Svarbiausios naujienos
- „Politico“: Prancūzijos kariai ruošiasi intensyviam karui Europoje
- Kelią perbėgusi juoda katė: kuo skiriasi O.Zelenskos ir J.Navalnajos požiūris į priešą
- Analitikė įvardijo, kada ir kodėl Ukrainos pajėgos mūšio lauke pasieks kritinį tašką
- V.Zelenskis prabilo apie išgyventą rusų smūgį Odesoje: „Raketa atskrido labai greitai“
- Vašingtonas nepatenkintas Kyjivu, nes šis žaidžia pagal savo taisykles
- Strateginis ėjimas: V.Putinas aptarė A.Navalno mainus likus kelioms valandoms iki lemtingos akimirkos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Prancūzijos kariai ruošiasi intensyviam karui Europoje
23:59
Prancūzijos kariai ruošiasi didelio intensyvumo konfliktui visoje Europoje su priešu, kuris gali prilygti jų ugnies galiai, rašo „Politico“.
Pulkininkas Axelis Denysas teigė, kad dėl kovų Ukrainoje į Europą sugrįžo visavertis karas. Jis vadovauja kovinio rengimo centrui Mailly-le-Camp rytų Prancūzijoje. Jis pridūrė, kad Prancūzija kuo greičiau rengiasi budrumo kultūrai.
Leidinys rašo, kad kovinio rengimo centre karių rengimo sąlygos kuo labiau priartintos prie realių mūšio laukų. Vaidinamas artilerijos ugnies garsas, karštis ir šviesa, visur mėtosi netikros minos, o radijo ryšys gali nutrūkti be įspėjimo.
120 kvadratinių kilometrų ploto stovykla yra unikali Prancūzijoje. Jos plotas didesnis už Paryžiaus plotą, ir tai vienintelė vieta, kur įvairūs Prancūzijos kariuomenės padaliniai, t. y. pėstininkai, šarvuočiai, artilerija ir inžinieriai, paprastai išsibarstę po visą šalį, gali rengti bendras pratybas. Tai taip pat vienintelė vieta, kur ištisus metus treniruojasi dvi dešimtys Leclerc tankų.
Karininkai neįvardija galimų priešų, tačiau pratybomis siekiama parengti karius kovai su tokiu priešininku kaip Rusija.
„Politico“: Prancūzijos kariai ruošiasi intensyviam karui Europoje
23:59
Prancūzijos kariai ruošiasi didelio intensyvumo konfliktui visoje Europoje su priešu, kuris gali prilygti jų ugnies galiai, rašo „Politico“.
Pulkininkas Axelis Denysas teigė, kad dėl kovų Ukrainoje į Europą sugrįžo visavertis karas. Jis vadovauja kovinio rengimo centrui Mailly-le-Camp rytų Prancūzijoje. Jis pridūrė, kad Prancūzija kuo greičiau rengiasi budrumo kultūrai.
Leidinys rašo, kad kovinio rengimo centre karių rengimo sąlygos kuo labiau priartintos prie realių mūšio laukų. Vaidinamas artilerijos ugnies garsas, karštis ir šviesa, visur mėtosi netikros minos, o radijo ryšys gali nutrūkti be įspėjimo.
120 kvadratinių kilometrų ploto stovykla yra unikali Prancūzijoje. Jos plotas didesnis už Paryžiaus plotą, ir tai vienintelė vieta, kur įvairūs Prancūzijos kariuomenės padaliniai, t. y. pėstininkai, šarvuočiai, artilerija ir inžinieriai, paprastai išsibarstę po visą šalį, gali rengti bendras pratybas. Tai taip pat vienintelė vieta, kur ištisus metus treniruojasi dvi dešimtys Leclerc tankų.
Karininkai neįvardija galimų priešų, tačiau pratybomis siekiama parengti karius kovai su tokiu priešininku kaip Rusija.
Priešas apšaudė Donecko regioną: pranešama apie sužeistuosius
23:52
Donecko srityje Rusijos okupantai sužeidė keturis civilius gyventojus. Apie tai pranešė Donecko srities prokuratūra (DOP).
Pažymima, kad pagal DOP procesinius nurodymus pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo atvejų.
„2024 m. kovo 8 d. Rusijos kariuomenė artilerijos ugnimi apšaudė Bachmuto rajono Pivdenės kaimą. Kieme buvęs 23 metų vyras buvo sužeistas šrapneliu. Jam buvo suteikta medicininė pagalba“, – rašoma pranešime.
DOP taip pat pranešė, kad Seversko mieste nuo atakos drono smūgio į civilinį automobilį buvo sužeisti du žmonės: 64 metų vairuotojas buvo nuvežtas į ligoninę su nudegimais ir sunkios būklės, o jo 85 metų keleivis – su sumušimu ir žaizda rankoje. Be to, Berdyčių kaimas pateko į agresoriaus valstybės karių akiratį, dėl to buvo sužeistas 68 metų vietos gyventojas.
„Prokurorai imasi visų įmanomų ir tinkamų priemonių, kad užfiksuotų Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų atstovų įvykdytus karo nusikaltimus“, – teigė prokuratūra.
Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas bendrovėms, kurios padėjo „Wagner PMC“ Afrikoje
23:16
Kovo 8 d. JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas dviem Rusijos ir Centrinės Afrikos Respublikos bendrovėms, kurios padėjo vykdyti „Wagner PMC“ veiklą Afrikoje, pranešė „European Pravda“.
JAV taiko sankcijas medienos apdirbimo įmonei „Bois Rouge“, dar žinomai kaip „Wood International Group SARLU“, kuri nuo 2019 m. registruota Centrinės Afrikos Respublikos mieste Bangyje. Ji yra viena iš daugelio „Wagner Group“ įmonių, kurios mainais į teroristų samdinių paslaugas gavo koncesijas gamtinių išteklių gavybai.
JAV iždo duomenimis, nuo 2021 m. „Bois Rouge“ eksportuoja atogrąžų medieną pirkėjams Kinijoje, Artimuosiuose Rytuose, Europoje ir Vidurinėje Azijoje.
Antroji bendrovė „Broker Expert LLC“ yra registruota Sankt Peterburge ir teikia tarpininkavimo paslaugas su „Wagner“ susijusioms įmonėms Afrikoje, įskaitant „Bois Rouge“.
„Rusija bando pasinaudoti šiomis su „Wagner Group“ susijusiomis bendrovėmis siekdama gauti papildomų pajamų iš užsienio ir įgyvendinti savo interesus Afrikoje, dažnai šalių, kuriose jos yra įsikūrusios, jų institucijų ir piliečių sąskaita“, – aiškino JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Brianas Nelsonas.
Jungtinės Valstijos jau įvedė sankcijas daugeliui subjektų ir asmenų visame pasaulyje, kurie remia „Wagner PMC“ ir kitas Rusijos privačias karines bendroves.
Dar 2017 m. Jungtinės Valstijos įtraukė „Wagner PMC“ į prekybos juodąjį sąrašą, o 2022 m. pabaigoje nustatė naujus technologijų eksporto į „Wagner“ apribojimus, siekdamos dar labiau apriboti jos pajėgumus dėl dalyvavimo Rusijos invazijoje į Ukrainą.
Buvęs Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas gavo postą Gynybos ministerijoje
22:00
Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko paskirtas gynybos ministro patarėju. Tai pranešė NV, remdamiesi oficialia gynybos departamento informacija.
Pasak leidinio, buvęs Andrijaus Yermako pavaduotojas su ministru dirba jau kelias savaites.
„Jis reguliariai atvyksta į ministeriją, iš tikrųjų jis jau dirba departamente, susitinka su Umerovu, turi ten biurą ir atsiveža į departamentą savo komandą“, – sakė vienas iš pašnekovų.
Tuo pat metu Gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad J.Tymošenko nuo kovo 1 d. eina etatinio ministro patarėjo pareigas, remiantis atitinkamu įsakymu dėl jo paskyrimo.
„Pagrindinė Kyrylo Tymošenko veikla – žiniasklaida ir komunikacija, informacinės politikos koordinavimas Gynybos ministerijoje ir Gynybos ministerijai pavaldžiose struktūrose, taip pat vieningos informacinės darbotvarkės kūrimas Ukrainos gynybos pajėgose karo padėties laikotarpiu“, – teigė ministerijos spaudos tarnyba.
V.Zelenskis: Baltarusija prarado suverenitetą
20:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusija prarado suverenitetą ir yra diplomatiškai okupuota.
„Esame įsitikinę, kad Putiną domina ne tik kokia nors teritorija, miestas, kaimas, Krymas ar Donbasas. Jį domina visiškas Ukrainos sunaikinimas, visų šių nepriklausomos Ukrainos žemių prijungimas prie Rusijos. Ir tokius dalykus jis daro arba ginklu, arba politiškai. Tai, ką jis padarė Baltarusijoje, vyksta be aukų ir be kraujo praliejimo – kol kas“, – sakė jis interviu televizijos kanalui „Rai 1“.
„V.Putinas visiškai kontroliuoja ir jėgos bloką, ir kariuomenę Baltarusijos teritorijoje. Tai įrodo Rusijos kariuomenės puolimas ir raketų smūgis iš Baltarusijos teritorijos plataus masto invazijos pradžioje. „Vadinasi, tai yra diplomatinė nepriklausomos šalies okupacija ir Baltarusijos suvereniteto praradimas“, – pridūrė prezidentas.
Kelią perbėgusi juoda katė: kuo skiriasi O.Zelenskos ir J.Navalnajos požiūris į priešą
18:54
Ukraina ir Rusijos liberalioji opozicija turi bendrą priešą. Abi nori, kad baigtųsi prezidento Vladimiro Putino valdymas ir jo karas prieš Ukrainą.
Tačiau Ukrainos reakcija į Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, didžiausio V.Putino oponento, mirtį išryškino gilų abiejų šalių nesutarimą. Ji taip pat išryškino, kaip sudėtinga pasiekti ilgalaikį abiejų kaimynių susitaikymą, net jei V.Putino nebebūtų, rašo „The Washington Post“.
Dešimtys tūkstančių rusų šalyje ir visame pasaulyje plūdo pagerbti mirusio opozicionieriaus, liūdėdami dėl, daugelio nuomone, paskutinės Rusijos demokratinės vilties netekties, o Ukrainoje reakcija į šį žmogų buvo santūri, o kartais net priešiška.
Jo našlės Julijos Navalnajos pareiškimas, kad ji imsis kovoti su V.Putinu, sulaukė panašaus atmestino atsako. Daugelis ukrainiečių nemano, kad A.Navalnas yra demokratijos nešėjas, kokiu jis laikomas Vakaruose.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska atsisakė dalyvauti JAV prezidento Joe Bideno metinio pranešimo renginyje, iš dalies dėl to, kad ją buvo planuojama pasodinti šalia J.Navalnajos, kuri taip pat atsisakė kvietimo, motyvuodama nuovargiu.
Trinties priežastys yra įvairios, pastebi laikraštis.
Daugelis Ukrainos gyventojų šį karą laiko naujausia šimtmečius trukusios Rusijos valdovų priespaudos apraiška, todėl liberalius rusus, įskaitant A.Navalną, laiko tik Rusijos visuomenės ir jos imperinio projekto dalimi.
„Ukrainiečių ir rusų santykiai apskritai yra įtempti. Negalima kaltinti ukrainiečių, kad jie nekenčia Rusijos, ir daugeliu atvejų tai apima visus rusus“, – sakė Vladimiras Ašurkovas, artimas A.Navalno bendražygis.
Vis dėlto Rusijos liberalai vaikšto plonu ledu. Jų nepritarimas karui supriešina juos su didžiąja dalimi jų pačių visuomenės, įskaitant tūkstančius šeimų, kurių vyrai, sūnūs ir broliai buvo išsiųsti kariauti konflikte, apie kurį V.Putinas ir jo režimas nuolat sako, kad jis yra labai svarbus Rusijos išlikimui.
Daugelis ukrainiečių vis dar mano, kad Rusijos opozicija nepakankamai pasmerkė ukrainiečių žudymą ir jų žemių okupaciją, o priešinosi karui iš Rusijos pozicijų, daugiausia dėmesio skirdama Rusijos karių nuostoliams ir konflikto poveikiui Rusijos gyventojams.
A.Navalnas, vasaras leidęs pas savo senelius ukrainiečius, istoriškai palaikė idėją, kad rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai yra viena tauta ir kad 2014 m. V.Putino neteisėtai aneksuotas Krymas istoriškai buvo Rusijos dalis. A.Navalnas, save vadinęs Rusijos patriotu, vienu metu taip pat buvo užmezgęs ryšius su ultranacionalistinėmis grupėmis, nesėkmingai siekdamas suformuoti platesnę antiputinišką koaliciją.
Tačiau A.Navalnas šių pareiškimų atsisakė, o paskutinį kartą praėjusiais metais paskelbė 15 punktų planą, kaip panaikinti V.Putino diktatūrą ir grąžinti Ukrainą su iki 1991 m. buvusiomis sienomis įskaitant Krymą. Plane buvo siūloma išmokėti Ukrainai kompensacijas ir ištirti Rusijos karo nusikaltimus.
Vis dėlto daugelis ukrainiečių tuo netiki, ir nors prezidentas Volodymyras Zelenskis greitai pasmerkė A.Navalno mirtį kaip naujausią V.Putino žudikiško režimo įrodymą, užuojauta nebuvo pareikšta. Kai kurie net džiaugėsi šia žinia, džiūgaudami, kad mirė „imperialistinis šovinistas“.
„A.Navalno gyvenimas neatnešė jokios naudos Ukrainos pergalei, priešingai, jis padarė didelę žalą. Jis pakurstė iliuziją Vakaruose, kad demokratija Rusijoje įmanoma“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė žymus Kyjivo Mohylos verslo mokyklos dėstytojas Valerijus Pekaras.
Ukrainos filosofas ir eseistas Volodymyras Jermolenka laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad, jo nuomone, Rusijos liberalai turi „nueiti ilgą kelią“, kol pamatys situaciją taip, kaip mato ukrainiečiai. „Reikėtų didesnės savikritikos, imperinės praeities ir dabarties supratimo. Pažvelgti į tai, ką iš tikrųjų reiškia Rusijos idėja. Rusijoje to visiškai nematome“, – sakė jis.
„Istorija kuriama ne kalėjimuose“
Ukrainiečiai taip pat nusivylė tuo, ką jie laiko Rusijos visuomenės nesugebėjimu pašalinti V.Putiną. Juk prieš dešimtmetį ukrainiečiai išėjo į gatves ir nuvertė savo prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, o nuo Kyjivo riaušių policijos rankos mūšiuose žuvo daugiau kaip 100 žmonių. Prieš tai, 2004 m., ukrainiečiai surengė Oranžinę revoliuciją, protestuodami prieš rinkimų rezultatų klastojimą.
Kodėl rusai negali padaryti to paties, klausia daugelis ukrainiečių.
„Istorija kuriama ne kalėjimuose. Pokyčiai kuriami pasipriešinimu smurtui, ginklais ir kuriant naujas institucijas“, – socialiniame tinkle rašė Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnaujantis politologas Petro Ochotinas.
Emocingoje kalboje, pasakytoje likus kelioms valandoms iki plataus masto Rusijos invazijos, V.Zelenskis ragino Rusijos žmones sukilti. „Kas gali sustabdyti šį karą? Žmonės! ... Laikas jį sustabdyti dabar, kol dar nevėlu“, – sakė jis, kalbėdamas rusų kalba.
Tačiau rusai nesukilo. Nedidelė mažuma tų, kurie viešai pasisakė prieš karą, buvo greitai suimti ir nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis. Rusijos politikos sferą apžvelgiančios „OVD-Info“ duomenimis, šiuo metu yra iškelta 901 baudžiamoji byla antikarinių protestų dalyviams.
Saujelė rusų įstojo į Ukrainos batalionus kovoti prieš savo tautą, tačiau dėl to, kaip ir dėl lėšų rinkimo Ukrainos kariuomenei, Rusijos opozicija vis dar nesutaria.
Rusijos liberalai sako, kad jie nebeturi priemonių, kuriomis galėtų kovoti. Jų opozicijos lyderiai yra mirę arba įkalinti. Už protestus prieš karą suimami net paaugliai. Praėjus kelioms savaitėms po A.Navalno mirties, paprastas gėlių padėjimas tapo politinio pasipriešinimo demonstracija. Dedant gėles prie paminklų ir po laidotuvių buvo sulaikyta daugybė žmonių.
„Viskas darosi vis blogiau ir blogiau – mums reikia stebuklo. Visi laukia, kad įvyktų kažkas netikėto – be jų įtakos. Jie nebesijaučia turintys galią“, – sakė 47 metų Ana, kovo 2 d. atėjusi padėti gėlių prie A.Navalno kapo Maskvoje, tačiau atsisakė nurodyti savo vardą ir pavardę, bijodama represijų.
Maskvoje gyvenanti Rusijos žmogaus teisių gynėja Aleksandra Popova, kurios vyras Artiomas Kamardinas pernai buvo nuteistas septynerius metus kalėti už viešus antikarinės poezijos skaitymus, sakė, kad opozicija Rusijoje yra įbauginta ir izoliuota viena nuo kitos.
„Rusijos opozicijai labai trūksta Ukrainos supratimo – pastebėjau daug agresyvios retorikos, pvz: „Jūs, rusai, kalti dėl to, kas čia vyksta“. Bet juk čia yra daug žmonių, kurie buvo įkalinti, kankinami ir nužudyti... Žmonės Rusijoje taip pat kenčia.“
Sėkmės atveju Rusijos opozicija tikriausiai turėtų teikti pirmenybę vidaus klausimams, o ne ukrainiečių likimui, pritardama neutraliau nusiteikusiems Rusijos gyventojams, įskaitant tuos, kurie remia karą ir nejaučia simpatijų ukrainiečių likimui.
„Rusijos imperializmas buvo karo varomoji jėga“
„Manau, turime suprasti, kad Aleksejus buvo Rusijos politikas. Susitelkęs į politinę kovą ir politinius pasiekimus Rusijoje, ir būtent iš šios pozicijos jis kalbėjo, – sakė A.Navalno bendražygis V.Ašurkovas. – Julija taip pat yra Rusijos politikė, todėl ji į dalykus žiūrės iš šios pozicijos.“
Pats A.Navalnas atmetė mintį, kad visi rusai turi imperinę sąmonę, o kaltino V.Putino diktatūrą ir ragino per rinkimus ir taikius protestus nugalėti imperialistinių pažiūrų šalininkus.
Ukrainiečiai sako, kad be tinkamo pripažinimo, kad Rusijos imperializmas buvo karo varomoji jėga, susivienijimas prieš V.Putiną yra tolima svajonė.
„Tačiau tokių pokalbių Rusijos antiputiniškuose sluoksniuose beveik nėra, – rašė Ukrainos afganistanietė rašytoja Mariam Naiem. – Atsižvelgiant į tai, būtina pripažinti, kad nusikaltėlio ir aukos dialogas yra nepasiekiamas tol, kol tęsiasi smurtas.“
D.Kuleba: Ukrainai reikia neriboto ginklų ir amunicijos tiekimo
18:40
Vilniuje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad su Rusijos pajėgomis kovojančiai jo šaliai reikia neriboto ginklų ir šaudmenų tiekimo.
„Strategija lašinti paramą Ukrainai lašas po lašo nebeveikia. Jei viskas toliau tęsis taip, kaip dabar vyksta, geruoju nesibaigs niekam“, – žurnalistams penktadienį sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Reikalingas neribotas ir savalaikis visų rūšių ginklų ir amunicijos tiekimas, kad Ukraina įveiktų Rusiją“, – pridūrė jis.
Po susitikimo su Baltijos šalių ir Prancūzijos kolegomis jis pabrėžė, kad taikos laikmetis Europoje baigėsi.
„Silpni sprendimai – daugiau karo, stiprūs sprendimai – karo pabaiga. Tai labai paprasta“, – kalbėjo D.Kuleba.
Jis pabrėžė, kad minėti stiprūs sprendimai buvo aptarti vasario pabaigoje Paryžiuje. Tuomet po Ukrainą remiančių šalių susitikimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.
Reaguodami į šį E.Macrono pasisakymą, dauguma sąjungininkių Europoje ėmė tvirtinti, kad nesiųs savo karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai savo ruožtu nurodė, kad kariai galėtų būti siunčiami ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
Lietuvos pareigūnai savo ruožtu teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.
„Aš nuoširdžiai nesuprantu, kodėl mokymo misijų klausimas sukelia tiek sunkumų ir diskusijų. 2014–2022 metais Ukrainoje labai efektyviai veikė daugybė mokymo misijų“, – kalbėjo Ukrainos ministras.
Nematau priežasčių, kodėl tai negalėtų tęstis“, – pridūrė jis.
„Prisėdo su taure“: skandalingi D.Medvedevo įrašai sutampa su vyno pristatymo datomis
18:32
Buvusio Rusijos prezidento ir premjero Dmitrijaus Medvedevo vieši pasisakymai tapo tokie nepadorūs, kad sukėlė daugybę sąmokslo teorijų. Tačiau nepriklausomas portalas „The Insider“ rado kur kas proziškesnį Rusijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojo elgesio paaiškinimą. Pasirodo, nepaisant sankcijų, vynas iš D.Medvedevo Italijos vynuogynų ir toliau tiekiamas į Rusiją, o pristatymo datos kaskart stebėtinai sutampa su jo skandalingais pasisakymais.
Neseniai Dmitrijus Medvedevas vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre, ir vėl dėl pareiškimų, kurie buvusiam prezidentui kelia didžiulę gėdą ir nepatogumą. Jis kalbėjo Pasaulio jaunimo festivalyje ir, be kita ko, vadino europiečius vergais ir gyvuliais, o tai lydėjo jo „Telegram“ kanalo vaizdais su iškreiptais Europos lyderių veidais.
Prasidėjus plataus masto invazijai, D.Medvedevas ėmė reguliariai daryti odiozinius pareiškimus. Gali būti, kad tai susiję su tuo, jog jo vynuogynams sankcijos nebuvo taikomos, o vynas iš Italijos ir toliau į Rusiją įvežamas partija po partijos.
Toskanos vyno daryklą „Fattoria della Aiola“ Aleksejaus Navalno įkurtas Kovos su korupcija fondas pirmą kartą susiejo su Dmitrijumi Medvedevu dar 2017 m. Tuo metu šis verslas Italijoje buvo įregistruotas Kipro ofšorinėje bendrovėje „Furcina LTD“, kuri priklausė Iljai Jelisejevui – D.Medvedevo bendraklasiui, patikėtiniui ir artimam draugui. Dabar Italijos įmonės „Fattoria Della Aiola Societa Agricola A R.l.“ nuosavybės struktūra pasikeitė: vietoj vieno Kipro ofšoro yra kitas, tačiau dalis akcijų priklauso tiesiogiai I.Jelisejevui, pastebėjo „The Insider“.
Dmitrijus Medvedevas, prasidėjus plataus masto karui, ir toliau gaudavo vyno iš Italijos vyninės. „ImportGenius“ duomenimis, vynas iš „Fattoria della Aiola“ į Rusiją atkeliavo 2022 m. birželio 17 d. Prekes iš Latvijos gabeno bendrovė „Wellman Logistics“, o gavėjas buvo „Rue de Vin“, kuri per kitas firmas priklauso bendrovei „Skalisty Bereg“. Šios bendrovės steigėjas buvo D.Medvedevo kontroliuojamas fondas „Sotsgosproekt“, minėtas Aleksejaus Navalno tyrime.
Praėjus vos dviem dienoms po itališko vyno atvežimo, D.Medvedevas „Telegram“ kanale parašė žinutę, kurioje pranašauja Europos Sąjungos išnykimą, o Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen vadina „teta“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikė įvardijo, kada ir kodėl Ukrainos pajėgos mūšio lauke pasieks kritinį tašką
17:12
„Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, Ukraina ir ją palaikančios Vakarų šalys pasiekė kritinį sprendimo tašką ir susidūrė su esminiu klausimu: kaip galima numalšinti tolesnį Rusijos progresą mūšio lauke, o paskui jį sustabdyti?“, – išsamioje žurnalo „Foreign Affairs“ analizėje klausimą kelia analitikė Dara Massicot, „Carnegie“ Tarptautinio taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnioji mokslinė bendradarbė.
Užėmusios sugriautą Avdijivkos miestą, Rusijos pajėgos nestipriai juda į priekį kitose fronto teritorijose. Kol kas Ukrainos gynėjams pavyksta atsilaikyti: statomos naujos gynybos linijos ir skaičiuojami šaudmenys, kurių pastaruoju metu taip trūksta.
Per praėjusius metus stipriai išaugo Rusijos gyvosios jėgos, medžiagų ir gynybos produkcijos pranašumas, o sumažintas amunicijos tiekimas iš Jungtinių Valstijų kelia pavojų, kad jis greitu metu gali būti visiškai nutrauktas, nes JAV Kongresas atsidūrė aklavietėje dėl finansavimo.
„Dabartinė mūšio lauko dinamika neturi vienos priežasties: ji daugiausia susijusi su sprendimais, kurie buvo priimti nuo 2022 m. rudens. Kai Rusija mobilizavo savo karo ekonomiką, Vakarai to nepadarė, o Ukraina negalėjo. Kai Rusija pastatė šimtų mylių ilgio ir kelių sluoksnių gynybinių įtvirtinimų tinklą, Ukraina to nepadarė. Rusija iš savo partnerių, įskaitant Iraną ir Šiaurės Korėją, įsigijo daugiau kaip milijoną (kai kuriais vertinimais, tris milijonus) artilerijos sviedinių ir tūkstančius dronų. Vakarai negalėjo tuo prilygti, nes jau buvo pasiekę panašių išteklių dugną. Maskva labai stengėsi atkurti personalą ir papildyti savo pajėgas, o Kyjivas dar turi visiškai mobilizuotis“, – rašė D.Massicot.
Anot analitikės, jei Vakarų karinė pagalba nebus padidinta ir Kyjivo strategija nebus iš esmės pakeista, Ukrainos padėtis mūšio lauke toliau blogės, kol pasieks kritinį tašką. Ji prognozuoja, kad tai gali įvykti net iki šios vasaros.
„Esant dabartinei padėčiai, kai Ukrainos amunicijos ir gyvosios jėgos poreikiai nebus patenkinti, Ukrainos daliniai greičiausiai ištuštės, todėl Rusijos proveržis taps akivaizdžiai įmanomas. Tačiau dabar ne laikas nevilčiai – laikas imtis skubių veiksmų. Rusijos pajėgos turi pažeidžiamų vietų, kuriomis galima pasinaudoti, ir pranašumų, kuriuos ilgainiui galima sumažinti, bet tik tuo atveju, jei Ukraina gaus tai, ko jai reikia dabar“, – „Foreign Affairs“ straipsnyje pridūrė D.Massicot.
Pirmaisiais karo mėnesiais Kremlius nenoriai pripažino, kad jo pradinis žaibiškas karas Ukrainoje buvo nesėkmingas. Iki 2022 m. rugpjūčio pažeisti rusų daliniai tapo trapūs, o išbandyti Ukrainos pajėgų jie žlugo Charkive ir pasitraukė iš Chersono.
Tačiau, analitikė pastebi, kad nuo to laiko Rusija susitaikė su užsitęsusio konflikto reikalavimais ir išlaidomis.
„Supratęs, kad karo pastangoms gresia pavojus, Kremlius padarė tai, ko anksčiau nenorėjo daryti: mobilizavo 300 000 vyrų, smarkiai padidino išlaidas gynybai ir iš partnerių įsigijo būtiniausių ginklų, kad užpildytų spragas. Dabar Kyjivas atsidūrė išlaikymo krizėje, panašioje į tą, kurią Maskva patyrė prieš dvejus metus.“
D.Massicot nurodė, kad kitaip nei Rusija, Kyjivas negali mobilizuoti savo gynybos pramonės ir greitai padidinti gamybos apimčių. Jis vis dar turi pasikliauti Vakarų karine pagalba. Ukraina taip pat turi mažiau gyventojų nei Rusija, o tai reiškia, kad jos nuostoliai jaučiami giliau.
Kai Ukrainos pajėgos yra pakankamai sukomplektuotos, aprūpintos ir įsitvirtinusios, jos įrodė, kad gali sukelti didelių nuostolių Rusijos pajėgoms ir sutrukdyti jai paversti savo popierinį pranašumą lemiamais laimėjimais. Naujausias pavyzdys – mūšis dėl Avdijivkos.
Rusija, dažnai paskliaudama oro antskrydžiais ir pasitelkdama iki 30 tūkst. karių iš dešimties dalinių, vis tiek užėmė sugriautą miestą per penkis mėnesius. Rusija labai norėjo Avdijivkos ir ją gavo.
Pasak pranešimų, apgulties metu ji neteko daugiau kaip 600 šarvuočių ir tikriausiai tūkstančių karių. Dideli nuostoliai pabrėžia, kad Rusijos puolamieji pajėgumai vis dar nepakankami, kai bandoma įveikti parengtą Ukrainos gynybą.
„Tačiau fronto linijoje liko nedaug vietovių, kurios būtų taip stipriai ginamos, kaip Avdijivka, o tai reiškia, kad ateityje Rusijos puolimas gali būti lengvesnis. Be to, Rusijos silpnosios vietos turės labai mažą reikšmę, jei išsekę Ukrainos daliniai nebegalės užtikrinti gynybos arba jei jie negalės greitai pakartoti Avdijivkoje per dešimt metų sukurtos gynybos“, – teigia „Foreign Affairs“.
Analitikė išskyrė du pagrindinius Rusijos pranašumus kare prieš Ukrainą: ginklai ir gyvoji jėga. Tačiau pažymėjo, kad jie nėra tokie stiprūs, kaip Kremlius norėtų, kad jo priešai manytų.
„Paimkime didžiules Rusijos ginkluotės atsargas: nuo 2022 m. jos pajėgos neteko mažiausiai 14 000 vienetų technikos. Dalį šių nuostolių Rusijos generalinis štabas kompensavo ekshumuodamas sovietinės kariuomenės kapines ir atnaujindamas naudojimui tūkstančius užkonservuotų tankų ir šarvuočių.
2023 m. Rusija atgaivino 1 200 tankų ir 2 500 šarvuotų transporto priemonių, kurios anksčiau buvo ilgai saugomos, o pagamino tik 200 naujų ar modernizuotų tankų. Tačiau šios atsargos nėra begalinės. Kai kurie tyrėjai pažymėjo, kad Rusija jau išėmė nuo 25 iki 40 proc. savo strateginių atsargų, priklausomai nuo įrangos tipo, o geriausia įranga tikriausiai buvo išimta anksčiau. Tai, kas liko, greičiausiai bus prastesnės būklės arba net nepataisoma. Jei Rusija ir toliau laikysis tokio tempo, per artimiausius porą metų jos likusios atsargos sumažės, todėl jos ateities galimybės bus ribotos. Tai, žinoma, priklauso nuo to, ar Ukraina turės išteklių aktyviai gynybai ir savo kovinei galiai atkurti.“
Gubernatorius: per ukrainiečių dronų ataką Rusijos Belgorodo regione žuvo du žmonės
16:34
Rusijos pasienyje esančiame Belgorodo regione penktadienį per ukrainiečių dronų ataką žuvo du žmonės, pranešė gubernatorius.
Jis nurodė, kad trys ukrainiečių dronai kamikadzės pataikė į netoli sienos su Ukraina esantį Roždestvensko kaimą Belgorodo srityje, kuris per dvejus metus trunkantį karą dažnai apšaudomas iš artilerijos, raketų ir dronų.
„Per sprogimus žuvo du žmonės, o trečias buvo sunkiai sužeistas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis pridūrė, kad į įvykio vietą buvo išsiųstas greitosios pagalbos ekipažas.
Kiek anksčiau išplatintuose pranešimuose Rusijos gynybos ministerija teigė, kad penktadienio rytą jos oro gynybos pajėgos virš Belgorodo srities numušė kelis ukrainiečių dronus.
Tiek Rusija, tiek Ukraina reguliariai apšaudo viena kitos teritoriją sprogmenų prikrautais dronais, mėgindamos smogti taikiniams už fronto linijos.
Kinijos specialusis pasiuntinys Kyjive susitiko su Ukrainos pareigūnais
16:33
Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui ketvirtadienį lankydamasis Kyjive susitiko su Ukrainos pareigūnais, remdamasis ukrainiečių prezidento biuru penktadienį pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Vizitas Kyjive įvyko per Kinijos pasiuntinio antrą kelionę į Europą siekiant propaguoti politinį Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą sprendimą remiantis susitarimu, pasiektu per ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo pokalbį telefonu 2023 metų balandį.
Li Hui kelionės metu taip pat lankysis Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Europos Sąjungos būstinėje Briuselyje.
Ukrainiečių pareigūnai informavo Kinijos delegaciją apie padėtį mūšio lauke, grūdų eksporto Juodąja jūra koridorių, karo belaisvių sugrąžinimą, Rusijos vykdomus Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais pažeidimus, priemones Ukrainos taikos formulei įgyvendinti, pasirengimą pirmam pasauliniam taikos susitikimui Šveicarijoje.
„Vertiname partnerystę su Kinija ir tikimės, kad [...] derybos bus dar vienas žingsnis siekiant stiprinti mūsų santykius“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Taip pat kalbėta apie galimą Pekino pagalbą stabdant Rusijos vykdomą ukrainiečių vaikų deportaciją, demilitarizuojant ir išvaduojant Zaporižios atominę elektrinę, užtikrinant branduolinę saugą.
Li Hui surengė „atviras ir draugiškas derybas“ su A.Jermaku, ministro pirmininko pirmąja pavaduotoja Julija Svyrydenko ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, nurodė Kinijos užsienio reikalų ministerija, nepateikdama daugiau detalių.
Li Hui regione lankėsi ir pernai, bandydamas tarpininkauti dėl karo. Tuomet jis surengė derybas Maskvoje, Kyjive bei keliose Europos sostinėse.
Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kiek moterų tarnauja ginkluotose pajėgose
15:54
Ginkluotosiose pajėgose tarnaujančių moterų skaičius sparčiai auga, apie tai penktadienį pranešė Ukrainos gynybos pajėgos, skelbia naujienų svetainė „Ukrainskaja pravda“.
Šių metų sausio mėnesio duomenimis, Ukrainos kariuomenėje tarnauja 45 587 moterys.
Teigiama, kad prieš dešimtmetį šis skaičius buvo daugiau kaip 16 500, o 2023 m. – jau daugiau kaip 43 400.
Iš šiuo metu kariuomenėje tarnaujančių moterų 13 487 turi kovotojų statusą. Be to, daugiau nei 4 000 moterų gynėjų yra karo veiksmų zonoje.
Apskritai metų pradžioje bendras moterų skaičius ginkluotosiose pajėgose (ne tik kariškių) siekė 62 tūkst.
2014 m. šis skaičius buvo 49 000.
„Dėkojame už jūsų indėlį į pergalę!“ – pareiškė Gynybos pajėgos.
Premjeras: Čekijos vadovaujama iniciatyva Ukrainai gali suteikti 300 tūkst. šaudmenų
15:36
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala penktadienį pareiškė, kad pagal tarptautinę iniciatyvą pirkti ginklų Ukrainai iš ne Europos šalių surinkta pakankamai lėšų 300 tūkst. šaudmenų, patikslindamas prezidento pateiktus skaičius.
Ketvirtadienį prezidentas Petras Pavelas sakė, kad Ukraina per kelias savaites gaus 800 tūkst. šaudmenų, 18 šalių donorių pažadėjus skirti lėšų.
„Mums pavyko surinkti pakankamai lėšų, kad galėtume nupirkti pirmąją 300 tūkst. artilerijos sviedinių partiją“, – teigė P.Fiala.
„Tačiau mūsų tikslas yra nusiųsti kur kas daugiau! Toliau ieškome partnerių, kad galėtume toliau remti Ukrainą jos drąsioje kovoje su agresore Rusija“, – pridūrė jis socialiniame tinkle „X“.
Europai sunkiai sekasi aprūpinti Ukrainą pakankamu kiekiu šaudmenų. Europos Sąjungos šalys buvo pažadėjusios iki kovo pabaigos atsiųsti milijoną šaudmenų, tačiau jų pristatė gerokai mažiau.
Kitataučių skaičius rusų pajėgose auga: Indija išaiškino nusikalstamą verbuotojų tinklą
15:34
Indijos žvalgybos tarnybos pranešė atskleidusios „prekeivių žmonėmis“ tinklą, siunčiantį šalies piliečius kovoti Rusijos kariuomenės pusėje Ukrainoje. Prieš tai policija surengė reidus keliose kelionių agentūrose, pranešė naujienų agentūra „Agence France-Presse“ (AFP).
Oficialiais duomenimis, per Rusijos agresijos karą Ukrainoje žuvo mažiausiai du Indijos piliečiai, kovojantys Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Tuo pat metu keli užverbuotieji agentūrai pasakojo, kad į fronto liniją jie buvo išsiųsti apgaulės būdu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Beveik 4,5 tūkst. branduolinių galvučių: išsamiai suskaičiavo ir įvertino Rusijos atominį arsenalą
15:09
Rusija šiuo metu turi maždaug 4380 strateginių ir nestrateginių branduolinių kovinių galvučių, t. y. maždaug 109 branduolinėmis galvutėmis mažiau nei pernai. Nors artimiausioje ateityje Rusijos strateginių raketų nešėjų skaičius neturėtų labai pasikeisti, joms priskirtų kovinių galvučių skaičius gali padidėti, rašoma paskelbtame išsamiame tyrime.
Tik 1710 vienetų branduolinių galvučių yra šiuo metu yra paruoštos naudoti su įvairių tipų nešėjais. Dar 2670 „aktyvaus“ Rusijos branduolinio arsenalo kovinių galvučių šiuo metu yra rezerve.
Tiesa, dar apie 1200 vienetų kovinių galvučių eksploatavimo laikas jau baigėsi, bet Rusija jų dar neutilizavo, o toliau laiko savo saugyklose.
Įskaičiavus ir šį arsenalą, bendras galvučių skaičius padidėtų iki 5580.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis prabilo apie išgyventą rusų smūgį Odesoje: „Raketa atskrido labai greitai“
15:04
Balistinė raketa, kurią Rusija paleido į Odesą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo su Graikijos ministru pirmininku Kyriakos Mitsotakiu metu, driokstelėjo maždaug už 300-400 metrų, interviu metu Italijos televizijos kanalo „Rai 1“ laidai „Cinque Minuti“ sakė Ukrainos vadovas.
„Raketa atskrido labai greitai, sirena pradėjo veikti, bet labai trumpai, nes smūgis, kaip suprantame, buvo suduotas iš okupuoto Krymo. Todėl komandos negalėjo labai greitai sureaguoti“, – prisiminė jis.
V.Zelenskis teigė nežinąs, į ką taikėsi užpuolikai.
„Bet kuriuo atveju tai kažkas neįtikėtino, kai turime kitos šalies premjero vizitą. Aš nekalbu apie save, aš kalbu apie tam tikrą pagarbą kitų valstybių vadovams, kitų valstybių žmonėms. Matote, kad Rusijai, Putinui, paprasčiausiai neapsimoka smogti balistine raketa, kai lankosi Graikijos premjeras. Jis buvo labai nustebęs, o aš – ne“, – pridūrė prezidentas.
Tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas, buvęs kartu su V.Zelenskiu rusų smūgio metu, kalbėdamas per Europos liaudies partjos spaudos konferenciją Bukarešte pareiškė, kad Kremliui nepavyks įbauginti Ukrainos partnerių.
„Turėtume turėti tik vieną žinią Kremliui: Mes ir toliau remsime Ukrainą ir jos puikius piliečius tiek, kiek reikės. Ir, žinoma, liksime visiškai vieningi dėl šio sprendimo“, – pabrėžė K.Mitsotakis.
Pasak jo, Europos Sąjunga siunčia aiškią žinią, kad Europa niekada nesutiks su jokiais tarptautinės teisės, teritorinio vientisumo pažeidimais ar sienų keitimu jėga.
Tą dieną per Rusijos smūgį Odesos uosto infrastruktūrai žuvo penki žmonės.
Britų žvalgyba įvardijo dar vieną mirtiną Irano ginklą Rusijos rankose
14:59
Tęsiantis plataus masto karui Ukrainoje, Rusija naudoja Irane pagamintą bepilotį orlaivį „Mohajer-6“ Juodosios jūros ir Krymo stebėjimui, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pažymima, kad "Mohajer-6“, kuriuos Iranas perdavė Rusijai, jau buvo pastebėtas virš Juodosios jūros ir laikinai okupuoto Krymo. Greičiausiai jis skirtas žvalgybai, stebėjimui, taikinių aptikimui, taip pat gali vykdyti atakas „oras-žemė“ numesdamas valdomą amuniciją.
Pasak britų žvalgybos, šių orlaivių veikimo nuotolis realiuoju laiku yra apribotas operatoriaus matomumo linija: maždaug 200 km 3,5 km aukštyje.
„Šių bepiločių orlaivių naudojimas vakarinėje Krymo dalyje greičiausiai rodo, kad Rusija bando nustatyti grėsmes Rusijos uostams ir laivams po pastarojo meto Ukrainos sėkmės. Yra reali galimybė, kad jų misija taip pat yra paremti Rusijos pastangas taikytis į pietvakarinę Ukrainos pakrantę“, – teigė Gynybos ministerija.
Pažymima, kad Ukraina 2022 m. rugsėjo 23 d. virš Juodosios jūros numušė bent vieną „Mohajer-6“. Tuo pat metu Rusija 2023 m. birželio 6 d. tikriausiai netyčia numušė tokį droną virš Krymo.
Naujienų agentūra „Unian“ priminė, kad 2022 m. rugsėjį Odesos srities karinės administracijos atstovas spaudai Serhijus Bratčiukas pareiškė, kad pirmą kartą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės ginkluotės šauliai numušė Irano gamybos smogiamąjį droną „Mohajer-6“, skirtą žvalgybai ir ugniai.
Vėliau rugpjūčio pabaigoje žiniasklaidos grupė CNN, remdamasi Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnais, pranešė, kad Rusija dabar turi kovai paruoštų Irano dronų, kurie greičiausiai bus pasitelkti kare prieš Ukrainą.
To paties rugpjūčio viduryje krovininiais lėktuvais jie buvo pristatyti į Rusiją. Prieš tai rusai surengė bepiločių orlaivių pratybas Irane.
Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija oficialiai įsigijo ir atgabeno dronus „Mohajer-6“ ir „Shahed“ – „Shahed-129“ ir „Shahed-191“. Šių dviejų tipų bepiločiai orlaiviai gali gabenti didelio tikslumo valdomus šaudmenis ir būti naudojami stebėjimui.
2022 m. rugsėjo 13 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos netoli Kupjansko, Charkivo srityje, pirmą kartą sunaikino Irano smogiamąjį droną „Shahed-136“.
Latvijos premjerė palygino Rusiją su „alkoholiku ar narkomanu“
14:01
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina palygino Rusiją su „alkoholiku, kurio veiksmų neįmanoma nuspėti“. Ji pabrėžė, kad kaimyninės šalys turėtų tai žinoti, skelbia šalies nacionalinis transliuotojas LSM.
Pasak jos, patikinimai, kad jų šalis yra saugi, o vakarinės sienos yra stiprinamos, gali turėti priešingą poveikį visuomenei ir sukelti nesaugumo jausmą.
„Gyvename šalia kaimyno, kuris yra tarsi alkoholikas ar narkomanas, kurio veiksmų negalime nuspėti“, – kalbėjo E.Silina ir pažymėjo, kad jos tautiečiai neturėtų pamiršti, kad gyvena šalia Rusijos ir Baltarusijos.
„Rusija pradėjo karą Ukrainoje, o mes vadovaujamės aiškiu scenarijumi. Mes pastatėme sausumos sieną su Baltarusija, o dabar statome sieną su Rusija. Stipriname savo sienos karinį potencialą. Laikomės aiškaus plano“, – teikė ministrė pirmininkė.
Ji taip pat pripažino, kad žmonės kartais gyvena „savo burbuluose ir savo realybėje“, todėl paragino Latvijos nacionalines ginkluotąsias pajėgas taip pat informuoti regioninę spaudą apie šalies rytinėje pasienyje vykdomus darbus, „kad sumažėtų žmonių nežinia, nes ne visi skaito socialinę žiniasklaidą ar pranešimus spaudai“.
„Mes stipriname save, kad mūsų gynybiniai pajėgumai būtų sujungti visose Baltijos šalyse. Ir šie vizualiniai pokyčiai iš tikrųjų matomi jau dabar, o šių metų pabaigoje jie bus dar labiau pastebimi“, – sakė E.Silina.
Anot jos, Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų pareiškimas, kad nėra pagrindo nerimauti, yra reakcija į Rusijos skleidžiamą propagandą, kuri gąsdina Baltijos šalis ir NATO.
„Jau daug metų Putinas rengia „rinkimus“ ir bando terorizuoti aplinkines šalis“, – pridūrė premjerė.
Paskutiniu metu Latvija aktyviai ėmėsi kovos su Rusija priemonių. Šalies vyriausybė dar metams pratęsė šiuo metu galiojančius Rusijos piliečių atvykimo į šalį apribojimus. Negana to, pirmiesiems Rusijos piliečiams, nebeturintiems leidimo gyventi šalyje, buvo nurodyta išvykti iš šalies.
Latvija taip pat vėl įvedė privalomąją karinę tarnybą tam tikro amžiaus vyrams, kad atgrasytų Rusiją nuo invazijos į Europą.
Prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad autoritarinis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra apsėstas siekio atkurti Rusijos imperiją. Jis mano, kad latviai turėtų būti pasirengę hibridiniam karui.
Ukrainos šauliai į rusų orlaivius taikosi iš 150 km atstumo
13:49
Ukrainos kariuomenė treniruojasi numušti Rusijos pajėgų orlaivius iš daugiau kaip 150 km atstumo. Šiuo metu tikrinami kovinio darbo rezultatai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.
„Beveik kasdien oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai medžioja rusų naikintuvus. Kaip tik vakar šaudėme į priešo lėktuvus daugiau kaip 150 km atstumu. Dirbame ir šiandien! Tikriname kovinio darbo rezultatus“, – pažymėjo jis.
Vadas pridūrė, kad rusai ir toliau atakuoja Ukrainos pozicijas valdomomis aviacinėmis bombomis, tačiau nebedrįsta skristi arti.
Pastaruoju metu patirti rusų aviacijos nuostoliai privertė rusus sumažinti antskrydžių su priešlėktuviniais pabūklais skaičių ir sumažinti rusų radiolokacinės žvalgybos galimybes.
„Mūsų duomenimis, tarp rusų lakūnų jau prasidėjo tam tikros „diskusijos“ dėl karinės vadovybės sprendimo siųsti juos į vieną pusę. Tokių diskusijų, o galbūt ir sabotažo per okupantų misijas tik padaugės, kai karinės oro pajėgos iš Vakarų partnerių gaus daugiau priemonių, skirtų apsaugoti mūsų dangų nuo priešo oro atakų“, – pridūrė M.Oleščiukas.
Per paskutines savaites Rusija neteko apie 15 orlaivių. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tai yra teisinga tendencija.
Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti rusų lėktuvus Su-35 ir Su-34, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė dar vieną tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą A-50.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija jau prarado 347 lėktuvus ir 325 sraigtasparnius.
Reikalauja, kad Ala Pugačiova būtų pripažinta „užsienio agente“
13:34
Dainininkė Ala Pugačiova turėtų būti pripažinta „užsienio agente“. Su tokiu reikalavimu į Rusijos generalinę prokuratūrą kreipėsi žinomas „demaskuotojas“ Vitalijus Borodinas. Jis apkaltino dainininkę atvirai remiant savo vyrą Maksimą Galkiną, anksčiau pripažintą „užsienio agentu“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per V.Zelenskio vizitą Turkija pabrėš paramą Ukrainai
12:58
Penktadienį Stambule viešinčio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito metu Turkija pabrėš, kad ir toliau tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Turkijos diplomatiniu šaltiniu.
V.Zelenskis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu kalbėsis apie Ukrainos ir Rusijos karo eigą, Juodosios jūros grūdų sandorį ir dvišalius santykius. Nežinoma, ar jie surengs spaudos konferenciją.
„Planuojama perduoti, kad Turkija toliau deda pastangas kuo greičiau užbaigti karą derybomis“, – pažymėjo šaltinis.
Tarp darbotvarkės punktų – pokyčiai, susiję su nauju reglamentu dėl komercinių laivų plaukiojimo saugumo tarp Rusijos ir Ukrainos po Juodosios jūros iniciatyvos nutraukimo.
Turkija, NATO narė, turi bendrą jūrų sieną su Ukraina ir Rusija Juodojoje jūroje ir karo metu siekė palaikyti gerus ryšius su abiem šalimis. Ji teikė karinę paramą Kyjivui, tačiau prieštaravo sankcijoms Rusijai.
„Kai Ukrainoje vėl įsivyraus taika, esame pasiryžę toliau remti šalies atstatymo pastangas, remdamiesi savo strategine partneryste“, – agentūrai nurodė šaltinis.
Ketvirtadienį pranešta, kad Ukrainos prezidentas penktadienį lankysis Turkijoje, kur susitiks su Turkijos vadovu R.T.Erdoganu.
Ukrainos prezidento kanceliarija paskelbė prezidento vizito į Turkiją programą. Teigiama, kad pirmiausia V.Zelenskis susitiks su Turkijos prezidentu ir aptars Taikos formulę, aukščiausiojo lygio taikos susitikimo organizavimą, laivybos Juodojoje jūroje saugumą, pasaulinį maisto stabilumą ir Rusijos valstybės laikomų Ukrainos belaisvių ir politinių kalinių paleidimą.
Melitopolyje sprogo Rusijos šaudmenų sandėlis
12:54
Laikinai okupuotame Melitopolyje, Zaporižios srityje, sprogo Rusijos kariuomenės amunicijos sandėlis, skelbia Zaporižios srities karinės administracijos vadovas, remdamasis vietos gyventojų informacija.
„Vakar Melitopolyje įvyko „sprogimas“ – laikinai okupuotame mieste sprogo sandėlis ir automobilis, kuriuo buvo atvežta amunicija“, – sakė pareigūnas.
Jis taip pat pridūrė, kad praėjusią naktį sprogimas užfiksuotas Tokmake prie Kalvystės ir štampavimo gamyklos, kurią rusai pavertė savo karine baze.
Melitopolis nuo plataus masto invazijos pradžios yra okupuotas Rusijos. 2022 m. kovo 11 d. paaiškėjo, kad rusai pagrobė miesto merą Ivaną Fiodorovą. Po kelių dienų jis buvo paleistas per specialią operaciją, iškeistas į 9 rusų šauktinius.
2024 m. vasario pradžioje prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė I.Fiodorovą Zaporižios srities karinės administracijos vadovu. Tuo tarpu Ukrainos „vyšnių sostine“ laikomas miestas tapo rusų karinių poligonu.
Anksčiau I.Fiodorovas sakė, kad Rusija Melitopolį pavertė nuolatiniu karinių technologijų bandymų poligonu.
Anot jo, čia montuojami ir bandomi dronai ir kita rusų įranga. Negana to, aplink miestą Rusijos pajėgos yra įkūrusios karines mokymo bazes.
„Prieš okupaciją Melitopolį, kuris garsėjo kaip Ukrainos vyšnių sostinė, priešas pavertė okupuotos Zaporižios srities dalies „sostine“, administraciniu ir logistikos centru, karine baze, o dabar – poligonu“, – pažymėjo jis.
Strateginis ėjimas: V.Putinas aptarė A.Navalno mainus likus kelioms valandoms iki lemtingos akimirkos
12:16
Remdamasis pokalbiais su keturiais šaltiniais, susipažinusiais su planuojamu sandoriu, pagal kurį Aleksejus Navalnas turėjo būti iškeistas į Vakaruose suimtus rusus, nepriklausomas portalas „Agentstvo“ atkūrė dramatiškų įvykių seką. Viskas baigėsi vasario 16 d. opozicionieriaus mirtimi poliarinėje kolonijoje. Du pašnekovai tvirtina, kad Vladimiras Putinas apie mainus kalbėjosi per privatų susitikimą su milijardieriumi Romanu Abramovičiumi tą dieną, kai opozicionierius mirė kolonijoje Charpo gyvenvietėje. Vieno šaltinio teigimu, prezidentas išreiškė pritarimą mainams.
Pasak verslininką pažįstančio asmens, šis V.Putino ir R.Abramovičiaus susitikimas įvyko vasario 16 d. rytą, likus keturioms valandoms iki pirmojo pranešimo apie A.Navalno mirtį.
Žurnalistas Christo Grozevas, susipažinęs su mainų planais, taip pat girdėjo, kad V.Putinas, manoma, sutiko. „Iš to, ką žinojome paskutinėmis dienomis prieš nužudymą, mums susidarė įspūdis, kad jis (net Rusijos pusės derybininkų nuostabai) sutiko“, – sakė Ch.Grozevas.
Tuo pačiu Ch.Grozevas įsitikinęs, kad tai buvo apsimestinis sutikimas. „Manau, kad tai buvo arba priedanga planams jį nužudyti, arba strateginis ėjimas, siekiant beveik užbaigti derybas, manant, kad, kadangi Vokietija iš esmės sutiko atiduoti V.Krasikovą, nesant A.Navalno, jie sutiks jį iškeisti į kitą kalinį, ne tokį svarbų V.Putinui“, – portalui „Agentstvo“ sakė Ch.Grozevas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje – pasiūlymas grąžinti sovietines eiles būstui gauti
11:50
Rusijos deputatai pasiūlė jaunoms šeimoms suteikti socialinį būstą „atgaivinus sovietines „eiles“, rašoma „Izvestija“. Taip tikimasi spręsti gimstamumo problemą šalyje.
Rusijos Dūmos Šeimos apsaugos, tėvystės, motinystės ir vaikystės komiteto vadovė Nina Ostanina teigia, kad socialinis būstas turėtų tapti alternatyva bankų paskoloms ir padėti padidinti gimstamumą. „Norėtume, kad jaunos ir daugiavaikės šeimos turėtų galimybę pasinaudoti ir socialiniu būstu“, – pareiškė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The New York Times“ įvertino: Vašingtonas nepatenkintas Kyjivu, nes šis žaidžia pagal savo taisykles
11:32
Po dvejų karinės sąjungos metų Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykius apgaubė abipusio nusivylimo šešėlis, rašo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Straipsnyje teigiama, kad Pentagono nusivylimas susiveda į vieną problemą: Ukraina atsisako kariauti pagal amerikiečių strategų scenarijų.
„JAV pusė yra nusivylusi, nes jie teikia karinius patarimus, bet nesijaučia, kad į juos atsižvelgiama“, – „The New York Times“ įvertino Evelyn Fark, buvusi vyresnioji Pentagono pareigūnė Ukrainai ir Rusijai, kuri dabar yra McCain instituto vykdomoji direktorė.
„Tačiau ukrainiečiai nemėgsta, kad jiems būtų vadovaujama“, – pridūrė ji.
Iš pradžių, invazijos pradžioje Ukrainoje virė diskusijos apie Ukrainos kontrpuolimą, kuomet Jungtinės Valstijos siūlė Kyjivui šturmuoti didelę grupę viename fronto ruože. Vietoje to gynybos pajėgos pageidavo pulti mažesnėmis grupėmis keliomis kryptimis.
Vašingtonas Kyjivui jau anksčiau siūlė pasitraukti iš Avdijivkos, tačiau Kyjivas iki paskutiniųjų laikėsi. Pasak JAV pareigūnų, Gynybos pajėgos turėjo sutelkti dėmesį į puolamąsias kampanijas, o ne „kovoti dėl miestų“, kurie „neturi strateginės vertės“.
Kontrpuolimas nepavyko. Kai kurie Pentagono pareigūnai teigia, kad praėjusios vasaros pastangų apskritai nelaiko kontrpuolimu.
„Mes kariuomenėje sakome, kad kai siekiate pulti visur, galiausiai galite nepulti niekur, nes jūsų pajėgos yra per daug išsklaidytos“, – „The New York Times sakė į pensiją išėjęs admirolas, buvęs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Jamesas G. Stavridis. Jis pareiškė, kad Pentagonas tai laiko klaida ir toliau siūlys ukrainiečiams patarimus šiuo klausimu.
Tuo tarpu Ukraina nusivylusi, kad dėl politinių debatų Jungtinėse Valstijose gynybos pajėgoms fronte labai trūksta amunicijos. Ukraina taip pat nepatenkinta, kad Kyjivui vėluojama perduoti pažangią ginkluotę, pavyzdžiui, naikintuvus ar tolimojo nuotolio raketas.
„Mes žaidėme, kol Roma degė“, – pareiškė buvusi Amerikos žvalgybos pareigūnė Emily Harding per praėjusį mėnesį Strateginių ir tarptautinių studijų centre vykusią diskusiją apie Ukrainą.
Ji pridūrė, kad „jei nebūtume dvejoję pačioje pradžioje“, „jei iš tikrųjų būtume suteikę tai, ką turėjome suteikti, dabar mūsų padėtis būtų daug geresnė“.
Vis dėlto laikraštis pažymi, kad apie karinio aljanso nutraukimą nekalbama – abiejų šalių įsipareigojimai išlieka tvirti. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, nepaisant finansavimo trūkumo, ir toliau teikia Ukrainai visą žvalgybinę informaciją, o Pentagonas susitikimuose su partneriais reikalauja didesnės pagalbos Ukrainai.
Leidinyje taip pat pažymima, kad Pentagonas tarp Ukrainos karinių tikslų 2024 m. įvardija Krymo tilto sunaikinimą: „Rusijos pajėgos naudoja tiltą tiekimui ir logistikai, ir jis yra labai svarbus jų pastangoms pietų Ukrainoje ir Kryme“.
Rusija grasina Lietuvai, reaguodama į draudimą važinėti automobiliais su rusiškais numeriais
11:12
Nuo kovo 11 d. asmenys, kurie turės automobilius su rusiškais registracijos numeriais bus laikomi pažeidusiais teisės aktų nuostatas ir jiems taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje, kuris numato baudą ir automobilio konfiskavimą.
Anksčiau tokių pačių priemonių ėmėsi ir kitos Baltijos šalys. Pvz., latviai tokius konfiskuotus rusų automobilius perduoda Ukrainai. Tokį pat sprendimą priėmė ir ne ES šalis Norvegija.
Atsakydama į tai Rusijos Vidaus reikalų ministerija išplatino komentarą, kuriame tokius Lietuvos veiksmus vadina „apiplėšimu valstybės lygmeniu“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Gynybos viceministras: Ukraina spartina gynybinių linijų statybas
11:10
Gynybos ministro pavaduotojas generolas leitenantas Ivanas Havryliukas nuvyko į fronto liniją apžiūrėti gynybinių linijų stiprinimo darbų.
Kaip praneša Gynybos ministerijos spaudos tarnyba, I.Havryliukas keliavo kelis šimtus kilometrų palei fronto liniją, kad iš arti pamatytų, kaip sparčiai vyksta gynybinių sienų įtvirtinimo darbai.
„Kartu su parlamento atstovais ir regioninių karinių administracijų vadovais įvertinome padėtį ir aptarėme probleminius klausimus. Objektyviai vertinant, pastaruoju metu paspartėjo inžineriniai gynybinių linijų statybos darbai. Jau keletą savaičių orai yra palankūs. Buvo dislokuotos naujos pajėgos ir techninės galimybės. Vyriausybė skyrė reikiamų lėšų“, – sakė I.Havryliukas.
Pasak jo, parengtas ir patvirtintas gynybinių linijų įtvirtinimo planas, kuriame apibrėžtos darbų apimtys, terminai ir už kiekvieną ruožą atsakingi asmenys.
Šį pirmadienį Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis nurodė, kad įtvirtinimų statybai skirta beveik 31 mlrd. grivinų, arba apie 734 mln. eurų.
Karybos naujienų svetainės „Defense Express“ analitikas Serhijus Zgurecas perspėjo, kad Ukrainai trūksta ne tik įrangos, bet net betono ir medienos, kad būtų galima pastatyti veiksmingą įtvirtinimų liniją vietovėje prie Avdijivkos. Tai reiškia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi kuo įrengti iškastų tranšėjų, aiškino jis.
S.Zgurecas taip pat nurodė, kad gynybinių įtvirtinimų statyboje dalyvauja ne tik inžineriniai pulkai, bet ir kovinės pajėgos.
Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo mažiausiai trys žmonės
10:50
Rusai naktį į penktadienį apšaudė Ukrainos šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, žuvo mažiausiai trys žmonės, dar devyni buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Regiono vadovas Olehas Synjehubovas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad naktį į kovo 8-ąją smūgiai buvo suduoti Kupjanskui, Čuhujivui ir Vovčanskui.
Kupjanske žuvo 58-erių vyras ir 64-erių moteris, dar vienas vyras buvo ištrauktas iš po griuvėsių.
Čuhujive apgadinti privatūs namai ir automobiliai, prekybos centro, banko, parduotuvės ir viešbučio fasadas. Sužeisti septyni vietos gyventojai.
Vovčanske per rusų išpuolį žuvo 40 metų moteris. Kitas 67 metų gyventojas buvo sužeistas.
O. Synjehubovas internete paskelbė nuotraukų, kur matoma eilė parduotuvių su išdaužytais langais ir krateris gatvėje šalia vieno gyvenamojo namo.
Ukrainos oro pajėgos kiek anksčiau pranešė, kad Rusija per naktį į šalies teritoriją paleido 37 Irano dronus kamikadzes „Shahed“ ir tris raketas. 33 dronus pavyko numušti.
„Financial Times“: Europa išvarė V.Putino šnipus – dabar jie grįžta
10:02
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Europos sostinės išsiuntė 600 diplomatų, iš kurių apie 400, kaip manoma, yra Rusijos šnipai. Taip pat buvo išaiškinti keli Rusijos „nelegalai“ – agentai, veikiantys be diplomatinės priedangos.
Nuo to laiko pagrindinės Rusijos žvalgybos tarnybos – Karinė žvalgybos tarnyba (GRU), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) – persigrupavo ir modernizavo savo šnipinėjimo veiklą, kad pagerintų Rusijos galimybes vykdyti įprastines karines operacijas, rašo laikraštis „Financial Times“.
Prioritetai išlieka tie patys kaip ir prieš karą: vogti Vakarų paslaptis, gilinti nesutarimus NATO ir pakirsti paramą Ukrainai. Tačiau metodai tapo išradingesni, kad kompensuotų sugriautą šnipinėjimo tinklą Europoje ir apeitų Europoje dirbantiems rusams taikomus apribojimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV ambasada Rusijoje įspėja: per 48 val. Maskvoje gali būti įvykdytas išpuolis
09:27
Ketvirtadienio vakarą Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Rusijoje įspėjo, kad „ekstremistai artimiausiu metu planuoja atakas prieš didelius žmonių susibūrimus Maskvoje“, ir paragino Amerikos piliečius per artimiausias 48 valandas nesiartinti prie žmonių susitelkimo vietų, nurodoma oficialioje ambasados svetainėje.
Ambasada nepatikslino, apie kokius grasinimus kalbama ir kas už jų gali slypėti. Jungtinės Karalystės ambasada Rusijoje taip pat pakartojo JAV paskelbtą perspėjimą.
Masinis puolimas Odesos srityje: smogta infrastruktūros objektui
09:24
Rusijos kariuomenė surengė dar vieną masinį puolimą Odesos srityje ir smogė infrastruktūros objektui, skelbia Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.
„Dar viena masinė naktinė dronų ataka Pietų Ukrainoje. Tris valandas priešlėktuvinės gynybos daliniai bandė atremti iš įvairių krypčių atskriejančias ir sudėtingai manevruojančias, civilius gyventojus terorizuojančias „Shahed" bangas. Mūsų operatyvinėje zonoje buvo numušta trys dešimtys „Shahed-131/136“ tipo bepiločių orlaivių“, – sakoma pareiškime.
Teigiama, kad konkrečiai Odesos srities danguje buvo numušta 18 atakuojančių taikinių, Kirovohrado srityje – 8, Mykolajivo ir Chersono srityse – po 2.
„Deja, mums nepavyko išvengti pataikymų. Odesos srityje buvo apgadintas infrastruktūros objektas, kurio pastatai ilgam užkonservuoti. Atviroje teritorijoje kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas“, – sakė kariškiai.
Pietų gynybos pajėgų teigimu, informacijos apie nukentėjusiuosius nebuvo.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos puolė Ukrainos pietus ir rytus. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, rusai panaudojo priešlėktuvinę valdomą raketą S-300, dvi Ch-59 raketas ir 37 atakos bepiločius orlaivius „Shahed“. Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Balaklavos rajono laikinai okupuotame Kryme.
Britanija žada 10 tūkst. dronų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai
09:08
Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė skirsianti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 10 tūkst. dronų.
Gynybos sekretorius Grantas Shappsas tai sakė lankydamasis Kyjive, kur susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Britų plane numatyta papildomai investuoti 125 mln. svarų (146,3 mln. eurų). Anksčiau dronams buvo pažadėta 200 mln. svarų (234 mln. eurų).
Tarp šių Ukrainai skiriamų ginklų bus 1 tūkst. dronų kamikadzių, taip pat ir laivams naikinti.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos JK padovanotus ginklus naudoja su beprecedenčiu veiksmingumu; [jie] padėjo nuniokoti beveik 30 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno“, – sakė G.Shappsas.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:23
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 880 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 422,3 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 19 šarvuotųjų kovos mašinų, 25 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 3 priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos, 66 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 9 speicialiosios įrangos vienetai.
Pasak Ukrainos gynėjų, taip pat buvo numušti 35 Rusijos orlaiviai.
Rusija ir Ukraina sako per naktį numušusios dešimtis viena kitos dronų
08:10 Atnaujinta 09:34
Rusija ir Ukraina pranešė, kad per naktį numušė dešimtis dronų, abiem šalims per naktį surengus atakas prieš viena kitos taikinius už fronto linijos.
Per dvejus metus trunkantį karą plačiai naudojami dronai – tiek atakos dronai su sprogmenimis, tiek su pažangiomis žvalgybinėmis kameromis.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį į jos teritoriją paleido 37 Irano dronus kamikadzes „Shahed“ ir tris raketas.
„Per kovines operacijas Kirovohrado, Odesos, Chersono, Mykolajivo ir Charkivo srityse buvo numušti 33 „Shahed“, – sakoma jų pranešime „Telegram“.
Rusų Gynybos ministerija pranešė, kad ankstyvą penktadienio rytą perėmė 16 Ukrainos dronų.
Apie 15 buvo sunaikinta virš Rusijos pietinės Volgogrado srities, kurios artimiausia dalis yra maždaug už 300 km nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Kitas dronas buvo numuštas virš Belgorodo pasienio regiono, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Belgorodas vis apšaudomas ir atakuojamas iš oro.
Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje per Rusijos smūgį naktį buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant trejų metų vaiką, teigė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Charkivas dažnai atakuojamas artilerijos, raketų ir dronų.
O.Synjehubovas internete paskelbė nuotraukų, kur matoma eilė parduotuvių su išdaužytais langais ir krateris gatvėje šalia vieno gyvenamojo namo.
„L'Independant“: E.Macronas įvardijo scenarijus, kurių atveju Prancūzija siųstų karius į Ukrainą
08:04
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitikime su parlamentinėmis partijomis pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą yra įmanomas, jei rusai prasiverš Kyjivo arba Odesos link.
Apie tai pasakė Komunistų partijos atstovas Fabienas Rousselis, kurį cituoja „L'Independant“. Tuo pat metu kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis susivienijimas“ atstovas Jordanas Bardella teigia, kad „nėra jokių ribų ir jokių raudonų linijų“.
Partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ koordinatorius Manuelis Bompard'as sakė, kad „atvyko į susitikimą susirūpinęs, o išvyko dar labiau susirūpinęs“. F.Rousselis pridūrė, kad E.Macronas parlamentarams parodė žemėlapius, kuriuose nurodytos galimos Rusijos smūgių Ukrainoje kryptys.
„E.Macronas paminėjo scenarijų, kuris galėtų inicijuoti intervenciją: fronto judėjimas Odesos arba Kyjivo link“, – sakė politikas.
Praėjusią savaitę E.Macronas paskelbė apie teorinę galimybę siųsti Vakarų kariuomenę į Ukrainą. Po to Europos šalys viena po kitos oficialiu lygiu pabrėžė, kad karių siuntimas į Ukrainą nesvarstomas.
Tačiau kai kurių šalių atstovai vis dėlto įžvelgė prasmę E.Macrono žodžiuose. Pavyzdžiui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad E.Macrono iniciatyva „verta dėmesio“, nes „Ukrainoje sprendžiamas Europos likimas“.
Leidinys „The Hill“ rašė, kad savo pareiškimu apie galimybę siųsti karius į Ukrainą Prancūzijos prezidentas E.Macronas tikriausiai padarė diplomatinę klaidą. Tačiau galiausiai ši klaida buvo naudinga ir jam, ir Ukrainai.
J.Bidenas: Ukraina gali sustabdyti V.Putiną, jei jai bus suteikta reikiama ginkluotė
07:51
Ukraina gali sustabdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresiją, jei Jungtinės Valstijos suteiks jai reikiamą ginkluotę, tvirtino JAV prezidentas Joe Bidenas per savo metinę kalbą Kongrese.
„Nuo Lincolno ir pilietinio karo laikų nebuvo tokių smūgių demokratijai kaip dabar. Putino Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jis (Putinas, – red.) nesustos Ukrainoje. Bet Ukraina gali sustabdyti Putiną. Ukraina gali sustabdyti Putiną, jei mes aprūpinsime ją ginklais, tokiais, kokių jiems reikia“, – sakė JAV prezidentas.
Pasak jo, pagalbą Ukrainai blokuoja tie, kurie nori nutolti nuo lyderystės pasaulyje. Valstybės vadovas savo kalboje neaplenkė ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo bei jo paramos V.Putinui.
„Mano pirmtakas, buvęs prezidentas, sako Putinui – daryk, ką nori. Taip pasakė buvęs prezidentas. Jis palaikė Rusijos vadovą. Tai pasibaisėtina ir nepriimtina“, – piktinosi J.Bidenas.
Jis įsitikinęs, kad Valstijos negali rizikuoti Ukraina, Europa ir visu laisvuoju pasauliu.
„Turime atsakyti į Putino iššūkį. Istorija mus stebi. Negalime pastatyti į pavojų Ukrainos, Europos ir viso laisvojo pasaulio. Pasakiau Putinui labai paprastus dalykus – mes nepasitrauksime, mes nenusileisime“, – pabrėžė Amerikos vadovas.
J.Bidenas taip pat pridūrė, kad dabar Ukrainoje nėra JAV karių ir kad taip bus ateityje.
Armėnija atsisako Rusijos pasieniečių pagalbos Jerevano oro uoste
07:36
Armėnija ketvirtadienį paskelbė, kad atsisako Rusijos pasieniečių pagalbos Jerevano oro uoste – tai naujausias ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės.
Rusija buvo atsakinga už pasienio kontrolę Jerevano Zvartnoco oro uoste pagal 1992 metų susitarimą, kurio pagrindu Armėnijos pasienyje su Turkija ir Iranu buvo dislokuoti jos pasieniečiai.
Po to, kai Armėnija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos ir tapo nepriklausoma valstybe, ji neturėjo savo pasienio pajėgų.
„Mes informavome Rusiją, kad nebereikia Rusijos pagalbos užtikrinant pasienio kontrolę Zvartnoco oro uoste“, – nurodė Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas.
„Dabar Armėnija turi visus institucinius pajėgumus užtikrinti pasienio kontrolę (oro uoste)", – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas stabdo narystę Maskvos dominuojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO).
Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.
Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.
2023-iųjų pabaigoje Armėnija boikotavo KSSO aukščiausiojo lygio susitikimą dėl to, kad, kaip teigė N.Pašinianas, blokas neįvykdė savo įsipareigojimų saugumo srityje.
Jerevanas, siekdamas naujų garantijų dėl saugumo, užmezgė ryšius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su JAV ir Prancūzija.
Maskva dešimtmečius buvo pagrindinė Kalnų Karabacho konflikto tarpininkė, tačiau pastaruosius dvejus metus ji apleido šią sritį dėl savo karo Ukrainoje.
Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.
Pagal 2023 metų kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.
Analitikai: Kinijos raginimas siekti taikos Ukrainoje naudingas Kremliui
07:25
Rusija naudojasi Kinijos raginimais surengti taikos derybas tarp šalies agresorės ir Ukrainos, kad priverstų Vakarus daryti nuolaidas.
Ketvirtadienį Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pakartojo raginimą surengti derybas ir patikino, kad Pekinas „laikosi objektyvios ir nešališkos pozicijos“ dėl karo Ukrainoje, pranešė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
„Kinija vėl griebėsi retorikos, kuria siekiama parodyti save kaip nepriklausomą tarpininkę hipotetiniame derybų procese. O Rusija ir toliau naudojasi tokiais raginimais skatindama įprastas informacines operacijas, kuriomis siekiama priversti Vakarus daryti nuolaidas“, – aiškina analitikai.
ISW priminė, kaip kovo 2 d. Maskvoje susitikę Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas ir Kinijos specialusis atstovas Eurazijos reikalams Li Hui aptarė Kinijos norą prisidėti prie derybų.
„Galuzinas ir Li pažymėjo, kad „neįmanoma“ aptarti sureguliavimo Ukrainoje nedalyvaujant Rusijai ir neatsižvelgiant į Maskvos saugumo interesus.“ Tai teiginiai, kuriuos Kremlius nuolat naudoja siekdamas atsakomybę už derybas suversti Vakarams“, – pridūrė ekspertai.
Karo studijų instituto duomenimis, Kinija viešai nepaaiškino savo 12 punktų taikos plano, kurį pristatė 2023 m. pradžioje, detalių. Todėl Rusijos valdžios institucijos ir toliau palaikys Pekino raginimus surengti derybas, kad būtų galima vykdyti Kremliaus informacines operacijas šiuo klausimu.
Kinijos užsienio reikalų ministerija neseniai vėl pareiškė, kad derybos būtų vienintelis būdas nutraukti kovas Ukrainoje.
Kinija pasiuntė aukštą diplomatą į Kyjivą ieškoti politinio sprendimo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, tačiau pats Pekinas, atrodo, nekreipia dėmesio į Ukrainos diplomatus, rašo „Bloomberg“.
Kitos analitikų išvados:
- Lietuvos žvalgybos vertinimu, Rusija yra pajėgi ir toliau palaikyti dabartinį karo Ukrainoje tempą ir, tikėtina, artimiausiu metu bus pajėgi palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus.
- Lietuvos žvalgyba taip pat įvertino, kad Rusija greičiausiai neatsisakys savo ilgalaikių tikslų pajungti Ukrainą, net jei šių tikslų nepavyks pasiekti karinėmis priemonėmis.
- Lietuvos žvalgyba įvertino, kad Rusija ruošiasi konfrontacijai su NATO ilgalaikėje perspektyvoje, tuo pat metu vykdydama karą Ukrainoje.
- Kovo 7 d. Švedija oficialiai įstojo į NATO ir tapo 32-ąja aljanso nare.
- Kovo 7 d. prorusiško Moldovos autonominio Gagaūzijos regiono gubernatorė Jevgenija Gutsul Rusijoje susitiko su Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotoju Sergejumi Kirijenka, nes Moldovos valdžios institucijos paskelbė, kad baudžiamoji byla prieš J.Gutsul netrukus bus perduota teismui.
- Kovo 7 d. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pakartojo Kinijos raginimus dėl taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos; tikėtina, kad Rusija ir toliau naudosis tokiais raginimais siekdama skatinti ilgalaikes informacines operacijas, kuriomis siekiama paskatinti Vakarų nuolaidas.
- Kovo 7 d. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) paskelbė neutralizavusi "Islamo valstybės" (IS) teroristų būrį, kuris rengė išpuolį prieš sinagogas Maskvoje.
- Kovo 7 d. Rusijos pajėgos neseniai padarė patvirtintą pažangą netoli Kupjansko ir Donecko miesto, tęsiantis poziciniams mūšiams palei visą sąlyčio liniją.
- Tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos toliau įsigyja ir naudoja sankcionuotas tiksliąsias stakles ir dvejopo naudojimo komponentus Rusijos karinei įrangai gaminti.
