Svarbiausios naujienos
- Laukė dvejus metus: Ukraina gavo pirmuosius šarvuočius M1117.
- „Represijų banga, mano pažįstami bijo net kvėpuoti“: Krymas po 10 metų okupacijos.
- „El País“ atskleidė, kad NATO karių jau yra Ukrainoje: kokia jų paskirtis.
- „Be priešlėktuvinės gynybos raketų Ukraina gali pralaimėti jau vasarą“: paaiškino, kokia yra grėsmė.
- Rumunija į Rusijos grėsmę pro pirštus nežiūri: pradėta statyti didžiausia NATO bazė Europoje.
- Karybos ekspertas: savanoriai Belgorode taps dar viena rakštimi Rusijai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Laukė dvejus metus: Ukraina gavo pirmuosius šarvuočius M1117
17:08
Ukraina pagaliau pademonstravo neseniai gautas šarvuotas saugumo mašinas M1117, kurias Jungtinės Valstijos pažadėjo 2022 m, skelbia gynybos portalas „Defence blog“.
Remiantis portalo „Militarnyj“ pranešimais, Ukrainos kariai pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti amerikiečių pagaminti ratiniai šarvuočiai M1117 ir kuri, kaip manoma, buvo užfiksuota per pratybas viename iš Ukrainos poligonų.
Šių keturiais ratais varomų šarvuotų transporto priemonių tiekimas yra JAV vyriausybės įsipareigojimo teikti papildomą saugumo pagalbą Ukrainai pagal Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvą (USAI) dalis. 2022 m. lapkričio mėn. paskelbtame 400 mln. JAV dolerių karinės pagalbos pakete, be kitos įrangos ir paramos, numatyta tiekti 250 atnaujintų M1117 šarvuočių.
„Textron Marine & Land Systems“ gaminamas M1117, dar vadinamas „Guardian“, yra 4×4 šarvuotoji transporto priemonė, sukurta siekiant užtikrinti geresnę apsaugą nuo minų grėsmės ir šaulių ginklų ugnies. JAV kariuomenė ją naudojo tokiose konfliktų zonose kaip Irakas ir Afganistanas.
M1117 turi „IBD Deisenroth Engineering“ modulinį išplečiamą šarvų paketą, todėl jo įgula ir keleiviai patikimai apsaugoti nuo įvairių grėsmių, įskaitant improvizuotus sprogstamuosius užtaisus (IED).
Įrengtas vieno žmogaus bokštelis, ginkluotas 40 mm automatiniu granatsvaidžiu, taip pat kulkosvaidžiu – M1117 teikia ugnies paramą, išlaikydamas manevringumą ir universalumą mūšio lauke.
G.Landsbergis ragina kuo greičiau pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES
22:31
Ukrainai atlikus Europos Sąjungos (ES) užduotus namų darbus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina kuo greičiau pradėti derybas dėl jos narystės Bendrijoje.
„Ukraina jau atliko savo namų darbus, įgyvendinant su ES derybų pradžia susietas rekomendacijas – turime tai atitinkamai įvertinti, pradėdami stojimo derybas kuo greičiau“, – ES Užsienio reikalų taryboje pirmadienį kalbėjo G.Landsbergis, cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
URM taip pat pranešė, kad ES valstybių diplomatijos vadovai taip pat patvirtino sprendimą steigti Ukrainos paramos fondą Europos taikos rėmuose.
Užsienio reikalų tarybos susitikimas prasidėjo neformalia ministrų diskusija su JAV Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, kuris dalyvavo nuotoliniu būdu.
„Laikas ištrinti raudonąsias linijas ir imtis ryžtingų veiksmų, jei tikrai norime keisti Rusijos skaičiavimus. Turime planuoti konkrečias priemones, būtinas Ukrainos pergalei. E.Macrono iniciatyva, taip pat Čekijos iniciatyva dėl amunicijos, prie kurios prisijungė ir Lietuva, yra įkvepiantys pavyzdžiai,“ – pranešime cituojamas G.Landsbergio pasisakymas diskusijoje.
ES šalių diplomatijos vadovai taip pat diskutavo apie naujas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Ministrai sutarė taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nužudymą, grupė šalių iškėlė poreikį įvesti naujas sektorines sankcijas Baltarusijai.
Ministrai taip pat aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, įskaitant humanitarinę situaciją Gazoje ir humanitarinės pagalbos teikimą, įtampą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje, saugumo padėtį regione, įskaitant Raudonojoje jūroje, Artimųjų Rytų taikos proceso atnaujinimo galimybes.
Anot URM, aptartos ir ES pastangos prisidėti prie Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo, galimos ES paramos priemonės stiprinant Armėnijos demokratines reformas ir atsparumą išorės spaudimui.
R.T.Erdoganas pasveikino V.Putiną, pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje
21:48
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pasiūlė tarpininkauti tarp Maskvos ir Ukrainos, pranešė turkų prezidentūra.
Per pokalbį telefonu „prezidentas Erdoganas išreiškė įsitikinimą, kad Turkijos ir Rusijos santykiai toliau vystosi teigiama linkme, ir pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti tarpininkės vaidmenį siekiant grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – sakoma Turkijos prezidentūros pranešime.
V.Putinas kreipėsi į minią Maskvoje, džiaugėsi aneksuotų teritorijų „grįžimu“ Rusijai
21:47
Prezidentas Vladimiras Putinas, laimėjęs rinkimus, kuriuos Vakarų šalys pavadino neteisėtais, pirmadienį per koncertą Raudonojoje aikštėje pasidžiaugė, kad aneksuotos Ukrainos teritorijos „grįžo“ Rusijai.
Per tris dienas trukusį balsavimą, per kurį buvo balsuojama ir Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos dalyse, buvęs KGB agentas surinko daugiau kaip 87 proc. balsų.
Savaitgalį vykusius prezidento rinkimus Maskva pristatė kaip įrodymą, kad rusai susitelkė aplink V.Putiną daugiau nei dvejus metus trunkančio puolimo Ukrainoje akivaizdoje.
Manoma, kad V.Putino pergalė dar labiau sugriežtins jo valdžią Rusijoje, kur oponavimas Kremliui nebetoleruojamas dėl sparčiai stiprėjančių represijų.
Būdamas valdžioje nuo paskutinės 1999 metų dienos, jis tapo ilgiausiai išbuvusiu Rusijos vadovu per daugiau nei du šimtmečius.
„Ranka rankon judėsime į priekį ir tai mus sustiprins [...] Tegyvuoja Rusija!“ – V.Putinas sakė miniai, susirinkusiai į popmuzikos koncertą, skirtą 10 metų sukakčiai nuo Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos iš Ukrainos paminėti.
V.Putinas pasigyrė, kad Rusijos pajėgų užgrobtose Ukrainos teritorijose nutiesta nauja geležinkelio linija, ir teigė, kad tie regionai „pareiškė norą grįžti į savo gimtąją šeimą“.
Jis pasirodė koncerte kartu su trimis kitais kandidatavusiais asmenimis, priėmęs juos Kremliuje vykusiame susitikime, kuriame jie visi jį pasveikino.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad V.Putino pergalė rodo, jog rusai konsoliduojasi „aplink jo kelią“, ir pavadino tai „itin puikiu rezultatu“.
Visi pagrindiniai 71 metų V.Putino oponentai yra mirę, kalėjime arba užsienyje, o balsavimas vyko praėjus mėnesiui po to, kai kalėjime mirė pagrindinis V.Putino varžovas Aleksejus Navalnas.
Slovakijos prezidento rinkimų centre – susiskaldymas dėl Ukrainos
21:43
Savaitgalį Slovakijoje vyks prezidento rinkimai, kurie gali sušvelninti arba sugriežtinti šios NATO ir Europos Sąjungos narės požiūrį į Ukrainą.
Apklausų rezultatai rodo, kad kovo 23 dieną vyksiančiuose rinkimuose susirems Rusijai palankaus premjero sąjungininkas ir liberalus diplomatas.
Tarp 11 pretendentų pirmauja buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis parlamento pirmininkas Peteris Pellegrini ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas.
P.Pellegrini sulaukė paramos iš premjero Roberto Fico, kuris atsisakė teikti karinę pagalbą Ukrainai, abejojo jos suverenitetu ir ragino siekti taikos su Rusija.
I.Korčokas tvirtai palaiko Ukrainą ir užima panašią poziciją kaip ir kadenciją baigianti prezidentė Zuzana Čaputova, balsinga vyriausybės kritikė, nusprendusi nekandidatuoti antrai kadencijai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ekspertai: pigūs dronai negali prilygti Ukrainos artilerijos ugnies galiai
21:41
Ukraina, norėdama kompensuoti artilerijos sviedinių trūkumą ir susilpninti Rusijos karinius pajėgumus, stengiasi masiškai naudotis dronais, tačiau ekspertai įspėja, kad to nepakanka.
Mūšio lauke pradeda dominuoti tiek už šimtų kilometrų smogti galintys dronai, tiek komerciniai dronai.
Visų pirma, vadinamieji FPV (angl. First-person view) dronai, suteikiantys operatoriams galimybę matyti tiesioginį žemės vaizdą, tarsi jie būtų orlaivyje, ir nustatyti priešo dalinių buvimo vietą bei, jei jie ginkluoti sprogmenimis, atakuoti juos iš kelių kilometrų atstumo.
„Šiuo metu Ukrainoje matome neįsivaizduojamo masto dronų naudojimą, mes kalbame apie dešimtis ir šimtus tūkstančių dronų mūšio lauke“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitinio centro „European Council on International Relations“ (ECFR) tyrėja Ulrike Franke.
Kyjivas dronams skyrė 1,15 mlrd. eurų iš 2024 metų biudžeto, o prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šiemet šalyje bus pagaminta milijonas dronų.
Kyjivo nurodymai duodami tuo metu, kai jo rėmėjai stengiasi padidinti Ukrainos atsargas – Londonas ketina pristatyti daugiau kaip 10 tūkst. dronų, iš kurių tūkstantis bus FPV dronai, o Paryžius ruošiasi užsakyti 2 tūkst. dronų kamikadzių, kurių dalis bus naudojama Ukrainoje.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, per mėnesį reikia nuo 100 tūkst. iki 120 tūkst. dronų.
Remiantis analitinio centro „International Institute for Strategic Studies“ (IISS) apžvalga, Ukrainai reikia 200–250 tūkst. artilerijos sviedinių per mėnesį dideliam puolimui arba 75–90 tūkst. artilerijos sviedinių gynybai palaikyti.
Rėmėjai iš Vakarų šalių daugiausia priklauso nuo JAV atsargų, tačiau Kyjivas neturi pakankamai amunicijos, kad galėtų pradėti didelį puolimą, pridūrė ji.
Taigi „Ukraina gali sumažinti savo artilerijos amunicijos poreikį gerokai padidindama smogiamųjų dronų gamybą“, tęsė karo analitikas Michaelas Kofmanas ir Franzas-Stefanas Gady IISS apžvalgoje.
Atlanto tarybos atstovas Mykola Bielieskovas pritarė, kad dronai „gali atkartoti daugelį artilerijos ir raketų funkcijų už mažesnę kainą“.
Nedidelis komercinis dronas kainuoja vos kelis šimtus eurų, o paprasta prieštankinė raketa, artilerijos sviedinys ar nuotoliniu būdu valdoma amunicija – kelis tūkstančius.
„Nėra idealu“
Tačiau U.Franke perspėjo: „Jie naudoja dronus, nes gali juos pasigaminti arba nusipirkti, tačiau tai nėra idealu.“
FPV dronų keliamoji galia yra nedidelė – vos keli šimtai gramų sprogstamosios medžiagos, o didžiausių komercinių dronų – keli kilogramai.
„Net didelis skaičius mažų dronų negali prilygti artilerijos ugnies galiai“, – pritarė Stacie Pettyjohn Amerikos saugumo centro (CNAS) atliktame tyrime.
Dronai gali būti kaip priedas prie netiesioginės ugnies ginklų, tačiau jie negali jų pakeisti, pridūrė ji.
Rugsėjį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad mažiau nei trečdalis dronų smūgių pataiko į taikinį, kadangi šiuos aparatus galima lengvai užblokuoti arba sutrikdyti elektroninėmis atsakomosiomis priemonėmis.
Ukraina nebegali tikėtis pranašumo dronų srityje.
2022 metais Ukraina turėjo „9 prie 1 pranašumą“ komercinių dronų srityje, tačiau dabar šis pranašumas „iš esmės išnyko“, pridūrė S.Pettyjohn.
„Nors Rusijos gynybos ministerija delsė, Rusijos kariai greitai suprato komercinių kvadkopterių naudą ir atsirado savanorių grupių, kurios fronto kariams suteikė dronus ir reikiamus mokymus“, – teigė ji.
Praėjusią vasarą Rusija, siekdama sužlugdyti Ukrainos kontrpuolimą, taip pat naudojo daug dronų kamikadzių.
Pasak S.Pettyjohn, nors dronai suteikia naujų galimybių, dėl jų galiausiai bus sunkiau „sutelkti pajėgas, užtikrinti netikėtumą ir vykdyti puolamąsias operacijas“, todėl jie nepadarys tikrai reikšmingų pokyčių.
Kremlius aiškina, kad V.Putino žodžiai dėl A.Navalno reiškia ką kita
19:03
Po to, kai sekmadienį spaudos konferencijoje Vladimiras Putinas netikėtai prisipažino, kad sutiko dėl Aleksejaus Navalno mainų likus kelioms dienoms iki jo mirties, Kremliui teko paaiškinti, kad šis sutikimas buvo duotas ne derybų metu.
Patikslinimas tikriausiai buvo būtinas, nes V.Putino žodžiai atrodo kaip A.Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo versijos patvirtinimas, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus. Pirmas dalykas yra tai, kad prezidentas Putinas vakar nepatvirtino, jog derybos įvyko. (...) Jis kalbėjo apie tai, kad... buvo vieno iš žmonių iškelta idėja apsikeisti Navalnu, su kuria jis galimai sutiko, ir jis iš karto pasakė žmogui, kuris iškėlė tokią idėją. V.Putinas nesakė, kad šiuo klausimu vyko derybos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Išvakarėse V.Putinas sakė, kad „likus kelioms dienoms iki A.Navalno mirties“ jam „kai kurie kolegos, ne administracijos pareigūnai“, pasakė, kad „yra sumanymas iškeisti A.Navalną į kai kuriuos Vakarų šalyse įkalintus žmones“. „Galite manimi tikėti, galite netikėti. Žmogus, kuris su manimi kalbėjo, dar nebaigė sakinio, ir aš pasakiau: „Aš sutinku“, – tvirtino V.Putinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: nepaprastai svarbu, kad JAV greitai patvirtintų pagalbą
18:37 Atnaujinta 21:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per susitikimą su Jungtinių Valstijų senatoriumi Lindsey Grahamu pareiškė, kad greitas JAV Kongreso sprendimas dėl milijardinės karinės pagalbos Ukrainai yra nepaprastai svarbus.
„Mums nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą [...], kuris sustiprins Ukrainos ekonomiką ir mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – prezidento kanceliarijos pranešime cituojamas V.Zelenskis.
Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos, JAV Kongrese užstrigus papildomai karinei pagalbai Kyjivui.
Respublikonų vadovaujamuose Atstovų Rūmuose buvo užblokuotas 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketas, o Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas primygtinai reikalauja, kad šios lėšos būtų susietos su aktyvesniais kovos su nelegalia imigracija veiksmais.
„Esame atsidūrę kritiniu momentu šio ginkluoto konflikto ateičiai“, – po susitikimo su V.Zelenskiu žurnalistams sakė L.Grahamas.
„Amerika nori padėti, bet mes turime problemų namuose, kurias turime pradėti spręsti – turime neveikiančią sieną“, – teigė jis.
L.Grahamas, Pietų Karolinos senatorius ir buvusio dešiniųjų pažiūrų prezidento Donaldo Trumpo šalininkas, taip pat sakė, kad pritaria D.Trumpo pasiūlymui suteikti Ukrainai pagalbą beprocentės paskolos forma.
„Tai bus naujas būdas veikti. Manau, kad tai sulauks didesnio visuomenės palaikymo namuose“, – teigė jis ir pridūrė, kad pagalba gali sulaukti JAV įstatymų leidėjų pritarimo „artimiausiomis dienomis, o ne savaitėmis“.
V.Putinas prakalbo apie atnaujintą geležinkelio kelią okupuotose teritorijose
18:33
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad atnaujintas geležinkelio kelias iš Rostovo prie Dono į Donecką, Mariupolį ir Berdianską, skelbia propagandinė naujienų agentūra TASS.
Jis taip pat pažymėjo, kad geležinkelis „per Donbasą ir Novorosiją netrukus nusidrieks iki Sevastopolio“. Geležinkelis į Krymą per okupuotus regionus neva bus alternatyva Krymo tiltui.
Laukė dvejus metus: Ukraina gavo pirmuosius šarvuočius M1117
17:08
Ukraina pagaliau pademonstravo neseniai gautas šarvuotas saugumo mašinas M1117, kurias Jungtinės Valstijos pažadėjo 2022 m, skelbia gynybos portalas „Defence blog“.
Remiantis portalo „Militarnyj“ pranešimais, Ukrainos kariai pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti amerikiečių pagaminti ratiniai šarvuočiai M1117 ir kuri, kaip manoma, buvo užfiksuota per pratybas viename iš Ukrainos poligonų.
Šių keturiais ratais varomų šarvuotų transporto priemonių tiekimas yra JAV vyriausybės įsipareigojimo teikti papildomą saugumo pagalbą Ukrainai pagal Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvą (USAI) dalis. 2022 m. lapkričio mėn. paskelbtame 400 mln. JAV dolerių karinės pagalbos pakete, be kitos įrangos ir paramos, numatyta tiekti 250 atnaujintų M1117 šarvuočių.
„Textron Marine & Land Systems“ gaminamas M1117, dar vadinamas „Guardian“, yra 4×4 šarvuotoji transporto priemonė, sukurta siekiant užtikrinti geresnę apsaugą nuo minų grėsmės ir šaulių ginklų ugnies. JAV kariuomenė ją naudojo tokiose konfliktų zonose kaip Irakas ir Afganistanas.
M1117 turi „IBD Deisenroth Engineering“ modulinį išplečiamą šarvų paketą, todėl jo įgula ir keleiviai patikimai apsaugoti nuo įvairių grėsmių, įskaitant improvizuotus sprogstamuosius užtaisus (IED).
Įrengtas vieno žmogaus bokštelis, ginkluotas 40 mm automatiniu granatsvaidžiu, taip pat kulkosvaidžiu – M1117 teikia ugnies paramą, išlaikydamas manevringumą ir universalumą mūšio lauke.
Į išlaisvintą Robotynę Ukraina pasiuntė pastiprinimą: ar rusai skuba ją atsiimti?
16:20
Analitinio projekto „Deep State“ ekspertai skelbia, kad Rusijos pajėgos aktyviai puola pietinį fronto ruožą, ir, deja, pasiekė ten nedidelių laimėjimų. Tuo tarpu Ukraina skuba pakeisti vietovę jau daugiau nei devynis mėnesius ginančius karius.
Robotynė, gyvenvietė Zaporižios srityje, buvo didžiausia Ukrainos pajėgų pergalė per ne tokį sėkmingą, kaip tikėtasi, praėjusių metų kontrpuolimą.
Rudenį ukrainiečiai įsitvirtino Robotynėje ir ruošėsi neišvengiamam Rusijos puolimui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pchenjanas į Rusiją išsiuntė 7000 konteinerių su karine pagalba
16:18
Pietų Korėja mano, kad Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų į Rusiją išsiuntė apie 7000 konteinerių su šaudmenimis ir kita karine įranga, šalies gynybos ministrą Shin Wonsiką, cituoja žiniasklaidos grupė „Sky news“.
Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų į Rusiją išsiuntė apie 7 000 konteinerių su šaudmenimis ir kita karine įranga, pareiškė ministras per spaudos konferenciją praėjus kelioms valandoms po to, kai Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad Pchenjana paleido trumpojo nuotolio balistines raketas šalies rytiniuose vandenyse.
Jo nuomone, Šiaurės Korėja mainais į karinę paramą tikriausiai gavo daugiau kaip 9 000 konteinerių pagalbos.
Jis taip pat nurodė, kad anksčiau Šiaurės Korėja pasikliaudavo laivais, tačiau dabar tarpvalstybiniam ginklų gabenimui vis dažniau naudoja geležinkelius.
Pasmerkė Rusijos bandymus naikinti Krymo tapatybę
15:39
Prieš dešimtmetį aneksavusi Krymą, Rusija siekia užgniaužti Juodosios jūros pusiasalio ukrainietišką tapatybę, pirmadienį pareiškė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir pridūrė, kad ta pati logika Maskvos taikoma ir kitose aneksuotose Ukrainos teritorijose.
2014 metų kovą Rusija oficialiai aneksavo pusiasalį po to, kai Krymas nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos referendume, kurį Vakarai pripažino neteisėtu.
Vėliau tais pačiais metais Maskva parėmė prorusišką sukilimą Rytų Ukrainoje, o dar po aštuonerių metų prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į šią provakarietišką šalį.
2022-ųjų rugsėjį Rusija pareiškė aneksavusi dar keturis Ukrainos regionus – Donecką ir Luhanską rytuose bei Zaporižią ir Chersoną pietuose. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
„Per 10 okupacijos metų Rusija padarė viską, ką galėjo, kad delegitimizuotų Ukrainos suverenitetą Kryme“, – teigė „Amnesty International“, apibūdindama politiką, kurią Maskva taikė „siekdama pakeisti etninę sudėtį“ pusiasalyje.
„Atrodo, kad ši politika yra Rusijos planų kitose jos okupuotose Ukrainos teritorijose modelis“, – tvirtino organizacija.
Ataskaitoje aprašomi bandymai pakeisti Krymo, kuriame taip pat gyvena Krymo totoriai, iš esmės boikotavę ginčijamą 2014 metų referendumą, demografinę sudėtį.
Daugelis musulmonų mažumos atstovų negalėjo atleisti Maskvai už siaubą, kurį jų šeimos patyrė per prievartinius trėmimus 1944 metais valdant sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.
Teisių stebėtojų organizacija teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį Rusijos valdžia siekė nuslopinti ukrainiečių ir Krymo totorių tapatybę, taikydama įvairius apribojimus, įskaitant švietimo, religijos, žiniasklaidos ir teismų sistemos srityse.
„Mokymo programos pakeitimai ir beveik visiškas ukrainiečių kalbos mokymo panaikinimas yra skirti užtikrinti, kad jaunosios kartos neturės žinių ir sąmoningumo, kad galėtų pasipriešinti rusiškam naratyvui apie Krymo istoriją, – sakoma ataskaitoje. – Prie to prisideda visos nepriklausomos žiniasklaidos nutildymas, religinių mažumų ir jų papročių slopinimas bei kultūrinių švenčių draudimas.“
„Amnesty International“ teigė, kad Krymo gyventojai verčiami priimti rusiškus pasus arba „susidurs su žmogaus teisių atėmimu, galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis atėmimu ir net rizika būti deportuotiems“.
Teisių organizacija sakė, kad dėl plataus masto V. Putino invazijos į Ukrainą smarkiai paaštrėjo susidorojimas su „bet kokiomis paramos Ukrainai apraiškomis arba vien dėl įtarimų nelojalumu okupacinei Rusijos valdžiai“.
Ataskaitoje minimos tokios baudžiamosios priemonės kaip atleidimas iš darbo, baudos, kratos namuose, sulaikymas ir savavališkas areštas bei baudžiamasis persekiojimas.
„Amnesty International“ teigė, kad panaši politika vykdoma ir kitose šiuo metu Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
„The Atlantic“ išsiaiškino, kas padeda Maskvai planuoti sėkmingus smūgius Ukrainai
15:35
Rusijos tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų smūgiai greičiausiai vykdomi naudojantis Jungtinių Valstijų bendrovių užfiksuotomis palydovinėmis nuotraukomis, skelbia amerikiečių žurnalas „The Atlantic“, remdamasis kariniu šaltiniu.
Pasak straipsnio, strategija yra pakankamai aiški: palydovas nufotografuoja vietovę, o po kelių dienų ar savaičių ten atskrenda raketa. Pasitaiko, kad po smūgio kitas palydovas padaro papildomų vaizdų, greičiausiai norėdamas patikrinti žalos mastą.
„Sutapimų, kai po nuotraukų seka smūgiai, yra per daug, kad tai būtų atsitiktinumas“, – pažymėjo „The Atlantic" šaltinis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žiniasklaida: Rumunijos prezidentas pritarė Ukrainos pilotų mokymams šalyje
15:31
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas davė sutikimą, kad tam tikri ginklai Ukrainai būtų gabenami per Rumuniją, o ukrainiečių pilotai būtų mokomi valdyti naikintuvus Europos F-16 mokymo centre (EFTC) Fatesti oro pajėgų bazėje, skelbia naujienų svetainė „Europeiskaja pravda“, cituodama „Digi24“.
Žurnalistų teigimu, prezidentas laišku informavo parlamentą, kad davė leidimą tranzitu gabenti karinę pagalbą Ukrainai iš Suomijos, taip pat apie 50 Ukrainos karių mokytis Rumunijoje.
Šis klausimas bus svarstomas pirmadienį vyksiančiame abejų Rumunijos parlamento rūmų vadovų susitikime.
Pažymima, kad klausimas susijęs su ukrainiečių, kurie dirbs su F-16 naikintuvais mokymu. Tai yra naujai sukurtas centras, kuriame nuo sausio mėn. treniruojasi rumunų pilotai.
Pasak „Digi24“ šaltinių, tikėtina, kad ukrainiečių pilotai į bazę atvyks vasarą.
Rumunija nėra pirmoji šalis, padėsianti rengti ukrainiečių pilotus. Anksčiau Danijos, vienos iš orlaivių koalicijos šalių, ministras pirmininkas išreiškė viltį, kad pirmieji F-16 Ukrainos danguje pasirodys vasarą.
„Represijų banga, mano pažįstami bijo net kvėpuoti“: Krymas po 10 metų okupacijos
14:39
2014 m. kovo 18 d., netrukus po karinės okupacijos pradžios, buvo pasirašyta „Sutartis dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją“. Iš pradžių į Krymo aikštes išėjo maždaug vienodas skaičius aneksijos šalininkų ir priešininkų, tačiau masinės represijos prieš aktyvistus ir Krymo totorius (kai kurie iš jų netrukus buvo rasti nužudyti su kankinimų žymėmis), taip pat aktyvi Kremliaus cenzūra ir propaganda pasipriešinimą pavertė niekais.
Nepriklausomas portalas „The Insider“ kalbėjosi su Krymo gyventojais: nors vieni jų pasakoja, kaip gerai gyvena iš 30 000 rublių (300 eurų) per mėnesį, ir skundžiasi policijai dėl kaimynų, dainuojančių ukrainietiškas dainas, kiti prisipažįsta laukiantys Ukrainos sugrįžimo ir aprašo visiškos baimės atmosferą.
Stanislavas (40 metų, verslininkas): „Mane išgelbėjo tai, kad nustojau žiūrėti televizorių. Rusijos propaganda veikia nesuvokiamu lygiu“
Kryme esu nuo gimimo: iš pradžių gyvenau Simferopolyje, paskui Sevastopolyje, iš ten kilusi mano žmona. Mano tėvas kilęs iš Kyjivo, o motina – iš Krymo, gal todėl Ukraina mane traukia labiau nei daugelį mano pažįstamų. Turime senas tradicijas save pozicionuoti kaip autonominę respubliką. Krymo gyventojai buvo prisirišę prie šios idėjos ir galiausiai matome, prie ko tai privedė – „autonomizavomės“ nuo Ukrainos.
2014 m. man atrodė, kad Rusiją palaikė tik 30 proc. žmonių. Dabar manau, kad jų buvo 50 proc., o tarp likusių 50 proc. (tų, kurie palaikė Ukrainą) apie 30 proc. buvo abejojantys – tie, kurie buvo nepatenkinti viskuo Ukrainoje arba visai nepatenkinti, bet nenorėjo „išeiti“. Tačiau po serijos neigiamų veiksmų iš Ukrainos pusės, ypač vandens ir elektros tiekimo nutraukimo, dalis abejojančiųjų perėjo į Rusijos pusę, o likusieji tiesiog išvyko.
Turiu gana platų pažįstamų ratą, bet liko tik du žmonės, kurie palaiko Ukrainą. Jie nepasirengę jokiems veiksmams: bijo susirašinėti, kalbėtis telefonu. Prorusiškas nuotaikas skatino ir tarptautinės bendruomenės veiksmai bei įvestos sankcijos: daugybė tarptautinių bendrovių nebendradarbiavo su Krymo gyventojais, buvo neįmanoma naudotis banko kortelėmis – neveikė „Visa“ ir „Mastercard“. Sankcijos paveikė ne V.Putiną, o paprastus Krymo gyventojus, todėl žmonės nustojo priešintis ir ėmė remti Rusiją.
Iš pradžių buvo kitaip. Prieš referendumą mano pažįstami ir draugai buvo prieš tai, kad Krymas taptų Rusijos dalimi. Manėme, kad už referendumą balsuos tik rusų kalbos norinčios močiutės ir Juodosios jūros laivyno atstovai. Tačiau kai balsavome prieš, o kitą dieną pamatėme rezultatus, kur daugiau nei 90 proc. buvo „už“, supratome, kad visas šis referendumas buvo tik apgaulė. Netekome vilties, manėme, kad Ukraina pamatys tobulą falsifikaciją ir ateis mūsų, bet nieko neįvyko. Rusija darė, ką norėjo, o tie, kurie buvo prieš, nusprendė, kad jie liko vieni – pasirodo, daugiau nei 90 proc. nori būti su Rusija, o jie, priešininkai, yra mažuma. Tad ką daryti? Eiti į mitingą, kai visur tie „žalieji žmogeliukai“ su kulkosvaidžiais?
Kai dar buvome išėję į mitingą, tarp protestuotojų buvo 90 proc. totorių ir apie 10 proc. rusakalbių. Rusų rėmėjų buvo maždaug tiek pat, kiek ir mūsų, tačiau po mitingo jie klausinėjo, kur jų autobusai. Vadinasi, viskas buvo paruošta: Rusija atsivežė žmones iš Sevastopolio, o Ukraina savo šalininkams nesuteikė jokios paramos. O kitą rytą prie Aukščiausiosios Rados pastato priartėti buvo neįmanoma – visą perimetrą saugojo tie „žalieji žmogeliukai“.
Rusija aktyviai dirbo. Iškart keliuose atsirado užkardos, kažkokie budėtojai, televizija aktyviai užsiėmė propaganda. Mano draugai Kyjive sakė: važiuok iš ten, bet aš nesupratau, kodėl turėčiau išvažiuoti ir atiduoti savo namus okupantams. Jei visi išvažiuosime, liks tik Rusijai lojalūs žmonės, o kam tada Ukraina susigrąžins Krymą?
Nuo Rusijos propagandos mus išgelbėjo tik tai, kad pirmosiomis dienomis po balsavimo nustojome žiūrėti televizorių. Stebėjau daugybę žmonių, kurie iš pradžių buvo už Ukrainą, ir mačiau, kaip jie pamažu pasikeitė, žiūrėdami rusiškas žinias: propaganda Rusijoje veikia nesuvokiamu lygiu.
Pirmosiomis savaitėmis po referendumo likome be pinigų, nes viską, ką turėjome, buvome investavę į prekes – turėjome maisto prekių parduotuvę, o likusius pinigus laikėme sąskaitoje. Kai Ukraina atjungė mus nuo savo mokėjimo sistemų, negalėjome pasiimti pinigų iš banko. Vėliau daug pinigų praradome keisdami valiutą, nes valiutos kursas buvo nestabilus – jie jį keitė, kaip norėjo.
Vėliau kilo sunkumų registruojant antrojo sūnaus gimimo liudijimą – tik po kelerių metų mums pavyko nuvykti į Ukrainos teritoriją ir ten per teismą įrodyti, kad mūsų vaikas gimė Kryme. Norėjome būti su Ukraina, bet tai buvo labai rizikinga, nes kiekvieną kartą, kai keliaudavai į Ukrainos teritoriją, tave apklausdavo Rusijos kariškiai. Ir neduok Dieve, jei jie sužinodavo, kad ten nuvažiavai pasidaryti kokių nors dokumentų, iš karto tave sulaikydavo. Represijos buvo nuolatinės, buvo baisu išvykti už teritorijos ribų.
Prasidėjus karui tapo pavojinga net kvėpuoti. Vasario 24 d. man paskambino sesuo iš Kyjivo, kuri pabudo nuo sprogimų. O mes gyvename Sevastopolyje, už keturiasdešimties žingsnių nuo oro laivyno štabo. Ir tada supranti, kad iš čia skrenda, o tavo seserį sprogdina. Ir tu jauti savo dalyvavimą tame – tu stebi, kaip ten siunčiama kažkas, kas gali nužudyti tavo seserį, močiutę, brolį.
Kateryna (vardas pakeistas), pasipriešinimo judėjimo „Geltonasis kaspinas“ okupuotose Ukrainos teritorijose dalyvė: „Jei kalbėsi ukrainietiškai, apie tave bus pranešta“
Į Krymą atvykau iš Chersono srities ir planuoju čia likti iki rinkimų pabaigos, kad nereikėtų likti savo gyvenamojoje vietoje. Į Krymą taip pat važiuodavau ir prieš aneksiją, ir po jos. Nuo to laiko gyvenimas pusiasalyje labai pasikeitė. Pirmiausia čia daug atvykėlių iš Rusijos – po 2014 m. daugelis tų, kurie palaikė Ukrainą, išvyko dėl represijų.
Mes su tėvais dažnai apie tai kalbėdavome, ypač po plataus masto invazijos. Mano tėvai sakė, kad veiksmai, kuriuos rusai vykdė Chersone ar Zaporižioje, tuo metu vyko ir Kryme – tik lengvesne forma. Rusija lygiai taip pat griežtai slopino tuos, kurie rodė proukrainietišką poziciją, pavyzdžiui, vertė juos kurti vaizdo įrašus, kuriuose atsiprašydavo už žodžius „Šlovė Ukrainai!“. Tas pats vyksta ir dabar – atsiprašymo vaizdo įrašai yra labai paplitę. Jie taiko tą patį metodą, kaip ir prieš dešimt metų: bet kokią proukrainietiškos pozicijos apraišką užgniaužia pačiame užuomazgoje.
Per šiuos dešimt metų padėtis gerokai pablogėjo. Jei anksčiau buvo galima laisvai kalbėti ukrainietiškai, tai dabar kalbėti ukrainietiškai prilyginama nusikaltimui. Nors iš tikrųjų tiek rusų, tiek ukrainiečių, tiek Krymo totorių kalbos yra valstybinės pusiasalio kalbos. Tačiau jei bet kurioje degalinėje pabandysite prabilti ukrainietiškai, būsite pasmerktas arba tai bus pagrindas atlikti kratą. Priekabiavimas vyksta nuolat.
Per daugelį metų daugybė žmonių čia persikėlė iš Rusijos, nes būstas tapo pigesnis, ir jie čia apsigyveno. Jų sąskaita prorusiškai nusiteikusių žmonių skaičius tapo dar didesnis. Tačiau įmonėse apie politinę padėtį kalbama retai. Turiu draugų, kurie laukia deokupacijos, bet net kalbėdami su manimi jie renkasi žodžius, nes nežino, ką aš veikiu. O jiems ir nereikia žinoti – tiek dėl mano, tiek dėl jų saugumo, nes „Geltonasis kaspinas“ prilygsta mirties bausmei.
Nors esame draugai, stengiamės vengti diskusijų apie politiką. Tokiomis temomis kalbuosi tik su savo šeima, nes niekada nežinai, kas gali tave išduoti, pasmerkti. Visada turi galvoti, ką ir kam sakai, net ir stovėdamas eilėje. Galvoji, kad tavęs niekas neklauso, bet taip nėra – gali kilti gandai.
Propaganda veikia labai aktyviai. Chersono srityje pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais jie taip pat nutraukė bet kokias ryšio priemones su Ukrainos puse ir visiškai užgniaužė internetą. Vienintelis informacijos šaltinis buvo rusiškos žinios ir laikraščiai, kai kurios jų platinamos brošiūros.
Pagrindinėse miesto aikštėse, parkuose pastatomas automobilis su dideliu ekranu. Ir jei jaunimui tai neturėjo įtakos, vyresni žmonės, įpratę nuolat žiūrėti televizorių, persiėmė tuo. Kai tau tris šimtus kartų sako tą patį, pradedi tuo tikėti. Kryme situacija tokia pati: jie riboja prieigą prie ukrainietiškų informacijos šaltinių, visose naujienose Ukrainą pateikia tik neigiamai ir taip slopina bet kokius pasipriešinimo savo valdžiai užuomazgas.
Tuo pat metu Kryme vis dar yra daug žmonių, kurie nepritaria karui. Sakykime, kad pozicija prieš karą ir pozicija prieš aneksiją bei įsipareigojimą Ukrainai yra skirtingos pozicijos. Žmonės nenori karo, nes niekas nenori gyventi karo veiksmų būsenoje, niekas nenori, kad virš jo namų skraidytų raketos – kai nežinai, kokios nuolaužos pataikys į tavo namus ir kurią akimirką.
Žmonių, norinčių deokupacijos ir grįžimo į Ukrainą, yra kur kas mažiau. Tačiau jų taip pat yra. Ir „Geltonojo kaspino“ judėjimas leidžia mums išreikšti šią poziciją. Nepaisant to, kad Krymas okupuotas jau dešimt metų, ne visi su tuo susitaikė. Ir šie žmonės, nors ir tokiais nereikšmingais metodais, gali parodyti, kad propaganda jų neprarijo. Daugeliui tų, kurie laukia Ukrainos, „Geltonas kaspinas“ suteikia vilties ir supratimo, kad jie nėra vieni. Žmonės negali aptarti savo pozicijos su kitais. Bet kai vaikštai po Simferopolį ir matai geltonus kaspinėlius ar „Geltonojo kaspino“ grafičius, supranti, kad esi ne vienas, o žmonės Ukrainos kontroliuojamose teritorijose mato, kad jie laukia Ukrainos.
„El País“ atskleidė, kad NATO karių jau yra Ukrainoje: kokia jų paskirtis
12:36
NATO kariai jau yra Ukrainoje ginkluotės kontrolės, žvalgybos operacijų ir mokymų tikslais, skelbia Ispanijos dienraštis „El País“.
Leidinys apklausė daugybę karinių šaltinių iš Ukrainos ir ES per daugiau nei dvejus karo metus, ir visi jie sutinka, kad nė viena NATO kariuomenė nedalyvavo sausumos mūšiuose. Tačiau jie taip pat sutinka, kad vietoje turi informatorių, kurie teikia informaciją apie padėtį fronto linijose, nustato tiekiamos ginkluotės veiksmingumą ir galimas jos naudojimo problemas, identifikuoja galimą korupciją teikiant pagalbą.
Kai kurie iš šių neoficialių informatorių yra į atsargą išėję užsienio kariškiai, savanoriškai kovojantys Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Bent du šaltiniai, amerikiečių ir ukrainiečių, teigia, kad Vašingtonas ypač aktyviai stebi jų pagalbą, organizuoja misijas tarp savo ambasados ir Ukrainos valdžios institucijų ir lanko juos ne oficialiais kanalais.
E.Macrono iniciatyva siųsti karius į Ukrainą
Vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės, kad Vakarų šalys gali įvesti karius į pagalbą Ukrainai. Tačiau, pasak jo, šiuo klausimu nėra bendro sutarimo.
Vėliau Prancūzijos vadovas patikslino, kad Paryžius gali siųsti savo kariuomenę į Ukrainą, jei Rusija pradės dar vieną puolimą prieš Kyjivą arba Odesą.
Šiai idėjai nepritarė kelios NATO šalys, įskaitant Vokietiją, Čekiją, Bulgariją, Lenkiją, Ispaniją ir Italiją. Kartu yra šalių, norinčių apsvarstyti tokią galimybę, – tai Lietuva, Latvija ir Estija.
Kovo 14 d. E.Macronas vėl pasisakė apie Prancūzijos karius Ukrainoje ir pabrėžė, kad tokia galimybė neatmetama.
G.Landsbergis su ironija: kalbėsimės apie tai, ko negalime padaryti
11:36
Europos Sąjungai (ES) patvirtinus sankcijas su opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno mirtimi susijusiems asmenims, bendrija negali priimti naujo stipraus sankcijų Rusijai paketo, skirti papildomos karinės paramos Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Navalno sankcijos yra patvirtintos“, – žurnalistams Briuselyje prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą sakė ministras.
„(Kalbėsime – BNS) apie 14 paketą, bet turbūt jau nebegaliu išvengti ironijos, pasakydamas, kad kalbėsimės apie tai, ko negalime padaryti. Negalime priimti naujo stipraus sankcijų paketo, negalime patvirtinti papildomos karinės paramos Ukrainai“, – pridūrė G.Landsbergis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rumunija į Rusijos grėsmę pro pirštus nežiūri: pradėta statyti didžiausia NATO bazė Europoje
11:32
Rumunija pradėjo statyti didžiausią Europoje NATO bazę, kurios vertė – 2,5 mlrd. eurų, skelbia naujienų agentūra „Euronews“.
Mažo miestelio dydžio ir beveik 3 tūkst. hektarų ploto teritorijoje nuolat galės įsikurti iki 10 tūkst. NATO karių ir jų šeimų narių. 2,5 mlrd. eurų vertės projekte numatyti pakilimo ir nusileidimo takai, ginklų platformos, angarai kariniams orlaiviams, mokyklos, vaikų darželiai, parduotuvės ir net ligoninė.
„Vyriausybė skyrė 2,5 mlrd. eurų šiam projektui, kuris Konstancos apskrityje esančią bazę pavers svarbiausiu NATO objektu Europoje“, – sakoma pareiškime.
Teigiama, kad šios bazės mastas pranoks net Ramšteino pajėgų bazę Vokietijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Be priešlėktuvinės gynybos raketų Ukraina gali pralaimėti vasarą“: spaudimas Kongresui ar reali grėsmė?
11:09
Kovo pabaigoje Ukrainai gali pritrūkti oro erdvės gynybos raketų, skirtų jos miestams apsaugoti, pranešė laikraštis „The Washington Post“. Manoma, kad jei JAV Kongresas nepritars šiai pagalbai, vasarą Ukraina gali pralaimėti.
Ar tai grynai politinis pareiškimas, kuriuo siekiama paveikti Kongresą, arba reali grėsmė, „Radio NV“ svarstė Demokratinių iniciatyvų fondo tarptautinio saugumo ekspertas Tarasas Žovtenka.
„Iš tikrųjų tai 70 proc. politinis pareiškimas, kuriuo dabar siekiama daryti spaudimą Kongresui, kad šis nutrauktų politinius žaidimus dėl šio karinės pagalbos įstatymo projekto. Iš tikrųjų tai būdas daryti įtaką Kongresui ir taip [parodyti], kad padėtis jau yra kuo rimčiausia“, - sakė ekspertas.
„Tačiau kartu neturėtume pamiršti, kad Baltieji rūmai yra parengę tam tikrą saugumo rezervą Ukrainai. Dar praėjusių metų pabaigoje, kai [JAV prezidento Joe] Bideno administracijai tapo akivaizdu, kad bus tam tikrų problemų, susijusių su šio įstatymo projekto dėl karinės paramos Ukrainai finansavimo priėmimu Kongrese, Baltieji rūmai susitarė su keliais JAV partneriais, keliais sąjungininkais, kad lygiagrečiai vykdant JAV ir šių šalių dvišalio bendradarbiavimo programas, bus galimybė, jog Amerika gaus Ukrainai reikalingos amunicijos ir atitinkamai ją perduos Ukrainai“, - pastebėjo T.Žovtenka.
Žinomi bent du tokie susitarimai. Pirmasis - su Pietų Korėja dėl artilerijos sviedinių gamybos. Schema tokia, kad amerikiečiai perka šiuos sviedinius iš Pietų Korėjos, o paskui vidaus organizaciniais dokumentais gali reguliuoti, kaip šie sviediniai pateks į Ukrainos teritoriją.
Antras dalykas - amerikiečiai susitarė su Japonija dėl papildomų perėmimo raketų „Patriot“ sistemoms gamybos. Ir japonai gamina šias raketas amerikiečiams, bet taip pat pagal tam tikrus organizacinius mechanizmus, tada amerikiečiai turi galimybę perduoti savo „Patriot“ perėmėjų raketas Ukrainai, nes Japonija papildo jų sandėlius.
Taigi, bent jau šiais dviem punktais padėtis šiek tiek sušvelninta, pastebi ekspertas.
„Tačiau puikiai suprantame, kad strategiškai tai problemos neišsprendžia, nes į šį įstatymo projektą įtrauktos sumos, skirtos finansinei paramai Ukrainai... Beje, yra ir Izraelis, ir Taivanas yra tokioje pačioje padėtyje kaip ir mes, tik jie nekariauja taip, kaip mes. Tačiau strateginiu požiūriu šiame įstatymo projekte numatytos finansavimo sumos suteikia daug didesnę pagalbą nei ta, kurią Baltieji rūmai dabar gali reguliuoti dvišaliais susitarimais su kitais sąjungininkais ir taip bent jau bandyti palaikyti padėtį“, - kalbėjo T.Žovtenka.
„Ir vasara, kaip toks terminas, manau, taip pat ne veltui čia vadinama. Prisimename, kad situacija dėl F-16 tiekimo Ukrainai praktiniu požiūriu turėjo persikelti iš žiemos pabaigos į pavasario pradžią. Tačiau jau turime kovo vidurį. Ir iš tiesų matome, kad šis klausimas šiek tiek atidėtas.
Ukrainos oro erdvės gynybos klausimas ir mūsų gebėjimas apsiginti, ypač nuo raketų atakų, iš tikrųjų priklauso ne tik nuo mūsų turimų perėmėjų skaičiaus, nuo antžeminių raketų „žemė-oras“ sistemų. Didele dalimi Ukrainos oro erdvės gynybos veiksmingumas priklausys nuo to, kaip greitai ir kokiu kiekiu mes pradėsime gauti šią Vakarų aviaciją ir su tomis ginklų sistemomis, kurios leis mums daug veiksmingiau numušinėti tiek Rusijos sparnuotąsias raketas ir raketas, tiek tuos Rusijos dronus, kuriuos jie naudoja mums atakuoti“, - kalbėjo ekspertas.
„Washington Post“: Ukraina gali pritrūkti raketų priešraketinės gynybos sistemoms
15min primena, kad laikraštis „The Washington Post“ minėjo, jog Rusijos oro atakos pareikalaus vis daugiau nuostolių. Pasak dviejų pareigūnų, kurie praėjusį mėnesį susitiko su ukrainiečiais saugumo konferencijoje, Ukrainos politikai Europos ir JAV pareigūnams pranešė, kad iki kovo pabaigos gali būti beveik sunaudota kai kurių priešraketinės gynybos sistemų amunicija.
Nors Ukraina bandė numušti 4 iš 5 raketų, paleistų į jos miestus, netrukus jai gali pavykti numušti tik 1 iš 5, sakė vienas iš šių pareigūnų. Tai turėtų didelį poveikį Ukrainos miestų centrų gyvenimui, kurių daugelis per pastaruosius metus tapo santykinai normalūs, nes priešraketinė gynyba iš esmės pasirodė esanti veiksminga.
Rusijos Belgorode nugriaudėjo nauji sprogimai
09:44
Pirmadienio rytą Rusija paskelbė apie naują išpuolį Belgorode.
Rusijos gynybos ministerija tradiciškai pranešė, kad bandymas surengti ataką naudojant daugkartinio paleidimo raketų sistemą RM-70 „Vampyras“ buvo atremtas: „Dešimt raketų buvo sunaikinta ore virš Belgorodo srities įprastomis oro gynybos sistemomis“.
Tuo tarpu Rusijos viešoji žiniasklaida, cituodama miesto mero Valentino Demidovo pareiškimą per regiono vyriausybės operatyvinį posėdį, pranešė, kad per rytinį Belgorodo apšaudymą buvo sužeistas vienas žmogus, apgadintas vienas privatus namas, vietos sandėlis, du automobiliai ir autobusas.
Kovo 12 d. Rusijos savanorių korpusas, „Rusijos laisvės“ legiono ir „Sibiro bataliono“ kovotojai paskelbė prasiveržę per sieną su Rusija ir užėmę kelias gyvenvietes Belgorodo ir Kursko srityse.
Anksčiau rusų savanoriai paskelbė apie išpuolius prieš Rusijos karines pozicijas Belgorode ir Kurske. Belgorodo ir Kursko sričių gyventojai buvo raginami evakuotis.
Kovo 16 d. Belgorode žmonės skundėsi sprogimais ir gaisru, nors Rusijos gynybos ministerija pranešė apie „sėkmingą“ priešlėktuvinės gynybos operaciją.
Naujienų agentūros „RBC-Ukraina“ žvalgybos šaltiniai teigė, kad Rusijos valdžia blokuoja civilių gyventojų evakuaciją Belgorodo srityje.
Karybos ekspertas: savanoriai Belgorode taps dar viena rakštimi Rusijai
09:41
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje pažymėjo, kad fronte ukrainiečiai toliau sėkmingai išlaiko gynybos pozicijas. Pasak jo, nors agresorius puola, bet padėtis išlieka stabili.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į padėtį Belgorode, kur jau šešias dienas Rusijos savanoriai vykdo savo naują misiją. Teigiama, kad jie iki dabar laikosi prie Kozinkos kaimelio, o rusų pajėgos jų iš ten ne tik kad nepajėgia, bet net ir rimčiau nebando išmušti.
„Ko gero tvirtinasi anksčiau mano išsakyta prielaida, kad rusai savanoriai čia pamėgins sukurti panašų placdarmą kaip prie Krynkų, prie Dniepro, tik čia padėtis daug palankesnė, nes vietovė miškinga, leidžianti pasislėpti nuo dronų ir artilerijos, ir, kas labai svarbu, nėra upės, todėl judėjimas ir tiekimas praktiškai nėra ribojami“, – įvertino E.Papečkys.
„Jeigu taip, tai prie Kozinkos bus dar viena erzinanti rakštis Rusijos karinės vadovybės minkštoje vietoje“, – ironizavo jis.
Sekmadienį ukrainiečiai vėl sėkmingai atakavo naftos perdirbimo įmones Rusijoje, 2 pasirodė ir Pamaskvėje, Domodedovo oro uosto apylinkėse.
Pasak jo, didesnės žalos šie antpuoliai nepadaro – gamyklos didelės, o bepiločių pernešami sprogstami užtaisai gana silpni, o ir taikinius pasiekia tik nedidelis jų kiekis.
„Bet galima įsivaizduoti, kokią įtampą tokios atakos sukelia“, – pažymėjo ekspertas.
Savo apžvalgoje jis taip pat įvertino, ar po rinkimų galima tikėtis pokyčių fronto linijoje. E.Papečkio nuomone, vargu, ar kas greitu metus pasikeis.
„Kaip ir anksčiau manau, kad didesnio masto puolimo reikėtų laukti kiek vėliau, greičiausiai gegužę arba balandžio pabaigoje. Priklausomai nuo orų, politinių aplinkybių ir rusų galimybių sutelkti resursus ir pajėgas.
Tačiau nenustebčiau, jeigu Rusijos karinė vadovybė ir vėl pasirinktų įprastą veikimo būdą ir vietoje mėginimo prasiveržti įsikabintų į kokį nors miestelį. Kur galėtų sukurti naują karštą tašką, t.y. naują avdijivką ar bachmutą, ir nerizikuotų mestis į manevrinius mūšius, apėjimus ir apsupimus, kuriuose ukrainiečiai išskabytų dronais ir artilerija jų kolonas.“
Ekspertas nurodė, kad kažko artimiausiu metu iš rusų reikėtų laukti, nes Kremlius pernelyg įsiutintas, o po rinkimų norės pademonstruoti Rusijos visuomenei tvirtą ranką.
„Kremliaus propaganda gavo gerą progą sutelkti visuomenę palaikyti karą pasakodama apie piktus priešus, kurie nori iš jų atimti balso teisę ir kišasi į rinkimus.
Atskirai paminėtos Baltijos valstybės. Labai piktai, vienu sakiniu – kad jie mums neatleis už trukdymą vykdyti Putino rinkimus. Tiesa, nežada nei pulti, nei nušluoti branduoliniu ginklu, sako ketina skųstis ... tarptautinėms institucijoms.“
Karas Ukrainoje po V.Putino „perrinkimo“: ko tikėtis
08:33
Vadinamųjų prezidento rinkimų Rusijoje rezultatai yra iš anksto nulemti. Vakarų analitikai prognozuoja, ar paskelbus apie Vladimiro Putino perrinkimą šalyje bus įvesta nauja mobilizacija ir padidinti mokesčiai.
Ateities prognozės turėtų būti daromos suvokiant, kad V.Putino režimas stabilizavosi, sako Rytų Europos ekspertas profesorius Hansas Henningas Schröderis.
„Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais Rusijoje įvyko režimo mobilizacija, V.Putinas ir jo valdymo sistema išbrido iš krizės, susijusios iš pradžių su sukilimu, o paskui su Jevgenijaus Prigožino žlugimu“, – sako H.H.Schröderis. Kremliaus atsakas buvo vieša V.Putino veikla. „Jis keliauja po šalį, kalba įvairiuose forumuose, duoda interviu – jis yra matomas ir sudaro įspūdį, kad kontroliuoja situaciją, bent jau stabilizavo režimo savęs pateikimą“, – pridūrė H.H.Schröderis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:31
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likvuota 810 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 431,5 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 19 tankų, 17 šarvuotųjų kovos mašinų, 34 artilerijos sistemos, 68 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 36 Rusijos bepiločius orlaivius.
Oro pajėgos: Ukraina per naktį numušė 17 bepiločių orlaivių
07:58
Praėjusią naktį Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino 17 iš 22 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, kuriuos paleido Rusija, pranešė karinės oro pajėgos.
Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Primorsko Achtarsko Rusijos Krasnodaro krašto regione.
Rusijos pajėgos taip pat paleido penkias sparnuotąsias raketas „žemė-oras“ S-300 į Charkivo sritį ir dvi sparnuotąsias raketas Kh-59 į Sumų sritį. Karinės oro pajėgos nepateikė jokios informacijos apie raketų paleidimo rezultatus.
Atremiant oro atakas dalyvavo Ukrainos karinių oro pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Dronų atakos Ukrainoje yra kasdienis reiškinys, nuo jų nukenčia įvairūs šalies regionai. Kovo 17 d. naktį Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 35 Rusijos dronus, paleistus į Ukrainą.
Rusų atakos Nikopolyje Dniepropetrovsko srityje sužeidė 5 žmones
07:48
Kovo 17 d. per Rusijos dronų atakas Nikopolyje Dniepropetrovsko srityje buvo sužeisti penki žmonės, pranešė srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Ryte du dronai kamikadzės pataikė į degalinę, apgadindami įrangą ir sunkvežimį. Per išpuolį buvo sužeisti trys 32, 43 ir 67 metų vyrai.
Vėliau tą pačią dieną dar du žmonės, 26 ir 65 metų, buvo sužeisti po to, kai miestui buvo suduoti aštuoni dronų smūgiai.
Trys iš anksčiau per dieną įvykdytų išpuolių nukentėjusiųjų sveiksta namuose. Apie kitų dviejų nukentėjusiųjų būklę informacijos nepateikta.
Per atakas buvo apgadintas infrastruktūros objektas, penkiaaukštis pastatas ir du namai. Netoliese esančiame Pokrovskos kaime taip pat buvo pažeista elektros linija, sakė S.Lysakas.
Nikopolis, įsikūręs ant išdžiūvusio Kachovkos rezervuaro kranto, priešais Rusijos okupuotą Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę, yra nuolatinis Rusijos atakų taikinys.
Kovo 17 d. smūgiai Nikopolyje sužeidė du pagyvenusius gyventojus ir apgadino daugiau kaip 30 namų.
Analitikai: Rusija bando apsaugoti Juodosios jūros laivyną nuo Ukrainos atakų
07:21
Rusijos gynybos ministerija aiškiai pareiškė, kad ketina apsaugoti Rusijos Juodosios jūros laivyną nuo Ukrainos išpuolių, ir galbūt dėl to pakeitė Juodosios jūros laivyno vadą, rašo Karinių tyrimų institutas (ISW).
Karo analitikai mano, kad Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pozicija dėl Juodosios jūros laivyno „apsaugos“ sudaro sąlygas S.Šoigu prisiimti nuopelnus, jei Juodosios jūros laivynas veiksmingiau ginsis nuo Ukrainos atakų, arba kaltinti kitus vadus, jei Juodosios jūros laivynui šios pastangos nepavyks.
Ukrainos smūgiai Juodojoje jūroje privertė Juodosios jūros laivyną didžiąją dalį savo karinių jūrų pajėgų perkelti iš pagrindinės bazės Sevastopolyje į mažesnes, mažiau pajėgumų turinčias bazes Novorosijske ir kitur.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos centras („StratCom“) pranešė, kad nuo 2024 m. vasario pradžios dėl Ukrainos smūgių neveikė maždaug 33 proc. juodosios jūros laivyno karo laivų, įskaitant 24 laivus ir vieną povandeninį laivą.
S.Šoigu lankėsi Juodosios jūros laivyno vadavietėje laikinai okupuotame Sevastopolyje Kryme, kur gavo ataskaitas apie Ukrainos operacijas ir Juodosios jūros laivyno veiksmingumą.
Jis pabrėžė, kad Juodosios jūros laivynas turi kasdien rengti pratybas, kad atremtų atakas, ir nurodė Juodosios jūros laivynui įrengti papildomų ginklų, įskaitant didelio kalibro sistemas ir kulkosvaidžius, kad sustiprintų Rusijos gynybą.
S.Šoigu taip pat išklausė Rusijos viceadmirolo Sergejaus Pinčiuko, kuris, kai kurių Rusijos šaltinių duomenimis, neseniai pakeitė admirolą Viktorą Sokolovą Juodosios jūros laivyno vado poste, pranešimą. Tačiau ISW negali patvirtinti šio teiginio.
Rusija sudavė smūgį Charkivo regionui: yra nukentėjusiųjų
07:06
Praėjusią naktį Rusija raketomis atakavo Charkivo srities pasienio miesto priešgaisrinę tarnybą, dėl to buvo sužeistas vienas žmogus, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos „Telegram“ kanalu.
Dėl smūgio buvo apgadintas gaisrinės pastatas (išdaužyti langai, durys, vartai, apgadintas stogas ir fasadas). Taip pat buvo apgadinti keturi ugniagesių ir gelbėtojų automobiliai.
„Gaisravietėje budėjo 11 gelbėtojų, iš kurių vienas patyrė rankos traumą. Jis yra vietos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinio vairuotojas gelbėtojas. Jam vietoje suteikta medicininė pagalba“, – pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
D.Trumpas atsisako laikyti V.Putiną atsakingu už A.Navalno mirtį
06:23
Donaldas Trumpas atsisakė kaltinti Vladimirą Putiną dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties.
„Nežinau“, – sakė buvęs prezidentas, dalyvaudamas „Fox News“ laidoje, kai laidos vedėja jo paklausė, ar Rusijos prezidentas atsakingas už ankstyvą jo aršiausio kritiko mirtį.
„Galbūt. Turiu omenyje, galbūt, galėčiau sakyti, kad tikriausiai. Aš nežinau. Jis jaunas žmogus, tad statistiškai jis dar ilgai būtų gyvas. Jei vadovautis draudimo skaičiais, jis būtų gyvas dar 40 metų“, – sakė D.Trumpas.
„Įvyko kažkas neįprasto, – pridūrė jis.
Buvęs prezidentas atsisakė būti konkretus net ir spaudžiamas dėl ankstesnio bandymo nužudyti A.Navalną apsinuodijant.
„Aš nežinau. Tikrai negalima tvirtai pasakyti“, – sakė jis. „Bet tikrai tai atrodytų, kad įvyko kažkas labai blogo“.
G.Landsbergis vyksta į Užsienio reikalų tarybą, kur bus aptariamas karas Ukrainoje
06:15
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje numatomos diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltarusiją ir padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Susitikimo pradžioje įvyks neformali ministrų diskusija su JAV Valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu, kuris dalyvaus nuotoliu.
Diskusijos apie Ukrainą metu kreipsis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
G.Landsbergis taip pat dalyvaus Europos politikos centro rengiamoje diskusijoje tema „Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje: kodėl tai svarbu ir kaip tai pasiekti“, kurioje dalyvaus ES institucijų, žiniasklaidos, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei diplomatai.
Antradienį ministras dalyvaus Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komiteto rengiamoje diskusijoje su EP nariais apie būsimą ES plėtrą, kurios metu akcentuos būtinybę kuo greičiau pradėti narystės derybas su Ukraina ir Moldova.
