Svarbiausios naujienos
- Užsiveria landa rusų šnipams: Europos šnipinėjimo sostinė imasi griežtesnių priemonių.
- Laukia teismas: paaiškėjo, kada atsiras specialusis tribunolas V.Putinui.
- V.Putinas rengiasi dideliam puolimui: Ukraina liepia D.Trumpui mėgdžioti R.Reaganą.
- D.Medvedevas niršta: už kiekvieną nužudytą, susprogdintą ar sudegintą NATO karį – maksimalus atlygis.
- Ukraina Rusijos bazėje sunaikino 6 lėktuvus, smarkiai apgadino dar aštuonis.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Laukia teismas: paaiškėjo, kada atsiras specialusis tribunolas V.Putinui
16:15
Tikėtina, kad iki 2024 m. pabaigos bus įsteigtas tarptautinis tribunolas Rusijos karinei ir politinei vadovybei teisti. Tokią viltį išreiškė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas savo komentaruose Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“.
„Svarstomi du pagrindiniai variantai: tarptautinis tribunolas daugiašalio susitarimo pagrindu arba supaprastintas sprendimas – dvišalio Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimo pagrindu“, – sakė Europos Komisijos narys.
Pasak D.Reynderso, tribunolo įsteigimas yra paskutiniame etape.
„Kitas žingsnis – politinės valios klausimas. Dabar dar tik metų pradžia, bet iki metų pabaigos tai turėtų būti įmanoma“, – patikino jis.
Tikėtina, kad tribunolo vieta bus Hagoje. Nyderlandai jau pateikė tokį pasiūlymą, o kitos šalys partnerės pritarė šiai idėjai. Šiame mieste nuo 2023 m. liepos mėn. jau dirba tarptautinė prokurorų komanda, kuri analizuoja įvairių šalių perduotus įrodymus. Ji rengia bylą, kuri vėliau bus pateikta specialiajam tribunolui.
Šimtai tūkstančių nusikaltimų
Neseniai Nyderlanduose vyko konferencija „Atkurti teisingumą Ukrainai“, kurios metu 44 šalių atstovai pritarė specialaus tribunolo, kuris persekiotų Rusijos vadovybę už nusikaltimus prieš Ukrainą, sukūrimui.
Tuo tarpu Ukrainos generalinė prokuratūra teigia, kad šiuo metu yra pasirengusi įrodyti daugiau nei 100 000 karo nusikaltimų, padarytų Rusijos karių.
„Coca-Cola“ gamintojos Rusijoje pelnas didesnis nei prieš karą Ukrainoje
23:50
Gėrimų gamintojos „Coca-Cola“ Rusijos padalinys per pastaruosius metus keturis kartus padidino savo pelną. Bendrovė uždirba daugiau nei prieš karą Ukrainoje, praneša rbc.ua su nuoroda į „The Insider“.
Dar 2022 m. kovo mėnesį, beveik iškart po to, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, „Coca-Cola“ paskelbė sustabdanti veiklą šioje šalyje.
„The Insider“ rašo, kad nors bendrovės generalinis direktorius Jamesas Quincey prognozavo, kad „Coca-Cola“ visiškai pasitrauks iš Rusijos, taip neįvyko. Produkcijos su „Coca-Cola“ prekės ženklais gamyba Rusijoje buvo nutraukta, bet jų vietą užėmė „Dobryj Cola“.
Pati bendrovė, anksčiau buvusi „Coca-Cola HBC“ („Coca-Cola HBC Eurasia LLC“), pakeitė pavadinimą į „Multon Partners“, tačiau ir toliau priklausė Nyderlanduose įsikūrusiai „Coca-Cola HBC Holdings B. V.“, priklausančiai pasaulinei „Coca-Cola Hellenic“ grupei.
2023 m. „Multon Partners“ pelnas buvo 10,25 mlrd. rublių (110 715 067 mln. JAV dolerių).
Tai yra 4 kartus daugiau nei 2022 m. Tada bendrovė uždirbo 24 843 381 mln. dolerių.
Leidinyje rašoma, kad, palyginti su prieškariniu pelnu, augimas taip pat žymus – pusantro karto.
Rusijos Orskas skęsta – sugriuvo užtvanka
23:17
Rusijoje, Orsko mieste (Orenburgo sritis), kuriame gyvena apie 189 tūkst. žmonių, įgriuvo užtvanka, vietos valdžia pradėjo skubią gyventojų evakuaciją.
Dėl potvynio regione buvo įvestas nepaprastosios padėties režimas, tačiau evakuoti tik kai kurių gatvių gyventojai.
Į potvynio zoną gali patekti apie keturi tūkstančiai privačių namų. Dabar žmonės palieka Lenino ir Sovietų rajonus. Pažymima, kad vanduo plūsta dideliu greičiu, kai kurie namai jau užlieti.
Vietos valdžia teisinasi, kad užtvanka buvo pralaužta dėl to, jog prieš smarkiai pakylant vandeniui, ji „nebuvo laiku sustiprinta“.
Minskas pasitrauks iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties, iš kurios jau išstojo Rusija
21:32
Baltarusijos autoritarinis prezidentas penktadienį pareiškė, kad šalis sustabdys dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų.
Aliaksandras Lukašenka parlamentui, kurį jis visiškai kontroliuoja, pateikė įstatymo projektą, kuriame raginama sustabdyti sutarties galiojimą.
1990 metais pasirašytoje sutartyje nustatomi tankų, kovos mašinų, karo lėktuvų ir sunkiosios artilerijos, kuri gali būti dislokuojama Europoje, apribojimai. Ja buvo siekiama išlaikyti karinę pusiausvyrą tarp Vakarų ir šalių, kurios Šaltojo karo metais priklausė Varšuvos paktui.
Tačiau 2023 metais Rusija visiškai pasitraukė iš šios sutarties, o NATO valstybės – sutarties šalys – į tai atsakė sustabdydamos savo dalyvavimą.
Pasitraukusi iš sutarties, Baltarusija gali plėsti savo kariuomenę.
„Baltarusijos dalyvavimo CFE sutartyje sustabdymas turi įtakos jėgų ir saugumo pusiausvyrai visame euroatlantiniame regione ir Vakarų šalims siunčia signalą, kad Minskas ketina tapti aktyviu kariniu žaidėju regione“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Baltarusijos karinis analitikas Aliaksandras Alesinas.
Baltarusijoje dislokuota Rusijos taktinių branduolinių ginklų, taip pat raketų ir karių.
Siųsdama karius į Ukrainą, Rusija naudojasi šia šalimi kaip tarpine stotele, tačiau Baltarusijos pajėgos nėra dalyvavusios jau trečius metus besitęsiančiame kare.
Ukrainos Zaporižioje per Rusijos smūgį žuvo trys žmonės, 13 sužeista
21:23
Per Rusijos smūgį Ukrainos Zaporižios mieste žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar 13 buvo sužeisti, penktadienį pranešė srities gubernatorius.
„Trys žmonės žuvo“, – platformoje „Telegram“ parašė Ivanas Fiodorovas.
Keturi iš sužeistųjų yra kritinės būklės.
Policijos duomenimis, Rusija į šį pietų Ukrainos miestą penktadienio popietę paleido penkias raketas.
Penktadienio ryte Ukrainos oro pajėgos skelbė pernakt sunaikinusios 13 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą dviem zenitinėmis valdomomis raketomis S-300/S-400 ir trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“, taip pat paleido 13 atakos dronų „Shahed“.
Visi dronai buvo numušti. Jie sunaikinti virš Zaporižios, Odesos ir Dnipropetrovsko sričių.
Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčia Estijoje atsiribojo nuo Rusijos liaudies tarybos
19:28
Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčia Estijoje po kovo pabaigoje Rusijos sostinėje vykusio Pasaulio rusų liaudies tarybos posėdžio, kuriame stačiatikių bažnyčios atstovai pareiškė palaikantys karą Ukrainoje, atsiribojo nuo Maskvos bažnyčios pozicijos ir pareiškė, kad tokia pozicija neatitinka Evangelijos mokymo dvasios.
„Kovo pabaigoje Maskvoje įvyko Pasaulio rusų liaudies tarybos posėdis, kurio sprendimai sulaukė didelio atgarsio Estijos visuomenėje. Suprasdamas visuomenės susirūpinimą, Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios sinodas kreipiasi į savo bažnyčių parapijiečius ir visus, kurie domisi Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios pozicija“, – sakoma penktadienį spaudai persiųstame bažnytinės institucijos pranešime.
„Pasaulio rusų liaudies taryba yra kitos valstybės nevyriausybinė organizacija, kurios sprendimai, nepaisant to, kad joje dalyvauja Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai, niekaip nesusiję su Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčia Estijoje“, – pareiškė Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčia Estijoje.
„Sinodo pareiškimuose ne kartą pabrėžėme mūsų bažnyčios nepriklausomybę ekonominiuose, administraciniuose, švietimo ir socialiniuose bažnyčios reikaluose. Mes nepripažįstame galutinio Liaudies tarybos dokumento, nes jis, mūsų nuomone, neatitinka Evangelijos mokymo dvasios“, – teigiama pareiškime.
Jame sakoma, kad Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios nariai, Estijos piliečiai ir gyventojai, labai gerbia Baltijos šalies kultūrą, papročius bei tradicijas ir laiko save Estijos visuomenės dalimi.
„Rusų pasaulio“ arba „Russki mir“ idėja tapo Evangelijos mokymo pakaitalu, ir mes, krikščionys, negalime jos priimti. Bažnyčia yra pašaukta skelbti taiką ir vienybę Kristuje. Tokią žinią kasdien girdime mūsų bažnyčiose. Dėl to skirtingų tautybių, pažiūrų ir įsitikinimų žmonės gali dalyvauti pamaldose ir rasti dvasinę paramą bei paguodą“, – teigė bažnytinė organizacija, ragindama tikinčiuosius melstis už visų nepriklausomos Estijos žmonių taiką ir saugumą.
Pareiškimą pasirašė Estijos stačiatikių bažnyčios metropolitas Jevgenijus bei kiti aukšto rango dvasininkai.
Padniestrėje karinį dalinį užpuolė dronas
18:59 Atnaujinta 20:11
Moldovos prorusiški separatistai penktadienį pareiškė, kad, praėjus trims savaitėms po panašaus incidento, dronas su sprogmenimis smogė vienai karinei bazei, tačiau sužalojimų ar didesnės žalos buvo išvengta.
„Šiandien 14 val. 35 min. Grinvičo [17 val. 35 min. Lietuvos] laiku dronas kamikadzė atakavo Padniestrės Moldovos Respublikos gynybos ministerijos karinę bazę Rybnicos rajone už šešių kilometrų nuo Ukrainos sienos“, – sakoma separatistinio regiono valstybės saugumo ministerijos pranešime.
„Taikinys buvo radiolokacinė stotis, kuri buvo kiek apgadinta. Įvykio vietoje dirba tyrėjų grupė“, – pridūrė ministerija, nepareiškusi tiesioginių kaltinimų Ukrainai.
Kovo 17 dieną Padniestrė pareiškė, kad iš Ukrainos paleistas dronas pataikė į regiono sostinėje Tiraspolyje esančią karinę bazę, o Moldova šiuos kaltinimus pasmerkė kaip bandymą išprovokuoti paniką.
Tuo metu Ukraina dėl šio incidento apkaltino Maskvą, pareiškusi, kad ši ataka buvo surengta siekiant destabilizuoti Moldovą.
Padniestrė yra daugiausia rusakalbis regionas, kurį Rusija remia nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio.
Rusija dažnai kaltina Moldovą ir Ukrainą planuojant išpuolius prieš Padniestrę, kurios lyderiai vasarį paprašė apsaugos nuo, jų teigimu, „didėjančio spaudimo“ iš Moldovos.
Padniestrė ribojasi su Ukrainos Odesos sritimi, kurios Rusijos pajėgoms nepavyko užimti pirmaisiais puolimo Ukrainoje mėnesiais.
Padniestrė – plonas žemės ruožas tarp Moldovos ir Ukrainos – atsiskyrė nuo Moldovos 1992 metais po trumpo konflikto. Oficialiais duomenimis, Rusija ten vis dar turi 1500 karių, kurie, kaip ji teigia, yra taikos palaikymo misijos dalis.
Užsiveria landa rusų šnipams: Europos šnipinėjimo sostinė imasi griežtesnių priemonių
17:04
Šnipinėjimas Europos sostinėje, garsėjančioje raudonu kilimu pasaulio žvalgybos tarnyboms, taps pavojingesnis, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Austrija planuoja panaikinti teisinę spragą, dėl kurios Viena tapo šnipų prieglobsčiu, ketvirtadienį interviu visuomeniniam radijo tinklui ORF sakė teisingumo ministrė Alma Zadic.
Šnipų nebaudė, jei jie nešnipinėjo Austrijos
Šioje šalyje galioja patys švelniausi Europoje šnipinėjimo įstatymai, pagal kuriuos užsienio agentai gali būti priimami į jos teritoriją, o pagal galiojančias taisykles žvalgybos agentams leidžiama vykdyti savo veiklą, jei jie tiesiogiai nešnipinėja Austrijos.
„Turime užtikrinti, kad už bet kokią šnipinėjimo veiklą Austrijoje būtų baudžiama, nepriklausomai nuo to, prieš ką ji nukreipta, – sakė A.Zadic. – Šios baudžiamosios teisės spragos turi būti panaikintos.“
Istorijos apie apsikeitimą šnipais, žmogžudystes ir Šaltojo karo intrigas yra Vienos DNR dalis. Kai kuriais skaičiavimais, 1,9 mln. gyventojų turinčiame mieste tarp beveik 17 000 akredituotų diplomatų gyvena iki 7 000 slaptųjų agentų, pastebi „Bloomberg“.
Austrijos šnipų rojus susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, o suklestėjo Šaltojo karo metais, kai šnipai bandė prasiskverbti į svarbiausias Vienoje įsikūrusias institucijas, įskaitant Tarptautinę atominės energijos agentūrą ir Naftą eksportuojančių šalių organizaciją.
Austrijos prokurorams suėmus buvusį kovos su šnipinėjimu pareigūną, įtariamą šnipinėjimu Rusijai, padidėjo spaudimas keisti įstatymus. O 2023 m. tiriamosios žurnalistikos atstovas, atskleidęs Vienoje veikiančius Kremliaus šnipus, turėjo bėgti iš sostinės, nes baiminosi dėl savo saugumo.
Tuo tarpu pareigūnai toliau tiria, ar suimtasis pareigūnas buvo įtariamo didesnio šnipų tinklo dalis.
„Dėl labai ribotų teisinių galimybių kovoti su šnipinėjimu užsienio žvalgybos ir slaptųjų tarnybų veikla šalyje yra itin dažna“, – teigiama naujausioje Austrijos žvalgybos agentūros – Konstitucijos apsaugos biuro – metinėje ataskaitoje.
Nors oficialiai susirūpinimą keliančiame Austrijos sąraše pirmauja Kinijos, Irano, Rusijos ir Turkijos agentai, žvalgybos bendruomenėje svarbią vietą užima ir draugiškos šalys – manoma, kad Austrijos sostinėje dirba net 80 JAV agentų.
Pasak A.Zadic, šiuo metu rengiami teisės aktai, kuriais panaikinamos išimtys užsienio agentams, ir jie gali būti greitai priimti. Be valdančiosios Austrijos liaudies partijos ir Žaliųjų partijos, reformos pasiūlymus parėmė ir kai kurie opozicijos politikai. Šiais metais Austrijoje planuojama surengti nacionalinius rinkimus.
Norvegija per ateinančius 12 metų smarkiai padidins gynybos biudžetą
16:30
NATO narė Norvegija, turinti bendrą sieną su Rusija Arkties regione, penktadienį pranešė, kad per ateinančius 12 metų planuoja 83 proc. padidinti savo gynybos biudžetą.
Ministras pirmininkas Jonas Gahras Store teigė, kad siekdamas atsižvelgti į „pablogėjusią saugumo padėtį mūsų pasaulio dalyje“, jis siūlo 2024–2026 metais kariuomenei papildomai skirti 600 mlrd. kronų (52 mln. eurų).
Pasak jo, tai yra istorinės pastangos.
„Stipresnė gynybos sistema bus atgrasymo priemonė tiems, kurie siekia kelti grėsmę mūsų saugumui, ir [pasitarnaus] mūsų sąjungininkams“, – iš karinio jūrų laivyno fregatos denio pristatydamas vyriausybės baltąją knygą apie gynybą pareiškė J. G. Store.
„Mūsų pradinė hipotezė yra ta, kad daugelį metų turėsime susidurti su pavojingesne ir nenuspėjamesne kaimyne“, – sakė jis apie Rusiją.
Norvegija ir Rusija turi 198 km ilgio sausumos sieną Tolimojoje šiaurėje ir jūros sieną Barenco jūroje.
NATO kariniam aljansui priklausantis Oslas planuoja užsakyti penkias naujas fregatas, mažiausiai 50 povandeninių laivų, iki 28 įvairaus dydžio laivų, žvalgybinių jūrų dronų, sraigtasparnių ir giluminio smūgio ginklų, rašoma baltojoje knygoje.
Teritorinės kariuomenės brigadų skaičius padidės nuo vienos iki trijų.
Priešlėktuvines sistemas eksploatuojančių brigadų skaičius padidės iki aštuonių, o ankstesnis sprendimas uždaryti jūrų patruliavimo oro pajėgų bazę Andojos saloje bus atšauktas.
Finansų ministras Trygve Slagsvoldas Vedumas teigė, kad gynybos biudžetas padidės nuo 91 mlrd. kronų (beveik 8 mlrd. eurų) šiais metais iki 166 mlrd. kronų (14 mlrd. eurų) 2036 metais.
Tai sudaro 3 proc. Norvegijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai skiriami 2 proc. BVP, minimali NATO nustatyta riba.
Kad planai būtų patvirtinti, centro kairės mažumos vyriausybei reikia kitų partijų paramos.
Pagrindinė opozicinė konservatorių partija jau davė teigiamą signalą ir teigė, kad baltoji knyga yra „geras derybų pagrindas“.
Laukia teismas: paaiškėjo, kada atsiras specialusis tribunolas V.Putinui
16:15
Tikėtina, kad iki 2024 m. pabaigos bus įsteigtas tarptautinis tribunolas Rusijos karinei ir politinei vadovybei teisti. Tokią viltį išreiškė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas savo komentaruose Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“.
„Svarstomi du pagrindiniai variantai: tarptautinis tribunolas daugiašalio susitarimo pagrindu arba supaprastintas sprendimas – dvišalio Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimo pagrindu“, – sakė Europos Komisijos narys.
Pasak D.Reynderso, tribunolo įsteigimas yra paskutiniame etape.
„Kitas žingsnis – politinės valios klausimas. Dabar dar tik metų pradžia, bet iki metų pabaigos tai turėtų būti įmanoma“, – patikino jis.
Tikėtina, kad tribunolo vieta bus Hagoje. Nyderlandai jau pateikė tokį pasiūlymą, o kitos šalys partnerės pritarė šiai idėjai. Šiame mieste nuo 2023 m. liepos mėn. jau dirba tarptautinė prokurorų komanda, kuri analizuoja įvairių šalių perduotus įrodymus. Ji rengia bylą, kuri vėliau bus pateikta specialiajam tribunolui.
Šimtai tūkstančių nusikaltimų
Neseniai Nyderlanduose vyko konferencija „Atkurti teisingumą Ukrainai“, kurios metu 44 šalių atstovai pritarė specialaus tribunolo, kuris persekiotų Rusijos vadovybę už nusikaltimus prieš Ukrainą, sukūrimui.
Tuo tarpu Ukrainos generalinė prokuratūra teigia, kad šiuo metu yra pasirengusi įrodyti daugiau nei 100 000 karo nusikaltimų, padarytų Rusijos karių.
Rusija tvirtina užėmusi Vodianės kaimą Rytų Ukrainoje
15:58
Rusija penktadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Vodianę – kaimą, esantį maždaug už 5 km į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto Rytų Ukrainoje.
„Avdijivkos fronte Centro grupės pajėgų daliniai išlaisvino Vodianės kaimą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.
Kremlius kritikuoja E.Macrono teiginius, kad Rusija bando pakenkti olimpinėms žaidynėms
15:56
Kremlius penktadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginius, kad Rusija vykdydama dezinformacijos kampaniją bando pakenkti Paryžiaus olimpinių žaidynių organizavimui.
E.Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva bando skleisti naratyvą, jog Prancūzija nesugebės surengti žaidynių ir kad renginys kels riziką.
„Tai visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jo žodžiais, tai nepriimtinas elgesys. D.Peskovas tvirtino, kad Vakarų kaltinimai „niekada nepagrįsti tinkamais įrodymais“.
Vakarai jau seniai kaltina Rusiją vykdant dezinformacijos kampanijas ir bandant sėti nesantaiką, ypač internetinėje erdvėje.
Pastaraisiais mėnesiais Paryžius taip pat kaltino Rusiją, kad ji bando manipuliuoti viešąja nuomone dėl karo Ukrainoje, užtvindydama socialinius tinklus ir Kremliui palankią žiniasklaidą naratyvais, kuriais bando pateisinti savo puolimą.
Rusija flirtuoja su Talibanu ieškodama antivakarietiškų sąjungininkų
15:29
Rusija, ieškodama sąjungininkų, kad galėtų pasipriešinti Vakarams, bando užmegzti santykius su Talibano grupuote. Kaip rašo Jungtinės Karalystės dienraštis „The Times“, būtent Afganistano Islamo emyrato atstovai pakviesti į keturias dienas Tatarstano sostinėje Kazanėje vyksiantį forumą, kuriame kalbės ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Be to, Rusija pareiškė, kad planuoja išbraukti šią grupę iš teroristinių organizacijų sąrašo. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Talibano lyderius pavadino „protingais žmonėmis“.
„Tai šalis, kuri yra šalia mūsų, ir mes vienaip ar kitaip su jais bendraujame. Mums reikia spręsti neatidėliotinus klausimus, tam taip pat reikia dialogo, todėl šiuo atžvilgiu bendraujame su jais, kaip ir beveik su visais – jie yra faktinė valdžia Afganistane“, – sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Talibanas savo ruožtu pareiškė, kad jo išbraukimas iš juodojo sąrašo yra „geras Rusijos žingsnis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina dronais gali atakuoti ir už 1000 kilometrų, bet laukia: rusams lieka tik skėsčioti rankomis
15:03
Atakuodama Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Ukraina pasirinko tokius taikinius, kurie neturi įtakos pasaulinėms degalų kainoms. Didesnio poveikio kainoms turėtų smūgiai žalios naftos atsargų saugykloms. Tačiau Ukraina turi dronų, kuriais galima smogti labiau niokojančius smūgius.
Kovo 13 d. Ukrainos drono ataka smogė už 500 km esančiai naftos perdirbimo gamyklai Riazanėje, o per šią savaitę nukentėjo naftos perdirbimo milžinė „Taneco“ Tatarstane – gamykla yra už 1200 km nuo Ukrainos sienos.
Tai rodo aukštą naujųjų Ukrainos dronų technologijų lygį. Be to akivaizdu, kad šių dronų rusai nesugebėjo aptikti.
Teigiama, kad Rusijos generolus taip nustebino šie smūgiai, kuriais buvo smogta naftos gamyklai Tatarstane ir dronų gamyklai Alabugoje, kad rimtai pradėta svarstyti, ar dronai nebuvo paleisti iš Kazachstano teritorijos.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Vokietija: GPS navigaciją Baltijos regione sutrikdė Rusija
14:46
Penktadienį Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, kad labai tikėtina, jog GPS navigaciją Baltijos regione sutrikdė Rusija.
„Labai tikėtina, kad nuolatiniai pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos sutrikimai yra rusiškos kilmės ir remiasi elektromagnetinio spektro trikdžiais, įskaitant ir tuos, kurie kyla Kaliningrado srityje“, – agentūrai „Reuters“ sakė ministerijos atstovas spaudai.
Chersone buvo sužeisti trys civiliai
14:45
Chersone buvo sužeisti trys civiliai, pranešė „Ukrinform“.
„Rusijos kariai vėl atakavo Beryslavą, panaudodami droną. Nuo numestų sprogmenų nukentėjo trys žmonės“, – pranešė Chersono regiono karinė administracija.
NATO pareigūnas: Rusija artimiausiu metu veikiausiai nepradės didelio masto puolimo
14:38
NATO pareigūnas teigė, kad Rusija artimiausiu metu veikiausiai nepradės didelio masto puolimo.
Rusijos pajėgos turi „didelį kiekybinį pranašumą“ ginkluotės ir personalo atžvilgiu, tačiau „joms trūksta amunicijos ir manevringų dalinių, reikalingų sėkmingam dideliam puolimui“, – leidiniui „Evropejskaja pravda“ sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pareigūnas taip pat sakė, kad Rusijos daliniai fronto linijose yra „nepakankamai sukomplektuoti ir nepatyrę“.
Be to, jie gauna „politiškai motyvuotus“ įsakymus, kurie atitinka „nerealius tikslus“ mūšio lauke, sakė jis.
Dėl to Maskva „vargu ar sugebės surengti kokį nors reikšmingą puolimą be tolesnės didelio masto mobilizacijos“.
Volodymyras Zelenskis dar vasario mėn. sakė, kad Rusija planuoja pavasario ar vasaros pradžios puolimą.
Briuseliui pradedant svarstyti muitus rusiškiems grūdams, Lietuva siūlo plėsti jų taikymą
14:32
Briuseliui penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos taikyti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.
„Siūlome išplėsti taikomas priemones bent jau toms kategorijoms, kurių daugiausia yra įvežama į Europos Sąjungą – daržovėms, žuvies produkcijai. Manome, kad importuoti šių šalių produkciją bei padėti kaupti pelną agresoriui, kuriuo finansuojamas karas Ukrainoje, o tuo pačiu skriausti vietos, Europos Sąjungos gamintojus, yra nemoralu“, – BNS nurodė formuojant Lietuvos poziciją dalyvaujanti Žemės ūkio ministerija.
Kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.
„Gauname didžiulį spaudimą ne tik iš grūdų sektoriaus atstovų, tačiau ir daržovių bei kitų žemės ūkio sektoriaus atstovų“, – teigė ministerija.
Penktadienį Briuselyje iš Bendrijos šalių atstovų sudaryta ES Tarybos Muitų sąjungos darbo grupė pradėjo svarstyti kovą EK pateiktą pasiūlymą įvesti maksimalius importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.
Lietuvai darbo grupės posėdyje atstovauja muitinės atašė Briuselyje Kastytis Šklenskas, už muitus ir prekybą atsakingi šalies atstovybės ES darbuotojai, jame taip pat dalyvauja žemės ūkio atašė Lina Bažinskienė.
EK pasiūlymas dėl muitų rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams toliau turėtų būti svarstomas Bendrijos šalių ambasadorių lygiu Nuolatinių atstovų komitete (COREPER), vėliau dėl jo kvalifikuota balsų dauguma bus balsuojama ES ministrų taryboje.
EK kovą pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES), jos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis tuomet sakė, kad tai faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.
Jo teigimu, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną, kietiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.
Lietuvos daržovių augintojai šią savaitę pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA), tokia produkcija šalyje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.
Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
V.Putinas rengiasi dideliam puolimui: Ukraina liepia D.Trumpui mėgdžioti R.Reaganą
13:55
JAV respublikonai ir jų kandidatas į Baltuosius rūmus Donaldas Trumpas turi prisiminti, kad jie yra Ronaldo Reagano partija, ir palaikyti Ukrainą, nes Rusijos pajėgos ruošiasi dideliam puolimui gegužės arba birželio mėn.
Tokią mintį ketvirtadienio vakarą Kyjive duodamas interviu leidiniui „Politico“ išsakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įtakingas štabo vadovas Andrijus Jermakas.
Paklaustas, ar baiminasi, kad D.Trumpas bus perrinktas, ar kad prezidento Joe Bideno 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketas galiausiai nebus priimtas respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose, kur jį jau kelis mėnesius stabdo D.Trumpui ištikimi šalininkai, A.Jermakas sakė negalįs patikėti, kad respublikonai pamirš 1981-1989 m. R.Reagano prezidentavimą ir jo Šaltojo karo kryžiaus žygį prieš Maskvos „blogio imperiją“.
„Nemanau, kad kas nors, kas atstovauja Ronaldo Reagano partijai, paliks Ukrainą. R.Reaganas suprato Sovietų Sąjungą ir Rusiją, ir visi, kurie supranta, ir toliau rems mūsų kovotojus, nes suvokia, kad diktatoriai niekada nesustoja savo noru ir turi būti sustabdyti“, – sakė jis.
A.Jermakas sakė esąs įsitikinęs, kad pagalba galiausiai bus patvirtinta.
Jis nebuvo tikras, kada tai įvyks, bet tvirtino, kad tai turi įvykti greitai. „Kol kas tai mums kainuoja gyvybes, todėl labai tikiuosi, kad jis bus priimtas šį mėnesį, nes Ukraina artėja prie kritinio momento“, – sakė jis.
J.Bideno padėjėjai užkulisiuose siekė užtikrinti, kad Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas jau kitą savaitę pateiktų balsavimui daugiamilijardinį pagalbos Ukrainai paketą. J.Bidenas viešai spaudė Atstovų Rūmų respublikonus priimti paketą, tačiau vengė užsipulti Parlamento pirmininką, norėdamas suteikti jam erdvės įtikinti savo susiskaldžiusią frakciją.
V.Zelenskis ir jo aukščiausi pareigūnai taip pat tyliai bandė paveikti respublikonus. Ukrainos prezidentas atskleidė, kad praėjusią savaitę jis telefonu kalbėjosi su B.Johnsonu, kuriame išdėstė, koks svarbus Ukrainai yra pagalbos paketas, ir išsamiai papasakojo apie padažnėjusius raketų ir dronų smūgius bei jų daromą žalą, ypač šalies energetikos infrastruktūrai.
A.Jermakas labiausiai tikėtinu būsimo puolimo taikiniu laiko šiaurės rytų Charkivo miestą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą. Charkivas jau anksčiau patyrė itin žiaurų smūgį, o didelio masto Rusijos atakos sugriovė jo elektrines.
„Žinome, kad V.Putinas rengia naują mobilizacijos bangą, ir manome, kad naujos rusų kontrpuolimo operacijos gali prasidėti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Žinoma, turime būti tam pasirengę“, – sakė A.Jermakas.
„Mums vis dar kritiškai reikia papildomų oro gynybos sistemų, nes be jų mums neįmanoma apginti savo miestų“, – pridūrė jis.
A.Jermakas teigė, kad daugiau „Patriot“ raketų taip pat reikia fronto linijoms ginti, kur rusai daro didžiulę žalą, o kai kas baiminasi, kad pakreips karinę pusiausvyrą, naudodami iš oro valdomas bombas.
1,5 tonos sveriančios bombos yra seno sovietinio ginklo perdirbinys, kurias naikintuvai skraidina maždaug už 70 km nuo taikinio ir nukreipia nukreipimo sistema, o su iššokančiais sparnais nuskrieja į taikinį. Jos buvo naudojamos per neseniai vykusį Rusijos puolimą Donecko srityje ir suardė Avdijivkos – miesto Rytų Ukrainoje, kuris praėjusį mėnesį atiteko Rusijai – gynybą.
„Tačiau ir vėl susiduriame su laiko problema, – teigia A.Jermakas. – Norėčiau pabrėžti, kad dabar yra kritinis momentas. Labai svarbu, kad paketas būtų patvirtintas šį mėnesį.“
Paklaustas, ar Ukraina atsižvelgs į amerikiečių prašymus nevykdyti smūgių Rusijos naftos objektams, A.Jermakas vengė tiesiogiai komentuoti. Praėjusią savaitę V.Zelenskis interviu laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad taikiniai į Rusijos energetikos infrastruktūrą yra teisėta karinė strategija.
A.Jermakas tai išplėtė, sakydamas, kad „turi būti atsilyginta už tai, ką rusai mums daro. Turime sugriauti jų kritinę infrastruktūrą, nes vienintelė jiems suprantama kalba yra jėga“.
Kertinė išpuolio Maskvoje figūra? Įtariamąjį gaubia mįslės ir spėlionės
13:18
Šamsidinas Fariduni – vienas iš sulaikytųjų dėl teroristinio išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje Rusijoje įtariamųjų. Jis taip pat naudojo Abdullah Zargarovo vardą ir keletą kitų slapyvardžių. Manoma, kad jis atliko svarbų vaidmenį organizuojant išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 144 žmonės.
Laisvosios Europos radijas ir tiriamosios žurnalistikos projektas „Sistema“ surinko išsamią informaciją apie šį asmenį, kuris vadinamas kertine teroristinio išpuolio figūra.
Kovo 25 d. keli Rusijos „Telegram“ kanalai paskelbė kelias nuotraukas, kurias Š.Faridunis padarė vasario 23 d. Turkijoje ir kurios buvo paskelbtos jo socialinio tinklo „Instagram“ profilyje.
Šešios iš aštuonių vasario 23 d. darytų nuotraukų darytos Stambule esančioje Fatiho mečetėje arba rajone, kuriame yra ši mečetė.
Fatiho rajonas laikomas konservatyviausiu musulmonišku Stambulo rajonu.
Vėliau, po sulaikymo, Š.Faridunis per apklausą pasakojo, kad į Rusiją iš Turkijos atvyko kovo 4 d.
Kaip agentūrai „Reuters“ patvirtino šaltinis Turkijos saugumo tarnybose, Š.Fariduni buvo Turkijoje kartu su kitu vyru, kuris įtariamas susijęs su teroristiniu išpuoliu koncertų salėje „Crocus City Hall“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Čekija: Rusijos programišiai surengė tūkstančius atakų prieš ES geležinkelius
13:10
Per dvejus metus nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija įvykdė „tūkstančius bandymų“ pakenkti Europos geležinkelių infrastruktūrai. Tai leidiniui „Financial Times“ (FT) pareiškė Čekijos transporto ministras Martinas Kupka.
Ministro teigimu, pirmiausia tai yra programišių atakos. Jų taikiniai – geležinkelių operatorių, visų pirma Čekijos valstybinės geležinkelių bendrovės, signalizacijos sistemos ir kompiuterinės sistemos.
Teigiama, kad viena tokia ataka praeityje sutrikdė elektroninių bilietų pardavimo sistemos veikimą. M.Kupka išreiškė nuogąstavimus, kad dėl tokių atakų gali sutrikti signalizacijos sistemų veikimas, o tai savo ruožtu gali sukelti rimtų geležinkelio avarijų. Jis apibūdino padėtį kaip gana rimtą, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu apsaugos priemonės nuo programišių atakų veikia gerai.
Iš Čekijos ministro žodžių neaišku, ar kuris nors iš išpuolių, išskyrus minėtą bilietų pardavimo nesėkmę, buvo sėkmingas. Pastaruoju metu Čekijoje padaugėjo incidentų geležinkeliuose, įskaitant tuos, kurie susiję su signalizacijos sistemos gedimais, tačiau, kaip teigiama oficialiuose pranešimuose, nė vienas iš jų nebuvo susijęs su išoriniu kišimusi į sistemą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva Ukrainai pirks apie 3 tūkst. dronų, imasi karių reabilitacijos iniciatyvos
12:19
Lietuva pirks apie 3 tūkst. dronų Ukrainai ir pradeda vystyti specialią reabilitacijos nukentėjusiems kariams programą, penktadienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Krašto apsaugos ministras vakar mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva už du milijonus eurų (...) nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų FPV dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šiemet“, – spaudos konferencijoje penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu sakė I. Šimonytė.
Bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu Lietuvos premjerė taip pat paskelbė, jog Lietuva pradeda vystyti specialią nukentėjusių Ukrainos karių reabilitacijos programą.
„Per ją bus prisidėta prie trijų reabilitacijos centrų Lvivo, Dnipro ir Žitomyro srityse infrastruktūros kūrimo ir paslaugų vystymo“, – teigė premjerė.
Šiai programai Lietuva ketina skirti iki 15 mln. eurų, kviesti prie jos prisidėti ir kitus tarptautinius donorus.
„Tikimės, kad šita programa ir vystomi projektai sulauks tinkamo dėmesio ir palaikymo“, – sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, Lietuva iki šiol Ukrainos reikmėms skyrė virš 1 mlrd. eurų, neseniai 35 mln. eurų prisidėjo prie Čekijos amunicijos iniciatyvos.
Ukraina Rusijos bazėje sunaikino 6 lėktuvus, smarkiai apgadino dar aštuonis
11:47 Atnaujinta 12:40
Ukraina per naktį surengtą ataką Rusijos pietinėje Rostovo srityje esančioje oro pajėgų bazėje sunaikino šešis lėktuvus ir smarkiai apgadino dar aštuonis, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltinis Kyjive.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU ir kariuomenė atakavo Morozovsko aerodromą, sakė šaltinis ir pridūrė: „Buvo sunaikinti mažiausiai šeši Rusijos kariniai orlaiviai, o dar aštuoni buvo smarkiai apgadinti.“
Tokiais bombonešiais mėto bombas ant Ukrainos miestų
Oro uoste bazavosi fronto bombonešiai Su-27 ir Su-34.
„Unian“ šaltinių teigimu, tokiais lėktuvais Rusija mėto valdomas aviacines bombas ant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų ir Ukrainos miestų.
Rusija anksčiau penktadienį pranešė sunaikinusi 53 ukrainiečių dronus, kurių dauguma buvo nukreipti į Rostovo sritį, kur yra įsikūrusi rusų karinės vadovybės būstinė puolimui Ukrainoje.
Ukraina neigia Rusijos teiginį, kad pajėgos pasiekė rytinį miestą
11:43
Ukrainos kariuomenė atmetė Rusijos teiginius, kad jos kariai pasiekė Donecko srities Časiv Jaro miesto priemiesčius.
Tačiau ji pažymėjo, kad rajone vyksta kovos.
„Padėtis ten labai sudėtinga, kovos tęsiasi, bet jų [Rusijos karių] ten nėra“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos rytinės vadovybės atstovas Andrijus Zadubinnyj.
„Netikėkite Rusijos pranešimais“.
Tai įvyko po to, kai Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA citavo Maskvos paskirto regiono vadovo patarėją, teigusį, kad Kremliaus pajėgos atvyko į priemiesčius.
D.Medvedevas niršta: už kiekvieną nužudytą, susprogdintą ar sudegintą NATO karį – maksimalus atlygis
09:58
Buvęs Rusijos premjeras ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį užsipuolė Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir paragino paskelbti premiją už bet kokius nužudytus Vakarų karius, kurie gali įžengti į Ukrainą.
„Ir šioms užjūrio utelėms, kurios, skirtingai nei nelaimingieji ukrainiečiai, nebuvo priverstos eiti į karą, galioja tik viena taisyklė: belaisvių neimti!“ – socialiniame tinkle X rašė D.Medvedevas, kuris šiuo metu yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.
„Už kiekvieną nužudytą, susprogdintą ar sudegintą NATO kovotoją turi būti skiriamas maksimalus atlygis“, – pridūrė jis.
D.Medvedevas pasipiktino hipotetiniu scenarijumi, kurį jis pats pateikė socialinėje žiniasklaidoje ir pagal kurį NATO iš pradžių dislokuotų savo karius ir specialiąsias pajėgas Vakarų Ukrainoje „tvarkymui ir organizavimui; mokymams“, kaip jis išsireiškė.
„Visiškai įžūlūs žvėrys, kurie laiko visą pasaulį kvailiais!“ – piktinosi D.Medvedevas.
Pasak jo, bet kokios NATO pajėgos Ukrainoje bus laikomos „reguliariųjų pajėgų“, kovojančių prieš Maskvą, dalimi.
„Todėl su jais galima elgtis tik kaip su priešais, ir ne tik su priešais, bet ir kaip su elitiniais būriais, Hitlerio SS baudėjais“, – tęsė jis.
D.Medvedevo retorika atitinka įvairius Kremliaus paprastai naudojamus argumentus. Maskva dažnai remiasi nostalgija Sovietų Sąjungos kovai su nacistine Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais, kaltindama Ukrainą, kad ji neva yra nacių valdoma valstybė, ir taip pateisindama savo invaziją.
Rusija taip pat ne kartą suintensyvino kalbas apie tiesioginį konfliktą su NATO, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigė, kad tai neišvengiamai sukeltų Trečiąjį pasaulinį karą ir branduolinę katastrofą.
Svarbiausia šioje retorikoje buvo tai, kad Rusija kartoja mintį, jog NATO gali eskaluoti įtampą siųsdama karius į Ukrainą. Juk V.Putinas savo invaziją vaizdavo kaip siekį pažaboti NATO agresiją.
Kalbant apie D. Medvedevą, buvęs Rusijos premjeras ir prezidentas nuo pat invazijos pradžios tvirtai pasisakė už karą, skelbdamas agresyvius pasiūlymus, pavyzdžiui, paleisti hipergarsinę raketą į Hagą dėl V.Putinui išduoto arešto orderio.
NATO vadovai teigia oficialiai nesiuntę savo karių į Ukrainą kovoti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, užsiminė apie tokią galimybę ar net pasisakė už ją.
„Neturime jokių planų, kad Ukrainoje būtų dislokuoti NATO koviniai daliniai, – trečiadienį žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Tokių prašymų nebuvo gauta.“
Yra užuominų apie nedideles NATO pajėgas Ukrainoje. 2023 m. pradžioje iš Pentagono nutekintuose įslaptintuose dokumentuose teigiama, kad vienu metu į Ukrainą buvo nusiųsta beveik 100 NATO operatorių, įskaitant 14 JAV specialiųjų pajėgų narių, pastebėjo leidinys „Business Insider“.
Tačiau pasaulinė žvalgybos bendruomenė tuos pačius nutekintus dokumentus vertino atsargiai, baimindamasi, kad juose esanti informacija gali būti melaginga arba suklastota. JAV pareigūnai teigė, kad jokie amerikiečių kariai nedalyvavo kovose Ukrainoje.
NATO taip pat moko ukrainiečius naudotis į Kyjivą atsiųstu Vakarų šalių ginklų arsenalu, ir neaišku, ar šios specialiųjų operacijų pajėgos galėjo būti dislokuotos Ukrainoje mokymams ar atlikti patariamąsias funkcijas.
Kovo 8 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad NATO kariai „jau yra Ukrainoje“, tačiau nenurodė, kiek jų dislokuota ir kokiu tikslu.
„Šios šalys žino, kas jos yra, bet aš negaliu jų atskleisti. Priešingai nei kiti politikai, aš tų šalių neįvardysiu“, – sakė R.Sikorskis.
Rusija sureagavo į R.Sikorskio pareiškimą, o jos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad „nebėra prasmės neigti“, jog NATO dislokuoja savo karius Ukrainoje.
Vis dėlto D.Medvedevą iš tiesų suerzino neseniai išsakyti E.Macrono komentarai apie galimą NATO prisijungimą prie kovos. Per pastaruosius du mėnesius Prancūzijos vadovas kartojo, kad jo sąjungininkai neturėtų atmesti galimybės dislokuoti karius Ukrainoje.
ISW analitikai: V.Putinas šalies ksenofobams aiškina, kad Rusijai reikia migrantų
09:14
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po neapykantos kalbos ir viešų bausmių, kurias jo režimas skyrė Tadžikistano piliečiams, „susijusiems“ su šaudynėmis koncertų salėje „Crocus City Hall“, ksenofobiškai nusiteikusiai visuomenei pasakoja apie migrantų poreikį.
Apie tokį V.Putino nenuoseklumą rašo JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Jie primena, kaip balandžio 4 d. Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos 12-ajame suvažiavime Maskvoje V.Putinas susirinkusiesiems sakė, kad būsimas darbo jėgos trūkumas yra labai akivaizdus reiškinys ir kad šaliai kritiškai svarbu didinti darbo našumą.
Kartu prezidentas teigė, kad Rusija neturi didelio pasirinkimo – ji turėtų skatinti darbo jėgos atvykimą iš užsienio.
Atrodo, kad V.Putinas Rusijos ksenofobinei ultranacionalistų bendruomenei sako, kad Rusija ir toliau turi remtis migracija, kad išspręstų Rusijos darbo jėgos trūkumo problemą, ir taip tikriausiai duoda ženklą Rusijos ultranacionalistų rinkėjams, kad šie liautųsi raginę vykdyti prieš migrantus nukreiptą politiką, ypač po kovo 22 d. įvykdyto teroro išpuolio „Crocus City Hall“, – sako analitikai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia numušusi 53 dronus, skridusius link jos karinės vadovybės būstinės
09:10
Rusija penktadienį pranešė sunaikinusi 53 ukrainiečių dronus, kurių dauguma buvo nukreipti į pietinę Rostovo sritį, kur yra įsikūrusi rusų karinės vadovybės būstinė puolimui Ukrainoje.
„Balandžio 5-osios naktį ir rytą Kyjivo režimas bandė įvykdyti kelis teroristinius išpuolius naudodamas dronus, kuriems buvo užkirstas kelias“, – pranešė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad 44 iš jų buvo numušti arba perimti pietinėje Rostovo srityje, o likusieji – kitur.
Nuo 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Rostove prie Dono, pagrindiniame Rostovo srities mieste, yra įsikūręs Rusijos kariuomenės štabas.
Taip pat taikytasi į Kursko, Belgorodo ir Krasnodaro sritis, pranešė ministerija.
Praėjusių metų birželį Kremliaus remiama samdinių grupė „Wagner“ trumpam užėmė kariuomenės štabą Rostove prie Dono, paskui savo maištą nutraukė.
Generalinis štabas: Rusija Ukrainoje neteko 445 900 karių
08:15
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 445 900 karių, balandžio 5 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 860 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 7 033 tankų, 13 459 šarvuotų kovos mašinų, 14 922 automobilių ir degalų cisternų, 11 221 artilerijos sistemos, 1 029 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 747 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 347 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 8 847 bepiločių orlaivių, 26 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Ukraina įkalino vyrą, kuris pernai padėjo Rusijai susprogdinti piceriją
08:09
Ukrainos gyventojas įkalintas iki gyvos galvos už tai, kad pernai padėjo Rusijai nukreipti raketą į piceriją, pranešė prokurorai.
„Vietos gyventojas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad vadovavo okupantų vykdomai raketų atakai į piceriją Kramatorske“, – vakar pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Birželio 27 d. Rusijos balistinei raketai perskrodus populiarų restoraną „Ria Pizza“, išpuolis nusinešė 13 žmonių, tarp jų ir rašytojos Viktorijos Amelinos gyvybes.
Pareigūnai teigė, kad vyrą užduočiai atlikti užverbavo žvalgybos pareigūnas iš Rusijos kontroliuojamos rytinės Donecko srities dalies ir paprašė surinkti informacijos apie restoraną.
„Nuteistasis sutiko su pasiūlymu. Miesto centre jis pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje automobilius su kariniais numeriais ir pačius kariškius restorane“, – sakė generalinė prokuratūra.
Ji pridūrė, kad nuteistasis taip pat slapta įrašė du vaizdo įrašus iš šios vietos, kuriuos, prieš paslėpdamas savo veiksmų įrodymus, iš karto nusiuntė savo vadovui per „Telegram“.
Vyras įkalintas iki gyvos galvos dėl kaltinimų „turto konfiskavimu už išdavystę“, sakė pareigūnai.
Rusija teigia, kad Švedijos planai dėl NATO bazės Baltijos šalyse yra provokacija
08:07
Rusijos užsienio reikalų ministerija Švedijos planus Baltijos jūros Gotlando saloje įkurti NATO karinę bazę pavadino provokacija, kuri paverstų jūrą geopolitinės konfrontacijos zona, pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Ministerija teigė, kad šis žingsnis neva padidins riziką laivybai Baltijos jūroje.
Sąmokslo teorijomis apipintas teroro išpuolis Rusijoje: vienodai apsirengę vyrai šaukė uždaryti duris
08:01
Netrukus po teroro išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje Pamaskvėje, internete pasirodė daugybė šio kruvino įvykio vaizdo įrašų.
Juos nagrinėti ėmę internautai pastebėjo, kad viename užfiksuoti trys vienodai apsirengę jauni vyrai, vos prasidėjus šaudymui puolę šaukti, kad būtų uždarytos koncertų salės durys. Imta svarstyti, kad tai galėtų būti nusikaltėlių bendrininkai ar net išpuolį padėję organizuoti Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai.
Po išpuolio „Crocus City Hall“ salėje socialinių tinklų vartotojai ėmė aktyviai aptarinėti įvairias versijas, ieškoti rengėjų ir organizatorių.
Vienoje aktyviausiai platinamų versijų kalbama apie tai, kad esą išpuolio metu salėje buvo Rusijos jėgos struktūrų pareigūnai, kurie, vos pasigirdus pirmiesiems šūviams, ėmė šaukti, kad žmonės skubiai uždarytų salės duris.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Karinės oro pajėgos sunaikino visus 13 dronų „Shahed“, kuriais Rusija puolė Ukrainą
07:58
Balandžio 5 d. naktį Rusija vėl atakavo Ukrainą balistinėmis raketomis ir dronais „Shahed-131/136“. Karinėms oro pajėgoms pavyko sunaikinti visus bepiločius kamikadzes.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų duomenimis, naktį priešas atakavo Ukrainą dviem priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S-300/S-400 ir trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ (paleidimo rajonai Belgorodo sritis – Rusijos Federacija), taip pat 13 „Shahed“ tipo atakos bepiločių orlaivių 131/136“ iš Stebuklingojo kyšulio (Krymas).
„Dėl priešlėktuvinio mūšio Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės numušė visus 13 savižudžių sprogdintojų Zaporižios, Odesos ir Dnepropetrovsko srityse“, – sakoma pranešime.
V.Zelenskį gąsdina antrojo D.Trumpo prezidentavimo perspektyva
07:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio mėn. pakvietė buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą apsilankyti Ukrainoje, bet tik su sąlyga, kad jis įvykdys savo žodžius „sustabdyti karą per 24 valandas“.
V.Zelenskis kviečia D.Trumpą į Ukrainą, bet nerimauja, kad jo kalbos apie „karo pabaigą per 24 valandas“ yra labai pavojingos.
Rusai paleido dronus ir balistines raketas: viename iš rajonų buvo girdėti sprogimai
06:52
Naktį į penktadienį, balandžio 5 d., Rusijos pajėgos iš Juodosios jūros per Ukrainą paleido grupę atakos dronų. Bepiločiai orlaiviai skrido Odesos srities (Zatokos) kryptimi. Keliose vietovėse buvo paskelbta balistinių raketų grėsmė.
Kaip „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos, balistinių ginklų panaudojimo grėsmė buvo paskelbta Dnepropetrovsko, Zaporižios ir Charkivo srityse. Vėliau pavojus buvo paskelbtas Poltavos srityje.
3.50 val. bepilotis orlaivis buvo aptiktas Odesos srities Belgorodo-Dnestrovskio rajone, nukreiptas į šiaurę. Vietos žiniasklaida pranešė, kad Odesos srityje girdėjosi sprogimai. 4.24 val. kariškiai paskelbė apie grėsmės pabaigą.
Rusijos pareigūnai pranešė apie masinę dronų ataką prieš karinį aerodromą Rostovo srityje
06:49
Balandžio 5 d. anksti ryte gubernatorius Vasilijus Golubevas teigė, kad per masinę ataką prieš karinį aerodromą Rostovo srityje (Rusija) buvo apgadinta elektros pastotė Morozovskio rajone.
Pasak V.Golubevo, Rusijos priešlėktuvinės gynybos daliniai perėmė daugiau kaip 40 dronų, nukreiptų į karinį aerodromą Rostovo srities Morozovskio rajone.
V.Golubevas taip pat sakė, kad darbininkai bando atkurti elektros energijos tiekimą pažeistoje pastotėje.
Apie nukentėjusiuosius nepranešta. Leidinys „Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patikrinti V.Golubevo teiginių.
„Gryna barbarybė“: gelbėtojai žuvo, Rusijai surengus dronų ataką prieš Charkivą
06:42
Antrą pagal dydį Ukrainos miestą sukrėtė „dvigubas“ dronų smūgis, kai po pirmosios raketų bangos, paleistos į gyvenamuosius pastatus, sekė kita ataka, kurios metu buvo atakuojami gelbėtojai.
Irane pagamintas dronas „Shahed“ rėžėsi į gatvę, esančią už kelių metrų nuo pastato, kuriam prieš valandą buvo smogta, ir sprogo netoli ugniagesių gelbėtojų ir greitosios pagalbos ekipažų, kurie teikė pagalbą sužeistiesiems ir ieškojo po griuvėsiais likusių gyvų žmonių.
Ankstų ketvirtadienio rytą per išpuolį žuvo trys ugniagesiai – du iš karto, o trečias – vežamas į ligoninę. Žuvo viename iš atakuotų pastatų gyvenusi moteris, dar keliolika žmonių buvo sužeisti.
Vieno iš ugniagesių žūtį matė jo sūnus, kuris buvo toje pačioje komandoje. Jis buvo matomas krentantis ant kelių ir verkiantis, o kiti gelbėtojai bandė jį paguosti.
A.Blinkenas: sąjungininkai turi „padvigubinti“ pagalbos Ukrainos gynybai apimtis
06:18 Atnaujinta 06:28
Ukrainos tarptautiniai partneriai, įskaitant Jungtines Valstijas, turi padvigubinti pastangas, kad surastų ir aprūpintų Kyjivą reikiamais ištekliais, nes Rusija kuria savo gynybos pramonės bazę, po balandžio 4 d. Briuselyje vykusio NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Užsienio reikalų ministrai, tarp jų ir Ukrainos Dmytro Kuleba, susirinko į dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje aptarti strategijų, kaip padidinti paramą Ukrainai saugumo srityje NATO 75-ųjų metinių proga.
„Remdamiesi tuo, ką šiandien išgirdau... visi, įskaitant Jungtines Valstijas, ketina padvigubinti pastangas ir, jei reikės, padvigubinti išteklius, kurių Ukrainai ir toliau reikia“, – sakė A.Blinkenas.
A.Blinkenas taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos rengia savo dvišalį saugumo susitarimą su Ukraina. Kyjivas 2024 m. pasirašė saugumo susitarimus su septyniomis sąjungininkėmis ir šiuo metu derasi dėl 10 kitų susitarimų.
Aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkėje buvo numatytos galimybės apsaugoti pagalbą Kyjivui nuo galimo antrojo D.Trumpo prezidentavimo, įskaitant JAV vadovaujamos Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG), dar vadinamos Ramšteino formatu, perdavimą NATO kontrolei.
Balandžio 4 d. D.Kuleba taip pat susitiko su A.Blinkenu, kad aptartų Ukrainos energetikos sektorių, smarkiai nukentėjusį nuo pastarųjų Rusijos atakų, ir mūšio lauko poreikius.
Po susitikimo A.Blinkenas žurnalistams sakė, kad NATO parama Ukrainai išlieka „tvirta“.
„Ukraina taps NATO nare“, – sakė jis.
Liepos mėn. Vašingtone įvyks NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Aljansas „padės nutiesti tiltą į šią narystę“, sakė A.Blinkenas.
Trijų šalių atstovai Vilniuje tarsis dėl ukrainietiškų grūdų importo į ES
06:11
Seime penktadienį vyks trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetų bei žemdirbių organizacijų atstovų susitikimas, skirtas grūdų iš Ukrainos importo į Europos Sąjungą (ES) problemoms.
Kaip BNS sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, susitikimas skirtas spręsti politinius nesutarimus dėl prekybos ukrainietiškais grūdais.
„Politinės darbotvarkės pagrindinis klausimas yra civilizuotai išspręsti prekybą tarp šalių, ypač tarp Lenkijos ir Ukrainos. Ir ES bendras požiūris į Ukrainos produkciją – kaip ji turės būti integruojama į ES“, – teigė V.Pranckietis.
Seimas yra kreipęsis į Europos Komisiją (EK) prašydamas uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importą į ES.
Parlamentarai siekia, kad EK išanalizuotų galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES, o esant poreikiui dėl žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimo – naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją.
EK siūloma apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą perteklinių grūdų supirkimui Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą.
EK kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.
Ukrainos premjeras lankosi Lietuvoje, su šalies vadovais aptars Kyjivo poreikius
06:11
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu penktadienį lankosi Vilniuje, su Lietuvos vadovais aptars pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.
D.Šmyhalis penktadienį atskirai susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte. Susitikimų metu ketinama aptarti Ukrainos karinės ir finansinės paramos poreikius, sankcijas prieš Rusiją ir Baltarusiją, Ukrainos euroatlantinę integraciją ir kitus klausimus.
I.Šimonytė ir D.Šmyhalis taip pat dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje, vėliau lankysis Ukrainą remiančios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ būstinėje.
G.Nausėda Ukrainos premjerui įteiks Lietuvos valstybės apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių.
Ketvirtadienį Ukrainos premjeras lankėsi Latvijoje, kuri šiais metais planuoja nusiųsti Ukrainai dronų, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų.
Kovo pabaigoje D.Šmyhalis Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pateikė Ukrainos reformų planą.
Jame numatytos įvairios reformos, kurias Ukraina sutiko įgyvendinti kaip dalį sąlygų, kad per ateinančius ketverius metus iš ES gautų 50 mlrd. eurų Ukrainai skirtų lėšų.
Reformos apims viešąjį administravimą, kovą su korupcija, ekonomikos ir sektorių reformas įvairiose srityse: nuo energetikos iki žemės ūkio sektoriaus.
