Svarbiausios naujienos
- „Rusijos laisvės“ legionas dar kartą perspėja evakuotis ir žada tęsti masinį puolimą
- JAV karininkas: šie ginklai tik parodo, kokie baisūs bus ateities karai
- Per Rusijos raketų ataką Odesoje žuvo buvęs mero pavaduotojas ir bataliono „Cunamis“ vadas
- Estijos žvalgyba: Rusija jau ruošiasi kitam karui, tačiau ji nėra nesustabdoma
- Buvęs Britanijos karinės žvalgybos vadovas perspėja: šiuo metu mes kariaujame
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Rusijos laisvės“ legionas dar kartą perspėja evakuotis ir žada tęsti masinį puolimą
22:05 Atnaujinta 22:33
Rusijos savanoriai, kovojantys Ukrainos pusėje ir prasiveržę pro Rusijos sieną, pažadėjo tęsti masinį puolimą prieš V. Putino karius Belgorodo ir Kursko srityse ir kovo 16 dieną.
„Dėl ribotos karinės operacijos vykdymo Kursko ir Belgorodo sričių teritorijoje dar kartą raginame skubiai evakuoti Belgorodo ir Kursko sričių gyventojus. Gelbėkite savo ir savo vaikų gyvybes! Matome, kad Putino kariai slepiasi tarp civilių gyventojų, todėl mūsų užduotis – užtikrinti maksimalų vietos gyventojų saugumą“, – rašoma naujame „Rusijos laisvės“ legiono pareiškime.
Kartu savanoriai paskelbė organizuojantys pakartotinį humanitarinį koridorių vietos gyventojams nuo kovo 15 d. 21 val. iki kovo 16 d. 7 val.
„Raginame civilius gyventojus pasinaudoti galimybe laisvai palikti nurodytus Rusijos Federacijos regionus. Po to tęsime masinį Putino kariuomenės puolimą Belgorodo ir Kursko srityse“, – perspėjo legionas.
Primename, kad antradienį paskelbta, kad prieš Kremlių nusiteikę ir Ukrainos pusėje kovojantys judėjimai „Rusijos laisvės“ legionas, Rusijos savanorių korpusas ir „Sibiro batalionas“ įsiveržė į Rusijos teritoriją ir ėmėsi karinių veiksmų pasienio teritorijose. Legiono „Rusijos laisvė“ savanoris Aleksejus Baranovskis nacionalinio teletilto eteryje trečiadienį pranešė, kad prasideda antrasis jų operacijos etapas Rusijoje, kuomet bus naikinami kariniai objektai Kursko ir Belgorodo srityse.
Trečiadienį pasienio sričių vadovybių buvo paprašyta evakuoti vietos gyventojus, kad būtų išvengta nereikalingų aukų. A.Baranovskis pažymėjo, kad, sprendžiant iš socialiniuose tinkluose įsivyravusios panikos, jų žinia buvo išgirsta.
„Ir tada, kaip sakoma, ne mūsų kaltė, kad jie nepasislėpė. Mes apie tai perspėjome, bet atsakomybė visada tenka Vladimirui Putinui. Jis pradėjo šį karą“, – pabrėžė jis.
Latvijos prezidentas apie „raudonąsias linijas“: „Rusija turi būti sunaikinta“
00:15
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Ukraina turi laimėti karą prieš Rusijos okupantus, o Rusija turi būti nugalėta.
Taip jis komentavo naujausius Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus, kuris įsitikinęs, kad Vakarai neturėtų leisti Rusijai laimėti. Žinutė pasirodė socialiniame tinkle X (buvusiame „Twitter“).
„Visiškai palaikau Emmanuelį Macroną. Neturėtume brėžti raudonų linijų sau, turėtume brėžti raudonas linijas Rusijai ir nebijoti jų laikytis. Ukraina turi laimėti, Rusija turi būti nugalėta“, – pridūrė E.Rinkevičius.
Britų žvalgyba įvardijo, kodėl atsistatydino Rusijos karinio laivyno vadas
23:07
Sekmadienį po serijos nuostolių Juodojoje jūroje greičiausiai buvo nušalintas nuo pareigų Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas, o jį pakeitė Šiaurės laivyno vadas admirolas Aleksandras Moisejevas, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Prieš admirolo N.Jevmenovo atleidimą iš pareigų 2022 m. vasario mėnesį atsistatydino antrasis Juodosios jūros laivyno vadas.
Tuo tarpu, tikėtina, kad neatsitiktinai apie N.Jevmenovo atleidimą skelbiama po paskutinio Ukrainos smūgio Rusijos laivynui kovo 5 d., kai buvo prarasta raketinė korvetė „Sergejus Kotovas“ – devintasis didelis laivas, prarastas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Rusijos laisvės“ legionas dar kartą perspėja evakuotis ir žada tęsti masinį puolimą
22:05 Atnaujinta 22:33
Rusijos savanoriai, kovojantys Ukrainos pusėje ir prasiveržę pro Rusijos sieną, pažadėjo tęsti masinį puolimą prieš V. Putino karius Belgorodo ir Kursko srityse ir kovo 16 dieną.
„Dėl ribotos karinės operacijos vykdymo Kursko ir Belgorodo sričių teritorijoje dar kartą raginame skubiai evakuoti Belgorodo ir Kursko sričių gyventojus. Gelbėkite savo ir savo vaikų gyvybes! Matome, kad Putino kariai slepiasi tarp civilių gyventojų, todėl mūsų užduotis – užtikrinti maksimalų vietos gyventojų saugumą“, – rašoma naujame „Rusijos laisvės“ legiono pareiškime.
Kartu savanoriai paskelbė organizuojantys pakartotinį humanitarinį koridorių vietos gyventojams nuo kovo 15 d. 21 val. iki kovo 16 d. 7 val.
„Raginame civilius gyventojus pasinaudoti galimybe laisvai palikti nurodytus Rusijos Federacijos regionus. Po to tęsime masinį Putino kariuomenės puolimą Belgorodo ir Kursko srityse“, – perspėjo legionas.
Primename, kad antradienį paskelbta, kad prieš Kremlių nusiteikę ir Ukrainos pusėje kovojantys judėjimai „Rusijos laisvės“ legionas, Rusijos savanorių korpusas ir „Sibiro batalionas“ įsiveržė į Rusijos teritoriją ir ėmėsi karinių veiksmų pasienio teritorijose. Legiono „Rusijos laisvė“ savanoris Aleksejus Baranovskis nacionalinio teletilto eteryje trečiadienį pranešė, kad prasideda antrasis jų operacijos etapas Rusijoje, kuomet bus naikinami kariniai objektai Kursko ir Belgorodo srityse.
Trečiadienį pasienio sričių vadovybių buvo paprašyta evakuoti vietos gyventojus, kad būtų išvengta nereikalingų aukų. A.Baranovskis pažymėjo, kad, sprendžiant iš socialiniuose tinkluose įsivyravusios panikos, jų žinia buvo išgirsta.
„Ir tada, kaip sakoma, ne mūsų kaltė, kad jie nepasislėpė. Mes apie tai perspėjome, bet atsakomybė visada tenka Vladimirui Putinui. Jis pradėjo šį karą“, – pabrėžė jis.
JT tyrimas: Rusija atsakinga už plačiai paplitusius ir sistemingus kankinimus Ukrainoje
20:42
Jungtinių Tautų tyrėjai penktadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje toliau vykdo sunkius teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, įskaitant sistemingus kankinimus ir prievartavimus.
Maskva jau daugiau nei dvejus metus tęsia savo plataus masto karą Ukrainoje ir pastaruoju metu pasiekė teritorinių laimėjimų mūšio lauke.
Aukšto lygio Tyrimo komisija (COI) dėl teisių padėties Ukrainoje nuo plataus masto invazijos pradžios pareiškė, kad rado naujų plačiai paplitusių pažeidimų įrodymų.
Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinio sprogstamųjų ginklų naudojimo civilių gyventojų teritorijose ir patvirtino, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos nekreipia dėmesio į galimą žalą civiliams“.
„Įrodymai rodo, kad Rusijos valdžios institucijos pažeidė tarptautines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę bei įvykdė atitinkamus karo nusikaltimus“, – žurnalistams sakė COI vadovas Erikas Mose.
„Norint įvertinti, ar kai kurios nustatytos situacijos gali būti laikomos nusikaltimais žmoniškumui, reikia atlikti tolesnius tyrimus“, – pridūrė jis.
G. Nausėda: po rinkimų Rusijoje lauks mobilizacija, į frontą bus mesta 0,5 mln. karių
20:38
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad po savaitgalį vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje beveik neabejotinai bus atlikta nauja mobilizacija, o į frontą Ukrainoje gali būti pasiųsta iki pusės milijono karių.
„Kaip tai ciniškai beskambėtų, bet Rusijos galimybės tiekti žmones į frontą yra daug didesnės (nei Ukrainos – BNS), ir man nekyla abejonių, kad po prezidento rinkimų bus atlikta nauja mobilizacija, 400–500 tūkst. žmonių dar mobilizuoti ir pasiųsti į frontą“, – TV3 naujienų portale penktadienį skelbiamame interviu laidai „Dėmesio centre+“ teigė G. Nausėda.
JT vadovas smerkia Rusijos „rinkimus“ okupuotose Ukrainos teritorijose
19:32
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas penktadienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ji surengė prezidento rinkimus tose Ukrainos dalyse, kurias užėmė Maskvos pajėgos.
A.Guterresas „smerkia Rusijos Federacijos pastangas surengti prezidento rinkimus Rusijos Federacijos okupuotose Ukrainos teritorijose“, – sakė JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas ir pridūrė, kad bandymas neteisėtai aneksuoti tas teritorijas pagal tarptautinę teisę neturi jokios galios.
Beveik neabejojama, kad V. Putinui šie rinkimai, pasibaigsiantys sekmadienį, suteiks dar vieną šešerių metų kadenciją.
Tai leis jam likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų, tai yra ilgiau nei bet kuriam kitam Rusijos vadovui nuo Jekaterinos Didžiosios laikų XVIII amžiuje.
Balsavimas vyksta trečius metus tęsiantis plataus masto Rusijos karui Ukrainoje ir Kremliui negailestingai užgniaužus bet kokią realią opoziciją šalyje.
Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
Aukų skaičius Odesoje išaugo iki 19
19:26
Žuvusiųjų dėl Rusijos raketų atakos Odesoje padaugėjo iki 19, o sužeistųjų – iki 73, nurodė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
A.Kostinas pranešė, kad nuo 17 val. žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 19, o sužeistųjų – iki 73.
Pranešama, kad po priešo atakos daugiau kaip 200 Odesos gyventojų ir miesto svečių paaukojo kraujo nukentėjusiesiems. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad tarp sužeistųjų yra 8 jos darbuotojai.
V.Zelenskis pasmerkė niekšišką Rusijos smūgį Odesoje
19:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasmerkė Rusijos smūgį pietiniame Odesos uostamiestyje, per kurį žuvo mažiausiai 19 žmonių ir dar pusšimtis žmonių buvo sužeisti.
„Po Rusijos raketų atakos Odesoje vyksta gelbėjimo ir pagalbos operacijos. Labai bjaurus šių niekšų smūgis, – sakoma V.Zelenskio pareiškime internete. – Paleistos dvi raketos, o antroji – kai gelbėtojai ir gydytojai atvyko į smūgio vietą“.
Rusija sako sulaikiusi keletą rusų, esą bendradarbiavusių su Ukraina
19:01
Rusijos saugumo tarnyba FSB penktadienį pranešė, kad sulaikė keletą rusų, kurie, anot jos, bendradarbiavo su Ukraina rengiant išpuolius prieš Maskvą.
Apie sulaikymus pranešta pirmąją balsavimo Rusijos prezidento rinkimuose dieną ir praėjus kelioms dienoms po to, kai už Ukrainą kovojantys rusų savanoriai surengė keletą ginkluotų reidų per Rusijos sieną.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje cituojamuose pareiškimuose FSB sakė, kad sulaikė vyrą, bandžiusį sutrikdyti Maskvos oro gynybos sistemas, moterį, rengusią išpuolį ant geležinkelio bėgių, ir vyrą, planavusį seriją sprogdinimų, siekiant paveikti rinkimus.
Maskvoje FSB pranešė, kad vienas vyras „montavo ir paleido dronus netoli Rusijos gynybos ministerijos“ objektų, siekdamas „kovoti su Rusijos oro gynybos sistemomis“.
Ji pradėjo tyrimą dėl valstybės išdavystės, už kurią gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Valstybinė žiniasklaida paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip kaukėti vyrai su karine apranga apieško nedidelį kambarį ir sulaiko lovoje gulintį vyrą.
Kiti du sulaikyti rusai, įtariami planavę išpuolius Belgorodo ir Briansko pasienio srityse.
FSB pranešė, kad sučiupo moterį, kuri „įsigijo sprogstamąjį įtaisą ir planavo susprogdinti geležinkelio linijas Belgorodo srities teritorijoje“.
Ji veikė vykdydama Ukrainos nurodymus, sakoma FSB pareiškime, kurį citavo valstybinė žiniasklaida.
Galinga Rusijos FSB, sovietmečiu veikusios slaptosios policijos KGB įpėdinė, turi atskleisti prieš Rusijos valstybę nukreiptus sąmokslus. Ji reguliariai praneša apie žmonių, kuriuos kaltina bendradarbiavimu su Kyjivu, areštus ir reidus.
Valstybinė žiniasklaida taip pat pranešė, kad pareigūnai sulaikė vyrą, kuris esą planavo susprogdinti pastatus, priklausančius „energetikos bendrovėms, ir socialinės infrastruktūros“ objektus Briansko pasienio srityje.
Jis tikėjosi „destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį prezidento rinkimų išvakarėse“, teigė FSB.
Ji teigė, kad abu vyrai dirbo su antikremlišku judėjimu „Legionas „Rusijos laisvė“ – Kyjivą remiančia rusų savanorių kovotojų grupe, kuri, kaip teigiama, šią savaitę surengė keletą ginkluotų partizaninių įsiveržimų į Rusijos pasienio regionus.
Rusija tvirtina užkirtusi kelią visiems įsiveržimams.
Balsavimo apylinkėje nepasirodė: V.Putinas rinkimuose dalyvavo internetu
18:59
Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį internetu atidavė savo balsą Rusijos prezidento rinkimuose, vykstančiuose ir okupuotuose Ukrainos teritorijose.
Kremliaus išplatintose nuotraukose matyti, kaip ilgametis Rusijos lyderis balsuoja prie kompiuterio savo biure ir mojuoja į kamerą.
Beveik neabejojama, kad V.Putinui šie rinkimai, pasibaigsiantys sekmadienį, suteiks dar vieną šešerių metų kadenciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos raketų ataką Odesoje žuvo buvęs mero pavaduotojas ir bataliono „Cunamis“ vadas
18:34
Kovo 15 d., penktadienį, per Rusijos raketų smūgį Odesoje žuvo buvęs miesto mero pavaduotojas Serhijus Tetjuchinas ir bataliono „Cunamis“ vadas, taip pat buvęs regiono patrulinės policijos vadovas Oleksandras Hostiščevas.
Apie tai savo „Facebook“ puslapiuose pranešė Odesos rajono tarybos vadovas Vitalijus Barvinenka ir miesto tarybos narys Andrijus Vahapovas.
Yra žinoma, kad 2023 m. rudenį S.Tetjuchinas atsistatydino iš miesto tarybos ir mobilizavosi Ukrainos pajėgas. Miesto taryboje jis iš pradžių dirbo ekonominės plėtros departamento direktoriumi, vėliau vadovavo transporto departamentui, paskui buvo mero pavaduotojas, o nuo 2023 m. gegužės – pirmasis mero pavaduotojas. Informaciją apie jo mirtį patvirtino ir Odesos meras Henadijus Truchanovas.
Tuo tarpu O.Hostiševas 2019 m. tapo Odesos srities patrulinės policijos vadovu. 2021 m. jis paskirtas Odesos srities policijos vadovo pavaduotoju, o po plataus masto invazijos – „Cunamio“ bataliono vadu.
Rusijos atakos Odesoje aukų skaičius išaugo iki 16, dar pusšimtis žmonių sužeisti
18:27
Per Rusijos raketų ataką Ukrainos Odesos uostamiestyje žuvo 16 žmonių, įskaitant paramediką ir gelbėtoją, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Įvykio vietoje naujienų agentūros AFP žurnalistai matė antklodėmis uždengtus kūnus, sukrautus gatvėje, o pareigūnai rodė krauju ir purvu išteptus išsekusius gelbėjimo tarnybų darbuotojus, kurie gesino liepsnas ir gydė sužeistus kolegas.
Vietos pareigūnai teigė, kad Rusijos oro pajėgoms bombarduojant gyvenamuosius pastatus, automobilius ir dujotiekį, žuvo mažiausiai 16 žmonių, dar 55 žmonės, įskaitant gelbėtojus, buvo sužeisti.
„Rusijos teroras Odesoje – tai priešo silpnumo požymis, kuris kovoja su Ukrainos civiliais gyventojais tuo metu, kai negali užtikrinti žmonių saugumo savo teritorijoje“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
A.Jermakas, matyt, turėjo omenyje keletą mirtinų Ukrainos smūgių Rusijos teritorijoje ir kelis Kyjivą remiančių kovotojų bandymus šią savaitę įsitvirtinti Rusijos pasienio regionuose.
Rusija, kurios pajėgos dronais ir raketomis nuolat taikosi į transporto mazgą, iš karto nekomentavo smūgių.
Miesto pareigūnai teigė, kad Maskva į Odesą nukreipė raketas „Iskander“, paleistas iš Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.
Smūgiai buvo surengti pirmąją prezidento rinkimų Rusijoje dieną, o tai sukėlė Kyjivo pyktį.
Rusija taip pat rengia balsavimą keliose okupuotose Ukrainos srityse.
Šį mėnesį Odesoje per ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio ir Graikijos ministro pirmininko Kiriako Micotakio vizitą griaudėjo sprogimai, kai Rusija pareiškė, kad taikosi į karinius objektus miesto uoste.
E.Macronas: Prancūzija, Vokietija ir Lenkija niekada nesieks tiesioginio konflikto su Maskva
18:25
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Paryžius ir jo sąjungininkės Berlynas bei Varšuva vieningai dirba kartu, kad neleistų Rusijai laimėti karo Ukrainoje, tačiau niekada nesieks tiesioginio konflikto su Maskva.
„Mes ir toliau remsime Ukrainą ir jos žmones tiek, kiek reikės, ir, kaip ir nuo pat pirmos dienos, niekada neskatinsime eskalacijos“, – teigė jis.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės bendradarbiaus siekdamos aprūpinti Kyjivą tolimojo nuotolio ginklais.
„Kuriame naują tolimojo nuotolio raketinės artilerijos pajėgumų koaliciją“, – žurnalistams sakė O.Scholzas, kalbėdamas kartu su E.Macronu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
V.Putino tikslas – branduolinis erdvėlaivis
17:54
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino savo vyriausybę rasti lėšų planui sukurti branduolinį erdvėlaivį, kuriuo Rusija siekia sustiprinti savo kosmoso programą nepaisant JAV taikomų sankcijų.
Branduolinės energijos blokas darbui kosmose „turėtų būti finansuojamas laiku“, – V. Putinas sakė vyriausybės posėdyje vėlai ketvirtadienį. „Ši tema yra svarbi“, – Rusijos vadovą cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Anot V.Putino, Rusija turi „kompetencijų, kurių neturi kitos šalys, tačiau turime skirti ypatingą dėmesį, kad jas išvystytume“.
Rusija jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi sukurti branduolinį transporto modulį, kuris būtų naudojamas kosmose. Praėjusiais metais JAV gynybos departamentas ir NASA pasirinko bendrovę „Lockheed Martin“ suprojektuoti ir sukurti pirmąjį branduolinį šiluminį raketinį variklį, kuris bus išbandytas kosmose, pagal programą DRACO.
Plačiau skaitykite ČIA.
G-7 grasina naujomis sankcijomis, jei Iranas nusiųs Rusijai balistinių raketų
17:53
Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė penktadienį perspėjo Iraną, kad įves reikšmingas naujas sankcijas, jei Teheranas perduos Rusijai balistines raketas, skirtas naudoti Ukrainoje.
„Dar kartą raginame trečiąsias šalis nedelsiant nutraukti materialinę paramą neteisėtam ir nepateisinamam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą arba susidurti su didelėmis išlaidomis“, – sakoma grupės, kuriai priklauso Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Kanada, pareiškime.
„Jei Iranas toliau tiektų Rusijai balistines raketas ar susijusias technologijas, esame pasirengę greitai ir koordinuotai reaguoti, be kita ko, imdamiesi naujų ir svarbių priemonių prieš Iraną“, – pareiškė šalys.
Aukšto rango JAV administracijos pareigūnas žurnalistams sakė, kad jei Iranas nuspręs parduoti balistinių raketų Rusijai, išlaidos bus daug didesnės nei nauda, ir teigė, kad „perdavimas dar neįvyko, bet yra realus pavojus, kad taip gali nutikti“.
Pareigūnas pridūrė, kad vienas iš aptartų žingsnių – nutraukti nacionalinės oro linijų bendrovės „Iran Air“ skrydžius į Europą, tačiau atsisakė pateikti išsamią informaciją apie kitas galimas sankcijas.
Anksčiau G-7 pareiškime, paskelbtame per antrąsias Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą metines, pasmerkė Kinijos ir Irano paramą Rusijos karui Ukrainoje.
Šalys paragino Iraną nustoti padėti Rusijos kariuomenei ir išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos įmonių vykdomo ginklų komponentų ir karinės įrangos perdavimo Maskvai.
Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos, JAV Kongrese užstrigus papildomi karinei pagalbai Kyjivui.
Maskva kreipėsi į Teheraną ir Pchenjaną, kad gautų ginklų, skirtų naudoti Ukrainoje, be to, Rusija smarkiai padidino savo vidaus ginklų gamybą.
V.Putinas grasina Ukrainai dėl išpuolių prieš Rusiją
17:48
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jo kariuomenė atsakys į virtinę Ukrainos išpuolių prieš jo šalį, kuriuos jis pavadino Kyjivo bandymu sužlugdyti prezidento rinkimus.
Rusijos pasienio sritys šią savaitę tapo mirtinų Ukrainos bombardavimų taikiniais ir susidūrė su pakartotinėmis Kyjivą remiančių rusų savanorių, sudarytų iš Kremliui priešiškai nusiteikusių rusų, atakomis.
„Šie priešo smūgiai neliko ir neliks nenubausti“ – sakė V.Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose per susitikimą su savo saugumo taryba.
„Esu tikras, kad mūsų žmonės, Rusijos žmonės, į tai reaguos dar vieningiau“, – pridūrė jis.
„Tai bandymas kištis į prezidento rinkimus“, – pareiškė V.Putinas.
Jis taip pat teigė, kad Rusijos kariai išstūmė Ukrainos pajėgas iš Kursko ir Belgorodo sričių ir kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė daugumą Kyjivo pajėgų paleistų sviedinių.
JAV karininkas: dronai tik parodo, kokie baisūs bus ateities karai
16:47
Ginkluoti komerciniai dronai kovos veiksmuose naudojami jau beveik dešimtmetį, kai „Islamo valstybė“ pasitelkė nedidelius orlaivius, kad sukeltų galvos skausmą Jungtinių Valstijų ir partnerių pajėgoms Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau tikroji šių naujųjų ginklų grėsmė visam pasauliui tapo akivaizdi, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Abi pusės stipriai kliaujasi pigiais įvairių formų, dydžių ir pajėgumų bepiločiais orlaiviais, kad galėtų atlikti daugybę užduočių ir apskritai pasėti chaosą mūšio lauke.
Dronai – ypač pigūs, komerciniai – yra bauginanti nauja realybė, kuri neregėtais būdais keičia šiuolaikinį mūšio lauką.
„Turite manyti, kad esate nuolat stebimi“, – interviu naujienų svetainei „Business Insider“ sakė JAV kariuomenės karininkas pulkininkas leitenantas Mosephas Sauda, mokantis amerikiečių kariškius įveikti priešo dronų sistemas.
„Iš šių dronų užfiksuoti vaizdo vaizdai pademonstravo pasauliui tiek masines žmonių žūtis, tiek įrangos naikinimą didžiuliu mastu, dažnai asimetriškai viršijant jų vertę. Daugeliu atvejų dronų naudojimas iš Kyjivo ir Maskvos atėmė labai svarbų elementą – slaptumą“, – rašo „Business Insider“.
Nuolatinis stebėjimas, kurį gali užtikrinti dronai, verčia kariškius keisti judėjimo mūšio erdvėje būdus ir daro spaudimą kariams, kad šie apsvarstytų naujas aptikimo ir apsaugos priemones, pažymėjo M.Sauda.
„Pažvelgus į bet kurios pasaulio kariuomenės doktriną, vienas iš dalykų, kurių nenorima daryti, yra leisti priešui matyti, ką jūs darote, – atkreipė dėmesį karininkas. – Tai vadinama saugumo užtikrinimu ir netikėtumo elementu.“
„Na, – pasakė jis, – šie dronai iš esmės atėmė iš mūsų galimybę pasislėpti.“
Jo nuomone, Rusijos karas prieš Ukrainą išmokė amerikiečus, kad jie, treniruodami savo pajėgas, perdaug dėmesio skiria priedangos ir pasislėpimo taktikai, kurios mokoma jau pradinėse stovyklose.
„Jei nesislepiate, jei neprisidengiate ir nesusiliejate su aplinka, jūsų tikimybė išgyventi labai greitai sumažėja“, – teigė pulkininkas leitenantas Adamas Schultzas, bazinio mokymo bataliono Fort Sillo bazėje vadas.
Pasak kariškių, dronai yra naujos realybės simbolis šiandienos ir rytojaus mūšio laukuose, o tos realybės pasekmės bus itin niūrios.
„Karo veiksmų ateitis yra bauginanti, – įvertino M.Sauda. – Tokių grėsmių technologinės plėtros tempas viršys jūsų gebėjimą kurti priemones joms atremti.“
„Nėra jokios sidabrinės kulkos, – pridūrė jis. – Nėra vieno pabūklo, kurį nusipirkus būtų galima išspręsti visus dronų klausimus. Turime su tuo susitaikyti ir vietoj to išlikti lankstūs, toliau burtis, mąstyti ir dirbti vieni su kitais“, – pridūrė aukšto rango amerikiečių karininkas.
Ar tikrai Rusijos valstybinėje Tretjakovo galerijoje iškabinti paveikslai su V.Putinu?
15:45
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, suklaidinęs daugelį interneto vartotojų. Jame Rusijos Valstybinės Tretjakovo galerijos gidė pristato paveikslus, kuriuose pavaizduotas Vladimiras Putinas su kitais pasaulio lyderiais. Tačiau tai tėra klastotė.
Valstybinė Tretjakovo galerija yra meno muziejus Maskvoje, kurį 1856 m. įkūrė pirklys Pavelas Tretjakovas. Ji turi vieną didžiausių Rusijos meno kolekcijų pasaulyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija sako sulaikiusi 7 asmenis už vandalizmą rinkimų apylinkėse
15:39
Rusija sulaikė mažiausiai septynis asmenis už vandalizmo aktus rinkimų apylinkėse per pirmąją balsavimo prezidento rinkimuose dieną penktadienį, pranešė pareigūnai, nepaaiškinę, ar tai buvo protestai prieš Vladimirą Putiną.
Mažiausiai keturiuose regionuose penki žmonės į balsadėžes įpylė dažų. Šeštas buvo sulaikytas už tai, kad padegė balsadėžę, o dar vienas – už fejerverkų uždegimą balsavimo patalpoje.
Tuo metu Rusijos valstybinė ir nepriklausoma žiniasklaida pranešė, kad viena moteris pietinėje Maskvos dalyje esančioje rinkimų apylinkėje padegė balsavimo kabiną.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ teigė, kad sostinėje moteris padegė balsavimo kabiną, o nepriklausoma žiniasklaidos priemonė SOTA paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip moteris prieina prie kabinos ir ramiai išeina iš jos, kai ji jau liepsnoja. Nurodoma, kad tai įvyko pietiniame Marino rajone.
Beveik neabejojama, kad V.Putinui šie rinkimai, pasibaigsiantys sekmadienį, suteiks dar vieną šešerių metų kadenciją.
Tai leis jam likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų, tai yra ilgiau nei bet kuriam kitam Rusijos vadovui nuo Jekaterinos Didžiosios laikų XVIII amžiuje.
Balsavimas vyksta trečius metus tęsiantis plataus masto Rusijos karui Ukrainoje ir Kremliui negailestingai užgniaužus bet kokią realią opoziciją šalyje.
Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
Ukrainos karinė žvalgyba pasirūpino Rusijos internetine balsavimo sistema
15:12
Penktadienį Rusijoje prasidėjo šalies prezidento rinkimai. Teigiama, kad šiuo metu neveikia internetinio balsavimo sistema.
Naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ šaltinių specialiosiose tarnybose teigimu, tai yra Ukrainos karinės žvalgybos operacijos dalis.
Pasak šaltinių, prezidento rinkimų Rusijoje dieną buvo pranešta apie rimtas elektroninės balsavimo sistemos problemas, įvyko gedimas. Tvirtinama, kad šiuo metu svetainė neveikia.
Gedimai pradėti fiksuoti ryte. Rusijos centrinė rinkimų komisija teigė, kad problemų nekilo, tačiau svetainė buvo perkrauta dėl „precedento neturinčio skaičiaus norinčiųjų balsuoti“, todėl sistema veikė eilės režimu.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose rusai jau pradėjo panikuoti dėl internetinio balsavimo sutrikimų, o Rusijos žiniasklaida aktyviai platina informaciją apie sistemos problemas.
Neseniai „Rostelecom“ vadovas Michailas Osejevskis pareiškė, kad Rusija neva kariauja su Ukrainos karine žvalgyba.
Šaltinis žvalgybos tarnybose šį pareiškimą pakomentavo, kad „Rusijos kibernetinis karas prieš Ukrainos karinę žvalgybą tęsiasi“.
Pati žvalgyba anksčiau skelbė, kad Kremlius renka balsus už prezidento V.Putiną perrinkimą net tarp „mirusių sielų“ – Rusijos karių, žuvusių kare prieš Ukrainą.
Britų žvalgyba įvardijo, kodėl atsistatydino Rusijos karinio laivyno vadas
15:01
Sekmadienį po serijos nuostolių Juodojoje jūroje greičiausiai buvo nušalintas nuo pareigų Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas, o jį pakeitė Šiaurės laivyno vadas admirolas Aleksandras Moisejevas, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Prieš admirolo N.Jevmenovas atleidimą iš pareigų 2022 m. vasario mėn. atsistatydino antrasis Juodosios jūros laivyno vadas. Tuo tarpu, tikėtina, kad neatsitiktinai apie N.Jevmenovo atleidimą skelbiama po paskutinio Ukrainos smūgio Rusijos laivynui kovo 5 d., kai buvo prarasta raketinė korvetė „Sergejus Kotovas“ – devintasis didelis laivas, prarastas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Pasak britų žvalgybos, nors admirolas A.Moisejevas pagal profesiją yra povandeninių laivų vadas, jis jau yra anksčiau vadovavęs Rusijos Juodosios jūros laivynui 2018-2019 m., kol buvo paskirtas Šiaurės laivyno vadu.
„Tikėtina, kad pirmoji admirolo A.Moisejevo, kaip karinio jūrų laivyno vado, užduotis bus stabilizuoti saugumo padėtį Juodojoje jūroje ir atlikti pokyčius, kuriais siekiama padidinti Juodosios jūros laivyno kovinius pajėgumus regione“, – teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Apie N.Jevmenovo atleidimą Rusijos žiniasklaida paskelbė po to, kai naktį iš kovo 4-5 d. Ukrainos karinės žvalgybos specialusis padalinys, „Grupė 13“, netoli Kerčės sąsiaurio atakavo Juodosios jūros laivyno patrulinį laivą „Sergejus Kotovas“.
Dėl „Magura V5“ jūrinių bepiločių dronų atakos laivas buvo sunaikintas. Teigiama, kad tai jau trečias Rusijos Juodosios jūros laivyno laivas, nuskendęs per pastarąsias penkias savaites.
Anksčiau Jungtinės Karalystės žvalgyba pranešė, kad vasario 15 d. dėl patirtų nuostolių atsistatydino Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas.
Lietuva atstatė karo nuniokotą mokyklą Borodiankoje: į klases sugrįžta 700 moksleivių
14:45
Kovo 15 d. Borodiankos miestelyje Ukrainoje duris atvėrė lietuvių pastangomis atstatyta viena iš trijų miestelio mokyklų. Dabar ji vadinasi Lietuvių-ukrainiečių licėjumi Nr.1, kurį lankys 700 mokinių nuo pirmos iki vienuoliktos klasės.
Pasak Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, Lietuva, nelaukdama karo pabaigos, padeda atstatyti sugriautus Ukrainos miestus ir jau yra skyrusi daugiau nei 14 mln. eurų laikinos gyvenvietės, mokyklų, darželių rekonstrukcijai ir kitiems projektams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs Britanijos karinės žvalgybos vadovas perspėja: šiuo metu mes kariaujame
14:29
Buvęs Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos agentūros MI6 vadovas Richardas Dearlove'as niekada nebuvo iš tų, kurie smūgiuoja silpniau nei gali, sako leidinys „Politico“.
Dar pernai jis peikė „žymius mūsų pačių elito narius“, kad jie „dirba mūsų priešų darbą už juos“, nes „pasisako už „Huawei“ ir „atsisako skelbti rimtus mokslinius tyrimus, kuriuose abejojama Kinijos pasakojimu apie Covid-19 kilmę“. Taigi, nereikėtų tikėtis, kad jis su Vokietija elgsis švelniai po to, kai Rusija perėmė neeilinį slapto šalies karinių oro pajėgų vadovo ir trijų pavaldinių pokalbio įrašą.
Iš tiesų, buvusiam karo žvalgui tai nepatiko: „Jūs žinote taip pat gerai, kaip ir aš, kad jų saugumo rezultatai yra siaubingi. Tiesą sakant, tai gana šokiruoja“, – kalbėdamas su „Politico“ šyptelėjo R.Dearlove'as.
„Angela Merkel buvo pagarsėjusi besielgianti kaip eilinis pilietis, Vokietijai vadovavusi mobiliuoju telefonu. Taigi galite būti tikri, kad rusai jos klausėsi – ir tikriausiai tebesiklauso. Manau, kad Vokietijos problema yra ta, kad šalis dabar yra temperamentinga pacifistė ir niekada rimtai nežiūrėjo į saugumą“, – pridūrė jis.
„Esame įsitraukę į pilkąjį karą su Rusija“
Tačiau į pensiją išėjusiam žvalgybos vadovui ypatingą susirūpinimą kelia ne tik Vokietija, bet ir Didžioji Britanija.
Kalbant apie Jungtinę Karalystę, R.Dearlove'as įžvelgia atotrūkį tarp žodžių ir veiksmų, tarp perspėjimų, pavyzdžiui, gynybos valstybės sekretoriaus Granto Shappso pareiškimo, kad Didžioji Britanija turi nuspręsti, „ar pasiduoti problemų jūrai, ar daryti viską, ką galime, kad užkirstume kelią pavojui“, ir realių veiksmų, kad būtų pasirengusi.
„Jei čia, Jungtinėje Karalystėje, gatvėje sustabdytumėte bet kurį žmogų ir paklaustumėte, ar jis mano, kad Didžioji Britanija kariauja, jis pažiūrėtų į jus kaip į beprotį, – sakė R.Dearlove'as. – Tačiau mes kariaujame – esame įsitraukę į pilkąjį karą su Rusija, ir aš stengiuosi tai priminti žmonėms.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos atakos Odesoje aukų skaičius išaugo iki 14, dar pusšimtis žmonių sužeisti
14:23
Rusijos raketų ataka Ukrainos Odesos uostamiestyje penktadienį pareikalavo mažiausiai 14 gyvybių, o dar 46 žmonės buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Anksčiau skelbta apie aštuonis žuvusiuosius.
Pasak šio pietinio Ukrainos regiono gubernatoriaus Oleho Kiperio, per ataką, be kitų, žuvo felčeris ir gelbėtojų tarnybos darbuotojas, atvykę į nelaimės vietą po sprogimo.
Gelbėtojų pranešime nurodoma, kad per rusų ataką Odesoje nukentėjo civilinė infrastruktūra, o likviduoti šio išpuolio pasekmių išvyko pagalbos tarnybos.
Gelbėtojai „pradėjo gesinti gaisrą, šalinti nuolaužas ir ieškoti aukų. Darbų metu priešas surengė dar vieną raketų ataką, per kurią žuvo gelbėtojas“, sakoma pranešime.
Pasak O. Kiperio, tarp sužeistųjų yra septyni Valstybinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai.
Smūgis taip pat apgadino 10 privačių namų, degalinę, dujotiekį ir du priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų automobilius.
Rusijos savanorių korpusas perspėja: tuoj prasidės masinis apšaudymas Belgorode
13:51
Rusijos savanoriai, kovojantys prieš Kremliaus režimą Ukrainos pusėje, pasidalijo skubiu pranešimu. Jie paskelbė, kad per ateinančias valandas bus pradėtas masinis Belgorodo apšaudymas.
„Skubus įspėjimas Belgorodo gyventojams! Per artimiausią valandą bus pradėtas masinis karinių objektų Belgorodo mieste apšaudymas“, – sakoma po vidurdienio publikuotame pranešime.
Savanoriai paragino vietos gyventojus nedelsiant pasislėpti ir neišeiti į lauką, kol ataka nesibaigs.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prieš karą pasisakiusiam 70 m. rusų disidentui liepė eiti kariauti – jis atsisakė
13:48
Rusijos teisių gynėjas Olegas Orlovas, įkalintas už Kremliaus karo Ukrainoje kritiką, sulaukė iš institucijų pasiūlymo kautis rusų pajėgų pusėje, bet jį atmetė, penktadienį pranešė garsi teisių gynimo grupė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos ataka Odesoje pareikalavo 2 gyvybių, dar 20 žmonių sužeisti
13:35 Atnaujinta 13:49
Rusijos raketų ataka penktadienį pareikalavo dviejų gyvybių Ukrainos Odesos uostamiestyje, pranešė pareigūnai.
Pasak šio pietinio Ukrainos regiono gubernatoriaus Oleho Kiperio, per ataką žuvo felčeris ir gelbėtojų tarnybos darbuotojas, atvykę į nelaimės vietą po sprogimo.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis nurodė, kad tarp medikų ir gelbėtojų yra sužeistųjų.
Gelbėtojų pranešime nurodoma, kad per rusų ataką Odesoje nukentėjo civilinė infrastruktūra, o likviduoti šio išpuolio pasekmių išvyko pagalbos tarnybos.
Gelbėtojai „pradėjo gesinti gaisrą, šalinti nuolaužas ir ieškoti aukų. Darbų metu priešas surengė dar vieną raketų ataką, per kurią žuvo gelbėtojas“, sakoma pranešime.
Preliminariais duomenimis, buvo sužeista 20 žmonių, tarp jų penki Valstybinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Visiems nukentėjusiesiems teikiama būtina pagalba, nurodoma jame.
Smūgis taip pat apgadino 10 privačių namų, degalinę, dujotiekį ir du priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų automobilius.
Ekspertai išnarpliojo, ką reiškia nauja D.Medvedevo „Rusijos taikos formulė“
12:19
„Taika“ Rusijai reiškia Ukrainos, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės bet kokiose sienose, pabaigą: kovo 14 d. tai patvirtino buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, išdėstydamas vadinamąją „Rusijos taikos formulę“ – žiaurią ir brutalią.
Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas D.Medvedevas ketvirtadienį paskelbė išsamų raginimą visiškai likviduoti Ukrainos valstybę ir perimti ją Rusijos žinion, pavadindamas šį planą Rusijos „taikos formule“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estijos žvalgyba: Rusija jau ruošiasi kitam karui, tačiau ji nėra nesustabdoma
12:11
Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija tvirtai žengia karo keliu ir jau ruošiasi kitam konfliktui, skelbia žurnalas „Foreign Policy“, remdamasis Estijos žvalgybos pareigūnų pareiškimais.
Anot straipsnio, Kremlius pertvarko ir plečia šalies kariuomenę, tikėdamasis konflikto su NATO per artimiausius 10 metų.
Pažymima, kad po to, kai Vladimirui Putinui nepavyko pasiekti greitos sėkmės įsiveržiant į Ukrainą, ekspertai, taip pat Amerikos ir užsienio šalių pareigūnai Rusijos kariuomenę įvardijo kaip milžiną molinėmis kojomis.
Tačiau trečiaisiais karo metais V.Putino situacija atrodo vis stabilesnė, rašo „Foreign Policy“. Nebėra pagrindinio jo politinio varžovo Aleksejaus Navalno, Kongrese įstrigo gyvybiškai svarbi JAV karinė pagalba Ukrainai, o Rusija, nepaisydama tarptautinių sankcijų, perorientavo savo ekonomiką į karinę, didindama gynybos technikos gamybą ir ekonomikos augimą.
Kaip teigė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas, Rusijoje „viskas vėl vyksta daugiau ar mažiau pagal planą“.
Rusijos kariuomenės vadovai pasimokė iš ankstyvojo karo etapo klaidų ir prisitaiko neįprastai greitai.
„Atrodo, kad rusai iš esmės virsta besimokančia organizacija“, – įvertino K.Rosinas ir pridūrė, kad dabar mūšio lauke kylančias problemas jie išsprendžia per kelis mėnesius.
„Rusai, kaip mes suprantame, visada savo klausimus ar problemas spręsdavo masiškai. Ir jie tai darė per visą istoriją“, – atkreipė dėmesį žvalgybos vadovas, pažymėdamas, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos greičiausiai prives prie žemų technologijų, sovietinio stiliaus kariuomenės su „didele ugnies galia ir artilerija“.
K.Rosino nuomone, Rusijos ir NATO karas nėra neišvengiamas. Aukšto rango pareigūnas nurodė, kad vis dar galima daug nuveikti siekiant sulaikyti Maskvą.
„Daugelis ateities scenarijų priklauso nuo mūsų veiklos Vakaruose“, – pareiškė jis.
„Konkreti užduotis – pasiekti, kad Ukraina sėkmingai dalyvautų šiame kare, nes nuo šio karo baigties labai priklauso Europos ateitis“, – reziumavo Estijos žvalgybos vadovas.
Kiek anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino Europą ir Šiaurės Atlanto aljanso valstybes nares ruoštis „blogiausiam scenarijui“, pažymėdamas, kad ataka prieš NATO teritoriją gali įvykti po penkerių-aštuonerių metų.
Į Rusijos rinkimų apylinkes atvežta rašiklių su pranykstančiu rašalu
11:52
Į Rusijos prezidento rinkimų apylinkes Kurske ir Rostove prie Dono buvo atvežta rašiklių, kurių rašalas įkaitęs dingsta. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Sirena“ su nuoroda į savo skaitytojus. Jis taip pat publikavo tai įrodančius vaizdo įrašus.
Pasak pašnekovo iš Kursko, „slapti“ rašikliai į rinkimų apylinkę atkeliavo dėžutėje, ant kurios buvo BiC kanceliarinių prekių bendrovės etiketė ir oficiali prezidento rinkimų emblema. Juos buvo liepta padėti balsavimo kabinose.
„Užrašas dingsta nuo karščio, nors rašiklis atrodo įprastai. Jie liepė visiems tylėti ir padėti tik šiuos rašiklius iš atvežtų dėžučių“, – sakė pašnekovas. Kitas pranešimas apie rašiklių su išgaruojančiu rašalu naudojimą buvo iš Rostovo prie Dono.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos nuožmiai atakuoja Odesą iš laikinai okupuoto Krymo
11:49
Odesą smarkiai atakuoja iš laikinai okupuoto Krymo pusiasalio paleistos rusų raketos. Pasak naujienų agentūros „Unian“ korespondento, oro pavojaus signalo metu mieste girdėjosi galingi sprogimai, kuriuos įvairiose vietovėse užfiksavo vietos gyventojai.
Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis paprašė žmonių likti slėptuvėse.
Žmonės socialiniuose tinkluose jau pranešė, kad būta smūgių ir gaisrų.
Karinis stebėtojas Oleksandras Kovalenko nurodė, kad ataka vykdoma iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos.
„Odesa yra smarkiai apšaudoma iš Krymo. Likite slėptuvėse“, – valdžios institucijų žodžius pakartojo O.Kovalenko.
Paskutinį kartą apie rusų smūgį Odesai pranešta kovo 6 d.
Tądien Rusijos kariuomenė smogė Odesai, kaip įtariama, balistine raketa, kai mieste vyko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Graikijos ministro pirmininko Kyriakos Mitsotakio susitikimas.
Paskui premjeras nurodė, kad smūgio metu jie buvo Odesos jūrų uoste – Ukrainos pusė rodė uostą ir kalbėjo apie jo svarbą. Tada Graikijos ir Ukrainos atstovai išgirdo sirenų garsą ir sprogimą. Pasak K.Mitsotakio, jie net nespėjo nuvykti į saugią vietą.
Vėliau Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas patvirtino, kad žuvo penki žmonės, tačiau neseniai paaiškėjo, kad žuvo devyni kariai.
Pasipriešinimo centras: rusai verčia Azijos migrantus balsuoti rinkimuose
10:55
Ukrainos laikinai okupuotose teritorijose rusai verčia migrantus iš Vidurinės Azijos eiti į „balsavimo punktus“, skelbia Nacionalinio pasipriešinimo centras.
Pažymima, kad kovo 15 d. laikinai okupuotose teritorijose prasideda rinkimų farsas, kurį ignoruoja didžioji dauguma vietos gyventojų.
Siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą „rinkimų apylinkėse“, Rusija leido rinkėjams balsuoti be pasų, o dabar pateikė planą statybos bendrovėms siųsti migrantus balsuoti, nurodė Pasipriešinimo centro komanda.
„Migrantai į okupuotas teritorijas atvežti nuo 2022 m. pabaigos, o jų skaičius jau pasiekė daugiau kaip 100 000. Užsieniečiams pažadėta papildoma laisva diena, kad jie galėtų nueiti į rinkimus“, – sakoma pareiškime.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad Rusija didina spaudimą civiliams gyventojams dėl pirmalaikių prezidento „rinkimų“ laikinai okupuotose teritorijose.
Rusija tvirtina nuo antradienio sužlugdžiusi visus bandymus įsiveržti į pasienio regionus
10:49
Maskva penktadienį pranešė atrėmusi visus proukrainietiškų sukarintų grupuočių bandymus įsiveržti į Rusijos pasienio regionus, po to, kai šią savaitę prieš Rusijos prezidento rinkimus padaugėjo pasienio išpuolių.
„Per pastarąsias tris dienas, kovo 12–14 dienomis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai (...) sužlugdė visus Ukrainos kovotojų bandymus prasiveržti į Rusijos Federacijos Belgorodo ir Kursko sričių teritoriją“, – pranešė Gynybos ministerija.
Už Ukrainą kovojančios rusų savanorių pajėgos anksčiau šią savaitę paragino civilius gyventojus bėgti iš Belgorodo ir Kursko, grasindamos surengti plataus masto išpuolius prieš karinius objektus šiuose Rusijos pasienio su Ukraina miestuose.
Antikremliškas judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ antradienį pranešė, kad iš Ukrainos įžengė į Kursko ir Belgorodo sritis, o Maskva teigė, kad bandymams sutrukdė raketomis ir artilerija.
Maskva paneigė, kad šią savaitę kovotojai pasiekė laimėjimų, o vėliau paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad atrėmė visus įsiveržimus.
Ukrainoje įsikūrusios sukarintos grupuotės, sudarytos iš Rusijos piliečių, kurie priešinasi Maskvos invazijai, yra prisiėmusios atsakomybę ir už anksčiau įvykdytus įsiveržimus į Rusijos teritoriją.
„Ką rašo pasaulis“: Vladimiro Putino specialioji rinkimų operacija
10:13
Mažai kas tikisi netikėtumų iš Rusijos prezidento rinkimų rezultatų. Vladimiras Putinas padarė viską, kad užsitikrintų dar vieną šešerių metų kadenciją, todėl kritikai sako, kad tai „rinkimai be pasirinkimo“.
Jei V.Putinas išliks valdžioje iki 2030 m., jis faktiškai prilygs sovietų diktatoriui Josifui Stalinui, kurio valdymo laikotarpis tęsėsi 30 metų. Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame, ką šia tema rašo svarbiausi pasaulio leidiniai.
Stebėtojai neabejoja, kad valdžią įtvirtinusiam ir opoziciją sistemingai užgniaužusiam V.Putinui pavyks pasiekti pergalę. Visiems svarbiems opozicijos politikams rinkimuose dalyvauti uždrausta.
Rusijos rinkėjai vis labiau spaudžiami dalyvauti vadinamuosiuose prezidento rinkimuose ir užtikrinti Kremliaus pageidaujamą aktyvumą, neseniai per platformą „Telegram“ paskelbė nepriklausoma rinkimų stebėsenos grupė „Golos“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija ir Ukraina praneša apie civilių žūtis per naktinius išpuolius
10:08 Atnaujinta 11:33
Rusija ir Ukraina penktadienį pareiškė, kad per naktines oro atakas žuvo civilių gyventojų.
Per Rusijos drono smūgį centrinės Ukrainos Vinycios regione žuvo du žmonės, pranešė ukrainiečių policija, o Maskvos paskirti pareigūnai teigė, kad ukrainiečių kariuomenei apšaudant Rusijos kontroliuojamą Donecko miestą žuvo trys vaikai.
„Rusijos kariai dronais atakavo Vinycios sritį, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – sakoma Ukrainos nacionalinės policijos pranešime platformoje „Telegram“.
„Dėl priešo atakos žuvo 52 metų vyras, o jo 53 metų žmona mirė ligoninėje“, – teigiama pranešime.
Vinycios regionas nuo fronto linijos nutolęs daugiau kaip 400 kilometrų.
Maskvos paskirti pareigūnai Rusijos kontroliuojamame Donecko mieste sakė, kad per apšaudymą ten žuvo trys vaikai.
„Dėl barbariško naktinio apšaudymo [...] buvo užfiksuotas tiesioginis pataikymas į namą gyvenamajame rajone“, – „Telegram“ teigė Rusijos paskirtas Donecko meras Aleksejus Kulemzinas.
„Mirė trys vaikai. 2007-aisiais gimusi mergaitė, 2021-aisiais gimusi mergaitė ir 2014-aisiais gimęs berniukas“, – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos užėmė Avdijivką, esančią vos už kelių kilometrų į šiaurę nuo Donecko, ir teigė, kad Ukrainos pajėgų išstūmimas atgal padės apsaugoti jos kontroliuojamų teritorijų gyventojus nuo apšaudymo.
Ukrainos kariuomenės vadas penktadienį pareiškė, kad Rusija pradėjo atakų bangą, bandydama toliau prasiveržti į šį regioną.
„Priešas sukoncentravo pagrindines pastangas ir bando prasiveržti [...] jau kelias dienas iš eilės“, – sakė Oleksandras Syrskis pareiškime po to, kai aplankė karius Avdijivkos apylinkėse.
Ukrainos karinės oro pajėgos anksčiau pranešė, kad Rusija per naktį į jos teritoriją paleido 27 iranietiškus dronus ir aštuonias raketas, įskaitant Vinycios regioną.
Jos teigė, kad visus juos numušė.
Rusija taip pat pareiškė, kad Ukraina naktį surengė dronų atakų vietovėse, esančiose arčiau bendros šalių sienos.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad virš Belgorodo pasienio regiono ir Kalugos srities į pietvakarius nuo sostinės Maskvos numušė dronus ir raketas.
„Oro gynybos įranga perėmė ir sunaikino penkis dronus ir dvi raketas virš Belgorodo ir Kalugos sričių teritorijų“, – sakoma pareiškime „Telegram“.
Vėlesniame pareiškime teigiama, kad dar septynios ukrainiečių paleistos raketos buvo numuštos virš Belgorodo 8 val. 15 min. vietos (7 val. 15 min. Lietuvos) laiku, tai yra netrukus po to, kai regione prasidėjo balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose.
Rusijos Lipecko srities gubernatorius taip pat sakė, kad penktadienį du dronai buvo numušti maždaug už 300 km nuo Ukrainos.
„Le Monde“: E.Macronas prabilo apie ketinimą kitais metais „siųsti vaikinus“ į Odesą
09:56
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 21 d., kalbėdamas uždarame žmonių rate, pasakė, kad jam teks siųsti kariškius į Odesą, skelbia prancūzų leidinys „Le Monde“, cituodamas šaltinius.
Pasak straipsnio, tuo metu E.Macronas suprato, kad „padėtis Ukrainoje blogėja, o karas užsitęsė“.
„Bet kuriuo atveju kitais metais turėsiu pasiųsti vaikinus į Odesą“, – vasario 21 d. vakare Eliziejaus rūmų portretų kambaryje svečių akivaizdoje pareiškė valstybės vadovas.
„Le Monde“ taip pat nurodė, kad galimybė siųsti Prancūzijos kariuomenę į Ukrainą buvo svarstoma dar 2023 m. birželį. Teigama, kad konkrečiai ši tema buvo aptarta Eliziejaus rūmuose susitikimo metu praeitų metų birželio 12 d.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trys Ukrainos žvalgybos dronai smogė naftos gamyklai Rusijos Kalugos srityje
09:53
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai sėkmingai atakavo naftos perdirbimo įmonę „Pervyj Zavod“ Rusijos Kalugos srityje, kuri užsiima naftos perdirbimu, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Leidinio šaltiniai gynybos pajėgose tvirtina, kad tai buvo Ukrainos karinės žvalgybos operacija.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose dalijamasi filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas tariamas smūgis Kalugos naftos perdirbimo gamyklai.
Su Rusija siejamas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“ pranešė, kad 3 dronai pataikė į naftos chemijos gamyklos „Pervyj Zavod“ naftos perdirbimo įrenginius Polotniany Zavod kaime.
„Kilo gaisras. Įranga buvo apgadinta. Niekas nenukentėjo“, – rašo „Astra“.
Penktadienio rytą Kalugos srities gubernatorius Romanas Busarginas pareiškė, kad „regione, kaip įtariama, buvo numušti 4 bepiločiai orlaiviai“ ir kad „aukų ar žalos infrastruktūrai nebuvo“.
Tačiau Rusijos žiniasklaida teigia, kad iš tikrųjų buvo numuštas tik vienas dronas, o trys iš jų pataikė į Kalugos naftos perdirbimo gamyklą.
Kol kas Ukrainos pusė šių įvykių nekomentavo.
Ukrainos pajėgų vadas apsilankė Avdijivkos sektoriuje
09:37
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis lankėsi Avdijivkos sektoriuje, kur paskutiniu metu verda intensyviausios kovos.
Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ jis nurodė, kad Rusijos pajėgos šiame regione sutelkė pagrindines pastangas ir jau kelias dienas iš eilės bando pralaužti Ukrainos karių gynybą trijų brigadų linijose, kasdien siųsdamos puolamuosius dalinius.
Ginkluotųjų pajėgų vadas pažymėjo, kad rusų puolimą palaiko intensyvi artilerijos ugnis ir aktyvus bepiločių skraidyklių ir dronų su pabūklais naudojimas. Rusijos lėktuvai periodiškai smogia oro gynybos sistemoms iš 40-50 km atstumo, o artilerijos pozicijos ir svarbiausi kovinės tvarkos elementai yra dengiami elektroninio karo priemonėmis.
„Tokiomis sąlygomis efektyviausias gynybos būdas yra priešo šarvuotosios technikos ir pėstininkų šturmo grupių naikinimas artilerijos ugnimi, šarvuočių grupių, integruotas įvairių tipų smogiamųjų bepiločių sistemų naudojimas, mūsų padalinių apsauga nuo priešo bepiločių orlaivių elektroninės kovos priemonėmis kartu su priešo bepiločių orlaivių valdymo punktų naikinimu raketų smūgiais ir artilerijos ugnimi. Mano darbas buvo skirtas šiems klausimams organizuoti ir užtikrinti. Kartu su vadais svarstėme geriausius mūsų pajėgų veiksmų, rezervų manevravimo, aprūpinimo šaudmenimis ir kitais materialiniais ištekliais variantus“, – pateikė ataskaitą generolas.
Jis taip pat informavo, kad buvo imtasi visų būtinų priemonių gynybai stiprinti ir organizuoti nuolatinę sąveiką tarp visų šios srities operatyvinės struktūros elementų.
Anksčiau pranešta, kad O.Syrskis ketvirtadienį lankėsi brigadose, laikančiose gynybą Zaporižios sektoriuje. Jis pažymėjo, kad operatyvinė padėtis šiame rajone yra kontroliuojama. Rusijos kariai ir toliau atakuoja Ukrainos pozicijas Robotynės ir Verbovės rajonuose, tačiau nesėkmingai.
„Dronų ir elektroninės kovos konfrontacija išryškėjo, ir tik tie, kurie pirmieji pasieks atotrūkį nuo priešo šiose varžybose, turės galimybę laimėti. Teigiama, kad, nepaisant gana sudėtingos padėties visoje fronto linijoje, mums pavyko pradėti ilgą laiką fronte kovines užduotis vykdžiusių padalinių rotacijos ir pakeitimo procesą. Tai padės stabilizuoti padėtį ir turės teigiamos įtakos mūsų karių moralinei ir psichologinei būklei“, – nurodė kariuomenės vadas.
Generalinio štabo duomenimis, per praėjusią parą Avdijivkos sektoriuje Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 20 Rusijos puolimo bandymų Berdičių, Orlivkos, Tonenkės ir Pervomajskės vietovėse Donecko srityje.
Bėga iš Rusijos? Paskutine galimybe išlipti Kenoje pasinaudojo pora šimtų žmonių
09:04
Ketvirtadienį baigėsi dvi savaites trukęs „nuolaidų laikotarpis“, kai Kenos ir Kybartų geležinkelio stotyse Baltarusijos ir Rusijos pasienyje dar buvo galima išlipti iš tranzitinių traukinių arba į juos įlipti Europos Sąjungos piliečiams ar leidimą gyventi vienoje iš Bendrijos šalių turėjusiems žmonėms. 15min aiškinosi, kiek žmonių šia galimybe pasinaudojo.
Plačiau skaitykite ČIA.
S.Šatūnas: Rusijoje veikiančios Lietuvos įmonės neturi būti toleruojamos
08:53
Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas sako, kad Rusijoje vis dar veikiančios Lietuvos įmonės elgiasi neetiškai ir nemoraliai, tokia jų veikla neturi būti toleruojama. Be to, jis perspėja, kad jos gali būti nacionalizuotos.
Taip jis komentavo LRT paskelbtą informaciją, kad iš Rusijos iki šiol nepasitraukusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdomos „Vičiūnų“ grupės gamykla „Vičiunai-Rus“ Sovetske susitikimuose su Kubos atstovais pernai atstovavo Rusijos maisto pramonei.
„Etinis ir moralinis dalykas... Nežinau, kiek mes galime toleruoti, kad tokios įmonės dar realiai dalyvauja kuriant vis dar Rusijos ekonomiką. Mūsų pozicija labai aiški, gaila, kad dalis verslo to negirdi“, – penktadienį LRT radijui teigė viceministras.
„Visada raginame Lietuvos verslus kaip įmanoma greičiau prasidėjus karui išeiti iš Rusijos rinkos ir netapti įkaitais. Deja, matome, kad tie pažadai, kurie buvo jau prieš pusantrų metų, jie nesirealizavo, o atvirkščiai vis dar veikla vykdoma. Ta veikla net buvo panaudota Rusijos užsienio politikai. Mes nuot tą sakėme, raginome, kad reikia išeiti, kad yra daug rizikų“, – kalbėjo S.Šatūnas.
Lietuvos valdžios atstovai sako smerkiantys tokį įmonės sprendimą ir žada siekti, kad „Vičiūnų“ grupei nebūtų leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Rusija ir Ukraina naktį numušinėjo priešininkų dronus ir raketas
08:36
Rusijoje atsidarius rinkimų apylinkėms pirmąją balsavimo prezidento rinkimuose dieną, Maskvos ir Kyjivo pajėgos naktį numušinėjo priešininkų dronus ir raketas.
Šią savaitę, prieš balsavimą, per kurį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui beveik neabejotinai bus suteikta dar viena šešerių metų kadencija Kremliuje, Kyjivas surengė keletą didelių antskrydžių Rusijos teritorijoje.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį į jos teritoriją paleido 27 Irano gamybos dronus ir aštuonias raketas. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime rašoma, kad buvo sunaikinti visi iš 27 „Shahed“ dronų.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš Belgorodo ir Kalugos regionų perėmė penkis Ukrainos bepiločius orlaivius ir dvi raketas.
Penktadienį 11-oje Rusijos laiko zonų atsidarinėja rinkimų apylinkės, V.Putinui diena anksčiau pripažinus, kad šalis susiduria su sunkiu laikotarpiu.
„Mes jau įrodėme, kad galime būti kartu, gindami Rusijos laisvę, suverenitetą ir saugumą (...) Šiandien labai svarbu nenukrypti nuo šio kelio“, – ketvirtadienį per valstybinę televiziją transliuotame vaizdo pranešime sakė V.Putinas.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:33 Atnaujinta 09:17
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 580 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 428,4 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikintas vienas tankas, 11 šarvuotųjų kovos mašinų, 15 artilerijos sistemų, 34 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 3 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 34 Rusijos bepiločius orlaivius.
Pasak pranešimo, nuo plataus masto karo pradžios Rusija taip pat neteko 6 758 tankų, 12 949 šarvuotų kovos mašinų, 13 993 automobilių ir degalų cisternų, 10 580 artilerijos sistemų, 1 017 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 717 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 347 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 8 254 bepiločių orlaivių, 26 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Latvija gali deportuoti šimtus Rusijos piliečių
08:22
Pasak Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų biuro (OCME) atstovės Madaros Pukės, aštuoniems šimtams Rusijos piliečių gresia deportacija iš Latvijos.
Šie asmenys nepateikė prašymų nei dėl nuolatinio, nei dėl laikino leidimo gyventi, sakė M.Puke Latvijos televizijoje, praneša „Suspilne“.
„Informaciją apie šiuos asmenis perdavėme Valstybės sienos apsaugos tarnybai tolesniam patikrinimui“, – sakė ji.
„Artimiausiomis savaitėmis paaiškės, ar šie asmenys vis dar yra Latvijoje“.
M.Puke sakė, kad Rusijos piliečiams, kurie liks šalyje be dokumentų, bus išsiųsti pranešimai per 30 dienų išvykti iš šalies.
2023 m. Latvija priėmė teisinį reikalavimą, kuriame nurodyta, kad Rusijos piliečiai, norėdami gauti arba išlaikyti leidimą nuolat gyventi šalyje, turi išlaikyti latvių kalbos mokėjimo testą.
Neišlaikę egzamino Rusijos piliečiai gali gauti laikiną leidimą gyventi šalyje, po kurio per dvejus metus jie bus pakartotinai tikrinami. Jei jie neišlaikys ir antrojo egzamino, gali būti deportuoti.
Latvija kartu su Lenkija, Lietuva ir Estija 2022 m. rugsėjo mėn. įvedė vizų apribojimus Rusijos piliečiams.
Latvijos užsienio reikalų ministerija neseniai pratęsė šį draudimą ir nurodė, kad Rusijos piliečiams draudžiama atvykti į šalį iki 2025 m. kovo mėn. išskyrus atvejus, kai jie turi ES arba Latvijos leidimą gyventi arba kai yra „išskirtinis atvejis“, pavyzdžiui, sunki liga ar laidotuvės.
Apie 24 proc. Latvijos gyventojų yra etniniai rusai.
Rusija pranešė apie rinkimų išvakarėse suintensyvintas Ukrainos atakas
07:58
Ukraina paleido mažiausiai aštuonias raketas į Rusijos Belgorodo regioną, žuvo du žmonės ir 12 buvo sužeista, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Be to, vietos valdžios duomenimis, Belgorodo ir Kursko srityse buvo bandyta surengti pasienio reidus, kurie buvo atremti.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos kariai nukovė 195 ukrainiečius ir sunaikino penkis tankus bei keturias šarvuotas pėstininkų mašinas, praėjus dviem dienoms po to, kai pareiškė, kad per kitą pasienio išpuolį nukovė 234 ukrainiečių karius.
Nepriklausomai patikrinti Rusijos teiginių neįmanoma.
Pasienio išpuoliai šiose vietovėse nereguliariai vyksta nuo karo pradžios ir kartais yra pasitelkiami kaip dezinformacijos bei propagandos įrankis.
Šią savaitę Kyjivas surengė keletą didelių oro atakų. Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad per mažiausiai tris atskiras oro atakų bangas žuvo du žmonės ir dar keli buvo sužeisti.
Proukrainietiški sukarinti būriai taip pat teigė vis dažniau rengiantys išpuolius ir įsiveržimus į Rusijos pasienio regionus.
Bendrame pareiškime trys Kyjivą palaikančios savanorių grupuotės, teigiančios, kad jas sudaro ginklus į rankas paėmę Kremliaus atžvilgiu priešiškai nusiteikę rusai, paragino valdžios institucijas evakuoti civilius gyventojus iš Belgorodo ir Kursko regionų.
Jos pridūrė, kad „civiliai neturėtų nukentėti nuo karo, o bet kokios aukos kovos metu bus [regionų gubernatorių] sąžinės reikalas“.
Nacionalinė gvardija pranešė, kad jos daliniai atrėmė vieną tokį išpuolį netoli Tiotkino kaimo Kurske. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad atrėmė dar vieną pajėgų bandymą įžengti į Belgorodą per Spodariušino kaimą, tačiau nenurodė, kada įvyko susidūrimas.
Ukrainos išpuoliai Rusijos teritorijoje, įskaitant tolimojo nuotolio dronų atakas ir įtariamus proukrainietiškų pajėgų įsiveržimus, vyksta tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia beveik neabejotino perrinkimo.
V.Putinas siekia įtikinti rusus išlaikyti jį valdžioje tuomet, kai, jo teigimu, šaliai gresia užsienio valstybių keliamos grėsmės, karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus.
Ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše jis paragino rusus eiti prie balsadėžių pavadindamas dalyvavimą rinkimuose patriotinių jausmų išraiška.
Teigdamas, kad vienintelis valdžios šaltinis Rusijoje yra žmonės, V.Putinas tautiečiams sakė: „Jūs privalote ne tik atiduoti savo balsą, bet ir tvirtai pareikšti savo valią ir siekius, savo asmeninį dalyvavimą tolesnėje Rusijos raidoje.“
„Rinkimai yra žingsnis į ateitį“, – kalbėjo jis.
Rusija: per apšaudymą Donecke žuvo trys vaikai
07:43
Rusijos paskirtas pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Ukrainai apšaudant Rusijos kontroliuojamą Donecko miestą žuvo trys vaikai.
„Dėl barbariško naktinio apšaudymo (...) žuvo trys vaikai“, – „Telegram“ žinutėje teigė Donecko meras Aleksejus Kulemzinas.
E.Macronas: Prancūzija niekada nepradės puolimo prieš Rusiją
07:30 Atnaujinta 09:21
Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija niekada nepradės puolimo prieš Rusiją ir kad Paryžius nekariauja su Maskva, nors Rusija pradėjo agresyvius išpuolius prieš Prancūzijos interesus Prancūzijoje ir už jos ribų.
„Kremliaus režimas yra priešininkas“, – sakė jis, atsisakydamas vadinti Rusiją priešu. Jis taip pat sakė, kad Vladimiro Putino grasinimai dėl branduolinių smūgių yra „netinkami“.
Prezidentas taip pat perspėjo Vakarų valstybes nerodyti silpnumo ženklų Rusijai ir ketvirtadienį pakartojo savo poziciją, kad Vakarų karių siuntimas į Ukrainą neturėtų būti atmestas, nors pažymėjo, kad šiandieninė padėtis to nereikalauja.
Interviu metu Prancūzijos nacionalinėms televizijoms TF1 ir France 2 E.Macronas buvo paklaustas apie Vakarų karių siuntimo į Ukrainą perspektyvą, kurią jis viešai iškėlė praėjusį mėnesį komentaruose, sukėlusiuose kitų Europos lyderių, pabrėžusių, kad jie neplanuoja to daryti, pasipriešinimą.
„Šiandien nesame tokioje situacijoje“, – sakė jis, bet pridūrė, kad „visos šios galimybės yra įmanomos“.
Per dronų ataką prieš pietvakarių Ukrainos miestą žuvo vienas žmogus
07:18
Ketvirtadienį pietvakarių Ukrainos Vynycos mieste Rusijos bepilotis orlaivis pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo vienas žmogus ir trys buvo sužeisti, pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas.
S.Borzovas internete paskelbė nuotrauką, kurioje matyti gyvenamąjį rajoną apėmęs didelis gaisras.
Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šio pranešimo.
Vyriausybės kanclerė: kaltieji dėl Ukrainoje įvykdytos seksualinės prievartos ir smurto nusikaltimų atsakys
07:13
Darbo vizitą Niujorke tęsianti Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė dalyvavo diskusijose ir renginiuose. Ukrainos atkūrimui ir atstatymui skirtoje diskusijoje G.Balčytytė aptarė lyčių aspekto integravimą ir moterų įgalinimą – vieną iš kertinių demokratinės ir klestinčios Ukrainos gyvavimo prielaidų.
„Ukrainos atkūrimas ir atstatymas vyksta jau dabar bendromis pastangomis su šios šalies moterimis, kiekvieną dieną po kiekvienos Rusijos atakos, patiems ukrainiečiams besąlygiškai tikint laisve. Labai svarbu, kad ir tarptautinė bendruomenė, nelaukdama dienos X, imtųsi Ukrainos atstatymo ir atkūrimo veiksmų“, – sakė G.Balčytytė.
G.Balčytytė pažymėjo, kad Ukrainos moterys, gyvenančios Lietuvoje, jau dabar yra aktyviai įsitraukusios į Ukrainos atstatymo veiklas. Jos buvo pakviestos dalyvauti jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“, kur plėtojo projektus nuo universalios jurisdikcijos taikymo karo nusikaltimams Ukrainoje analizės iki novatoriškų skaitmeninių priemonių, skirtų planuoti savo šalies atkūrimą.
,,Daugiau kaip 12 tūkstančių Ukrainos moterų, kurios rado prieglobstį nuo Rusijos bombų mūsų šalyje, visiškai integravosi į darbo rinką ir kuria vertę mūsų visuomenei. Kai Ukraina laimės karą, esu įsitikinusi, kad šios moterys bus tarp visų, tvirtai laikančių Ukrainos atkūrimo vairą“, – akcentavo G.Balčytytė.
Pasisakydama Moterų padėties komisijos aukšto lygio apskritojo stalo diskusijoje, G.Balčytytė akcentavo, kad gyvename pasaulyje, kuriame bet kuris autokratinis lyderis ir teroristų grupuotė gali įžiebti naujus konfliktus ir karus, kurie smarkiai padidina skurdą, sukelia kančias moterims ir mergaitėms ir neigiamai veikia pasaulinę pažangą.
„Pastaraisiais metais tokiose diskusijose kaip ši galime pajusti vyraujantį disonanso jausmą. Tuo pat metu kalbame ir apie moteris, ieškančias prieglobsčio nuo Rusijos bombų Ukrainoje, ir apie sudėtingus duomenimis grįstus technologinius sprendimus arba novatorišką lyčių lygybės ir moterų įgalinimo politiką“, – sakė G.Balčytytė.
Vyriausybės kanclerė paragino tarptautinę bendruomenę dėti visas pastangas ir skirti reikiamus išteklius, kad Rusija, pažeidusi visus galiojančius tarptautinius įstatymus, pasitrauktų iš Ukrainos ir taptų visiškai atsakinga už padarytus nusikaltimus.
Rusija teigia, kad Ukraina paleido daugiau raketų į pasienio regioną
07:11
Ketvirtadienį Ukraina paleido mažiausiai aštuonias raketas į Rusijos Belgorodo pasienio regioną, žuvo du žmonės ir 12 buvo sužeista, pranešė vietos pareigūnai.
Pasak vietos valdžios institucijų, Ukrainos pajėgos bandė surengti tarpvalstybinius reidus, kurie buvo atremti Belgorode ir Kursko srityje.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos kariai nukovė 195 ukrainiečių karius ir sunaikino penkis tankus bei keturias šarvuotas pėstininkų mašinas, praėjus dviem dienoms po to, kai pareiškė, kad per kitą pasienio puolimą nukovė 234 ukrainiečių karius.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos išpuoliai prieš Rusijos teritoriją, įskaitant tolimojo nuotolio dronų atakas ir tariamus Ukrainoje įsikūrusių Rusijos įgaliotinių įsiveržimus, vyksta tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia beveik neabejotino perrinkimo.
Ukrainos pareigūnas: du Rusijos pasienio regionai dabar yra aktyvios kovos zonos
06:51
Vienas aukšto rango Ukrainos žvalgybos pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad ginkluotos grupuotės, kurias jis apibūdino kaip Kremliui priešiškai nusiteikusius rusus, siekia įsiveržti į Rusijos teritoriją ir du pasienio regionus pavertė „aktyvios kovos zonomis“.
Tačiau vieno iš nuo išpuolių nukentėjusių Rusijos regionų gubernatorius, apsilankęs kaimuose, sakė, kad priešiškų pajėgų ten nebėra.
Trys Ukrainoje veikiančios grupuotės – „Rusijos laisvės“ legionas, Rusijos savanorių korpusas ir „Sibiro batalionas“ – išplatino pareiškimus, kuriuose teigiama, kad jos tęsia ginkluotas operacijas Belgorodo ir Kursko srityse, ir prašoma gyventojų evakuotis iš vietovių dėl jų pačių saugumo.
Rusijos Tolimuosiuose Rytuose prasidėjo balsavimas prezidento rinkimuose
06:38
Rusijos Tolimuosiuose Rytuose penktadienį atsidarė prezidento rinkimų apylinkės.
Tris dienas truksiantis balsavimas beveik neabejotinai pratęs prezidento Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams.
Rinkimų apylinkės penktadienį 8 val. vietos (ketvirtadienį 22 val. Lietuvos) laiku atsidarė Kamčiatkos pusiasalyje, o sekmadienį 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku užsidarys Kaliningrade.
