Svarbiausios naujienos
- Sakartvelo ministras pirmininkas pareiškė, kad pagrindinis „Rusijos įstatymo“ tikslas – „užkirsti kelią ukrainizacijai
- „Financial Times“ įvardijo silpniausią NATO bloko grandį, kurią gali išbandyti V.Putinas
- „Politico“: kodėl Donaldas Trumpas nekenčia Ukrainos?
- Prancūzijoje konfiskuota V.Putino buvusios žmonos vila
- Ukrainos karinė žvalgyba: dėl mūsų smūgių kalta tik pati Rusija ir V.Putino režimas
- Ekspertas įvardijo, kas trukdo Ukrainos pajėgoms apginti Časiv Jarą
- Irano ataka prieš Izraelį – geriausia, kas galėjo nutikti V.Putinui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sakartvelo premjeras pareiškė, kad „Rusijos įstatymai“ apsaugos juos nuo „ukrainizacijos“
20:41
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė pareiškė, kad pagrindinis skandalingojo „Rusijos įstatymo“ tikslas – „užkirsti kelią ukrainizacijai“.
„Įstatymo „Dėl išorinės įtakos skaidrumo“ projektu visų pirma siekiama apsaugoti Gruziją nuo „ukrainizacijos“ – sustiprinti Gruzijos suverenitetą ir užtikrinti stabilų šalies vystymąsi, kuris yra būtina Gruzijos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga“, – cituoja jį „1tv“.
I.Kobachidzė teigia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) norėjo šalyje surengti revoliuciją ir atimti iš jos europinę ateitį. „Jei nevyriausybinės organizacijos būtų pasiekusios tai, ko aktyviai siekė 2020-2022 m., t. y. valdžios pasikeitimą per revoliuciją, šiandien Gruzijos padėtis būtų blogesnė nei Ukrainos, o tai reiškia, kad ir taika, ir europinė integracija liktų praeityje“, – sakė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad yra pasipiktinusi Sakartvelo ministro pirmininko komentarais. Diplomatai paragino gerbti piliečių teisę į taikius protestus ir ieškoti situacijos sprendimo konstruktyviu dialogu.
D.Trumpas komentavo pagalbą Ukrainai: Europa turi padaryti daugiau
00:34
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Atstovų rūmuose paskelbus įstatymo projektą dėl pagalbos Ukrainai, dar kartą pakartojo, kad Europa turėtų skirti daugiau pinigų Kyjivui paremti.
Apie tai jis parašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, praneša „European Truth“.
D.Trumpas tiesiogiai nepaminėjo Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pateiktos iniciatyvos (kuri, visų pirma, numato finansinės pagalbos Kyjivui teikimą kreditan), tačiau pakartojo anksčiau išsakytas tezes, kad Jungtinės Valstijos į karą Ukrainoje „investuoja daugiau“ nei Europa.
„Kodėl Europa negali skirti tokios pat arba proporcingos sumos, kokią skiria Jungtinės Amerikos Valstijos, kad padėtų šaliai, kuriai labai reikia pagalbos? Kaip visi sutinka, Ukrainos išlikimas ir stiprybė turėtų būti daug svarbesni Europai nei mums, tačiau tai svarbu ir mums! PASIJUDINK, EUROPA!“ – rašė buvęs prezidentas.
Jis taip pat pakartojo, kad jei jis dabar būtų JAV prezidentas, „šis karas niekada nebūtų prasidėjęs“.
„Shahed“ ir oro antskrydžių grėsmė: Ukrainoje keliuose regionuose paskelbtas pavojus
00:08
Balandžio 18 d. vėlai vakare kai kuriuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Tai susiję su grėsme, kad priešas dar vienam išpuoliui panaudos atakos dronus ir taktinius lėktuvus.
Tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės „Telegram“ kanalą.
Pirmą kartą signalai pasigirdo šalies pietuose. Kariškiai įspėjo apie grėsmę, kad priešas gali panaudoti bepiločius orlaivius kamikadzes atakoms Zaporižios ir Dniepropetrovsko regionuose.
Vėliau nerimas išplito ir į kitus regionus. Karinės oro pajėgos pareiškė, kad jie susiję su priešo taktinės aviacijos veikla.
„Kyla grėsmė, kad fronto zonoms bus panaudotos aviacijos naikinimo priemonės!“ – sakoma pranešime
Vėliau kariškiai įspėjo apie fiksuojamą priešo raketų judėjimą iš pietų į Mykolajivo sritį.
„Dėmesio! „Shahed“ Dniepropetrovsko srityje, juda į šiaurę!“ – sakoma pranešime 23.47 val.
Pagalba Ukrainai: paaiškėjo, ar demokratai palaikys M.Johnsono iniciatyvą
23:49
Ilgai stabdyta pagalba Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui gali būti priimta Kongrese, nes Atstovų Rūmų demokratai pritarė Parlamento pirmininko Mike'o Johnsono planui ir suteikė balsų, kad būtų atmestas radikalių konservatorių planuojamas bandymas blokuoti pagalbą.
Pasak agentūros „Bloomberg“, tikimasi, kad šeštadienį Atstovų Rūmai surengs kelis balsavimus dėl pagalbos paketo, o Senatas jį svarstys kitą savaitę. Planas iš esmės atspindi 95 mlrd. dolerių vertės užsienio pagalbos paketą, kurį Senatas patvirtino vasario mėnesį, o apie 10 mlrd. dolerių ekonominė pagalba Ukrainai paversta kreditais.
„Mes padarysime viską, ko reikia, kad nacionalinio saugumo įstatymo projektas pereitų finišo tiesiąją. Tai nėra Johnsono užsienio pagalbos paketas. Tai Amerikos pagalbos užsienio šalims paketas, skirtas mūsų nacionalinio saugumo poreikiams tenkinti“, – sakė Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas.
J.Bideno administracija ruošiasi skubiai skirti tiesioginę pagalbą Ukrainai, kai tik Kongresas priims šią priemonę, o prezidentas ją pasirašys, sakė JAV pareigūnas.
M.Johnsonui reikės demokratų balsų, kad planas būtų priimtas, po to, kai ultrakonservatoriai iš Atstovų Rūmų Laisvės frakcijos pareiškė, kad balsuos prieš procedūrinę priemonę pradėti diskusijas dėl šio plano. Gegužės mėn. mažumos demokratai turėjo padaryti tą patį, kad būtų imtasi veiksmų skolos luboms padidinti ir užkirsti kelią JAV įsipareigojimų nevykdymui.
Ukraina ir Čekija pradeda derybas dėl dvišalio saugumo susitarimo
23:31
Balandžio 18 d. Ukraina ir Čekija pradėjo derybas dėl dvišalio saugumo susitarimo projekto, pranešė Prezidento kanceliarija.
Vietoj narystės NATO Kyjivas siekia pasirašyti panašius susitarimus su kuo daugiau Vakarų sąjungininkių, nes kovoja su visaverte Rusijos invazija.
Iki šiol pasirašyti devyni susitarimai su Latvija, Suomija, Didžiąja Britanija, Vokietija, Prancūzija, Danija, Kanada, Italija ir Nyderlandais.
„Čekija demonstruoja nuolatinę lyderystę remiant Ukrainą ir skatina kitus partnerius įgyvendinti drąsias ir svarbias iniciatyvas, įskaitant šaudmenų tiekimą mūsų šaliai“, – sakė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.
„Taip pat jaučiame tvirtą Čekijos paramą kelyje į būsimą Ukrainos narystę ES ir NATO.“
Derybas su Čekija veda Ukrainos delegacija, vadovaujama Prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako.
Čekijos delegacijai vadovauja Čekijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo ir daugiašalių klausimų generalinis direktorius Davidas Konecky.
Nors dėl susitarimo su Čekija detalių dar reikia derėtis, jau pasirašyti dešimties metų trukmės susitarimai, kuriais žadama skirti milijardus eurų karinei pagalbai ir paramai.
Pavyzdžiui, Prancūzija įsipareigojo tiekti daugiau amunicijos ir 2024 m. suteikti Ukrainai iki 3 mlrd. eurų (3,2 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos.
Čekija tampa vis labiau Ukrainą remiančia sąjungininke, neseniai inicijavusi itin reikalingų artilerijos sviedinių pirkimą.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasario mėn. paskelbė, kad Čekija nustatė 500 000 155 mm ir 300 000 122 mm sviedinių už Europos ribų, kuriuos būtų galima nupirkti ir nusiųsti Ukrainai, kai bus skirta reikiamų lėšų.
Drastiškai sumažėjo gimstamumas ir trūksta „patrankų mėsos“: rusai bus masiškai tikrinami dėl vaisingumo
23:05
Rusijos vyriausybė nurodė regionams tikrinti rusų reprodukcinę sveikatą, nes gimstamumas nuolat mažėja. Sveikatos apsaugos ministerija išsiuntė regionams rekomendacijas dėl vaisingo amžiaus vyrų ir moterų medicininio patikrinimo, kad būtų įvertintas jų gebėjimas susilaukti vaikų, praneša „Medvestnik“, remdamasis dokumentu.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad atliekant patikrinimą vaisingu moterų ir vyrų amžiumi būtų laikomas 18-49 metų amžius. Moterų pacientės turėtų būti apžiūrimos moterų konsultacijose arba akušerių-ginekologų kabinetuose, o vyrus apžiūrės urologai arba chirurgai, kurie yra apmokyti reprodukcinės sveikatos srityje.
Numatoma, kad šis procesas apims klausimynų, pacientų skundų, klinikinių ir kitų duomenų vertinimą. Abiejų lyčių pacientai bus suskirstyti į grupes pagal lėtinių ligų buvimą arba jų išsivystymo rizikos veiksnius.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Į Zaporižios atominę elektrinę vėl pataikė dronas
22:19
Ketvirtadienį, balandžio 18 d., Zaporižios atominės elektrinės mokymo centrą vėl užpuolė dronas, pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi, praneša TATENA interneto svetainė.
Pasak pranešimo, laimei, sužeistųjų ir aukų nebuvo.
TATENA atstovai, esantys Zaporižios atominėje elektrinėje, sprogimą išgirdo 10.35 val. vietos laiku. Jiems buvo neleista patekti į mokymo centrą, esantį už Zaporižios AE teritorijos perimetro, kad galėtų įvertinti incidento mastą.
Tai jau trečias žinomas išpuolis prieš mokymo centrą pastaruoju metu; dar du panašūs incidentai įvyko praėjusią savaitę. Zaporižios AE objekte esančiai TATENA komandai pranešė, kad šiandien dronas buvo „neutralizuotas“, tačiau nepatikslino detalių.
„Iki šiol dronų smūgiai nekėlė pavojaus objekto branduoliniam saugumui. Tačiau, kaip prieš kelias dienas sakiau JT Saugumo Tarybai, šios neapgalvotos atakos turi būti nedelsiant nutrauktos!“ – sakė R.Grossi.
V.Zelenskis Kyjive susitiko su Vokietijos vicekancleriu ir aptarė oro gynybos klausimus
21:38
Balandžio 18 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Vokietijos vicekancleriu Robertu Habecku per pastarojo vizitą Kyjive.
Prezidentas ir R.Habeckas, kuris taip pat yra Vokietijos ekonomikos ir aplinkos ministras, aptarė, kad Ukrainai reikia daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių.
Kadangi Kyjivas toliau kreipiasi į savo partnerius, prašydamas papildomų oro gynybos sistemų, kad galėtų apsisaugoti nuo Rusijos atakų, Berlynas neseniai paskelbė apie papildomos sistemos „Patriot“ pristatymą.
R.Habeckas atvyko į Ukrainos sostinę kartu su Vokietijos bendrovės „Diehl Defense“, gaminančios oro gynybos sistemas IRIS-T, vadovu Helmutu Rauchu.
Vokietijos žurnalui „Bild“ H.Rauchas sakė: „Trys mūsų sistemos jau yra Ukrainoje, dar daugiau jų bus pristatyta šiais metais. Kita – jau po kelių savaičių“.
„Dėkoju Vokietijai ir Vokietijos visuomenei už labai svarbią pagalbą Ukrainai per visą karo laikotarpį“, – savo „Telegram“ kanale pareiškė V.Zelenskis.
„Negalime neįvertinti jūsų sprendimo atsiųsti naują „Patriot“ sistemą vertės. Dangaus apsauga šiandien yra mūsų prioritetas“.
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V.Zelenskį
20:52
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai.
Lenkijos pilietis, įvardijamas tik kaip Pawelas K., įtariamas teikęs informaciją Rusijos karinei žvalgybai ir „padėjęs Rusijos specialiosioms pajėgoms planuoti galimą pasikėsinimą“ į Ukrainos prezidentą, sakoma Lenkijos prokurorų išplatintame pareiškime.
Priduriama, kad įtariamasis pareiškė esąs „pasirengęs veikti Rusijos Federacijos karinės žvalgybos tarnybų vardu ir užmezgė ryšius su Rusijos piliečiais, tiesiogiai dalyvaujančiais kare Ukrainoje“.
Ukrainos prokurorai informavo Lenkiją apie šią veiklą, todėl prieš įtariamąjį buvo surinkti esminiai įrodymai, sakoma pareiškime.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas nurodė, kad įtariamasis turėjo užduotį „rinkti ir perduoti agresoriaus valstybei saugumo informaciją apie pietryčių Lenkijoje esantį Žešuvo-Jasionkos oro uostą“.
V.Zelenskis dažnai keliauja per šį oro uostą į užsienį su valstybiniais vizitais. Juo taip pat naudojasi į Ukrainą vykstantys užsienio pareigūnai ir humanitarinės pagalbos konvojai.
Tiek Lenkijos, tiek Ukrainos prokurorai nurodė, kad įtariamojo laukia teismas.
Sakartvelo premjeras pareiškė, kad „Rusijos įstatymai“ apsaugos juos nuo „ukrainizacijos“
20:41
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė pareiškė, kad pagrindinis skandalingojo „Rusijos įstatymo“ tikslas – „užkirsti kelią ukrainizacijai“.
„Įstatymo „Dėl išorinės įtakos skaidrumo“ projektu visų pirma siekiama apsaugoti Gruziją nuo „ukrainizacijos“ – sustiprinti Gruzijos suverenitetą ir užtikrinti stabilų šalies vystymąsi, kuris yra būtina Gruzijos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga“, – cituoja jį „1tv“.
I.Kobachidzė teigia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) norėjo šalyje surengti revoliuciją ir atimti iš jos europinę ateitį. „Jei nevyriausybinės organizacijos būtų pasiekusios tai, ko aktyviai siekė 2020-2022 m., t. y. valdžios pasikeitimą per revoliuciją, šiandien Gruzijos padėtis būtų blogesnė nei Ukrainos, o tai reiškia, kad ir taika, ir europinė integracija liktų praeityje“, – sakė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad yra pasipiktinusi Sakartvelo ministro pirmininko komentarais. Diplomatai paragino gerbti piliečių teisę į taikius protestus ir ieškoti situacijos sprendimo konstruktyviu dialogu.
D.Kuleba atskleidė paslaptį: ne tik Nyderlandai nori pirkti „Patriot“ Ukrainai
20:31
Yra keletas šalių, kurios jau dabar yra pasirengusios pirkti „Patriot“ sistemą iš bet kurios pasaulio šalies, kuri su tuo sutiks, ir už tokią kainą, kokią ji nurodys.
Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Užsienio reikalų ministerijos vadovo Dmytro Kulebos pareiškimu.
„Atskleisiu nedidelę diplomatinę paslaptį: Nyderlandai nėra vienintelė šalis, kuri šiuo metu yra pasirengusi pirkti „Patriot“ sistemų iš bet kurios pasaulio šalies už kainą, kurią ta šalis nurodys“, – pabrėžė D.Kuleba.
Ministras pabrėžė, kad tai, jog Nyderlandai viešai pareiškė esantys pasirengę įsigyti „Patriot“, yra svarbus dalykas.
Tačiau, D.Kulebos nuomone, ne mažiau svarbu ir tai, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog nereikia dangstytis NATO standartų poreikiu.
„Iš esmės, kai kai kurios NATO šalys mums sako, kad negali perduoti baterijų, nes neatitiks NATO standarto dėl turimų baterijų skaičiaus, o generalinis sekretorius joms sako, nesislėpkite nuo to, o duokite tai, ko reikia Ukrainai, nes tai dabar svarbiausia.“ , – pabrėžė ministras.
Maskva: Vokietija nepateikė įrodymų, kad sulaikė du vyrus, įtariamus šnipinėjus Rusijai
20:01
Maskva ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad ji sulaikė du Vokietijos ir Rusijos piliečius, kurie, kaip įtariama, šnipinėjo Rusijos naudai ir planavo sabotažą, siekdami pakenkti karinei paramai Ukrainai.
„Nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių sulaikytųjų planus ar jų galimą ryšį su Rusijos struktūrų atstovais“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Rusijos ambasada Berlyne.
Kiek anksčiau prokurorai pranešė, kad trečiadienį Beiroite buvo sulaikyti du vyrai, įvardyti tik kaip Dieteris S. ir Alexander'as J.
Jie kaltinami šnipinėję potencialius išpuolių taikinius, „įskaitant Vokietijoje dislokuotų JAV ginkluotųjų pajėgų objektus“.
Prokurorai sakė, kad Dieteris S. ir asmuo, siejamas su Rusijos žvalgyba, galimus sabotažo aktus Vokietijoje aptarinėjo nuo spalio ir kad pagrindinis tikslas buvo pakirsti Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai. Dieteris S. pareiškė norintis vykdyti atakas – sprogdinimus ir padegimus – prieš kariuomenės naudojamą infrastruktūrą ir pramonės objektus, sakoma prokuratūros pareiškime.
Alexander'as J., kaip įtariama, padėjo jam vėliausiai nuo kovo.
Dieteris S., kaip teigiama, žvalgė kai kuriuos objektus, fotografuodavo ir filmuodavo karinį transportą bei įrangą, ir perduodavo informaciją savo kontaktiniam asmeniui.
Trečiadienį teisėjas nurodė suimti Dieterį S. iki galimo kaltinimų pateikimo. Alexander'as J. ketvirtadienį turi dalyvauti teismo posėdyje už uždarų durų.
Dieteriui S. atskirai taip pat gresia kaltinimai nuo 2014 metų gruodžio iki 2016 metų rugsėjo priklausius Rytų Ukrainos Donecko regiono prorusiškų separatistinių pajėgų vienam ginkluotam junginiui.
Policija atliko kratas abiejų vyrų namuose ir darbovietėse.
Taip pat Berlynas patvirtino, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išsikvietė rusų ambasadorių.
O.Scholzas: Ukraina iš partnerių gali gauti dar šešias „Patriot“ sistemas
19:52
Ukraina iš NATO partnerių gali gauti dar šešias oro gynybos sistemas „Patriot“.
Tai pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Europos Komisijos interneto svetainę.
Vokietijos kancleris teigė, kad NATO partneriai Ukrainai gali tiekti šešias „Patriot“ sistemas, be vienos, kurią jau perdavė Vokietija.
„Mes jau suteikėme dvi sistemas, dabar suteikėme ir trečiąją, ir esame šalis, kuri šiuo klausimu prisideda daugiausiai. Paskutinė, trečioji sistema, apie kurią paskelbėme ir kuri bus perduota Ukrainai bei bus naudojama ten, taip pat yra mūsų raginimas ir kitoms šalims priimti panašius sprendimus“, – sakė O.Scholzas.
Pasak kanclerio, Aljansas aiškiai nurodė, kad NATO šalyse turimos sistemos gali būti perduotos, kad Ukraina galėtų geriau apsisaugoti nuo gausių Rusijos atakų.
„Ir aš norėčiau pakartoti šį raginimą ir dar kartą jį pagilinti. Išgirdome apie septynias papildomas sistemas. Viena iš jų yra mūsų. Tikrai tikimės, kad NATO kontekste rasime dar šešias, ir aš dar kartą pasinaudojau šia galimybe daugelyje derybų išreikšti šią nuomonę“, – pabrėžė jis.
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti
19:22
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Žaliųjų partija teigė, kad Šveicarija, kuri ilgą laiką buvo labai populiari tarp turtingų rusų, turėtų tapti G-7 organizacijos, vadinamos Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų (REPO) darbo grupe, nare.
Tačiau 101 Šveicarijos žemųjų parlamento rūmų – Nacionalinės Tarybos – narys balsavo prieš šį pasiūlymą, o 80 parlamentarų jam pritarė.
Šveicarijos vyriausybė taip pat nepritarė, kad tradiciškai neutrali šalis žengtų šį daug diskusijų sukėlusį žingsnį.
Pasak šalininkų, Šveicarijos karinis neutralumas, dėl kurio ji atsisako siųsti Kyjivui ginklų, yra argumentas prisijungti prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti.
„Dar svarbiau, kad čia, srityje, kurioje turime veiksmų laisvę, užimtume aiškią poziciją“, – gindama pasiūlymą sakė parlamentarė iš Žaliųjų partijos Franziska Ryser.
Ji pabrėžė, kad Šveicarijos finansų ir prekių rinkos jau seniai pritraukia Rusijos pinigus, o Šveicarijos bankuose jų laikoma 150–200 mlrd. Šveicarijos frankų (144–192 mlrd. eurų).
„Tačiau Šveicarija iki šiol yra įšaldžiusi tik apie 7,5 mlrd. frankų (7,7 mlrd. eurų)“, – pabrėžė F.Ryser, pareiškusi, kad supranta tarptautinę kritiką dėl šveicarų pozicijos.
Šveicarija, nepaisant neutralumo, greitai prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą.
Tačiau praėjusį balandį G-7 ambasadoriai Berne įteikė laišką Šveicarijos vyriausybei, kuriame kritikavo lėtą Rusijos turto įšaldymo tempą ir įspėjo, kad dėl spragų gali būti apeidinėjamos sankcijos.
Jie taip pat paragino Šveicariją prisijungti prie 2022-ųjų kovą G-7 sudarytos REPO darbo grupės.
Trečiadienį vykusiame parlamento posėdyje radikaliųjų liberalų partijos narys Hansas-Peteris Portmannas pabrėžė, kad „Šveicarija jau bendradarbiauja su daugeliu šalių ir organizacijų, įskaitant REPO, techniniu lygmeniu“.
„Ji atlieka savo darbą, ir netgi geriau nei kitos šalys“, – sakė jis rūmams, tačiau įspėjo, kad tapusi REPO nare, Šveicarija rizikuoja susilpninti savo gebėjimą būti tarpininke.
TVF teigia, kad Ukrainai šiemet reikia 42 mlrd. dolerių paramos
19:19
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas teigė, kad Ukrainai šiemet reikia 42 mlrd. dolerių (34 mlrd. svarų sterlingų) biudžeto pagalbos, kad galėtų toliau kovoti su Rusijos invazija.
TVF valdančioji direktorė Kristalina Georgijeva sakė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą turi būti nutrauktas, vadindama jį ir žmonių tragedija, ir pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų stabdžiu.
Ji pridūrė, kad, jos nuomone, pasaulinė parama Ukrainai išlieka stipri.
Kremlius pasipiktino konfiskuota buvusios V.Putino žmonos vila Prancūzijoje
18:50
Prancūzijos valdžios institucijų sprendimas konfiskuoti buvusios prezidento Vladimiro Putino žmonos Liudmilos Putinos (dabar Očeretnajos) vilą peržengia teisines ribas, pareiškė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Bet koks kėsinimasis į privačią nuosavybę yra <...> a priori neteisėtas. Taigi Prancūzijos valdžios institucijos griauna savo teisinės sistemos pagrindus. Mes tai ne kartą sakėme“, – pabrėžė D.Peskovas.
Neseniai paaiškėjo, kad po Paryžiaus prokuratūros organizuoto nusikalstamumo departamento pareigūnų atliktos kratos buvo konfiskuota vila „Souzanne“ (kitaip, „Siuzana“), registruota naujojo buvusios V.Putino sutuoktinės vyro, 46 metų verslininko Arturo Očeretno vardu.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO vadovas: Ukrainai labai reikia daugiau oro gynybos sistemų
18:48
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį per Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai labai reikia daugiau oro gynybos“ sistemų.
Jis sakė, kad NATO sąjungininkai neseniai prisiėmė „vilčių teikiančių“ įsipareigojimų dėl karinės paramos ir pridūrė: „Mes turėjome suteikti jiems daugiau anksčiau.“
G.Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
17:30
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“.
„JAV Kongresui grįžtant balsuoti dėl itin svarbaus paramos Ukrainai paketo, noriu dar kartą pabrėžti bendrų transatlantinių pastangų padėti laimėti svarbą“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ skelbė šalies vadovas.
„Kaip teisingai pasakė Mike'as Johnsonas (JAV Atstovų Rūmų pirmininkas – BNS) istorija mus vertina už tai, ką darome. Dabar pats metas pasielgti teisingai“, – pridūrė G.Nausėda.
Šeštadienį įvyksiančio balsavimo metu pagaliau gali būti suteikta labai reikalinga pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kovojančioms su Rusijos okupantais. JAV prezidentas Joe Bidenas yra paraginęs Kongresą priimti šį paketą.
URM kanclerė: rusų atostogų šalyse labiau tikėtini turistų nesutarimai dėl karo Ukrainoje
17:20
Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė sako, kad šalyse, kur daug atostogaujančių rusų, padidėja konfliktų tikimybė tarp skirtingų tautų poilsiautojų dėl karo Ukrainoje vertinimų.
Inga Černiuk siūlo rinktis poilsiui tas valstybes, į kurias dėl sankcijų rusų patenka mažiau.
„Jeigu galima pasirinkti Europos kryptį, tai pasirinkime. Gal tos šalys, kur vertybiškai mato kitaip arba kažkokioje pilkojoje zonoje yra – bando įtikti rusų turistams, pagalvokime, ar tikrai tai tos šalys, į kurias norime keliauti“, – penktadienį LRT radijui teigė I.Černiuk.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Financial Times“ įvardijo silpniausią NATO bloko grandį, kurią gali išbandyti V.Putinas
16:52
NATO valstybių, esančių prie fronto linijos, saugumą dabar lemia Rusijos karas Ukrainoje. Regione vis labiau baiminamasi, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO ryžtą rengdamas provokacijas ar net tiesiogiai puldamas Baltijos šalis, skelbia britų leidinys „Financial Times“.
„Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį. Stebina tai, kad pavojaus varpais skambina ne tik Vilniaus, Rygos ir Talino, bet ir Stokholmo, Berlyno ir Londono ministrai, kurie visi užsimena apie galimą konfrontaciją per dvejus-aštuonerius metus.
Regiono lyderiai mato tris Baltijos šalis – su nedidele teritorija ir siaurais sausumos ryšiais su likusia NATO dalimi – kaip vietą, kur drąsusis V.Putinas galėtų nuspręsti išbandyti Aljanso vienybę ir išspręsti problemą destabilizuojančiomis provokacijomis ar net tiesioginiu kariniu puolimu“, – rašoma straipsnyje.
Šį susirūpinimą didina perspektyva, kad po JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas. Pasak buvusio Latvijos nacionalinio saugumo patarėjo ir buvusio Latvijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Janio Kažočiņo, Rusija gali pasinaudoti D.Trumpo prezidentavimu, kad parodytų, jog NATO yra visiškai susiskaldžiusi, o Baltijos šalys yra tam tinkama vieta.
Anot J.Kažočino, artimiausiu metu jis mato du galimus scenarijus. Pirmasis – jei Rusijai pavyks laimėti Ukrainoje ir ji bandys pasinaudoti susilpnėjusiais Vakarais.
„Būdas tai padaryti – greitas coup de main [netikėtas puolimas] Baltijos šalyse, po kurio sektų reali branduolinė grėsmė“, – įvertino jis.
Antrasis scenarijus – jei Ukraina ir Vakarų vienybė išsilaikys, Rusija gali bandyti nukreipti dėmesį į provokacijas, turėdama dešimtis hibridinių išpuolių galimybių, pradedant sabotažu ir žmogžudystėmis ir baigiant vietos rusakalbių gyventojų kurstymu.
Tuo pat metu Baltijos šalys dėl narystės NATO dabar mėgaujasi didesniu saugumu nei kada anksčiau istorijoje.
„Vos prieš kelerius metus NATO planas, kaip apsaugoti tris Baltijos šalis, buvo leisti Rusijai iš pradžių jas okupuoti, o po kelių mėnesių masiškai išstumti savo kariuomene. Šiandien strategija – ginti NATO teritoriją „nuo pirmojo metro“ ir neleisti Rusijos įsibrovėliams griauti miestų, kaip jie padarė Ukrainoje. Dėl to Rusijos puolimas būtų nepaprastai sudėtingas ir brangus“, – pažymėjo „Financial Times“.
Kita vertus, anot Tomo Jermalavičiaus, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline mokslinio bendradarbio, Baltijos regionas šiuo metu jaučiasi ypač pažeidžiamas.
Jis pastebėjo, kad dvi iš Baltijos šalių saugumo politikos po nepriklausomybės atgavimo prielaidų – niekada daugiau nebūti okupuotiems ir niekada nekariauti vieniems – patiria didelį spaudimą.
Pirma, Rusijos puolimo Ukrainoje mastas rodo, kad regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų nepakanka Maskvai atgrasyti, o Vakarai per lėtai reaguoja į agresiją. Antra, karas Ukrainoje atkreipė dėmesį į tebesitęsiančius nesutarimus tarp fronto valstybių ir toliau į Vakarus esančių NATO narių dėl tikrojo Rusijos grėsmės pobūdžio.
„Kai Aljansas ir sąjungininkai susivienys – o jie šiuo metu įvairiais būdais tai daro – manau, kad iš to išbrisime su mažesnėmis pastangomis“, – sakė T.Jermalavičius.
Anksčiau leidinys „The Telegraph“ skelbė, kad karo su Rusija atveju NATO negalėtų greitai dislokuoti karių dėl biurokratinio vilkinimo pasienyje ir logistikos problemų.
V.Zelenskis atskleidė, kur atakos prieš Krymą išgąsdinta Rusija perkėlė savo raketnešius laivus
15:49
Po veiksmingų Ukrainos pajėgų karinių veiksmų Juodojoje jūroje ir laikinai okupuotame Kryme Rusija nusprendė perkelti savo laivus, įskaitant raketnešius, į kitą vietą, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė apie dabartinę padėtį mūšio lauke ir smūgio Rusijos taikiniams laikinai okupuotame Kryme rezultatus.
„Vis dar laukiame galutinių duomenų, tačiau jau dabar aišku, kad okupantai patyrė skaudžių nuostolių. Be to, žvalgybos duomenimis, po mūsų veiksmų Juodojoje jūroje Rusija perkelia laivus, tarp jų ir nešančius „Kalibr“ raketas, į Kaspijos jūrą“, – nurodė prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Hill“: Izraelis ir Ukraina virto Rusijos ir Irano mūšio lauko laboratorijomis
15:11
Rusija ir Iranas naudoja Ukrainą ir Izraelį kaip mūšio lauko laboratorijas, kad ištirtų Vakarų karinių pajėgų pažeidžiamumą, skelbia amerikiečių politikos leidinys „The Hill“, remdamasis Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų Užsienio reikalų pakomitečio ekspertų pareiškimais.
„Rusija ir Iranas kartu naudoja Ukrainą ir Artimuosius Rytus kaip mūšio lauko laboratorijas, kad patobulintų savo ginkluotę ir sukurtų metodus, kaip įveikti Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų gynybos sistemas... Iranas iš Rusijos mokosi bendrų smūgių pamokų, taip pat žinių apie Vakarų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų stipriąsias ir silpnąsias puses“, – žurnalistams aiškino ekspertai.
Pažymima, kad Irano ataka prieš Izraelį buvo „nepaprastai panaši į Rusijos įvykdytas atakas prieš Ukrainą“.
Pasak šaltinių, Rusijos priklausomybė nuo Irano ginklų, tęsiant plataus masto karą Ukrainoje, pakeitė jėgų pusiausvyrą šalių santykiuose, susilpnino Rusijos įtaką režimui, o Iranas mainais įgijo daugiau galimybių.
„Vienas iš paskutinių įvykių, kuriuos turime sustabdyti, yra padidėjęs Rusijos ir Irano ginklų ir amunicijos tiekimas, kuris šiandien padės Rusijai užimti Ukrainą, o rytoj padės Iranui nugalėti Izraelį“, – pažymėjo Gabrielis Noronha iš Žydų nacionalinio saugumo instituto.
Pakomitečio įstatymų leidėjai paragino Atstovų Rūmus kuo greičiau priimti gynybos išlaidų paketą, kuris padėtų Ukrainai, Izraeliui ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui.
JAV Atstovų rūmų Žvalgybos komitetas po slapto instruktažo apie Ukrainą paragino kongresmenus skubiai patvirtinti pagalbą Kyjivui. Pasak pranešimo, tai turėtų būti padaryta iki šios savaitės pabaigos.
Trečiadienį Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas paskelbė, kad laikosi savo plano pateikti keletą užsienio pagalbos įstatymų projektų, įskaitant finansavimą Ukrainai, ir sakė, kad balsavimas vyks šį šeštadienį, balandžio 20 d., vakare. Įstatymo projekto daliai dėl Ukrainos būtų skirta 61 mlrd. dolerių.
Kremlius: amerikiečų pagalba Ukrainai nepakeis padėties mūšio lauke
14:36
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nauja JAV pagalba Ukrainai nieko nepakeis mūšio lauke, Vašingtonui ruošiantis svarbiam savaitgalio balsavimui dėl ilgą laiką stabdyto finansavimo Kyjivui.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad pritars 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketui, kuris nuo praėjusių metų įstrigo kilus ginčams Respublikonų partijoje.
Ukrainai, kuriai trūksta iš Vakarų šalių tiekiamų ginklų, jau kelis mėnesius sunkiai sekasi kovoti mūšio lauke, nes rusų pajėgos geriau apginkluotos ir gausesnės.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad jam nekelia nerimo nauja Vakarų ginklų injekcija.
„Tai niekaip nepaveiks padėties fronte raidos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Dabar visi ekspertai tvirtina, kad padėtis fronte yra labai nepalanki Ukrainos pusei. Todėl ji negalės nieko pakeisti“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad kelis mėnesius trukęs delsimas kainavo Ukrainai gyvybių ir teritorijų.
Vašingtonas yra svarbiausias Kyjivo karinis rėmėjas.
Ukrainos energetikos bendrovė prašo apriboti elektros vartojimą piko metu
14:34
Rusijai sudavus virtinę tikslinių smūgių Ukrainos elektros tinklams, viena didžiausių šalies energetikos bendrovių DTEK ketvirtadienį paragino įmones apriboti elektros vartojimą piko valandomis.
„Kartu su kolegomis darome viską, kas įmanoma, kad užtikrintume patikimą elektros sistemos veikimą, tačiau mums labai reikia jūsų pagalbos. Prašome įmonių ir visų šeimų taupyti elektros energiją“, – sakoma DTEK išplatintame pareiškime.
A.Blinkenas ir D.Kuleba ragina JAV Kongresą skubiai priimti pagalbos Ukrainai paketą
14:08
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, ketvirtadienį susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru, pabrėžė, kad labai svarbu, jog Kongresas skubiai priimtų naują karinės pagalbos Kyjivui paketą.
A.Blinkenas su Dmytro Kuleba kalbėjosi per Didžiojo septyneto (G-7) grupės, kurią sudaro Italija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, JAV, Japonija ir Kanada, ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje.
Vėliau ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje jie turėtų aptarti paramą Ukrainai.
„Šiuo metu būtina, kad visi Ukrainos draugai ir rėmėjai dėtų maksimalias pastangas, kad aprūpintų (...) Ukrainą tuo, ko jai reikia, kad ji galėtų toliau veiksmingai gintis nuo Rusijos agresijos“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
Italijos, kuri rotacijos tvarka pirmininkauja G-7, diplomatinis šaltinis teigė, kad siekiama paspartinti oro gynybos sistemų pristatymą Kyjivui.
Tikimasi, kad šeštadienį JAV Atstovų Rūmai balsuos dėl naujos karinės pagalbos, įskaitant ilgai atidėliotą maždaug 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) vertės paramą Ukrainai.
„Beveik visi prašomi biudžeto priedai bus skirti gynybos gamybai Jungtinėse Valstijose, kuriant mūsų pačių gynybos pramonės bazę ir padedant kurti geras darbo vietas Jungtinėse Valstijose“, – kalbėjo A.Blinkenas.
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra labai suinteresuotos Ukrainos sėkme.
„Jei (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui bus leista nebaudžiamai veikti, mes žinome, kad jis nesustos ties Ukraina“, – pridūrė valstybės sekretorius.
D.Kuleba pabrėžė, kad būtina susitarti dėl pagalbos paketo, „kuris tiesiogine to žodžio prasme, neperdedant, padėtų išgelbėti ukrainiečius nuo Rusijos raketų žudymo“.
„Tai mirties ir gyvybės klausimas tūkstančiams žmonių, o platesne prasme – Ukrainos išlikimo klausimas šioje kovoje su daug stipresniu priešu“, – sakė ukrainiečių ministras.
Jis atkreipė dėmesį į trečiadienį Rusijos įvykdytą raketų smūgį Ukrainos istoriniam Černihivo miestui, per kurį žuvo mažiausiai 18 ir buvo sužeista dar apie 60 žmonių.
„Tragedija ta, kad tokie išpuoliai Ukrainoje vyksta beveik kasdien. Tai realybė, kurioje gyvename“, – sakė D.Kuleba.
Savaitgalį Vokietija paskelbė siunčianti Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“ po to, kai Kyjivas paprašė Vakarų rėmėjos skubiai padėti atremti Rusijos atakas.
Rytų Ukrainoje per rusų apšaudymą žuvo du žmonės
14:05
Ukrainos rytinėje Donecko srityje per Rusijos apšaudymą ketvirtadienį žuvo du žmonės, pranešė pareigūnai, Maskvai intensyvinant pastangas užimti šį regioną.
Nuo praėjusių metų pabaigos Kyjivui, susiduriančiam su ginkluotės ir žmonių stygiumi, teko užleisti pozicijų Rusijos pajėgoms ir, padažnėjus išpuoliams, evakuoti civilius gyventojus iš fronto zonų.
Selydovėje, esančioje maždaug už 20 km nuo fronto, anksti ryte per Rusijos apšaudymą žuvo moteris, o Očeretynėje prie fronto linijos per apšaudymą žuvo vyras, nurodė pareigūnai.
„Iš viso per dieną rusai 17 kartų apšaudė Donecko srities gyvenvietes. Nuo fronto linijos buvo evakuoti 127 žmonės, tarp jų 13 vaikų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regiono vadovas Vadimas Filaškinas.
Jis pridūrė, kad netoliese esančiame Krasnohorivkos mieste buvo sužeisti du žmonės.
Tuo metu Ukrainos pietinėje Chersono srityje, pareigūnų teigimu, per rusų apšaudymą nukentėjo mažiausiai 16 žmonių.
Apšaudymas prasidėjo Rusijai pareiškus, kad ji užkirto kelią Ukrainos išpuoliams pasienio teritorijose, numušė 20 dronų ir dvi balistines raketas, daugiausia virš vakarinės Belgorodo srities.
Rusų gynybos ministerija nurodė, kad taip pat buvo numušti penki maži balionai, skirti oro gynybos sistemoms klaidinti.
Tuo metu Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė sunaikinusios 13 rusų dronų.
Ukrainos karinė žvalgyba atskleidė Rusijos nuostolius po atakos prieš karinį aerodromą Kryme
14:03
Ukrainos karinė žvalgyba ketvirtadienį pripažino, kad jos pajėgos smogė rusų kariniam aerodromui Rusijos nuo 2014 metų okupuojamame Krymo pusiasalyje, ir pasidalijo puikiais atakos rezultatais.
Trečiadienį žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo pasirodę pranešimų apie sprogimus ir gaisrą netoli šio karinio aerodromo.
Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino, kad ginkluotosios pajėgos trečiadienį įvykdė sėkmingą operaciją Džankojaus bazėje, kur, be kitų taikinių, apgadino radiolokatorius ir oro gynybos sistemas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras netikėtai apsilankė Kyjive
13:38
Vokietijos kanclerio pavaduotojas ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį netikėtai atvyko į Kyjivą aptarti šalies atstatymo pasibaigus karui klausimų ir išreikšti paramos po Rusijos atakų prieš svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą.
„Šis vizitas vyksta tokiu metu, kai Ukrainai reikia visokeriopos paramos kovoje už laisvę“, – žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė R.Habeckas.
„Ir tai yra kova už laisvę, tai yra svarbus dalykas, kurio pasaulis, Europa ir Vokietija neturi pamiršti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Ukraina kovoja už vertybes, kurios apibrėžia Europą.
Kelionė surengta po to, kai Vokietija savaitgalį paskelbė siunčianti Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“. Kyjivas buvo paprašęs Berlyno skubiai padėti atremti rusų atakas.
Ukrainos pareigūnai ne kartą sakė, kad šalies kariuomenei trūksta ginkluotės Rusijos raketoms ir dronams numušti. Savo ruožtu Maskva intensyvina išpuolius prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius skubiai pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.
R.Habeckas, kurį kelionėje lydi verslo delegacija, kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Jis taip pat susitiks su ukrainiečių pareigūnais aptarti skubios pagalbos ir verslo ryšių, taip pat pasirengimo birželį Berlyne vyksiančiai kasmetinei Ukrainos atstatymo konferencijai, sakoma Vokietijos ekonomikos ministerijos pranešime.
„Visapusiška parama Ukrainai taip pat apima paramą atspariam energijos tiekimui ir atstatymui. Kad tai pavyktų, labai svarbios privataus sektoriaus investicijos“, – pareiškime cituojamas R. Habeckas.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios visos Ukrainos atstatymo išlaidos siekia mažiausiai 486 mlrd. JAV dolerių (455 mlrd. eurų).
Optimizmo mažiau, V.Zelenskio reitingai krenta, Vakarų parama nyksta: Ukrainos laukiantys iššūkiai
13:20
Ukrainoje vis dažniau viešai kritikuojamas prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris per pirmuosius dvejus plataus masto karo metus sulaukė visuotinio pasitikėjimo – dabar jo populiarumas ėmė mažėti.
Pirmaisiais šių metų mėnesiais Ukrainos visuomenės nuotaikos pastebimai pasikeitė. Ukrainiečiai vis dažniau klausia: ar didėjant Rusijos kariniam spaudimui šalis vis dar juda teisinga kryptimi?
„Pablogėjusi padėtis fronto linijoje ir aiškus suvokimas, kad greitų pergalių nebebus, sukėlė depresyvią nuotaiką visuomenėje, kuri savo ruožtu peraugo į kritišką požiūrį į valdžią ir Zelenskį“, – „Postimees“ sakė vienas žinomiausių Kyjivo politologų Volodymyras Fesenka.
„Ukrainos visuomenė dabar yra blogiausios psichologinės būklės per visą plataus masto karą. Pavargusi ir susiskaldžiusi“, – pridūrė Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos viceprezidentas Valerijus Pekaras, vieno geriausių Ukrainos universitetų, Kyjivo Mogiliovo akademijos, įkurtos dar 1615 m., dėstytojas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prancūzijoje konfiskuota V.Putino buvusios žmonos vila
12:50
Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo vilą „Souzanna“ iš verslininko Arturo Očeretno, naujojo Liudmilos Putinos (dabar Očeretnajos) vyro. Apie tai pranešė Prancūzijos leidinys „Challenges“.
2023 m. gruodį pietvakarių Prancūzijoje buvo areštuota art deco stiliaus vila. Tai buvo padaryta gavus „Transparency International“ Prancūzijos skyriaus skundą, kuriame buvo reikalaujama patikrinti jos įsigijimui skirtų lėšų kilmę. Iki šiol vila yra apleista.
2022 m. Aleksejaus Navalno komanda papasakojo apie daugiau nei penkių milijonų eurų vertės vilą, registruotą naujojo Liudmilos Putinos vyro vardu. Vila buvo įsigyta praėjus šešiems mėnesiams po Liudmilos Putinos ir Rusijos prezidento skyrybų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: kodėl Donaldas Trumpas nekenčia Ukrainos?
11:54
„Donaldas Trumpas lengvai nepamiršta ir neatleidžia“, – tokiais žodžiais straipsnį pradeda amerikiečių leidinys „Politico“.
Jungtinių Valstijų Kongrese jau ne vieną mėnesį respublikonų partijos atstovai blokuoja karinę pagalbą, kurios, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Kyjiivui labai reikia, kad išvengtų pralaimėjimo prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas. Straipsnyje pastebima, kad vien D.Trumpo partijos pasipriešinimas indikuoja gilias buvusio prezidento požiūrio į Ukrainą šaknis.
Pasak „Politico“, būtent telefoninis pokalbis su V.Zelenskiu lėmė pirmąją D.Trumpo apkaltą 2019 m. gruodį, kai jis buvo apkaltintas siekiu daryti įtaką 2020 m. rinkimams, palenkiant Ukrainos vadovą tirti dabartinio prezidento Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklą.
„Jo galvoje tebėra visi požymiai, kad šalis vis dar medžioja. Kai šį mėnesį Kongresas ėmėsi iš naujo patvirtinti Užsienio žvalgybos stebėjimo aktą – teisės aktą, reglamentuojantį įtariamų tarptautinių priešininkų sekimą, – D.Trumpas ėmė prieštarauti socialiniuose tinkluose“, – rašo leidinys.
„Nužudykite FISA, – pareiškė jis socialiniame tinkle „Truth Social“. – JI BUVO NETEISĖTAI PANAUDOTA PRIEŠ MANE IR DAUGELĮ KITŲ“.
Tai, kad D.Trumpas greičiausiai turėjo omenyje savo buvusio rinkimų kampanijos pirmininko Paulo Manaforto pasiklausymą, vargu ar liko nepastebėta Ukrainoje, kur pareigūnai stebi JAV prezidento rinkimų kampaniją ieškodami ženklų, ką ji gali reikšti jų karo veiksmams.
Kaip numanomas respublikonų kandidatas D.Trumpas jau sukėlė baimę Kyjive, pasigyręs, kad galėtų užbaigti karą per 24 valandas, ir užsiminęs, kad tikisi, jog jis baigsis anksčiau, nei jam teks nuspręsti, ar atiduoti Ukrainą Maskvai.
Nors P.Manaforto paminėjimas ir buvo aptakus, jis tik padidins susirūpinimą Ukrainoje, kad JAV prezidentas vis dar jaučia nuoskaudą šaliai, kuri, jo nuomone, yra glaudžiai susijusi su jo prezidentavimo delegitimumu.
Nuo pirmųjų užuominų apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. Amerikos prezidento rinkimų kampaniją, iki specialiojo prokuroro atliekamo tyrimo ir D.Trumpo apkaltos 2019 m. visi keliai – kartais gali atrodyti – veda per Kyjivą.
„D.Trumpas nekenčia Ukrainos, – teigė Levas Parnasas, ukrainiečių kilmės amerikiečių verslininkas, kadaise dirbęs D.Trumpo advokato Rudy Giuliani patikėtiniu Ukrainoje, o vėliau nusiteikęs prieš buvusį prezidentą. – Jis ir žmonės aplink jį mano, kad Ukraina buvo visų D.Trumpo problemų priežastis“.
Anot straipsnio, D.Trumpo susipykimas su Ukraina atsirado Ukrainos Euromaidano revoliucijos pelenuose.
Prieš tapdamas D.Trumpo rinkimų kampanijos vadovu P.Manafortas Ukrainoje dirbo buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui – prorusiškam politikui, kuris 2014 m. pabėgo iš šalies po to, kai buvo nušalintas po visoje šalyje vykusių demonstracijų prieš jo sprendimą nukreipti Ukrainą nuo Europos Sąjungos link Maskvos.
Per protestus buvo padegta V.Janukovyčiaus partijos būstinė ir būtent joje vienas Ukrainos aktyvistas ir buvęs įstatymų leidėjas rado vadinamąją juodąją knygą.
Joje buvo ranka rašytas slaptų V.Janukovyčiaus partijos mokėjimų Ukrainos pareigūnams, televizijos laidų vedėjams, įstatymų leidėjams ir žurnalistams sąrašas. Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro duomenimis, P.Manaforto pavardė bent 22 kartus figūravo kaip gavusio apie 12,7 mln. dolerių. Biuras teigė, kad jo pavardės įtraukimas į knygą nebūtinai reiškia, kad jam buvo perduotos minėtos sumos, kurias P.Manafortas neigė gavęs.
Pirmą kartą apie P.Manaforto pavardės įtraukimą į knygą 2016 m. rugpjūtį, likus keliems mėnesiams iki D.Trumpo kovos su Hillary Clinton dėl prezidento posto, pranešė leidinys „The New York Times“. Tai buvo viena pirmųjų istorijų, siejančių D.Trumpą su Ukraina ir galbūt su Rusija bei jos sąjungininkais – problema, kuri jį kamuos visą jo prezidentavimo laikotarpį.
D. Trumpo sąjungininkai „Juodąją knygą“ vaizdavo kaip neautentišką ir Demokratų partijos sąmokslą, kuriuo siekiama pakenkti savo oponentams.
„Politico“ pastebi, kad D.Trumpo antipatija Ukrainai taip pat kyla iš jo įsitikinimo, kad į 2016 m. JAV prezidento rinkimus kišosi Ukraina, o ne Rusija, anksčiau sakė L.Parnasas.
„Tai prasidėjo, kai prasidėjo „Russiagate“, – nurodė jis, turėdamas omenyje įtarimus dėl Rusijos įsiskverbimo į rinkimus, dėl kurių galiausiai buvo paskirtas specialusis patarėjas Robertas Muelleris. – D.Trumpo kampanijos žmonės jam sakė, kad į rinkimus kišosi ne rusai, o ukrainiečiai.“
D.Trumpo pergalę rinkimuose aptemdė kaltinimai, kuriuos vėliau patvirtino JAV žvalgybos agentūros, privačios žvalgybos įmonės ir federaliniai tyrėjai, kad Rusija 2016 m. įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto, partijos strateginio ir finansavimo padalinio, elektroninius laiškus ir juos paviešino, siekdama diskredituoti D.Trumpo varžovę H.Clinton.
D.Trumpas nuolat propagavo sąmokslo teoriją, kad įsilaužimą įvykdė Ukraina, siekdama apkaltinti Rusiją, ir kad ši šalis vis dar slėpė serverį su duomenimis.
2022 m. Rusijos privačios samdinių bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad Rusija kišosi į JAV demokratinius procesus.
„Mes kišomės (į JAV rinkimus), kišamės ir toliau kišimės, – pareiškė jis. – Atsargiai, tiksliai, chirurginiu būdu ir savaip, kaip mes tai mokame daryti“.
Ukraina priėmė sprendimą, leisiantį nugriauti „Tautų draugystės arką“ Kyjive
11:10
Ukrainos kultūros ministerija išbraukė anksčiau „Tautų draugystės arka“ vadintą monumentą Kyjive iš nacionalinės svarbos paminklų registro, tuo parodydama, kad šis paminklas dabar gali būti pašalintas.
Apie tai ketvirtadienį praneša Ukrainos naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
Monumentas, dabar vadinamas Ukrainiečių tautos laisvės arka, kelia asociacijų su Rusijos imperinėmis ambicijomis.
„Dviejų „broliškų“ tautų „susivienijimo“ mitas, įkūnytas šiame monumente, neatitinka istorinės realybės, – sakoma Kultūros ministerijos trečiadienio pranešime spaudai. – Šiuo mitu aktyviai naudojamasi siekiant pateisinti [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino teritorines pretenzijas.“
Arka buvo pastatyta 1982 metais, 60-osioms Sovietų Sąjungos įkūrimo ir 65-osioms 1917 metų spalio revoliucijos metinėms. Rusijai užpuolus Ukrainą Kyjivo miesto taryba 2022 metų gegužę pervadino monumentą.
Po arka stovėjusi bronzinė sovietinių laikų skulptūra, vaizdavusi ukrainiečių darbininką ir rusų darbininką, ir simbolizavusi rusų bei ukrainiečių „tautų draugystę“, buvo pašalinta 2022 metų balandį.
Sprendimas dėl pačios arkos galimo pašalinimo nėra priimtas.
„Nors Kyjivo miesto taryba pervadino monumentą Ukrainiečių tautos laisvės arka, jis simbolizuoja tik sovietinės ideologijos temas ir papildomas reikšmes, tuo keldamas grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui“, – sakoma ministerijos pranešime.
2015 metais, atsikratant komunistinio paveldo, Ukrainos parlamentas uždraudė daugumą sovietinių ir komunistinių simbolių, gatvių pavadinimų ir paminklų. Pastarieji visoje šalyje buvo griaunami ar pakeičiami, bet vien dėl didžiulio jų kiekio projekto vykdymas užtruko.
2023 metų balandį prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasirašė įstatymą, kuriuo draudžiama geografines vietas Ukrainoje vadinti Rusijos veikėjų vardais ar pavadinimais, susijusiais su Rusijos agresiją primenančiais istoriniais įvykiais.
Vokietijoje sulaikyti du vyrai, įtariami šnipinėjimu Rusijos naudai
10:24
Vokiečių federaliniai prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad Bavarijoje sulaikyti du Vokietijos ir Rusijos piliečiai, kurie, kaip įtariama, šnipinėjo Rusijos naudai ir planavo sabotažą, siekdami pakenkti karinei paramai Ukrainai.
Du vyrai, įvardyti tik kaip Dieteris S. ir Alexander'as J., trečiadienį buvo sulaikyti Bairoite, pranešė prokurorai.
Jie kaltinami šnipinėję potencialius išpuolių taikinius, „įskaitant Vokietijoje dislokuotų JAV ginkluotųjų pajėgų objektus“.
Karybos ekspertas: Ukrainai pavyko rasti „skylę“ rusų oro gynyboje
10:04
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad padėtis fronte nesikeičia ir tai, anot jo, gera žinia.
„Nepaisant liūdnų prognozių lietuviškame „Facebook" po Avdijivkos užėmimo, ukrainiečiai tada gana greitai stabilizavo padėtį paskubomis įrengtoje gynybos linijoje ir joje išsilaiko iki pat dabar.“
Jis atkreipė dėmesį į trečiadienį Ukrainos suduotą smūgį Džankojaus kariniam aerodromui, laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje. Rusijos šaltinių teigimu, iš viso buvo paleista 12 amerikietiškų raketų ATACMS. Jos iššauto 2 bangom, dalis pasiekė savo taikinius.
„Neįprasta tai, kad vienu metu iššauta tiek daug ATACMS raketų, ir kad nebuvo kombinuotos atakos skirtingų tipų raketomis, nebuvo panaudoti ir klaidinantys taikiniai. O ir apie ATACMS panaudojimą jau senokai negirdėjome. Panaudotos tiek senesnio, tiek naujesnio modelio raketos.
Šiaip ukrainiečiams pavyko rasti skylę rusų oro gynyboje, už ką juos galima pagirti – agresorius turi ir patirties, ir priemonių, ir nuolat savo gynybos sistemą tobulina“, – įvertino E.Papečkys.
Rusai savo ruožtu apšaudė, pasak jų, „karinius“ taikinius Černihive, bet, kaip jau įprasta, aukų patyrė civiliai.
„Reikia pastebėti, kad Kremliaus propaganda ir vėl sugebėjo pasinaudoti nelaime – Rusiją ištikusiais potvyniais. Visa valdžia, tame tarpe ir pats Vladimiras Putinas, labai vykusiai rodo savo didelį indėlį padedant žmonėms ir likviduojant pasekmes“, – rašė ekspertas.
Trečiadienį taip pat pranešta, kad Rusijos „taikdariai“ traukiasi iš Kalnų Karabacho: „Kremliaus įtaka šiame regione toliau pastebimai silpsta. Tai – dar viena agresijos prieš Ukrainą pasekmė“.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 13 rusų dronų
09:48
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 13 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusams paleidus 13 dronų, visus juos pavyko numušti.
Bepiločiai sunaikinti Chersono, Dnipropetrovsko, Vinycios, Poltavos, Chmelnyckio, Ternopilio ir Ivano Frankivsko srityse.
Rusija sako neutralizavusi 20 dronų ir dvi raketas
09:47
Rusija ketvirtadienį pranešė, kad neutralizavo 20 dronų ir dvi balistines raketas teritorijose, kurios ribojasi su Ukraina, įskaitant Rostovą, kur yra jos puolimo Ukrainoje vadavietė.
„Naktį buvo sužlugdytos kelios Kyjivo režimo teroristinės atakos“, – teigė Gynybos ministerija.
Ji teigė neutralizavusi 20 dronų, dvi raketas „Točka-U“ ir penkis balionus, kuriais buvo siekiama nukreipti oro gynybos sistemų dėmesį.
16 bepiločių ir dvi raketos buvo numuštos Belgorodo regione, kuris beveik kasdien susiduria su Ukrainos smūgiais.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina suintensyvino atakas prieš Rusiją.
Ukrainos gynėjai priversti rinktis: sužeistas bendražygis pas medikus arba amunicija pas karius
09:14
Ukrainai labai trūksta karinės technikos, o tai apsunkina galimybes evakuoti mūšyje sužeistus karius. Šalies gynėjai kartais pėsčiomis neša sužeistus bendražygius į evakuacijos punktus, esančius už daugiau nei šešių kilometrų nuo fronto linijos. Tuo pat metu juo intensyviai apšaudo Rusijos karinės pajėgos.
Šiuo metu Ukraina taip trūksta šarvuoto transporto, kad gynybos pajėgos susiduria su rimtais sunkumais, norėdamos iš mūšio lauko išgabenti nuo priešo ugnies nukentėjusius vyrus, rašo britų leidinys „The Telegraph“.
Dažnai 600 gynybos dalinių dalijasi tik dviem šarvuotais gelbėjimo automobiliais, laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė Ukrainos gynybos pareigūnai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertas įvardijo, kas trukdo Ukrainos pajėgoms apginti Časiv Jarą
09:12
Rytiniame Časiv Jaro pakraštyje vyksta įnirtingos kovos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijose, nors rusai, neskaičiuodami savo nuostolių, puola įnirtingais „mėsos puolimais“, interviu naujienų svetainei "Focus“ sakė karinis analitikas, vienas iš projekto „DeepState“ įkūrėjų Romanas Pohorilijus.
Jo teigimu, Rusijos aviacija yra didžiausia kliūtis gynybos pajėgoms.
„Dėl oro gynybos trūkumo priešas jaučiasi laisvas nebaudžiamai apšaudyti mūsų pozicijas.“
Pasak eksperto, užpuolikai stengiasi įsitvirtinti kiekviename žingsnyje. Rusijos gynybos ministerija į šį rajoną atgabeno daug žmonių ir pastiprinimo.
„Pagrindinė problema dabar yra ne apšaudymai, o tai, kad trūksta priešlėktuvinės gynybos įrangos iš mūsų Vakarų partnerių. Tikiuosi, kad artimiausiu metu situacija pasikeis. Vyksta atitinkami procesai, visi mato, kaip priešas nebaudžiamai mėto bombas“, – aiškino R.Pohorilijus.
Jis pridūrė, kad padėtis Robotynės sektoriuje taip pat sudėtinga. Rusijos pajėgos tęsia įnirtingas „banzai atakas“, skrisdamas į vietovę, tačiau jam nepavyksta įsitvirtinti dėl galingo ukrainiečių karių darbo. Kad ir kaip rusai stengtųsi pasislėpti rūsiuose ar skylėse, ukrainiečių artilerija ir bepiločiai lėktuvai juos be jokių problemų sunaikina.
„Dažniausiai rusai bando įsiveržti iš Novoprokopivkos ir iš vakarų nuo Pivdenės, taip pat bando pulti iš Verbovės. Jie turi užduotį atkirsti Robotynės iškyšulį, tačiau tai daro negrabiai ir beprasmiškai“, – pridūrė ekspertas.
Jo nuomone, būtent aviacija ir „mėsos puolimai“ yra pagrindinė problema šiuose fronto ruožuose, o padėtis su pabūklais gerokai pagerėjo.
Balandžio 14 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei pavesta užimti Časiv Jarą iki gegužės 9 d. Ukrainos gynėjai pabrėžė, kad net ir nedidelė rusų pažanga nereiškia, jog padidėjo reali galimybė užimti miestą iki nustatyto termino.
Irano ataka prieš Izraelį – geriausia, kas galėjo nutikti V.Putinui
08:51
Pirminė Maskvos reakcija į savaitgalį Irano įvykdytą raketų ir bepiločių orlaivių ataką prieš Izraelį galėjo būti susirūpinimas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalavimo, tačiau labiau tikėtina versija, kad Kremlius apsidžiaugė.
Balandžio 14-osios naktį Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų. Padedant Jungtinėms Valstijoms, Prancūzijai, Jordanijai ir Didžiajai Britanijai, beveik visi dronai ir raketos buvo perimti jiems nepasiekus Izraelio.
Laisvosios Europos radijas nurodė tris priežastis, kodėl Irano išpuolis prieš Izraelį buvo naudingas Vladimirui Putinui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:47
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 910 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 456,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pagal Generalinio štabo, buvo sunaikinti 3 tankai, 8 šarvuotosios kovos mašinos, 13 artilerijos sistemų, 31 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 5 Rusijos bepiločius orlaivius.
Giedrius Petkevičius. Ar Baltarusijos kariuomenė pajėgi žygiui į Vilnių?
08:43
Baltarusių opozicionierius Valerijus Sachasčikas išgąsdino dalį lietuvių pareikšdamas, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo pajėgos gali ne tik panaudoti branduolinius ginklus, tačiau ir surengti „blickrygą į Vilnių“. Lietuvos sostinė yra vos už 30 kilometrų nuo nedraugiškos valstybės sienos, tad dalis gyventojų grasinimą priėmė jautriai.
Kalbos apie esą neapginamą ir sunkiai evakuojamą Vilnių užima daug eterio viešojoje erdvėje. Taigi, ar kelia Baltarusijos kariauna pavojų Lietuvai?
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos ataka prieš Černihivą: aukų skaičius auga
08:20
Ketvirtadienio rytą pranešama, kad išaugo aukų skaičius Černihive. Trečiadienį rusai raketomis smogė beveik į miesto centrą. Pranešta, kad pataikyta į socialinės infrastruktūros objektą. Taip pat apgadinta daugybė daugiaaukščių gyvenamųjų namų, sunaikintos kelios dešimtys automobilių.
Ketvirtadienio ryto duomenimis, per apšaudymą žuvo 18 žmonių ir 77 buvo sužeisti (tarp jų keturi – nepilnamečiai). Iš po griuvėsių pavyko išgelbėti tris gyvus žmones, sakoma Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešime „Telegram“. Gelbėjimo darbai tęsiami.
JAV analitikai atskleidė, kuo Ukraina atakavo taikinius Kryme
07:33
Jungtinėse Valstijose įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) patvirtino sprogimus Rusijos okupacinių pajėgų kariniame aerodrome laikinai okupuotame Džankojuje, tačiau negali nieko pasakyti apie smūgio padarytos žalos mastą.
Analitikų pranešime teigiama, kad sprogimai buvo matomi geolokaciniuose žemėlapiuose, paskelbtuose naktį iš balandžio 16-osios į 17-ąją. Tačiau ISW dar nematė vizualių įrodymų, kad dėl smūgio būtų pažeisti kokie nors sraigtasparniai. ISW duomenimis, Džankojuje bazuojasi Rusijos sraigtasparniai Mi-8, Mi-25M, Mi-28 ir Ka-52.
Be to, jie paminėjo su Kremliumi susijusio karinio tinklaraštininko paskleistą informaciją. Pasak jo, Ukrainos pajėgos smūgiui į aerodromą panaudojo apie 12 raketų MGM-140 ATACMS.
„ISW dabar negali nepriklausomai patvirtinti, nei kokio tipo amuniciją Ukrainos pajėgos naudojo per šį smūgį, nei kokia žala buvo padaryta... Rusijos atakos ir transporto sraigtasparniai suteikė Rusijos pajėgoms aiškų pranašumą puolamuosiuose ir gynybiniuose mūšiuose, ypač pietų Ukrainoje, ir yra teisėti kariniai taikiniai. Ukrainos pajėgos anksčiau yra sudavusios smūgius ATACMS raketomis Rusijos kariniams sraigtasparniams oro bazėse Berdianske, Zaporižios srityje, ir Luhansko mieste, Luhansko srityje 2023 m.“, – apibendrino ekspertai.
Ukrainos žvalgybos vadas artimiausiais mėnesiais žada siurprizų Rusijai
07:16
Jau birželį Rusija gali pradėti didelį puolimą ir bandyti užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Po to rusai sutelks dėmesį į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus ir jų pasekmes, pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Iki JAV prezidento inauguracijos jie stengsis užgrobti kuo daugiau Donecko ir Luhansko sričių teritorijų“, – sakė jis interviu laikraščiui „The Washington Post“, pažymėdamas, kad Rusija gali tikėtis, jog Donaldas Trumpas, jei laimės, „ratifikuos jų pasiekimus“.
K.Budanovas pažymėjo, kad Ukraina taip pat planuoja naujus išpuolius Rusijos viduje, kuriuos rengia rusai savanoriai. Be to, rengiamos naujos operacijos naudojant dronus.
„Mes pasiūlėme planą, kuriuo siekiama sumažinti Rusijos pajėgumus. Jis apima daugelį aspektų, pavyzdžiui, karinę pramonę, kritinius karinius objektus, jų aerodromus, vadovavimo ir kontrolės centrus“, – aiškino K.Budanovas.
Pasak jo, tokių atakų tikslas – parodyti, kad Vladimiras Putinas negali apsaugoti gyventojų nuo karo perkėlimo į Rusijos teritoriją.
„Kai sėdi, tarkime, Sankt Peterburge ir karą stebi tik per televizorių, visada jį palaikysi. Tačiau žmonės ima nervintis, kai koks nors objektas [atakuojamas] netoli jų namų“, – pažymėjo žvalgybos vadas.
Jis taip pat parodė vaizdus, kaip Rusijos Belgorodo gyventojai apžiūrinėja vietos pastatams padarytą žalą. K.Budanovas tvirtino, kad daugumą sugriovimų sukėlė Rusijos priešlėktuvinės raketos S-300, paleistos į ukrainiečių bepiločius orlaivius.
„Iš tikrųjų šių [priešlėktuvinių] raketų padaryta žala yra daug didesnė nei žala, kurią potencialiai galėtų padaryti dronas“, – apibendrino K.Budanovas.
