Karas Ukrainoje. V.Zelenskio įspėjimas: JAV paramos trūkumas privers Ukrainą atsitraukti ir smogti Rusijai

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris pakomentavo nuogąstavimus, kad Rusija planuoja įsiveržti į vieną iš Aljanso šalių.

„Nėra jokių požymių, kad Rusijos Federacija planuoja smogti vienai iš NATO šalių. Nemanau, kad yra tiesioginė grėsmė“, – sakė R.Baueris.

Kartu, anot jo, problema yra ta, kad Rusijos ambicijos peržengia Ukrainos ribas, todėl NATO apskritai „turi tapti labiau pasirengusi“.

Paklaustas, ar NATO nelaiko grėsme, jei Rusijos Federacija tiesiogiai nepuola vienos iš Baltijos šalių, bet pasitelkia vadinamuosius „separatistus“, admirolas atsakė, kad pagal Aljanso sutarties 3-iąjį straipsnį kiekviena šalis turi sugebėti apsiginti.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris

„Jei kas nors panašaus atsitinka, atitinkama šalis privalo pasirūpinti saugumu. Jei kalbame apie hibridines operacijas, tuomet, pavyzdžiui, Latvija turės į tai reaguoti“, – aiškino R.Baueris.

Jis pridūrė, kad jei Ryga nori pradėti konsultacijas su kitomis NATO šalimis narėmis, kaip numatyta 4 straipsnyje, tai yra įmanoma.

„Mes apie tai kalbėsime ir susitarsime, kaip mes, kaip Aljansas, veiksime toliau. Norėčiau pažymėti, kad kitos valstybės kibernetinė veikla yra pakankama priežastis aktyvuoti 5 straipsnį. 5 straipsniu galima remtis ne tik tiesioginio užpuolimo atveju“, – apibendrino admirolas.

Anksčiau R.Baueris išreiškė nuomonę, kad Aljanso šalys yra pasirengusios galimai tiesioginei konfrontacijai su Rusija.

Tuo pat metu JAV nuolatinis atstovas prie NATO Julianas Smithas teigė, kad, remiantis JAV ir Aljanso vertinimais, Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis nėra neišvengiamas.

Priminsime, kad JAV žvalgyba mano, jog Rusija beveik neabejotinai nenori tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO ir apsiribos „asimetrinėmis priemonėmis“.

Prieš tai Lietuvos žvalgyba paskelbė skaičiavimus, pagal kuriuos Rusija Ukrainoje galėtų kariauti dar mažiausiai dvejus metus.

Jei Ukraina nesulauks JAV paramos, ji turės atsitraukti „mažais žingsneliais“, laikraščiui „Washington Post“ sakė Volodymyras Zelenskis.

O neturėdama galimybės perimti Rusijos atakų prieš svarbią energetikos infrastruktūrą, Ukraina bus priversta suduoti smūgius Rusijos energetikos objektams, kad įtvirtintų atgrasymo priemones, sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jo perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas atsisakė planuoti balsavimą dėl 60 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos įstatymo projekto, kuris jau buvo priimtas Senate su abiejų partijų parama.

„Jei nėra JAV paramos, tai reiškia, kad neturime oro gynybos, raketų „Patriot“, elektroninio karo slopintuvų, 155 milimetrų artilerijos sviedinių. Tai reiškia, kad mes grįšime atgal, atsitrauksime, žingsnis po žingsnio, mažais žingsneliais“, – sakė V.Zelenskis.

Jis apibūdino hipotetinį fronto linijos rajoną, kuriam apginti per dieną reikėtų 8 000 šovinių.

Jei turite 2 000 šovinių, sakė jis, jūsų pajėgos turi atsitraukti, kad „sutrumpintų fronto liniją“ ir taupytų šaudmenis.

Priešingu atveju rusai galėtų prasiveržti į didžiuosius miestus, aiškino jis.

Italijos karinės oro pajėgos perėmė du Rusijos orlaivius, skridusius virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje, „Reuters“ pranešė gynybos šaltiniai Romoje.

Ketvirtadienį ir penktadienio rytą juos perėmė Italijos naikintuvai „Eurofighter“, dislokuoti Lenkijos Malborko bazėje, vykdydami NATO oro policijos misiją, pranešė karinės oro pajėgos.

Baigę savo veiklą Italijos naikintuvai grįžo į Lenkijos bazę, pridūrė karinės oro pajėgos, nepateikdamos išsamesnės informacijos.

Abu gynybos šaltiniai teigė, kad Rusijos orlaiviai buvo pastebėti radarais, tačiau į radijo signalus ir prašymus susisiekti nereagavo.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė savo 2023 metų pajamų deklaraciją – pernai valstybės vadovo šeima uždirbo beveik 12,5 mln. grivinų (beveik 300 tūkst. eur.).

„Remiantis deklaracija, valstybės vadovo ir jo šeimos narių pajamos sudarė 12 mln. 423 tūkst. 008 grivinų, įskaitant pajamas iš OVDP obligacijų pardavimo – 7 mln. 455 tūkst. 972 grivinų (176 tūkst. eur.).“

Pažymima, kad Zelenskių šeimos pajamas 2023 m. daugiausia sudarė darbo užmokestis, banko palūkanos ir pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos. Iš viso ši suma sudarė 4 mln. 967 tūkst. 036 grivinas. (117 tūkst. eur)

Volodymyras ir Olena Zelenskiai bei Ukrainos kadrai iš vaizdo įrašo

O pajamų padidėjimą, palyginti su praėjusiais metais 2022 m., lėmė atnaujintas nuomos mokėjimas.

Likusios Zelenskių šeimos lėšos 2023 m. pabaigoje sumažėjo beveik 2 800 000 grivinų (66 tūkst. eur.).

Kitų reikšmingų pokyčių, susijusių su turtu, nekilnojamuoju turtu, transporto priemonėmis ir kt. 2023 metais nebuvo.

Aukų skaičius dėl kovo 29 d. Rusijos įvykdyto išpuolio Odesoje padidėjo iki 5, pranešė Odesos meras Genadijus Truchanovas.

„Gynybos pajėgos numušė abi raketas, tačiau užfiksuota nuolaužų. Buvo sužeisti 5 žmonės, tarp jų 15 metų berniukas, kuris apšaudymo metu buvo gatvėje. Jis paguldytas į vaikų klinikinę ligoninę“, – pranešė meras.

Nuo smūgio taip pat nukentėjo viena iš miesto socialinių įstaigų, išdaužti keli langai.

Kovo 29 d. popietę Rusija smogė Odesai dviem valdomomis oro raketomis, kurios buvo numuštos.

Maskvos teismas penktadienį leido laikyti kardomajame kalinime žurnalistę, nušvietusią Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno teismo procesus, dėl kaltinimų „ekstremizmu“.

Prokurorai teigia, kad nepriklausomos televizijos „SotaVision“ korespondentė Antonina Kravcova dalyvavo „ekstremistinės organizacijos“ veikloje, už ką gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

HANDOUT / AFP

Prieš A. Navalno mirtį Kremlius uždraudė jo organizacijas kaip ekstremistines ir ėmėsi represijų prieš Rusijoje likusius jo sąjungininkus.

„Basmano rajono teismas nutarė Antoniną Kravcovą suimti dviem mėnesiams“, – sakoma socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame Maskvos teismų spaudos tarnybos pranešime.

A. Kravcova, taip pat žinoma kaip Antonina Favorskaja, nuolat rengė reportažus apie A. Navalno teismo procesus. Ji nufilmavo jo teismo posėdį dieną prieš tai, kai jis praėjusį mėnesį mirė atokioje kolonijoje Arktyje.

Visą tekstą skaitykite čia.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, kuris viso karo metu palaikė ukrainiečius aiškiais paaiškinimais dėl tam tikrų karo įvykių ir vienas pirmųjų Ukrainoje paskelbė apie prasidėjusią Rusijos invaziją, panašu, kad liks V.Zelenskio komandoje kaip ambasadorius, praneša „Unian“.

Kalbama apie O.Danilovo paskyrimą į vieną iš Ukrainai draugiškų šalių – Moldovą. Prezidento V.Zelenskio interneto svetainėje pasirodė dekretas Nr. 192/2024 dėl vietinio Ukrainos interesų atstovo Marko Aleksandrovičiaus Ševčenkos atleidimo. „Suspilne“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad į šias pareigas gali būti paskirtas O.Danilovas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Vėliau penktadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pritarė buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo paskyrimui ambasadoriumi Moldovoje.

„Pritariau jo (Danilovo. – Red.) kandidatūrai į mūsų šalies ambasadorius Moldovos Respublikoje. Jis man pasakė būtent tokią savo būsimo darbo Ukrainoje viziją“, – pridūrė valstybės vadovas.

V.Zelenskis tęsė, kad Moldova Ukrainai yra nepaprastai svarbi valstybė saugumo iššūkių ir dvišalės sąveikos požiūriu.

Apie Ukrainos prezidento V.Zelenskio sprendimą atleisti O.Danilovą tapo žinoma kovo 26 d. Ši žinia ukrainiečiams buvo netikėta. V.Zelenskis padėkojo O.Danilovui už darbą ir patikslino, kad jis bus perkeltas kitur. Ukrainos vadovas neatskleidė detalių dėl būsimų O.Danilovo paskyrimų.

Europos Parlamentas penktadienį sulaukė raginimo ištirti Rusijos finansuojamą tinklą, kuris darė įtaką visoje Europoje ir įtraukė Europos Sajungos teisės aktų leidėjus.

Trečiadienį Čekija pranešė, kad jos žvalgyba nustatė, jog tinklas skleidė Rusijos propagandą per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę „Voice of Europe“.

Maskva taip pat mokėjo pinigus europarlamentarams, kad šie skatintų Rusijos propagandą, ketvirtadienį pareiškė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.

Tai paaiškėjo praėjus metams po „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo, kai keli ES teisės aktų leidėjai buvo apkaltinti, kad jiems buvo mokama už Kataro ir Maroko interesų rėmimą.

Europos Parlamento politinės frakcijos dabar nori, kad asamblėja ištirtų naujausius kaltinimus.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad pasaulis turi „psichologiškai priprasti prie kito karo grėsmės“, ir paragino Europą ginkluotis.

D.Tuskas taip pareiškė per interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“. Šie lenkų premjero žodžiai taip pat buvo cituojami keliose kitose Europos žiniasklaidos priemonėse. 

„Gyvename kritiškiausiu laikotarpiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, – sakė jis. – Ateinantys dveji metai nulems viską.“

Anot jo, europiečiai neturi priežasčių nesilaikyti neoficialaus NATO tikslo, kad valstybės narės gynybai turi skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jis teigė suprantantis, kodėl ne visos šalys nori sekti Lenkijos pavyzdžiu, tačiau išreiškė nuostabą dėl nenoro siekti šio tikslo.

„Gynybai skiriame 4 proc. BVP, tačiau žinau, kad mūsų padėtis yra sudėtingesnė nei Ispanijos ar Italijos. Tačiau 2 proc. yra visiška būtinybė. Nesuprantu, kaip galima tuo abejoti“, – pridūrė jis. 

Premjeras nurodė, kad prioritetas turėtų būti Ukrainos apsauga nuo Rusijos ir jos, kaip nepriklausomos ir vientisos valstybės, statuso išsaugojimas.

„Ukrainos ateitis yra mūsų rankose. Kalbu ne tik apie Lenkiją ar Europos Sąjungą, bet ir apie visas Vakarų šalis“, – teigė jis. 

„Ar Ukraina sugebės išvengti pesimistinių scenarijų, priklauso nuo mūsų. Šiandien jos padėtis yra daug sudėtingesnė nei prieš metus, bet ir daug geresnė nei karo pradžioje, kai Putino kariai stovėjo Kyjivo pakraščiuose“, – pabrėžė premjeras.

„Scanpix“/AP nuotr./Įtariamieji teroristai

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) penktadienį pranešė, kad keturi jo nariai buvo suimti po to, kai netoli Maskvos surengė išpuolį koncertų salėje.

Toks džihadistų pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Rusija dėl išpuolio vėl apkaltino Ukrainą.

Kovo 22 dieną Pamaskvėje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ šauliai atidengė ugnį, padegė salę, nužudė 143 žmones ir sužeidė 80.

Maskva sulaikė 12 žmonių ir aštuoniems pateikė kaltinimus dėl „su terorizmu susijusių nusikaltimų“ dėl įtariamo jų vaidmens išpuolyje. Tarp jų yra keturi įtariamieji iš Tadžikistano, kurie kaltinami jį įvykdę, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

IS greitai prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį, nors Maskva ne kartą teigė, kad užpuolikai buvo susiję su „ukrainiečių nacionalistais“. Kyjivas šį kaltinimą atmetė, Vakarai taip pat tvirtina, kad vienintelis atsakingas už ataką yra IS judėjimas.

Penktadienį socialinio tinklo „Telegram“ kanaluose paskelbtame naujausiame savaitinio žurnalo „al Nabaa“ numeryje grupuotė sakė, kad jos kovotojus medžiojo sausumos ir oro pajėgos.

Toji operacija baigėsi, kai kovotojai buvo apsupti miške, teigė IS ir pridūrė, kad dabar jie yra nelaisvėje.

Maskvos teismas leido suimti keturis pagrindinius įtariamuosius iki gegužės 22 dienos. Tikėtina, kad jų kardomasis kalinimas bus pratęstas iki pat teismo proceso.

Rusija ne kartą tapo IS atakų taikiniu, kovotojams keršijant už neramumų malšinimą musulmonų daugumos regionuose ir paramą prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybei pilietiniame kare Sirijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Tankas

Časiv Jaras yra paskutinis Ukrainos kariuomenės įtvirtintas miestas keliaujant nuo Bachmuto link Kostiantynivkos miesto. Būtent šis miestas yra kitas Rusijos kariuomenės taikinys vis dar neužkariautame Donecko regione.

Časiv Jaras nuo Bachmuto miesto, kuris rusų buvo užimtas praėjusių metų gegužę, yra už dešimties kilometrų.

Per dešimt mėnesių Rusijos kariai link Časiv Jaro pasistūmėjo du ar tris kilometrus.

Prieš Rusijos pradėtą karą šiame mieste gyveno 12 tūkst. žmonių. Šiandien beveik visi gyventojai paliko miestą, liko apie 600 žmonių.

Estijos leidinio „Postimees“ žurnalistas, kartu su Ukrainos oro desantininkų brigados priešlėktuvinės gynybos daliniu, prieš keletą dienų lankėsi Časiv Jaro apylinkėse.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Belgorodas

Rusijos pasienio mieste Belgorode penktadienį į daugiaaukštį gyvenamąjį namą įsirėžė ukrainiečių dronas, žuvo vyras ir dar du žmonės buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

„Dronas įsirėžė į daugiabutį namą. Dėl sprogimo, deja, žuvo vyras. Du žmonės buvo sužeisti“, – sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Pastarosiomis savaitėmis smarkiai padažnėjo ukrainiečių išpuoliai pasienio teritorijoje, įskaitant Kyjivą remiančių sukarintų grupių, sudarytų iš Kremliui nepritariančių rusų, įsiveržimus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Jonas Vytautas Žukas

Lenkija, kurios oro erdvę kiek mažiau nei minutę savaitgalį pažeidė Rusijos raketa, išsikvietė dėl to pasiaiškinti šios šalies ambasadorių Varšuvoje. Tačiau susitikimas neįvyko – diplomatas tiesiog jį tiesiog ignoravo. Toks incidentas nutinka ne pirmą kartą, tad 15min paklausė karo ekspertų, kada gi pagaliau baigsis NATO kantrybė.

Teroro išpuolis Maskvos koncertų salėje, kai buvo nužudyta apie pusantro šimto žmonių, nustelbė pavojingą incidentą Lenkijos pasienyje su Ukraina.

Rusija sekmadienį dar kartą apšaudė Ukrainą, tačiau viena raketa, greičiausiai paleista iš bombonešio „Tu-95MS“, kurį laiką skrido Lenkijos oro erdvėje.

Raketa vietovėje aplink Lenkijos pietryčiuose esantį kaimą Oserduvą Liublino vaivadijoje skrido 39 sekundes, tačiau lenkai jos nenumušė.

Varšuva teigė, kad raketa visą laiką buvo stebima ir buvo pasiruošta pakelti naikintuvus F-16, jeigu raketa būtų skridusi toliau į šalies Ukrainą.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Ukrainoje kraugerišką karą tebetęsianti Rusija bando besiribojančių NATO šalių kantrybę.

„Nežinau, kada baigsis NATO kantrybė“

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min paaiškino Lenkijos sprendimą raketos nenumušti.

„Nežinau, kada baigsis NATO kantrybė. Čia ir Rumunijos kantrybė nesibaigia, dabar ir Lenkijos kantrybė bandoma. Vertinimai tokie, kad ta raketa atskrido į Lenkiją, bet Lenkija nebuvo taikinys. Tas pats buvo ir Rumunijos atveju“, – sakė atsargos generolas leitenantas.

„Tokios išvados padaromos, kad raketa nebuvo numušta dėl to, jog būtų sukėlusi daugiau žalos krisdama ant kokių nors infrastruktūros objektų ir buvo matoma aiški jos skridimo kryptis bei ji nepadarė nukrisdama jokios žalos. Taip bent jau aiškina lenkai“,– pridūrė jis.

Jis tvirtino, jog jam nekyla abejonių, kad Lenkija būtų numušusi šią raketa, jeigu ji būtų grasinusi šios šalies objektams.

„Jie stebi, žiūri – radarai rodo ir raketos skrydžio kryptį. Jeigu matai, kad tau tai gali kelti pavojų, tai savo oro erdvę turi ginti. Dabar buvo pateiktas toks paaiškinimas“, – kalbėjo J.V.Žukas.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Subrahmanyamas Jaishankaras

Indijos užsienio reikalų ministras penktadienį surengė derybas su savo kolega iš Ukrainos, atvykusiu stiprinti dvišalių ryšių ir bendradarbiavimo su Naujuoju Deliu.

Indija Rusiją, kuri 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, laiko istorine Šaltojo karo laikų sąjungininke, ir nėra tiesiai pasmerkusi invazijos.

Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras socialiniame tinkle „X“ parašė, kad jis ir Dmytro Kuleba aptarė „vykstantį konfliktą ir platesnes jo pasekmes“, ir teigė, kad jie dirbs kartu siekdami stiprinti savo šalių santykius.

„Indija ir Ukraina yra tradicinės draugės, tačiau manau, kad galime ir turėtume nuveikti daug daugiau ne tik dėl mūsų tautų, bet ir dėl pasaulinės vystymosi ir saugumo architektūros interesų, – penktadienį sakė D.Kuleba. – Mes sieksime atkurti tai, kas egzistavo prieš prasidedant plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą.“

Ketvirtadienį D.Kuleba Indijos žiniasklaidai teigė, kad viešėdamas Naujajame Delyje norėjo aptarti Ukrainos taikos formulę ir paraginti Indiją atlikti svarbesnį vaidmenį padedant užbaigti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

„Indija gali atlikti labai svarbų vaidmenį suvienijant daugiau globaliųjų Pietų šalių“, – sakė D. Kuleba interviu Naujojo Delio televizijai. Jis teigė, kad Indija gali būti ypač naudinga dėl savo glaudžių santykių su Rusija.

„Tai reiškia, kad Indija gali daryti įtaką Rusijos elgesiui“, – sakė jis, tačiau taip pat pažymėjo, kad Naujojo Delio santykiai su Maskva grindžiami praeitimi, o santykiai su Ukraina „turi didesnę ateitį“.

D.Kuleba Indijoje lankosi praėjus savaitei po to, kai premjeras Narendra Modi kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kurį Indija iki šiol vengė kritikuoti dėl karo Ukrainoje.

Vietoj to Naujasis Delis pabrėžia, kad reikia diplomatijos ir dialogo dėl karo nutraukimo, ir išreiškė norą prisidėti prie taikos pastangų.

„Akivaizdu, kad jūsų vizitas suteikia mums galimybę suprasti padėtį jūsų regione, ir aš nekantriai laukiu, kada galėsiu išgirsti jūsų požiūrį į tai“, – prieš abiem užsienio reikalų ministrams pradedant derybas penktadienį teigė S.Jaishankaras.

Kovo 20 dieną N.Modi sakė, kad išreiškė V.Zelenskiui Indijos paramą kuo greitesniam konflikto užbaigimui. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas teigė, kad paragino Indiją dalyvauti taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kurį pasisiūlė surengti Šveicarija.

Tačiau tą pačią dieną N.Modi taip pat kalbėjosi su V.Putinu ir pasveikino jį su perrinkimu prezidentu rinkimuose be realios konkurencijos bei susitarė toliau stiprinti abiejų šalių ryšius.

Vadovaujant N.Modi, Indija pristato save kaip kylančią pasaulinę veikėją, galinčią tarpininkauti tarp Vakarų ir Rusijos dėl karo Ukrainoje.

Jungtinėse Tautose Naujasis Delis susilaikė nuo balsavimo prieš Maskvą ir po 2022 metų vasario invazijos padidino rusiškos naftos pirkimą sumažintomis kainomis. Rusija taip pat yra didžiausia Indijos ginklų tiekėja.

Naujasis Delis stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Maskvos dėl ginklų ir technologijų, nes dėl karo sutriko tiekimas, ir aktyviau bendradarbiauja su Vakarų galybėmis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga.

Indija kartu su JAV, Australija ir Japonija taip pat dalyvauja vadinamojo Ketverto (angl. The Quad) iniciatyvoje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Dingusi elektra Ukrainoje

Ukraina penktadienį perspėjo, kad dėl Rusijos oro atakų kyla vis didesnė grėsmė elektros tiekimui, praėjus kelioms valandoms po to, kai dėl smūgių buvo apgadintos kelios elektrinės ir žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą, atsakydama į mirtinus Ukrainos išpuolius Rusijos pasienio regionuose.

Netoli Nikopolio pietryčiuose Rusijos dronas pražudė 39 metų vyrą ir sužeidė dar vieną žmogų, o per oro ataką šiauriau esančioje Kamianskėje buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant vaiką, pranešė pareigūnai.

„Praėjusią naktį Rusija tęsė barbariškus išpuolius prieš Ukrainos energetikos sistemą. Kai kuriuose regionuose buvo įvestas avarinis elektros tiekimo nutraukimas“, – sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Anot jo, šie smūgiai parodė, kad Ukrainai skubiai reikia daugiau oro gynybos sistemų – šį prašymą Kyjivas ne kartą išsakė savo Vakarų sąjungininkams, energetikos sektoriui patiriant spaudimą.

„Priešų išpuoliai darosi vis dažnesni ir masiškesni ir kelia vis didesnę grėsmę Ukrainos energetiniam saugumui“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Prašo elektrą naudoti taupiai

Per daugiau kaip dvejus metus trunkantį karą Rusija nusiaubė Ukrainos energetikos infrastruktūrą, vykdydama išpuolius, kuriuos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino „energetiniu terorizmu“ ir kuriuos Jungtinės Tautos pavadino neteisėtais.

Karinės oro pajėgos pranešė, kad Maskva per naktį 99 raketas ir dronus nutaikė į Ukrainos šildymo ir energetikos sektorių. 84 įvairaus tipo raketos ir dronai buvo numušti.

„Rusijos raketos pataikė į šilumines ir hidroelektrines“, – sakoma nacionalinio tinklo operatoriaus „Ukrenerho“ pranešime.

„Šiuo metu apribojimai galioja Kryvyj Riho ir Charkivo srityse. Vakare apribojimai galimi rytinėse ir Dnipro srityse“, – teigiama pranešime.

„Prašome elektrą naudoti taupiai“, – pridūrė bendrovė.

Vienas pagrindinių Ukrainos energijos tiekėjų DTEK paskelbė, kad buvo atakuotos trys iš jos šiluminių elektrinių ir kad šie objektai smarkiai apgadinti.

„Po atakos inžinieriai nedelsdami pradėjo šalinti padarinius“, – sakoma internete paskelbtame kompanijos pareiškime. Jame priduriama, kad vienas DTEK darbuotojas buvo sužeistas.

Energetikos ministerija teigė, kad išpuolis pakenkė elektros infrastruktūrai keturiuose regionuose Vidurio ir Vakarų Ukrainoje, dėl to nutrūko elektros tiekimas ir sutriko traukinių eismas.

Pastaruosius kelis mėnesius fronto linijoje Ukraina yra priversta gintis. Jai trūksta šaudmenų ir personalo, o Vašingtonas dėl susiskaldymo JAV Kongrese nuo praėjusių metų vis dar nesuteikia žadėto 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo.

Jos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis penktadienį pareiškė, kad padėtis kai kuriose mūšio lauko teritorijose yra įtempta.

„Rusijos okupantai ir toliau didina savo pastangas ir turi personalo persvarą“, – sakė jis.

„Be to, priešas intensyviai šaudo iš artilerijos ir minosvaidžių, – pridūrė jis. – Dar prieš kelias dienas priešo pranašumas pagal iššautos amunicijos kiekį buvo maždaug šeši prie vieno.“

NATO narė Rumunija pranešė, kad vėlai ketvirtadienį ūkyje netoli Dunojaus upės ir sienos su Ukraina rado drono fragmentų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Rusija naktimis raketomis ir dronais smogė taikiniams Vakarų ir Vidurio Ukrainoje.

„2024 m. kovo 28 d. vakare žemės ūkio paskirties žemėje Insula Mare a Brailei vietovėje buvo aptikti fragmentai, kurie, atrodo, yra iš oro įrenginio (drono)“, – sakoma Rumunijos gynybos ministerijos pranešime.

„Krašto apsaugos ministerija kartu su specializuotomis krašto apsaugos sistemos, viešosios tvarkos ir nacionalinio saugumo struktūromis atlieka incidento tyrimą“, – teigiama pranešime.

NATO yra prisiėmusi abipusės gynybos įsipareigojimą, jei viena iš jos narių būtų užpulta. Aljansas ir Rumunijos pareigūnai po panašių incidentų praeityje teigė neradę jokių įrodymų, kad prieš Rumuniją būtų buvęs nukreiptas tyčinis išpuolis.

Sekmadienį Rusijos raketa įskrido į Lenkijos, kuri taip pat yra NATO aljanso narė, oro erdvę.

Varšuva penktadienį pranešė, kad pakėlė naikintuvus dėl Rusijos raketų smūgių Ukrainai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando pasinaudoti islamistų teroristiniu išpuoliu prekybos centre „Crocus City Hall“, kad sutelktų žmones tęsti karą prieš Ukrainą. Tai V.Zelenskis sakė duodamas interviu JAV televizijos kanalui CBS.

„Suprantame, kad ISIS prisiėmė atsakomybę už šiuos veiksmus. Suprantame, kad tai yra jų oficiali informacija. Ir net juokinga, kai Rusija bandė paneigti tai, ką sakė ISIS. Tai, žinoma, atrodo visiška nesąmonė“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad ISIS prisiėmė atsakomybę už išpuolį, nes buvo žinoma, kad į Rusiją atvyko tadžikai.

„Suprantame, kad Rusija apie tai žinojo iš anksto. Tai faktas“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“

Pasaulio žvalgybos agentūros savo kanalais iš anksto dalijosi informacija su Rusija apie teroristinių veiksmų grėsmę.

Anot V.Zelenskio, įvairios užsienio žvalgybos agentūros įspėjo Rusiją, netgi įvardydamos teroristinių išpuolių datas.

Jis pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekaip nereagavo į preliminarią žvalgybos tarnybų informaciją.

„Pasakykite man, prašau, jei jie buvo įspėti, kodėl žmogus, kuris baiminasi dėl savo gyvybės, V.Putinas, sėdi rūsiuose... kodėl žmogus, kuris taip visko bijo, niekaip nesureagavo? Ir šie žuvę žmonės, aukų skaičius, tai vadinasi niekaip nereaguoti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad net Rusijos karo prieš Ukrainą metu užsienio partnerių ir Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat bendrauja.

„Kodėl nebuvo saugumo? Maskvos apsupimas? Kodėl nebuvo reidų? Jie taip ir daro. Kai koks nors vienas žmogus, pavyzdžiui, A.Navalnas, opozicijos žmogus, kažkas nori išeiti ir pasipriešinti V.Putinui, jūs matėte, kas atsitinka. Matėte reidus. Juos suima ir iš karto sodina į kalėjimą, suima jų giminaičius, užblokuoja jų sąskaitas. Taip jie visada reaguoja. Kodėl šiuo atveju jie nieko nedarė?“ – retoriškai klausė V.Zelenskis.

Valstybės vadovas pažymėjo, kad iš šio klausimo iš karto išplaukia atsakymas, kad reikia preteksto tęsti puolimą prieš Ukrainą.

„Jis turi labiau mobilizuoti žmones prieš gegužės ar birželio mėn., prieš kontrpuolimus. Suprantame, kad jo mobilizacija nepavyko. Jis supranta, kad negali mobilizuoti nieko kito, tik „zekus“. Jam reikia tvaraus atsako, kuris galėtų mobilizuoti visuomenę prieš Ukrainą. Bent jau mobilizuoti dvasią ir moralę“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad V.Putinas pasirengęs pasinaudoti bet kokiu pretekstu, kad suvienytų Rusijos visuomenę, kuri netiki šiuo karu prieš Ukrainą, o ypač Rusijos kariai nenori kariauti.

V.Zelenskis mano, kad V.Putinas nenori, jog karas prieš Ukrainą baigtųsi.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Atvirame interviu amerikiečių televizijai „CBS News“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad šią žiemą Ukraina beveik neturėjo artilerijos sviedinių atsargų, todėl jiems teko surasti alternatyvų, kaip ištempti sunkų laikotarpį.

Pasak prezidento, situaciją palengvino masinė bepiločių orlaivių gamyba ir Vakarų sąjungininkų pagalba.

„Suprantome, kad mums beveik neliko artilerijos, beveik nulis. Kalbu apie sviedinius gruodžio mėnesį. O ši istorija su įstatymu (dėl JAV pagalbos – red.) tebevyksta su jais, ji prasidėjo seniai, nuo rudens, tiesą sakant“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Jis nurodė, kad gruodį prispaudęs šaudmenų badas tapo silpna Ukrainos vieta ir tuo pasinaudojo autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, todėl jo pajėgoms pavyko visiškai sunaikinti Avdijivką.

Ukrainos kariai skaičiuoja amuniciją, bet tvirtai laiko pozicijas

+20

Imago / Scanpix nuotr./Išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“

Teroro išpuolio prie Maskvos esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje metu žuvo Rusijos kariuomenės pulkininkas Timūras Miasnikovas. Teigiama, kad kariškis buvo koncerte su šeima po to, kai grįžo atostogų iš fronto Ukrainoje.

Jis atvyko į Maskvą iš karo Ukrainoje, kad susitiktų su šeima, bet vietoje to gavo kelias šautines žaizdas išpuolio metu ir vėliau mirė ligoninėje, pranešė organizacijos „Rusijos karininkai“ Samaros skyriaus vadovas Arturas Malivančiukas, kurį cituoja Laisvosios Europos radijas.

Pasak jo, T.Miasnikovas tarnavo Generaliniame štabe ir 3-iojoje atskiroje specialiosios paskirties brigadoje. Tai yra kariuomenės specialiųjų pajėgų dalinys, įsikūręs Toljatyje ir priklausantis Rusijos karinei žvalgybai. Šis dalinys dalyvauja kare Ukrainoje mažiausiai nuo 2015 m.

Plačiau skaitykite ČIA.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rakinamos durys

Paprastai lietuviai linkę turėti nuosavą būstą, jei tik leidžia galimybės. Vis dėlto šiuo metu ne visiems atrodo, kad pirkti būstą yra palankus metas.

Kalbantis su nekilnojamojo turto (NT) specialistais aiškėja, kad dalį gyventojų veikia ginklų žvanginimas Lietuvos pašonėje, taip pat vis pasigirstantys perspėjimai dėl galimo karo ir mūsų šalyje.

„Šiuo metu NT rinkoje jaučiamas nedidelis pagyvėjimas, tačiau rinkos aktyvumas vis dar neprimena laikotarpio iki karo Ukrainoje. Dalį pirkėjų galėjo atbaidyti netoliese vykstantis karas“, – spėjo „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

CITUS investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis antrino, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje išties padaugėjo diskusijų apie tai, ar įmanoma tiesioginio NATO ir Rusijos konflikto galimybė.

„Tokios žinios pirkėjams ryžto neprideda“, – pritarė Š.Tarutis.

Tad kokius sprendimus dėl NT šiuo metu priima lietuviai ir kokių perspektyvų galime tikėtis?

Parduoda investicinį būstą, kraustosi į užsienį

Kalbantis su NT ekspertais ryškėja, kad dalis gyventojų šiuo metu būsto pirkimą atideda, parduoda turėtą NT ar net kraustosi gyventi į kitas šalis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos pasienio postas

Rusijos valdžios institucijos sukurs skaitmeninį migrantų, atvykstančių gyventi ir dirbti į Rusiją, stebėjimą, pareiškė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Neverovas po susitikimo su ministru pirmininku Michailu Mišustinu, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.

„Buvo iškeltas klausimas dėl darbo jėgos migracijos. Tema skaudi, tačiau į ją reikia žvelgti nuodugniai, apgalvotai. <...> Bus sukurtas skaitmeninis asmens, atvykusio dirbti, profilis. Kur jis juda, kada baigiasi jo leidimų dokumentų galiojimas, kur jis gyvena, su kuo. Bet koks perkėlimas į kitą darbą, atleidimas iš darbo – viskas turi būti kontroliuojama“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale rašė S.Neverovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Įtariamieji teroristai

Teroristinis išpuolis Maskvos koncertų salėje, per kurį žuvo 140 žmonių ir 180 buvo sužeista, yra didžiulis smūgis Vladimiro Putino gyrimuisi stabilumu, kuris buvo jo 25 metų valdymo ramstis, sako Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikai.

„Tai taip pat buvo FSB žvalgybos, kuri buvo užsiėmusi opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų persekiojimu, nesėkmė. Žvalgybos vyrai ir moterys buvo visiškai užsiėmę taikių socialinės žiniasklaidos naudotojų sodinimu į kalėjimą už prieš režimą nukreiptus pasisakymus ir Ukrainos civilių persekiojimu okupuotose teritorijose“, – sako analitikai Irina Borogan ir Andrejus Soldatovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksandras Syrskis

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, atlikusios tam tikrų padalinių auditą, persvarstė mobilizacijos poreikį. Šis skaičius bus gerokai mažesnis nei anksčiau paskelbtas 500 tūkst., interviu metu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

„Peržiūrėjus mūsų vidaus išteklius ir patikslinus ginkluotųjų pajėgų kovinę sudėtį, šis skaičius buvo gerokai sumažintas. Tikimės, kad turėsime pakankamai žmonių, galinčių ginti savo tėvynę. Kalbame ne tik apie mobilizuotuosius, bet ir apie savanorius“, – kalbėjo jis.

O.Syrskis pabrėžė, kad svarbu nepamiršti, jog žmonės nėra robotai ir fiziškai, psichologiškai pavargsta, ypač kovos sąlygomis.

„Pavyzdžiui, tie, kurie 2022 m. vasarį atvyko į kariuomenės verbavimo centrus, – šiems žmonėms reikia poilsio ir gydymo. Pakanka paminėti, kad 110-oji kovinė brigada dalyvavo Avdijivkos sektoriuje nuo pat visiškos invazijos pradžios. Jiems reikia atsigauti ir pailsėti, ir tai yra objektyvi būtinybė. Yra ir daug kitų tokių dalinių.“

Pasak jo, šiuo metu, remiantis jų veiklos auditu, peržiūrimas tam tikrų kariniuose veiksmuose nedalyvaujančių dalinių skaičius. „Tai leido mums išsiųsti tūkstančius karių į kovinius dalinius“, – aiškino kariuomenės vadas.

„AFP“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Malyje

Rusijos samdinių grupė „Wagner“, prisidėdama prie vyriausybinių pajėgų, vykdo reidus ir išpuolius centrinėje ir šiaurinėje Malio dalyse, per kuriuos žuvo daugybė civilių gyventojų, įskaitant vaikus, teigia žmogaus teisių organizacijos.

Malis kartu su kaimyninėmis šalimis Burkina Fasu ir Nigeriu jau daugiau kaip dešimtmetį kovoja su džihadistų grupuotėmis, tarp kurių yra ir su „Al Qaeda“ bei „Islamo valstybės“ (IS) grupuote susiję kovotojai.

Tačiau po karinių perversmų šiose šalyse chuntos išvarė ten dislokuotas prancūzų pajėgas ir kreipėsi į Rusijos samdinius, kad šie padėtų užtikrinti saugumą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Dronas

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė pernakt sunaikinusios 58 rusų paleistus atakos dronus ir 26 įvairaus tipo raketas.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į penktadienį rusai surengė didelio masto ataką prieš Ukrainą, nukreiptą į energetikos ir šildymo sektorių, iš viso panaudoję 60 atakos dronų „Shahed“ bei 39 įvairaus tipo raketas.

Remiantis pranešimu, oro pajėgoms pavyko sunaikinti 84 iš 99 taikinių: 58 dronus, 17 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555, penkias valdomas raketas Ch-59 ir keturias sparnuotąsias raketas „Iskander-K“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos apšaudymo padariniai Ukrainoje

Per Rusijos didelio masto raketų ataką prieš Ukrainos miestus penktadienio naktį Dnipropetrovsko srityje buvo sužeisti 6 civiliai, pranešė srities gubernatorius.

Serhijus Lysakas platformoje „Telegram“ nurodė, kad tarp sužeistųjų yra penkerių metų mergaitė, ir paskelbė nuotraukų, kuriose matyti atakos padariniai.

Ukrainos oro pajėgos „Telegram“ pranešė apie naktines rusų raketų atakas, nurodydamos, kad oro pavojus buvo paskelbtas visoje šalyje. 

Valstybinis elektros tinklų operatorius „Ukrenerho“ pranešė, kad rusai vėl smogė Ukrainos energijos sistemos objektams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 820 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 440,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 27 šarvuotosios kovos mašinos, 28 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 6 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 50 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 56 Rusijos bepiločius orlaivius ir 5 sparnuotąsias raketas.

Nuotr. iš D.Žyvickio telegram kanalo/Audros padariniai Ukrainos Sumų srityje

Kovo 28 d. Rusijos pajėgos 28 kartus atakavo Sumų srities pasienį, taikydamosi į 12 regiono bendruomenių, pranešė regiono karinė administracija.

Per 24 valandas atakos sukėlė 167 sprogimus. Daugiau kaip 50 sprogimų įvyko Bilopilijoje, kuri buvo atakuojama artilerijos, minosvaidžių ir raketų paleidimo įrenginiais.

Pranešimų apie aukas ar žalą civilinei infrastruktūrai negauta.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos atakos Sumų srityje tapo vis destruktyvesnės, todėl kilo naujos civilių evakuacijos bangos. Išpuoliai gyventojams prie Ukrainos šiaurės rytų sienos su Rusija yra kasdienybė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskambinęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkui pareiškė, kad labai svarbu, jog Kongresas skubiai priimtų naują karinės pagalbos Kyjivui paketą.

Respublikonų parlamento pirmininkas Mike'as Johnsonas jau kelis mėnesius stabdo įstatymo projektą, pagal kurį Ukrainai būtų suteikta 60 mlrd. dolerių karinė ir finansinė pagalba.

„Greitas JAV pagalbos Ukrainai priėmimas Kongrese yra gyvybiškai svarbus. Pripažįstame, kad Atstovų rūmuose yra skirtingų nuomonių, kaip elgtis toliau, tačiau svarbiausia, kad pagalbos Ukrainai klausimas išliktų vienijančiu veiksniu“, – socialiniame tinkle „X“ sakė V.Zelenskis.

Ukrainos kariai mūšio lauke yra atsidūrę užnugaryje, nes jiems trūksta artilerijos atsargų, o JAV pagalba sulaikoma Kongrese, o Europos Sąjunga nesugeba laiku pristatyti amunicijos, kurią buvo pažadėjusi anksčiau.

Pareiškime V.Zelenskis sakė, kad informavo M.Johnsoną apie padėtį mūšio lauke, taip pat kalbėjo apie „smarkiai padidėjusį Rusijos oro terorą“.

Vėliau Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis kalbėjosi su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Čarlzu Braunu apie mūšio lauko problemas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atakų Belgorode padariniai

Kovo 29 d. anksti ryte buvo apšaudytas Rusijos Belgorodo miestas ir apgadinti daugiabučiai namai, teigė Rusijos „Telegram“ kanalas „BelPlus“.

Apie 3 val. vietos laiku gyventojai pranešė apie garsų triukšmą regione, o socialiniuose tinkluose išplito nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti apgadinti daugiabučiai. Gyventojai teigė, kad šrapneliai išdaužė kelių butų langus.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas anksčiau vakare, 1 val. 49 min. vietos laiku, paskelbė įspėjimą dėl raketų regione. Vėliau V.Gladkovas teigė, kad per ataką mieste buvo apgadinta 17 pastatų ir 12 automobilių.

Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Ukrainos valdžios institucijos tariamos atakos nekomentavo, o „The Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių teiginių.

Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Sumų, Charkivo ir Luhansko sritimis. Teiginių apie raketų ir dronų atakas prieš regioną padaugėjo po to, kai į pasienio rajonus įsiveržė kelios antikremliškos Rusijos milicijos pajėgos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-31 su raketa „Kinžal“

2024 m. kovo 29 d., penktadienio naktį, Rusijos okupacinės pajėgos vėl masiškai atakavo Ukrainą raketomis. Užfiksuoti raketų paleidimai iš lėktuvų Tu-95MS , „Kinžal“, lėktuvų valdomų raketų, balistinių raketų iš Krymo, taip pat atakos bepiločių orlaivių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos pranešė apie paleidimus iš Tu-95MS . Anksčiau buvo užfiksuoti keli priešo orlaiviai, pakilę iš Olenijos aerodromo. Jis yra šalies agresorės Murmansko srityje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Iskander-M

Rusija patobulino „Iskander“ raketas, remdamasi patirtimi, įgyta kare Ukrainoje, rašo „Defence Blog“.

Pranešimuose nurodoma, kad balistinės raketos, konkrečiai „9M723“ raketos, naudojamos taktinėje raketų sistemoje „Iskander-M“, buvo patobulintos, kad galėtų smogti taikiniams Ukrainoje.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.