir neturėdamas garantijų, kad šias lėšas papildys Kongresas, pranešė CNN, remdamasi keliais neįvardytais Gynybos departamento pareigūnais.
Gynybos departamentas vis dar turi apie 4 mlrd. JAV dolerių iš prezidento įgaliojimu skirtų lėšų Ukrainai, kuris leidžia Pentagonui iš savo atsargų siųsti karinę įrangą į Kyjivą.
Tačiau Pentagonas anksčiau nenorėjo išleisti likusių pinigų be garantijų, kad Kongresas juos kompensuos pagal administracijos pateiktą 60 mlrd. dolerių papildomo finansavimo prašymą, nes paėmimas iš Gynybos ministerijos atsargų be jokio plano papildyti šią įrangą gali turėti įtakos JAV karinei parengčiai.
Tačiau Ukrainai vis labiau trūkstant JAV karinės pagalbos, o Atstovų Rūmų respublikonų vadovybei atsisakant balsuoti dėl didesnio finansavimo, aukšti gynybos pareigūnai svarsto, ar yra kokių nors vidinių finansinių atsargų, kurios leistų departamentui išleisti bent dalį iš likusių 4 mlrd. dolerių Ukrainai padėti kovoti su Rusija.
Pareigūnai pabrėžė, kad jokie sprendimai dar nepriimti. Tačiau pokalbiai apie šią galimybę ir kitus galimus planus B per pastarąsias kelias savaites tapo vis skubesni, nes padėtis mūšio lauke Ukrainoje tampa vis baisesnė, sakė pareigūnai.
Ukrainos kariai buvo priversti taupyti šaudmenis ir prarado dalį teritorijos rytuose, įskaitant svarbų Avdijivkos miestą, kuris anksčiau šį mėnesį atiteko rusams.
Paklaustas apie galimybę panaudoti 4 mlrd. dolerių, Gynybos departamento atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Garronas Garnas atsakė: "Gynybos departamentas ir toliau ragina Kongresą patvirtinti papildomą biudžetą, kad būtų galima paremti Ukrainą, kai jai to reikia, ir papildyti mūsų atsargas.“
Pareigūnai teigė, kad departamentas gali išleisti dalį iš tų 4 mlrd. dolerių net ir neradęs vidinių lėšų, kurias būtų galima panaudoti šiai sumai papildyti. Pentagonui nebūtų pirmas kartas, kuomet gali atsirasti ir netikėti finansiniai šaltiniai.
Praėjusiais metais Gynybos departamentas paskelbė, kad aptiko apskaitos klaidą, dėl kurios Gynybos departamentas 6,2 mlrd. dolerių pervertino Ukrainai teikiamą pagalbą. Šie papildomi pinigai departamentui suteikė rezervą, kuris leido karinę pagalbą Ukrainai teikti ilgiau, nei buvo numatyta, anksčiau pranešė CNN.
Antradienį paklaustas, ar departamentas svarsto galimybę išleisti dalį likusių pinigų, Pentagono spaudos sekretorius generolas Patrickas Ryderis atsakė, kad nieko negali pranešti, tačiau Pentagonas toliau ieško būdų, kaip toliau remti Ukrainą.
Be to, kitas Gynybos departamento atstovas CNN sakė, kad kitas pagalbos Ukrainai paketas, jei jis bus gautas, „neabejotinai apims kritinę amuniciją“. Taip pat vyksta diskusijos dėl to, kaip ir kur dislokuoti karinę įrangą, kad ją būtų galima kuo greičiau išsiųsti į Ukrainą, kai bus rasti papildomi finansavimo šaltiniai, sakė pareigūnas.
Pasak CNN šaltinių, Pentagone kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Paskutinis Ukrainos saugumo paketas, kurio vertė siekė iki 250 mln. JAV dolerių, buvo paskelbtas gruodžio 27 d. Kai kurie ginklai ir įranga iš ankstesnių paketų ir Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos (USAI) paketų vis dar keliauja į Ukrainą, tačiau nuo to laiko JAV nepaskelbė jokių naujų paketų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę CNN pareiškė, kad Ukraina be tolesnės JAV paramos karo nelaimės.
„Žmonės bus pasiruošę, bet nebus paruošta amunicija ir brigados nebus pasiruošusios... ne tik mūsų kontrpuolimui, jos nebus pasiruošusios gintis, išlikti stiprios. Bus labai sunku“, – sakė jis.
O.Danilovas: V.Putinas turi naujų kibernetinių įrankių, keliančių grėsmę demokratijai
23:45
Rusijos šnipai sukūrė dirbtinio intelekto įrankius, kuriuos Maskva gali panaudoti kišimuisi į Jungtinės Karalystės ir JAV rinkimus „eksponentiškai didesniu mastu“ nei bet kada anksčiau, perspėja Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Interviu laikraščiui „The Times“ O.Danilovas sakė, kad dirbtinis intelektas leido Rusijai smarkiai padidinti dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama sukelti susiskaldymą ir paveikti viešąją nuomonę, skaičių ir kad Maskva dabar turi specialius padalinius, skirtus kiekvienai Europos šaliai, kurioje vyksta rinkimai.
Anksčiau Maskva pasikliaudavo armijomis darbuotojų, rankiniu būdu skleidžiančių dezinformaciją internete iš „trolių fabriko“ Sankt Peterburge. Dabar vos du ar trys agentai gali sukurti dešimtis tūkstančių autentiškai atrodančių netikrų paskyrų, sakė O.Danilovas.
Manoma, kad Rusijos gebėjimui kištis į užsienio reikalus ir vykdyti operacijas pakenkė Rusijos šnipų išsiuntimas iš ambasadų visame pasaulyje. Tačiau piloto Maksimo Kuzminovo nužudymas Ispanijoje buvo griežtas priminimas, kad Rusija vis dar gali vykdyti mirtinas operacijas užsienio teritorijoje.
Pasak O.Danilovo, Maskvos informatorių ir agentų tinklas yra toks platus, kad Rusijos kišimosi išnaikinti neįmanoma: „Studentai, žmonos, turistai – visus juos Rusija naudoja savo užsakymams užsienyje vykdyti“.
FSB palaiko ryšius su Europos nusikalstamomis grupuotėmis, o šie ryšiai tapo lengvesni atsiradus kriptovaliutoms, sako O.Danilovas.
„Kremliuje yra nusikaltėlių, ir jie naudojasi nusikaltėliais, kad šie už juos atliktų savo darbą. Šalyje karaliauja nusikalstamumas“, – įsitikinęs jis.
O.Danilovas sakė, kad vykdydami kibernetinę kampaniją prieš Ukrainą Rusijos agentai tokiose platformose kaip „Telegram“, „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“ kas savaitę išplatina 166 mln. dezinformacijos žinučių.
Iš jų 36 mln. praėjusią savaitę buvo skirta diskredituoti aukštus Ukrainos pareigūnus, 23,5 mln. skirti politinei ir karinei vienybei skaldyti, 51 mln. demoralizuoti kariuomenę ir 55 mln. demoralizuoti visuomenę.
Kaip dezinformacijos kampanijos veiksmingumo pavyzdį O.Danilovas nurodė Vakarų žiniasklaidą, cituojančią melagingus duomenis apie Ukrainos nuostolius, ir protestus dėl melagingos informacijos apie mobilizaciją, kilusius Rusijos sukurtuose „Telegram“ kanaluose.
„Ukraina neuždaro sienos su Lenkija“, teigia pareigūnas
23:15
Ukraina neketina uždaryti sienos su Lenkija ir nedalyvauja derybose šiuo klausimu, pareiškė Ministro Pirmininko pavaduotojas Oleksandras Kubrakovas.
Pareiškime X Ukrainos pareigūnas sakė, kad „mūsų žmonės kovoja už savo egzistenciją“, o „stabili siena yra išlikimo klausimas“.
Anksčiau trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, dalyvavo derybose dėl lenkų ūkininkų protestų, sutrikdžiusių eismą pasienyje.
Žurnalistė, tapusi snaipere: Olena atvira – Ukrainai pasidavus, ateitų visa rusų orda
23:13
Prieš dešimt metų ji nusipirko pirmąjį ginklą ir iš žurnalistės virto kare savanore. Šiuo metu ji dirba Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos „Artan“ specialiajame padalinyje, o laisvalaikiu rūpinasi, kad nebūtų pamiršti per pastaruosius dvejus karo metus žuvusių kariškių vardai ir gyvenimo istorijos. Susipažinkite su Olena Bilozerska.
Olenos žvilgsnis skvarbus, ji kalba tiesmukai ir užtikrintai.
„Žinoma, mes visi kovojame. Visi galime mirti. Bet, žinai, du kartus nemirsi. Jei būčiau bijojusi, nebūčiau 2014 m. ėjusi į frontą kaip savanorė“, – šypsodamasi sako ji interviu latvių leidiniui TVNET.
Pirmąjį ginklą Olena nusipirko prieš pat 2014 m., kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymą.
„Tą pačią dieną, kai buvo laimėtas „Euromaidanas“ ir mūsų prezidentas diktatorius [Viktoras Janukovyčius] pabėgo į Rusiją, staiga didžiulis spaudimas, kurį nuolat jautėme per visą revoliuciją, akimirksniu išnyko. Ir visi ėmė galvoti, kas bus toliau? Ko tikėtis?
Pasikalbėjome su vyru ir nusprendėme įsigyti ginklų, nes buvo aišku, kad Rusija nesustos. Ji neatsisakys idėjos sukurti didelę imperiją“, – sako ji.
Britų žvalgyba įvertino invazijos į Ukrainą pasekmes Kremliui
23:09
Karas prieš Ukrainą prisidėjo prie reikšmingų pokyčių Rusijos santykiuose su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Nuo 2022 m. vasario mėn. nepaisant šalių nesutarimų, bendra Rusijos įtaka artimiausioms kaimynėms sumažėjo, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Kaip pažymima pranešime, Rusija beveik neabejotinai ir toliau laiko savo įtakos šiose šalyse išlaikymą užsienio politikos prioritetu, kuris yra labai svarbus vidaus saugumui ir ekonomikai.
Pasak britų žvalgybos, dėl išteklių, kuriuos Rusija skyrė Ukrainai, ir nesugebėjimo pasiekti karinio proveržio kilo abejonių dėl tradicinės Rusijos, kaip regioninio saugumo garanto, pozicijos.
Padniestrės regionui prašant Maskvos „apsaugos“, JAV teigia remianti Moldovos suverenitetą
22:16
Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė remiančios Moldovos suverenitetą po to, kai separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.
„Jungtinės Valstijos tvirtai remia Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
Trečioji Ukrainos šturmo brigada išstūmė rusus iš Krasnogorovkos
22:04
Trečioji šturmo brigada išstūmė užpuolikus iš Krasnogorovkos, Donecko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų trečioji atskiroji šturmo brigada „Telegram“.
„Užvakar Rusijos kariuomenės pajėgos puolė Krasnogorovkos pietrytinę dalį ir įžengė į miestą. Siekdami neleisti priešui įsitvirtinti, Trečiosios atskirosios šturmo brigados padaliniai, 1-ojo ir 2-ojo šturmo batalionų kariai vykdė kovinę operaciją, kad išvalytų miestą nuo priešo pajėgų“, – rašoma pranešime.
Brigada pažymi, kad per trumpą laiką priešas spėjo pasirengti ilgai gynybai ir, nepaisant pasipriešinimo ir sunkių kovų, brigados šturmo grupės padarė priešui neišvengiamų nuostolių – likvidavo apie 100 okupantų.
Taip pat pažymima, kad rusai atsisakė pasiduoti ir buvo likviduoti užimtuose namuose.
Šiandien Krasnogorovką kontroliuoja Ukrainos kariai.
2023 m. birželį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko įsitvirtinti nedideliame teritorijos plote Krasnogorovkos rajone, kuris buvo okupuotas nuo 2014 m.
Ukrainos desantininkų žygis į rytus nuo Krasnogorovkos buvo pirmas kartas nuo praėjusių metų Rusijos invazijos, kai Ukrainos kariai atkovojo teritoriją, kurią nuo 2014 m. buvo okupavusi Rusija.
Pentagonas svarsto „planą B“ dėl pagalbos Ukrainai
21:40
Pentagonas svarsto, ar pasinaudoti paskutiniu likusiu karinės pagalbos finansavimo šaltiniu, kad paremtų Ukrainą, net ir neturėdamas garantijų, kad šias lėšas papildys Kongresas, pranešė CNN, remdamasi keliais neįvardytais Gynybos departamento pareigūnais.
Gynybos departamentas vis dar turi apie 4 mlrd. JAV dolerių iš prezidento įgaliojimu skirtų lėšų Ukrainai, kuris leidžia Pentagonui iš savo atsargų siųsti karinę įrangą į Kyjivą.
Tačiau Pentagonas anksčiau nenorėjo išleisti likusių pinigų be garantijų, kad Kongresas juos kompensuos pagal administracijos pateiktą 60 mlrd. dolerių papildomo finansavimo prašymą, nes paėmimas iš Gynybos ministerijos atsargų be jokio plano papildyti šią įrangą gali turėti įtakos JAV karinei parengčiai.
Tačiau Ukrainai vis labiau trūkstant JAV karinės pagalbos, o Atstovų Rūmų respublikonų vadovybei atsisakant balsuoti dėl didesnio finansavimo, aukšti gynybos pareigūnai svarsto, ar yra kokių nors vidinių finansinių atsargų, kurios leistų departamentui išleisti bent dalį iš likusių 4 mlrd. dolerių Ukrainai padėti kovoti su Rusija.
Pareigūnai pabrėžė, kad jokie sprendimai dar nepriimti. Tačiau pokalbiai apie šią galimybę ir kitus galimus planus B per pastarąsias kelias savaites tapo vis skubesni, nes padėtis mūšio lauke Ukrainoje tampa vis baisesnė, sakė pareigūnai.
Ukrainos kariai buvo priversti taupyti šaudmenis ir prarado dalį teritorijos rytuose, įskaitant svarbų Avdijivkos miestą, kuris anksčiau šį mėnesį atiteko rusams.
Paklaustas apie galimybę panaudoti 4 mlrd. dolerių, Gynybos departamento atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Garronas Garnas atsakė: "Gynybos departamentas ir toliau ragina Kongresą patvirtinti papildomą biudžetą, kad būtų galima paremti Ukrainą, kai jai to reikia, ir papildyti mūsų atsargas.“
Pareigūnai teigė, kad departamentas gali išleisti dalį iš tų 4 mlrd. dolerių net ir neradęs vidinių lėšų, kurias būtų galima panaudoti šiai sumai papildyti. Pentagonui nebūtų pirmas kartas, kuomet gali atsirasti ir netikėti finansiniai šaltiniai.
Praėjusiais metais Gynybos departamentas paskelbė, kad aptiko apskaitos klaidą, dėl kurios Gynybos departamentas 6,2 mlrd. dolerių pervertino Ukrainai teikiamą pagalbą. Šie papildomi pinigai departamentui suteikė rezervą, kuris leido karinę pagalbą Ukrainai teikti ilgiau, nei buvo numatyta, anksčiau pranešė CNN.
Antradienį paklaustas, ar departamentas svarsto galimybę išleisti dalį likusių pinigų, Pentagono spaudos sekretorius generolas Patrickas Ryderis atsakė, kad nieko negali pranešti, tačiau Pentagonas toliau ieško būdų, kaip toliau remti Ukrainą.
Be to, kitas Gynybos departamento atstovas CNN sakė, kad kitas pagalbos Ukrainai paketas, jei jis bus gautas, „neabejotinai apims kritinę amuniciją“. Taip pat vyksta diskusijos dėl to, kaip ir kur dislokuoti karinę įrangą, kad ją būtų galima kuo greičiau išsiųsti į Ukrainą, kai bus rasti papildomi finansavimo šaltiniai, sakė pareigūnas.
Pasak CNN šaltinių, Pentagone kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Paskutinis Ukrainos saugumo paketas, kurio vertė siekė iki 250 mln. JAV dolerių, buvo paskelbtas gruodžio 27 d. Kai kurie ginklai ir įranga iš ankstesnių paketų ir Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos (USAI) paketų vis dar keliauja į Ukrainą, tačiau nuo to laiko JAV nepaskelbė jokių naujų paketų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę CNN pareiškė, kad Ukraina be tolesnės JAV paramos karo nelaimės.
„Žmonės bus pasiruošę, bet nebus paruošta amunicija ir brigados nebus pasiruošusios... ne tik mūsų kontrpuolimui, jos nebus pasiruošusios gintis, išlikti stiprios. Bus labai sunku“, – sakė jis.
U. von der Leyen ragina pelną už įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainai apginkluoti
20:17
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti karinei įrangai Ukrainai.
Dabar vis dažniau raginama ieškoti būdų, kaip paremti Kyjivą kovoje su Maskvos invazija pasinaudoti bankų sąskaitomis, investicijomis ir kitu turtu, įšaldytu po to, kai Maskvai buvo pritaikytos sankcijos už įsiveržimą į kaimyninę šalį 2022 metais.
Turto konfiskavimas nėra laikomas išeitimi, tačiau ES ieško būdų, kaip panaudoti šio turto generuojamą pelną – galbūt milijardus eurų per metus.
„Atėjo laikas pradėti pokalbį apie tai, kaip panaudoti nenumatytą pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, bendrai perkant karinę įrangą Ukrainai“, – kalbėdama Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.
Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.
„Su mūsų partnerių parama ar be jos, negalime leisti Rusijai laimėti“, – pabrėžė EK pirmininkė.
„Politico“: Baltarusijos disidentai rengia perversmą prieš A.Lukašenką
19:54
Iš Lenkijos veikianti Baltarusijos pasipriešinimo grupuotė BYPOL rengia perversmą prieš save pasiskelbusio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą. Kaip rašo „Politico“, apie tai viešai paskelbė vienas iš jos lyderių.
BYPOL rengė karininkus ir aktyviai sabotavo Kremliaus karą prieš Ukrainą, rengdamasi perversmui prieš Minsko režimą, viešai pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.
„Mes sukūrėme planą ir tinkamu metu jį įgyvendinsime“, – sakė buvęs Baltarusijos kariuomenės karininkas Aleksandras Azarovas, tačiau išsamiau plano nedetalizavo.
Jo nuomone, norint susilpninti A.Lukašenkos režimą, būtina užtikrinti Vladimiro Putino pralaimėjimą Ukrainoje.
„Be Putino nėra Lukašenkos... Jei Ukraina gali pradėti sėkmingą puolimą, Putinas nebeturės laiko Baltarusijai“, – sakė jis.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas: „Pasaulis nuleido rankas, o V.Putinas iš karto tuo pasinaudojo“
19:12
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas interviu naujienų svetainei „New Voice“ papasakojo, kaip turėtų baigtis karas, įvertino jo įtaką tarptautinei darbotvarkei ir tai, ką teks patirti kiekvienam rusui.
Paklaustas, kokiomis sąlygomis baigsis plataus masto Rusijos invazija, K.Budanovas pasiūlė pirmiausia apsibrėžti sąvokas – „visapusiška invazija“ arba „visavertis karas“.
„Manau, kad visavertė invazija baigėsi 2022 m. vėlyvą pavasarį. Kai okupantams nepavyko užimti Kyjivo, Černihovo ir Sumų šiaurėje, Charkivo rytuose, Nikolajivo ir Zaporižios pietuose. Kai rašistams nepavyko pasiekti vadinamųjų savo netikrų respublikų sienų Ukrainos Donbase. Būtent šiuo etapu iš tikrųjų baigėsi „plataus masto invazija“.
Moldovos vyriausybė atmeta Uždniestrės prašymą dėl Rusijos „apsaugos“
18:46
Moldovos vyriausybė trečiadienį pareiškė atmetanti propagandinius Uždniestrės pareiškimus po to, kai separatistinio regiono prorusiškų sukilėlių pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami suteikti „apsaugą“.
Socialiniame tinkle „Telegram“ Moldovos vicepremjeras Olegas Serebrianas nurodė, kad vyriausybė „atmeta propagandinius pareiškimus iš Tiraspolio ir primena, kad Uždniestrės regionas naudojasi taikos, saugumo ir ekonominės integracijos su Europos Sąjunga politika, kuri naudinga visiems piliečiams“.
Belgija skirs 200 mln. eurų Čekijos iniciatyvai pirkti šaudmenis Ukrainai
17:41
Belgija skiria 200 mln. eurų Čekijos iniciatyvai pirkti artilerijos amuniciją, kurios šiuo metu labai reikia prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai, pareiškė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo.
„Mes niekada negalėsime prilygti aukoms, kurias Ukraina aukoja kiekvieną dieną“, – sakė jis.
Belgijos premjeras pridūrė, kad prezidentui Volodymyrui Zelenskiui būtina duoti tai, ko jis prašė, t.y. daugiau amunicijos Rusijos agresoriui atremti.
„Belgija finansuos Čekijos iniciatyvą 200 mln. eurų. Papildoma amunicija bus atvežta artimiausiomis savaitėmis“, – rašė jis.
Anksčiau skelbta, kad Čekija trečiosiose šalyse surado 800 tūkst. 155 ir 122 mm kalibro artilerijos sviedinių. Artimiausiomis savaitėmis jie gali būti išsiųsti Ukrainos kariuomenei.
Šią savaitę Prancūzija ir Nyderlandai taip pat parėmė planą pirkti šaudmenis už Europos ribų, kad Ukrainai būtų greičiau pristatyta labai reikalinga karinė įranga. Tikimasi, kad pasiūlymas bus pateiktas kovo pradžioje.
Tuo tarpu Nyderlandai paskelbė skiriantys Ukrainai daugiau kaip 100 mln. eurų Čekijos iniciatyvai pirkti artilerijos sviedinius už ES ribų.
ES įstatymų leidėjai ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką padėti kovoti su „blogio ašimi“
17:38
23 Europos parlamentų rūmų vadovai paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną padėti kovoti su „blogio ašimi“ ir skirti 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) dolerių pagalbos paketą karo alinamai Ukrainai.
M.Johnsonas, Donaldo Trumpo sąjungininkas, vadovaujantis itin nedidelę persvarą turinčiai respublikonų daugumai Atstovų Rūmuose, atsisako teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuriuo JAV prezidentas Joe Bidenas prašo skirti naują pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.
Po dvejų karo su Rusija metų Ukrainos kariai yra išsekę ir nepakankamai apginkluoti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Kyjivas sprendimą dėl naujos JAV pagalbos turi gauti per mėnesį.
Antradienį pasirašytame bendrame laiške 19 Europos šalių, įskaitant Austriją, Prancūziją, Vokietiją ir Nyderlandus, asamblėjų vadovai paragino M.Johnsoną padėti „suteikti Ukrainai lėšų, reikalingų kovai tęsti“.
„Tikime, kad dėl Jūsų asmeninio vadovavimo Kongresas pademonstruos istorinę abiejų partijų vienybę, remdamas bendras pastangas padėti Ukrainai“, – sakoma laiške, kurio kopiją anglų kalba Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų – Nacionalinės Asamblėjos – pirmininkė Yael Braun-Pivet trečiadienį paskelbė socialiniame tinkle „X“.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Tuskas: įtampa separatistinėje Uždniestrėje kelia pavojų visam regionui
17:04
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad įtampa Ukrainos pasienyje esančiame separatistiniame Moldovos regione Uždniestrėje yra pavojinga visam platesniam regionui.
Jis kalbėjo po to, kai Uždniestrės prorusiškų separatistų pareigūnai paprašė Maskvos suteikti „apsaugą“.
„Moldovos ir Padniestrės problema nėra nauja, o Rusijos intervencijos ar bent jau provokacijos grėsmė yra nuolatinė. Manęs tai nestebina. Tačiau tai rodo, kokioje pavojingoje padėtyje yra ne tik Ukraina“, – žurnalistams sakė D.Tuskas.
V.Zelenskis įvardijo šalis, kurioms kils grėsmė, leidus Rusijai atsikvėpti
17:02
Jei kare bus padaryta pertrauka, kils pavojus šalims, kuriose Kremlius gali iš karto pasiekti „sėkmės efektą“. Todėl Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui neturėtų būti leista „politiškai išgyventi“, spaudos konferencijos metu su Albanijos premjeru Edi Rama kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Rusija daro išvadas dėl Ukrainoje padarytų klaidų ir toliau destabilizuos padėtį, jei jai bus suteikta pauzė, jei jai bus leista išgyventi po agresijos karo prieš Ukrainą.
„Jei Putinui bus leista išgyventi politiškai, Rusija tada imsis kitos taktikos. Ji darys įtaką toms šalims, kuriose gali gauti tiesioginį sėkmės efektą. O tai reiškia, kad mažesnėms šalims, taigi, esu įsitikinęs, Baltijos šalims, Moldovai ir Balkanų valstybėms, visur, kur Sovietų Sąjunga buvo įsitvirtinusi, kyla grėsmė“, – perspėjo Ukrainos vadovas.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Rusija „nesugriovė Ukrainos, ji negalėjo to padaryti“.
„Esu dėkingas jūsų šalims visame pasaulyje, kad padėjote Ukrainai būti stipriai. Ir dabar mes turime ne daryti pauzę, o stiprinti Ukrainą. Nes Rusija tikrai nesustos“, – pabrėžė jis.
V.Zelenskis vasario 28 d. prieš pat vidurnaktį atvyko į Albaniją dalyvauti tą pačią dieną vyksiančiame Ukrainos ir Pietryčių Europos aukščiausiojo lygio susitikime.
Tai pirmasis V.Zelenskio vizitas į Tiraną.
„Velniai vėl tyčiojasi“: artimiesiems neleista pašarvoti A.Navalno prieš laidotuves
16:32
Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo direktorius Ivanas Ždanovas sakė, kad atsisveikinimo su Aleksejumi salė nebus įrengta, nes neatsirado vietos, kuri būtų leidusi tai padaryti jo artimiesiems.
Leidinys „The Insider“ cituoja I.Ždanovo pranešimą:
„Velniai vėl pradėjo tyčiotis iš Aleksejaus, net kai jo nėra. Jūs jau žinote, kad visas šias dienas ieškojome salės. Iš pradžių atsisveikinimą ir laidotuves planavome vasario 29-ąją, tiesiog dėl daugelio priežasčių tai buvo tinkama diena. Ir greitai paaiškėjo, kad vasario 29-ąją nėra nė vieno žmogaus, kuris galėtų iškasti kapą. Štai kovo 1 dienai galima, vasario 28 dienai galima, bet 29-ąją kapo neiškasi.“
„Tikroji priežastis aiški. Kremlius supranta, kad tą dieną, kai atsisveikinsime su Aleksejumi, Putinas ir jo pranešimas bus niekam nereikalingi“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė I.Ždanovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija žada imtis atsakomųjų priemonių dėl Švedijos narystės NATO
16:27
Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių dėl Švedijos įstojimo į NATO, rašoma vėlų antradienio vakarą paskelbtame rusų ambasados Stokholme pareiškime.
Pirmadienį Švedija įveikė paskutinę kliūtį, trukdžiusią tapti 32-ąja NATO nare: Vengrijos parlamentas pagaliau ratifikavo Stokholmo paraišką įstoti į Aljansą.
„Rusija imsis politinio ir karinio techninio pobūdžio atsakomųjų priemonių, kad sumažintų grėsmes savo nacionaliniam saugumui“, – sakoma ambasados „Telegram“ žinutėje.
Joje priduriama, kad jų konkretus turinys priklausys nuo Švedijos integracijos į NATO masto, „įskaitant galimą NATO karių, karinės technikos ir ginklų dislokavimą šioje šalyje“.
2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO.
„Švedija savarankiškai pasirenka savo saugumo politiką. Tuo pat metu šalies prisijungimas prie Rusijai priešiško karinio aljanso turės neigiamų pasekmių stabilumui Šiaurės Europoje ir aplink Baltijos jūrą, kuri išlieka mūsų bendra erdve“, – sakoma Rusijos ambasados pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad Baltijos jūra niekada netaps „NATO ežeru“, kaip ją praminė kai kurie apžvalgininkai. Švedijos narystė NATO reiškia, kad visos šalys, kurios ribojasi su Baltijos jūra, išskyrus Rusiją, dabar bus Aljanso narės.
G.Landsbergis sveikina diskusiją dėl karių siuntimo į Ukrainą: niekas negali būti atmesta
16:21
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikina prasidėjusią diskusiją dėl karių siuntimo į Ukrainą ir sako, kad jokie variantai negali būti atmesti iš karto.
„Labai vertinu teigiamai ir skatinu prasidėjusią diskusiją, dėl to, kad ta situacija, kurioj dabar esam, naudinga tik Putinui. Mes esam patys sau užsibrėžę visas įmanomas raudonas ribas, visiškai nediskutuojam apie jokių strateginių dilemų sukūrimą Ukrainoje Rusijos kariuomenei“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G.Landsbergis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Gubernatorius: rusams bombardavus Kupjanską žuvo 2 žmonės
15:48
Rusams aviacinėmis bombomis KAB smogus Kupjanskui, žuvo du žmonės, trečiadienį pranešė Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad buvo smogta centrinei miesto daliai ir kad žuvo 59 metų vyras bei 39 metų moteris. Dar viena gyventoja buvo sužeista.
Per smūgį apgriauta gyvenamųjų namų, pažeista civilinė infrastruktūra.
Pasak gubernatoriaus, po griuvėsiais dar gali būti žmonių.
Separatistinis Moldovos regionas prašo Rusijos „apsaugos“
15:43
Moldovos prorusiško separatistinio Uždniestrės regiono pareigūnai prašo Maskvos suteikti „apsaugą“, rodo trečiadienį per regiono specialų suvažiavimą priimta rezoliucija.
Pareigūnai paprašys Rusijos parlamento „įgyvendinti priemones Uždniestrei apsaugoti didėjančio Moldovos spaudimo akivaizdoje“, sakoma rezoliucijoje. Ją cituoja vietos ir Rusijos naujienų agentūros.
Londonas: kaip Kyjivas naudoja dovanotas sparnuotąsias raketas, yra jo paties reikalas
15:41
Jungtinė Karalystė trečiadienį pareiškė, jog tai, kaip Kyjivas naudoja dovanotas sparnuotąsias raketas, yra „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikalas“.
JK buvo pirmoji šalis, suteikusi Ukrainos kariuomenei ilgesnio nuotolio ginklų po to, kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją, ir praėjusių metų gegužę paskelbė, kad atsiųs šaliai iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“.
Prancūzija ir kitos sąjungininkės pasekė šiuo pavyzdžiu ir dabar taip pat siunčia Kyjivui sparnuotųjų raketų.
Tačiau Londonas nepatvirtino, kokį vaidmenį galėtų atlikti JK kariškiai – jei apskritai atliktų – padėdami Ukrainai jas naudoti ir parinkti taikinius.
„Ukrainos raketų „Storm Shadow“ naudojimas ir jų nukreipimo procesai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikalas“, – teigiama britų Gynybos ministerijos atstovo pareiškime naujienų agentūrai AFP.
„Jungtinė Karalystė kartu su kitais sąjungininkais teikia Ukrainai įvairią įrangą, kad padėtų jai atremti neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos agresiją“, – priduriama jame.
Pareiškimas paskelbtas po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos ir siųsti ilgojo nuotolio ginklus į Ukrainą bei remti šių ginklų sistemų dislokavimą.
Jis ne kartą atsisakė nusiųsti Ukrainai vokiškų raketų „Taurus“, baimindamasis, kad jos gali būti panaudotos prieš taikinius toli Rusijos teritorijoje.
„Tai yra labai tolimo nuotolio ginklas, ir tai, ką daro britai ir prancūzai, kalbant apie taikinių nustatymą [...], negali būti daroma Vokietijoje“, – sakė O. Scholzas.
„Mano nuomone, būtų nepateisinama, jei mes tokiu pačiu būdu dalyvautume taikinių atrankoje“, – pridūrė jis, nepatikslindamas, ką turi omenyje.
Savo pareiškime JK gynybos ministerija teigė, kad tolimojo nuotolio ginklai yra labai svarbūs Ukrainos teritorijos gynybai.
Tai „pakeitė strateginį vaizdą, sėkmingai darydama spaudimą Rusijos pajėgoms ir jų logistikos bei tiekimo maršrutams“, nurodė ministerija.
Britų ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) atstovas spaudai antradienį žurnalistams sakė, kad Ukrainoje „jau yra nedaug JK žmonių, teikiančių paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant medicininius mokymus“.
Gynybos ministerija atsisakė pateikti daugiau informacijos, tačiau pažymėjo, kad Britanija toliau apmoko Ukrainos karius pagal schemą. Pagal ją nuo 2022 metų birželio Jungtinėje Karalystėje jau apmokyta daugiau kaip 35 tūkst. tokių darbuotojų.
„Jungtinės Karalystės kariai neplanuoja kariauti kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, tačiau mes ir toliau aktyviai bendradarbiaujame su sąjungininkais ir partneriais dėl to, kaip geriausiai paremti Ukrainą“, – pridūrė ministerija.
Kaip atrodys Rusija be V.Putino: ar Europa pasiruošusi galvoti apie tai
15:22
Trečiadienį Europos Parlamento (EP) nariai ilgais plojimais įvertino nužudyto Rusijos opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno našlės Julijos Navalnajos kalbą.
Nors institucijoje bus ir toliau diskutuojama dėl opozicionieriaus mirties, šios kadencijos EP greičiausiai neturės plano, kaip bendrauti su demokratine Rusija, sako europarlamentaras Andrius Kubilius, su kolegomis paruošęs tai apibrėžiančią ataskaitą. Anot jo, taip yra dėl to, kad Europoje apie tai dar bijoma kalbėti.
„V.Putino agresija prieš Ukrainą sudaro galimybes realiai pasiekti tokį rezultatų, kad Rusijai pralaimėjus Ukrainoje, galima tikėtis ir kad V.Putino režimas neišsilaikys Maskvoje ir kad atsivers galimybės pamažu evoliucionuoti link normalios valstybės. Nebus taip, kad vieną dieną buvo V.Putinas, o po to, švari demokratija“, – žurnalistams kalbėjo A.Kubilius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina iš Japonijos ir Norvegijos sulauks 760 mln. dolerių paramos
14:52
Ukraina iš Japonijos ir Norvegijos gavo negrąžintiną 760 mln. dolerių dotaciją. Šios lėšos bus naudojamos valstybės biudžeto išlaidoms iš dalies kompensuoti ir panašiems reikalams šalies viduje, skelbia Ukrainos finansų ministerija.
Teigiama, kad Japonija suteiks 465 mln. dolerių, o Norvegija – 295 mln. dolerių.
Šios lėšos bus naudojamos Ukrainos valstybės biudžeto išlaidoms, nesusijusioms su saugumo ir gynybos sektoriumi, kompensuoti
pensijų mokėjimams, išmokoms Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VST) darbuotojams, mokytojų atlyginimams.
„Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Japonijos ir Norvegijos vyriausybės ne kartą demonstravo tvirtą paramą ir solidarumą su Ukraina. Tarptautinių partnerių pagalba yra labai svarbi finansuojant Ukrainos socialinį sektorių karo metu. Esu dėkingas partneriams už jų norą padėti ir aktyviai bendradarbiauti Ukrainai itin svarbiu metu“, – sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
2024 m. Ukraina jau gavo apie 1,2 mlrd. dolerių išorės finansinės paramos iš donorų pagal Pasaulio banko projektus. Beveik 75 proc. šios sumos sudaro dotacijos.
Pasak Japonijos finansų ministro pavaduotojo tarptautiniams reikalams Masato Kandos, Tokijas ir toliau laiku teiks biudžetinę paramą Ukrainai.
Taip pat tikimasi, kad Japonija suteiks Ukrainai įrangos, padėsiančios energetikos sektoriui.
Tuo tarpu Norvegijos vyriausybė neseniai nusprendė leisti Ukrainos gynybos institucijoms tiesiogiai parduoti ginklus ir gynybos produktus iš Norvegijos gynybos pramonės. Šis politikos pakeitimas įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.
Spalio mėnesį Norvegija paskelbė apie finansinę paramą išminavimui Ukrainoje. Ši suma siekia 18,5 mln. dolerių.
Britų žvalgyba įvertino invazijos į Ukrainą pasekmes Kremliui
14:44
Karas prieš Ukrainą prisidėjo prie reikšmingų pokyčių Rusijos santykiuose su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Nuo 2022 m. vasario mėn. nepaisant šalių nesutarimų, bendra Rusijos įtaka artimiausioms kaimynėms sumažėjo, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Kaip pažymima pranešime, Rusija beveik neabejotinai ir toliau laiko savo įtakos šiose šalyse išlaikymą užsienio politikos prioritetu, kuris yra labai svarbus vidaus saugumui ir ekonomikai.
Pasak britų žvalgybos, dėl išteklių, kuriuos Rusija skyrė Ukrainai, ir nesugebėjimo pasiekti karinio proveržio kilo abejonių dėl tradicinės Rusijos, kaip regioninio saugumo garanto, pozicijos.
Rusijai pažeidus Ukrainos suverenitetą, padidėjo grėsmės saugumui iš Rusijos tikimybė. Rusijos ekonomikos nuosmukis ir antrinių sankcijų rizika padidino susirūpinimą ir dėl ekonominės priklausomybės nuo Maskvos.
Reaguodamos į šias tendencijas, buvusios Sovietų Sąjungos valstybės suintensyvino pastangas diversifikuoti savo ekonominius, politinius ir saugumo santykius, kad sumažintų savo priklausomybę.
„Nors Rusija tebėra reikšmingai įsitvirtinusi regione tiek atvirai, tiek slaptai, per pastaruosius dvejus metus beveik neabejotinai gerokai sumažėjo Kremliaus galimybės pasiekti savo tikslus ir uždavinius“, – pabrė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Viena iš naujausių Kremliaus nesėkmių laikomas Armėnijos sustabdytas dalyvavimas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), kurioje Rusija vaidina dominuojantį vaidmenį.
Pasak ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, taip atsitiko dėl to, kad Kolektyvinio saugumo sutartis nebuvo įgyvendinta Jerevano atžvilgiu, ypač 2021-2022 m.
Armėnijos premjeras kritikavo Rusijos valdžios institucijas, sakydamas, kad prieš kelis mėnesius Maskva „atvirai paragino Armėnijos gyventojus nuversti vyriausybę“. Jis mano, kad Rusijos propaganda prieš jį nemažėja.
Tuo tarpu Kazachstanas, kuris baiminosi Rusijos invazijos, mezga santykius su Pekinu ir jau gavo iš Kinijos teritorinio vientisumo garantijas.
J.Navalnaja Strasbūre pasakė, ką reikia daryti, jeigu tikrai norime įveikti V.Putiną
13:47
Nužudyto Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja trečiadienį Strasbūre kreipėsi į Europos Parlamentą. Ji teigė, kad Vladimiro Putino sukeltą karą pačioje Rusijoje smerkia „dešimtys milijonų“, o jį įveikti padėtų aktyvūs jo ir jo aplinkos pinigų srautų tyrimai ES ir kitose Vakarų šalyse.
Nužudyto Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja trečiadienį Strasbūre kreipėsi į Europos Parlamentą.
J.Navalnaja teigė, kad A.Navalno laidotuvės vyks penktadienį, tačiau ji nėra tikra, ar jos praeis taikiai.
„Galbūt policija suims tuos, kurie ateis atsisveikinti su mano vyru“, – anglų kalba Parlamentui sakė nužudytojo opozicionieriaus našlė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Į Latvijos okupacijos muziejaus teritoriją naktį įmestas sprogmuo
13:41
Latvijos okupacijos muziejaus direktorė Solvita Viba trečiadienį naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad naktį į muziejaus patalpas buvo įmestas indas su sprogstamuoju mišiniu.
Ji teigė, kad nepaisant išpuolio muziejus dirba, o ekspozicija yra atvira lankytojams. S. Viba taip pat išreiškė viltį, kad specialiosios tarnybos greitai suras kaltininką.
„Tikiuosi, kad užpuolikas bus greitai surastas. Manau, kad tai buvo tikslingai suplanuotas išpuolis prieš muziejų. Noriu pabrėžti, kad tęsiame savo darbą“, – sakė muziejaus direktorė.
Valstybinė policija agentūrai LETA nurodė, kad pradėjo tirti incidentą, bet šiuo metu daugiau komentarų pateikti negali.
Britų pajėgų vadas įvertino, kada Ukraina gali tikėtis pokyčių mūšio lauke
12:56
Kyjivas, vargu, ar galės pradėti naują kontrpuolimą anksčiau nei vasaros pabaigoje, pareiškė Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas seras Tony Radakinas, kurį cituoja britų leidinys „The Guardian“.
Vertinama, kad Ukrainai dar kelis mėnesius stipriai stigs amunicijos ir ji bus atsilikusi kare su Rusija, kol Vakarai susitars dėl tolesnių veiksmų Kyjivui paremti, pripažino admirolas.
Admirolas seras Tonis Radakinas, kalbėdamas konferencijoje Londone, tiesiogiai nekomentavo Prancūzijos pasiūlymo dislokuoti Vakarų sausumos pajėgas Ukrainoje, bet pabrėžė, kad reikia skubiai didinti pramoninę pagalbą.
Kariuomenės vadas nurodė, kad Ukraina atsidūrė sudėtingoje situacijoje sausumoje, kur jos kariuomenė „susiduria su sunkumais dėl amunicijos ir atsargų“, nes Jungtinių Valstijų karinę pagalbą sustabdė respublikonai Kongrese, o Europa kol kas nepajėgi užpildyti susidariusios spragos.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Kongreso lyderiais derybų dėl pagalbos Ukrainai įstatymo projekto. Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris šį susitikimą apibūdino kaip įtemptą.
T.Radakinas teigė, kad NATO sąjungininkės kalbasi apie tai, „kaip galėtume sustiprinti savo paramą Ukrainai“, o naujų pranešimų tikimasi liepos mėn. vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone arba prieš jį.
Pasak jo, Rusija „taktiniu lygmeniu užkariavo palyginti nedidelę teritoriją“, įskaitant rytinio fronto Avdijivkos miestą, užimtą po penkių mėnesių kovos, per kurią žuvo 17 tūkst. rusų ir buvo sužeista 30 tūkst. žmonių.
Intensyvios kovos šiuo metu vyksta netoli Chasiv Jaro, kito Donbaso miesto, į kurį Ukraina atsitraukė po to, kai pernai prarado Bachmutą.
„Įnirtingi mūšiai jau vyksta Ivanivske ir Bohdanivkoje, dviejų kaimų, esančių iškart į rytus, pakraščiuose“, – pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Ilja Jevlašas.
„Manau, kad tokia kebli padėtis greičiausiai tęsis bent kelis ateinančius mėnesius“, – padarė išvadą T.Radakinas, leisdamas suprasti, kad Kyjivas greičiausiai nesugebės surengti naujo kontrpuolimo ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje ir greičiausiai kitais metais.
Admirolas sakė, kad britams, kaip „prieškario kartos“ daliai, gali tekti ruoštis kovoti dideliame kare su Rusija, nes Jungtinės Karalystės nuolatinė kariuomenė, kurią sudaro 74 110 karių, yra palyginti maža. Jis pridūrė, kad britai turi imtis „parengiamųjų veiksmų, kad mūsų visuomenė galėtų būti parengta karui“.
Tačiau jis nurodė, kad Rusija yra visiškai įsitraukusi į karą Ukrainoje ir nekelia didelės karinės grėsmės Jungtinei Karalystei ar rytinėms NATO narėms. Tam Maskvai reikėtų „atkurti savo tankus ir šarvuočius, atstatyti tolimojo nuotolio raketų ir artilerijos amunicijos atsargas ir išsivaduoti iš užsitęsusio ir sudėtingo karo“.
„Nesakau, kad Rusija nėra pavojinga, – pridūrė T.Radakinas. – Ji tai įrodė savo agresija tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Tačiau kartu ji yra gerokai mažiau pajėgi, nei mes tikėjomės.“
Žvalgyba: ši slapta Rusijos operacija skirta paruošti dirvą Ukrainos pralaimėjimui birželį
11:29
Rusijos operacija prieš Ukrainą, pavadinta „Maidanas-3“, tęsiasi, o tam tikri jos etapai jau žlugo, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Jis nurodė, kad antradenį buvo paskelbtas bendras Žvalgybos komiteto prie Ukrainos prezidento pareiškimas. Juo siekiama atskleisti specialiąją rusų operaciją ir panašią agresoriaus valstybės veiklą, kuria siekiama destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir pakirsti paramą šaliai pasaulyje.
„Taip, pirmieji etapai buvo nesėkmingi, tačiau dabar yra naujų pakoreguotų planų ir naujų datų. Ir kulminacija perkelta į kitas datas – kalbama apie balandį ir gegužę. Turime omenyje tas pačias informacines ir psichologines operacijas, dezinformacijos operacijas, įtakos agentų, nuomonių formuotojų naudojimą ir dideles priešo investicijas į socialinę žiniasklaidą. Tam priešas išleidžia daug lėšų ir jų negaili“, – kalbėjo A.Jusovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs NATO generolas apie Rusijos planus pulti Aljansą: „Ji padarys tai, ką grasina padaryti“
11:24
Sėkmės Ukrainoje atveju Rusija pradės puolimą prieš Baltijos šalis arba kitą NATO valstybę, Kremliaus svajonė – suskaldyti Aljansą, „New Voice“ radijo eteryje pareiškė buvęs JAV karinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Benas Hodgesas.
Rusija atvirai kalba apie tokį puolimą, ir jei jis įvyks, NATO bus įtraukta į Europos sausumos karą, įvertino generolas.
„Jei Ukrainai nepavyks ir Rusija galės nugalėti Ukrainą, manau, kad Rusija padarys tai, kuo grasina. Būtent, ji tęs puolimą prieš Lietuvą, Latviją ar Estiją, o galbūt Lenkiją ar Rumuniją“, – teigė jis.
Mažai tikėtina, kad Kremlius kėsinsis įsiveržti į Vokietiją, tačiau Rusijos kaimyninėms šalims, pasak B.Hodgeso, kyla grėsmė.
„Viskas, ko jie nori, tai sutriuškinti NATO. O kad tai padarytų, jiems reikia užpulti kokią nors Baltijos šalį ar, tarkime, Lenkiją, o tada sustoti ir paklausti: „Ar tikrai norite branduolinio karo dėl Lietuvos?“ Ir jei atsakymas bus neigiamas, tuomet rusai laimėjo, jie sugriovė NATO“, – aiškino buvęs JAV pajėgų Europos žemyne vadas.
Anot B.Hodgeso, Rusija galės griebtis agresijos prieš NATO, kai tik atsigaus po nuostolių, patirtų per karą Ukrainoje.
„Mano nuomone, Rusijai nėra labai sudėtinga įvykdyti tokią agresiją per trejus ar ketverius metus. Žinoma, jei Ukrainai pavyks su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, kitų Vakarų šalių pagalba, Rusija to padaryti negalės. Taip pat – jei Aljansas laikysis kartu. Jei JAV bus įsipareigojusios, jei visos šalys bus įsipareigojusios, tada, manau, Rusija toliau nenueis. Bet jei atrodysime silpni, jei nebūsime susitelkę, tuomet Rusija bus pasiruošusi po trejų ar ketverių metų“, – pridūrė B.Hodgesas.
15min anksčiau parengtą interviu su generolu B.Hodgesu skaitykite ČIA.
Slapti dokumentai atskleidė, kada Rusija panaudotų branduolinius ginklus
10:36
Rusijos taktinių branduolinių ginklų panaudojimo riba yra žemesnė, nei viešai teigia Rusijos pareigūnai. Tai matyti iš nutekintų karinių dokumentų, su kuriais „Financial Times“ žurnalistus supažindino šaltiniai Vakaruose. Dokumente teigiama, kad net 20 proc. povandeninių laivų praradimas Rusijai galėtų būti priežastis panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
Žurnalistai susipažino su 29 slaptomis bylomis, parengtomis 2008-2014 m. Tačiau ekspertai teigia, kad jie vis dar aktualūs dabartinei Rusijos karinei doktrinai. Tarp nutekintų dokumentų yra karo žaidimų scenarijus ir prezentacijos karinio jūrų laivyno karininkams.
Nutekinta informacija rodo, kad Rusijos Rytų karinė apygarda repetavo kelis Kinijos invazijos scenarijus. Pagal vieną pratybų scenarijų Rusija (pavadinta „Šiaurės federacija“) galėtų taktiniu branduoliniu smūgiu atsakyti į antrąją Kinijos kariuomenės puolimo bangą (pavadinimu „Pietūs“).
Kiti galimi taktinių branduolinių ginklų panaudojimo scenarijai išvardyti jūrų pajėgų karininkams skirtoje mokomojoje prezentacijoje, nesusijusioje su galimos Kinijos invazijos pratybomis. Jame branduolinio ginklo panaudojimo riba apibrėžiama kaip veiksnių visuma, kuriai esant Rusijos nuostoliai lemtų nesugebėjimą sustabdyti priešo agresiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Partizanai užfiksavo Rusijos karinės įrangos atvykimą į Baltarusiją
10:26
Krymo partizanų judėjimo „Atesh“ agentai užfiksavo Rusijos karinės technikos judėjimą į Baltarusiją. Teigiama, kad ji geležinkeliu atvyko į Minską, rašoma grupės kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
„Atesh“ agentai pranešė, kad į Minską atvyko didelė technikos kolona. Iš viso yra apie 60 vienetų įrangos, dauguma jų – BMP-2 ir 4MT-LB“, – sakoma pranešime.
Pasak partizanų, Rusijos kariuomenė ir toliau naudoja Baltarusijos teritoriją savo nusikalstamam karui prieš Ukrainą.
„Mūsų rėmėjai Baltarusijoje atidžiai stebi kiekvieną Rusijos kariuomenės žingsnį“, – pabrėžė partizanai.
Nuo pat pirmųjų plataus masto invazijos dienų Baltarusija padeda Rusijai kare prieš Ukrainą, visų pirma dislokuodama savo teritorijoje Rusijos techniką ir karius.
Baltarusija taip pat rengia vadinamąsias karines pratybas su Rusija, kurios tęsiasi nuo 2022 m. balandžio 29 d. Todėl Ukrainos kariuomenė ir toliau stiprina sienos saugumą.
Kinijos pasiuntinys šią savaitę lankysis Ukrainoje, Rusijoje ir ES
09:53
Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui šią savaitę lankysis Rusijoje, Ukrainoje ir Europos Sąjungos būstinėje, o kelionės tikslas yra derybos dėl trečius metus vykstančio Rusijos karo Ukrainoje, trečiadienį paskelbė Pekinas.
Li Hui kelionė bus „šaudyklinės diplomatijos dėl Ukrainos krizės politinio išsprendimo antrasis ratas“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Jame priduriama, kad pasiuntinys taip pat apsilankys Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.
Ukrainos pajėgos skelbia numušusios 10 rusų dronų
09:51
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė praėjusią naktį numušusios 10 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą raketomis S-300 iš laikinai okupuotos Ukrainos Donecko srities dalies ir 10 „Shahed“ tipo dronų, paleistų iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono.
Ukrainiečiams pavyko numušti visus 10 dronų virš Odesos ir Mykolajivo sričių.
„Tai kankinimų režimas“: kaip atrodė Aleksejaus Navalno paskutinė diena
09:48
Aršiausias Vladimiro Putino politinis oponentas suprato, kad gyvas iš kalėjimo gali ir neišeiti, sako laikraščio „The Guardian“ žurnalistai, pasakojantys, kokios buvo paskutinės Aleksejaus Navalno dienos prieš mirtį.
Kiekvieną rytą penktą valandą Aleksejus Navalnas buvo žadinamas žodžiais „Kelkis!“, kai per kalėjimo garsiakalbius skambėdavo Rusijos himnas. Poliarinę naktį už poliarinio rato visada būdavo tamsu, o temperatūra lauke galėjo nukristi žemiau -30C. Kad nesušaltų kolonijoje nr.3, geriau žinomoje pavadinimu „Poliarinis vilkas“, nuteistasis dėvėdavo avikailį ir būdavo užsimaukšlinęs kepurę ušanką.
Tada nuskambėdavo antroji daina – „Ja ruskij“ („Aš – rusas“) – nacionalistinis prokremliškos popmuzikos žvaigždės Šamano himnas, tapęs mėgstamiausiu patriotiniuose mitinguose.
„Taigi įsivaizduokite situaciją, – rašė A.Navalnas viename iš paskutiniųjų savo pasakojimų iš karcerio „Poliariniame vilke“. – Kalinys Aleksejus Navalnas, kuris nuteistas kalėti 19 metų ir kurį Kremliaus propaganda jau daug metų nenuilstamai šmeižia, nes jis dalyvavo Rusijos protestuose, mankštinasi pagal dainą „Aš – rusas“, kuri jam leidžiama kaip auklėjamasis užsiėmimas pataisos tikslais.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Prancūzijos naikintuvas prie Estijos krantų perėmė Rusijos žvalgybos ir stebėjimo orlaivį
09:46
Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienio vakarą pranešė, kad prie Estijos krantų jos naikintuvas "Mirage 2000" perėmė Rusijos žvalgybos ir stebėjimo orlaivį Il-20.
Pranešime nurodyta, kad tokių veiksmų tikslas - apsaugoti sąjungininkų Baltijos šalyse oro erdvę.
Prancūzijos kariniai orlaiviai yra dislokuoti kai kuriose NATO valstybėse narėse vykdant NATO oro policijos misiją, kuria siekiama užtikrinti Aljanso oro erdvės saugumą. Šios misijos buvo sustiprintos po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nuo to laiko įvyko keli orlaivių perėmimai, kurie nesukėlė jokių rimtų incidentų. Tačiau 2023 m. kovo mėn. rusų lėktuvas Juodojoje jūroje susidūrė su JAV bepiločiu orlaiviu.
Praėjusią savaitę Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Rusijos pajėgos praėjusį mėnesį grasino numušti tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros patruliuojantį Prancūzijos orlaivį.
Vakarų kariai Ukrainoje? Analitikas įvertino, ar buvo peržengta paskutinė „raudonoji linija“
09:01
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pirmadienį išsakytas pareiškimas, kad galimybė, jog Vakarų šalys siųs karius į Ukrainą ateityje, nėra atmetama sulaukė audringo Europos valstybių vadovų atsako. Diskusijos apie tai, kas anksčiau buvo griežta „raudona linija“, sukėlė pasipiktinimą bei iššaukė Kremliaus grasinimus.
Asocijuotas Rytų Europos studijų centro analitikas Justinas Mickus portalui 15min paaiškino, ką gali reikšti tokia Prancūzijos vadovo retorika, ir įvertino, ar po dviejų karo metų dar ką nors reiškia „raudonosios linijos“.
„Reikia suprasti, kad šios kalbos nėra apie standartinį karių įsitraukimą į karinius veiksmus, kuomet jie jungiasi į kuopas ir žygiuoja į mūšį.
E.Macrono žodžius galime vertinti galime iš kelių perspektyvų. Iš vienos pusės tai apeliuoja į Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo retoriką, kuri kalba apie tai, kad vokiečiai negali siųsti „Taurus“ raketų į Ukrainą dėl to, kad joms aptarnauti reikalingi jos kariai, o tai, anot O.Scholzo, reikštų, kad Berlynas siunčia karius į Ukrainą ir eina į tiesioginį karą su Rusija“, – kalbėjo ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Danilovas: V.Putinas turi planą kištis į JAV prezidento rinkimus
08:54
Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas kišis į 2024 m. Jungtinėse Valstijose vyksiančius prezidento rinkimus, interviu metu leidiniui „The Times“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Pasak jo, dirbtinis intelektas leido Rusijai gerokai suintensyvinti dezinformacijos kampanijas, ir tai yra didžiulis Maskvos žingsnis į priekį. Tarybos sekretorius įsitikinęs, kad didelio masto informacinės intervencijos bus daug didesnės nei iki šiol.
„Dabar Rusija turi specialius padalinius, skirtus kiekvienai šaliai, kurioje vyks rinkimai. Maskvos informatorių ir agentų tinklas visame pasaulyje yra toks didelis, kad neįmanoma pašalinti Rusijos kišimosi. Rusijos federalinė saugumo tarnyba ir toliau reguliariai pasirašo sutartis su Europos nusikalstamomis grupuotėmis“, – aiškino O.Danilovas.
Interviu pažymima, kad Rusijos agentai kas savaitę įvairiose platformose išplatina 166 mln. dezinformacinių pranešimų apie Ukrainą.
JAV prezidento rinkimai numatyti lapkričio 5 d. Remiantis prognozėmis, pagrindinis Demokratų partijos kandidatas bus dabartinis JAV vadovas Joe Bidenas. Respublikonai kels Donaldo Trumpo arba buvusios JAV ambasadorės Jungtinėms Tautoms Nikki Haley kandidatūrą.
Neseniai Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad Baltieji rūmai yra susirūpinę dėl galimo Rusijos kišimosi į 2024 m. prezidento rinkimus.
Žiniasklaidos grupė „NBC News“ pranešė, kad Rusija jau dabar skleidžia dezinformaciją prieš šių metų JAV rinkimus. Ji naudoja netikras paskyras ir botus, kad pakenktų prezidentui J.Bidenui ir jo kolegoms demokratams.
V.Zelenskis atvyko į Albaniją, kur dalyvaus saugumo konferencijoje
08:47 Atnaujinta 12:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai antradienį atvyko į Albaniją – tai pirmas jo vizitas į šią Balkanų šalį nuo Rusijos invazijos pradžios. Čia jis dalyvaus saugumo konferencijoje.
Albanijos užsienio reikalų ministras Igli Hasani savo pranešime socialinėje žiniasklaidoje pavadino Ukrainos vadovo atvykimą į Tiraną „kertiniu momentu puoselėjant dvišalius ryšius ir solidarizuojantis su Ukraina jos didvyriškoje kovoje prieš Rusijos agresiją“.
Pastarosiomis savaitėmis V.Zelenskis intensyviai keliauja, kad suburtų paramą savo šaliai. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labai trūksta šaudmenų ir joms sunkiai sekasi stabdyti rusų karinį progresą sausumoje.
Trečiadienį Tiranoje per Ukrainos ir Pietryčių Europos aukščiausiojo lygio susitikimą V.Zelenskis susitiks su keliais regiono lyderiais.
Albanija, NATO narė nuo 2009 metų, aktyviai remia Ukrainą, tačiau viešai apie ginklų tiekimą Kyjivui beveik nekalbėjo.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:44
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1060 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 412,6 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 14 tankų, 14 šarvuotųjų kovos mašinų, 20 artilerijos sistemų, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 47 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 24 Rusijos bepiločius orlaivius ir 2 lėktuvus.
Brigados vadas apie pasitraukimą iš Avdijivkos: „Net Bachmutas dabar atrodo tarsi savotiška šventė“
08:35
Trečiosios atskirosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorinas papasakojo naujienų svetainei „New Voice“ apie jo pajėgų pasitraukimą iš Avdijivkos, rusų pranašumą ore ir pozicijas, palei kurias guli šimtai rusų karių lavonų.
Pastaraisiais mėnesiais Avdijivka buvo tapusi vienu iš karščiausių fronto linijos taškų. Prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasitraukimą iš sugriauto miesto, į jį buvo atsiųsti 3-iosios atskirosios šturmo brigados kariai, anksčiau bandę apginti Bachmutą.
Brigados vado pavaduotojas M.Žorinas interviu metu pasakojo, kad dėl mūšių intensyvumo ir dinamikos jo daliniui skirta užduotis Avdijivkoje keitėsi ne vieną kartą.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas galimai pradėjo ruoštis karui su NATO: karo analitikai įvardijo nerimą keliančius požymius
06:52
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galimai pradėjo rengtis karinei agresijai prieš NATO.
Karo tyrimų instituto nuomone, tai įrodo du Rusijos vadovo vasario 26 d. dekretai, kuriais oficialiai atkuriamos Maskvos (MVO) ir Leningrado (LVO) karinės apygardos. Taigi Rusija taip pat išformuoja Vakarų karinę apygardą (ZVO), kurią Rusijos gynybos ministerija 2010 m. suformavo sujungusi šias dvi apygardas – Maskvos karinę apygardą ir Leningrado karinę apygardą.
Pasak analitikų, anksčiau Vakarų karinė apygarda apėmė Rusijos sieną su Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalimis. Jos strateginės užduotys apėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų operacijų Ukrainoje stebėseną prasidėjus plataus masto karui, taip pat pasirengimą galimai konfrontacijai su NATO.
ISW aiškina, kad dabar LVO eis palei šiaurės rytinę NATO sieną, o MVO – palei šiaurės rytinę Ukrainos ir Lenkijos dalį. Tai leis Maskvai vienu metu „užimti poziciją“ prieš NATO ir supaprastinti vadovavimą karinėms operacijoms Ukrainoje bei jų kontrolę.
Pasak ekspertų, V.Putinas užsiminė apie būtinybę suformuoti LVO po to, kai 2023 m. prie Aljanso prisijungė Suomija. Taip politikas davė suprasti, kad Kremlius ketina panaudoti LVO konfrontacijai su NATO.
„MVO ir LVO atkūrimas atitinka lygiagrečius tikslus – trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje įtvirtinti Rusijos operacijų Ukrainoje kontrolę, o ilgalaikėje perspektyvoje pasirengti galimam būsimam didelio masto konvenciniam karui prieš NATO“, – įsitikinę Karo tyrimų instituto analitikai.
Vašingtonas: „Tam tikra prasme mes jau pavėlavome“
06:31
Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby padėtį mūšio lauke Ukrainoje pavadino „labai baisia“.
„Ukrainos kariai fronte, turiu omenyje, jie priima labai sunkius sprendimus, kur šaudyti ir į ką šaudyti. Ir jiems trūksta šovinių... Todėl padėtis yra labai baisi“, – sakė jis žurnalistams, rašo „The Hill“.
Pasak jo, neįmanoma uždėti „laiko žymės“ ir pasakyti, kad tam tikrą dieną Ukraina gali pralaimėti karą, tačiau jos kariuomenė pradėjo prarasti teritoriją dėl Rusijos invazijos.
„Mums jos (pagalbos Ukrainai – red.) reikia dabar. Net nesiimsiu spėlioti, kad gali būti per vėlu. Tam tikra prasme mes jau pavėlavome. Jie prarado Avdijivkos miestą dėl – tiesiogine to žodžio prasme – amunicijos. Taigi tam tikra prasme tai jau daro dramatišką poveikį mūšio laukui“, – pridūrė J.Kirby.
Naktį Odesoje buvo girdimi sprogimai
06:20
Odesoje dėl nukritusio Rusijos bepiločio orlaivio nuolaužų įvyko trumpasis jungimas vieno iš ypatingos svarbos infrastruktūros objektų elektros tinkle.
„Priešas siuntė naktinį bepiločių orlaivių terorą iš Juodosios jūros į pietines pakrančių teritorijas. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos efektyviai veikė prieš visus bepiločius orlaivius „Shahed-131/136“, – savo oficialiame „Telegram“ kanale pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.
Pasak kariškių, dėl trumpojo jungimo kilo gaisras, jis buvo greitai užgesintas. Per gaisrą niekas nenukentėjo. Daugiau detalių žadama papasakoti rytiniame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų pranešime.
