Svarbiausios naujienos
- „Tikiuosi, kad Ukraina pralaimės“: skandalingi Europos politikų pareiškimai Rusijos propagandiniam kanalui
- Ukrainos karinis laivynas įvardijo labiausiai saugomą objektą Rusijos teritorijoje
- Po naktinės Rusijos atakos visiškai sunaikinta viena Ukrainos elektrinė
- G.Schröderis pralaimėjo bylą prieš „Bild“: A.Navalnas jį vadino V.Putino pasiuntinuku, ginančiu žudikus
- Suomijos prezidentas netiki, kad Rusija puls NATO, tačiau ragina ruoštis blogiausiam
- Ukrainos parlamentas priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Prancūzija rengia savo laivyną didelio intensyvumo karui
16:24
Prancūzijos karinis jūrų laivynas keičia savo mokymų sistemą ir planuoja nebeskirti dėmesio tvarkos užtikrinimo ir kontrolės operacijoms, o ruošiasi karui su priešais, kurie nori „mus sunaikinti“, pareiškė Prancūzijos lėktuvnešių kovinės grupės vadas kontradmirolas Jacques'as Mallardas, kurį cituoja amerikiečių leidinys „Politico“.
Kai jis pradėjo dirbti ginkluotosiose pajėgose praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, pagrindinės Prancūzijos karinio jūrų laivyno užduotys buvo sulaikyti narkotikų prekeivius ir kovoti su neteisėta žvejyba. Mokymus sudarė treniruotės, kurių metu buvo mokomasi nuleisti pripučiamas valtis „Zodiac“ ir gaudyti nusikaltėlius.
Anot J.Mallardo, dabar mokymuose daugiausia dėmesio skiriama karui.
„Vis labiau atrodo, kad jūrų laivyno mūšis taps vis labiau tikėtinas. Iš pasaulio, kuriame gana laisvai galėjome daryti, ką norėjome, pereiname į pasaulį, kuriame vis dažniau jaučiame grėsmę... Dabar ruošiamės kitoms misijoms, įskaitant tai, ką vadiname didelio intensyvumo karu“, – nurodė kontradmirolas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Juodojoje jūroje įsismarkavęs Rusijos karas prieš Ukrainą, o Irano remiami husių sukilėliai puola karo laivus ir prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, todėl Vakarų laivynams tenka prisitaikyti prie naujos aplinkos, kurioje yra „vis mažiau suvaržytų konkurentų“.
J.Mallardas pažymėjo, kad Prancūzijos jūreiviai mokosi kovoti su „kažkuo, kas nori mus sunaikinti. Ne su tuo, kas nori užsiimti neteisėta prekyba, ne su tuo, kas nori vogti žuvį, ne su tuo, kas nori mus stebėti, o su tuo, kas nori mus sunaikinti“.
„Čia mes tampame šiek tiek agresyvesni arba bent jau ruošiamės būti agresyvesni“, – tęsė kontradmirolas.
Nors ir rimtai ruošiasi, Paryžius nemano, kad Pekinas kelia jam tiesioginę grėsmę, nes Kinija turi „gana ribojančią navigacijos laisvės viziją“ ir nusprendė sutelkti savo pastangas į Pietų Kinijos jūros kontrolę.
Verta pažymėti, kad Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, turinti branduolinį lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, kuris taip pat turi branduolinių ginklų. Jis yra didesnės lėktuvnešių kovinės grupės, kurią sudaro branduoliniai povandeniniai laivai, fregatos ir naikintuvai „Rafale“, flagmanas.
Skelbiama, kad Prancūzijos lėktuvnešių kovinė grupė artimiausiomis dienomis pradės misiją Viduržemio jūroje.
Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė apie planus reorganizuoti šalies kariuomenę, kad ji būtų tinkama karui. Tuo pat metu buvę Jungtinės Karalystės gynybos ministrai teigia, kad jų šalis nesugebėjo tinkamai pasirengti karui.
Blogiau nei „Kinžal“: Rusija elektrinę sugriovė panaudojusi naujausias raketas Ch-69
23:01
Smogdami Trypilijos šiluminei elektrinei rusai panaudojo savo naujas sparnuotąsias raketas Ch-69, kurios leido jiems visiškai sunaikinti galingiausią Kyjivo srities jėgainę. Tai liudija rastos šios raketos nuolaužos, praneša „Defence Express“ su nuoroda į savo šaltinius.
Leidinys teigia, kad raketos paleidimo nuotolis buvo apie 400 kilometrų. Šis parametras viršija žinomus skaičiavimus, kad Ch-69 veikimo nuotolis yra 300 km. Ekspertai primena, kad tai ne pirmas Ch-69 panaudojimas prieš Ukrainą – pirmą kartą apie jų panaudojimą užsiminta 2024 m. vasarį, „nors pavienių atvejų būta dar 2023 m.“.
Ch-69 yra Rusijos ikigarsinė sparnuotoji raketa, kurią gabena taktiniai orlaiviai. Ji gali būti paleidžiama iš lėktuvų Su-34 ir Su-35, be to, tai turėtų būti pagrindinė sparnuotoji raketa lėktuvui Su-57“, – teigiama tekste.
Pažymima, kad nepaisant to, jog ši raketa yra ikigarsinė ir turi mažesnę kovinę galvutę nei hipergarsinė Ch-47M2 „Kinžal“, tai, kad Rusija panaudojo būtent Ch-69 smūgiui prieš Trypilijos šiluminę elektrinę, gali būti laikoma blogiausia situacija dėl kelių priežasčių:
- jos rezultatyvus smūgis rodo, kad raketa galėjo prasiskverbti pro akivaizdžiai nusilpusią Ukrainos priešlėktuvinę gynybą;
- jos paleidimas iš taktinių orlaivių neatpažįstamas kaip didelio masto raketų ataka, kai fiksuojamas strateginių bombonešių Tu-95MS ir MiG-31K pakilimas;
- jos paleidimas iš Su-34 ar Su-35 gali būti masiškesnio pobūdžio dėl didesnio nešėjų skaičiaus.
Be to, šios raketos 400 kilometrų nuotolio pakanka, kad iš taktinių orlaivių, kurie gali priartėti prie sienos ar fronto linijos 50–70 kilometrų atstumu, būtų galima pataikyti į nemažai objektų Ukrainos teritorijoje. Jei Rusija, kaip 2022 metais, atakuos iš savo satelitės Baltarusijos oro erdvės, į taikinio zoną gali būti įtraukta visa Ukrainos teritorija, išskyrus Užkarpatės sritį, apibendrino leidinys.
A.Duda: Briuselis turi spręsti problemą dėl žemės ūkio produktų iš Ukrainos eksporto
21:55
Lenkų ūkininkams toliau protestuojant prieš Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportą į Europos Sąjungą (ES), Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad Briuselis turi spręsti susidariusią situaciją politiniu lygiu.
„Tai (žemės ūkio produktų iš Ukrainos eksporto klausimą – BNS) turime išspręsti, bet Lenkija pati šios problemos neišspręs, nes jeigu mes kokiu nors būdu šiandien bandytume apriboti ukrainiečių produktų srautą į Europos Sąjungą, tai kartu pažeistume Bendrijos reglamentus“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A.Duda.
„Taigi tai Briuselis turi surasti tokias sąlygas, kurios saugotų ir šalis nares nuo tos situacijos, kurioje šiandien esame atsidūrę. Ta problema turi būti išspręsta politiniu lygmeniu“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.
Vis dėlto A.Duda paragino nepainioti Lenkijos ūkininkų protestų ir lenkų pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
A.Duda: siekiant Rusijos atgrasymo, NATO kasmet turi pagaminti virš 2 mln. sviedinių
21:47
Siekdamos atgrasyti Rusiją nuo galimų atakų, NATO šalys kartu privalo pagaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Jo teigimu, Rusija kasmet pagaminti tokį kiekį sviedinių bus pajėgi artimiausiu metu.
„Artimiausiu metu Rusija galės gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus. Visa Europa kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turi sutelkti jėgas, kad pagamintų daugiau sviedinių, ypač artilerijos sviedinių. Tai yra būtina, kad išliktume saugūs“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A.Duda.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
D.Cameronas kaltina Kremlių nežmoniškomis V.Kara-Murzos kalinimo sąlygomis
19:35
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį apkaltino Kremlių, kad prieš dvejus metus suimtas dvigubą Rusijos ir Britanijos pilietybę turintis opozicionierius Vladimiras Kara-Murza kalinamas „žeminančiomis ir nežmoniškomis sąlygomis“.
Praėjusiais metais V.Kara-Murza, vienas aršiausių ir aktyviausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, buvo nuteistas kalėti 25 metus. Tai ilgiausia bausmė iš visų įkalintų prezidento Vladimiro Putino kritikų.
Jis buvo apkaltintas išdavyste po to, kai kalbėdamas Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų prieš Ukrainą.
42-ejų vyro sveikata kalėjime pablogėjo – pasak jo žmonos Jevgenijos ir advokatų, jis turi rimtų sveikatos problemų dėl dviejų apnuodijimų, kuriuos 2015 ir 2017 metais surengė Rusijos saugumo tarnyba (FSB).
Pareiškime, paskelbtame per antrąsias V.Karzos-Murzos sulaikymo metines D.Cameronas opozicionieriui pateiktus kaltinimus pavadino sufabrikuotais ir paragino Maskvą nedelsiant jį paleisti dėl humanitarinių priežasčių.
„V.Kara-Murza, atsidavęs žmogaus teisių aktyvistas, siekiantis demokratinės Rusijos ir atvirai kritikuojantis karą Ukrainoje, Kremliui kėlė grėsmę, – teigė Britanijos vyriausiasis diplomatas. – Siekdamas jį nutildyti, Putinas jį uždarė.“
D.Cameronas apkaltino Rusijos pareigūnus „beširdiškai nekreipiant dėmesio į jo prastėjančią sveikatą“ ir pridūrė, kad jo kalinimo sąlygos yra „žeminančios ir nežmoniškos, specialiai skirtos dar labiau pakenkti jo fizinei ir psichinei būklei“.
Buvęs ministras pirmininkas sakė, kad V.Kara-Murza negauna itin reikalingos skubios medicininės pagalbos, ir pažadėjo toliau viešinti informaciją apie jo sunkią padėtį.
„Aukščiausio lygio diplomatinėmis intervencijomis, finansinėmis sankcijomis, skirtomis tiems, kurie atsakingi už jo apnuodijimą ir įkalinimą, ir jo bylos iškėlimu tarptautinėje arenoje siunčiame aiškią žinią, kad JK nesitaikstys su tokiu bjauriu elgesiu su vienu iš mūsų piliečių“, – teigė jis.
„Rusijos žiaurus elgesys su politiniais kaliniais turi būti nutrauktas“, – pridūrė jis.
Aleksejaus Navalno mirtis Arkties kalėjime šių metų vasarį sukėlė baimę dėl likusių Rusijoje įkalintų Kremliaus kritikų, iš kurių bene žymiausias yra V.Kara-Murza.
Jevgenija Kara-Murza praėjusį mėnesį Ženevoje žurnalistams teigė, kad bandymai nunuodyti jos vyrui išprovokavo sunkią ligą, vadinamą polineuropatija, kuri gali sukelti paralyžių.
Ji sakė, kad ši liga yra įtraukta į sveikatos būklių, dėl kurių pagal Rusijos įstatymus negalima įkalinti, sąrašą.
Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ duomenimis, nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą prasidėjo precedento neturintis susidorojimas su prezidento Vladimiro Putino vyriausybės kritikais ir šiuo metu Rusijoje yra beveik 700 politinių kalinių.
„Bild“ analitikas: Ukrainai baigėsi oro gynybos raketos
19:28
„Bild“ analitikas Julianas Röpcke teigia, kad Ukrainai baigėsi raketos Vakarų oro gynybos sistemoms, ypač „Patriot“. Tai jis parašė socialiniame tinkle „X“, komentuodamas šiandieninį Rusijos puolimą prieš Ukrainą.
„Kaip sakiau prieš kelias savaites (ir beveik niekas manimi nepatikėjo): Ukrainai baigėsi „Patriot“ ir IRIS-T raketos“, – pareiškė jis.
Be to, pasak jo, dauguma kitų oro erdvės gynybos atsargų irgi buvo išeikvotos arba sunaikintos.
„Ir taip yra nepaisant to, kad savo sandėliuose turime šimtus sistemų ir tūkstančius raketų. Nėra jokių žodžių. Tik įsiūtis“, – pareiškė J.Röpcke.
V.Zelenskis: Ukrainai reikia „Patriot“, kol oro gynybos sistemas pasigamins pati
19:02
Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad kol Ukraina nėra pajėgi pasigaminti savo oro gynybos sistemų, tol šaliai reikia vakarietiškų „Patriot“ sistemų.
„Savo gamybos oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“, neturime, tiesiog neturime. Mums reikia laiko, reikia, kad partneriai padėtų. Mums nereikia sistemų „Patriot“ visam laikui, – žurnalistams Vilniuje sakė Ukrainos lyderis. – Mes būtinai sugebėsime gaminti savo sistemas, pradėjome prie to dirbti, mes tai sugebėsime, esu tikras.“
„Bet dabar nenorime aukoti žmonių gyvybių, tad norime, kad partneriai mums padėtų laimėti to laiko“, – pridūrė jis.
Taip Ukrainos prezidentas kalbėjo Maskvai pastaraisiais mėnesiais intensyviai atakuojant Ukrainos energetikos objektus. Kremliaus vykdomos oro atakos yra vienos didžiausių per daugiau nei dvejus metus vykstantį karą.
Ukrainos kariuomenė nurodo, kad vien per praėjusią naktį rusai į įvairius taikinius šalyje paleido daugiau nei keturiasdešimt įvairų raketų ir dar tiek pat iranietiškų dronų „Shahed“.
Vilniuje viešintis V.Zelenskis: Ukrainai reikia pakvietimo į NATO
19:01
Ukrainai reikia pakvietimo į NATO, sako Vilniuje viešintis Rusijos invazijai besipriešinančios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų saugumui nėra kitų alternatyvų, mums reikia šito pakvietimo į Aljansą. Ukraina ir mūsų gyventojai, mūsų kovotojai to nusipelno“, – spaudos konferencijoje po Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo sakė V. Zelenskis.
NATO šalių lyderiai pernai birželį Vilniaus viršūnių susitikime sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai šalis atitiks jai keliamas sąlygas ir dėl to susitars Aljanso valstybės narės.
Vis dėlto tikimybė, kad tai įvyks viršūnių susitikime Vašingtone šią vasarą, lieka miglota baiminantis, jog į NATO priėmus su Rusija kariaujančią valstybę į konfliktą būtų įtrauktas visas Aljansas.
Tačiau Ukrainos prezidentas teigė, kad Europai svarbu parodyti, jog „Europa nebijo ir kad NATO nebijo savo pačios taisyklių“.
Jis taip pat kalbėjo, kad birželį bus tinkamas metas pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą.
„Ukrainai reikia signalo ir nereikia leisti galvoti, kad Europos Sąjunga yra silpna“, – sakė V.Zelenskis.
Praėjusių metų pabaigoje Bendrijos vadovai susitarė pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES – tai istorinis žingsnis, žengtas besitęsiant prieš beveik dvejus metus Maskvos pradėtam karui Ukrainoje.
Briuselis siekia iki vasaros pradžios pateikti derybų dėl Ukrainos stojimo į Bendriją programą.
„V.Putinas pats kuria savo eskalacijos tvarkaraštį ir jis reaguoja į mūsų veiksmus. Jis nori mus sunaikinti, jis nori sunaikinti Ukrainą ir pavergti kitas šalis“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
„Labai svarbu, kad pasaulio valstybės susivienytų vardan taikos“, – pridūrė jis.
„Paskutinis laiškas pasauliui“: šį rudenį bus išleisti A.Navalno memuarai
17:32
Šį rudenį pasirodys velionio rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno memuarai, kuriuos jis pradėjo rašyti 2020 metais, ketvirtadienį pranešė knygą išleisianti leidykla Jungtinėse Valstijose ir jo našlė.
Knyga, pavadinta „Patriotas“, kurią leidykla „Alfred A.Knopf“ vadina vasarį atokiame kalėjime mįslingomis aplinkybėmis mirusio Rusijos opozicijos lyderio „paskutiniu laišku pasauliui“, pasirodys spalio 22 dieną.
Pasak jo našlės Julijos Navalnajos, A.Navalno memuarai – „tai ne tik Aleksejaus gyvenimo, bet ir jo nepalaužiamo atsidavimo kovai prieš diktatūrą – kovai, kuriai jis atidavė viską, įskaitant savo gyvybę, liudijimas“.
„Jos puslapiuose skaitytojai susipažins su žmogumi, kurį labai mylėjau, – gilaus sąžiningumo ir nepalaužiamos drąsos žmogumi. Dalijimasis jo istorija ne tik pagerbs jo atminimą, bet ir įkvėps kitus pasisakyti už tai, kas teisinga, ir niekada nepamiršti vertybių, kurios iš tiesų svarbios“, – leidykla cituoja J.Navalnają.
47-erių A.Navalnas mirė vasario mėnesį atokioje įkalinimo kolonijoje už poliarinio rato, atlikdamas 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, kuriuos jis ir jo bendražygiai pasmerkė kaip politiškai motyvuotus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Švedija investuos šimtus milijonų kronų į bombų slėptuves: „Saugumo situacija prastėja“
17:08
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad investuos 385 mln. kronų (33,4 mln. eurų) į bombų slėptuves, avarinių tarnybų pajėgumų ir civilinės gynybos stiprinimą.
Civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas sakė, kad Švedija, kuri praėjusį mėnesį įstojo į NATO, šias lėšas panaudos gelbėjimo tarnybų gebėjimo veikti konflikto metu stiprinimui, kibernetiniam saugumui stiprinti ir padėti sveikatos apsaugos sistemai kaupti vaistų atsargas.
Lėšos taip pat būtų skirtos slėptuvėms nuo bombų, geriamojo vandens tiekimui ir transporto infrastruktūrai.
„Saugumo situacija prastėja jau ilgą laiką“, – žurnalistams sakė C.-O.Bohlinas.
Sausį jo pareiškimas vienoje gynybos konferencijoje, kad „Švedijoje gali kilti karas“, sukėlė bangas.
Netrukus po to Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Micaelis Bydenas pareiškė, kad švedai turi „psichologiškai ruoštis karui“.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija drastiškai sumažino savo išlaidas gynybai, tačiau po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pakeitė savo kursą.
2022 metų kovą, po to, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, Stokholmas paskelbė vėl didinsiantis išlaidas ir sieksiantis „kuo greičiau“ gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė pareiškė, kad šiemet karinės išlaidos viršys šį NATO nustatytą slenkstį.
Naujienų agentūros TT duomenimis, 2024 metais šalies civilinės gynybos biudžetas siekia 6,5 mlrd. kronų (563,9 mln. eurų).
Tačiau Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūra spalį pareiškė mananti, kad poreikiams patenkinti reikia 20 mlrd. kronų (1,7 mlrd. eurų) metinio biudžeto.
„Politico“: Prancūzija rengia savo laivyną didelio intensyvumo karui
16:24
Prancūzijos karinis jūrų laivynas keičia savo mokymų sistemą ir planuoja nebeskirti dėmesio tvarkos užtikrinimo ir kontrolės operacijoms, o ruošiasi karui su priešais, kurie nori „mus sunaikinti“, pareiškė Prancūzijos lėktuvnešių kovinės grupės vadas kontradmirolas Jacques'as Mallardas, kurį cituoja amerikiečių leidinys „Politico“.
Kai jis pradėjo dirbti ginkluotosiose pajėgose praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, pagrindinės Prancūzijos karinio jūrų laivyno užduotys buvo sulaikyti narkotikų prekeivius ir kovoti su neteisėta žvejyba. Mokymus sudarė treniruotės, kurių metu buvo mokomasi nuleisti pripučiamas valtis „Zodiac“ ir gaudyti nusikaltėlius.
Anot J.Mallardo, dabar mokymuose daugiausia dėmesio skiriama karui.
„Vis labiau atrodo, kad jūrų laivyno mūšis taps vis labiau tikėtinas. Iš pasaulio, kuriame gana laisvai galėjome daryti, ką norėjome, pereiname į pasaulį, kuriame vis dažniau jaučiame grėsmę... Dabar ruošiamės kitoms misijoms, įskaitant tai, ką vadiname didelio intensyvumo karu“, – nurodė kontradmirolas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Juodojoje jūroje įsismarkavęs Rusijos karas prieš Ukrainą, o Irano remiami husių sukilėliai puola karo laivus ir prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, todėl Vakarų laivynams tenka prisitaikyti prie naujos aplinkos, kurioje yra „vis mažiau suvaržytų konkurentų“.
J.Mallardas pažymėjo, kad Prancūzijos jūreiviai mokosi kovoti su „kažkuo, kas nori mus sunaikinti. Ne su tuo, kas nori užsiimti neteisėta prekyba, ne su tuo, kas nori vogti žuvį, ne su tuo, kas nori mus stebėti, o su tuo, kas nori mus sunaikinti“.
„Čia mes tampame šiek tiek agresyvesni arba bent jau ruošiamės būti agresyvesni“, – tęsė kontradmirolas.
Nors ir rimtai ruošiasi, Paryžius nemano, kad Pekinas kelia jam tiesioginę grėsmę, nes Kinija turi „gana ribojančią navigacijos laisvės viziją“ ir nusprendė sutelkti savo pastangas į Pietų Kinijos jūros kontrolę.
Verta pažymėti, kad Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, turinti branduolinį lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, kuris taip pat turi branduolinių ginklų. Jis yra didesnės lėktuvnešių kovinės grupės, kurią sudaro branduoliniai povandeniniai laivai, fregatos ir naikintuvai „Rafale“, flagmanas.
Skelbiama, kad Prancūzijos lėktuvnešių kovinė grupė artimiausiomis dienomis pradės misiją Viduržemio jūroje.
Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė apie planus reorganizuoti šalies kariuomenę, kad ji būtų tinkama karui. Tuo pat metu buvę Jungtinės Karalystės gynybos ministrai teigia, kad jų šalis nesugebėjo tinkamai pasirengti karui.
Suirutė Europos Parlamente: atsisakė svarstyti biudžetą, kol Ukraina negaus oro gynybos sistemų
15:46
Buvęs Belgijos ministras pirmininkas ir Europos Parlamento (EP) narys Guy'us Verhofstadtas per suplanuotą parlamento sesiją atsistojo ir pareiškė, kad parlamentarai nebalsuos dėl Europos Sąjungos Vadovų Tarybos biudžeto, kol Ukraina negaus to, ko prašo savo miestams apginti.
Sesijos metu atsistojęs buvęs Belgijos premjeras kreipėsi į EP narius ir paprašė pakeisti susitikimo darbotvarkę, nes atėjo laikas tinkamai sureaguoti į tai, jog praėjusią naktį kaip ir daugelį dienų prieš tai Rusijos pajėgos masiškai atakuoja Ukrainą raketomis.
Jis piktinosi, kad Europos Sąjunga yra pasiruošusi atverti duris Ukrainai, tačiau negali sureaguoti į skubų kariaujančios šalies prašymą perduoti septynias „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„DeepState“: rusai padarė pažangą vienoje iš Donbaso gyvenviečių
14:55
„DeepState“ analitikų teigimu, šiuo metu kovos tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų rytuose tebesitęsia.
Pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrė netoli Mariinkos esantis Novomichailivkos kaimas Donecko srityje – rusams pavyko pasistūmėti į priekį.
„Priešas pasistūmėjo į priekį Novomychailivkoje...“ – įžvalgomis susirašinėjimo platformos „Telegram“ žinutėje pasidalijo analitikai. Pasak jų, nuožmios kovos tęsiasi Krasnohorivkoje, Bohdanivkoje, Robotynėje ir Urožainėje.
Vasario 10 d. Vokietijos leidinio „Bild" atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Ropke pareiškė, kad Rusijos pajėgoms pavyko įžengti į Novomychailivkos kaimą.
Ketvirtadienio rytą paskelbtame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešime nurodoma, kad per praėjusią parą Ukrainos kariai sulaikė rusus Novopavlivkos kryptimi ties Novomychailivka, Heorhiivka ir Krasnohorivka. Generalinio štabo duomenimis, Rusijos pajėgos, remiamos aviacijos, 16 kartų bandė pralaužti Ukrainos kovotojų gynybą.
Tuo tarpu trečiadienį projekto „DeepState“ analitikai pažymėjo, kad Donecko srityje rusai iš tikrųjų pradėjo kontroliuoti išsilaipinimo vietas tarp Umanskės ir Tonenkės kaimų.
Ukraina pasirašė 10 metų saugumo susitarimą su Latvija
14:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad jis su kolega iš Latvijos pasirašė dvišalį saugumo susitarimą, Lietuvoje surengęs derybas su kitais lyderiais dėl paramos karo nuniokotai šaliai.
Latvijos prezidentas „ir aš ką tik pasirašėme dvišalę saugumo sutartį [...] Joje numatyta, kad Latvijos metinė karinė parama Ukrainai sudarys 0,25 proc. BVP Latvija taip pat įsipareigojo 10 metų padėti Ukrainai kibernetinės gynybos, išminavimo ir bepiločių technologijų srityse“, socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.
Per rusų smūgį Pietų Ukrainai žuvo 2, sužeisti 4 žmonės
14:02
Per rusų smūgį pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste žuvo du žmonės ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia.
„Dėl smūgio mieste, preliminariais duomenimis, žuvo du žmonės, keturi buvo sužeisti“, – pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakė Mykolajivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
Generolas perspėjo Vašingtoną: Ukraina tuoj nebeatsišaudys prieš Rusijos pajėgas
13:56
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas trečiadienį JAV Kongrese pareiškė, kad jei nebus patvirtinta pagalba su daugiau šaudmenų ir ginklų Kyjivui, Rusija per kelias savaites jų skaičiumi ukrainiečius lenks jau 10 kartų.
Christopheris Cavoli ir JAV gynybos sekretoriaus patarėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander apie tai prakalbo Kongrese prasidedant lemtingam etapui, kai turėtų būti balsuojama dėl pagalbos Ukrainai, tačiau nėra jokių garantijų, kad pakankamas finansavimas bus laiku suteiktas.
Kongresui delsiant priimti 60 mlrd. JAV dolerių (55 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą, Ukrainos pajėgos iš paskutiniųjų normuoja savo amuniciją.
„Dabar rusai juos lenkia santykiu penkiais prieš vieną. Taigi rusai į ukrainiečius paleidžia penkis kartus daugiau artilerijos sviedinių, nei ukrainiečiai gali paleisti atgal. Kelių savaičių tarpsniu šis santykis iš karto padidės iki 10 prieš 1, – sakė Ch.Cavoli. – Mes nekalbame apie mėnesius. Mes nekalbame hipotetiškai.“
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas bando rasti išeitį dėl įstatymo projekto, pagal kurį būtų finansuojama naujų šaudmenų gamyba JAV bendrovėse, kad Pentagonas galėtų kuo skubiau nusiųsti daugiau amunicijos Ukrainai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tikiuosi, kad Ukraina pralaimės“: skandalingi Europos politikų pareiškimai Rusijos propagandiniam kanalui
13:26
„Jei tai civilizacijos karas, tikiuosi, kad Ukrainos civilizacija pralaimės“, – praėjusį spalį iš televizijos studijos, esančios prie pat Europos Parlamento, sakė europarlamentaras, olandų kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Marcelis de Graaffas.
Prie jo prisijungė dar vienas kraštutinių dešiniųjų politikas.
„Ukraina turi tapti demilitarizuota buferine zona“, – teigė kraštutinių dešiniųjų politikas iš Vokietijos Maximilianas Krahas, kreipdamasis į kitus keturis studijos dalyvius. Debatus surengė „Voice of Europe“ – žiniasklaidos priemonė, kurią Čekijos ir Belgijos valdžios institucijos kovo mėn. pripažino Rusijos propagandos ir dezinformacijos priedanga.
Čekijos valdžios institucijos skyrė sankcijas dviem „Voice of Europe“ vadovams, iš kurių vienas yra ilgametis Rusijos vadovo Vladimiro Putino draugas Viktoras Medvedčiukas, Ukrainos oligarchas.
Leidiniui „Politico“ peržiūrėjus visus 50 „Voice of Europe“ „YouTube“ kanalo vaizdo įrašų, paaiškėjo, kad su šiuo kanalu bendradarbiavo 16 Europos Parlamento narių – visi jie priklausė griežtai dešiniajai ar kraštutinei dešinei. EP nariai ir Vidurio bei Rytų Europos vyriausybių politikai davė vaizdo interviu kanalui, kuris nuo praėjusios vasaros turi tik 351 „YouTube“ prenumeratorių ir vos 60 000 peržiūrų.
Tačiau jo pasiekiamumas socialinės žiniasklaidos platformose „X“ ir „Facebook“ buvo kur kas didesnis, o paskyra socialiniame tinkle „X“ vis dar veikia. Ilgoje paskyros žinutėje propagandinis kanalas kaltino „globalistinę žiniasklaidą“, kad ši kelia „laukines spekuliacijas ir absurdiškus kaltinimus“ dėl jų ryšių su Rusija, kurie, jos teigimu, yra nepagrįsti.
13 EP narių, su kuriais pavyko susisiekti „Politico“, neigė, kad ėmė ar jiems buvo siūlomi pinigai.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio „Voice of Europe“ surengė keturis debatus ir individualius pokalbius su šiais Europos Parlamento nariais: Maximilianu Krahu ir Joachimu Kuhsu iš Vokietijos, Patricia Chagnon, Thierry Mariani ir Hervé Juvinu iš Prancūzijos, Marceliu de Graaffu iš Nyderlandų, Matteo Gazzini ir Francesca Donato iš Italijos, Miroslavu Radačovský ir Milanu Uhríku iš Slovakijos, Jaaku Madisonu iš Estijos, Hermannu Tertschu ir Jorge Buxadé iš Ispanijos, Ladislavu Ilčiću iš Kroatijos, Andersu Vistisenu iš Danijos ir Tomu Vandendriessche iš Belgijos.
Keli įstatymų leidėjai, prisijungę prie internetinio portalo, atmetė Ukrainos prisijungimo prie ES perspektyvą, kaltino Ukrainą dėl karo pradžios, kalbėjo apie korupcijos lygį Ukrainoje ir sunkumus, su kuriais Ukraina susiduria fronte, ragino skubiai pradėti taikos derybas, pasisakė prieš daugiau ginklų siuntimą Ukrainai, ragino Ukrainą daryti nuolaidas ir perspėjo, kad konfliktas gali pavojingai paaštrėti. Visos šios nuostatos prieštarauja standartinėms ES nuostatoms ir griežtai proukrainietiškai Europos Sąjungos pozicijai.
Dauguma EP narių teigė negalintys prisiminti, kas juos pakvietė į debatus, kaip su jais buvo susisiekta ir kas iš jų ėmė interviu jų parlamento biuruose.
Pastaraisiais mėnesiais įstatymų leidėjai reiškė susirūpinimą dėl Rusijos įtakos ES institucijose masto likus vos keliems mėnesiams iki birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
„Artėjančių Europos Parlamento rinkimų rizika yra ta, kad blogi veikėjai, pavyzdžiui, užsienio veikėjai ir Rusija, bandys įsilieti į žmonių internetinę erdvę, kai jų budrumas bus sumažėjęs“, – sakė Strateginio dialogo instituto, nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su dezinformacija, vyresnysis skaitmeninio vientisumo specialistas Jiore Craigas.
Po išaiškėjusios informacijos „YouTube“ iš savo svetainės pašalino dešimtis vaizdo įrašų, nufilmuotų Parlamente, nes buvo pažeista klaidinančio turinio politika. Nors Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo teigė, kad EP nariams mokėjo ši propagandos organizacija, nėra įrodymų, kad šie EP nariai ėmė pinigus už šiuos pasirodymus.
Kol kas tik Miuncheno teismas, besispecializuojantis kyšininkavimo ir korupcijos bylose, pradėjo preliminarų tyrimą po to, kai pasirodė kaltinimai, kad vienas pagrindinių partijos „Alternatyva Vokietijai“ kandidatų rinkimuose Petras Bystronas gavo kyšį.
Prokremliška dezinformacijos mašina
2016 m. Nyderlanduose sukurtas ir 2018 m. jau apkaltintas tarnavimu Rusijos interesams, „Voice of Europe“ vienu metu padarė pertrauką, o 2023 m. gegužę vėl pradėjo skelbti naujienas su Rusijai palankiomis antraštėmis, vėliau pakeitė prekės ženklą ir birželį pradėjo skelbti pranešimus socialiniame tinkle „X“.
EP nariai dažnai teigė, kad taikos derybos turi būti surengtos skubiai, kad būtų sustabdytas ukrainiečių ir rusų kraujo praliejimas.
„Tai prokremliškos dezinformacijos mašinos copy paste, – sakė Jakubas Kalenskis iš Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro. – Tai nėra taika, jei Ukrainoje yra rusų karių.“
Europarlamentaras M.de Graaffas, kuris atmetė kaltinimus, kad jam sumokėjo " Voice of Europe“, spalio mėn. vykusiuose debatuose sakė: „Geriausias būdas pasiekti taiką – priversti ukrainiečius pasiduoti.“
Th.Mariani kaltino ES, kad ji, prieš dešimtmetį pasirašiusi prekybos sutartį su Ukraina, sukėlė įvykius, dėl kurių Rusija įsiveržė į Ukrainą. „Kai kurios šalys paprasčiausiai nori sunaikinti Rusiją, o tai pirmiausia yra neįmanoma ir neatitinka mūsų šalių interesų“, – sakė Th.Mariani.
Kitoje diskusijoje Prancūzijos įstatymų leidėjas H.Juvinas teigė, kad kuo daugiau ginklų Vakarai tiekia Ukrainai, „tuo labiau V.Putinas turi veržtis į Vakarus“, o M.Krahas siūlė Ukrainai atsisakyti savo rytinių teritorijų ir teigė, kad bet kokios mintys apie Kyjivo prisijungimą prie ES yra „tik propaganda“.
Tačiau ne visi EP nariai laikėsi itin prorusiškos pozicijos. Ispanijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų europarlamentaras H.Tertschas sakė, kad bet kokiose būsimose taikos derybose V.Putinas turi patirti tam tikrų „atoveiksmių“, ir pridūrė, kad „labai lengva“ suprasti, kodėl Vidurio ir Rytų Europos šalys nepasitiki Rusijos vadovu. Susisiekus žurnalistams, H.Tertschas sakė: „Esu turbūt labiausiai pagarsėjęs antiputinistas Ispanijos politikoje.“
Kroatijos europarlamentaras L.Ilčićas diskusijų metu sakė, kad nepritaria V.Putino vertybėms, o vėliau apibūdino save kaip „gana antirusiškai nusiteikusį“. Estijos europarlamentaras Jaakas Madisonas pasakojo, ką jis kalbėjo kanalui. „Rusija yra mūsų priešas ir mes turime duoti ginklų Ukrainai“. Jie nebandė manęs įtikinti, kad klystu“, – sakė jis.
G.Schröderis pralaimėjo bylą prieš „Bild“: A.Navalnas jį vadino V.Putino pasiuntinuku, ginančiu žudikus
11:55
Teismas atmetė buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio ieškinį prieš Vokietijos laikraštį „Bild“. Tai pranešė pats leidinys.
Politikas kreipėsi į teismą po to, kai laikraštis 2020 m. spalį paskelbė interviu su Rusijos opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu. Jame jis G.Schröderį pavadino „V.Putino pasiuntinuku, kuris gina žudikus“.
A.Navalnas taip pat pripažino, kad buvęs kancleris gauna „slaptus mokėjimus“ iš Rusijos valdžios institucijų. „Tai yra mano, kaip teisininko, kuris jau kelerius metus tiria „Rosneft“ ir „Gazprom“ veiklą, asmeninė nuomonė. Neturiu dokumento, kuriame juodu ant balto būtų parašyta: „Štai, pone G.Schröderi, čia jūsų portfeliai su pinigais“. Tačiau neabejoju, kad G. Schröderis gauna paslėptus mokėjimus“, – sakė jis tame straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po naktinės Rusijos atakos visiškai sunaikinta viena Ukrainos elektrinė
11:36 Atnaujinta 12:39
Ketvirtadienį ryte Kyjivas pranešė apie didelio masto ataką prieš svarbius šalies objektus, bet nurodė, kad bent jau kol kas nebuvo pranešimų apie žuvusius žmones. Savo ruožtu prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau ryte nurodė, kad Kyjivo srityje užfiksuota stipri žala Ukrainos infrastruktūrai.
Bendrovės „Centrenerho“ stebėtojų tarybos pirmininkas Andrijus Hota naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ pranešė, kad dėl masinio Rusijos pajėgų naktinio puolimo buvo visiškai sunaikinta Kyjivo regione esanti Trypilijos termofikacinė elektrinė.
Pasak jo, elektrinės darbuotojai nenukentėjo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia, kad per antiteroristinę operaciją Šiaurės Kaukaze nukovė du kovotojus
11:32
Rusija per antiteroristinę operaciją Šiaurės Kaukaze nukovė du kovotojus, ketvirtadienį nurodė rusų naujienų agentūros.
Po praėjusiame amžiuje 10-ajame dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje vykusių karų Čečėnijoje Maskva reguliariai rengdavo antiteroristinius reidus šiame nestabiliame regione, tačiau pastarąjį dešimtmetį tokios operacijos tapo daug retesnės.
Kiek anksčiau Rusijos nacionalinis kovos su terorizmu komitetas (NAK) paskelbė apie pradėtą antiteroristinę operaciją Šiaurės Kaukaze esančiame musulmoniškame Kabardos-Balkarijos regione.
Per naktinę operaciją pagrindiniame regiono Nalčiko mieste buvo nukauti du įtariami kovotojai, planavę „sabotažą ir teroristinius išpuolius“, pranešė agentūros, remdamosi NAK pareiškimu.
Kiek anksčiau NAK nurodė, kad gavo informacijos apie ginkluotų asmenų, siejamų su teroristine veikla, buvimo vietą ir pradėjo operaciją, kad užtikrintų piliečių saugumą.
„Naktį Nalčiko miesto sodų bendrijos teritorijoje juos sustabdė [Rusijos saugumo tarnybos] FSB specialiosios pajėgos“, – sakoma NAK išplatintame pareiškime.
„Atsakydami į pasiūlymą sudėti ginklus ir pasiduoti valdžios institucijoms, banditai pradėjo šaudyti į teisėsaugos pareigūnus“, – priduriama jame.
NAK taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuoti ginkluoti ir uniformuoti vyrai miškingoje vietovėje. Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šių nuotraukų autentiškumo.
Ši operacija buvo surengta praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai per grupuotės „Islamo valstybės“ (IS) įvykdytą išpuolį „Crocus City Hall“ koncertų salėje Pamaskvėje žuvo daugiau kaip 140 žmonių.
Ukrainos parlamentas priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą
11:15
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį antruoju skaitymu priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą, pranešė parlamentaras Jaroslavas Železniakas.
Iš socialiniame tinkle „Telegram“ jo pasidalintos nuotraukos iš posėdžių salės matyti, kad įstatymo projektui pritarė 283 įstatymų leidėjai, prieš buvo vienas, dar 49 susilaikė, o 18 – nebalsavo.
Įstatymo projektas yra pagrindinė vyriausybės pastangų atnaujinti šaukimo į karinę tarnybą teisinę sistemą, kad šiemet būtų galima padidinti karių gretas, dalis.
Po svarstymo parlamente iš įstatymo išbrauktos nuostatos, kuriomis siūloma demobilizuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose jau esančius asmenis.
Be kita ko, įstatyme numatytos griežtos priemonės prieš tuos, kurie vengia mobilizacijos.
Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
10:56 Atnaujinta 11:06
Į Lietuvą ketvirtadienį atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis Vilniuje susitiks su keliolika Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalių lyderių.
Ukrainos vadovą skraidinęs valstybinis lėktuvas apie 10.45 val. nusileido Vilniaus oro uoste, pranešė vietoje esantis BNS fotografas.
BNS žiniomis, V. Zelenskis dalyvaus Trijų jūrų viršūnių susitikime.
V.Zelenskis nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje lankosi trečią kartą. Iš viso tai – penktasis jo vizitas šalyje. Pastarąjį kartą Lietuvoje jis viešėjo sausį, lankydamas visas tris Baltijos šalis.
Kyjivas vadina Vilnių vienu didžiausių savo rėmėjų, Ukrainai daugiau nei dvejus metus kovojant su Rusijos invazija ir susiduriant su stringančia JAV parama.
Lietuva aktyviai pasisako už Ukrainos narystę ES, taip pat NATO. Pagal ekonomikos dydį, Lietuva patenka tarp daugiausiai karinės paramos Ukrainai skiriančių valstybių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinis laivynas įvardijo labiausiai saugomą objektą Rusijos teritorijoje
10:34
Krymo tiltas šiuo metu yra vienas iš labiausiai nuo galimo sunaikinimo saugomų objektų Rusijos Federacijoje, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
Jis pridūrė, kad Rusija tai daro, nepaisydama, jog šiandien tiltas nebeturi tokios karinės reikšmės kaip anksčiau ir nebėra didelės logistinės naštos.
„Nepaisant to, jis visų pirma yra simbolis. O antra, jis vis dar pasiekiamas iš Rusijos žemyninės dalies keliais ir, atitinkamai, juo taip pat gabenami svarbūs kroviai iš Rusijos į Krymą“, – pažymėjo D.Pletenčiukas.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas atkreipė dėmesį, kad priešininko taktika, saugant tiltą, pasikeitė.
„Anksčiau jį saugojo gana daug laivų ir katerių, ne tik Rusijos federalinios augumo tarnybos, bet ir kariuomenės. Dabar tokio vaizdo nematome. Taigi dabar faktiškai apsauga yra sumažinta iki tų padalinių, kurie yra pakrantėje ir ant paties tilto. Tai įvairūs padaliniai, pradedant „Rosgvardija“, oro gynyba ir baigiant cheminėmis pajėgomis, kurios turėtų jį paskandinti dūmuose avarijos atveju“, – aiškino jis.
Praeitą savaitę britų leidinys „The Guardian“ paskelbė, kad šaltiniai Ukrainos karinėje žvalgyboje leidiniui atskleidė, jog Krymo tiltas bus sunaikintas 2024 m. pirmoje pusėje.
Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas šią informaciją pakomentavo sakydamas, kad Krymo tiltas yra karinis objektas, kuris turi būti sunaikintas.
Jis priminė, kad dėl Krymo tilto ne kartą yra pasisakę Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus atstovai. Pasak A.Jusovo, žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie ketinimą sunaikinti Krymo tiltą negali padaryti jokios žalos, ji gali tik priversti rusus dar atidžiau jį saugoti.
Karinės žvalgybos atstovo nuomone, visi kariniai objektai, o Krymo tiltas yra neteisėtas objektas ir karinis objektas, yra neutralizuojami ir tai nėra nauja informacija.
Krymo tiltui jau buvo suduoti du smūgiai, dėl kurių jis buvo apgadintas.
Naktinės atakos padariniai: Rusija smogė dviems elektrinėms Ukrainoje
09:55
Praėjusią naktį per raketų ataką Rusija atakavo dvi DTEK bendrovės šilumines elektrines ir smarkiai apgadino įrangą, teigiama įmonių išplatintame pranešime.
„Po atakos energetikai nedelsdami ėmėsi šalinti padarinius ir atkurti įrangą. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo“, – tvirtino bendrovė.
Nuo plataus masto invazijos pradžios DTEK šiluminės elektrinės buvo apšaudytos beveik 170 kartų.
Pasak Ukrainos energetikos ministro Hermano Haluščenkos, raketų ataka buvo nukreipta į gamybos įrenginius ir perdavimo sistemas Charkivo, Zaporižios, Lvivo ir Kyjivo srityse.
„Energetikai jau dirba šalindami padarinius“, – pridūrė ministras.
Balandžio 11-osios naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą raketomis ir 40 bepiločių orlaivių kamikadzių „Shahed“, iš kurių 37 sunaikino priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
Anksčiau pranešta, kad po apšaudymo Kyjivo srityje kilo gaisras. Taip pat 10 kartų smogta kritinei infrastruktūrai Charkive ir jo srityje.
Suomijos prezidentas netiki, kad Rusija puls NATO, tačiau ragina ruoštis blogiausiam
09:45
Naujasis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pirmajame savo interviu leidiniui „Financial Times“ įspėjo kitus NATO lyderius mažiau „kariauti“ retorikoje prieš Rusiją ir vietoje to ruošti savo kariuomenes galimam konfliktui. Anaiptol nei kitiems, jo tikimybė Suomijos vadovui atrodo nedidelė.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu viešai skelbiami įspėjimai apie tolesnę Rusijos agresiją už Ukrainos ribų nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų yra svarbu, to, į ką turėtų susitelkti Europa: nedelsiant padėti Kyjivui ir paruošti savo kariuomenes.
Nors A.Stubbas pažymėjo nemanantis, kad Maskvą iki 2030 m. ryšis užpulti kokią nors NATO šalį.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: praėjusią naktį Rusija atakavo Ukrainą daugiau kaip 40 raketų ir 40 dronų
09:37 Atnaujinta 10:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad Rusija praėjusią naktį paleido į Ukrainą daugiau kaip 40 raketų ir 40 dronų, taikydamasi į šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Kyjivas pranešė apie didelio masto ataką prieš svarbius šalies objektus, bet nurodė, kad bent jau kol kas nebuvo pranešimų apie žuvusius žmones.
„Naktį Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 40 raketų ir 40 dronų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V.Zelenskis.
„Kai kurios raketos ir dronai „Shahed“ buvo sėkmingai numušti. Deja, tik dalis jų“, – sakė jis.
„Įvyko dar viena niekšiška raketų ataka prieš Charkivą ir Charkivo sritį“, – nurodė jis. Ukrainos šiaurės rytuose esantį Charkivą Rusija pastarosiomis savaitės intensyviai atakuoja ir per kai kurias šių atakų žuvo žmonių.
Pasak V.Zelenskio, į infrastruktūros objektus taip pat taikytasi Kyjive, šalies pietuose esančiose Zaporižioje ir Odesoje, vakaruose netoli Lenkijos sienos esančiame Lvive.
„Rusų teroristai ir vėl taikėsi į ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė jis.
Maskva pastaraisiais mėnesiais intensyviai atakuoja Ukrainos energetikos objektus, surengdama ir vienas didžiausių per daugiau kaip dvejus metus trunkantį karą oro atakų.
V.Zelenskis paragino Ukrainos partneres Vakaruose nežiūrėti pro pirštus ir suteikti daugiau oro gynybos sistemų.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad po „masinio apšaudymo“ įvairiose šalies vietose dirba šimtai gelbėtojų.
„Kelias valandas rusų kariuomenė atakavo penkis Ukrainos regionus, smogdama ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – sakė jis.
Pasak ministro, rusams paleidus daugiau kaip 10 raketų į Charkivą, kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros tiekimas.
„Laimei, kaip rodo operatyviniai duomenys, per šiandienos ataką niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas“, – pridūrė jis.
Charkivo meras įspėjo, kad antrajame pagal dydį Ukrainos mieste galimos energijos tiekimo problemos.
Pietinėje Zaporižios srityje gubernatorius Ivanas Fiodorovas anksti ketvirtadienį pranešė apie sprogimus.
Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis sakė, kad rusai įvairių tipų sparnuotosiomis raketomis ir dronais atakavo dujų paskirstymo objektą ir elektros pastotę.
„Kilo gaisrų. Ugniagesiai juos greit užgesino“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienio rytą pranešė sunaikinusios 18 raketų bei 39 atakos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad pagrindinė naktinės rusų atakos kryptis buvo vakarinė Lvivo sritis.
Nurodoma, kad rusai iš viso paleido 20 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555, šešias aerobalistines raketas Ch-47М2, 12 zenitinių valdomų raketų S-300, 40 atakos dronų „Shahed“ bei keturias valdomas aviacines raketas Ch-59.
Rusija tuo metu paskelbė praėjusią naktį sunaikinusi 12 ukrainiečių dronų, įskaitant tris dronus, numuštus toli rytuose esančiame Mordovijos regione.
Kiti dronai sunaikinti virš Kursko, Tambovo, Belgorodo, Briansko ir Lipecko regionų, sakoma pranešime. Ukraina jau daug mėnesių dronais atakuoja Rusiją.
Kremliaus raginimas išlieti pyktį ant tadžikų atsisuko prieš V.Putiną: suvaldyti minią vis sunkiau
09:13
Po kovo 22 d. koncertų salėje įvykdyto teroro akto Kremlius metė kaltinimus Ukrainai, JAV ir Jungtinei Karalystei. Tuo metu Rusijoje dėl to labiausiai kenčia migrantai iš Vidurio Azijos. Analitikai pabrėžia, kad dabar Kremlius atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Novosibirske gyvenantis tadžikiškų šaknų turintis Muhhamadas laikraščiui „The New York Times“ papasakojo, kaip praėjusį rudenį apsigyveno Rusijoje ir dirba sunkvežimio vairuotoju. Jis užrašė savo vaikus į vietos mokyklą, pateikė prašymą gauti Rusijos pilietybę ir pradėjo taupyti pinigus, kad nusipirktų butą.
Tačiau teroristinis išpuolis visiškai sugriovė Novosibirske dirbusio vyro planus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:00
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 810 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos psuėje pasiekė 450,8 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 12 šarvuotųjų kovos mašinų, 48 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 50 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 34 Rusijos bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas.
J.Bidenas ragina JAV Atstovų Rūmus surengti balsavimą dėl pagalbos Ukrainai
08:52
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paragino JAV Atstovų Rūmus nedelsiant surengti balsavimą dėl milijardinės pagalbos Ukrainai.
„Dauguma demokratų ir respublikonų tvirtai remia Ukrainą. Dabar turėtų būti balsuojama“, – žurnalistams nurodė prezidentas.
J.Bideno pasiūlytas 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paketas Ukrainai, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija, tebėra įstrigęs.
Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Vašingtonas yra svarbiausias Kyjivo rėmėjas, kalbant apie karinę pagalbą. Tačiau naujausias didelis pagalbos paketas įstrigo kilus ginčams Respublikonų partijoje dėl J.Bideno imigracijos politikos.
Šiam pagalbos Ukrainai paketui jau pritarė demokratų vadovaujamas JAV Senatas, tačiau jis jau kelis mėnesius įstrigęs Atstovų Rūmuose, kur jų pirmininkas Mike'as Johnsonas primygtinai reikalauja susieti šias lėšas su aktyvesniais kovos su nelegalia imigracija veiksmais ir atsisako skelbti balsavimą.
Kiek anksčiau M.Johnsonas teigė, kad buvo svarstomos kelios galimybės dėl šio paketo, tačiau trečiadienį po pertraukos vėl susirinkus Atstovų Rūmams, šis klausimas taip ir nebuvo aptartas.
„Atstovų Rūmų nariai ir toliau aktyviai aptarinėja mūsų galimybes dėl tolesnių veiksmų“, – žurnalistams trečiadienį nurodė jis.
„Yra daug įvairių idėjų šiuo klausimu. Kaip žinote, tai labai sudėtingas klausimas labai sudėtingu metu“, – pridūrė Atstovų Rūmų pirmininkas.
„Laikrodis tiksi, ir visi jaučia, kad tai būtina, tačiau reikia, kad dėl to būtų pasiektas bendras sutarimas, ir mes prie to dirbame“, – tęsė M.Johnsonas.
Rusijai pergrupavus pajėgas, o JAV nusprendus tiekti Ukrainai daugiau ginklų, susidarė aklavietė, tačiau per pastaruosius kelis mėnesius Kyjivas patyrė teritorinių nuostolių, nes dėl amunicijos trūkumo ėmėsi racionalizuoti šaudmenis.
Dėl Rusijos atakų vėl buvo pakelti Lenkijos naikintuvai
08:14
Ketvirtadienio naktį Rusija įvykdė dar vieną masinį puolimą prieš Ukrainą. Dėl Rusijos agresijos Lenkijos kariuomenė vėl pakėlė naikintuvus.
„Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvai veikia oro erdvėje“, – nurodė kariuomenė.
Pranešimas apie pakeltus naikintuvus pasirodė ketvirtadienio rytą, po 4.30 val. „Dėmesio, Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvai veikia oro erdvėje, todėl gali padidėti triukšmo lygis, ypač pietrytinėje šalies dalyje“, – nurodoma.
„Šiąnakt stebima intensyvi Rusijos Federacijos tolimosios aviacijos veikla, susijusi su raketų smūgiais Ukrainos teritorijoje esantiems objektams“, – pabrėžė kariškiai . „Pradėtos visos būtinos procedūros, kad būtų užtikrintas Lenkijos oro erdvės saugumas, o ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė nuolat stebi padėtį“, – priduriama jame.
Rusai atakavo svarbią Kyjivo regiono infrastruktūrą: kilo gaisras
07:58
Balandžio 11-osios naktį rusai atakavo kritinę infrastruktūrą Kyjivo regione – kilo gaisras.
„Šią naktį regioną masiškai atakavo kamikadzės dronai ir raketos. Pavojaus signalas truko daugiau nei 5 valandas. Deja, oro pavojaus signalo metu Kyjivo srityje buvo atakuotas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas“, – pranešė Kyjivo karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenko.
Pasak jo, kol kas negauta jokios informacijos apie sužeistuosius ir žuvusiuosius.
„Visos gelbėjimo tarnybos yra vietoje, gaisro gesinimas objekte tęsiamas. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau“, – užbaigė Ruslanas Kravčenko.
Rusai sudavė 10 oro smūgių Ukrainos Charkivo srityje
07:53
Rusijos pajėgos sudavė mažiausiai 10 oro smūgių ypatingos svarbos infrastruktūrai Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, anksti ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
„Okupantai sudavė mažiausiai 10 smūgių svarbiai infrastruktūrai Charkivo mieste ir regione“, – platformoje „Telegram“ parašė karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Jis pridūrė, kad apie nukentėjusius žmones nepranešta.
Rusų kariuomenė raketomis smogė antrajam pagal dydį Ukrainos miestui, per „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Ukrainos oro pajėgos anksčiau paskelbė, kad ore yra maždaug devyni rusų strateginiai bombonešiai Tu-95MS, tikriausiai turintys paleisti raketų į Ukrainą.
„Sprendžiant pagal tai, kur taikosi rusų agresorius, Charkive galimos elektros tiekimo problemos“, – anksčiau „Telegram“ rašė I.Terechovas.
O.Synjehubovas ketvirtadienį ryte nurodė, kad sprendžiami elektros tiekimo sutrikimai.
Pietinėje Zaporižios srityje gubernatorius Ivanas Fiodorovas anksti ketvirtadienį paskelbė apie sprogimus.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad rusai taikėsi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą Charkivo, Zaporižios, Lvivo ir Kyjivo srityse.
Maskva pastaraisiais mėnesiais dažnai taikosi į Ukrainos energetikos sistemos objektus.
Trečiadienį per raketų smūgius dviem Ukrainos regionams žuvo septyni žmonės, pranešė pareigūnai.
„Forbes“: nauji Ukrainos dronai naikina Rusijos priešlėktuvinę gynybą
06:47
Ukraina turi tolimojo nuotolio dronų, kurie naikina Rusijos mobiliąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas, skelbia žurnalas „Forbes“.
Naujieji ginklai vadinami „ukrainietiškais Lancet'ais“, nes yra panašūs į rusiškus bepiločius orlaivius. Didesnis dronų veikimo nuotolis leidžia jiems pataikyti į daugelį naujų taikinių, o ukrainiečiai tuo naudojasi atakuodami brangią įrangą, kol rusai dar nespėjo jos perkelti į saugią vietą.
RAM X bepiločiai orlaiviai
Pirmą kartą apie naująjį droną buvo užsiminta „Telegram“ žinutėje, paskelbtoje oficialiame operatyvinės-strateginės grupės „Chortica“, kovojančios Ukrainos rytiniame fronte, kanale.
„Atlikus oro žvalgybą Zarjos gyvenvietės teritorijoje aptikta priešo priešlėktuvinės gynybos sistema 2S6 „Tunguska“. Į aptiktą taikinį buvo paleisti RAM X šaudmenys. Dėl ugnies poveikio aptiktam taikiniui padaryta rimtų pažeidimų“, – teigiama tame leidinyje.
Dar keli smūgiai naudojant to paties tipo nepilotuojamą orlaivį pasirodė naujame Ukrainos saugumo tarnybos vaizdo įraše, kuriame matyti, kaip sunaikintos įvairios rusų priešlėktuvinės gynybos sistemos: du „Buk“ paleidimo įrenginiai, „Buk“ radaras, dvi „Tor“ sistemos, „Strela-10“, „Tunguska“ ir pan. Tai brangus turtas, kurį karo metu bus sunku arba neįmanoma pakeisti.
Kitame balandžio 10 d. vaizdo įraše užfiksuotas sėkmingas smūgis Rusijos mobiliajai elektroninės kovos sistemai „Borisoglebsk-2“, kurios, matyt, nepavyko užblokuoti nei atakuojančiam, nei smūgį filmavusiam stebėjimo dronui.
Čia yra keletas įdomių dalykų, pažymi „Forbes“. Vienas iš jų yra tas, kad „Tunguską“ – oro gynybos sistemą su dviguba 30 mm patranka, keturiomis raketomis „žemė-oras“ ir savo integruotu radaru, turėjusią numušti bepiločius orlaivius, – susekė ir sunaikino Ukrainos dronai.
Kitas įdomus dalykas yra dronų pavadinimas. RAM X yra modernizuota Ukrainos bendrovės CDET gaminamos amunicijos RAM II versija. Ši bendrovė gamina itin sėkmingą žvalgybinį droną „Leleka-100“, kurio sparnų plotis siekia 3 metrus, o ištvermė – daugiau kaip dvi valandas, todėl jis yra vertingas turtas.
Be to, vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuoti rusiškos technikos pralaimėjimai, paties atakuojančio drono praktiškai nesimato. Priešingai nei „Lancet“, kuris atakų vaizdo įrašuose lengvai atpažįstamas pagal išskirtinį baltą siluetą su dvigubais X sparnais.
Ukrainos „Lancet“
Rusiška „Lancet“ amunicija atliko svarbų vaidmenį kare Ukrainoje. Pagrindinė išlyga buvo ta, kad ji buvo gaminama tik nedideliais kiekiais, matyt, dėl ukrainiečių bepiločio lėktuvo smūgio į gamyklą, gaminančią gyvybiškai svarbius komponentus.
2024 m. vasarį Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas pareiškė, kad gaminami du ukrainietiški „Lancet“ bepiločių šaudmenų atitikmenys, kurie netrukus bus pradėti naudoti.
RAM X tikriausiai yra vienas iš šių gaminių. Tarp kitų kūrinių yra „Perun“, kuris atrodo kaip tiesioginė „Lancet“ kopija. Ir nors rusiškas „Lancet“ kainuoja apie 30 tūkstančių JAV dolerių, ukrainietiški analogai bus gaminami už daug mažesnę kainą ir daug didesniais kiekiais.
Dronai tapo vienu iš pagrindinių ginklų, naudojamų kare Ukrainoje. Be to, juos naudoja abi pusės. Kalbame ir apie bepiločius orlaivius, ir apie atakos dronus.
Šiame fone Ukrainoje netgi atsirado „Dronų armija“. Kiekvieną savaitę ji sunaikina daug rusų įrangos. Nuo balandžio 2 iki 10 d. nukentėjo 30 rusų tankų, 86 šarvuotos kovos mašinos ir beveik 100 patrankų.
Anksčiau vienas NATO pareigūnas teigė, kad ukrainiečių dronai kamikadzės yra atsakingi už du trečdalius naujausių Rusijos tankų nuostolių. Tačiau tai gali būti įspėjamasis ženklas, nes didelė Ukrainos priklausomybė nuo dronų rodo, kad trūksta alternatyvų.
