Suprasti akimirksniu
- Skelbia, kad Rusija pralaužė frontą Donecko srityje: ką tai reiškia Ukrainai.
- Rusijoje sulaikytas S.Šoigu pavaduotojas
- „Le Monde“ įvardijo, kodėl ES nepavyksta sustiprinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos.
- „Izvestija“: prie vienos iš NATO valstybių sienos Rusija perkėlė taktinių branduolinių ginklų kompleksus.
- Įvardijo, kas labiausiai gąsdina Rusijos gyventojus: karas net nepateko į sąrašą.
- Paaiškino, kada bus galima atstatyti rusų nugriautą Charkivo TV bokštą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Skelbia, kad Rusija pralaužė frontą Donecko srityje: ką tai reiškia Ukrainai
17:59
Ukrainos projekto „DeepState“ ir JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos kariai užėmė Očeretynės kaimo centrą Donecko srityje (apie 15 km nuo Avdijivkos). Tai, kas įvyko, „DeepState“ vadina fronto proveržiu ir reikalauja „griežtai patikrinti“ atsakingus asmenis.
Kaimas yra tarp dviejų Ukrainos pajėgų gynybos linijų, pažymi ISW. Tai gali priversti Ukrainos pajėgas pasitraukti į antrąją gynybos liniją, rašo OSINT analitikai.
Rusijos karinė Očeretynės centro kontrolė buvo patvirtinta iš gyvenvietės gautais geolokaciniais vaizdo įrašais. Pasak „DeepState“, Rusijos kariškiai tam tikras gyvenvietės dalis kontroliuoja nuo balandžio 19 d.
Rusijos kariai tikriausiai siekia didesnio Ukrainos pozicijų į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos proveržio, rašo ISW. Instituto ekspertai daro prielaidą, kad Rusijos kariuomenė bando pralaužti ukrainiečių pozicijas Berdyči (apie 5 km į pietus nuo Očeretynės) – Novokalynovės (apie 8 km į rytus) linijoje. Tačiau Rusijos kariuomenės pajėgumai, tikėtina, bus apriboti atvykus JAV pagalbai, pažymi ISW ekspertai.
Kaip pažymėjo JAV ekspertai, Očeretynė yra tarp gynybinės linijos, kurią Rusija pradėjo apšaudyti perėmusi Avdijivkos kontrolę, ir kitos, galingesnės Ukrainos gynybos linijos. Kad šiame fronto ruože pasiektų taktinį proveržį, Rusijos kariuomenei reikia prasiveržti per kaimą ir stabilizuoti šiaurinį flangą, rašė analitikai.
Ukrainos gynybinei linijai iškilo grėsmė, socialiniame tinkle X rašo OSINT analitikas, pasivadinęs slapyvardžiu „War Mapper“. Jis užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės palaipsniui atsitraukti prie Vovčios upės (maždaug 7 km į vakarus nuo Očeretynės).
Rusijos kariai gali tęsti puolimą viena iš trijų krypčių, rašo OSINT analitikas, pasivadinęs „Intelschizo“ slapyvardžiu. Pirmasis variantas – toliau judėti Vovčios upės link; sėkmės atveju Rusija galės ne tik pasiekti Ukrainos artilerijos pozicijas ir viso Avdijivkos ruožo logistiką, bet ir sukelti visos Ukrainos gynybos šiame ruože žlugimo grėsmę. Antrasis variantas – bandyti žengti į šiaurę, o tai galėtų kelti grėsmę Konstantinivkai arba Niujorkui (Donecko srityje). Trečiasis variantas – žengti į pietus ir pulti Berdyči arba Semenivką iš užnugario, o tai gali sukelti viso fronto žlugimą iki pat Netailovo (15 km į pietus nuo Očeretynės).
ISW šeštadienį rašė, kad Rusija tikriausiai suintensyvins puolimą, siekdama pasinaudoti galimybe iki JAV pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atvykimo.
Ukraina baiminasi, kad 61 mlrd. JAV dolerių paketo poveikis bus ribotas. Kaip laikraščiui „Financial Times“ sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, JAV pagalba padės sulėtinti Rusijos puolimą, bet jo nesustabdys.
JAV parama gali išgelbėti Časiv Jarą, tačiau rusų iš Ukrainos neišstums: tam reikia trijų dalykų
23:41
Rusijos kariuomenė pasiekė Časiv Jaro miestą ir bando jį apsupti. Jei Vakarų žadėta pagalba pasieks Ukrainos gynėjus laiku, Časiv Jaras turi vilties atlaikyti Kremliaus karių puolimą, Estijos leidiniui „Postimees“ sako karinis ekspertas Leo Kunnas.
Atstovų Rūmai patvirtino naujausią didžiulį karinės ir ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau nei dvejus metus kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Karinis ekspertas „Postimees“ sako, kad tiek naujai skirta JAV pagalba, tiek Čekijos iniciatyva, kuria siekiama nupirkti Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių, tiek naikintuvų F-16 perdavimas Kyjivui padės stabilizuoti situaciją fronte bent iki 2025 m. vasaros ar rudens.
„Kitaip tariant, visa tai kartu leis Ukrainai išlaikyti dabartinę padėtį“, – mano ekspertas.
JAV gali perduoti Ukrainai ATACMS raketas naujame pagalbos pakete
23:39
Tolimojo nuotolio raketos ATACMS gali būti įtrauktos į naują JAV karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė tikriausiai sieks 1 mlrd. dolerių, rašo CNN.
Naujasis paketas, remiantis medžiaga, bus teikiamas pagal PDA mechanizmą, t. y. ginklai Ukrainai bus tiekiami iš Amerikos kariuomenės atsargų, o tai yra greičiausiai prieinamas būdas.
„Per pastarųjų savaičių kongreso atstovų pasitarimus administracijos pareigūnai nurodė, kad JAV greičiausiai pirmą kartą siųs Ukrainai tolimojo nuotolio ATACMS kaip naujo pagalbos paketo dalį“, – rašo CNN.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai atsisakė komentuoti paketo turinį CNN, tačiau teigė, kad Jungtinės Valstijos „yra pasirengusios greitai nusiųsti karinę pagalbą Ukrainai, kad patenkintų jos skubius karinius ir priešlėktuvinės gynybos poreikius, kai tik įstatymo projektas bus priimtas Senate ir pasirašytas“.
Tikimasi, kad įstatymo projektas bus priimtas netrukus po to, kai balandžio 23 d. senatoriai surengė svarbų procedūrinį balsavimą.
Kaip žinia, 2023 m. spalį JAV perdavė Kyjivui nedidelę partiją ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 160 km. Vėliau apie panašius amerikiečių tiekimus nebuvo pranešta.
Dieną prieš tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per paskutinį pokalbį telefonu su Joe Bidenu buvo susitarta dėl ilgo nuotolio raketų ATACMS tiekimo Ukrainai.
Rusijoje sulaikytas S.Šoigu pavaduotojas
23:26
Rusijoje sulaikytas Rusijos Federacijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas, jis įtariamas kyšio paėmimu.
„Įtarus nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 6 dalyje (kyšio paėmimas), padarymu, buvo sulaikytas Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas Ivanovas Timuras Vadimovičius. Atliekami būtini tyrimo veiksmai“, – vakare pranešė Rusijos Federacijos tyrimų komitetas.
T.Ivanovas įtariamas gavęs mažiausiai 1 mln. rublių kyšį, jam gresia iki 15 metų kalėjimo. V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad jis buvo informuotas apie T.Ivanovo sulaikymą, o S.Šoigu taip pat buvo informuotas iš anksto.
JAV Senatas balsavo už sutrumpintą pagalbos Ukrainai paketo svarstymo procedūrą
22:29
JAV Senatas paskelbė 95 mlrd. JAV dolerių vertės įstatymo projekto, skirto karinei pagalbai Izraeliui, Ukrainai ir Taivanui, svarstymo sustabdymą – tai svarbus procedūrinis žingsnis, atveriantis kelią galutiniam balsavimui dėl jo priėmimo vėliau šiandien. Apie tai pranešė laikraštis „The Guardian“ .
Už įstatymo projektą balsavo 80, prieš – 19 parlamentarų. Po to prasidės diskusijos, kurios gali trukti iki 30 valandų.
Kitas žingsnis bus galutinis balsavimas.
Stipri dauguma, pritarianti svarstymų užbaigimui, rodo didelę tikimybę, kad Senatas galutinai priims įstatymų projektus, o tai gali įvykti antradienį arba trečiadienį.
Atkreipiame dėmesį, kad Senatas reikalauja mažiausiai 50 balsų, kad įstatymo projektas būtų patvirtintas.
Švedijos karinio laivyno vadė pažėrė kaltinimų Rusijos „šešėliniam laivynui“: „Mes turime savo veiksmų planą“
22:09
Rusija naudoja savo „šešėlinį laivyną“ šnipinėjimui Baltijos jūroje, pareiškė Švedijos karinių jūrų pajėgų vadė kontradmirolė Eva Skoog Haslum, skelbia Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT.
Ji patvirtino, kad karinis jūrų laivynas stebi su Rusija susijusių tanklaivių, kurie kasdien per Baltijos jūrą gabena šimtus tūkstančių tonų naftos produktų, judėjimą.
Pasak E.Haslum, kariuomenė gavo įrodymų, jog kai kurie laivai naudojami radijo žvalgybai ir ryšių perėmimui.
„Randame antenų ir stiebų, kurie negali priklausyti, pavyzdžiui, žvejybos laivams, todėl mums tampa aišku: tai, kas juda jūroje, kartais savo veikloje turi kitų tikslų“, – pabrėžė kontradmirolė.
ES parengė planą, kaip panaudoti lėšas, gautas iš įšaldyto Rusijos turto
22:03
Europos Sąjunga parengė planą, kaip panaudoti pajamas iš įšaldyto Rusijos Federacijos turto. Tai pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.
„Pirmasis žingsnis buvo žengtas vasario mėn. Buvo nustatytos taisyklės centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, kurie gauna pajamų iš turto. Jie turi būti atskirti, identifikuoti ir apskaitomi atskirai. Dabar tokios pajamos yra atskirose taupomosiose sąskaitose“, – pažymėjo jis.
J.Borrellis pabrėžė, kad toks iš Rusijos turto gaunamų pajamų perėmimo mechanizmas galėtų atnešti 3 mlrd. eurų per metus.
„Šios pajamos nepriklauso Rusijai, nes tai nėra suverenus turtas, nes yra skirtumas tarp kapitalo ir pajamų iš jo“, – pridūrė jis.
Šveicarija užblokavo 14,3 mlrd. dolerių vertės šalyje esantį Rusijos turtą. Taip buvo įšaldyta 17 nekilnojamojo turto objektų, taip pat prabangūs automobiliai, meno kūriniai ir baldai.
Anksčiau JAV Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui dėl Rusijos turto konfiskavimo Ukrainai. Šiam sprendimui pritarė 360 kongresmenų, dar 58 buvo prieš.
Žinoma, kad pagal šią procedūrą gali būti gauta apie 8 mlrd. dolerių. Tačiau dabar šiam įstatymo projektui turi pritarti JAV Senatas.
Kasdienybė prie Ukrainos fronto: vaikai nežino, ar mokykloje įgytas žinias gyvenime spės panaudoti
21:56
Absurdiškiausia – fizinio lavinimo pamoka internetu. Mokytojas vaikams perskaito sporto šakos taisykles, o vaikai jas užsirašo. Vėliau mokytojas patikrina sporto šakų taisyklių žinias. Už tai Donecko srityje, fronto linijos gyvenvietėse, vaikai gauna fizinio lavinimo pamokos pažymius – niekur neišeidami iš namų.
Pamokų metu eiti į lauką pavojinga.
Tiems, kurie gyvena toliau nuo fronto, tenka bijoti raketų, o tiems, kurie gyvena arčiau – aviacinių bombų ir artilerijos sviedinių.
Ukrainiečių vaikai jau gali atskirti atskriejantį sviedinį – jis paleistas rusų karių ar ukrainiečių gynėjų.
Tūkstančiai vaikų tebegyvena Ukrainos Donecko srities gyvenvietėse, esančiose prie fronto linijos. Trečiaisiais karo metais jie išsilavinimą įgyja tik internetu.
Tiesą sakant, Donecko srities ketvirtokai dar nėra sėdėję mokyklos suole – nuo 2020 m. rudens, kai prasidėjo COVID-19 pandemija ir regione buvo uždarytos mokyklos, jie negalėjo mokytis įprastu režimu, o vėliau viską sudrumstė karas.
Ukraina sustabdo konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus vyrams
21:09
Kyjivas antradienį pranešė, kad sustabdė konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrams, taip dar kartą siekdamas padidinti karių skaičių po to, kai buvo sugriežtintos bausmės už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą ir sumažintas mobilizacijos amžius.
Užsienio reikalų ministerija paskelbė „laikinai sustabdanti naujų prašymų suteikti konsulines paslaugas priėmimą“ vyrams nuo 18 iki 60 metų, kad būtų „išspręsti klausimai, susiję su mobilizacinio amžiaus piliečių karine registracija užsienyje“.
Ukraina aktyviai bendradarbiauja su JAV dėl nepriklausomos „Patriot“ gamybos
20:24
Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Oksana Markarova sakė, kad Ukraina aktyviai bendradarbiauja su Vašingtonu siekdama savarankiškai pradėti priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“ gamybą.
„Iš tiesų ši užduotis yra prieš mus. Per du prezidento V.Zelenskio vizitus Jungtinėse Valstijose praėjusiais metais – rugsėjį ir gruodį – mes daugiausia aptarėme jų bendros gamybos klausimą“, – sakė O. Markarova interviu leidiniui „Europos tiesa“, atsakydama į klausimą apie „Patriot“ gamybos Ukrainoje perspektyvas.
Ji pažymėjo, kad tarp dviejų prezidento vizitų jau įvyko du verslo įmonių, Ukrainos ir Amerikos („Patriot“ yra kelios įmonės, gaminančios įvairias komplekso dalis), susitikimai.
„Todėl mes aktyviai dirbame šiuo klausimu. Negalime apsieiti be to, kad patys pagamintume bent jau didelę dalį komponentų, o maksimaliai – užbaigtą gaminį. Juk suprantame, kad net ir po mūsų pergalės Rusija niekur nedings“, – pabrėžė O.Markarova.
Ji taip pat pažymėjo, kad Ukrainai reikia gaminti ne tik priešlėktuvinę gynybą.
„Ką tik baigėsi Ukrainos premjero, finansų ministro ir Nacionalinio banko vadovo vizitas, kurie atvyko į susitikimus Pasaulio banke ir Tarptautiniame valiutos fonde, bet taip pat turėjo susitikimų su verslu, kur viena iš svarbiausių diskusijų buvo apie investicijas į karinį-pramoninį kompleksą ir bendrą darbą, susijusį su atskiromis medžiagomis, pavyzdžiui, retųjų žemių metalais“, – sakė ambasadorė.
Vasario mėnesį Ukrainos prezidentas sakė, kad oro gynybos sistema „Patriot“ kainuoja pusantro milijardo dolerių, tačiau jų neįmanoma įsigyti be JAV leidimo.
Kovo mėnesį V.Zelenskis sakė, kad papildomos 5–7 „Patriot“ sistemos iš Jungtinių Valstijų apsaugotų Ukrainos pramonės platformas, kad piliečiai galėtų dirbti, o vaikai eiti į mokyklą. Papildomos priešlėktuvinės gynybos sistemos turėtų padėti atblokuoti dangų.
Balandžio 20 d. JAV Atstovų Rūmai (žemieji Kongreso rūmai) pritarė įstatymo projektui, pagal kurį Ukrainai skiriama apie 61 mlrd. dolerių papildomos paramos. Antradienį šį įstatymo projektą turi svarstyti Senatas (aukštieji Kongreso rūmai).
Skelbia, kad Rusija pralaužė frontą Donecko srityje: ką tai reiškia Ukrainai
17:59
Ukrainos projekto „DeepState“ ir JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos kariai užėmė Očeretynės kaimo centrą Donecko srityje (apie 15 km nuo Avdijivkos). Tai, kas įvyko, „DeepState“ vadina fronto proveržiu ir reikalauja „griežtai patikrinti“ atsakingus asmenis.
Kaimas yra tarp dviejų Ukrainos pajėgų gynybos linijų, pažymi ISW. Tai gali priversti Ukrainos pajėgas pasitraukti į antrąją gynybos liniją, rašo OSINT analitikai.
Rusijos karinė Očeretynės centro kontrolė buvo patvirtinta iš gyvenvietės gautais geolokaciniais vaizdo įrašais. Pasak „DeepState“, Rusijos kariškiai tam tikras gyvenvietės dalis kontroliuoja nuo balandžio 19 d.
Rusijos kariai tikriausiai siekia didesnio Ukrainos pozicijų į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos proveržio, rašo ISW. Instituto ekspertai daro prielaidą, kad Rusijos kariuomenė bando pralaužti ukrainiečių pozicijas Berdyči (apie 5 km į pietus nuo Očeretynės) – Novokalynovės (apie 8 km į rytus) linijoje. Tačiau Rusijos kariuomenės pajėgumai, tikėtina, bus apriboti atvykus JAV pagalbai, pažymi ISW ekspertai.
Kaip pažymėjo JAV ekspertai, Očeretynė yra tarp gynybinės linijos, kurią Rusija pradėjo apšaudyti perėmusi Avdijivkos kontrolę, ir kitos, galingesnės Ukrainos gynybos linijos. Kad šiame fronto ruože pasiektų taktinį proveržį, Rusijos kariuomenei reikia prasiveržti per kaimą ir stabilizuoti šiaurinį flangą, rašė analitikai.
Ukrainos gynybinei linijai iškilo grėsmė, socialiniame tinkle X rašo OSINT analitikas, pasivadinęs slapyvardžiu „War Mapper“. Jis užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės palaipsniui atsitraukti prie Vovčios upės (maždaug 7 km į vakarus nuo Očeretynės).
Rusijos kariai gali tęsti puolimą viena iš trijų krypčių, rašo OSINT analitikas, pasivadinęs „Intelschizo“ slapyvardžiu. Pirmasis variantas – toliau judėti Vovčios upės link; sėkmės atveju Rusija galės ne tik pasiekti Ukrainos artilerijos pozicijas ir viso Avdijivkos ruožo logistiką, bet ir sukelti visos Ukrainos gynybos šiame ruože žlugimo grėsmę. Antrasis variantas – bandyti žengti į šiaurę, o tai galėtų kelti grėsmę Konstantinivkai arba Niujorkui (Donecko srityje). Trečiasis variantas – žengti į pietus ir pulti Berdyči arba Semenivką iš užnugario, o tai gali sukelti viso fronto žlugimą iki pat Netailovo (15 km į pietus nuo Očeretynės).
ISW šeštadienį rašė, kad Rusija tikriausiai suintensyvins puolimą, siekdama pasinaudoti galimybe iki JAV pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atvykimo.
Ukraina baiminasi, kad 61 mlrd. JAV dolerių paketo poveikis bus ribotas. Kaip laikraščiui „Financial Times“ sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, JAV pagalba padės sulėtinti Rusijos puolimą, bet jo nesustabdys.
Rusija baiminasi Ukrainos dronų ir raketų: atšaukė eitynes Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti
17:37
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai.
Daugiau nei dešimtmetį rusai visoje šalyje kiekvieną gegužės 9-ąją miestuose žygiuodavo nešdami veteranų ar kare žuvusių šeimos narių nuotraukas.
Vadovaujant Vladimirui Putinui visoje šalyje vykstančios „Nemirtingojo pulko“ eitynės yra vienas iš Kremliaus skatinamų patriotinių renginių.
„Atsižvelgdamas į esamas grėsmes visuomenės saugumui, centrinis „Nemirtingojo pulko“ štabas nusprendė nerengti 2024-ųjų eitynių fiziniu formatu“, – sakė valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ parlamentarė ir organizatorė Jelena Cunajeva.
Rusija, 2022-ųjų vasarį pradėjusi invaziją į Ukrainą, susiejo ten vykstantį karą su Antruoju pasauliniu karu, teigdama, kad kovoja su fašizmu ir aiškindama, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“.
Sankt Peterburgas paskelbė, kad eitynės vyks nuotoliniu būdu
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Sankt Peterburgo, buvusios Rusijos imperijos sostinės, valdžios institucijos taip pat paskelbė, kad eitynės vyks nuotoliniu būdu.
Baiminasi Ukrainos dronų
Sprendimas priimtas padažnėjus į Rusiją nukreiptoms Ukrainos dronų ir raketų atakoms, daugiausia pasienio regionuose. Be to, prieš kelias savaites su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) susiję kovotojai surengė išpuolį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje, žuvo mažiausiai 144 žmonės.
„Nemirtingojo pulko“ eitynės, užgimusios kaip paprasta pilietinė akcija, pirmą kartą buvo surengtos 2012 metais Sibiro mieste Tomske, bet vėliau jas įvertino valdžios institucijos ir jos tapo visos Rusijos renginiu.
Eitynėse yra dalyvavęs ir V.Putinas, nešdamas savo tėvo atvaizdą.
Ukraina yra įspėjusi, kad Rusijos pajėgos iki gegužės 9-osios, kai Rusija mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją, bandys užimti svarbų Časiv Jaro miestą Rytų Ukrainoje.
Latvija priėmė sprendimą: atsisako rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose
17:36
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose.
Šiuo metu Latvijoje moksleiviai mokosi anglų kaip pirmąją užsienio kalbą nuo pat mokslų pradžios, o antroji užsienio kalba pradedama dėstyti ketvirtoje klasėje.
Teoriškai, moksleiviai galėtų rinktis prancūzų, vokiečių ar kurią nors kitą kalbą, tačiau praktiškai jie dažnai neturi kito pasirinkimo kaip tik mokytis rusų, mat trūksta kitų kalbų mokytojų.
Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, rusų kaip antroji užsienio kalba dėstoma kone pusėje Latvijos mokyklų. Kai kuriose mokymo įstaigose nėra alternatyvų šiam mokomajam dalykui.
Pokyčiai po dvejų metų
Kaip nurodo ministerija, nuo 2026/2027 mokslo metų mokyklos privalės palaipsniui siūlyti moksleiviams kaip antrą užsienio kalbą mokytis vieną iš oficialių Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės kalbų arba užsienio kalbą, reglamentuojamą tarpvyriausybiniais susitarimais dėl švietimo. Rusų kalbos tarp jų nėra.
Švietimo ir mokslo ministrė Anda Čakša pažymi, kad tokiu sprendimu Latvija patvirtina priklausanti Europos kultūrinei erdvei ir besilaikanti demokratinio pasaulio vertybių.
„Po kruviniausio šiame amžiuje Rusijos pradėto karo, genocido prieš ukrainiečių tautą, rusų kalba kaip privaloma antroji užsienio kalba tapo nepriimtina didelei daliai Latvijos visuomenės. Todėl natūralu, kad visuomenės švietimo plėtros kelią grindžiame Europos kultūrine erdvė ir vertybėmis“, – pabrėžė ministrė.
Pažymima, kad sprendimas neapribos teisių mokinių teisės išsaugoti ir plėtoti savo kalbos, etninį ir kultūrinį tapatumą.
Artimiausiu metu, kaip pažymėjo Latvijos vyriausybės spaudos tarnyba, Latvijos Saeima per trečiąjį svarstymą turėtų pritarti analogiškoms Švietimo įstatymo pataisoms.
R.Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
17:35 Atnaujinta 19:02
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas.
„Šiandien skelbiu apie didžiausią krašto gynybos stiprinimą naujausiais laikais“, – pareiškė R.Sunakas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Le Monde“ įvardijo, kodėl ES nepavyksta sustiprinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos
17:09
Kelios šalys, įskaitant Prancūziją, nenori atsisakyti savo pažangiausių oro gynybos sistemų. Apie tai pranešė Prancūzijos leidinys „Le Monde“.
Laikraštis primena, kad neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kad oro gynyba „šiandien yra mūsų prioritetas“.
„Suvokdamos ukrainiečiams gresiantį pavojų, Europos valstybės stengiasi susiorganizuoti, kad galėtų jiems padėti, pasveikinusios JAV paramos atkūrimą, tačiau po to, kai Atstovų Rūmai nubalsavo už naują 60,8 mlrd. JAV dolerių paketą, gali prireikti kelių savaičių“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pat metu, kaip teigia žiniasklaida, ES pagalbos Ukrainai pažanga yra daug darbo jėgos reikalaujantis darbas. Todėl ES valstybių ir vyriausybių vadovai „per balandžio 17-18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą buvo atsargūs, kad duotų kuo mažiau pažadų“. Tik postą paliekantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte pareiškė, kad yra pasirengęs išpirkti kai kurių šalių turimą įrangą, kad ją perduotų Ukrainai.
„Žinome, kad kelios šalys turi „Patriot“ atsargų, tačiau gali nenorėti jų pristatyti tiesiogiai“, – sakė M.Rutte.
Taip pat pažymima, kad šio aukščiausiojo lygio susitikimo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino valstybes nares padaryti gestą, nurodydamas, kad prioritetas yra parama Ukrainos priešlėktuvinei gynybai.
Vakarų pagalba Ukrainai: paskutinės naujienos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai atskleidė, ką Didžioji Britanija perduos Ukrainai. Pasak jo, paketą sudarys „Storm Shadow“ ir kitų tipų raketų perdavimas, šimtai šarvuočių ir vandens transporto priemonių, taip pat amunicija.
„Unian“ taip pat pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas patikino V.Zelenskį, kad pirmosios pagalbos Kyjivui paketas bus greitas ir galingas. Be kita ko, jis sustiprins Ukrainos priešlėktuvinius, tolimojo nuotolio ir artilerijos pajėgumus.
Per rusų dronų ir raketų atakas Ukrainoje sužeista 14 žmonių
16:34
Per Rusijos dronų ir raketų atakas antradienį Ukrainoje buvo sužeista 14 žmonių, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Rusijos pajėgoms antradienio naktį dronais atakavus Ukrainos pietuose esančią Odesą buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, pranešė gelbėjimo tarnybos.
Šį uostamiestį prie Juodosios jūros rusai raketomis ir dronais nepaliaujamai atakuoja nuo karo pradžios prieš daugiau kaip dvejus metus.
„Dėl rusų teroro buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų, kilo gaisras“, – antradienį per platformą „Telegram“ pranešė valstybinė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Žalos padarė rusų drono, kurį numušė ukrainiečių oro gynyba, nuolaužos, nurodė kariuomenės vadovybė šalies pietiniame regione.
Gelbėjimo tarnybos paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti degantis pastatas, griuvėsius tikrinantys ir gyventojus guodžiantys gelbėtojai.
Du iš keturių sužeistų vaikų yra jaunesni nei vienų metų.
Vėliau tą pačią dieną per raketų ataką Dnipropetrovsko srityje buvo hospitalizuoti keturi žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė gubernatorius Serhijus Kysakas.
Dar vieną žmogų krintančios nuolaužos sužeidė Mykolajivo srityje, sakė vietos gubernatorius.
Ukrainos oro pajėgos paskelbė pernakt sunaikinusios 15 iš 16 rusų paleistų dronų.
Rusai praėjusią naktį taip pat atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis, nurodė oro pajėgos, bet nepatikslino, ar jos pasiekė taikinius.
Kai kurie rusų dronai skrido į Kyjivą, sakė miesto administracija.
Amerikiečių generolas: šis kasdienis prietaisas mūšio lauke jums prišauktų mirtį
15:35
Mobilieji telefonai iš esmės pakeitė būdus, kaip yra dokumentuojamas karas, ir dabar leidžia net realiuoju laiku stebėti situaciją fronto linijose, pamatyti naujausią karinę techniką ir sukrečiančius mirties bei naikinimo vaizdus. Tačiau jie taip pat gali prišaukti mirtį juos nešiojantiems kariams, leidinio „Foreign Policy“ žurnalistui sakė JAV kariuomenės generolas majoras Curtisas Tayloras.
Neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą, ko gero, gali būti pavadintas pirmuoju „išmaniųjų telefonų“ karu. Jų naudojimas tik patvirtino, kokį svarbų vaidmenį šie kasdienybę lengvinantys prietaisai atlieka šiame kare ir atliks ateityje.
Karybos naujienų svetainė „Armada International“ pažymėjo, kad kariniu lygmeniu išmanieji telefonai gali būti naudinga taktinio ryšio alternatyva kariniams siųstuvams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Jungtinė Karalystė pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
15:13
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti besiveržiančias Rusijos pajėgas rytinėje fronto linijoje per jau trečius metus vykstantį karą.
Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas antradienio rytą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešė apie naują pagalbą ir patikino jį, kad „Jungtinė Karalystė tvirtai remia Ukrainos gynybą nuo brutalių ir ekspansionistinių Rusijos ambicijų“, paskelbė premjero biuras.
Vėliau antradienį R.Sunakas vyko į Varšuvą susitikti su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu derėtis dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.
Prieš vizitą Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad R. Sunakas paskelbs apie 500 mln. svarų sterlingų vertės naują JK karinės pagalbos paketą, į kurį įtraukta 400 transporto priemonių, 60 laivų, 1 600 šaudmenų ir 4 mln. šovinių.
Į pagalbos paketą bus įtrauktos britų ilgojo nuotolio raketos „Storm Shadow“, kurios, kaip įrodyta, gali efektyviai smogti į rusų taikinius.
„Prezidentas V.Zelenskis padėkojo ministrui pirmininkui už nuolatinę JK paramą, sakydamas, kad nauja karinė pagalba bus labai svarbi eiliniams ukrainiečiams, kovojantiems fronte ir ginantiems savo šalį“, – sakoma Dauningo gatvės pranešime.
Pranešimas paskelbtas praėjus trims dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai patvirtino ilgai atidėliotą beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos (57,3 mlrd. eurų) paketą, Amerikos įstatymų leidėjams skubant suteikti naują JAV paramą karo nualintai sąjungininkei.
Tačiau Dauningo gatvė nenurodė, ar pagalba bus suteikta nedelsiant. V.Zelenskis ne kartą prašė didesnės tarptautinės pagalbos, perspėdamas, kad be jos jo šalis pralaimės karą.
Kongresui šešis mėnesius delsus priimti pagalbos paketą, Ukrainos pajėgos iš paskutiniųjų normavo savo amuniciją, o tuo iš karto pasinaudojo Rusija – užėmė Avdijivką ir šiuo metu artėja prie Časiv Jaro, taip pat esančio Donecko srityje.
Įvardijo, kas labiausiai gąsdina Rusijos gyventojus: karas net nepateko į sąrašą
14:55
Sabotažo aktai ir dronų atakos tapo pagrindinėmis rusų baimėmis 2024 m. pirmąjį ketvirtį, rodo komunikacijos agentūros „Kros" nacionalinio nerimo indekso duomenys, kuriuos skelbia Rusijos naujienų svetainė „Kommersant“.
Pernai baimės, susijusios su dronų smūgiais ir sabotažu, taip pat buvo rusų nerimo reitingo viršūnėje. Tačiau per metus jų intensyvumas sumažėjo: jei 2023 m. sausio-kovo mėn. bendras nerimo indeksas dėl jų buvo 683,4 mediunga (taip „Kros" vadina nerimo reprodukcijos vienetą), tai šių metų pirmąjį ketvirtį jo reikšmė buvo 148,3.
Kaip pažymi analitikai, nerimą dėl sabotažo ir bepiločių orlaivių sukėlė nuolatiniai Ukrainos išpuoliai Belgorodo srityje.
Antroje ir trečioje pagrindinių rusų baimių sąrašo vietoje – avarijos šilumos tinkluose ir būsto bei komunalinių paslaugų infrastruktūros nusidėvėjimas (123,7), taip pat teroristiniai išpuoliai (122,7).
Tikėtina, kad nerimą dėl avarijų sukėlė komunalinės infrastruktūros gedimai šią žiemą Maskvos srityje, Tulos, Tambovo ir kituose Rusijos regionuose.
Baimė dėl teroristinių išpuolių sustiprėjo po teroro akto "Crocus City Hall“ koncertų salėje, per kurį žuvo 145 žmonės ir 551 buvo sužeistas. Išpuolio brutalumas ir mastas sukrėtė rusus, tačiau ši reakcija greitai „ištirpo“ kitose temose, todėl ši baimė nepateko į reitingo viršūnę, įvertino analitikai.
Taip pat pirmąjį šių metų ketvirtį rusai patyrė baimę dėl naujų telefoninio sukčiavimo rūšių (80,6), migrantų antplūdžio (72,5), stiprėjančios Rusijos ir NATO konfrontacijos (54,3), bandymų sužlugdyti prezidento rinkimus (42,7), padidėjusio sergamumo gripu, koronavirusu ir tymais (27,5), taip pat diskusijų apie mirties bausmės sugrąžinimą (21,6).
Labiausiai aptarinėjama tema socialiniuose tinkluose tapo mirties bausmės grąžinimo galimybė ir migrantų problema.
Situacija dėl upių išsiliejimo ir masinio gyvenviečių užtvindymo Urale nebuvo įtraukta į „Kros" reitingą.
„Dėmesio potvynių situacijai visoje šalyje banga tapo ypač pastebima nuo balandžio pradžios, kai Orske pratrūko užtvanka. Prieš tai būta gana lokalių istorijų. Jų pėdsakas žiniasklaidoje nebuvo didelis, kaip ir žmonių reakcijos į jas socialiniuose tinkluose trukmė“, – aiškino „Kros" analitikos direktorius Andrejus Lebedevas.
Nacionalinis nerimo indeksas sudaromas atliekant žiniasklaidos naujienų („žiniasklaidos indeksas“) ir pranešimų bei komentarų socialiniuose tinkluose („socialinės žiniasklaidos indeksas“) analizę.
Bendrasis indeksas parodo temos „informacinės bangos“ mastą, o „lipnumo“ indeksas – kiek ji sujaudino interneto vartotojus.
Užsienyje gyvenantiems ukrainiečiams vyrams sustabdytos konsulinės paslaugos: ministras tai vadina teisingu poelgiu
13:44
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pakomentavo sprendimą sustabdyti konsulinių paslaugų teikimą. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle X teigė, kad buvimas užsienyje neatleidžia piliečio nuo pareigų tėvynei.
„Ukrainos piliečių teisių ir interesų apsauga užsienyje visada buvo ir yra Užsienio reikalų ministerijos prioritetas. Tuo pat metu, esant plataus masto Rusijos agresijos sąlygoms, pagrindinis prioritetas yra apsaugoti tėvynę nuo sunaikinimo. Kaip tai atrodo dabar: šaukiamojo amžiaus žmogus išvyko į užsienį, parodė savo valstybei, kad jo išlikimo klausimas jo neliečia, o paskui atvyksta ir nori gauti iš šios valstybės paslaugas. Taip nebūna. Mūsų šalyje vyksta karas“, – rašė D.Kuleba.
Jis pabrėžė, kad prievolė atnaujinti savo dokumentus karo prievolės centre egzistavo ir iki naujojo mobilizacijos įstatymo priėmimo.
„Jei šie žmonės mano, kad kažkas ten, toli fronte, kovoja ir atiduoda gyvybę už šią valstybę, o kažkas sėdi užsienyje, bet vis tiek gauna paslaugas iš šios valstybės – taip nėra. Buvimas užsienyje neatleidžia piliečio nuo pareigų Tėvynei. Todėl vakar nurodžiau imtis priemonių, kad Ukrainoje ir užsienyje būtų atkurtas tikrasis požiūris į mobilizacinio amžiaus vyrus. Tai bus teisinga“, – paaiškino Ukrainos užsienio reikalų ministras.
D.Kuleba pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija artimiausiu metu pateiks aiškesnius paaiškinimus dėl konsulinių paslaugų gavimo tvarkos mobilizacijos amžiaus vyrams užsienio diplomatinėse įstaigose.
Dnipre Ukrainos pietryčiuose girdimi sprogimai
13:29
Dnipre Ukrainos pietryčiuose antradienį po pietų girdimi sprogimai, pranešė Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ korespondentai.
Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad mieste kilo gaisras.
Ukrainos oro pajėgos anksčiau paskelbė įspėjimą dėl rusų balistinių raketų grėsmės keliuose regionuose, įskaitant Dnipropetrovsko sritį, kurios administracinis centras yra Dnipras.
Lietuvos kariuomenės vadas susitiko su O.Syrskiu: jiems reikia daugiau karinės paramos ir ginkluotės
13:11
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį lankėsi Ukrainoje, kur su šios šalies kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu aptarė padėtį fronte bei svarbiausius paramos Ukrainai klausimus.
V.Rupšys savo paskyroje „Facebook“ pranešė Ukrainoje pirmadienį lankęsis kartu su Gynybos štabo viršininku Mindaugu Steponavičiumi.
„Kariaujančios dėl savo laisvės ir teritorinio vientisumo mums broliškos Ukranos kariuomenės vadas generolas Oleksandras Syrskis skyrė laiko pasikalbėti apie gynybą, mūsų paramą Ukrainai ir priešo veiksmus.
Puikiai suprantu, kiek jis yra užimtas, todėl tokiuose susitikimuose kalbame tik apie esmę. Ukraina kovoja labai ryžtingai, bet jiems reikia daugiau karinės paramos ir ginkluotės. Jos turėdami pakankamai Ukrainos kariai galėtų okupacinę rusų kariuomenę ne tik sulaikyti, bet ir išvyti iš savo šalies“, – rašo V.Rupšys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškino, kada bus galima atstatyti rusų nugriautą Charkivo TV bokštą
12:44 Atnaujinta 13:28
Atsižvelgiant į tai, kaip televizijos bokštas buvo pastatytas, jo atstatymas po smūgio įmanomas tik pasibaigus karo veiksmams. Tai sakė Charkivo srities civilinės saugos departamento direktorius Ivanas Sokolas, kalbėjęs Laisvės radijo eteryje.
Pasak jo, dabar Charkive ir artimiausiose gyvenvietėse nėra skaitmeninės televizijos. Specialistai dirba analizuodami televizijos bokšto pažeidimus, kad galėtų padaryti galutines išvadas dėl nuostolių. Išmontavus sugadintą įrangą, bus galima įvertinti statinio atkūrimo galimybes.
„Jei atsižvelgsime į tai, kaip jis (televizijos bokštas, – red. past.) buvo pastatytas, jo atnaujinimas įmanomas pasibaigus karo veiksmams“, – sakė I.Sokolas.
Charkovo srities civilinės saugos departamento direktorius sakė, kad, jo nuomone, ataka prieš Charkivo aukščiausią objektą buvo bandymas įbauginti piliečius.
„Žinoma, tai šiek tiek sujaudino žmones. Manau, kad šiuo smūgiu buvo siekiama šiek tiek įbauginti Charkivo srities gyventojus“, – pridūrė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečių karinės technikos gretose – įdomi kovos mašina: kaip ji atsirado šalyje?
12:40
Apžvelgdamas naujausius Ukrainos gamintojų šarvuočius, šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis apžiūrėjo ir specifinį ratinį šarvuotį su viršuje sumontuota ginkluotės stotimi, rašo „Defense Express“.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės tikina, kad šią transporto priemonę, kuri vizualiai primena Pietų Afrikos „Paramount Group“ pagamintą „Mbombe 6x6“, pagal licenciją pagamino vietinis Ukrainos šarvuočių gamintojas.
Nors šiuo metu oficialaus patvirtinimo apie tai nėra, galima bent jau aptarti jo galimybes ir savybes, juolab kad tai tikrai įdomi kovinė mašina, išsiskirianti apsauga ir universalumu.
2010 m. „Paramount Group“ pristatė šį šarvuotąjį transporterį ir iš karto atskleidė visus savo kozirius. Gamintojai pabrėžė tvirtus šarvus, sukurtus remiantis patirtimi kovojant su Talibano pajėgomis Afganistane. Bendrovės teigimu, „Mbombe 6x6“ dugnas gali atlaikyti 50 kg sveriančią miną, sprogusią už 5 metrų nuo transporto priemonės. Skirtingai nei, pavyzdžiui, „Bushmaster“ su V formos korpusu, „Mbombe“ dugnas yra plokščias, bet išlaiko apsaugą nuo minų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos Vynicios sritis atsisveikino su nušautu policininku
12:06
Balandžio 20 d. šaulio kulka nutraukė 20-mečio Patrulinės policijos reagavimo sektoriaus policijos pareigūno, kuris bandė išgelbėti savo partnerį nuo išpuolio prieš jų ekipažą tarnybos metu, gyvybę.
Pirmadienį policininko laidotuvės įvyko jo gimtajame Ukrainos Beršado mieste. Atsisveikinti su Maksimu Zareckiu atvyko jo šeima, draugai, Vynicios policijos vadovai ir darbuotojai, vietos valdžios atstovai. Kolegos ir miestiečiai žuvusį kolegą pagerbė gedulo žodžiais.
„Jis sąžiningai laikėsi priesaikos, kurią kadaise davė stodamas į nacionalinę policiją, eilučių: „Iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Ukrainos žmonėms...“. Teisėsaugos pareigūnai tiesiog dirbo savo darbą, kad mūsų gatvės būtų saugios. Ir mums skaudu, kad už savo ramybę jie kartais sumoka gyvybe“, – sakoma Ukrainos nacionalinės policijos pranešime.
Plačiau apie tragediją skaitykite ČIA.
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
11:48
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. Šarvuočiai Ukrainos kariuomenę pasiekė antradienį, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
KAM duomenimis, Lietuva Ukrainai šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“ ir kitą paramą.
Lietuva iš viso paramai Ukrainai yra skyrusi daugiau nei vieną milijardą eurų, iš jų daugiau nei 610 mln. eurų sudaro karinė parama.
Paaiškėjo rusų laivui „Komuna“ padaryta žala: paskelbtos palydovinės nuotraukos
11:39
Paskelbti palydoviniai vaizdai, kuriuose matyti, kokia žala padaryta gelbėjimo laivui „Komuna“, kuris balandžio 21 d. nukentėjo okupuoto Sevastopolio uoste.
Kaip praneša „Telegram“ kanalas „Krymskij vet“, remdamasis OSINT analizės kanale „MT Anderson“ paskelbtomis nuotraukomis, neatrodo, kad laivas „Komuna“ patyrė didelių nuostolių ir būtų pakeitęs savo padėtį prieplaukoje.
Tai liudija balandžio 20 d. (prieš raketos smūgį) ir balandžio 22 d. (kitą dieną po smūgio) palydovinės nuotraukos.
Tačiau šalia „Komunos“ stovėję didelis desantinis laivas ir patrulinis laivas „Burevestnik“ perkelti į kitas vietas.
Be to, šalia „Komunos“ atsirado žvalgybinis laivas „Ivan Churs“, kuris nuo kovo pabaigos buvo remontuojamas 13-ojoje Juodosios jūros laivyno laivų statykloje. „Ivan Churs“ buvo apgadintas per raketų ataką naktį iš kovo 23 į 24 d.
Kas žinoma apie smūgį gelbėjimo laivui „Komuna“
15min primena, kad šeštadienį Ukrainos pajėgos raketomis „Neptun“ smogė Rusijos karinių jūrų pajėgų gelbėjimo laivui „Komuna“. Tai yra seniausias pasaulyje veikiantis karo laivas, vykdantis užduotis fronto linijoje.
Kartu „Defence Express“ pažymi, kad „Komuna“ galėjo ir nebūti Sevastopolio įlankos atakos taikinys. Dėl savo neįprastos konstrukcijos „Komuna“ radaruose atrodo kaip galingas laivas. Tikėtina, kad į laivą pataikė raketa, turinti specialią savybę taikytis į didžiausią taikinį.
Rusija virš Baltijos jūros bandė trikdyti 46 tūkst. lėktuvų GPS
11:20
Nuo praėjusių metų rugpjūčio apie 46 tūkst. virš Baltijos jūros skridusių lėktuvų susidūrė su GPS signalų trikdžiais. Ekspertai daugeliu atvejų radijo trukdžių atsiradimą aiškina Rusijos kariuomenės veiksmais, rašo „The Moscow Times“.
Nuo 2023 m. rugpjūčio iki 2024 m. kovo pabaigos GPS signalo trikdymo ar suklastojimo atvejų skaičius išaugo nuo mažiau nei 50 per savaitę iki daugiau nei 350 per savaitę, pasitelkęs ekspertus ir naudodamasis svetainės GPSJAM.org duomenimis apskaičiavo britų leidinys „The Sun“.
Konkrečiai apie palydovinės navigacijos sistemos sutrikimus į Jungtinę Karalystę ir iš jos skrendančių „Ryanair“ skrydžių įgulos pranešė 2309 kartus, „Wizz Air“ – 1368 kartus, „British Airways“ – 82 kartus ir t. t.
Nors ne visus incidentus galima laikyti tyčiniais, GPSJAM teigimu, „teritorijos, kuriose didelė dalis orlaivių praneša apie prastą navigacijos sistemos tikslumą, paprastai sutampa su teritorijomis, kuriose, kaip žinoma arba įtariama, vyksta trukdymas“.
Navigacijos tikslumo pablogėjimą galima paaiškinti amerikietiškos pasaulinės padėties nustatymo sistemos GPS arba europietiškos Galileo signalo praradimu arba klaidingo signalo naudojimu, kuris orlaiviui rodo, kad jis neva yra kitoje vietoje, nei yra iš tikrųjų.
Ekspertai tai sieja su Rusijos veiksmais.
Karališkojo Jungtinių Tautų gynybos studijų instituto karinis ekspertas Jackas Watlingas teigia, kad Rusijos kariuomenė „jau seniai naudoja GPS trukdžius kaip priešišką veiksmą, nukreiptą už NATO sienų“.
Tiesa, kai lėktuvai praranda GPS signalą, pilotai naudoja kitas navigacijos sistemas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg: Vokietija ragina JAV tiekti Ukrainai bent vieną „Patriot“ sistemą
11:11
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė siekia, kad JAV pristatytų Ukrainai dar bent vieną priešraketinę sistemą „Patriot“, kuri padėtų užpildyti oro gynybos spragą, nes Rusija vis dažniau rengia atakas, teigia su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Berlyno spaudimo kampanija, skirta transatlantinei sąjungininkei, yra dalis koordinuotų pastangų, kuriomis siekiama, kad NATO ir Europos Sąjungos partneriai padidintų pagalbą Ukrainai oro gynybos srityje, naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigė šaltiniai.
Šią savaitę Vokietija taip pat toliau spaus Europos sąjungininkes, įskaitant Prancūziją ir Italiją, kad įvertintų, ką jos gali suteikti.
Vokietijos skatinimas yra tarsi naujas vaidmui O.Scholzui, kurio vyriausybė po Rusijos invazijos dažnai buvo peikiama dėl delsimo tiekti ginklus. Vokietijos vadovas ir toliau priešinasi ilgesnio nuotolio raketų „Taurus“ siuntimui į Kyjivą, teigdamas, kad dėl tokio tiekimo šalis gali tapti karo šalimi.
Tačiau O.Scholzas vadovauja pastangoms nusiųsti daugiau „Patriot“ ir kitų oro gynybos sistemų į Ukrainą, nes karo nualinta šalis patiria vis daugiau išpuolių, kurie sunaikino dalį jos energetikos infrastruktūros ir miestų centrų. Praėjusią savaitę kancleris sakė, kad Vokietija atsiųs trečią „Patriot“ kompleksą ir kad netrukus turėtų būti atsiųstos dar šešios iš kitų ES valstybių narių.
Vokietijos kariuomenei trys „Patriot“ sudarytų ketvirtadalį jos arsenalo, t. y. kur kas didesnę dalį nei JAV. Kita Berlyno prašyme nurodyta įranga yra „Samp/T“ sistemos „žemė-oras“, raketos NASAMS ir „Hawk“, sistemos „Iris-T“, taip pat dalys ir finansavimas šioms pastangoms paremti.
Kyjivas šio mėnesio pradžioje paprašė sąjungininkų suteikti dar bent septynias „Patriot“ sistemas, tačiau kol kas gavo tik Vokietijos įsipareigojimą. Po šio įsipareigojimo Vokietijos suteiktų „Patriot“ sistemų skaičius padidės iki trijų.
Mirtini šūviai į policininkus Ukrainoje: sūnus pateikė savo įvykių versiją
10:21
Pirmadienį teismas Ukrainoje leido suimti įtariamuosius dėl išpuolio prieš policijos pareigūnus ir dezertyravimo. Vienas iš įtariamųjų – 26 metų Vitalijus Vasilakė – prisipažino, kad tai jis šovė. Dėl to žuvo 20-metis policininkas Maksimas Zareckis.
V.Vasilakė teigė, kad kai juos sustabdė policija, išlipo vienas teisėsaugos pareigūnas, tad jis pagalvojo, šis dirba vienas, be partnerio. Policininkas norėjo patikrinti bagažinę, todėl įtariamasis sudavė smūgį, kad pastarasis netektų sąmonės, „ir mes važiuotume toliau“.
„Tuo metu nesitikėjau, kad pasirodys antrasis policijos pareigūnas ir pradės naudoti ginklą“, – tęsė V.Vasilakė jaunesnysis.
Antrasis policininkas pradėjo šaudyti – kaip atrodė įtariamajam, į jo tėvą. Tada Vitalijus Vasilakė pradėjo šaudyti į policininką. Pažymėtina, kad 20-metis teisėsaugininkas Maksimas Zareckis nuo patirtų sužeidimų mirė.
Be to, Vitalijus Vasilakė taip pat patvirtino, kad jo ir jo tėvo automobilio bagažinėje rastos granatos priklausė jam.
„Buvo dvi dėžės F-1 granatų, kiekvienoje dėžėje po 10 vienetų. Norėjau jas užkasti namuose juodai dienai“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Izvestija“: prie vienos NATO valstybės sienos Rusija perkėlė taktinių branduolinių ginklų kompleksus
10:04
Rusijos kariuomenė dislokavo taktinių branduolinių ginklų kompleksus prie sienos su Suomija, kuri praėjusį balandį įstojo į NATO ir atsisakė neutralios šalies statuso.
Operatyviniai-taktiniai kompleksai „Iskander-M“ dislokuoti pasienio regione Karelijoje, skelbia Rusijos žiniasklaidos priemonė „Izvestija“, remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje, kurią cituoja naujenų svetainė „The Moscow Times“.
Galintys šaudyti sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis, įskaitant raketas su branduolinėmis galvutėmis, „Iskander“ priklauso atskirai raketų brigadai, kuri savo ruožtu tapo neseniai sukurtos Leningrado karinės apygardos dalimi.
Leningrado karinei apygardai taip pat priklauso 11-asis ir 14-asis armijos korpusai, kurie dislokuoti Kaliningrado ir Murmansko srityse, teigė „Izvestija“ šaltiniai.
Pasak buvusio Baltijos laivyno vado admirolo Vladimiro Valujevo, raketinės brigados formavimas yra atsakas į Suomijos įstojimą į NATO. Dabar Rusijos siena su Aljanso šalimis pailgėjo beveik 1300 km, o blokas turi didžiausias Europoje artilerijos pajėgas – 1500 pabūklų, iš jų 700 haubicų, 700 stambaus kalibro minosvaidžių ir 100 raketinių sistemų.
Pasak „The Moscow Times“ praėjusių metų pabaigoje Suomija pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. JAV pajėgoms buvo suteikta galimybė naudotis penkiolika objektų ir teritorijų, kuriose galima laikyti karinę įrangą ir šaudmenis. Tarp jų yra keturios oro pajėgų bazės, karinis uostas ir geležinkelis šalies šiaurėje. Karinės įrangos sandėliai bus įrengti palei geležinkelio bėgius, vedančius Rusijos sienos link.
Pats faktas, kad buvo atkurta Leningrado karinė apygarda, panaikinta per 2010-ųjų pradžioje vykdytą karinę reformą, rodo, kad Kremlius ilgainiui ruošiasi didelio masto karui su NATO, vasario mėnesį rašė Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Dar visai neseniai visą vakarinę Rusijos sieną kontroliavo Vakarų apygardos formuotės. O tai išblukino Rusijos pajėgų „strateginį dėmesį“, pažymėjo analitikai.
Vasario 26 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku Vakarų apygarda buvo padalinta į dvi apygardas: nuo šiol Maskvos apygarda kontroliuos sieną su Ukraina ir Lenkija, o Leningrado apygarda – NATO šiaurės rytų sieną.
Manoma, kad tokiu būdu siekiama padėti kariuomenei vienu metu kontroliuoti kovinius veiksmus Ukrainoje ir užimti strategines pozicijas Šiaurės Atlanto aljanso šalių atžvilgiu, anksčiau rašė Karo tyrimų instituto analitikai. Jie taip pat priminė, kad Kremlius sprendimą sukurti Leningrado karinę apygardą aiškino naujų NATO narių Suomijos ir Švedijos įstojimu.
Praėjusių metų pradžioje V.Putinas paskelbė apie planuojamą trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje. Tai buvo laikoma perspėjimu Vakarams, padidinusiems karinę paramą Ukrainai. V.Putinas yra sakęs, kad Rusija išlaikys šių ginklų kontrolę.
Gruodžio pabaigoje Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.
Vokietijos kancleris uždraudė V.Putinui savo retorikoje minėti filosofą I.Kantą
09:42
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas neturi teisės savo kalbose minėti vokiečių filosofo Immanuelio Kanto. Per I.Kanto 300-ųjų gimimo metinių minėjimo ceremoniją kancleris pabrė, kad Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą prieštarauja visiems pagrindiniams filosofo principams, skelbia vokiečių naujienų svetainė „Zeit“.
Pirmadienį Berlyno ir Brandenburgo humanitarinių mokslų akademijos surengtoje ceremonijoje, skirtoje I.Kanto 300-osioms gimimo metinėms paminėti, O.Scholzas pažymėjo, kad V.Putinas neturi nė menkiausio pagrindo remtis I.Kantu.
„Nepaisant to, V.Putino režimas vis dar stengiasi beveik bet kokia kaina pasisavinti I.Kantą ir jo darbus“, – nurodė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas: „Užvakar rusai ir vėl mane nužudė“
09:07
Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas, ko gero, šiuo metu yra labiausiai viešai žinomas tokios agentūros vadas pasaulyje. Jis garsėja grėsmingais perspėjimais Rusijai ir savo prognozėmis apie tolesnę karo eigą. Būtent jis tvirtino, kad aktyvūs karo veiksmai baigsis iki 2022 m. pabaigos ir kad „ginkluotosios pajėgos netrukus bus Kryme“. Tačiau Ukrainos pajėgos jau trečius metus ginasi nuo Rusijos agresijos. Naujausiame BBC naujienų tarnybos interviu žvalgybos vadas visus nuramino, kad Armagedono nebus.
Paklaustas, jis pažymėjo, kad nesigaili dėl nė vienos iš išsakytų prognozių ir tai, kad jos neišsipildė, aiškino pasikeitusiomis aplinkybėmis: „Tai yra prognozės realiuoju laiku. Jei kas nors pasirodo šiek tiek kitaip, atsiprašau, jos pačios save pakoreguoja“.
Interviu BBC jis davė balandžio 19 d., kai Ukrainos pajėgoms pirmą kartą karinės operacijos ore metu pavyko numušti Rusijos strateginį bombonešį Tu-22M3.
Ukrainos kariniai manevrai įprastai laikomi paslaptyje, todėl K.Budanovas apie sėkmingą operaciją pasakė tik tiek, kad pasirengimas pasalai užtruko apie savaitę, o į lėktuvą buvo pataikyta 308 kilometrų atstumu. Jo teigimu, Ukrainos pajėgos pasitikėjo patikrintu metodu ir priemonėms, kokiomis buvo sunaikintas Rusijos išankstinio perspėjimo ir valdymo orlaivis A-50.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 15 rusų dronų
09:04
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė pernakt sunaikinusios 15 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, paleistomis iš Rusijos Belgorodo srities, ir 16 atakos dronų „Shahed-131/136“ iš okupuoto Krymo ir Rusijos Kursko srities.
Ukrainiečiai numušė 15 dronų virš Mykolajivo, Odesos, Kyjivo ir Čerkasų sričių.
Ar užteks 61 mlrd. JAV dolerių Ukrainos pergalei? Ekspertai įvertino, kaip pagalba pakeis karo eigą
08:29
Kyjivas ir jo sąjungininkai pusę metų nervingai laukė reikšmingo žingsnio iš Jungtinių Valstijų. Šeštadienį paskelbus, jog kariaujančiai šaliai bus pratęsta Vašingtono pagalba, dalis Atstovų Rūmų kongresmenų mojavo Ukrainos vėliavomis. Toks sprendimas suteikia optimizmo, kad šalies gynėjams nebereikės skaičiuoti šaudmenų, kurių santykis su agresorės pajėgomis buvo pasiekęs 1:10. Tačiau karybos ekspertai ir politologai Ukrainos perspektyvas toliau vertina atsargiai.
Po to, kai praėjusių metų pabaigoje beveik nutrūko Jungtinių Valstijų pagalbos tiekimas, Rusijos pajėgoms pavyko sustiprinti savo pozicijas.
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikės Katerynos Stepanenko, pagalba atkeliauja per vėlai, nes dėl jos trūkumo Ukraina 2023 m. spalį prarado iniciatyvą. Nuo spalio mėnesio Ukraina neteko 583 kv. km ploto teritorijos. Rusija taip pat turėjo laiko pasirengti puolamosioms operacijoms, kurios gali vykti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje.
Savo ruožtu prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad taip ilgai laukta pagalba padės Ukrainai atgauti iniciatyvą mūšio lauke. Nors ir pripažino, jog pasikeitusi situacija gali paskatinti Rusiją pradėti skubotą puolimą ar surengti naujus oro antskrydžius, kad įtvirtintų savo pranašumą rytiniame fronte.
JAV Senato žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris paskelbė, kad, antradienį Senatui patvirtinus įstatymą, o prezidentui Joe Bidenui jį pasirašius iki trečiadienio, ginklai, tarp jų ir ATACMS raketos, Ukrainai galėtų būti pristatyti iki kitos savaitės pabaigos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:25
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 800 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 461 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 12 šarvuotųjų kovos mašinų, 29 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 33 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 23 Rusijos bepiločius orlaivius.
Analitikai atskleidė, ko imasi Kremlius, kad sunaikintų Charkivo miestą
07:40
Kremlius vykdo suderintą oro ir informacinę operaciją, kad sunaikintų Charkivo miestą, įtikintų ukrainiečius bėgti ir iškeldintų milijonus gyventojų prieš galimą būsimą Rusijos puolamąją operaciją prieš šį miestą ar kitas Ukrainos vietas, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
ISW duomenimis, rusai naudojasi ribotais Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgumais ir padidėjusia įtampa.
„Kremliaus atstovai naudojasi nuogąstavimais dėl artėjančio Rusijos puolimo prieš Charkivo miestą, kad surengtų tikėtiną koordinuotą informacinę operaciją, kuria siekiama sukelti pernelyg didelę paniką tarp ukrainiečių. ISW vertinimu, sėkmingo Rusijos antžeminio puolimo prieš Charkivą tikimybė yra labai maža, jei Ukrainai greitai bus atnaujinta JAV karinė pagalba“, – pranešime teigė analitikai.
Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas ir Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad balandžio 22 d. popietę Rusijos pajėgos sparnuotąja raketa Kh-59 smogė televizijos bokštui Charkivo mieste ir kad smūgis sutrikdė televizijos signalus šioje teritorijoje.
Ukrainos ir Rusijos žiniasklaida bei Rusijos kariniai tinklaraštininkai plačiai paskleidė filmuotą medžiagą ir nuotraukas apie apgadintą televizijos bokštą, kuris dėl smūgio lūžo per pusę ir iš dalies sugriuvo.
Pasak analitikų, Rusijos valstybinė žiniasklaida ir kariniai tinklaraštininkai bandė pateisinti smūgį teigdami, kad Ukrainos pajėgos ant bokšto sumontavo neįvardytą oro gynybos ryšio ir koordinavimo įrangą.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai gyrė Rusijos smūgio tikslumą ir užsiminė, kad Rusijos pajėgos kelis kartus, įskaitant 2022 m. kovo mėn., bandė nuversti Charkivo miesto televizijos bokštą ir kitus televizijos bokštus Sumų ir Černihivo srityse.
Rusijos pajėgos smogė Kyjivo miesto televizijos bokštui 2022 m. kovo 1 d., netrukus po to, kai Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pasak ISW analitikų, Kremlius gali mėginti prisiminti 2022 m. kovo mėn. Kyjivo miesto ataką ir pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą savaites, kad sukeltų paniką tarp ukrainiečių dar vienu sudėtingu karo momentu.
V.Zelenskis: Ukraina ir JAV rengia dvišalį bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą
07:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas pradėjo derybas dėl dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimo.
Ukraina, kuri jau daugiau nei dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija, yra sudariusi keletą dešimties metų saugumo susitarimų su NATO šalimis.
„Mūsų komandos – Ukrainos ir Jungtinių Valstijų – pradėjo dirbti prie dvišalio saugumo susitarimo“, – socialiniuose tinkluose nurodė V.Zelenskis.
Iki šiol Ukrainos pasirašyti susitarimai su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija nėra abipusės gynybos paktai, bet turi simbolinę reikšmę. Šiais paktais Vakarai įsipareigoja daugelį metų remti Kyjivą karine, politine ir finansine prasme.
V.Zelenskis pirmadienį telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu po to, kai šeštadienį JAV Atstovų Rūmai patvirtino ilgai atidėliotą beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos (57,3 mlrd. eurų) paketą.
Be to, po pokalbio Ukrainos prezidentas pareiškė, kad susitarimas dėl didelio tikslumo ir didelio nuotolio raketų ATACMS yra įgyvendintas.
Pirmą kartą ATACMS buvo pristatytos Kyjivui praėjusiais metais ir, pasak Ukrainos ir JAV, padidino šalies kovinį pajėgumą.
Rusija atakavo gyvenamąjį sektorių Odesoje: 9 žmonės sužeisti, įskaitant 4 vaikus
07:21 Atnaujinta 08:41
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos gyvenamąjį rajoną.
„Dėl priešo atakos Odesos gyvenamajame sektoriuje buvo apgadinti gyventojų namai, kilo gaisras. Gelbėjimo tarnybos dirba likviduodamos padarinius. Turima preliminarios informacijos apie 7 nukentėjusiuosius“, – pranešė Pietų gynybos pajėgos.
Karinės administracijos vadovas Henadijus Truchanovas pridūrė, kad apgadinta mažiausiai 14 butų. Įvykio vietoje dirbo Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, Savivaldybės gvardija ir kitos gelbėjimo tarnybos.
„Jau žinome apie 7 nukentėjusiuosius. Preliminariai, žuvusiųjų nėra. Peresypskio rajono administracija dislokuoja operatyvinį štabą, kad būtų galima apgyvendinti ir suteikti pagalbą nukentėjusiems odesiečiams. Naujausiais duomenimis, išgelbėti 34 žmonės, tarp jų 3 vaikai“, – sakoma pranešime.
Vėliau Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis paskelbė atnaujintą informaciją: per naktinę dronų ataką mieste buvo sužeisti 9 žmonės. Keturi iš jų – 12 ir 9 metų vaikai ir du kūdikiai iki vienerių metų.
„Trys suaugusieji vidutinio sunkumo būklės buvo hospitalizuoti miesto gydymo įstaigose, o dar du atsisakė būti hospitalizuoti, nes gavo visą reikiamą pagalbą vietoje. Keturi vaikai ligoninėje taip pat yra vidutinio sunkumo būklės. Gydytojai nukentėjusiesiems teikia visą būtiną pagalbą“, – patikino O.Kiperis.
Nacionalinės policijos regioninio štabo duomenimis, regioniniame centre buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius namus, parduotuves ir automobilius. Vienas dviejų aukštų gyvenamasis namas buvo iš dalies sugriautas, vėliau kilo gaisras, kurį greitai užgesino ugniagesiai.
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, praėjusią naktį Rusijos pajėgos į pietinius regionus pasiuntė kelias bangas atakos bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“. Jos taikėsi į regiono pramonės ir uostų infrastruktūrą.
Jungtinė Karalystė paskelbė apie didžiausią istorijoje karinės pagalbos Ukrainai paketą
07:02
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas šiandien vyks į Lenkiją, kur paskelbs apie didžiausią JK karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Kaip praneša Didžiosios Britanijos ministro pirmininko biuras, Varšuvoje jis susitiks su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptars Rusijos keliamą grėsmę ir Jungtinės Karalystės pastangas remti Europos saugumą. Po to jis vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Šiandien paskelbtas 500 mln. svarų sterlingų papildomas finansavimas, dėl kurio JK karinė parama Ukrainai šiais finansiniais metais pasieks 3 mlrd. svarų sterlingų, bus panaudotas skubiai reikalingai amunicijai, oro gynybai, bepiločiams lėktuvams ir inžinerinei paramai skubiai tiekti“, – sakoma pareiškime.
Gynybos departamentas taip pat atsiųs didžiausią istorijoje ginklų paketą, skirtą padėti atremti Rusijos invaziją sausumoje, jūroje ir ore. Jį sudarys:
- 60 laivų, įskaitant jūrų uosto laivus ir narų valtis, taip pat karinių ginklų;
- daugiau kaip 1 600 smogiamųjų ir priešlėktuvinių raketų, taip pat papildomų didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketų „Storm Shadow“;
- daugiau kaip 400 transporto priemonių, įskaitant 160 apsaugotų mobiliųjų transporto priemonių „Husky“, 162 šarvuočius ir 78 visureigius;
- apie 4 mln. šaulių ginklų šaudmenų.
„Ginti Ukrainą nuo žiaurių Rusijos ambicijų yra gyvybiškai svarbu mūsų ir visos Europos saugumui. Jei V.Putinui bus leista sėkmingai vykdyti šį agresijos karą, jis nesustos ties Lenkijos siena. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau drąsiai kovoja, tačiau joms reikia mūsų paramos – ir jos reikia dabar“, – sakė R.Sunakas.
Graikijos paprašyta perduoti Ukrainai oro gynybos sistemas: Atėnai sureagavo
06:36
Graikija pakomentavo teiginius, kad Europos Sąjunga ir NATO spaudžia ją siųsti priešlėktuvinės gynybos sistemas Ukrainai.
„Mes jau suteikėme tam tikrą pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms. Tačiau reikia pabrėžti, kad nebus imtasi jokių veiksmų – ir tai pabrėžiu – kurie galėtų bent iš tolo pakenkti mūsų šalies atgrasymo potencialui ar oro gynybai“, – teigė vyriausybės atstovas spaudai Pavlos Marinakis.
Jis žurnalistams sakė, kad Graikija anksčiau nuolat neigė tokias kalbas.
„Ir šiandien tvirtai patvirtinu mūsų poziciją“, – citavo jį leidinys „Ekathimerini“.
Kaip teigiama „The Financial Times“ pranešime, paskelbtame pirmadienį, Europos vadovai praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime asmeniškai paragino Graikijos ministrą pirmininką Kyriakos Mitsotakis ir jo kolegą iš Ispanijos Pedro Sanchezą tiekti sistemas Ukrainai.
