Svarbiausios naujienos
- Kova su Ukrainos dronais: Rusijos bendrovės kuria savo oro gynybos sistemą.
- Ukrainiečiams baiminantis dėl bilieto į vieną pusę – stiprūs NATO žodžiai.
- Rusija pradėjo Ukrainos karinių laivų medžioklę.
- „Politico“: tai svarbu žinoti manantiems, kad V.Putino dienos suskaičiuotos.
- JAV analitikai: Rusija gali užpulti NATO anksčiau, nei tikimasi.
- Rusijos pajėgos surengė kruviną raketų ataką prieš Kyjivą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kova su Ukrainos dronais: Rusijos bendrovės kuria savo oro gynybos sistemą
18:32
Per pastaruosius metus Rusijos naftos ir kitos energetikos bendrovės dėl nuolatinių Ukrainos dronų atakų surengė beveik 300 viešųjų pirkimų konkursų dronų apsaugos priemonėms įsigyti, kurių vertė – mažiausiai 1 mlrd. rublių (10 mln. eurų).
Apie tai pranešė Rusijos leidinys „Važnyje istorii“.
Pasak laikraščio, tarp pirkėjų yra „Rosneft“, „Lukoil“, „Bašnafta“, „Slavnafta“ ir „Transneft“. Didžiausia Rusijos naftos bendrovė „Rosneft“, siekdama apsaugoti savo įmones, planuoja naudoti mobiliasias dronų neutralizavimo sistemas, kovos su dronais ginklus, stacionarias elektronines bepiločių orlaivių aptikimo ir slopinimo sistemas, taip pat statyti gynybinius statinius. Tai tarp stiebų ištempti tinklai, kurie turėtų sulaikyti ir imobilizuoti dronus.
Elektros perdavimo monopolininkė „Rosseti“ taip pat planuoja įrengti tinklus ir betoninius blokus, taip pat radioelektronines sistemas, skirtas dronams aptikti ir neutralizuoti.
Šis susirūpinimas kilo dėl nuolatinių Ukrainos išpuolių prieš Rusijos energetikos objektus. Leidinio kalbinti ekspertai teigia, kad Rusiją atakuojantys dronai yra ukrainietiškos gamybos – „Liutij“ modelio, „atsakas rusiškiems „šachedams“.
Tačiau, kadangi dronų kovinė galvutė yra skeveldrinė, tinklai ir kovos su dronais ginklai nepadės.
Leidinyje rašoma, kad nėra tikslių duomenų, kaip stipriai nukentėjo Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir kaip tai paveiks gamybą, tačiau turimais duomenimis, variklių degalų gamyba sumažėjo 5-6 proc., o vartojimas – 7-8 proc.
Naftos ir dujų ekspertas Serhijus Vakulenka teigė, kad jei dronų galia išliks ir toliau, o Rusijos priešlėktuvinė gynyba nepadidins savo efektyvumo, Ukraina sugebės sumažinti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją greičiau, nei naftos bendrovės sugebės ją atkurti.
Išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pastaruoju metu sėkmingai atakavo mažiausiai 12 naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, kovo 17 d. pranešė „Reuters“, remdamasi šaltiniu saugumo tarnyboje.
Į šį skaičių neįskaičiuotos Ukrainos karinės žvalgybos (GUR), kuri taip pat vykdo dronų smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, operacijos.
Kaip pranešė „Gunvor Group Ltd.“ generalinis direktorius dr. Torbjornas Tornqvistas, dėl Ukrainos dronų smūgių Rusija kasdien prarado apie 600 000 barelių naftos perdirbimo pajėgumų.
Kovo 17 d. naktį dėl dronų atakos naftos perdirbimo gamykloje Slaviansko prie Kubanės mieste Rusijos Krasnodaro krašte kilo gaisras.
Analitikai įvardijo penkias NATO karių dislokavimo Ukrainoje galimybes
00:15
Prancūzijos karių dislokavimas galėtų tapti precedentu ir padėti kitoms šalims lengviau pasekti jos pavyzdžiu.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bandymas įvesti karius į Ukrainą vis dėlto gali pasirodyti esąs pirmasis domino kauliukas oficialiam NATO kariniam buvimui karo draskomoje šalyje, sakoma „Newsweek“ straipsnyje.
Nicolas Tenzeris, Europos politikos analizės centro vyresnysis bendradarbis ir knygos „Notre guerre“ (Mūsų karas – liet.) autorius, teigia, kad E.Macrono posūkis buvo „labai nuoširdus“.
„Mano nuomone, jis labai aiškiai pasakė, kad daugiau jokių raudonų linijų negali būti. Dabar absoliučiai nėra jokių tabu“, – sakė N.Tenzeras.
Ivanas Stupakas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininkas, o dabar Ukrainos parlamento nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto patarėjas, sakė nesitikintis, kad Prancūzijos kariai atvyks į frontą.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad Prancūzijos kariai, jei bus dislokuoti, nedalyvaus kovinėse operacijose“, – aiškino jis. Prancūzijos kariai veikiau galėtų būti dislokuoti įtemptose pasienio su Baltarusija ir prokremliška Padniestre rajonuose.
„Prancūzijos kariai būtų labai naudingi kaip pasieniečiai. Tokiu atveju Ukrainos generalinis štabas galėtų atlaisvinti tam tikrą skaičių Ukrainos karių nuo pasienio linijos ir perkelti juos į fronto liniją, taip pat permesti ir tam tikrą įrangą“, – sakė I.Stupakas.
I.Stupakas mano, kad šalyje dislokuoti Prancūzijos kariai galėtų įgyti labai reikalingos patirties.
„Dabar prancūzų kariai neturi karinės patirties, turiu omenyje realią šiuolaikinio karo patirtį, – sakė jis. – Tačiau čia jie įgautų patirties su tikrais apkasais, su tikrais dronais virš galvų, tikrais minų laukais, tikrais metaliniais ežiais, spygliuota viela ir t. t.“
Ginklų remonto brigados, ekspertai konsultantai ir kiti logistinės paramos darbuotojai irgi būtų laukiami, pridūrė I.Stupakas.
„Mums tikrai reikia šių sričių specialistų, – sakė jis. Tačiau mokymo misijos būtų mažiau vertingos, teigė I.Stupakas. – Ko galėtumėte išmokyti ukrainiečių karius, kurie kariauja jau daugiau nei dvejus metus?“
Prancūzų ar kitų NATO sąjungininkų karių dislokavimas palei fronto liniją galėtų sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusijos pajėgomis. Net ir pagrindiniuose miestuose netoli fronto linijos, tokiuose kaip Charkivas, Dnipras, Zaporižia, Chersonas ir Odesa, išlieka nuolatinis Rusijos artilerijos ir raketų atakų pavojus.
Rizika, I.Stupako nuomone, nebūtų pateisinama. „Įsivaizduokite, kad žuvo kažkoks prancūzų kareivių skaičius, – sakė jis. – Kas toliau? Ar Prancūzijos prezidentas paskelbs karą Rusijai? Ne. Ar jie aktyvuos 5 straipsnį? Ne. Ar prezidentas Macronas atsiųs naują prancūzų karių partiją vietoj žuvusiųjų? Ne.“
Vis dėlto Prancūzijos karių dislokavimas gali sukurti precedentą ir palengvinti kitoms šalims pasekti šiuo pavyzdžiu. „Tai gali būti pirmasis domino kauliukas“, – sakė I.Stupakas.
Bet kokia Prancūzijos kariuomenės grupuotė taip pat galėtų tapti priedanga žvalgybos pareigūnams ir specialiųjų operacijų padaliniams dislokuoti su mažesne rizika. „Jums nereikia kelių šimtų žvalgybos karininkų, – sakė I.Stupakas. – Dešimties jų visiškai pakanka.“
N.Tenzeras teigia, kad Paryžius veikiausiai nesiims veiksmų vienas.
„Turi būti dar keturios, penkios ar šešios šalys, kurios vykdo tą pačią misiją“, – sakė jis. Tarp dabartinių labiausiai tikėtinų kandidačių būtų Baltijos šalys, Lenkija, Čekija ir galbūt kai kurios Šiaurės Europos šalys.
N.Tenzeras pasiūlė penkis variantus. Pagal pirmąjį būtų vykdomas paramos ir patariamasis vaidmuo. Antrasis būtų oficiali misija, kuri padėtų nustatyti taikinius britų ir prancūzų sparnuotosioms raketoms „Storm Shadow“/SCALP ir užtikrintų svarbiausios karinės įrangos, įskaitant Vakarų naikintuvus, kurie turėtų atvykti šiais metais, techninę priežiūrą.
Trečioji misija būtų rizikingesnė. „Jei mes iš karto neįtrauksime Ukrainos į NATO, galime turėti NATO Ukrainoje“, – sakė jis.
„Jei Ukrainoje turėsime šiek tiek NATO karių, tai bus būdas atgrasyti Rusiją. Nes, žinoma, Rusija nerizikuos smogti NATO kariams, nes tada iš visų šalių tie kariai galėtų aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį. O tai Rusijai tikrai būtų per daug pavojinga“.
„Žinoma, šie kariai atvyks su savo priešraketinės gynybos skydais, – tęsė N.Tenzeras. – Tai taip pat bus labai naudinga Ukrainos žmonėms.“
Prancūzijos ir NATO kariai galėtų būti pasitelkti į pagalbą puolamosioms operacijoms, tačiau nebūtų kontakto linijoje.
Kariai galėtų naudoti „raketų sistemas, paleidžiamas nuo žemės, iš jūros ar naikintuvais iš oro, be jokių tiesioginių mūšio veiksmų mūšio lauke, likdami ant žemės, – sakė N.Tenzeras. – Galėtume suteikti daugiau pagalbos ukrainiečiams intensyvinant mūšius ir suduodant smūgius Rusijos pajėgoms.“
Penktoji ir paskutinė galimybė – kuri, pasak N.Tenzero, „tikrai nėra tai, ką šiuo metu turi omenyje Macronas, ir, žinoma, šiuo metu ji nepriimtina“ – yra tiesioginis kovinis dalyvavimas.
Ar Rusijai gali pritrūkti stambiųjų ginklų: „The Economist“ analitikų atsakymai
22:05
Rusijos ginkluotosios pajėgos yra pranašesnės už ukrainiečių, tačiau jų artilerija senka. Tai teigiama žurnalo „The Economist“ straipsnyje.
Leidinyje pažymima, kad Rusijos ginklai iššauna maždaug penkis kartus daugiau sviedinių nei ukrainiečių. Pastarosiomis savaitėmis kovos suintensyvėjo, o Rusijos ugnies galia „suteikia jai aiškų pranašumą“; tačiau padidinti gamybą bus sunku, nes patrankų vamzdžiai gaminami specialia įranga iš aukštos kokybės plieno.
„Kai prasidėjo karas, juos gaminti buvo pritaikytos tik dvi Rusijos gamyklos. Nedaug šalių eksportuoja ginklų vamzdžius, o dar mažiau jų parduoda Rusijai: Šiaurės Korėja yra galimas šaltinis, nes ji jau tiekė sviedinius. Tačiau palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija didžiąją dalį prarandamų stambiųjų ginklų pakeičia atsargomis, laikomomis po atviru dangumi“, – nurodo analitikai.
Jie taip pat pabrėžia, kad sunku įvertinti, kokiu tempu Ukraina naikina Rusijos artileriją: stambūs ginklai paprastai būna išdėstyti toli nuo fronto linijos, todėl juos sunku suskaičiuoti.
„Tikimasi, kad 2025 m. Rusijai baigsis vamzdžiai, sako vienas informuotas analitikas, ir tuomet ji turės pasikliauti reaktyvine artilerija, kuriai reikia daug didesnių sprogmenų atsargų“, – teigia leidinys.
Kartu ekspertai priduria, kad per pastaruosius metus Ukrainai daug geriau sekėsi naikinti Rusijos artileriją, nes patobulėjo jos aptikimo sistemos: sąjungininkų suteiktas kontrbaterinis radaras seka Rusijos sviedinius iki jų šaltinio.
„Daugybė mažų kamikadzių dronų, paleistų iki 20 kilometrų nuo taikinio, gali sunaikinti rusų patrankas. Užpuolikai galėtų apsaugoti savo artileriją perkeldami ją toliau nuo fronto linijos arba apskritai atitraukdami kai kuriuos dalinius. Tačiau tai apsunkintų jų galimybes smogti ukrainiečiams. Tai būtų sveikintinas palengvinimas gynėjams“, – apibendrina straipsnio autoriai.
Rusai raketa smogė savo laivui Baltijos jūroje
21:28
Rusijos kariškiai per Baltijos laivyno pratybas raketa pataikė į savo žvejybinį tralerį „Kapitan Lobanov“. Antroji raketa nukrito į netoliese buvusius žvejybos tinklus.
Apie tai praneša Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičio liudijimu. Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio kapitono kabinos, ji buvo tiesiog nušluota. Nuo smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis teigia, kad nėra teisinga neapriboti rusiškų grūdų importo į Europą
19:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad yra neteisinga leisti neribotai įvežti rusiškus grūdus į Europą ir riboti jų importą iš Ukrainos.
„Rusijos patekimas į Europos žemės ūkio rinką vis dar neribojamas“, – nuotoliniu būdu nurodė V.Zelenskis.
„Ir kai ukrainietiški grūdai išmetami keliuose ar ant geležinkelio bėgių, į Europą vis dar vežami rusiški produktai, taip pat prekės iš (Vladimiro) Putino kontroliuojamos Baltarusijos – tai nėra sąžininga“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis ES vadovams: labai svarbu suteikti Ukrainai kuo daugiau amunicijos
19:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių vadovams pareiškė, kad labai svarbu Kyjivui suteikti kuo daugiau amunicijos.
„Deja, mūsų karių artilerijos naudojimas fronte žemina Europą ta prasme, kad Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė V.Zelenskis nuotoliniu būdu kreipdamasis į ES lyderius.
Kyjivui desperatiškai reikia daugiau ginklų ir šaudmenų, kad galėtų pasipriešinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariams, kurie pastaruoju metu pasiekė laimėjimų mūšio lauke.
JAV Kongresui vis dar blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketą, 27 ES valstybių narių vadovai aptars planą, pagal kurį iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų – 200 mlrd. eurų – gaunamą pelną ketinama skirti ginklams Ukrainai.
ES ne tik stengiasi, kad Kyjivui būtų tiekiama daugiau ginklų, bet ir karštligiškai ieško būdų, kaip paskatinti Europos gynybos pramonę, kad būtų galima apginkluoti Ukrainą ir stiprinti savo pajėgas.
Briuselis pateikė daugybę pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti pajėgumus, tačiau skundžiamasi, kad Europa vis dar veikia nepakankamai sparčiai.
V.Orbanas parašė laišką Putinui
19:09
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parašė sveikinimo laišką Vladimirui Putinui dėl jo perrinkimo Rusijos prezidentu.
Tai pareiškė premjero atstovas spaudai Bertalanas Havasi, praneša Index.hu.
Pažymima, kad Rusijoje paskelbus oficialius rinkimų rezultatus V.Orbanas nusprendė išsiųsti laišką, kuriame pasveikino V. Putiną su perrinkimu Rusijos prezidentu.
Laiške jis pasidžiaugė, kad Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, kuri „leidžia aptarti svarbius klausimus net ir esant dabartinei labai sudėtingai geopolitinei situacijai“.
„Vengrija yra taikos pusėje ir yra įsitikinusi, kad dialogo palaikymas yra esminė sąlyga siekiant kuo greičiau įtvirtinti taiką“, – rašoma V.Orbano laiške.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kova su Ukrainos dronais: Rusijos bendrovės kuria savo oro gynybos sistemą
18:32
Per pastaruosius metus Rusijos naftos ir kitos energetikos bendrovės dėl nuolatinių Ukrainos dronų atakų surengė beveik 300 viešųjų pirkimų konkursų dronų apsaugos priemonėms įsigyti, kurių vertė – mažiausiai 1 mlrd. rublių (10 mln. eurų).
Apie tai pranešė Rusijos leidinys „Važnyje istorii“.
Pasak laikraščio, tarp pirkėjų yra „Rosneft“, „Lukoil“, „Bašnafta“, „Slavnafta“ ir „Transneft“. Didžiausia Rusijos naftos bendrovė „Rosneft“, siekdama apsaugoti savo įmones, planuoja naudoti mobiliasias dronų neutralizavimo sistemas, kovos su dronais ginklus, stacionarias elektronines bepiločių orlaivių aptikimo ir slopinimo sistemas, taip pat statyti gynybinius statinius. Tai tarp stiebų ištempti tinklai, kurie turėtų sulaikyti ir imobilizuoti dronus.
Elektros perdavimo monopolininkė „Rosseti“ taip pat planuoja įrengti tinklus ir betoninius blokus, taip pat radioelektronines sistemas, skirtas dronams aptikti ir neutralizuoti.
Šis susirūpinimas kilo dėl nuolatinių Ukrainos išpuolių prieš Rusijos energetikos objektus. Leidinio kalbinti ekspertai teigia, kad Rusiją atakuojantys dronai yra ukrainietiškos gamybos – „Liutij“ modelio, „atsakas rusiškiems „šachedams“.
Tačiau, kadangi dronų kovinė galvutė yra skeveldrinė, tinklai ir kovos su dronais ginklai nepadės.
Leidinyje rašoma, kad nėra tikslių duomenų, kaip stipriai nukentėjo Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir kaip tai paveiks gamybą, tačiau turimais duomenimis, variklių degalų gamyba sumažėjo 5-6 proc., o vartojimas – 7-8 proc.
Naftos ir dujų ekspertas Serhijus Vakulenka teigė, kad jei dronų galia išliks ir toliau, o Rusijos priešlėktuvinė gynyba nepadidins savo efektyvumo, Ukraina sugebės sumažinti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją greičiau, nei naftos bendrovės sugebės ją atkurti.
Išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pastaruoju metu sėkmingai atakavo mažiausiai 12 naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, kovo 17 d. pranešė „Reuters“, remdamasi šaltiniu saugumo tarnyboje.
Į šį skaičių neįskaičiuotos Ukrainos karinės žvalgybos (GUR), kuri taip pat vykdo dronų smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, operacijos.
Kaip pranešė „Gunvor Group Ltd.“ generalinis direktorius dr. Torbjornas Tornqvistas, dėl Ukrainos dronų smūgių Rusija kasdien prarado apie 600 000 barelių naftos perdirbimo pajėgumų.
Kovo 17 d. naktį dėl dronų atakos naftos perdirbimo gamykloje Slaviansko prie Kubanės mieste Rusijos Krasnodaro krašte kilo gaisras.
G.Nausėda ragina uždrausti rusiškų grūdų importą į ES, imtis naujų sankcijų
18:22
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina uždrausti rusiškų grūdų importą į Europos Sąjungą (ES), imtis naujojo sankcijų paketo.
Kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje, šalies vadovas ketvirtadienį siūlė į sankcijų paketą įtraukti suskystintas dujas, aliuminį, „Rosatom“ bendrovę, daugiau Rusijos bankų.
Jis taip pat ragino didinti karinę paramą Ukrainai, spartinti jos integraciją į ES. G.Nausėda pabrėžė būtinybę investuoti į Europos gynybos pramonės plėtrą.
„Karinė pagalba Ukrainai šiandien yra svarbiausias darbas, kurį privalome visi kartu padaryti. Nuo 2014 metų Vakarų valstybių braižomos dirbtinės „raudonosios linijos“ niekur neveda, tik stabdo mus pačius. Mes privalome kur kas efektyviau išnaudoti jau turimus įrankius, tokius kaip Europos taikos instrumentas, ir kurti naujus. Lietuva prisijungė prie Čekijos iniciatyvos pirkti amuniciją Ukrainai trečiosiose šalyse“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
„Lietuvos pozicija aiški – Ukraina ir Moldova derybas dėl narystės Europos Sąjungoje turėtų pradėti jau birželį“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, reikalingi ne tik atskirų bloko šalių veiksmai ar dvišaliai susitarimai, bet ir vieninga ES finansinės paramos gynybai politika.
„Europos investicijų banko prioritetai turėtų būti peržiūrėti, atsižvelgiant į šiandienos situaciją ir iššūkius, o Europos Komisijai nurodyta ieškoti naujų, inovatyvių gynybos pramonės finansavimo būdų. Mes sugebėjome tai padaryti pandemijos metu, privalome rasti sprendimų ir dabar“, – kalbėjo šalies vadovas.
G.Nausėda taip pat ragino priimti skubesnius sprendimus dėl įšaldyto Rusijos turto.
Europos Komisija pateikė pasiūlymą panaudoti gautas pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, tačiau yra prieštaraujančių dėl paties turto panaudojimo Ukrainos reikmėms.
Rotacinis JAV karių buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas, sako ambasadorė
18:02
Jungtinės Valstijos mano, kad jos rotacinių pajėgų buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas, vykdant įsipareigojimus NATO partneriams.
Taip spaudos konferencijoje Baltijos valstybių žurnalistams ketvirtadienį sakė JAV ambasadorė NATO Julianne Smith.
„Šiuo metu neturiu jokios informacijos, kad Jungtinės Valstijos rotacines pajėgas keistų į nuolatinį dislokavimą. Mūsų aukščiausių kariuomenės vadų sprendimas yra, kad mūsų rotacinis buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas ir pakankamai prisideda prie mūsų įsipareigojimų NATO partneriams“, – kalbėjo J. Smith.
„Mūsų nuomone, rotacinės pajėgos yra sėkmė“, – pridūrė ji.
J.Smith teigė, kad Vašingtonas sveikina Vokietijos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti savo karių brigadą.
„Tai yra kiekvienos NATO valstybės sprendimas apsisprendžiant, ar ji nori nuolatinio karių buvimo, ar rotacinių pajėgų. NATO remia abu tokius pasirinkimus“, – sakė ambasadorė.
Anot jos, NATO labai rimtai vertina Rusijos grėsmę Aljansui, tad nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios sąjungininkai ėmėsi ne vieno žingsnio, kuriuo stiprintų NATO rytų flange esančių valstybių saugumą.
„Ką aš noriu šiandien padaryti, tai patikinti savo draugus Baltijos valstybėse ir pasakyti, kad mes nematome, kad puolimas iš Rusijos yra neišvengiamas, bet šis Aljansas yra pasiruošęs reaguoti iškart, jei Rusijai kiltų idėja kirsti NATO teritoriją“, – sakė J. Smith.
Lietuvoje rotaciniu principu Jungtinių Valstijų batalionas bus mažiausiai iki 2026 metų. JAV batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Šiuo metu Pabradėje yra disluokuoti 67-ojo šarvuočių pulko 3-ojo bataliono „Hounds“ bei 9-ojo lauko artilerijos pulko 1-ojo bataliono „Battle Kings“ kariai.
Įvardijo Rusijos masinio puolimo prieš Kyjivą taikinį
17:21
Beveik visos sparnuotosios ir balistinės raketos, kuriomis Rusija ketvirtadienio rytą, kovo 21 d., atakavo sostinę, buvo nukreiptos į Ukrainos karinės žvalgybos objektus. Tai pranešė „Ukrajinska pravdos“ pašnekovas iš žvalgybos.
„Absoliuti dauguma kovo 21 d. į Kyjivą paleistų raketų buvo nukreiptos į Vyriausiosios žvalgybos valdybos objektus“, – sakė šaltinis.
Pasak jo, visas raketas numušė oro ir priešraketinės gynybos pajėgos.
Grėsminga raketų ataka
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą 31 raketa. Pagrindinė atakos kryptis buvo Kyjivas, visos raketos buvo numuštos. Rusijos paleistų raketų kaina – 390 mln. JAV dolerių.
Per raketų ataką Ukrainos sostinėje buvo smarkiai apgadintas didžiausios Ukrainos turgavietės „Rozetka“ sandėlis, pranešė vienas iš šios internetinės parduotuvės įkūrėjų ir bendrasavininkių Vladyslavas Čečetkinas. Pasak jo, pamainoje dirbo 99 žmonės – nė vienas iš jų nebuvo sužeistas.
Karo veteranas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas mano, kad Rusija ruošiasi antrajam raketų smūgiui Kyjivui. Pasak jo, labiau tikėtina, kad ketvirtadienį ant Ukrainos sostinės nukritusios raketos yra priešo „kovinė žvalgyba“.
Ukrainiečiams baiminantis dėl bilieto į vieną pusę – stiprūs NATO žodžiai
16:56
NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris pareiškė, kad Ukrainai reikia atlikti papildomą mobilizaciją. Pasak jo, Ukrainai reikia ne tik ginklų, bet ir žmonių kare. Tai jis sakė sakydamas kalbą Kyjivo saugumo forume, jį cituoja „European Pravda“.
„Reikia ne tik granatų, bet ir žmonių, kurie pakeistų žuvusiuosius ir sužeistuosius. O tai reiškia mobilizaciją. Suprantu, kaip sunku įtikinti žmones liberalioje demokratijoje. Tačiau matau, kad tai keičiasi“, – pabrėžė R.Baueris.
Jis taip pat ragino visuomenę nežiūrėti pesimistiškai į Ukrainos galimybes laimėti karą ir pažymėjo tolesnę paramą Kyjvui.
„Pesimistai nelaimi karų [...]. Su mūsų pagalba Ukraina gali nugalėti ir nugalės“, – pabrėžė jis.
„Jei 2023 m. pasaulis buvo pernelyg optimistiškai nusiteikęs, neturėtume daryti tos pačios klaidos ir 2024 m. tapti pernelyg pesimistiški“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas.
R.Baueris pažymėjo, kad, jei pažvelgsime į faktus, yra pagrindo manyti, jog Ukraina yra pajėgi pasiekti sėkmę kare prieš Rusiją.
„Vienintelis dalykas, kurio jums reikia... tai mūsų pagalba. NATO valstybės narės ir daugelis kitų pasaulio šalių suteikė Ukrainai precedento neturinčią paramą, ir tai iš tiesų turėjo įtakos. Tačiau Ukrainai reikia dar didesnės paramos“, – sakė jis.
Pasak jo, Ukrainos gynėjai iš esmės pakeitė daugelį šiuolaikinės karybos aspektų.
„Susidūrę su Pirmojo pasaulinio karo tranšėjų ir artilerijos pabūklų deriniu su dronais ir XXI a. dirbtiniu intelektu, jūs greitai prisitaikėte ir kovojote. Esate inovacijų pionieriai, naudojate sovietinės įrangos derinį su modernia vakarietiška ginkluote“, – pabrėžė R.Baueris.
Ukrainos premjeras pasisakė dėl pusės milijono žmonių mobilizacijos
Anksčiau Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis atsakė į klausimą, ar dabar būtina mobilizuoti pusę milijono ukrainiečių. Pasak jo, dabar to daryti nereikia.
„Mes tęsime kovą, jei turėsime partnerių paramą artilerijos sviediniais, ilgojo ir vidutinio nuotolio raketomis“, – kalbėjo D.Šmyhalis interviu agentūrai „Bloomberg“.
Be to, Karinių jūrų pajėgų analizės centro vyresnysis tyrėjas Michaelas Kofmanas sakė, kad dauguma ukrainiečių mano, jog „mobilizacija dabar yra bilietas į vieną pusę“. Pasak jo, tokios mintys verčia dar labiau nerimauti dėl Ukrainos ateities.
„Dabar, jei Ukrainoje esi mobilizuojamas ir šaukiamas į kariuomenę, tai iš esmės suvokiama kaip bilietas į vieną pusę, ypač jei eini į pėstininkus. Apie 70 proc. nuostolių paprastai patiriama pėstininkų gretose“, – sakė jis.
Štai kaip V.Putinas laimėjo rinkimus: mokytojos keliais šliaužė, kad įmestų netikrus biuletenius nepastebėtos
16:32
Pasibaigus Rusijos prezidento pseudorinkimams ir Vladimirui Putinui pelnius precedento neturinčią pergalę, nepriklausomi naujienų leidiniai ir rinkimų stebėtojai skelbia analizes, įrodančias, kad daugiau nei 20 mln. balsų buvo suklastota. Trečiadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, pasak „Agentstvo“ užfiksuotas vienas iš balsų klastojimo atvejų.
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip moteris ant kelių įeina į patalpą su balsadėže ir meta balsavimo biuletenius. Tikėtina, kad ji slepiasi, jog jos nepamatytų patalpą prižiūrintis apsaugos darbuotojas, tačiau susidaro įspūdis, kad jis sąmoningai ignoruoja moterį.
Patalpa su balsadėžėmis nakčiai nebuvo uždaryta, o į ją buvo patenkama pro mokyklos duris su elektronine spyna, kurias atidaro apsaugininkas. Po nakties iš kovo 15 į 16 d. vienas iš rinkimų komisijos narių pateikė skundą, užfiksavęs, kad balsavimo biuleteniai gulėjo ne taip, kaip buvo palikti penktadienio naktį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija atmeta kaltinimus dėl labiausiai korumpuoto balsavimo ir skelbia V.Putino pergalę
15:56
Rusija ketvirtadienį užtvirtino prezidento Vladimiro Putino pergalę praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose, atmesdama Vakarų ir nepriklausomų stebėtojų kritiką, kad tai buvo labiausiai korumpuotas balsavimas posovietinėje šalies istorijoje.
Praėjusį savaitgalį per tris dienas trukusį balsavimą V.Putinas, nesusidūręs su jokia rimta opozicija, kadangi su visais reikšmingiausiais kritikais buvo susidorota, iškovojo lengvą pergalę, atvėrusią jam kelią į jau penktąją kadenciją Kremliuje.
Rinkimai taip pat buvo surengti okupuotose Ukrainos dalyse, balsavimui vykus praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Maskvos puolimo pradžios.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova sakė, kad galutiniai rezultatai parodė, jog V.Putinas surinko 87,28 proc. balsų. Rinkimus, kurių metu 24 metus trunkantis jo valdymas pratęsiamas dar šešeriais metais, ji pavadino istoriniais.
E.Pamfilovos teigimu, rinkėjų aktyvumas siekė 77,49 procento.
Kremlius skatino rusus balsuoti iš patriotinės pareigos, nepaisant to, kad V.Putino laimėjimas tebuvo formalumas.
Rusijos lyderis ketvirtadienį, paskelbus galutinius rezultatus, padėkojo tautiečiams už palaikymą.
E.Pamfilova tvirtino, kad rinkimai buvo „labai švarūs“ ir atmetė Vakarų kritiką.
„Tai ne pirmas kartas, kai tai girdime“, – sakė ji.
V.Putinas sutriuškino kitus tris oponentus, kurių kiekvienas gavo nedidelį procentą balsų.
Nors nė vienas jų realios opozicijos V.Putinui nepasiūlė, anot E.Pamfilovos, balsavimas buvo sąžiningas ir konkurencingas.
„Tai kitokia opozicija. Jie ne su viskuo sutinka ir kritikuoja dalykus (...) Bet jie yra prorusiški“, – kalbėjo ji.
„Skirtingai nei kiti, kurie dabartinėmis sąlygomis, kai vyksta karas, yra antirusiška opozicija“, – pridūrė komisijos vadovė, regis, turėdama omenyje V.Putino priešininkus, kurie buvo priversti pabėgti iš šalies.
Tūkstančiai žmonių sureagavo į opozicijos raginimą paskutinės balsavimo dienos vidurdienį ateiti prie balsavimo vietų, sugadinti biuletenį ar atiduoti balsą už bet ką, tik ne V.Putiną.
Prie apylinkių, taip pat ir užsienyje, nusidriekė ilgos eilės.
Pirmosiomis rinkimų dienomis ne kartą vyko protesto akcijos, buvo suimta rusų, apkaltintų dažų pylimu į balsadėžes arba padegimais.
E.Pamfilova sakė, kad nuo dažų nukentėjo 30 balsadėžių, bet nurodė, kad dauguma biuletenių buvo išsaugoti.
Savo pergalės kalboje V.Putinas tvirtino, kad sekmadienio vidurdienio protestas neturėjo jokio poveikio, o tie, kurie sugadino balsavimo biuletenius, blogai pasielgė. Jis taip pat nurodė, kad už nusižengimus neliks nenubausti.
Trečiadienį Sankt Peterburgo teismas aštuonioms kalėjimo dienoms nuteisė moterį, sugadinusią savo biuletenį.
Estija Ukrainai siunčia 20 mln. eurų vertės karinės paramos
15:51
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, šiuo metu viešintis Ukrainoje, ketvirtadienį informavo ukrainiečių kolegą Rustemą Umerovą apie naują paramos paketą, į kurį įeina itin reikalingi artilerijos sviediniai ir kita reikalinga pagalba, kurios bendra vertė siekia 20 mln. eurų.
Naujausiame pagalbos pakete – 155 mm kalibro sviediniai, žymintys papildomą Estijos indėlį į Europos Sąjungos iniciatyvą nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių. Estijos įnašo papildymą iš dalies finansuoja Danija. Tikslūs kiekiai saugumo sumetimais neatskleidžiami.
Pakete taip pat yra prieštankinių ginklų, sprogmenų, įvairios amunicijos, dujokaukių, snaiperių įrangos, mažesnio kalibro amunicijos ir kitų dalykų.
„Pagalbos paketą sudarėme siekdami maksimaliai padidinti jos naudingumą Ukrainai, nepakenkiant Estijos gynybos pajėgų koviniam pasirengimui“, – sakė H.Pevkuras.
„Iš gynybos ministro Umerovo gauta mūšio lauko apžvalga patvirtino mūsų paketo būtinybę, tačiau taip pat aiškiai nurodė, kad artėjant vasarai Ukrainai pirmiausia reikia amunicijos, visų įmanomų oro gynybos elementų, taip pat atsarginių dalių mašinoms ir elektroninio karo prietaisams“, – kalbėjo Estijos gynybos ministras.
Anksčiau Estija dovanojo Ukrainai, pavyzdžiui, prieštankinių raketų „Javelin“, haubicų, artilerijos šaudmenų, prieštankinių minų, prieštankinių granatsvaidžių, minosvaidžių, transporto priemonių, ryšių įrangos, lauko ligoninių.
„Bild“: Rusija pradėjo Ukrainos karinių laivų medžioklę
14:32 Atnaujinta 15:12
Rusijos kariuomenė pradėjo Ukrainos karinių laivų medžioklę ir tokioms atakoms pasitelkia dronus, skelbia vokiečių leidinys „Bild“.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos Juodosios jūros laivynas neteko 14 karo laivų. Vien 2024 m. Ukrainos ginkluotosios pajėgos bepiločiais jūriniais dronais atakavo ir nuskandino tris didelius Rusijos karo laivus, tarp kurių sunkusis desantinis laivas „Cezaris Kunikovas“, patrulinis laivas „Sergejus Kotovas“ ir raketinė korvetė „Ivanovec“.
Tačiau dabar Rusijos kariuomenė ėmėsi atsakomųjų veiksmų, straipsnyje pažymėjo leidinio karinis apžvalgininkas Julianas Ropke.
„Kovo mėnesį Rusijos ginkluotosios pajėgos apgadino du Ukrainos patrulinius laivus ir desantinį laivą. Rusijos išpuoliai prieš laivus visai nepanašūs į Ukrainos išpuolius. Pavyzdžiui, kiekvienai iš trijų atakų Rusija naudojo dronus kamikadzes „Lancet“. Jie nedaro pernelyg didelės žalos virš vaterlinijos, todėl nė vienas iš nukentėjusių Ukrainos laivų nenuskendo“, – rašoma leidinyje.
Pasak J.Ropke, Rusijos atakos vyko ne atviroje jūroje, o pietinės Bugo upės deltoje, netoli Mykolajivo. Tai yra maždaug už 40-50 kilometrų nuo fronto linijos, t.y. maksimalaus Rusijos atakos bepiločių orlaivių veikimo zonoje.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai šias atakas jau pavadino „kerštu už mūsų laivyną“. Tačiau iš tikrųjų, kaip pažymi „Bild" apžvalgininkas, Rusijos sėkmė yra labiau simbolinė.
Nuo atakų nukentėję Ukrainos laivai buvo dislokuoti patruliuoti Mykolajivo regione ir neatliko jokių puolamųjų funkcijų, nurodoma straipsnyje.
Įvairiais būdais siekia išsaugoti Juodosios jūros laivyną
Rusijos gynybos ministerija nori bet kokia kaina apsaugoti Juodosios jūros laivyną nuo Ukrainos atakų. Anot Karo studijų instituto (ISW) analitikų, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pozicija ginti Juodosios jūros laivyną sudaro sąlygas jam prisiimti nuopelnus už sėkmę arba kaltinti kitus vadus nesėkmės atveju.
Analitikų nuomone, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai Juodojoje jūroje privertė priešininką perkelti didžiąją dalį savo karinio jūrų laivyno išteklių iš pagrindinės bazės laikinai okupuotame Sevastopolyje į mažesnio pajėgumo vietas, pavyzdžiui, Novorosijską.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginių komunikacijų centro duomenimis, Ukrainos smūgiai išvedė iš rikiuotės daugiau kaip 30 proc. Juodosios jūros laivyno karo laivų, įskaitant 24 karo laivus ir povandeninį laivą.
Karinė žvalgyba papasakojo apie naują smūgių Rusijos laivynui taktiką
Rusijos karinė vadovybė ieško būdų, kaip išsaugoti Juodosios jūros laivyną. Visų pirma, jie perkelia dalį infrastruktūros iš okupuoto Krymo į kitus uostus. Tai teletilto eteryje sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Pasak jo, Rusijos Juodosios jūros laivyno perdislokavimas į Novorosijską tęsiasi, nors rusai negali visiškai palikti laikinai okupuoto Krymo be infrastruktūros, įskaitant jūrų pajėgas.
„Juk tai iš tikrųjų būtų bėgimas. Tačiau ir štabas, ir laivų infrastruktūra aktyviai perkeliami į Novorosijską. Jau keletą savaičių po sėkmingos operacijos nematėme jų jūroje. Jie bando keisti taktiką ir ieško kokių nors naujų gynybos priemonių. Tačiau Ukrainos gynybos pajėgos taip pat nelauks ir toliau veiks“, – pažadėjo A.Jusovas.
Paklaustas, ar gynybos pajėgos planuoja vykdyti kitas operacijas prieš Rusijos karinį jūrų laivyną, jis atsakė teigiamai.
„Bus tikrai, dėl to nėra jokių abejonių. Kitas dalykas – kad galėtume vykdyti tokią operaciją, priešas turi išplaukti į jūrą. Tačiau darbas bus tęsiamas. Ir tai nebūtinai bus ankstesnių operacijų kartojimas, tai bus nauji žingsniai, kombinuoti. Ir ore, ir jūroje, ir sausumoje“, – pabrėžė atstovas spaudai.
Kyjive pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios lankosi NATO karinė delegacija
14:20
NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris ketvirtadienį apsilankė Kyjive ir tai pirmas Aljanso karinės delegacijos vizitas Ukrainos sostinėje nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę, skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
R.Baueris pasakė kalbą Kyjivo saugumo forume. Pasak jo, šis vizitas liudija, kad NATO ir Ukraina yra artimesnės nei bet kada anksčiau.
Olandų admirolas taip pat įspėjo nepasiduoti pesimizmui dėl dabartinės karo padėties ir sakė, kad pasaulis galbūt buvo pernelyg optimistiškas 2023 metais, „bet neturėtume daryti tos pačios klaidos tapdami pernelyg pesimistiški 2024-aisiais“.
„Pesimistai nelaimi karų [...]. Su mūsų pagalba Ukraina gali nugalėti ir nugalės“, – pabrėžė jis.
Ukrainos karinė žvalgyba įvertino nuostolius Engelso aerodromui: „Išpuoliai tęsis“
13:40
Trečiadienį pranešta, kad bepiločiai orlaiviai pasiekė toli nuo fronto linijos esantį Engelso miestą, kuriame įrengta Rusijos strateginių bombonešių oro bazė. Pasak ukrainiečių žiniasklaidos šaltinių, išpuolis prieš aerodromą yra Ukrainos karinės žvalgybos kampanijos dalis. Jos atstovas Andrijus Jusovas įvertino išpuolį pažymėdamas, kad „yra žalos“.
Praėjus dienai po sprogimų Engelso mieste Rusijoje A.Jusovas nacionalinio teletilto eteryje nurodė, kad kol kas tiksli padaryta žala nėra žinoma.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia užėmusi dar vieną kaimą į vakarus nuo Avdijivkos
13:20
Maskva ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos perėmė dar vieno kaimo, esančio Rytų Ukrainoje maždaug už 10 km į vakarus nuo Avdijivkos, kontrolę.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos išvadavo Tonenkės kaimą“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime.
Avdijivką Rusijos pajėgos užėmė praėjusį mėnesį.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva pasiekė keletą laimėjimų ir padidino savo pranašumą mūšio lauke, Kyjivui susiduriant su šaudmenų ir karių trūkumu.
Kyjivui trūksta įvairios ginkluotės, nuo artilerijos sviedinių iki oro gynybos sistemų, iš dalies dėl to, kad JAV Kongresas vis dar stabdo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą.
Anksčiau šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris po savaitgalį įvykusių rinkimų pratęsė savo valdymą iki 2030 metų, pareiškė, kad Maskva „užtikrintai“ žengia į priekį visuose Ukrainos frontuose.
ES, baimindamasi galimų V.Putino veiksmų, siekia apginkluoti Ukrainą ir bloko nares
12:53
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime svarstys, kaip suteikti daugiau ginklų Ukrainos pajėgoms ir kartu geriau apginkluoti savo šalis, kad jos galėtų pasipriešinti agresyviai nusiteikusiam, dar vieną kadenciją užsitikrinusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Jau daugiau nei dvejus metus Maskvai kariaujant su kaimynine šalimi, Kyjivo pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, nepaisydamos nepakankamos Vakarų šalių paramos.
„Jei Ukraina turės pasiduoti, Kyjive bus įvestas marionetinis režimas, o Ukrainos žmonės bus sutriuškinti“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje perspėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Rusijos kariuomenė bus prie mūsų sienų, ir mes galime būti tikri, kad ji čia nesustos“, – pridūrė jis.
V.Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo pergalė savaitgalį įvykusiuose prezidento rinkimuose yra pergalės Ukrainoje „prologas“.
Kyjivui desperatiškai reikia daugiau ginklų ir šaudmenų, kad galėtų pasipriešinti V. Putino kariams, kurie pastaruoju metu pasiekė laimėjimų mūšio lauke.
JAV Kongresui vis dar blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketą, 27 ES valstybių narių vadovai aptars planą, pagal kurį iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų – 200 mlrd. eurų – gaunamą pelną ketinama skirti ginklams Ukrainai.
Pareigūnai teigė, kad pagal šį pasiūlymą Kyjivui būtų galima skirti apie tris milijardus eurų per metus, o jei ES šalys greitai sutiks, pinigai galėtų būti skiriami maždaug nuo liepos.
Šie pinigai papildytų daugiau nei 33 mlrd. eurų, kuriuos ES teigia skyrusi Ukrainai apginkluoti nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius įsiveržė į šalį.
ES ne tik stengiasi, kad Kyjivui būtų tiekiama daugiau ginklų, bet ir karštligiškai ieško būdų, kaip paskatinti Europos gynybos pramonę, kad būtų galima apginkluoti Ukrainą ir stiprinti savo pajėgas.
Briuselis pateikė daugybę pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti pajėgumus, tačiau skundžiamasi, kad Europa vis dar veikia nepakankamai sparčiai.
Kai Rusijos ekonomika persitvarko į karo ekonomiką, ES nesilaikė praėjusiais metais duoto pažado iki šio mėnesio nusiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Tuo metu Čekija ėmėsi iniciatyvos ir siekia visame pasaulyje surinkti šimtus tūkstančių šaudmenų Kyjivui.
„Turime rengtis karui“
„Šiuo lemiamu pasaulio istorijos momentu turime būti pasirengę gynybai, atitinkančiai grėsmės aktualumą“, – viename straipsnyje rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Jei norime taikos, turime rengtis karui“, – pridūrė jis.
Prancūzija, Estija ir Lenkija pasiūlė idėją pasinaudoti bendru skolinimusi, panašiu į didžiulį COVID-19 pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, kad dabar būtų galima finansuoti gynybos išlaidas.
Tačiau dauguma valstybių narių, vadovaujamos „taupiųjų“ šalių, tokių kaip Vokietija, nenori eiti taip toli.
Tikėtina, kad diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad ES skolinimo padalinys – Europos investicijų bankas – padidintų finansavimą šiam sektoriui.
Nors daugiausia dėmesio aukščiausiojo lygio susitikime bus skiriama atsakui į konfliktą Ukrainoje, ES lyderiai, dalyvaujant Jungtinių Tautų vadovui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), taip pat sieks vieningos pozicijos dėl karo Gazos Ruože.
Diplomatai teigia, kad didžioji dauguma šalių pritaria raginimui nedelsiant sustabdyti Izraelio puolimą dėl humanitarinių priežasčių ir įspėjimui nepradėti sausumos operacijos Rafoje.
Tačiau ištikima Izraelio sąjungininkė Vengrija ne kartą blokavo pastangas laikytis griežtesnės pozicijos ir šį kartą taip pat gali vetuoti susitarimą.
ES vadovai taip pat turėtų uždegti žalią šviesą deryboms dėl narystės su Bosnija, Rusijos pradėtam karui paskatinus pastangas dėl bloko plėtros.
Diplomatai teigė, kad ši Balkanų valstybė greičiausiai pasieks susitarimą dėl derybų pradžios, tačiau jos galėtų prasidėti tik tada, kai šalis įvykdys daugiau reformų.
Ukraina gavo 1,5 mlrd. Kanados dolerių paskolą
12:51
Ukraina gavo iš Kanados 2 mlrd. Kanados dolerių (1,5 mlrd. JAV dolerių) paskolą, pranešė Ukrainos finansų ministerija.
Anot pranešimo, lėšos gautos pagal trečią papildomą susitarimą prie dokumento, pasirašyto 2022-ųjų rugpjūtį. Paskola suteikta 10 metų už 1,5 proc. metų palūkanų, su 4,5 metų lengvatiniu laikotarpiu.
Skelbiama, jog bendra Kanados finansinė parama nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios pasiekė beveik 7 mlrd. Kanados dolerių (daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių).
Europos Komisija trečiadienį pervedė Ukrainai 4,5 mlrd. eurų – pirmąją makrofinaninės pagalbos išmoką iš vadinamojo „Ukrainos fondo“, kurį sudaro 50 mlrd. eurų.
Ukrainos nacionalinis bankas tikisi, kad nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos šalis gali gauti 10 mlrd. JAV dolerių ar net daugiau išorinio finansavimo, o bendras jo poreikis šiemet viršys 37 mlrd. JAV dolerių.
Rusijos puolimas sulėtėjo – britų žvalgyba nurodė priežastis
12:50
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgų puolimas sulėtėjo. Tikėtina to priežastis – aukos prie Avdijivkos, sako Didžiosios Britanijos gynybos ministerija savo apžvalgoje socialiniame tinkle X.
Apžvalgoje rašoma, kad Rusijos kariai ir toliau daugiausia dėmesio skiria operacijoms Donecko srityje, pasiekdami nedidelių laimėjimų. Rusai stengiasi išplėsti konfrontacijos rajonus į šiaurės vakarus nuo Donecko. Kovos vyksta dėl kelių gyvenviečių, įskaitant Orlovką, Tonenkoje, Pervomaiskoje ir Nevelskoje.
„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos puolimas sulėtėjo, tikriausiai iš dalies dėl didelių nuostolių Avdijivkos kampanijos metu“, – teigė žvalgybos agentūra.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymi, kad padėtis šiame fronto ruože tebėra nestabili, o Ukrainos pajėgų personalo ir amunicijos trūkumas greičiausiai apribos jų galimybes išlaikyti pozicijas.
„Bloomberg“: Rusija nerimauja ir perkėlinėja pajėgas iš fronto Belgorodo gynybai
12:08
Rusijos karinė vadovybė perkelia dalį Rusijos kariuomenės pajėgumų Belgorodo gynybai dėl dažnų atakų ir apšaudymų užtikrinti, naujienų agentūrai „Bloomberg“ nurodė Kremliui artimas šaltinis.
Nuo kovo pradžios Belgorodo ir kitos pasienio sritys yra nuolatos apšaudomos ir puolamos žvalgybinių grupių bei Kyjivo pusėje kovojančių Rusijos savanorių judėjimų – „Rusijos laisvės“ legiono, Rusijos savanorių korpuso ir „Sibiro bataliono“ kovotojų.
Teigiama, kad iki šiol žuvo mažiausiai 20 žmonių ir apie šimtas patyrė įvairių sužeidimų. Intensyviausi smūgiai suduoti kovo viduryje po to, kai minėtų judėjimų atstovai kovo 12 d. paskelbė, jog įsiskverbė į Rusijos teritoriją ir planuoja ją išlaisvinti nuo Vladimiro Putino režimo.
Žmonės pradėjo dėvėti neperšaunamas liemenes, kad galėtų eiti į parduotuves.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: tai svarbu žinoti manantiems, kad V.Putino dienos suskaičiuotos
11:32
„Nemanykite, kad socialinės žiniasklaidos memai ir gudrūs triukai nuvers Vladimirą Putiną. Tai gali padaryti tik pralaimėjimas Ukrainoje“, – sako leidinio „Politico“ nuomonių skilties redaktorius Jamie Dettmeris savo komentare.
Jei norėtumėte, kad kažkas būtų tiesa, tai dar nereiškia, kad taip ir yra, sako jis.
Ir vis dėlto pastaruosius dvejus metus gausu prognozių, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino dienos suskaičiuotos, kad rusai nusigręš nuo jo arba kad jį per Kremliaus perversmą nušalins oligarchai ir Rusijos elitas, kuris dabar yra Vakarų sankcijų taikinys ir pyksta dėl įšaldyto turto užsienyje.
Net Michailas Kasjanovas, V.Putino ministras pirmininkas 2000-2004 m., užtikrintai prognozavo, kad prezidento valdžia gali staiga nusilpti. M.Kasjanovas, dabar esantis emigracijoje, 2022 m. sakė: „Manau, kad per tris ar keturis mėnesius įvyks esminis pokytis.“
Kitas pasikartojantis pasakojimas yra tas, kad V.Putinas serga mirtina liga. „Jis jau seniai serga; esu įsitikinęs, kad serga vėžiu. Manau, kad jis labai greitai mirs. Tikiuosi, kad labai greitai“, – praėjusių metų pradžioje paskelbė Ukrainos karinės žvalgybos agentūros vadovas Kyrylo Budanovas.
Nors buvusio „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino nesėkmingas maištas praėjusią vasarą sukėlė daugiau vilčių teikiančių prognozių, kad tai tikrai bus V.Putino žlugimo pradžia, taip nenutiko, pastebi „Politico“.
Dabar, praėjus devyniems mėnesiams, V.Putino valdžia yra tvirtesnė nei kada nors anksčiau, ir jis gali tapti ilgiausiai nuo carų laikų Rusijoje valdžiusiu valdovu, aplenkdamas Josifą Staliną. O imitaciniai rinkimai, per kuriuos jis surinko 87 proc. balsų, tik dar labiau išryškino akivaizdų faktą, kad jis visiškai dusina ir represyviai kontroliuoja savo šalį, nepaisant mažų flashmobų ir kritikuojančių socialinių tinklų memų, sako žurnalistas.
„Oligarchai žino, kad negalima prieštarauti viršininkui. Jiems tereikia pažvelgti, kas nutiko tiems, kurie tai padarė – nuo Boriso Berezovskio, kuris buvo rastas negyvas savo namuose Berkšyre, Anglijoje, iki Michailo Chodorkovskio, dešimtmetį praleidusio V.Putino požemiuose. Ir visi žinome, kad V.Putino draugystė su J.Prigožinu taip pat nesutrukdė „Wagner“ bosui būti susprogdintam savo privačiame lėktuve“, – pastebi komentaro autorius.
„Būkite drąsūs. Vieną dieną mes nugalėsime“, – kalbėjo Julija Navalnaja, mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė, po to, kai balsavo Rusijos ambasadoje Berlyne, balsavimo biuletenyje įrašiusi mirusio vyro vardą.
Bet kada? – klausia žurnalistas.
V.Putinas niekur nedings – Vakarai turi susivokti
Jau daugelį metų V.Putinas atkakliai atsisakė minėti A.Navalno, kuris daugiau nei dešimtmetį buvo aršiausias Kremliaus oponentas, vardą ir pavardę – vadino jį „Berlyno pacientu“ arba „šiuo žmogumi“. Tačiau sekmadienį sakydamas kalbą V.Putinas staiga ryžosi pavartoti savo priešininko vardą ir pavadino A.Navalno mirtį Arkties kalėjimo kolonijoje „liūdnu įvykiu“. Rusijos prezidentas net nesivargino lieti krokodilo ašarų – jo įvardijimas buvo pasityčiojimas, galios demonstravimas.
Dabar Rusijos opozicija liko be didesnio už save A.Navalno, kuris puikiai įvaldė skaitmeninį amžių ir politinį aktyvumą derino su protingais, juokingais ir akį traukiančiais „YouTube“ vaizdo įrašais, pašiepiančiais Rusijos politinį elitą ir demaskuojančiais juos kaip korumpuotus sukčius ir vagis. „Jei iš tikrųjų norite nugalėti V.Putiną, turite tapti novatoriumi, turite nustoti būti nuobodūs“, – praėjusį mėnesį Europos Parlamentui patarė J.Navalnaja. Tačiau dabar novatoriškasis A.Navalnas išėjo.
„Jis buvo genijus, kai kalbama apie protingas iniciatyvas, be to, buvo populistas, paprastas žmogus ir tikrai suprato socialinės žiniasklaidos erą“, – leidiniui „Politico“ pažymėjo M.Chodorkovskis.
Tačiau net ir gudrūs memai ir triukai, tokie kaip A.Navalno įkvėptas protestas „Vidurdienis prieš Putiną“, nesugebės rimtai pakenkti Rusijos vadovui, kad ir kaip juos sureikšmintų ir sveikintų Vakarų laikraščiai. Jie gali pakelti disidentų moralę ir suerzinti Kremlių, bet jie nesukels V.Putino žlugimo – ar jo sukurtos valdymo sistemos, kuri, sprendžiant iš naujausių nepriklausomos tyrimų bendrovės Levada apklausų, yra palaikoma daugumos rusų (šiuo metu jos populiarumas siekia 86 proc.).
„Manyti priešingai – tik noras. Tai, kad Rusijoje nėra jokių rimtų masinių protestų prieš V.Putiną, jau nekalbant apie jo karą Ukrainoje, daug ką pasako. Ir kietoji galia laimi prieš minkštąją galią“, – pastebi J.Dettmeris.
„Jei žmonės nesigriebs ginklų, tai mūsų niekur nenuves“
Kai kurie iš to daro išvadą, kad rusai turi imtis ginklų. Taiki opozicija yra „aklavietė“, – sakė disidentu tapęs buvęs Rusijos įstatymų leidėjas Ilja Ponomariovas. I.Ponomariovas dabar gyvena Kyjive ir yra Ukrainoje įsikūrusio savanorių legiono „Rusijos laisvė“, kuriame, kaip manoma, yra apie 2 000 rusų disidentų ir perbėgėlių, atstovas, nors kai kurie Rusijos opozicijos atstovai mano, kad jų yra daug mažiau. „Jei žmonės nesigriebs ginklų, tai mūsų niekur nenuves. Žmonės visada ras pasiteisinimų nieko nedaryti, bet mums reikia kovoti“, – sakė jis „Politico“.
Jis taip pat apgailestavo dėl protesto akcijos „Vidurdienis prieš Putiną“, kurios metu opoziciškai nusiteikę rusai buvo raginami Julijos Navalnajos sugadinti balsavimo biuletenius arba įrašyti jos mirusio vyro pavardę. Pasak I.Ponomariovo, tai tik paskatino dalyvavimą fiktyviuose rinkimuose ir leido Rusijos valstybinei žiniasklaidai transliuoti filmuotą medžiagą apie rinkėjus, išsirikiavusius eilėse prie balsavimo punktų, taip sudarant klaidingą teisėtumo įspūdį. Jis veikiau paragino J.Navalnąją, taip pat kitus opozicijos veikėjus, tokius kaip M.Chodorkovskis ir Garis Kasparovas, „užmegzti bendradarbiavimą visoje opozicijoje ir nuspręsti, ką daryti ir ko nedaryti – štai ką aš jai pasakiau“. Tačiau ji į jo kreipimąsi neatsakė.
„Manau, kad ji toliau eis savo vyro keliu ir nebendradarbiaus su kitais opozicijos atstovais. Kai žmonės nenori bendradarbiauti, manau, kad jie nėra suinteresuoti užsitikrinti pergalę, bet išsikelia sau atskirus vaidmenis ir asmeninę naudą iškelia aukščiau už naudą visiems“, – pridūrė I.Ponomariovas. Tuo tarpu M.Chodorkovskis mano, kad I.Ponomariovo siūloma smurtinių perversmų strategija yra nereali ir pasmerkta žlugti.
Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje yra vienintelis realus tikslas
Kad ir kokia smurtinė ar taiki būtų Rusijos opozicija, ji atrodo nereikšminga, kad ir kiek apie ją kalbėtų kai kurie Vakarų komentatoriai, tikėdamiesi pakelti nuotaiką. „Rusijos prodemokratinė opozicija iš esmės buvo išsekusi dar gerokai prieš 2022 m. vasarį“, – teigė Europos politikos analizės centro analitikai neseniai paskelbtoje ataskaitoje „Suvaldyti Rusiją, apsaugoti Europą“. Ir nors daugelis šių asmenų dabar tęsia kovą iš užsienio ir „atlieka svarbų vaidmenį padėdami gauti informaciją į Rusiją ir iš jos, remdami ukrainiečių ir rusų pabėgėlius, gindami politinių kalinių interesus, taip pat organizuodami iš esmės bevaisius pasipriešinimo veiksmus vietoje, mažai tikėtina, kad bet kurios iš šių pastangų gali pakeisti Rusijos režimo sudėtį ar kryptį“, – rašė jie.
Ką visa tai reiškia Ukrainai ir Vakarams? – klausia žurnalistas.
Tai reiškia, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje yra vienintelis realus tikslas. Tai ne tik suteiktų Ukrainai suverenią teisę pačiai pasirinkti savo likimą, bet ir atgrasytų V.Putiną nuo tolesnės agresijos, o tai gali išgelbėti ir Rusiją, nes yra vienintelis dalykas, galintis pakeisti šalies politinę dinamiką. Tačiau tam, kad tokia pergalė būtų pasiekta, Vakarai turi susiimti, paspartinti ginklų tiekimą ir karinę pagalbą bei padėti Ukrainai atlaikyti netrukus prasidėsiančius Rusijos puolimus, kurie tikriausiai bus nukreipti į Charkivą ir Odesą, taip pat pasiruošti pulti ir bandyti išstumti Rusiją.
„Norus, kad V.Putino dienos suskaičiuotos ir kad memai sugriaus jo režimą, reikia nustumti į šalį. Atėjo metas tapti mirtinai rimtiems, „Politico“ sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politinis patarėjas Mychailo Podoliakas. „Nes laikas palankus Rusijai, o ne Ukrainai“, – sakė jis. „Nes Rusijos pusė prisitaiko prie ilgo karo; jie visiškai pertvarkė savo šalį galvodami apie karą. Tai autoritarinė šalis, visiškai kontroliuojama valdžios vertikalės. Pirmasis prioritetas – Rusija turi būti nugalėta“, – sakė jis.
„V.Putino požiūriu, jei Rusija pralaimės, jos viduje įvyks transformacija. Jei laimės, ji dominuos Europoje“, – apibendrina žurnalistas.
V.Zelenskis ragina Vakarų šalis atrasti politinės valios padėti Kyjivui
11:31 Atnaujinta 12:03
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Vakarų valstybes atrasti politinės valios padėti Ukrainai po Maskvos įvykdyto naktinio išpuolio, per kurį sostinėje ir aplinkiniame regione buvo sužeista 17 žmonių.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad numušė 31 Rusijos raketą, nutaikytą į Kyjivą. Ši ataka surengta po to, kai Maskva pažadėjo atsakyti į suintensyvėjusius Ukrainos smūgius savo pasienio regionuose.
„Toks teroras tęsiasi kiekvieną dieną ir naktį“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis, ragindamas Vakarų šalis atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.
„Jį būtų įmanoma sustabdyti pasaulio vienybe [...]. Rusų teroristai neturi raketų, galinčių apeiti „Patriot“ ir kitas pirmaujančias pasaulio sistemas“, – sakė jis.
„Tokia apsauga dabar reikalinga Ukrainai“, – tęsė jis.
„Nuo Kyjivo iki Charkivo, nuo Sumų iki Chersono, nuo Odesos iki Donecko srities, – sakė ukrainiečių lyderis. – Tai visiškai įmanoma, jei mūsų partneriai parodys pakankamą politinę valią.“
JAV Kongrese dėl vidaus politinių nesutarimų vis dar blokuojamas 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketas.
Ukrainos pareigūnai, atnaujindami duomenis, pranešė, kad ketvirtadienį krintančios raketų nuolaužos sužeidė 17 žmonių – 13 Kyjive ir keturis sostinės regione.
Kyjive buvo hospitalizuoti 11 metų mergaitė ir 38 metų vyras, nurodė miesto administracija. Kiti aštuoni žmonės sužeisti nesunkiai, sakė meras Vitalijus Klyčko.
Ukrainos gelbėjimo tarnybos nurodė, kad maždaug 80 žmonių buvo evakuoti iš savo namų.
Oro pajėgos pranešė, kad rusai atakavo Kyjivą dviem balistinėmis raketomis „Iskander“ ir 29 sparnuotosiomis raketomis, paleistomis iš strateginių bombonešių, ir kad visos jos buvo numuštos.
V.Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti išdaužti gyvenamojo namo langai ir gatvėje išmėtytos nuolaužos, ugniagesiams su gesinimo žarnomis stipria srove liejant vandenį ant dūmuose skendinčio pastato.
Tai buvo pirmas bandymas raketomis smogti Ukrainos sostinei nuo vasario pradžios, sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Ataka įvykdyta po to, kai per pastarąsias dvi savaites padaugėjo Ukrainos smūgių Rusijos pasienio regionams ir naftos perdirbimo gamykloms.
Ketvirtadienį prie sienos su Ukraina esančios Rusijos Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad per naujausią bombardavimą iš oro buvo sužeisti penki žmonės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija turi planą, kaip reaguoti į padažnėjusius Ukrainos išpuolius Rusijos pasienio regionuose, ir pažadėjo atkurti saugumą.
Ukrainos dronų atakos ne veltui: Sankt Peterburgo uostas stabdo vienos cheminės medžiagos gabenimą
10:58
Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos užnugariui nėra jau tokie simboliniai. Didžiausias Sankt Peterburgo uostas sustabdė amonio nitrato gabenimą, baimindamasis ukrainiečių dronų atakų, skelbia Rusijos leidinys „Kommersant“.
Operacijos buvo sustabdytos vasario mėnesį dėl valdžios institucijų draudimo, kurios pareikalavo, kad sprogiųjų trąšų krovimas ir gabenimas būtų perkeltas už miesto ribų, nurodė šaltiniai.
Pasak jų, tai gana didelis smūgis uostui, kurio padėtis ir taip sunki dėl prekybos operacijų su Europa praradimo. Teigiama, kad per metus uoste pakraunama maždaug 3 mln. tonų trąšų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai įspėjo Kyjivą negalintys pasakyti, kada bus suteikta pagalba Ukrainai
10:56
Aukšto rango JAV pareigūnas trečiadienį sakė, jog Vašingtonas negali numatyti, kada Kongresas patvirtins Ukrainai itin svarbų 60 mlrd. JAV dolerių (54,9 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus perduoti Vakarų oro gynybos priemonių.
Karui įžengus į trečiuosius metus smūgiai intensyvėja – trečiadienį per abiejų pusių bombardavimus iš oro vėl nusinešė civilių gyvybių.
Ukrainos kariuomenė susiduria su personalo ir šaudmenų trūkumu, o JAV Kongrese vyksta politiniai ginčai, temdantys tolesnes Vakarų paramos Kyjivui perspektyvas.
Trečiadienį lankydamasis Ukrainos sostinėje Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) kalbėjo apie įstrigusį pagalbos įstatymo projektą: „Tai jau užtruko per ilgai. Ir aš tai žinau, ir jūs tai žinote.“
„Neprognozuosiu, kada tiksliai tai bus padaryta, bet mes stengiamės, kad tai būtų padaryta kuo greičiau [...]. Tačiau šiandien negaliu pateikti konkrečios prognozės“, – sakė jis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive.
JAV Atstovų Rūmų respublikonai nuo praėjusių metų blokuoja plataus masto pagalbos paketą. Finansavimas buvo susietas ir su vidaus ginčais dėl prezidento Joe Bideno imigracijos politikos.
Vašingtonas yra svarbiausias Ukrainos karinis rėmėjas ir nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, skyrė dešimtis milijardų dolerių paramos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė esąs sukrėstas, kad pagalbos paketas dar neatblokuotas.
Trečiadienį V.Zelenskis kalbėjo, kad Vakarai turi gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, kurios galėtų gelbėti ukrainiečių gyvybes, jei būtų pristatytos jo šaliai.
Tarptautinė parama
Nepaisant to, kad pagalba vėluoja, J.Sullivanas teigė esąs įsitikinęs, kad aklavietė bus įveikta.
„Mes gausime tuos pinigus“, – teigė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas taip pat pasirašė saugumo susitarimus su Italija, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija ir Danija.
Australija, ketvirtadienį pasirašiusi naują gynybos susitarimą su Londonu, taip pat sutiko prisijungti prie koalicijos su JK ir Latvija, tieksiančios dronus Ukrainai.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad jo šalis taip pat gavo 1,8 mlrd. dolerių (1,6 mlrd. eurų) vertės paramą iš Kanados – dalį iš Otavos pažadėtos 2,2 mlrd. dolerių (2 mlrd. eurų) finansinės ir karinės pagalbos.
„Tai svarbios lėšos, padėsiančios mūsų vyriausybei finansuoti deficitą, įskaitant socialines programas, skirtas padėti ukrainiečiams“, – vėlai trečiadienį „Telegram“ parašė D. Šmyhalis.
Rusija bando pralaužti Ukrainos gynybą: įvardyta pavojingiausia zona
10:36
Rusija bando pralaužti Ukrainos gynybą Novopavlivkos kryptimi – per pastarąją parą ten buvo daugiausia bandymų.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas kovo 21 d. rytą rašė operatyvinėje įvykių fronte suvestinėje. Iš viso per dieną įvyko 70 karinių susirėmimų su rusais.
„Novopavlivkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo priešą Krasnohorivkos, Heorhijivkos, Novomichailivkos, Vodianoje ir Urožajnoje vietovėse, kur jis, remiamas oro pajėgų, 24 kartus bandė pralaužti mūsų karių gynybą“, – pranešime nurodė Generalinis štabas.
Taip pat buvo karšta Lymano kryptimi. Ten Ukrainos kariai atrėmė 17 priešo atakų.
Avdijivkos kryptis vis dar yra rusų kariuomenės prioritetas. Per pastarąją parą čia buvo atremta 14 priešo atakų skirtinguose Donecko srities miestų rajonuose.
Ukrainos gynėjai likvidavo Rusijos specialiųjų pajėgų kuopos vadą
09:47
Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo Rusijos specialiųjų pajėgų kuopos vadą Nikitą Semočkiną, karinio mokymo centro vadovo pavaduotoją Vadimą Šliužarą ir kitus svarbius Rusijos kariuomenės asmenis.
Jų pavardes paskelbė Ukrainos karininkas Anatolijus Štefanas, žinomas slapyvardžiu „Štirlicas“.
Pasak jo, „priverstinai demobilizuoti“ buvo 9 svarbūs Rusijos karinio aparato asmenys: Sankt Peterburgo valstybinio technologijų universiteto karinio mokymo centro vadovo pavaduotojas pulkininkas Vadimas Šliužaras; pulkininkas leitenantas Dmitrijus Vostrovas; Valstybės saugumo pajėgų artilerijos divizijos vadas majoras Pankratovas; Specialiųjų pajėgų kuopos vadas vyresnysis leitenantas Nikita Semočkinas; kuopos vadas vyresnysis leitenantas Nikolajus Popovas; vyresnysis leitenantas Maksimas Frolovas; priešlėktuvinių raketų būrio vadas majoras Hryniovas Smitlo; šturmo būrio vadas jaunesnysis leitenantas Ruslanas Umatovas.
Naujausioje ataskaitoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 750 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 433,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
JAV analitikai: Rusija gali užpulti NATO anksčiau, nei tikimasi
09:24
Rusija galimai ruošiasi pradėti didelio masto ginkluotą konfliktą su NATO per trumpesnį laiką, nei anksčiau prognozavo daugelis Vakarų analitikų, naujausioje ataskaitoje skelbia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Jie įvardijo, kad tokius Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus rodo iš karto trys veiksniai: finansiniai, ekonominiai ir kariniai rodikliai.
Analitikai priminė, kad per susitikimą su Valstybės Dūmos frakcijų vadovais (tai įvyko po Rusijos prezidento rinkimų) V.Putinas dar kartą pabrėžė Rusijos ekonomikos plėtros svarbą.
„Neatrodo, kad Rusijai gresia neišvengiama finansinė krizė, o karinių išlaidų didinimas buvo reikšmingiausias Rusijos biudžeto politikos pokytis, todėl pastangos užtikrinti Rusijos finansinę ateitį veikiau skirtos nustatyti ilgalaikes sąlygas, o ne spręsti neatidėliotinas finansines problemas.“
Pasak ataskaitos, karinė grėsmė, kurią Rusija nori kelti pasauliui, priklauso nuo finansinių išteklių, kuriuos V.Putinas gali nukreipti karine linkme. Šiuo metu jis stengiasi sudaryti sąlygas ekonomikai stabilizuoti.
„Labiausiai tikėtina, kad tai yra Rusijos finansinio ir vidaus pasirengimo galimam būsimam didelio masto konfliktui su NATO, o ne tik užsitęsusiam karui Ukrainoje, dalis“, – pažymėjo analitikai.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu taip pat neseniai pabrėžė keletą dalykų, kurie, kaip spėjama, greičiausiai yra Rusijos ilgalaikių pastangų pasirengti galimam naujam karui dalis.
Trečiadienį jis paskelbė apie kariuomenės korpuso (greičiausiai turimas omenyje šiuo metu Karelijoje formuojamas AK arba Ukrainos Chersono srityje dislokuotas 40-asis AK) ir motorizuotosios pėstininkų divizijos (greičiausiai turima omenyje 67-oji divizija, dislokuota Charkivo ir Luhansko linijoje kaip naujos 25-osios jungtinės kariuomenės dalis) formavimą.
Stiprina kariuomenę
Rusijos gynybos ministerijos vadovas taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė iki 2024 m. pabaigos planuoja suformuoti dvi jungtines ginkluotųjų pajėgų armijas, 14 divizijų ir 16 brigadų.
Vykstantys personalo pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje gali būti dar vienas rodiklis, rodantis, kad Rusija ruošiasi ilgalaikiam konfliktui.
Rusijai trūksta personalo, karinės infrastruktūros ir mokymo pajėgumų
Analitikai įvertino, kad šiuo metu Rusijai trūksta personalo, karinės infrastruktūros ir mokymo pajėgumų, kad artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų tinkamai sukomplektuoti kelias visiškai naujas divizijas iki kariuomenės junginių lygio ir užtikrinti visišką kovinę parengtį.
Tačiau tikėtina, kad tokiomis reformomis bus siekiama kurti ilgalaikius Rusijos karinius pajėgumus, kuriuos galima nukreipti NATO link, o ne iš karto sukurti ir sukomplektuoti naujus dalinius iki kariuomenės lygmens, rašoma ataskaitoje.
Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, remdamasis neįvardintais Vokietijos tyrimais, interviu televizijai CNBC pabrėžė, kad V.Putinas intensyvina pastangas pervesti Rusiją į karo ekonomiką, siekdamas, kad jau 2026 ar 2027 m. ji galėtų užpulti NATO.
Vasario 9 d. Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pareiškė, kad nauji žvalgybos duomenys rodo, jog Rusija gali bandyti užpulti NATO šalį per ateinančius 3-5 metus, t.y. greičiau nei nurodoma praeitais metais paskelbtame NATO vertinime.
Po masinės atakos Kyjivas skaičiuoja aukas: jų skaičius auga
08:52 Atnaujinta 09:27
Kyjive po masinio Rusijos raketų smūgio ankstyvą ketvirtadienio rytą sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 12, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Anksčiau pranešta, kad sužeista mažiausiai 10 žmonių, tarp kurių yra vaikas. Evakuoti 79 žmonės.
Vietoje dirba gelbėtojai, policija ir psichologai, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Pasak pareiškimo, galingi sprogimai įvyko Podolsko, Ševčenkos ir Sviatošynsko rajonuose.
Podolsko rajone viename dviejų aukštų pastate po smūgio kilo gaisras. Buvo sunaikintas pirmasis aukštas ir iš dalies antrasis aukštas.
Taip pat užsidegė transformatorinė pastotė. Smūgis pažeidė ir sandėlį, kur gaisras įsiplieskė 150 kvadratinių metrų ploto pastate.
Tuo tarpu Ševčenkovskio rajone taip pat užfiksuotas gaisras bute, esančiame 6 aukštų gyvenamajame name. Rajone užsidegė 3 automobiliai ir buvo apgadinti daugiabučio namo langai.
Sviatošynsko rajone buvo apgadinti dviejų devynaukščių namų ir švietimo įstaigos pastato langų stiklai.
Iš viso įvykio vietose dirba 177 gelbėtojai ir 38 priešgaisrinės ir gelbėjimo įrangos vienetai.
Pasak miesto karinės administracijos, kol kas informacijos apie žuvusius Kyjive nėra.
Rusijai konfiskavus milijardų vertės lėktuvus užvirė kova: tokio ginčo su draudimo bendrovėmis dar nebuvo
08:43
Rusijai konfiskavus milijardus dolerių kainuojančius užsienio bendrovėms priklausančius lėktuvus, kilo didžiausia istorijoje draudimo verslo kova. Įmonės iš draudimo bendrovių reikalauja pinigų už prarastus lėktuvus, tačiau draudikai nesiruošia to daryti.
Tai daugiausiai apima „Airbus“ ir „Boeing“ komercinius lėktuvus, kurie buvo išnuomoti Rusijos ir kitoms užsienio oro linijų bendrovėms. Bendra šių lėktuvų vertė siekia daugiau nei 10 mlrd. dolerių.
Ginčai kilo dar pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis, kai JAV ir Europa pritaikė sankcijas Rusijai. Tuomet lizingo bendrovės buvo priverstos nutraukti sutartis su Rusijos oro linijų bendrovėmis ir lėktuvai įstrigo Rusijoje, rašo „The Wall Street Journal“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje dėl įrašų apie Ukrainą trejiems metams įkalintas rusų režisierius
08:41
Sankt Peterburgo teismas trečiadienį paskelbė, kad Kremliaus karinį puolimą Ukrainoje socialiniame tinkle kritikavęs rusų režisierius buvo nuteistas trejus metus kalėti.
Netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, Maskva nepritarimą karui, kurį ji vadina specialiąja karine operacija, paskelbė neteisėtu ir tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti už paprastus protesto veiksmus.
36-erių Vsevolodas Koroliovas nuo 2022 metų liepos buvo laikomas tardymo izoliatoriuje atliekant tyrimą dėl įtarimų „sąmoningu melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu“.
Sankt Peterburgo Vyborgo rajono teismas pripažino jį kaltu dėl to, kad 2022-ųjų pavasarį socialiniame tinkle „VKontakte“ jis skelbė esą neteisingus įrašus „apie civilių gyventojų žudynes Bučoje ir Borodiankoje, taip pat apie Donecko apšaudymą“.
„Teismas skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę bendrojo režimo pataisos kolonijoje“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad V.Koroliovui ketverius metus uždrausta naudotis internetu.
Prokurorai prašė jį įkalinti devyneriems metams.
Pagal galiojančius įstatymus informacija apie „operaciją“ Ukrainoje, gauta ne iš oficialaus vyriausybinio šaltinio, gali būti laikoma melaginga, o už jos skleidimą gresia baudžiamasis persekiojimas.
V.Koroliovas nuteistas praėjus dienai po to, kai Rusijos pietinės Volgogrado srities teismas už tokį patį nusikaltimą vienam vietos gyventojui skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:38
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 750 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 433,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 4 tankai, 16 šarvuotųjų kovos sistemų, 26 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 44 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 3 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 10 Rusijos bepiločių orlaivių.
B.Hodgesas prakalbo apie kitą NATO vadovą ir Rusijos situaciją: „Dabar rusai turi nerimauti“
08:35
Būtent dėl daugelio Vakarų šalių išankstinio nusistatymo, kad Rytų europiečiai yra pernelyg nusiteikę prieš Rusiją, naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi turėtų tapti asmuo iš Rytų Europos, mano JAV specialiųjų pajėgų generolas Benas Hodgesas. Jis mano, kad Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas yra geriausiai tinkamas asmuo šiam darbui. Kalbėdamas apie karą Ukrainoje B.Hodgesas sako, kad šie metai bus pramoninių ginklavimosi varžybų metai.
Interviu leidiniui „Postimees“ JAV atsargos generolas išsamiau papasakojo apie „Taurus“ raketas ir kodėl nereikėtų bijoti jų perduoti ukrainiečiams, apžvelgė prarastos Avdijivkos situaciją ir įvertino, koks turėtų būti kitas NATO vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia, kad apšaudymai Belgorode nesibaigia
08:29 Atnaujinta 09:49
Ketvirtadienio rytą Rusijos valdžios institucijos pranešė apie dar vieną Belgorodo ir regiono apšaudymą.
Rusijos gynybos ministerija tradiciškai paskelbė, kad bandymas apšaudyti iš daugkartinio paleidimo raketų sistemos RM-70 „Vampyras“ buvo sustabdytas.
„Reguliariosios priešlėktuvinės gynybos sistemos ore virš Belgorodo srities sunaikino dešimt raketų“, – rašoma pranešime.
Tuo tarpu su Rusija siejamų susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų vartotojai skelbia apie mažiausiai penkias aukas Belgorode.
„Dėl apšaudymo Belgorode buvo apgadinti du daugiaaukščiai pastatai. Apšaudymai taip pat apgadino Belgorodo areną“, – rašoma viename iš pranešimų.
Kitais duomenimis, sužeisti septyni žmonės. Vieno iš nukentėjusiųjų būklė sunki.
Pranešama, kad po apšaudymo Ščorsos gatvėje nėra elektros, o Jeseninos gatvėje esančiame daugiaaukščiame name apgadinti aštuoni butai.
Vėliau srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas taip pat paskelbė apie Rusijos oro gynybos darbą, dėl kurio Belgorode buvo sužeisti penki žmonės, apgadinta daugiau kaip 30 butų ir 10 automobilių, sugadintas Belgorodo arenos fasado stiklas, išdaužtas stogas ir perdanga, išdaužti vieno iš švietimo įstaigos pastatų langai.
„Mieste pažeista elektros linija, apie 5 000 gyventojų laikinai neturi elektros energijos“, – pridūrė jis.
Ramūnas Vilpišauskas. Krizė viena nevaikšto: Ukraina po ES ūkininkų traktoriais
08:16
Rusijos plataus masto karo sukelta geopolitinė krizė 2022 metais sugrąžino dėmesį ES plėtrai ir ypač Ukrainos narystės ES perspektyvoms.
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos puolimo Ukrainos prezidentas pateikė oficialų šalies prašymą tapti ES nare. Reaguodama į jį Europos Komisija pasiūlė suteikti jai ir Moldovai kandidačių tapti ES narėmis statusą, o tam netrukus pritarė ES valstybės narės. Kartu buvo atgaivintas dėmesys ir Vakarų Balkanų šalių deryboms dėl narystės ES, prie šalių kandidačių prisijungė Bosnija ir Hercegovina.
Praėjusiais metais Ukraina ir Moldova vykdė ES rekomenduotas reformas, o metų pabaigoje ES paskelbė, jog pradės derybas dėl narystės su jomis. Tiesa, šis įsipareigojimas suformuluotas su išlyga, jog šalys kandidatės tęs reikiamas reformas, kurias kovo mėnesį turėtų įvertinti Europos Komisija.
Visą komentarą skaitykite ČIA.
Vokietijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl vokiečių kariškių pokalbio įrašo nutekinimo
07:54
Vokietijos federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą, norėdami išsiaiškinti, kaip slaptas karininkų pokalbis apie karą Ukrainoje buvo pasiklausomas ir pateko į Rusijos socialinę žiniasklaidą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė atstovė spaudai.
Keturių aukšto rango oro pajėgų karininkų pokalbių įrašą kovo 1 dieną platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos valstybės remiamo kanalo RT vadovas, sukeldamas Berlynui rimtų nemalonumų.
38 minučių trukmės garso įraše kalbama apie tai, kaip Ukrainos pajėgos galėtų panaudoti Vokietijoje pagamintas raketas „Taurus“, ir apie galimą jų poveikį.
Kyjivas jau seniai prašo, kad Vokietija jam parūpintų „Taurus“ raketų, galinčių pasiekti taikinius iki 500 km atstumu. Šios raketos galėtų padėti atremti Rusijos invaziją.
Tačiau kancleris Olafas Scholzas iki šiol atsisako siųsti šias raketas, baimindamasis, kad tai paskatins konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija eskalavimą.
Federalinė prokuratūra GBA aiškinsis, kas vykdė pasiklausymą, ir tirs galimą šnipinėjimo veiklą, sakė atstovė spaudai.
Susitikimas vyko per „WebEx“ – populiarią viešą garso ir vaizdo susitikimų platformą, įdiegus papildomas apsaugos priemones.
Pasak gynybos ministro Boriso Pistorius, vienas iš dalyvių, tuo metu dalyvavęs Singapūro aviacijos parodoje, prie susitikimo prisijungė „nesankcionuotu ryšiu“, todėl garso įrašas nutekėjo.
Vokietijos gynybos ministerija taip pat pradėjo savo tyrimą dėl informacijos nutekėjimo.
Tačiau, pasak žurnalo „Der Spiegel“, dėl GBA tyrimo Singapūre gali būti atliekami papildomi tyrimai.
B.Pistorius teigė, kad dėl šio pažeidimo gali būti iškelta vidinė drausminė byla, tačiau niekas nebus atleistas.
Virš Kyjivo numušta trys dešimtys raketų
07:22
Ketvirtadienio naktį Kyjive ir regione priešlėktuvinė gynyba numušė apie tris dešimtis rusų raketų, įskaitant balistines, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Po 44 dienų pertraukos priešas vėl atakavo Kyjivą raketomis.
Rusai naudojo sparnuotąsias raketas Kh-101/Kh-555/Kh-55 iš strateginių bombonešių Tu-95MS ir balistines raketas iš Rusijos teritorijos.
Po sudėtingų manevrų gretimose teritorijose raketos vienu metu priartėjo prie sostinės iš skirtingų krypčių.
Perspėjimas apie oro antskrydį sostinėje truko beveik 3 valandas.
Rusija skelbia sulaikiusi Ukrainai šnipinėjusį vyrą
06:48
Rusijoje vienas Tolimųjų Rytų gyventojas buvo apkaltintas valstybės išdavimu dėl, kaip teigiama, šnipinėjimo Ukrainos naudai siekiant padėti jai vykdyti sabotažo aktus, trečiadienį paskelbė Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vietos skyrius.
Rusija, kuri didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo daugiau kaip prieš dvejus metus, sako, kad per tą laiką prieš ją buvo surengta šimtai sabotažo atakų, taikantis ir į civilinę, ir į karinę infrastruktūrą.
FSB įtariamojo vardo nepaskelbė, bet sakė, kad jis yra Komsomolsko prie Amūro Chabarovsko krašte gyventojas.
Šis vyras „pats internetu susisiekė su Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) atstovais“, Rusijos naujienų agentūroms nurodė FSB vietos skyrius.
Tuomet įtariamasis suteikė „informacijos apie Chabarovsko krašto gynybos įmones, sudarydamas sąlygas priešui planuoti ir vykdyti sabotažo [aktus] prieš gynybos ir pramonės komplekso objektus ir įmones“, sakoma pranešime.
Rusijos žiniasklaidos priemonių paskelbtame vaizdo įraše matyti saugumo pajėgų nariai, naktį prie vieno daugiabučio bėgantys įtariamojo link ir prispaudžiantis jį prie apsnigtos žemės.
Kyjivas paprastai neprisiima atsakomybės už sabotažo atakas Rusijoje, bet dažnai jas sveikina, sakydamas, kad tai teisingas atsakas į smūgius Ukrainai.
Galingo Rusijos raketų smūgio Kyjivui pasekmės: padaugėjo aukų, tarp jų ir vaikas
06:38 Atnaujinta 08:32
Ketvirtadienį anksti ryte Rusijos pajėgos surengė raketų ataką prieš Kyjivą, per kurią buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių ir padaryta žala namams bei infrastruktūrai visame mieste.
Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Kličko, per ataką buvo sužeista mažiausiai 10 gyventojų. Du iš jų buvo paguldyti į ligoninę. Šeši iš nukentėjusiųjų buvo Kyjivo Ševčenkovskio gyventojai, o likę keturi – Sviatošynsko rajono gyventojai.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad vienas iš nukentėjusiųjų Ševčenkovskio rajone buvo vaikas.
Vėliau paskelbta, kad sostinės Ševčenkovskio rajone buvo aptikta nesprogusi rusiškos raketos kovinė galvutė, rašo naujienų agentūra "RBC-Ukraine".
Teigiama, kad Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai raketą nukenksmino naudodami specialią įrangą.
G.Landsbergis ir Baltijos šalių kolegos JAV su A.Blinkenu aptars regioninį saugumą
06:20
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vieši Jungtinėse Valstijose (JAV), kur susitiks su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, lankysis lėktuvų gamykloje „Sikorsky“.
Vašingtone Lietuvos diplomatijos vadovas dalyvaus bendrame Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų ir A.Blinkeno susitikime. Jie aptars regioninio saugumo klausimus, pagalbos Ukrainai tęstinumą, artėjantį NATO Viršūnių susitikimą Vašingtone.
Vėliau Konektikute ministras planuoja apsilankyti „Lockheed Martin“ kompanijoje „Sikorsky Aircraft Corporation“, kurioje gaminami Lietuvai skirti JAV sraigtasparniai „Black Hawk“.
Pensilvanijoje G.Landsbergis susitiks su valstijos gubernatoriumi Joshu Shapiro bei dalyvaus akademinėje diskusijoje Gettysburgo koledže, kurioje aptars saugumo politikos iššūkius.
G.Landsbergis taip pat susitiks su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Kurtu Campbellu aptarti Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono klausimais.
Pastarąjį kartą ministras Vašingtone lankėsi ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi A.Blinkenu prieš metus – 2023-ųjų kovą.
JAV yra viena pagrindinių Baltijos regiono saugumo, taip pat – viena pagrindinių Lietuvos partnerių gynybos įrangos įsigijimų srityje. Pagal Lietuvos prekybos apimtis su užsienio valstybėmis ji yra ketvirtoje vietoje – pernai metų duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir JAV siekė 4,8 mlrd. eurų.
Kyjive raketų nuolaužos nukrito ant vaikų darželio ir gyvenamojo namo: yra sužeistų žmonių
06:12 Atnaujinta 06:47
Praėjusią naktį gaisrai ir krintančios raketų nuolaužos buvo užfiksuoti trijuose Kyjivo rajonuose. Teigiama, kad jos nukrito ant vaikų darželio, gyvenamajojo namo ir transformatorinės pastotės.
Aštuoni žmonės buvo sužeisti, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Jo duomenimis, Ševčenkovskio rajone dega automobiliai.
Kyjivo Sviatošynsko rajone raketų nuolaužos nukrito ant vaikų darželio ir gyvenamojo namo.
Sostinės Podolsko rajone užfiksuota, kad raketos nuolaužos nukrito ant vienos įmonės teritorijos.
Ševčenkovskio rajone užsidegė gyvenamojo namo butas.
Podolsko rajone raketos nuolaužos nukrito į kitos įmonės teritoriją.
5.29 val. taip pat V.Klyčko pranešė, kad Ševčenkovskio rajone automobilių stovėjimo aikštelėje dega automobiliai. Į įvykio vietą vyksta priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba.
Podolsko rajone dėl nukritusių raketos nuolaužų kilo gaisras transformatorinėje pastotėje ir dviejų aukštų negyvenamajame pastate.
5.42 val. tapo žinoma, kad Podolsko rajone dega gyvenamojo namo stogas. Į gaisro vietą vyksta gelbėtojai.
Apie 6.00 V.Klyčko pranešė, kad sostinės Sviatošynsko rajone nuo smūgio bangos išdužo dviejų devynaukščių namų langai. Gaisro nėra. Nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių; visiems gydytojai suteikė pagalbą vietoje.
