Svarbiausios naujienos
- Brigados vadas: fronte – bene grėsmingiausia situacija nuo pat karo pradžios
- Rusų pajėgos prasiveržė į Krasnohorivką, bet buvo blokuotos
- Rusija paleido neįprastą sparnuotąją raketą į Ukrainą
- ES šalys sutarė: pelną iš įšaldyto Rusijos turto skirs Ukrainai apginkluoti
- Atskleidė NATO planus dėl karių siuntimo į Ukrainą ir 300 tūkst. kovai su rusais parengtų gynėjų
- Už K.Budanovo nužudymą pulkininkui pažadėjo 50 000 JAV dolerių
- JAV atsargos generolas: Amerika ir sąjungininkės gali padėti sustabdyti Rusiją, bet tam reikia pakeisti tris taisykles
- Rusija surengė plataus masto puolimą prieš Ukrainą: pasigirdo sprogimai, Lenkija pakėlė lėktuvus
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Brigados vadas: fronte – bene grėsmingiausia situacija nuo pat karo pradžios
22:22
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras, 3-iosios brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorinas mano, kad šiuo metu padėtis fronte iš tiesų yra bene grėsmingiausia nuo pat karo pradžios. Apie tai jis rašė „Telegram“.
„2022 m. matėme pasenusią Rusijos kariuomenę ir nepakankamą kovinės patirties turinčių karininkų skaičių. Tačiau šiandien prieš mus visiškai kitokia kariuomenė, nes priešas mokosi ir tobulėja. Praradome daug laiko, uždelsėme mobilizaciją, o priešas ruošėsi naujam kariuomenės judėjimo į priekį etapui. Nežinome tikslių scenarijų – Charkivas, pietūs, Donbasas ar visi kartu, su tam tikrais puolamaisiais veiksmais pasienyje. Bet jie ruošiasi puolimui“, – sakė M.Žorinas.
Kariškis pažymėjo, kad rašo tai ne tam, kad sukeltų paniką, nes yra įsitikinęs, kad ukrainiečiai su visu tuo susitvarkys.
„Bent jau kariuomenė ruošiasi, daro ir darys viską, kas priklauso nuo mūsų galimybių. Tačiau noriu, kad visa šalis dalyvautų ir taip pat ruoštųsi“, – pabrėžė M.Žorinas.
Anksčiau jis pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenei reikia žmonių. Jis pabrėžė, kad labai svarbu dirbti prie kariuomenės reputacijos, sveikos propagandos, socialinių programų ir motyvuoti žmones ginti Ukrainą nuo priešo.
Pasak jo, kai ant kortos pastatyta sudėtinga situacija, kai ant kortos pastatyta visos valstybės ir tautos ateitis, motyvacija turi būti ir teigiama, ir neigiama.
Ekspertai sako, kad gegužė ir birželis ukrainiečiams bus labai sunkūs ir labai kritiški, todėl yra gyvybiškai svarbu atsispirti ir stabilizuoti savo gynybos liniją. Jei Vakarų ginkluotės atvežimo tempai bus dideli, jei sąjungininkai įvykdys visus savo įsipareigojimus, jei Ukrainos gynybos pajėgos atlaikys šiuos du mėnesius, galės kažkur vasaros viduryje stabilizuoti fronto liniją.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:35
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
L.Austinas: per anksti vertinti JAV pagalbos poveikį Ukrainos fronto linijoms
23:37
Trečiadienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigė, kad dar „labai anksti“ pastebėti pagerėjimą Ukrainos fronto linijose po to, kai į Ukrainą pradėta tiekti nauja JAV ginklų partija.
Balandžio mėn. po šešis mėnesius trukusių politinių kovų ir atidėliojimų JAV priėmė ilgai lauktą 61 mlrd. dolerių vertės užsienio pagalbos paketą.
Kitą dieną Pentagonas paskelbė, kad yra pasirengęs Kyjivui siųsti 1 mlrd. dolerių vertės ginklų iš JAV atsargų, įskaitant šaudmenis HIMARS, 155 mm artilerijos sviedinius, priešlėktuvinės gynybos perėmėjus ir šarvuotąsias transporto priemones.
Tai tapo pirmuoju oficialiu gynybos priemonių paketu Ukrainai pagal pasirašytą pagalbos įstatymą. Paskutinio paketo prieš šį naujausią pagalbos etapą vertė buvo 300 mln. dolerių, apie jį Vašingtonas paskelbė kovo 12 d.
„(Reikia) laiko, kad būtų įdiegti kai kurie iš šių pajėgumų“, – Senato Asignavimų gynybos pakomitečiui sakė L.Austinas.
Laukdamas, kol bus patvirtintas įstatymo projektas, Pentagonas iš anksto parengė kai kuriuos itin reikalingus daiktus, „pavyzdžiui, priešlėktuvinės gynybos perėmėjus ir artilerijos šaudmenis, kad, jei įstatymas būtų patvirtintas, galėtume greitai juos pervežti Ukrainai paremti. Tai ir darome“, – pridūrė jis.
Pentagono vadovas sakė, kad kas savaitę su gynybos ministru Rustemu Umerovu aptaria „svarbiausius poreikius“ Ukrainai.
„Sunku atpirkti laiką. Bet... Manau, kad be šios pagalbos Ukrainai būtų labai sunku apsiginti nuo didesnės jėgos“, – pridūrė L.Austinas.
„Tam tikru momentu Rusija patyrė didelių nuostolių dėl Ukrainos ir jos ginkluotųjų pajėgų veiksmų. Jos padarė didelių nuostolių Rusijos pajėgoms, sunaikino daug jų įrangos“, – teigė jis.
Rusija pasinaudojo didėjančiu Ukrainos mūšio lauko amunicijos trūkumu ir vasario mėn. užėmė rytinį Avdijivkos miestą. Vėliau Maskva nukreipė dėmesį į Časiv Jarą – aukštai iškilusį miestą, kuris potencialiai atveria kelią tolesniam veržimuisi į Donecko sritį.
Rusijos kariai taip pat toliau raketomis ir bepiločiais lėktuvais atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Gegužės 3 d. Ukrainos laukia „naujas etapas“ visavertiame kare, nes Rusija ruošiasi plėsti savo puolimą, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kyjivas sieks pradėti kontrpuolimą 2025 m., remiamas Vašingtono patvirtinto 61 mlrd. dolerių pagalbos paketo, taip pat papildomo Vakarų pagalbos finansavimo, sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
Rusų pajėgos prasiveržė į Krasnohorivką, bet buvo blokuotos
22:40
Rusų okupantai įsiveržė į Krashohorivką Donecko srityje ir įsitvirtino gamyklos teritorijoje, tačiau gynybos pajėgos juos užblokavo. Tai pareiškė operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortyca“ atstovas Nazaras Vološynas televizijos eteryje.
„Priešas įsiveržė į miestą nedidelėmis puolamosiomis grupėmis ir įsitvirtino ugniai atsparios gamyklos teritorijoje. Mūsų dalinių, ypač 59-osios brigados, pastangomis priešas buvo užblokuotas ir tebėra ten", - sakė N.Vološynas.
Atstovas pabrėžė, kad dabar priešas yra atkirstas nuo amunicijos tiekimo, o Krasnohorivka ir jos apylinkės yra gynybos pajėgų ugnies kontrolėje.
Gegužės 4 d. rusai antrą kartą pareiškė, kad užėmė Krasnohorivkos ugniai atsparių medžiagų gamyklą. Atsakydamas į tai N.Vološynas teigė, kad gamykloje esančius okupantus ugnimi kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.
Brigados vadas: fronte – bene grėsmingiausia situacija nuo pat karo pradžios
22:22
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras, 3-iosios brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorinas mano, kad šiuo metu padėtis fronte iš tiesų yra bene grėsmingiausia nuo pat karo pradžios. Apie tai jis rašė „Telegram“.
„2022 m. matėme pasenusią Rusijos kariuomenę ir nepakankamą kovinės patirties turinčių karininkų skaičių. Tačiau šiandien prieš mus visiškai kitokia kariuomenė, nes priešas mokosi ir tobulėja. Praradome daug laiko, uždelsėme mobilizaciją, o priešas ruošėsi naujam kariuomenės judėjimo į priekį etapui. Nežinome tikslių scenarijų – Charkivas, pietūs, Donbasas ar visi kartu, su tam tikrais puolamaisiais veiksmais pasienyje. Bet jie ruošiasi puolimui“, – sakė M.Žorinas.
Kariškis pažymėjo, kad rašo tai ne tam, kad sukeltų paniką, nes yra įsitikinęs, kad ukrainiečiai su visu tuo susitvarkys.
„Bent jau kariuomenė ruošiasi, daro ir darys viską, kas priklauso nuo mūsų galimybių. Tačiau noriu, kad visa šalis dalyvautų ir taip pat ruoštųsi“, – pabrėžė M.Žorinas.
Anksčiau jis pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenei reikia žmonių. Jis pabrėžė, kad labai svarbu dirbti prie kariuomenės reputacijos, sveikos propagandos, socialinių programų ir motyvuoti žmones ginti Ukrainą nuo priešo.
Pasak jo, kai ant kortos pastatyta sudėtinga situacija, kai ant kortos pastatyta visos valstybės ir tautos ateitis, motyvacija turi būti ir teigiama, ir neigiama.
Ekspertai sako, kad gegužė ir birželis ukrainiečiams bus labai sunkūs ir labai kritiški, todėl yra gyvybiškai svarbu atsispirti ir stabilizuoti savo gynybos liniją. Jei Vakarų ginkluotės atvežimo tempai bus dideli, jei sąjungininkai įvykdys visus savo įsipareigojimus, jei Ukrainos gynybos pajėgos atlaikys šiuos du mėnesius, galės kažkur vasaros viduryje stabilizuoti fronto liniją.
Prabilo apie išpuolio prieš energetikos infrastruktūrą pasekmes: elektros energijos importas negali visiškai padengti deficito
21:49
Po gegužės 8 d. Rusijos įvykdyto masinio išpuolio prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą elektros energijos gamybos nuostoliai yra gana dideli – elektros energijos importas iš Europos nepajėgus visiškai padengti energetikos sistemos deficito.
Tai pareiškė bendrovės „Ukrenergo“ valdybos pirmininkas Volodymyras Kudryckis „Ukrainska pravda“ eteryje.
Pasak V.Kudryckio, anksčiau skelbtas energijos tiekimo apribojimas pramonės vartotojams bus „beveik garantuotas“, buitiniams vartotojams – „priklausys nuo to, kiek mes visi, kaip vartotojai, sugebėsime sutaupyti, savanoriškai apriboti elektros energijos vartojimą“.
Jis pridūrė, kad po gegužės 8 d. išpuolio susidarė gana didelis elektros energijos gamybos deficitas.
„Paveikta daug svarbių elektrinių – tai trys DTEK elektrinės ir dvi hidroelektrinės, todėl jaučiame šį trūkumą.
Deja, „Ukrenergo“ objektai nuolat yra priešo taikiniai, tačiau poveikis bendrovės objektams dabar nėra lemiamas elektros energetikos sistemai, lemiama žala daugeliui šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių blokų“, – aiškino „Ukrenergo“ valdybos pirmininkas.
„Žala yra gana didelė, gamybos nuostoliai yra gana dideli. Kiek reikšminga tai, kad net elektros energijos importas iš Europos nepajėgia visiškai padengti energetikos sistemoje susidariusio deficito“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, remonto darbai vyksta – skirtinguose objektuose yra skirtingo laipsnio pažeidimų.
Tamsiausia Rusijos kario išpažintis iš fronto: „Aš buvau tik šturmui reikalinga „mėsa“
19:12
Skambi frazė „mėsos atakos“ pagarsėjo po to, kai Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai bet kokia kaina bandė užimti Ukrainos Bachmuto miestą. Žiaurūs puolimai, kai rusų kariai dideliais kiekiais veržiasi į priekį bandydami užgrobti bent kelis šimtus metrų teritorijos, gąsdina net visko mačiusius Ukrainos gynėjus.
Bachmutas buvo užimtas, bet „mėsos atakos“ nesibaigia: Rusija jas vėl sėkmingai panaudojo užimdama Avdijiką. Naujienų svetainei „Insider“ apie jas daugiau papasakojo tokio puolimo dalyvis, per stebuklą ištrūkęs gyvas.
Vyras žurnalistams atskleidė, kaip jam teko vykti į kovines užduotis be apmokymų, slėptis nuo apšaudymų ugnies už savo bendražygių kūnų, rinkti sprogimų išdraskytas kritusių karių dalis ir ištisas dienas sėdėti tranšėjose be maisto, vandens, amunicijos ar vilties ištrūkti.
„Visur mėtėsi suplėšytos kūnų dalys, o mes ėjome tiesiai per jas, nematydami žemės“, – pasakojo Igoriu pasivadinęs karys, šturmo prie Novomychalivkos dalyvis.
Vyras sakė, kad, sulaukęs šaukimo, iš karto nuvyko į karo prievolės centrą, kur jį pasitiko pirmieji grasinimai: nepasirašius sutarties gąsdino be jokių mokymų tą pačią dieną išsiųsti į fronto liniją, o sutikus – žadėjo į karą išleisti „kaip žmones“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Į Baltarusiją pabėgusio teisėjo istorija: Lenkijos premjeras prakalbo apie išdavystę
19:07
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad į Baltarusiją pabėgusio Lenkijos teisėjo, turėjusio prieigą prie įslaptintos informacijos, atvejis turi „didelės išdavystės“ požymių.
Baltarusija pirmadienį paskelbė, kad teisėjas Tomaszas Szmydtas kirto artimos Maskvos sąjungininkės, su kuria Lenkijos santykiai įtempti, sieną.
„Tai žmogus, kurio veiksmai turi valstybės išdavystės požymių [...]. Viskas rodo, kad jis galėjo būti labai vertingas šaltinis užsienio tarnyboms“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.
Jis paragino panaikinti T. Szmydto teisinę neliečiamybę ir pridūrė, kad jo ryšiai su Baltarusija tęsėsi daugiau nei pastaruosius kelis mėnesius.
T.Szmydtas buvo artimas lenkų dešiniojo sparno partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri praėjusiais metais užleido valdžią dabartinei proeuropietiška laikomai koalicijai.
T.Szmydtui pabėgus į Baltarusiją, Varšuvos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo jo šnipinėjimo.
Be kita ko, anot žiniasklaidos pranešimų, T. Szmydtas sprendė bylas, susijusias su įslaptintos informacijos, susijusios su NATO, ES ir Europos kosmoso agentūra, saugumo pažymėjimais.
Jis taip pat dirbo Teisingumo ministerijoje ir Prekybos ir įmonių registre.
Jis dalyvavo laidoje, kurią vedė Rusijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas, JAV valstybės departamento apibūdintas kaip „energingiausias prokremliškas propagandistas“.
Teisėjas ir jo buvusi žmona dalyvavo internetinėje kampanijoje, kurioje buvo puolami teisėjai, pasisakantys prieš PiS reformas Lenkijos teisinėje sistemoje.
Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) jau pareiškė, kad tikrina „įslaptintos informacijos, su kuria galėjo susipažinti teisėjas, mastą“.
Trečiadienį D.Tuskas paragino sukurti „veiksmingą instituciją“, kuri tirtų Rusijos įtaką Lenkijos politikai.
Varšuvos ir Minsko santykiai jau ne vienerius metus yra įtempti dėl politinio susidorojimo Baltarusijoje ir ginčo dėl migrantų.
Nuo tada, kai autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka parėmė Rusijos invaziją į Ukrainą, įvykdytą 2022 metų vasarį, santykiai nukrito iki naujų žemumų.
Rusija paleido neįprastą sparnuotąją raketą į Ukrainą
18:59
Karas Ukrainoje tęsiasi, o trečiadienį Rusija vėl atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Šiam smūgiui Ukrainai rusai panaudojo sparnuotąją raketą Ch-101, kuri buvo pagaminta 2024 m. antrąjį ketvirtį. Gaminio nuolaužų nuotrauką paskelbė leidinys „Defence Express“.
Tai, kad raketa buvo ką tik paimta nuo surinkimo linijos, byloja jos serijinis numeris. Kaip paaiškėjo, ji gavo dvigubą kovinę galvutę – be standartinės 450 kg sveriančios kovinės galvutės, raketoje buvo sumontuota ir papildoma 350 kg sverianti kovinė galvutė.
Ekspertų teigimu, kovinę galvutę padidinti buvo galima sumažinus degalų bako dydį ir nuotolio rodiklį: apytiksliais skaičiavimais, jis sumažėjo nuo maždaug 5500 iki 2250 kilometrų. Naujosios versijos nuotolio vis dar pakanka Ukrainos teritorijoje esantiems taikiniams smogti.
„Unian“ anksčiau skelbė apie naują Ch-101 modifikaciją. Šis variantas pirmą kartą buvo panaudotas smūgiams prieš Ukrainą kovo pabaigoje. Greičiausiai Rusijos karo pramonė dabar aktyviai diegia raketos su dviguba kovine galvute gamybą ir ateityje rusai ją naudos dažniau.
Rusijos sparnuotosios raketos Ch-101 charakteristikos
Ch-101 yra strateginė sparnuotoji raketa „oras-žemė“, kuriai, Rusijos teigimu, buvo panaudota radiolokacinio signalo mažinimo technologija. Rusai teigė, kad skrisdama 5 500 kilometrų atstumą ši raketa gali nukrypti 7 metrus ir yra pajėgi naikinti judančius taikinius 10 metrų tikslumu.
Ch-101 nešėjai yra strateginiai bombonešiai Tu-160 (12 raketų dviejuose vidiniuose skyriuose) ir Tu-95 (8 raketos išorėje). Raketos variantas su termobranduoliniu užtaisu buvo pavadintas Ch-102. Anksčiau buvo pranešta, kad rusai per mėnesį pagamina 70 Ch-101 tipo raketų.
ES šalys sutarė: pelną iš įšaldyto Rusijos turto skirs Ukrainai apginkluoti
17:45
Europos Sąjungos valstybės narės trečiadienį pasiekė principinį susitarimą dėl plano, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautas pelnas būtų panaudotas Ukrainai apginkluoti, pranešė pareigūnai.
„Šie pinigai bus skirti Ukrainos atstatymui ir karinei gynybai Rusijos agresijos sąlygomis“, – po ES ambasadorių susitikimo paskelbė blokui rotacijos tvarka pirmininkaujanti Belgija.
„Negali būti stipresnio simbolio ir geresnio šių pinigų panaudojimo, kaip padaryti Ukrainą ir visą Europą saugesne vieta gyventi“, – pridūrė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Analitikas: pasikėsinimas į prezidentą V.Zelenskį yra lyg tiksinti bomba šalies vadovybėje
17:13
Antradienį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad sužlugdė sąmokslą nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Skaičiuojama, kad tai buvo dvyliktas kartas, kai kėsintasi į šalies vadovą.
Pasak saugumo tarnybų pranešimų, įtariamieji yra du Ukrainos valstybės gvardijos, kuri, be kita ko, saugo aukščiausius Ukrainos pareigūnus, pulkininkai. Teigiama, kad jie priklausė grupei agentų, kuri, kaip įtariama, kartu su Rusijos federaline saugumo agentūra (FSB) siekė nužudyti prezidentą V.Zelenskį, Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Vasylį Maliuką ir karinės žvalgybos vadą Kyrylo Budanovą.
Saugumo tarnybos atstovas spaudai Artiomas Dehtiarenko leidiniui „Politico“ sakė, kad tai yra pirmas kartas, kai į tokio pobūdžio sąmokslą įsitraukė aukšto rango Ukrainos pareigūnai. Beprecedentis atvejis, kad „tokio aukšto rango valstybės saugumo departamento pareigūnas tapo [priešo] šnipu“, nurodė jis.
Markas Episkoposas, Eurazijos regiono analitikas Quincy atsakingo valstybės valdymo institute (angl. Quincy Institute for Responsible Statecraft) pabrėžė, kad tai yra vienas iš didžiausią rezonansą sukėlusių pasikėsinimų į V.Zelenskio gyvybę nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo neišprovokuotą invaziją į Ukrainą.
Analitikas įvertino, kad žinia apie tariamą sąmokslą pasirodė po kelis mėnesius trukusios vidinės sumaišties Kyjive, įskaitant dažnus aukščiausio rango pareigūnų atleidimus ir areštus dėl kaltinimų korupcija ir šnipinėjimu.
„Šie įvykiai, vertinant juos menkstančių Ukrainos perspektyvų mūšio lauke fone, rodo tam tikrą Ukrainos vidinį pažeidžiamumą, kuris turėtų kelti nerimą Vakarų politikos formuotojams“, – pastebėjo M.Episkoposas.
Šio konkretaus pasikėsinimo nužudyti detalės vis dar neaiškios, o visas Rusijos dalyvavimo mastas dar nenustatytas.
Tačiau, jei, kaip teigia Ukrainos saugumo tarnyba, Rusijos agentai sugebėjo pasitelkti į pagalbą bent du aukšto rango Ukrainos pareigūnus, kad organizuotų plataus masto daugiapakopį sąmokslą nužudyti tris aukščiausius Ukrainos valstybės pareigūnus, tai leidžia manyti, jos šis reiškinys yra platesnio masto.
Taip, pasak analitiko, Rusijos žvalgyba skverbiasi į Ukrainos biurokratinį aparatą ir kariuomenę, tačiau jį galutinai „diagnozuoti“ sudėtinga, jau nekalbant apie tai, kad jį bus sunku išnaikinti.
„Iš tiesų ši problema greičiausiai dar labiau išaugs, nes didėjanti Ukrainos pajėgų žlugimo fronto linijose grėsmė sukuria naujų paskatų visų lygių Ukrainos pareigūnams svarstyti galimybę bendradarbiauti su Rusija. Taigi gegužės mėnesio nužudymo sąmokslas gali būti ankstyvas įspėjamasis ženklas apie platesnio masto vidaus disfunkciją, kuri, jei nebus kontroliuojama, galiausiai gali virsti iššūkiu Ukrainos politiniam stabilumui.“
M.Episkoposas reziumavo, kad greičiausiai tai indikuoja, jog karo metu Ukrainos vyriausybė kenčia dėl vidaus silpnybių šalies viduje, kuriomis vis veiksmingiau naudojasi Rusija.
Pričiupo šiuolaikinį vergų tinklą surezgusią rusę: išnaudojo šešis baltarusius
16:52
Policijos pareigūnai Rusijoje sulaikė Maskvos srities Balašichos miesto gyventoją, kuri šiuolaikinėje vergijoje laikė šešis Baltarusijos piliečius ir vertė juos prašyti išmaldos. Apie tai skelbia Rusijos vidaus reikalų ministerijos Maskvos srities vyriausiojo departamento spaudos tarnyba.
„Rusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiojo kriminalinių tyrimų departamento darbuotojai kartu su kolegomis iš Maskvos srities sulaikė vietos gyventoją. Įtariama, kad ji naudojosi vergiška kaimyninės šalies piliečių darbo jėga. Preliminariais duomenimis, ji neteisėtai laikė penkis vyrus ir moterį viename Balašichos miesto bute“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.
Skelbiama, kad sulaikytoji naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš tuos asmenis. Ji atėmė iš jų dokumentus ir mobiliuosius telefonus, taip pat privertė juos nuolat prašyti išmaldos. Kartu ji pati juos stebėjo, kontroliavo jų veiklą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Wall Street Journal“: Rusija sąmoningai slepia žuvusių karių skaičių nuo savo tautiečių
16:50
Nuo tada, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė įsiveržti į Ukrainą, Rusija šimtus tūkstančių rusų išsiuntė į masinėmis kapavietėmis virtusius mūšių laukus. Dabar rusų karių, kurių likimas nežinomas, motinos ir žmonos tapo vienomis garsiausių Rusijos karo veiksmų kritikių, metančių iššūkį V.Putinui ir jo sukurtai sistemai, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
„Sielvartą ir pyktį dar labiau didina tai, kad Rusijos vyriausybė nepakankamai skaidriai informuoja apie dingusius ar, kaip manoma, žuvusius karius. Rusijos socialiniuose tinkluose atsirado grupės, kuriose dalyvauja dešimtys tūkstančių dingusių karių giminaičių ir draugų, kurie dalijasi informacija tikėdamiesi sužinoti, kas nutiko“, – rašoma straipsnyje.
Visa tai verčia abejoti Kremliaus teiginiais, kad rusai remia karą Ukrainoje ir yra pasirengę dėl jo aukoti savo artimuosius.
„Nors įtampa kol kas nekelia rimtos grėsmės V.Putinui, ilgainiui ji gali peraugti į platesnio masto nesutarimus. Kremlius yra uždraudęs karo nušvietimą šalies viduje ir nepateikia jokių oficialių duomenų apie dingusius be žinios karius. Paskutinį kartą Rusijos gynybos ministerija viešus duomenis apie Ukrainoje žuvusių savo karių skaičių pateikė 2022 m. rugsėjį, kai buvo pranešta, kad žuvo 5 937 žmonės. Jungtinių Valstijų skaičiavimais, daugiau kaip 300 000 Rusijos karių buvo sužeisti arba žuvo“, – pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Sergejus Krivenko, Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Citizen.Army.Law“, ginančios Rusijos karių interesus, vadovas, sakė, kad kariuomenė „nėra pasirengusi tokiam nuostolių kiekiui“ ir neturi specialių padalinių, atsakingų už žuvusių karių evakuaciją iš mūšio lauko. Taip pat manoma, kad žuvę kariai paliekami siekiant išvengti kompensacijų mokėjimo jų šeimoms.
Nei Kremlius, nei Rusijos gynybos ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti kaltinimus, kad Rusija palieka savo žuvusiuosius mūšio lauke ir sąmoningai nepateikia duomenų apie savo nuostolius.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad 2023 m. balandį Rusijos Valstybės Dūma priėmė Civilinio kodekso pataisas, leidžiančias Ukrainoje kariaujančius karius paskelbti dingusiais be žinios arba žuvusiais, jei šešis mėnesius nėra informacijos apie jų buvimo vietą.
Jungtinė Karalystė išsiųs iš šalies Rusijos gynybos atašė
16:31
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorius Jamesas Cleverly trečiadienį pareiškė, kad išsiųs iš šalies Rusijos gynybos atašė, „kuris yra nedeklaruotas karinės žvalgybos pareigūnas“.
J.Cleverly sakė parlamentui, kad JK taip pat panaikins diplomatinį statusą kelių Rusijai priklausančių nekilnojamojo turto objektų, įskaitant vieną pietinėje Sasekso grafystėje ir kitą Londone, „kurie, mūsų nuomone, buvo naudojami žvalgybos tikslais“.
Jis pridūrė, kad bus įvesta naujų Rusijos diplomatinių vizų apribojimų, pavyzdžiui, bus nustatytas maksimalus laikas, kurį rusų diplomatai gali praleisti Jungtinėje Karalystėje.
Šį žingsnį Londonas žengė susirūpinęs dėl akivaizdžiai suaktyvėjusios, jo vertinimu, kenkėjiškos Rusijos veiklos savo šalies teritorijoje. Be kita ko, minimas incidentas, kai buvo padegtos vienos su Ukraina susijusios įmonės patalpos. Jį, kaip įtariama, organizavo Kremlius.
Praėjusį mėnesį dėl šios bylos buvo apkaltintas britas, kuris, kaip teigiama, yra susijęs su samdinių grupe „Wagner“.
Londonas jau anksčiau kaltino Maskvą, kad ji yra atsakinga už dviejų buvusių Rusijos agentų apnuodijimą jos teritorijoje, taip pat už daugybę kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų.
Didžioji Britanija yra ištikima Ukrainos rėmėja, vykdanti mokymus jos kariams ir tiekianti karinę įrangą kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
J.Cleverly sakė, kad naujuoju priemonių paketu siekiama „aiškiai parodyti Rusijai, kad netoleruosime tokio akivaizdaus eskalavimo“.
Jis įspėjo, kad Maskva, reaguodama į šį pareiškimą, kaltins britus rusofobija ir skleis sąmokslo teorijas.
„Tai ne naujiena, o Britanijos žmonės bei Britanijos vyriausybė nepasiduos, ir (prezidento Vladimiro) Putino botai, troliai ir pakalikai jų nekvailins“, – nurodė sekretorius.
„Rusijos paaiškinimas buvo visiškai neadekvatus. Mūsų atsakas bus ryžtingas ir tvirtas, – kalbėjo J.Cleverly. – Mūsų žinia Rusijai aiški: nutraukite šį neteisėtą karą, išveskite savo kariuomenę iš Ukrainos, nutraukite šią kenkėjišką veiklą.“
Ukrainoje – pykčiai dėl geležinkelio stotyje sulaikyto ir ginti šalies iškviesto futbolininko
15:23
Ukrainos futbolo pasaulyje šiomis dienomis kilo nemažas sujudimas, kai į privalomąją karinę tarnybą buvo iškviestas antrajame pagal pajėgumą šalies divizione žaidžiantis futbolininkas. Ukrainos valdžia tikina, kad remia savo šalies sportą, tačiau ginti šalį yra svarbiau.
Kaip žinia, po naujojo Ukrainos mobilizacijos įstatymo sportininkui, neturinčiam tinkamai išduoto leidimo, gali būti taikomas priverstinis šaukimas į kariuomenę.
Operatyvinė vadovybė „Vakarai“ šiomis dienomis išplatino pranešimą, kuriame pakomentavo komandos „Chust“ futbolininko Mykolos Sirašo pristatymą į teritorinį komplektavimo ir socialinės paramos centrą.
„Mes sergame už Ukrainos futbolą, bet Ukrainos gynyba yra didesnis prioritetas“, – pažymima „Telegram“ paskelbtame pareiškime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina uždegė žalią šviesą dalies kalinių mobilizacijai
15:20
Ukrainos Aukščiausioji Rada leido mobilizuoti tam tikrų kategorijų kalinius į ginkluotąsias pajėgas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento deputatas Jaroslavas Železniakas.
Jis pažymėjo, kad už įstatymą „Dėl Ukrainos baudžiamojo, baudžiamojo proceso, baudžiamojo vykdomojo kodeksų ir kitų Ukrainos įstatymų pakeitimų dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės atlikimo instituto įvedimo už tiesioginį dalyvavimą šalies gynyboje, jos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo apsaugoje“ balsavo 279 deputatai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Krymo partizanai užfiksavo: į Krymą atvežama vis daugiau nužudytų ir sužeistų rusų
14:44
Į laikinai okupuotą Džankojaus miestą Krymo pusiasalyje atgabenta daug sužeistų ir nužudytų Rusijos karių iš Chersono krypties, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia partizaninio judėjimo „Atesh“ nariai.
„Įdomu tai, kad Džankojaus geležinkelio stotyje taip pat pastebime masinį sužeistųjų ir „dviejų šimtųjų“ vežimą (per laikinai okupuotą Krymą – 15min) iš kairiojo kranto okupuotos Chersono srities“, – sakoma pranešime.
Be to, „Atesh“ agentai fiksuoja, kad kasdien atvyksta nauji traukiniai su atsargomis.
„Rusijos karinė vadovybė ir toliau siunčia mobilizuotuosius į frontą, kur juos pasitiks Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir papildys Rusijos kariuomenės nuostolių statistiką“, – optimistiškai pridūrė partizanai.
Maskva tvirtina, kad kiekvienas prancūzų karys Ukrainoje taps jos taikinu
14:35
Trečiadienį Rusija įspėjo Prancūziją, kad jei prezidentas Emmanuelis Macronas siųs karius į Ukrainą, Rusijos kariuomenė juos laikys teisėtais taikiniais.
E.Macronas vasario mėn. sukėlė diskusijų, sakydamas, kad negali atmesti galimybės ateityje Ukrainoje dislokuoti sausumos pajėgas. Prancūzijos vadovas taip pat perspėjo, kad, jei Rusija laimės Ukrainoje, tuomet pasitikėjimas Europa sumažės iki nulio.
„Pats E. Macronas šią retoriką aiškina siekiu sukurti Rusijai tam tikrą „strateginį neapibrėžtumą“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Turime jį nuvilti – mums situacija atrodo daugiau nei aiški“, – pridūrė ji.
Pasak užsienio reikalų ministerijos atstovės, jei prancūzai pasirodys konflikto zonoje, „jie neišvengiamai taps Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikiniais“.
„Man atrodo, kad Paryžius jau turi to įrodymų“, – pabrėžė M.Zacharova.
Ji aiškino, kad Rusijos pajėgos jau dabar pastebi, jog tarp žuvusiųjų Ukrainoje daugėja Prancūzijos piliečių.
Tai – ne vienintelis Rusijos grasinimas šią savaitę. Pirmadienį Rusija pareiškė, kad per karines pratybas treniruosis dislokuoti taktinius branduolinius ginklus netoli Ukrainos. Imtis branduolinės retorikos Maskvą esą vėl paskatino Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų komentarai.
Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Ukrainoje
14:27
Rusija trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus Ukrainoje.
Vienas iš nurodytų kaimų yra šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kurioje pastarosiomis savaitėmis buvo sutelktas rusų puolimas.
Rusijos kariuomenės daliniai užėmė Kyslivkos kaimą Charkivo regione ir Novokalynovą Donecko srityje, pranešė Gynybos ministerija.
Ukraina šio pranešimo nekomentavo.
Už K.Budanovo nužudymą pulkininkui pažadėjo 50 000 JAV dolerių
13:41
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad už karinės žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo nužudymą pulkininkui buvo pažadėta 50 000 JAV dolerių.
Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, skelbia „Ukrajinski novyny“.
„Už užduoties įvykdymą numatyta ... nuo 50 tūkst. dolerių“, – sakė Ukrainos valstybinio apsaugos direktorato pulkininkas per apklausą SBU.
Už šiuos pinigus jis turėjo vykdyti K.Budanovo automobilių ir biuro patalpų, kuriose jis įsikūręs, stebėjimą.
Jie norėjo smūgiuoti K.Budanovui raketomis ir dronais. Po to dronų pėdsakai turėjo būti paslėpti dar vienu raketos smūgiu K.Budanovo gyvenamojoje vietoje. Drono smūgį turėjo įvykdyti pulkininkas.
Ukrainos valstybinio apsaugos direktorato darbuotojas nuo 2014 m. dirbo Rusijos FSB ir per savo giminaičius užsienyje gaudavo po 3 000 JAV dolerių, skelbė SBU.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė NATO planus dėl karių siuntimo į Ukrainą ir 300 tūkst. kovai su rusais parengtų gynėjų
13:00
Deklaracijoje, kuri bus priimta liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, ketinama oficialiame dokumente įforminti atsisakymą tiesiogiai kištis į Maskvos ir Kyjivo ginkluotą konfliktą bei aiškiai nurodyti atsisakymą siųsti karius dalyvauti kare Ukrainoje, skelbia italų leidinys „Corriere della Sera“, remdamasis jau parengtu galutiniu pareiškimu, kuris gali būti priimtas susitikimo metu.
Tačiau tvirtinama, kad NATO požiūris į pagalbą Ukrainai ir Rusijos keliamos grėsmės prevenciją nepasikeis. Šiaurės Atlanto aljansas planuoja ir toliau stiprinti savo rytines sienas, kad, iškilus tokiam poreikiui, jas „nuo Baltijos šalių iki Bulgarijos“ galėtų greitai apginti iki 300 tūkst. pasiruošusių karių.
Be to, deklaracija nurodo, kad Šiaurės Atlanto aljanso karinę pagalbą Ukrainai koordinuos ne Pentagono vadovas Lloydas Austinas, kaip yra dabar, o NATO būstinė Briuselyje.
„Corriere della Sera“ pažymėjo, kad didžiąją dalį pagalbos Ukrainai teikia ne Jungtinės Valstijos, o kitos Aljanso narės. Šiam žingsniui yra ir politinis paaiškinimas, rašoma straipsnyje, pagalbos koordinavimas NATO struktūrose „atrodys demokratiškesnis tiek visuomenės, tiek Vladimiro Putino akyse“.
NATO narės taip pat ieško galimybių aprūpinti Ukrainą papildomomis priešlėktuvinių raketų sistemomis „Patriot“.
Ukrainos valdžios institucijų skaičiavimais, 25 tokių kompleksų pakaks visai šalies oro erdvei apsaugoti, o septynios „Patriot“ sistemos leis nuo Rusijos oro atakų uždaryti pagrindinius pramonės centrus. Tačiau kol kas, anot leidinio, preliminariai susitarta tik dėl dviejų priešlėktuvinės gynybos sistemų tiekimo – iš Vokietijos ir Ispanijos.
Nyderlandai apskritai pasirengę suteikti Ukrainai savo turimą „Patriot“ kompleksą, tačiau aptarinėja teisinius aspektus, o Lenkija ir Graikija atsisakė tai padaryti.
Vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės, kad Vakarų šalims gali tekti siųsti karius į Ukrainą. Gegužės pradžioje jis įvardijo dvi sąlygas: Rusijos kariuomenė turi pralaužti fronto liniją, o Kyjivas turi atsiųsti atitinkamą pagalbos prašymą.
Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Aljansas neplanuoja „dislokuoti NATO kovinių dalinių Ukrainoje“. JAV taip pat nurodė, kad prezidentas Joe Bidenas nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios atmetė Amerikos kariškių dalyvavimą karo veiksmuose konflikto zonoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas palaikys Vakarų šalių sprendimą siųsti savo kariuomenę į pagalbą Ukrainos pajėgoms, bet pabrėžė, kad Ukraina negali tapti iniciatore ir viešai kviesti kitų šalių kariuomenių. Tai, pasak jo, prives prie to, kad Rusija „kels visuotinį triukšmą“ ir „darys viską, kad sustabdytų karinę pagalbą mums“.
Po Rusijos apšaudymo užsidegė miškas: gesino net 10 valandų
12:54
Gelbėtojai daugiau kaip 10 valandų gesino dėl Rusijos apšaudymo kilusį gaisrą spygliuočių miške netoli Lymano miesto Donecko srityje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Užvakar rusai smogė Lymano miesto apylinkėms, dėl to kilo 5 spygliuočių miško gaisrai. Donecko srities gelbėtojai su ugnimi kovojo daugiau kaip 10 valandų“.
Daugiau kaip 470 hektarų plote išsiplėtęs gaisras buvo užgesintas.
„Informacijos apie žuvusiuosius ar sužeistuosius gelbėtojai negavo“, – apibendrino tarnyba.
Papuolė į serijinės skundikės spąstus Rusijoje: dėl ko suimtas JAV kariškis Vladivostoke
11:49
Aleksandra Vaščuk, kurios prašymu Vladivostoke buvo suimtas amerikiečių kariškis Gordonas Blackas, pasirodė esanti serijinė skundikė, rodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ peržiūrėti nutekinti duomenys. Dar iki G.Blacko, kurį A.Vaščuk apkaltino sumušimu ir 200 000 rublių (2 000 eurų) vagyste, ji rašė pareiškimus policijai prieš vieną iš savo kaimynų ir net prieš savo motiną.
Pirmadienio vakarą Vladivostoke buvo sulaikytas 34 metų JAV kariškis, pranešė NBC. Amerikietis atvyko į Rusiją iš Pietų Korėjos, kur tarnavo JAV karinėje bazėje, pasimatyti su „mergina Saša“, pranešė teisėsaugai artimi „Telegram“ kanalai SHOT ir „Baza“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvos premjerė: kai kurie ukrainiečiai gali netekti leidimų gyventi šalyje
11:44
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė leidinio „Financial Times“ žurnalistui Andy Boundsui pakartojo, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti savo karius į Ukrainą dalyvauti mokymo misijoje.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo neatmetantis galimybės siųsti Europos karių į Ukrainą, nors kitos šalys vengia išprovokuoti tiesioginę konfrontaciją su Rusija.
I.Šimonytė žurnalistui sakė, kad turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais – apie tai jos vyriausybė yra užsiminusi ir anksčiau – tačiau Kyjivas kol kas to neprašė.
Premjerė pripažino, kad Rusija tai laikytų provokacija.
„Jeigu mes tik galvotume apie Rusijos atsaką, tada nieko negalėtume siųsti. Kas antrą savaitę girdi, kad kas nors bus bombarduojamas“, – pridūrė ji.
Šią savaitę Rusija, reaguodama į E.Macrono komentarus, pagrasino surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas. I.Šimonytė abejojo, ar ginklai bus panaudoti, atsižvelgiant į tai, kad radioaktyvios medžiagos pasiektų ir Rusiją.
„Dažniausiai vėjai pučia iš vakarų į rytus, – pastebėjo ji.
Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines, mokyklas ir ligonines.
Pasak I.Šimonytės, taip Rusija bando išprovokuoti naują bangą žmonių, bėgančių iš Ukrainos, nes šalyje nėra elementarių komunalinių ir pagrindinių paslaugų.
Premjerė nurodė, kad Europos Sąjunga yra priėmusi daugiau kaip 4,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.
Ji taip pat sumenkino pranešimus, kad Lietuva padeda grąžinti kovinio amžiaus vyrus į Ukrainą, kuri desperatiškai bando įdarbinti daugiau karių.
„Mes neorganizuosime deportacijos ir neieškosime ukrainiečių vyrų šalyje, nes tai nebūtų teisėta“, – pabrėžė politikė ir pridūrė, kad ES garantavo jiems apsaugą iki 2025 m. kovo mėnesio.
Tačiau, jei Kyjivas įrodys, kad yra tokių, kurie vengė atlikti karinę tarnybą, gali būti atsisakyta suteikti leidimą nuolat gyventi šalyje, pažymėjo premjerė.
Lenkijos pasienyje sulaikytas Rusijos kariuomenės dezertyras
11:20
Lenkijoje, pasienyje su Baltarusija, sulaikytas dezertyras iš Rusijos kariuomenės, bandęs nelegaliai kirsti sieną per autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuotą migracijos kanalą, skelbia lenkų radijo stotis RMF FM.
Teigiama, kad rusą sulaikė Podlasės pasieniečiai netrukus po to, kai jis kirto Baltarusijos sieną.
Pasak pranešimo, sulaikytas Rusijos karys yra 41 metų amžiaus. Sulaikymo metu jis vilkėjo civiliais drabužiais ir buvo neginkluotas, o į Lenkiją bandė nelegaliai patekti per Baltarusiją, spėjama, kad tiesiai iš Ukrainos fronto.
Pas kariškį rasti Rusijos kariniai dokumentai, tarp jų – sutartis su kariuomene, kurioje numatyta dalyvauti karinėse operacijose prieš Ukrainą.
Manoma, kad vyras bandė pasinaudoti A.Lukašenkos režimo organizuotu migracijos kanalu, kuriuo naudojasi užsieniečiai, daugiausia iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Vidurinės Azijos, kad patektų į Europą.
41 metų rusą šiuo metu tikrina Lenkijos tarnybos.
Naujus Rusijos branduolinius grasinimus pasėjo V.Putino abejonės: įvertino Kremliaus nerimą
09:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti branduolinio ginklo pratybas. Vakarai pasmerkė tokius Kremliaus ketinimus. Saugumo ekspertas Raineris Saksas komentare Estijos leidiniui „Postimees“ sako, kad yra keletas priežasčių, kodėl Maskva vėl griebėsi branduolinių grasinimų.
Pirmadienį Rusijos Gynybos ministerija paskelbė apie branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvaus karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos.
Teigiama, kad per pratybas bus praktiškai treniruojamasi dėl nestrateginių branduolinių ginklų parengimo ir panaudojimo.
„Rusijos Federacijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu, siekdamas padidinti nestrateginių branduolinių pajėgų pasirengimą vykdyti kovines užduotis, Generalinis štabas pradėjo rengtis pratyboms, kurios bus suorganizuotos artimiausiu metu su Pietų karinės apygardos raketiniais junginiais, dalyvaujant aviacijai, taip pat karinio jūrų laivyno pajėgoms“, – rašoma pranešime.
Saugumo ekspertas R.Saksas komentare leidiniui „Postimees“ paaiškina, kas lėmė, kad Kremlius vėl išsitraukė branduolinių grasinimų kortą.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV atsargos generolas: Amerika ir sąjungininkės gali padėti sustabdyti Rusiją, bet tam reikia pakeisti tris taisykles
09:49
Jungtinėms Valstijoms prireikė pusės metų, kad patvirtintų papildomą pagalbos Ukrainai paketą. Amunicija ir karinė technika netrukus pasieks karius fronto linijoje. Tačiau tiesa tokia, kad, JAV ir kitoms sąjungininkėms nepakeitus to, kaip jos remia karą, jų pastangų nepakaks, o galiausiai – bus per vėlu, komentare leidiniui „Politico“ rašo Markas T. Kimmittas, JAV kariuomenės atsargos generolas, ėjęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo politiniams ir kariniams reikalams pareigas.
Jis priminė, kad prieš du metus karybos analitikas Sethas Jonesas įvertino, kad Rusijos kariuomenė žlunga. Tačiau dabar, smarkiai pasikeitus situacijai, jis išreiškė didelį nerimą keliančią nuomonę, kad Ukrainos kariuomenė „atsiduria vis pavojingesnėje padėtyje prieš rusų užpuolikus“. Dar per anksti kalbėti apie pralaimėjimą, bet, anot generolo, S.Jonesas teisingai pastebėjo, kad „be aiškios JAV strategijos ir nuolatinio vakarietiškų ginklų, žvalgybos ir mokymų užtikrinimo Vladimiras Putinas gali nugalėti“.
M.T.Kimmittas nurodė, kad strategijai, galinčiai sulėtinti ir sustabdyti Rusijos veržimasi į priekį, reikėtų bent trijų elementų. Pirma, JAV administracija ir jos NATO sąjungininkės turėtų sušvelninti Vakarų tiekiamai įrangai taikomas ribojančias panaudojimo taisykles ir leisti Ukrainai pasitelkti visą tokios įrangos potencialą.
Jungtinė Karalystė jau sušvelnino šias taisykles, tačiau kitų nustatyti apribojimai, neleidžiantys Ukrainai vykdyti tarpvalstybinių atakų ir pulti Rusijos karūnos brangakmenių, pavyzdžiui, Juodosios jūros laivyno, turi būti nutraukti.
„Susirūpinimas dėl Rusijos veiksmų eskalavimo leido Vakarams užimti neveiklumo poziciją ir susitelkti į atgrasymą. Tačiau jei Izraelio atsakas į praėjusio mėnesio Irano dronų ir raketų ataką ką nors parodė, tai tik tai, kad griežtas atsakas, o ne atgrasymas, yra geriausias būdas pasipriešinti totalitarinėms grėsmėms“, – rašo buvęs valstybės sekretoriaus patarėjas.
Pasak jo, autokratai santūrumą ir atsargumą laiko silpnumo požymiais, vienintelė stiprybė jiems – ryžtas.
Generolas nurodo, kad jau atėjo laikas labiau rizikuoti JAV ir Vakarų karinėmis atsargomis: „Nors jų papildymas leidžia JAV prezidentui Joe Bidenui pasinaudoti turimomis ginklų ir šaudmenų atsargomis, didžiulis kiekis paruoštos ir mirtinai pavojingos įrangos lieka užrakintas kitiems nenumatytiems atvejams visame pasaulyje, mokymams ir bandymams.“
Toks išteklių kaupimas, anot M.T.Kimmitto, yra visiškai suprantamas, nes vadai visame pasaulyje nori užsitikrinti, kad jie, kaip savo kariams visada primena generolas Polas La Cameras – JAV vadas Pietų Korėjoje: „šį vakarą pasiruošę kovoti“.
Tačiau nesėkmė Ukrainoje iš tikrųjų gali pradėti tą karą. Tokie priešininkai kaip Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas atkreipia dėmesį į JAV neryžtingumą remiant draugus ir sąjungininkus – tą patį daro ir Kinija, žvelgianti per Taivano sąsiaurį.
„Laimėti karus yra brangu, bet ne taip brangu, kaip juos pralaimėti“, – pabrėžė generolas.
Jo nuomone, karas Ukrainoje atskleidė didelę karo logistikos problemą: „Net jei praėjusių metų spalio mėn. būtų buvęs priimtas papildomas susitarimas, dabar žinome, kad JAV ir jos sąjungininkų Europoje karinės gamybos bazė yra per maža, kad galėtų palaikyti net vidutinio dydžio konvencinį karą, tokį kaip Ukrainoje. Antrasis karas būtų pražūtingas.“
Nors herakliškomis pastangomis JAV artilerijos sviedinių gamyba padvigubėjo iki 28 tūkst. per mėnesį, Rusija per dieną vidutiniškai iššaudo 10 tūkst. sviedinių.
„Pačios Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės gamybos didinimo programa veikia visu pajėgumu, stulbindama analitikus savo sparčia plėtra, kuri, kaip teigiama, dabar yra pirmaujantis Rusijos ekonomikos sektorius. Rusijos daliniai Ukrainos fronto linijose gali patirti siaubingų nuostolių, tačiau ne dėl logistikos trūkumo.“
Generolo įsitikinimu, Vašingtonas taip pat turėtų daug labiau vadovauti, kad įkvėptų Vakarus likti šioje kovoje, nes „demokratijos yra nekantrios, o kiti pasaulio įvykiai dažnai pakeičia dėmesio centrą“.
Jau dabar Gazos Ruožas ir galimas regioninis karas Artimuosiuose Rytuose, artėjantys JAV prezidento rinkimai ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo teismo procesai nukreipia dėmesį nuo blogėjančios padėties Ukrainoje.
Tačiau, jo įsitikinimu, Vakarai, jau daugelį metų patiriantys Rusijos propagandą ir psichologinį karą, turi ne mažiau stiprių priemonių: „Atėjo laikas jomis visapusiškai pasinaudoti“.
Ukrainoje dabartinis nykimo karas palankus V.Putino strategijai, pažymėjo M.T.Kimmittas ir priminė rašytojo Levo Tolstojaus žodžius, kuriais greičiausiai vadovaujasi ir Rusijos autokratinis prezidentas: "Laikas ir kantrybė yra stipriausi mano kariai“.
Aukšto rango karininkas tvirtina, kad pasaulis negali sau leisti stebėti, kaip ši maksima pasitvirtins.
„Kongreso parama buvo būtina, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima pakeisti blogėjančią padėtį Ukrainoje. Laikas atlaisvinti Volodymyrui Zelenskiui uždėtus pančius ir leisti jam naudotis mūsų teikiamais ginklais ir įranga. Laikas rizikuoti su mūsų karo atsargomis ir suteikti V.Zelenskiui tai, ko reikia jo kariams. Laikas priminti šiai šaliai tai, ką V.Putinas kasdien sako savo šaliai – kad pralaimėjimas Ukrainoje yra grėsmė mūsų pačių saugumui.“
Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei 70 raketų ir bepiločių orlaivių
09:07
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos po pertraukos surengė masinę ataką Ukrainos teritorijoje. Tam jie naudojo įvairių tipų raketas ir bepiločius atakos orlaivius, skelbia Ukrainos karinės oro pajėgos.
Teigiama, kad Rusija panaudojo 55 raketas ir 21 atakos bepilotį orlaivį, tarp kurių buvo viena „Kinžal“ aerobalistinė raketa, 2 balistinės raketos „Iskander-M“, 4 sparnuotosios raketos "Kalibr“, 45 sparnuotosios raketos „Ch-101/Ch-555“, kurios paleistos iš strateginių lėktuvų Tu-95 MS, 1 sparnuotoji raketa „Iskander-K“, 2 Ch-59/Ch-69 valdomos raketos.
Ukrainos priešlėktuvinės pajėgos sunaikino 59 priešo taikinius. Pažymima, kad rusai taikėsi į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir kitus strateginius objektus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusijos pajėgos atakavo infrastruktūrą Lvivo, Vinycios, Kyjivo, Poltavos, Kirovohrado, Zaporižios ir Ivano-Frankivsko srityse.
„Visos būtinos tarnybos jau dirba vietoje, šalindamos teroro padarinius. Masinis nacių Putino raketinis puolimas per Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo ir pergalės prieš nacizmą dieną. Visas pasaulis turi aiškiai suprasti, kas yra kas. Visas pasaulis neturi teisės suteikti nacizmui dar vieną šansą“, – rašė V.Zelenskis.
Ukrainos pajėgos smogė naftos saugyklai okupuotame Luhanske
09:00
Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos laikinai okupuotame Luhanske pasigirdo garsūs sprogimai, vėlų gegužės 7-osios vakarą paskelbė naujienų agentūra „Unian“.
Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad viename iš objektų kilo didelio masto gaisras. Vėliau taip vadinamos Luhanso liaudies respublikos vadovas Leonidas Pašičnikas susirašinėjimo platformos "Telegram“ kanale patvirtino, kad į mieste esančią naftos saugyklą pataikė orlaivis.
Pasak jo, gaisro vietoje dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerija, o informacijos apie sužeistuosius nėra.
Ukrainos pajėgos sistemingai puola Rusijai priklausančias naftos perdirbimo gamyklas. Balandžio pradžioje žiniasklaida pranešė, kad dėl tokių išpuolių jau galėjo būti išvesta iš rikiuotės daugiau kaip 15 proc. jų įrenginių.
Jungtinių Valstijų gynybos departamentas tokiems smūgiams nepritaria. Pentagono vadovas Lloydas Austinas pareiškė, kad atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas gali paveikti pasaulines energijos rinkas ir kad Ukraina turėtų „atakuoti taktinius ir operatyvinius Rusijos Federacijos taikinius“.
Vėliau panašią poziciją išreiškė ir Tarptautinė energetikos agentūra (TATENA). Jų teigimu, Ukrainos bepiločių lėktuvų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas gali pakenkti pasaulinėms naftos rinkoms.
Papasakojo istoriją apie V.Putino ir S.Berlusconi medžioklę: išpjovė elnio širdį ir liepė valgyti
08:46
Rusijos lyderį Vladimirą Putiną ir buvusį Italijos premjerą Silvio Berlusconi siejo ypatingas ryšys – dabar Italijos žiniasklaidoje paskelbta istorija apie incidentą, įvykusį 2013 metais, kai abiejų šalių lyderiai kartu leidosi į medžioklę.
Apie įvykį, kai per bendrą medžioklę V.Putinas nušovė du elnius, prakalbo dabar jau mirusio S.Berlusconi politinis bendražygis Fabrizio Cicchitto.
Teigiama, kad medžioklės metu įvykęs incidentas įvyko 2013 metais Rusijoje, vienoje iš V.Putinui priklausančių sodybų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:41
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad praėjusią naktį likvidavo 970 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 477,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 19 šarvuotųjų kovos mašinų, 30 artilerijos sistemų, 40 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 11 Rusijos bepiločių orlaivių ir 2 sparnuotąsias raketas.
Analitikai: Rusija užsienyje įsigijo karinių orlaivių dalių už pusę milijardo dolerių
07:48
Rusija sugeba įsigyti vakarietiškų karinės įrangos dalių užsienyje, apeidama sankcijas. Kaip pažymi Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, nuo 2022 m. šalis agresorė sugebėjo iš užsienio įsigyti orlaivių, įskaitant karinius, komponentų už beveik 500 mln. dolerių.
„Rusijos karinių ir civilinių orlaivių gamintoja ir Rusijos valstybinio gynybos konglomerato „Rostec“ antrinė įmonė „Jakovlev“ (buvusi „Irkut“) sėkmingai apėjo tarptautines sankcijas ir nuo 2022 m. įsigijo karinės įrangos iš užsienio.
Rusijos leidinys „The Moscow Times“ pranešė, kad „Jakovlev“, gaminanti naikintuvus Su-30 ir kovinius mokomuosius lėktuvus Jak-130, nuo 2022 m. užsienyje įsigijo karinės įrangos už beveik 500 mln. dolerių“, – rašo analitikai.
Pažymima, kad 2023 m. rugsėjį Rusija išsiuntė lėktuvus Jak-130 į Iraną. Laikraštis „The Moscow Times“ taip pat pranešė, kad „Jakovlev“ daugiausia pirko komponentų radiolokacinei įrangai ir programuojamų valdiklių kariniams orlaiviams.
Kyjivo regione užsidegė civilinės infrastruktūros objektas: 2 sužeisti
07:26
Dėl Rusijos raketų atakos Brovaryje, Kyjivo srityje, civilinės infrastruktūros objekte kilo gaisras, pranešė Brovarų meras Igoris Sapožko „Telegram“.
„Dėl raketinės atakos ir gaisro civilinės infrastruktūros objekte nukentėjo du žmonės – 1962 m. gimusi moteris ir 1990 m. gimęs vyras“, – sakė jis.
Jis patikslino, kad nukentėjusieji su sužeistomis galūnėmis ir streso būsenos paguldyti į Brovarų ligoninę.
Šešiuose regionuose įvykdytas masinis išpuolis prieš energetikos objektus
07:10 Atnaujinta 08:36
Praėjusią naktį šešiuose Ukrainos regionuose buvo užpulti elektros energijos gamybos ir perdavimo įrenginiai: Poltavos, Kirovohrado, Zaporižios, Lvivo, Ivano-Frankivsko ir Vinycios srityse, pranešė Energetikos ministerija susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
„Padaryta žala gamybos įrenginiams. Viename iš „Ukrenerho“ objektų centriniame regione sugadinta įranga. Suveikus pavojaus signalui bus pradėti neatidėliotini remonto darbai“, – rašoma Ukrainos energetikos bendrovės „Ukrenerho“ pranešime.
Naktinio apšaudymo pasekmės bus nustatytos.
„Taupus elektros energijos naudojimas yra kiekvieno iš mūsų indėlis į pergalę. Ypač svarbu atsakingai vartoti ryto ir vakaro valandomis“, – ragino Energetikos ministerija.
Vinycios srities karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas informavo, kad Rusija sparnuotosiomis raketomis atakavo kritinę regiono infrastruktūrą. Deja, buvo pataikyta.
Tuo tarpu Poltavos regiono karinės administracijos vadovas pranešė apie pataikymą į energetikos infrastruktūros objektą. Jo teigimu, po rusų bepiločio orlaivio smūgio kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo.
DTEK bendrovė pažymėjo, kad Rusijos pajėgos apšaudė tris Ukrainos šilumines elektrines. Įranga buvo smarkiai apgadinta. Energetikai dabar dirba šalindami atakos padarinius.
„Tai jau penktas masinis bendrovės energetikos objektų apšaudymas per pastaruosius pusantro mėnesio. Pastarąjį kartą priešas DTEK šilumines elektrines atakavo per kovo 22 ir 29 d., balandžio 11 ir 27 d. vykusias masines atakas“, – pridūrė DTEK.
Danija Ukrainai suteiks 36 mln. dolerių humanitarinę pagalbą
07:06
Gegužės 7 d. Danijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Danija ketina Ukrainai suteikti 36 mln. dolerių humanitarinės pagalbos paketą.
Šiomis lėšomis, kurios atitinka 250 mln. Danijos kronų, bus paremti pažeidžiamiausi šalies gyventojai vykstant Rusijos invazijai.
„Humanitarinė padėtis Ukrainoje yra sunki“, – sakė Danijos vystomojo bendradarbiavimo ministras Danas Jorgensenas.
„Milijonai žmonių yra priversti palikti savo namus, namai ir ligoninės sugriautos, trūksta būtiniausių dalykų, tokių kaip vanduo, šildymas ir elektra.“
Neatidėliotina pagalba bus teikiama maistu, medicinos reikmenimis, vandeniu ir būstu, skirta labiausiai nuo karo nukentėjusių Ukrainos vietovių gyventojams.
Ministerija teigė, kad šiuo paketu siekiama padėti ukrainiečiams atlaikyti ateinančią žiemą.
Dar viena šalis pasirengusi apsvarstyti galimybę siųsti „Patriot“ į Ukrainą
06:53
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas sakė, kad yra pasirengęs aptarti galimą raketų sistemos „Patriot“ siuntimą į Ukrainą.
Kaip pranešė naujienų agentūros „Reuters“ ir "Associated Press", po susitikimo Vašingtone su JAV prezidentu Joe Bidenu K.Iohannisas teigė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo diskutuojama apie tai, kas galėtų suteikti Ukrainai „Patriot“.
„Prezidentas J.Bidenas apie tai užsiminė... per mūsų susitikimą, ir aš pasakiau, kad esu atviras diskusijai. Turėčiau tai aptarti su Aukščiausiąja gynybos taryba, kad pamatytume, ką galime pasiūlyti ir ką galime gauti mainais, nes nepriimtina palikti Rumuniją be oro gynybos“, – pabrėžė prezidentas.
Rusija surengė plataus masto puolimą prieš Ukrainą: pasigirdo sprogimai, Lenkija pakėlė lėktuvus
06:18
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainos miestus. Visą naktį Rusija leido sparnuotąsias, balistines raketas ir „Shahed“ tipo dronus, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Apie 5 val. ryto vietos laiku Zaporižios ir Ivano-Frankivsko srityse pasigirdo keli sprogimai, skelbia nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.
Gyventojai pranešė, kad apie 5.30 val. vietos laiku girdėjo sprogimus Kyjive. Kyjivo srities karinė administracija taip pat informavo apie sprogimus netoli sostinės esančioje Kyjivo srityje.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba veikė visuose Ukrainos regionuose, įskaitant Kyjivą ir iki pat Lvivo miesto vakaruose. Oro pavojaus sirenos anksčiau buvo girdimos visuose Ukrainos regionuose.
Iki 6 val. ryto vietos laiku apie nukentėjusiuosius nepranešta.
Reaguodamos į Rusijos ataką, Lenkijos karinės oro pajėgos pranešė, kad kartu su sąjungininkų pajėgomis nukreipė lėktuvus Lenkijos oro erdvei apsaugoti.
„Šiąnakt stebima intensyvi Rusijos Federacijos tolimosios aviacijos veikla, susijusi su raketų smūgiais, vykdomais prieš Ukrainos teritorijoje esančius objektus“, – rašė Lenkijos karinės oro pajėgos.
Anksčiau Lenkija jau buvo pakėlusi naikintuvus kovo 28 d. per masinį puolimą prieš Ukrainą.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakos tapo dažnesnės ir intensyvesnės. Ukrainai kritiškai trūksta priešlėktuvinės gynybos sistemų, nes Kongresas delsė priimti JAV karinę pagalbą, o tai suteikia Rusijos pajėgoms galimybę atnaujinti išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą.
Ukrainos pareigūnai įspėjo, kad Rusija ruošiasi numatomam vasaros puolimui, mažėjant Ukrainos amunicijai ir priešlėktuvinei gynybai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau paragino partnerius užtikrinti tolesnę priešlėktuvinę gynybą.
„Mums reikia oro gynybos ir kitos gynybinės pagalbos, o ne užmerkti akis ir ilgai diskutuoti“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale.
