Svarbiausios naujienos
- Masiškiausia egzekucija: rusai sušaudė 16 pasidavusių ukrainiečių karių
- „The Telegraph“: šimtai ukrainiečių karių apsupti rusų Vuhledare.
- Šokiruojantis vaizdas: rusai liko gyvi po ukrainiečių puolimo, bet žuvo nuo saviškių ugnies.
- Vokietijos kancleris O.Scholzas nori pasikalbėti su V.Putinu.
- Vos keli metrai: Rusijos naikintuvas prašvilpė prie pat JAV lėktuvų F-16.
- D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Masiškiausia egzekucija: rusai sušaudė 16 pasidavusių ukrainiečių karių
22:53
Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainoje įvykdė dar vieną karo nusikaltimą. Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad neseniai Pokrovsko kryptimi rusų okupantai įvykdė egzekuciją 16 ukrainiečių karo belaisvių.
Pažymima, kad 2024 m. spalio 1 d. popietę keliuose „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai tikriausiai sušaudė 16 Ukrainos kariškių. Okupantai karo nusikaltimą įvykdė Pokrovsko rajono Nikolajivkos ir Suchoj Jaro kaimų teritorijoje.
„Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip priešo kontroliuojami suimti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai palieka miško plantaciją. Jiems išsirikiavus į eilę, okupantai tyčia atidengė į juos ugnį, kad nužudytų. Sužeistuosius, kurie rodė gyvybės ženklus, pribaigė kulkosvaidžio serija iš arti“, – sakoma pareiškime.
Prokuratūra pažymėjo, kad tokie veiksmai yra ciniškas ir šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir priskiriami prie sunkių tarptautinių nusikaltimų. Pasak generalinio prokuroro Andrejaus Kostino, tai didžiausias žinomas Ukrainos karo belaisvių egzekucijos fronto linijoje atvejis.
„Ir tai dar vienas įrodymas, kad belaisvių žudymai ir kankinimai yra ne atsitiktinumas, o sąmoninga Rusijos karinės ir politinės vadovybės politika“, – pažymėjo jis.
Pagal Donecko srities prokuratūros procesinius nurodymus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu imamasi priemonių paskelbtai medžiagai patikrinti. Pradėti tyrimo ir paieškos veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas minėto nusikaltimo aplinkybes.
Ukrainos gynėjų sušaudymo vaizdo įrašą pakomentavo ir Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas.
„Tai net 16 karių, kurie pagal Ženevos konvencijas turėjo turėti apsaugą nuo šalies, kuri juos paima į nelaisvę. Tačiau šalis-monstras vėl pažeidė tarptautinės humanitarinės teisės normas ir Ženevos konvencijas ir griebiasi naujo masto karo belaisvių egzekucijų“, – pabrėžė jis.
Jis pažymėjo, kad apie dar vieną Rusijos nusikaltimą laišku pranešta JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. D.Lubinecas pridūrė, kad sistemingas nusikaltimų prieš ukrainiečių karo belaisvius pobūdis turi būti sustabdytas, o juos įvykdę asmenys turi būti patraukti atsakomybėn.
Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai Rusijos kariai žiauriai nužudo ukrainiečių karo belaisvius.
Rugsėjo mėnesį rusai demonstratyviai kardu nužudė ukrainiečių karo belaisvį. Ukrainos ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas pažymėjo, kad tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiama Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais.
Karybos ekspertas: rusai Vuhledarą lygina su žeme
23:55
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą savo feisbuko paskyroje pasidalijo karo Ukrainoje vertinimu. Pasak jo, rusai Vuhledarą lygina su žeme:
„Rusai spaudžia, vietomis šiek tiek pajudėjo pirmyn. Blogiausia padėtis Vuhledare, kurį agresorius baigia užimti. Kol kas ukrainiečiai dar išlaiko dalį miesto, bet netrukus turėtų jį visai palikti. Kaip visada tokiais atvejais, rusai miestą beveik sugriovė.
Video įrašuose matyti toks intensyvus Vuhledaro apšaudymas artilerija, kokį anksčiau nelabai kada ir teko matyti, artilerijos sviediniais tiesiog lyja. Pastatai lyginami su žeme, o judėjimas tarp jų sunkiai įmanomas.
Miesto praradimas ukrainiečiams tikrai skaudus, bet net rusai šį kartą pernelyg nedžiūgauja. Nes puikiai supranta, kad už jo laukia nauja gynybos linija, nauji vuhledarai, bachmutai ir avdijivkos.
Po miesto užėmimo rusai bandys šuoliu veržtis gilyn, bet manau kad šį kartą jų pasisekimas bus mažesnis, nei po Avdijivkos. Teigiama, kad ukrainiečiai jau spėjo organizuoti gynybos liniją už miesto, netrukus agresorius išbandys jos tvirtumą.
Blogiausia, kad dabar rusams atsiriš rankos sustiprinti puolimą Časiv Jaro, Torecko, Pokrovsko ar kurio nors kito miesto ar miestelio rajone. Tiesa, agresoriaus jėgos yra gerokai išsekę, ir jam gali prireikti bent kelių dienų pertraukos atsikvėpti.
O ukrainiečiai, bent jau teoriškai, turi galimybę puolimo išsekintiems rusams suduoti netikėtą smūgį ten, kur niekas to nelaukia. Praktiškai tą įgyvendinti sunkiau, bet nėra neįmanoma – jeigu ne technologijų proveržis, trukdantis sutelkti pajėgas slapta, tokių nedidelių netikėtų ukrainiečių kontrpuolimų šiame kare būtume matę ne vieną“.
Masiškiausia egzekucija: rusai sušaudė 16 pasidavusių ukrainiečių karių
22:53
Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainoje įvykdė dar vieną karo nusikaltimą. Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad neseniai Pokrovsko kryptimi rusų okupantai įvykdė egzekuciją 16 ukrainiečių karo belaisvių.
Pažymima, kad 2024 m. spalio 1 d. popietę keliuose „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai tikriausiai sušaudė 16 Ukrainos kariškių. Okupantai karo nusikaltimą įvykdė Pokrovsko rajono Nikolajivkos ir Suchoj Jaro kaimų teritorijoje.
„Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip priešo kontroliuojami suimti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai palieka miško plantaciją. Jiems išsirikiavus į eilę, okupantai tyčia atidengė į juos ugnį, kad nužudytų. Sužeistuosius, kurie rodė gyvybės ženklus, pribaigė kulkosvaidžio serija iš arti“, – sakoma pareiškime.
Prokuratūra pažymėjo, kad tokie veiksmai yra ciniškas ir šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir priskiriami prie sunkių tarptautinių nusikaltimų. Pasak generalinio prokuroro Andrejaus Kostino, tai didžiausias žinomas Ukrainos karo belaisvių egzekucijos fronto linijoje atvejis.
„Ir tai dar vienas įrodymas, kad belaisvių žudymai ir kankinimai yra ne atsitiktinumas, o sąmoninga Rusijos karinės ir politinės vadovybės politika“, – pažymėjo jis.
Pagal Donecko srities prokuratūros procesinius nurodymus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu imamasi priemonių paskelbtai medžiagai patikrinti. Pradėti tyrimo ir paieškos veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas minėto nusikaltimo aplinkybes.
Ukrainos gynėjų sušaudymo vaizdo įrašą pakomentavo ir Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas.
„Tai net 16 karių, kurie pagal Ženevos konvencijas turėjo turėti apsaugą nuo šalies, kuri juos paima į nelaisvę. Tačiau šalis-monstras vėl pažeidė tarptautinės humanitarinės teisės normas ir Ženevos konvencijas ir griebiasi naujo masto karo belaisvių egzekucijų“, – pabrėžė jis.
Jis pažymėjo, kad apie dar vieną Rusijos nusikaltimą laišku pranešta JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. D.Lubinecas pridūrė, kad sistemingas nusikaltimų prieš ukrainiečių karo belaisvius pobūdis turi būti sustabdytas, o juos įvykdę asmenys turi būti patraukti atsakomybėn.
Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai Rusijos kariai žiauriai nužudo ukrainiečių karo belaisvius.
Rugsėjo mėnesį rusai demonstratyviai kardu nužudė ukrainiečių karo belaisvį. Ukrainos ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas pažymėjo, kad tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiama Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais.
„DeepState“ skelbia, kad rusai užėmė Vuhledarą, tačiau miestą ginanti brigada tai neigia
22:40 Atnaujinta 00:31
Rusijos okupacinės pajėgos užėmė Vuhledaro miestą Donecko srityje. Apie tai pranešė analitinis projektas „DeepState“. Vis dėlto jau daugiau kaip dvejus metus miestą ginančios brigados kariai tikina, kad įsakymo palikti pozicijas negavo ir vis dar kontroliuoja tam tikras miesto dalis.
„Kacapai užėmė Vuhledarą – šunsnukiai visuose miesto kampeliuose skelbia kabančius skudurus. Paskutinių gynybos dienų komentuoti nesinori, vis tiek niekas nepasikeis. Garbė tiems, kurie kovojo, ir tiems, kurių nebėra su mumis“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymi UNIAN, oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
„Negavo įsakymo palikti Vuhledarą“
„Juodųjų Zaporižiečių“ vardu pavadintos 72-osios mechanizuotosios brigados kovotojai vėliau pranešė, kad nepaliko Vuhledaro, jie vis dar kontroliuoja tam tikras Ukrainos miesto dalis.
Apie tai rašo „Suspilne“, cituodama dviejų brigados, kuri Vuhledarą gina jau daugiau kaip dvejus metus, kariškių žodžius. Kartu gynėjai patvirtina, kad didžiąją miesto dalį dabar kontroliuoja Rusijos okupacinės pajėgos.
„Brigada negavo įsakymo palikti miestą“, – žurnalistams sakė vienas iš kariškių.
„Chamas yra tiesiog bailys“: buvęs kariuomenės vadas įvertino V.Putino grasinimus
21:45
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Vakarai neturi išsigąsti naujų Kremliaus branduolinių grasinimų. Portalui 15min jis pakomentavo padėtį Ukrainoje ir Lietuvos saugumo klausimus.
Su generolu tinklalaidėje „Valinskas žino“ kalbėjosi 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis ir buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Pokalbio temos
- Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas JAV
- Situacija Ukrainoje – karščiausias taškas
- Vladimiro Putino branduoliniai grasinimai
- Kontrabanda balionais – ar mus šnipinėja?
- Suvalkų koridoriaus saugumas
- Krašto apsaugos ministro ir buvusio kariuomenės vado nesutarimai
– Buvo daug lūkesčių dėl Volodymyro Zelenskio vizito Jungtinėse Valstijose. Ukrainos prezidentas prieš vizitą skelbė, kad atveš respublikonams ir demokratams „pergalės planą“. Deja, vizitas susiklostė šiaip sau. Buvo įtampų su Donaldu Trumpu. Panašu, kad Ukrainos perspektyvos atremti Rusijos agresiją yra atsidūrusios Amerikos prezidento rinkimų kampanijos sūkuryje.
Jūsų nuomone, artėjant rinkimams JAV, kokie svarbiausi procesai vyksta?
– Reikia pasakyti, kad vizitas į Ameriką nebuvo sėkmingas.
„Niekas nebėga iš Vuhledaro, niekas nemeta ginklų“: kariškis apie galimą Ukrainos vadovybės sprendimą
21:01
Klausimą dėl pasitraukimo iš Vuhledaro spręs Ukrainos vadovybė, atsižvelgdama į mieste vykstančius įvykius ir susiklosčiusias aplinkybes.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Timočko sakė KIEV24 eteryje.
Pasak jo, šis sprendimas priklausys nuo to, kokias pajėgas ir galimybes turės Ukrainos kariai:
„Pakankamai lengva pasakyti, kad kariai turėtų pasitraukti, tačiau iš tikrųjų įvykdyti išvedimo operaciją yra nepaprastai sunku.“
Jis pridūrė, kad rusai, be karinių operacijų vykdymo, bandys sukurti „informacinį precedentą“ ir eskaluoti padėtį aplink Vuhledarą. Jis priminė, kad tarp Ukrainos politikų jau būta daug politinių pareiškimų apie padėtį mieste.
I.Timočko pažymėjo, kad ypač daug kalbėta apie tai, jog priešas užėmė miestą iš flangų, bet kadangi taip neatsitiko, rusams teko „pulti stačia galva“.
„Jei vadovybė nuspręs išvesti karius iš Vuhledaro, labai svarbu suprasti, kad tai neįvyks prieš kameras ir apie tai sužinos nedaug žmonių. Kadangi bet kokia viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie tai, kad kariai arba traukiasi, arba juda, arba traukiami rezervai, gali kelti didelę grėsmę ir pavojų Ukrainos kariams“, – pabrėžė I.Timočko.
Atsakydamas į klausimą apie karines operacijas tiesiogiai miesto zonoje, kariškis pažymėjo, kad jau ne kartą girdėjome, jog priešas bandė patekti į miesto zoną iš Pavlovkos rajono, o į miestą prasiskverbę jų priešakiniai daliniai ne kartą buvo sunaikinti.
„Padėtis Vuhledare gana rimta, tačiau matome, kad niekas nebėga, niekas nemeta ginklų ir gynyba tęsiasi“, – pabrėžė jis.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas pažymėjo, kad Rusijos okupantai beveik pasiekė Donecko srities Vuhledaro miesto centrą. Jis pažymėjo, kad Vuhledare liko 107 civiliai gyventojai, visi vaikai iš miesto jau seniai evakuoti. Kartu pareigūnas pridūrė, kad sunku pasiekti ten esančius žmones, kad būtų atvežta humanitarinė pagalba, geriamasis vanduo ir vaistai.
Laikraštis „The New York Times“ rašo, kad beveik trejus metus Vuhledaras buvo Ukrainos gynybos pagrindas pietiniame Donbase, tačiau dabar miestas atsidūrė ties užėmimo riba.
Pažymima, kad pralaimėjimas Vuhledare bus ir strateginė netektis Ukrainos kariuomenei, ir simbolinis smūgis, atsižvelgiant į pagrindinį vaidmenį, kurį šis miestas suvaidino sulaikant Rusijos puolimą.
O Vuhledaro praradimas leistų rusams suintensyvinti puolimą Pokrovsko, svarbaus logistikos centro, link. Taip pat sumažėtų spaudimas Rusijos tiekimo linijoms per Pietų Ukrainą į Krymą, o kai kurios vietovės ir kaimai būtų atviri puolimui.
Roš Hašanos šventė: nepaisydami karo į Ukrainą atvyko tūkstančiai žydų maldininkų
18:34
Tūkstančiai judėjų ortodoksų nepaisydami Rusijos invazijos atvyko į Ukrainos miestą Umanę švęsti religinės Roš Hašanos šventės, antradienį pranešė pagrindinė Ukrainos žydų organizacija.
Kiekvienais metais maldininkai iš Izraelio ir kitų valstybių vyksta į Umanę, iš kur yra kilęs chasidų judėjimas, švęsti šios žydų Naujuosius metus žyminčios šventės.
Umanė yra centrinėje Ukrainos dalyje, palyginti toli nuo fronto linijos, bet nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę, patiria atakų ir mirtinų smūgių.
Maldininkai – beveik vien vyrai ir berniukai – į Ukrainą atvyksta per visą Rusijos invaziją, nors Kyjivas prašo dėl saugumo to nedaryti.
„Į Umanę atvyko daugiau kaip 14 000 maldininkų“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos jungtinė žydų bendruomenė.
Paskelbtame vaizdo įraše matyti šimtai maldininkų vyrų, šokančių pagal garsią muziką miesto centre.
„Kiekvieną į miestą atvykstantį maldininką teisėsaugos pareigūnai patikrina specialiuose postuose“, – sakoma įraše.
Kilus karui Ukrainos valdžia kasmet prašo maldininkų nesirinkti Umanėje ir atkreipia dėmesį, kad jų susibūrimais pažeidžiami karo meto suvaržymai, kurių turi laikytis ukrainiečiai.
Umanė piligriminė vieta yra jau daugiau kaip 200 metų. Maldininkai pagerbia čia palaidotą Nachmaną Braclavietį, chasidizmo braclavietiškos krypties kūrėją.
Pernai balandį rusų raketai Umanėje pataikius į daugiabutį žuvo 23 žmonės.
Roš Hašana šiemet sutampa su Izraelio sausumos puolimu Libane, surengtu kelios dienos po to, kai buvo pradėti oro smūgiai šios šalies sostinei Beirutui.
„The Telegraph“: šimtai ukrainiečių karių gali būti apsupti Vuhledare
18:16
Šimtai Ukrainos kariškių gali būti įstrigę Vuhledare, Donecko srityje. Rusijos kariuomenė yra beveik apsupusi miestą, skelbia Britanijos dienraštis „The Telegraph“.
Vienas Ukrainos karys iš 72-osios mechanizuotosios brigados pasakojo karininkui Stanislavui Bunjatovui, kad evakuacijos keliai iš Vuhledaro yra atkirsti, o maisto, šaudmenų ir degalų atsargos baigiasi.
„Padėtis Vuhledare, švelniai tariant, sudėtinga. Dabar puolimas vyksta iš trijų pusių“, – dalijosi įspūdžiais kariškis.
Jis sakė, kad Ukrainos šarvuočiams per daug pavojinga važiuoti link draugiškų pozicijų dėl Rusijos artilerijos ir dronų atakų. Tačiau atskiri daliniai vis dar bando nepastebėti naktį išsiveržti iš Rusijos apsupties.
„Vidutiniškai, jei 10 žmonių grupėmis išvyksta iš miesto, tai tikslą pasiekia 4-6 žmonės“, – sakė jis.
Pažymima, kad karių pareiškimai buvo paskelbti kitą dieną po to, kai Ukrainos vyriausioji vadovybė atšaukė Vuhledarą gynusios 72-osios brigados vadą. Pulkininkas Ivanas Vynnykas yra labai gerbiamas ir buvo pristatytas paaukštinimui. Tačiau yra ir nuomonių, kad I.Vynnykas buvo atšauktas, nes jį reikėjo „gelbėti“, kol miestas dar neprarastas.
Vuhledaras, esantis pietiniame fronto linijos, einančios per rytinį Donbasą, pakraštyje, vadinamas Ukrainos tvirtove, nes per visą Rusijos karo prieš Ukrainą laikotarpį niekada nebuvo užimtas. Tačiau Rusijos kariniai tinklaraštininkai dabar tvirtina, kad Rusijos okupacinės pajėgos ją beveik apsupo. Kai kurie Rusijos pareigūnai sakė, kad planuojant didelį puolimą prie Vuhledaro buvo perkelta 5 000 rusų karių.
Net Ukrainos ir neutralūs naujienų šaltiniai praneša, kad Vuhledaras, esantis aukštai virš svarbaus rytų-vakarų kelio, gali būti prarastas, teigiama leidinyje.
Ukrainos „Telegram“ kanalas „DeepState“ patvirtino, kad Rusija į šią teritoriją pasiuntė reguliariosios kariuomenės ir specialiųjų pajėgų pastiprinimą. Tuo pat metu OSINT analitikas „Aggregator“ teigia, kad Ukraina „galbūt bandė išlaikyti Vuhledarą ilgiau, nei operatyviai įmanoma.
Prieš karą Vuhledaro mieste gyveno apie 14 000 gyventojų. Jei jis kris, tai bus didžiausia V.Putino pajėgų sėkmė mūšio lauke nuo vasario mėnesio, kai buvo užimta Avdijivka Donecko srityje, pastebi naujienų agentūra „Unian“.
Iš naujojo NATO vadovo lūpų – balzamas ukrainiečių širdims
16:27
Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pritarė tam, kad Ukrainai būtų leista tolimojo nuotolio Vakarų ginklais smogti į taikinius Rusijoje. Tačiau jis pažymėjo, kad tokius sprendimus turėtų priimti šiuos ginklus perduodančios sąjungininkės.
Pritaria, kad būtų panaikintas draudimas
NATO generalinis sekretorius tai pasakė per savo pirmąją spaudos konferenciją po to, kai oficialiai pradėjo eiti pareigas. M.Rutte paragino nepamiršti, kad Ukraina kariauja gynybinį, o ne užkariavimo karą:
„Tai reiškia, kad Ukraina turi teisę į savigyną. Kaip žinome, egzistuoja tarptautinė teisė, o pagal tarptautinę teisę ši teisė nesibaigia prie sienos. Taigi, Ukrainos teisės į savigyną palaikymas reiškia, kad jie taip pat gali smogti į teisėtus taikinius agresoriaus teritorijoje.“
Kartu naujasis Aljanso vadovas pabrėžė, kad sprendimas dėl konkrečios paramos Ukrainai priklauso nuo kiekvienos sąjungininkės ir jos santykių su Ukraina.
M.Rutte taip pat patikino, kad nė vienas ginklas negali atnešti pergalės kare. Tačiau, jo nuomone, diskusijos dėl smūgių Rusijos teritorijoje draudimo panaikinimo yra „svarbios diskusijos“.
Be to, M.Rutte teigė, kad Ukrainai reikia nuolatinės pagalbos, tačiau paramos Ukrainai išlaidos yra daug mažesnės nei tos, kurias NATO patirtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalės atveju.
Naujasis generalinis sekretorius yra įsitikinęs, kad be stiprios nepriklausomos Ukrainos negali būti ilgalaikio saugumo Europoje.
„Kuo labiau šiuo metu padėsime Ukrainai, tuo greičiau tai baigsis“
Naujasis NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi suprasti, jog Aljanso parama Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, nesusvyruos.
„Kuo labiau šiuo metu padėsime Ukrainai, tuo greičiau tai baigsis“, – spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius.
„V.Putinas turi suprasti, kad mes nepasiduosime, kad norime, jog Ukraina nugalėtų“, – nurodė jis.
Naujas NATO vadovas nuo spalio 1 dienos
15min primena, kad buvęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte antradienį oficialiai tapo naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi.
Vadovavimą 32 valstybes vienijančiam Aljansui jis perėmė iš daugiau kaip 10 metų dirbusio norvego Jenso Stoltenbergo.
M.Rutte yra politikos veteranas, keliolika metų vadovavęs sudėtingoms koalicijoms Nyderlanduose ir turintis daug patirties, kuria gali pasinaudoti išlaikydamas skirtingus – ir dažnai konkuruojančius – interesus turinčių šalių bendrumą.
Abu vyrai, kurie pirmą kartą kartu prie NATO stalo sėdo prieš 14 metų kaip Norvegijos ir Nyderlandų vadovai, šiltai pasisveikino vienas kitą prie Aljanso būstinės Briuselyje, o po to padėjo vainiką žuvusiems kariams, apsupti 32 šalių narių vėliavų.
„Markas turi puikias sąlygas tapti puikiu generaliniu sekretoriumi“, – sakė J.Stoltenbergas, perleisdamas organizacijos vairą M.Rutte.
„Jis 14 metų dirbo ministru pirmininku ir vadovavo keturioms skirtingoms koalicinėms vyriausybėms, todėl žino, kaip siekti kompromisų, rasti sutarimą, o tai yra įgūdžiai, kurie čia, NATO, labai vertinami“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Jums vadovaujant NATO bus saugiose rankose“, – pabrėžė jis.
M.Rutte sakė, kad „nekantriai laukia, kada galės pradėti dirbti“. Jis nurodė, kad jo prioritetai bus NATO parama Ukrainai, kurioje karas tęsiasi jau trečius metus, išlaidų gynybai didinimas ir Aljanso partnerystės su kitomis pasaulio šalimis, ypač Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, stiprinimas.
Rusijos pajėgos jau beveik pasiekė Vuhledaro centrą
15:25
Rusijos pajėgos jau beveik Vuhledaro centre, kurį ukrainiečių gynėjai intensyviai saugo nuo plataus masto invazjos pradžios, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Vyksta aktyvi karo fazė, priešas yra beveik miesto centre“, - paaiškino jis.
Pasak V.Filaškino, mieste liko 107 žmonės, tačiau iš miesto jau išvežti vaikai. Administracijos vadovas pridūrė, kad dėl aktyvių karo veiksmų labai sunku šiems žmonėms pristatyti humanitarinę pagalbą, geriamąjį vandenį ir vaistus.
Jis taip pat pabrėžė, kad humanitarinė padėtis Vuhledare yra itin sudėtinga, ir tai ne vienintelė vietovė, susidurianti su panašia problema. Sunku pristatyti pagalbą ir į Torecką, kur liko apie 1 500 žmonių, nes dauguma jų nenori išvykti.
Vuhledare, esančiame Donecko srityje, maždaug už 57 km nuo Donecko miesto, šiuo metu padėtis yra ypač sudėtinga. Rusai bando apsupti miestą, dislokuoja papildomas pajėgas, kad galėtų žengti į priekį.
Praeitą savaitę žiniasklaida pranešė apie galimą 72-osios atskirosios mechanizuotosios brigados taktinį atsitraukimą, tačiau kariškiai šią informaciją paneigė.
Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, Rusija pastaruoju metu Vuhledaro link perkėlė iki 5 tūkst. karių.
Rusai įžengė iš vakarų ir pietų
Stebėsenos svetainė „DeepState“ nurodė, kad antradienį iš vakarinės ir pietinės pusės į Vuhledarą įžengė Rusijos kariai.
Pirmadienį JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW), remdamasis geolokacine medžiaga, nurodė, kad pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos pasistūmėjo į Vuhledaro šiaurės rytus ir į vakarinį miesto pakraštį.
Šis prie fronto linijos esantis miestas yra maždaug už 50 km į pietvakarius nuo okupuoto Donecko ir maždaug už 40 km į rytus nuo administracinės sienos su Zaporižios sritimi.
Vokietijos kancleris O.Scholzas nori pasikalbėti su V.Putinu
14:36
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per beveik dvejus metus nori tiesiogiai pasikalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Apie tai praneša leidinys „Die Zeit“, remdamasis šaltiniais vyriausybės sluoksniuose.
Pažymima, kad O.Scholzas svarsto galimybę surengti pokalbį telefonu su V.Putinu prieš lapkritį Brazilijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą. Tačiau prašymas surengti pokalbį dar negautas.
Laikraščio teigimu, O.Scholzas būtų pirmasis svarbiausių Ukrainą remiančių šalių vyriausybių vadovas, atnaujinęs tiesioginius kontaktus su Putinu.
Paskutinis O.Scholzo ir V.Putino pokalbis telefonu įvyko 2022 m. gruodžio mėn. JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat paskutinį kartą tiesiogiai bendravo su V.Putinu 2022 m.
Savaitraštis taip pat pažymėjo, kad spalio viduryje Vokietijoje vyks derybos dėl tolesnės paramos Ukrainai.
15min primena, kad leidinys „Welt“ rašė, jo O.Scholzas kategoriškai atsisakė leisti smogti Rusijai Vokietijos ginklais.
Anksčiau O.Scholzas teigė, kad derybos su Rusija yra būtinos. Pasak jo, jis aptarė šį klausimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris esą sutiko, kad Rusija dalyvautų kitoje taikos konferencijoje.
Laikraštis „La Repubblica“ taip pat rašė, kad O.Scholzas nori įeiti į istoriją kaip „taikos kancleris“, pasinaudodamas karu Ukrainoje, kad susigrąžintų prarastas pozicijas. Italijos laikraščio teigimu, O.Scholzas rengia „taikos planą“, kuriame užsimenama, kad Rusija gali išsaugoti dalį anksčiau užgrobtų Ukrainos teritorijų.
J.Bidenas gali suteikti naują postūmį Ukrainos statusui NATO iki savo prezidentavimo pabaigos
14:22
JAV prezidentas Joe Bidenas gali suteikti naują postūmį Ukrainos paraiškai dėl narystės NATO prieš jam paliekant postą sausio mėn. Tai skelbia laikraštis „Financial Times“ (FT), remdamasis Vakarų pareigūnu, informuotu apie derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
FT rašo, kad kol kas tik nedaugelis iš 32 NATO šalių mano, kad Ukrainos narystė aljanse įmanoma be visiškų paliaubų ir aiškios linijos žemėlapyje, kuri nustatytų, kuriai Ukrainos teritorijos daliai taikoma savitarpio pagalbos sąlyga.
Kartu, kaip pažymima straipsnyje, kai kurios iš jų siūlo Vakarų Vokietijos narystės NATO modelį, t. y. dalies šalies prisijungimą prie Aljanso.
„Vakarų Vokietijos modelis populiarėja, ypač Baltuosiuose rūmuose, kurie skeptiškiausiai vertino narystę NATO“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos Vašingtono biuro vadovas Jeremy Shapiro.
Tačiau net ir tokiu atveju JAV turėtų dislokuoti dideles pajėgas, o tam nepritars nei respublikonų, nei demokratų administracija, teigiama dokumente.
Tuo pačiu metu, pasak Ukrainos pareigūno, net ir tai, kad Ukraina gautų kvietimą į NATO, nieko nereikštų.
„Tai politinis sprendimas“, – pažymėjo jis.
Rugsėjo 30 d. tuometis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad tik Aljanso sąjungininkai nuspręs, ar galima pakviesti Ukrainą į bloką, įskaitant laikinai okupuotas teritorijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šokiruojantis vaizdas: rusai liko gyvi po ukrainiečių puolimo, bet žuvo nuo saviškių ugnies
13:33
Rusai apšaudė savo karius, kurie bandė pasiduoti kaip karo belaisviai. Dienraštis „Bild“ gavo filmuotą medžiagą iš Donbaso, kurioje matyti tikrasis Rusijos kariuomenės požiūris į savo karius.
Kaip pažymima leidinyje, kalbama apie incidentą, įvykusį netoli Ukrainos Kostiantynivkos miesto. Praėjusį savaitgalį nufilmuotame vaizdo įraše užfiksuotas dar vienas rusų „kamikadzių puolimas“, per kurį ukrainiečių pusė sunaikino tris šarvuočius, o dauguma iš maždaug 20 rusų, lydėjusių šarvuočius, žuvo.
Po to septyni rusai, kuriems pavyko išlikti gyviems, nusprendė susisiekti su Ukrainos kariuomene ir pasiduoti, tam panaudodami ukrainiečių droną. Šį sprendimą Rusijos kariškiai, matyt, suprato kaip dezertyravimą.
Rusijos kariuomenė apšaudė savo karius. Vienas po kito sviediniai sprogo aplink septynis žmones, kurie pėsčiomis bandė pasiekti ukrainiečių pozicijas. Pirmieji trys sviediniai į grupę nepataikė, tačiau ketvirtasis sprogo už kelių metrų nuo bėgančių vyrų.
Žuvo mažiausiai du Rusijos kariškiai. Apie kitų keturių likimą nieko nežinoma. Vienas kariškis liko gyvas ir toliau judėjo Ukrainos pozicijų link. Leidinio karinis apžvalgininkas Julianas Röpcke rašo:
„V.Putinui ir jo režimui žmonių gyvybės nieko nereiškia, nesvarbu, ar tai būtų rusai, ar ukrainiečiai, ar kas nors kitas.“
15min primena, kad neseniai paaiškėjo, kad Donecko srities Bachmuto mieste rusai kartas nuo karto apšaudo savo „bendražygių“ pozicijas. Vėliau pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusų tankas apšaudo saviškius.
V.Zelenskis tikisi produktyviai dirbti su naujuoju NATO vadovu
13:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad tikisi produktyviai dirbti su naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, siekiant, kad jo šalis taptų karinio aljanso nare.
„Linkiu jam visokeriopos sėkmės šiame naujame vaidmenyje ir tikiuosi produktyvaus bendro darbo stiprinant euroatlantinį saugumą ir mūsų partnerystę su Aljansu, Ukrainai toliau siekiant visateisės narystės NATO“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė V.Zelenskis.
Buvęs Nyderlandų premjeras M.Rutte antradienį oficialiai tapo naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi.
Vadovavimą 32 valstybes vienijančiam Aljansui jis perėmė iš daugiau kaip 10 metų dirbusio norvego Jenso Stoltenbergo.
Rusija teigia Ukrainoje užėmusi dar vieną kaimą netoli Pokrovsko
12:59
Rusija antradienį pareiškė Ukrainos rytuose užėmusi dar vieną kaimą, artėdama prie strategiškai svarbaus Pokrovsko.
Rusų pajėgos jau kelis mėnesius bando užimti Pokrovską, iš kurio pabėgo tūkstančiai žmonių.
Gynybos ministerijos pareiškime sakoma, kad jos daliniai „išvadavo Krutyj Jaro kaimą“, esantį maždaug už 13 km į pietryčius nuo Pokrovsko.
Rusijos kariuomenė tvirtina, kad per šiuos metus Donecko srityje pasiekė nemažai teritorinių laimėjimų ir toliau žengia į priekį.
Nors rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pradėjo netikėtą įsiveržimą į Kursko sritį Rusijoje, Maskva ir toliau nuolat stiprina pozicijas Donecko srityje.
Pastaraisiais mėnesiais pagrindiniu Maskvos taikiniu yra Ukrainos logistikos centras Pokrovskas – miestas, esantis prie kelių ir geležinkelių, kuriais aprūpinamos ukrainiečių pajėgos visoje fronto linijoje.
FT įvardijo, kodėl Ukrainos laukia tamsiausia valanda
12:23
Ukraina artėja prie akimirkos, kuri gali tapti tamsiausia viso karo valanda, rašo dienraštis „Financial Times“ (FT). Iš kelionės į Vašingtoną grįžusiam Volodymyrui Zelenskiui tenka susidurti su Rusijos sėkme Rytų fronte, Ukrainos visuomenės išsekimu ir elektros energijos trūkumu. Be to, Kyjivas patiria sąjungininkų spaudimą rasti konflikto sprendimą derybomis.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pralaimi rytiniame fronte, o Rusija nuolat žengia į priekį, rašo FT. Net Ukrainos kariai, kadaise padrąsinti vilties išlaisvinti savo kraštą, dabar kalba apie norą derėtis su Rusija, pastebi leidinys.
Rytų fronto bataliono vadas Mychailo Temperas laikraščiui sakė, kad jam sunku įsivaizduoti, jog Ukrainos kariai galėtų nustumti rusus iki 1991 m. sienų. Kitas Rytų fronto vadas Jurijus sakė, kad baiminasi „nesibaigiančio karo“ perspektyvos, ir išreiškė susirūpinimą, kad jo sūnus gali praleisti fronte didžiąją savo gyvenimo dalį, o jo anūkui taip pat gali tekti kariauti: „Šiuo metu aš esu už derybas“.
Dėl Ukrainoje vykstančios mobilizacijos kyla socialinė įtampa, teigia laikraštis. Be to, artėja žiema, kurios metu gali kilti problemų dėl elektros energijos ir šildymo nutraukimo. „Visuomenė išsekusi“, – tvirtina Aukščiausiosios Rados užsienio reikalų komiteto pirmininkas Oleksandras Merežka.
Didžiausia grėsmė Kyjivui iš jo sąjungininkų yra galima Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose, kuris gali bandyti primesti Ukrainai nepalankų taikos susitarimą, grasindamas sustabdyti karinę pagalbą. Ištikimiausi Ukrainos rėmėjai Europoje neturi pakankamai ginklų, kad galėtų paremti Kyjivą tuo atveju, jei JAV sustabdytų tiekimą, teigė laikraštis.
Praėjusią savaitę V.Zelenskis vyko į Jungtines Valstijas, kad pristatytų „pergalės planą“, pagal kurį prieš būsimas derybas siekiama sustiprinti Kyjivo pozicijas. Šios kelionės rezultatą vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, su FT kalbėjęs anonimiškai, apibūdino taip: „Tai nebuvo triumfas. Tai nebuvo katastrofa.“
Galiausiai V.Zelenskis išvyko iš JAV nieko nepasiekęs dviem svarbiausiais klausimais: leidimo naudoti tolimojo nuotolio Vakarų ginklus smūgiams Rusijai ir pasiūlymo dėl narystės NATO. Tai buvo pagrindiniai pateikto „pergalės plano“ klausimai.
Nors V.Zelenskio „pergalės plane“ iš naujo apibrėžiami jau esami tikslai, tikroji jo reikšmė yra ta, kad jis keičia Kyjivo tikslą – nuo visiško savo teritorijos išlaisvinimo pereiti prie karo eigos keitimo Ukrainos naudai, FT sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas. „Tai bandymas pakeisti karo eigą ir pasodinti Rusiją prie derybų stalo“, – pridūrė jis.
Ukrainiečiai po truputį susitaiko su mintimi, kad dalį teritorijos teks prarasti
Praėjusią savaitę JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvavę Europos diplomatai pastebėjo, kad diskusijų dėl sureguliavimo Ukrainoje tonas ir turinys pasikeitė. Jie pažymėjo, kad Ukrainos pareigūnai tapo atviresni kalbėdami apie paliaubas, net jei Rusijos kariuomenė liktų dalyje Ukrainos teritorijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą
10:08
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas, kuris anksčiau pažadėjo paremti Ukrainą, jei laimės rinkimus, davė interviu, kuriame dar kartą priminė, kad jis yra vienintelis pastarųjų metų JAV lyderis, kuriam valdant Rusija neva nepuolė „kaimynų“, įskaitant Ukrainą, ir kalbėjo apie savo santykius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Per pokalbį su amerikiečių rašytoju ir žurnalistu Marcu Thiessenu laikraščiui „The Washington Post“ D.Trumpas sakė, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas niekada nebūtų ėmęsis plataus masto karo prieš Ukrainą jam valdant:
„V.Putinas niekada nebūtų ėjęs į Ukrainą. Mes apie tai kalbėjomės, ir tai buvo jam labai svarbu, bet jis niekada nebūtų įžengęs, jei aš būčiau [vadovavęs].“
D.Trumpas tvirtino, kad V.Putinas apie invaziją pradėjo galvoti po JAV karių išvedimo iš Afganistano 2021 m.
„Problema ta, kad dabar situacija visiškai kitokia, nes [Putinas] prarado daug žmonių, bet padarė didelę pažangą. Jis perėmė didžiąją dalį šios šalies [Ukrainos]“, – sakė kandidatas į prezidentus.
„Na, tos, kurios yra arti, jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“
D.Trumpas pabrėžė, kad, jo nuomone, pagrindinė problema tebėra ta, kad „Europa, kaip ir NATO, nemoka savo sąžiningos dalies“. Jis mano, kad Europos Sąjungos šalys turėtų investuoti į gynybą tiek pat, kiek ir JAV, nes, pasak jo, ES ekonomika yra „panašaus dydžio“ kaip JAV.
Paklaustas, o kaip yra dėl NATO sąjungininkių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, kurios suteikė Ukrainai daugiau pagalbos nei Jungtinės Valstijos, skaičiuojant procentais nuo BVP? „Na, tos, kurios yra arti, – sakė D.Trumpas, – jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“.
„Lenkijos padėtis yra kitokia nei kai kurių kitų. Kai kurios kitos yra... daug toliau. ... Jos turėtų mokėti vienodai su mumis“, – akcentavo D.Trumpas.
15min primena, kad Lietuva skiria ypatingą demesį ir didina gynybos pajėgumus, kad bendrai su kitomis NATO narėmis atremtų Rusijos agresiją.
D.Trumpas – apie V.Zelenskį: jis man patinka
Daugelis prieš Ukrainą nusiteikusių dešiniųjų mano, kad D.Trumpas pritaria jų priešiškumui Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Tačiau respublikonų kandidatas į JAV prezidentus žurnalistuitvirtino, kad V.Zelenskis jam patinka. „Su V.Zelenskiu palaikiau gerus santykius, – sakė D.Trumpas. – Jis man patinka. Nes per apkaltos apgaulę... jis galėjo pasakyti, kad nežinojo, jog [pokalbis] buvo įrašinėjamas. ... Bet užuot norėjęs pasirodyti ir sakęs: „Taip, aš jaučiau grėsmę“, jis pasakė: „Jis nepadarė visiškai nieko blogo“.
Per spaudos konferenciją „Trump Tower“ prieš susitikimą su V.Zelenskiu D.Trumpas jį gyrė, vadindamas jį „plieno gabalu“ apkaltos proceso metu, ir sakė, kad jo dėka „apkaltos apgaulė tada baigėsi“.
Po susitikimo politikas pastebėjo: „Aš daug ko išmokau. Abu norime, kad jis [karas] baigtųsi, abu norime sąžiningo susitarimo, ir jis bus sąžiningas“. Anksčiau D.Trumpas yra teigęs, kad jei V.Putinas nesutiks su taikos susitarimu, tai reiškia, kad Ukrainai teks teikti daug didesnę pagalbą nei iki šiol.
Lemtingame susitikime – D.Trumpo akibrokštas: aš taip pat palaikau labai gerus santykius su prezidentu V.Putinu
15min primena, kad praėjusį penktadienį Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą, nors respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus neseniai išsakė aštrios kritikos Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
„Gėda, bet tai karas, kurio neturėjo būti, ir mes jį išspręsime, – „Trump Tower“ sakė respublikonas. – Tai sudėtinga dėlionė (...) Žuvo per daug žmonių. Per daug gražių miestų.“
JAV žiniasklaida anksčiau buvo pranešusi, kad susitikimas „Trump Tower“ Niujorke nė neįvyks, mat D.Trumpą įžeidė Ukrainos prezidento komentarai žurnalui „The New Yorker“, kai jis sakė, kad respublikonas „nelabai žino, kaip sustabdyti karą“.
Visgi vėliau pranešta, kad D.Trumpas priims V.Zelenskį.
„Manau, mes visi sutinkame, kad karas Ukrainoje turi būti sustabdytas, o Putinas negali laimėti“, – sakė V.Zelenskis, atvykęs į susitikimą.
„Tai, kad šiandien esame kartu, yra labai geras ženklas“, – pareiškė kartu su juo į konferencijų salę atvykęs D.Trumpas, išreiškęs viltį dėl „gero susitikimo“.
Buvęs JAV prezidentas sakė, kad gerokai anksčiau, nei sausio 20-oji, kai pergalės atveju jis grįžtų į Baltuosius rūmus, „mes galime pasiekti kažką, kas būtų naudinga abiem pusėms“.
Vos keli metrai: Rusijos naikintuvas prašvilpė prie pat JAV lėktuvų F-16
09:29
JAV kariuomenė paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas amerikiečių oro pajėgų naikintuvas F-16 pasiųstas perimti Rusijos karinių pajėgų lėktuvo, skridusio netoli Aliaskos.
Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip rusų naikintuvas praskrenda vos už kelių metrų nuo JAV orlaivio.
Rugsėjo 23 dieną nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pavojingai prie Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietės (NORAD) lakūno pilotuojamo lėktuvo priartėjęs rusų naikintuvas, buvo paskelbtas po kelių Rusijos įsiveržimų į Aliaskos oro erdvės gynybos atpažinimo zoną (ADIZ), esančią už nacionalinės oro erdvės ribų,
Šį susidūrimą pasmerkė NORAD vyriausiasis pareigūnas ir vienas iš Aliaskos JAV senatorių.
„Vieno rusų naikintuvo Su-35 pilotų elgesys buvo neprofesionalus, nesaugus ir kėlė pavojų visiems – to nebūtų leidžiama profesionaliose oro pajėgose“, – sakė NORAD vadas generolas Gregory Guillot.
Jis pridūrė, kad NORAD lėktuvai skrido „saugiai ir drausmingai“, kad perimtų Rusijos orlaivį.
Rusijos ambasada komentarų kol kas nepateikė.
Rusijos naikintuvas praskrido netoli Aliaskos praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rusijai ir Kinijai vykdant bendras karines pratybas, prie Aliaskos priartėjo aštuoni rusų kariniai lėktuvai ir keturi karinių jūrų pajėgų laivai, įskaitant du povandeninius.
Nė vienas lėktuvas nepažeidė JAV oro erdvės. Tačiau apie 130 karių buvo išsiųsti į Šemijos salą, esančią už maždaug 1 930 km į pietvakarius nuo Ankoridžo. Jie savaitę buvo dislokuoti Aleutų salyne, o paskui grįžo į savo bazes.
Liepą Rusijos ir Kinijos bombonešiai pirmą kartą pasirodė kartu prie Aliaskos krantų. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigė, kad toks rusų ir kinų bendradarbiavimas kelia susirūpinimą.
Prieš dvejus metus JAV pakrančių apsaugos laivas maždaug už 137 km į šiaurę nuo Aliaskai priklausančios Kiskos salos Beringo jūroje susidūrė su trimis Kinijos ir keturiais Rusijos karinių jūrų pajėgų laivais, plaukusiais vienu būriu.
JAV senatorius Danas Sullivanas, Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys respublikonas, sakė, kad rusų lėktuvas yra dar viena priežastis stiprinti Amerikos karines pajėgas Aliaskoje ir Arktyje.
„Rugsėjo 23-iąją Rusijos naikintuvų pilotų nesaugūs ir neprofesionalūs manevrai Aliaskos ADIZ zonoje netoli nuo mūsų naikintuvų Aliaskoje sukėlė pavojų mūsų drąsių karinių oro pajėgų lakūnų gyvybėms ir pabrėžė didėjančią tokių diktatorių kaip Vladimiras Putinas agresiją“, – sakoma D.Sullivano pareiškime.
Maskvoje sulaikyti 3 nepriklausomos žiniasklaidos žurnalistai
08:06
Maskvoje netoli koncerto, skirto neteisėtos keturių Ukrainos sričių aneksijos metinėms, vietos pirmadienį buvo sulaikyti trys nepriklausomos žiniasklaidos žurnalistai, pranešė teisių gynimo grupė.
2022 metų rugsėjo 30 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretus dėl rytinių Ukrainos Donecko ir Luhansko bei pietinių Zaporižios ir Chersono sričių aneksijos. Antrųjų šio įvykio metinių proga buvo surengtas koncertas Maskvos Raudonojoje aikštėje.
Žmogaus teisių gynimo grupė „OVD-Info“, cituodama sulaikytųjų giminaičius, teigė, kad vienas iš minimų žurnalistų dirba naujienų portale „Republic“, o kiti du – televizijoje „SOTAvision“.
Jie buvo nuvežti į policijos nuovadą ir du iš jų bus apkaltinti chuliganizmu, teigė grupė. Pranešime priduriama, kad iš jų buvo paimti mobilieji telefonai.
„SOTAvision“ platformoje „Telegram“ pareiškė, kad jos žurnalistai, kuriems nebuvo leista patekti į šventę Raudonojoje aikštėje, buvo sulaikyti imantys interviu iš žiūrovų, šiems išeinant iš koncerto.
Ši televizija yra viena iš paskutinių likusių rusų žiniasklaidos priemonių, vis dar fiksuojančių Kremliaus susidorojimą su kitaminčiais.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kremlius sustiprino spaudimą tiek užsienio, tiek nepriklausomoms šalies žiniasklaidos priemonėms.
Tiek „Republic“, tiek „SOTAvision“ valdžios institucijos laiko „užsienio agentais“. Tokia etiketė Rusijoje klijuojama kritiškiems balsams.
Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį netoli Časiv Jaro
07:50
Rusijos pajėgos neseniai žengė į priekį prie Svatovės, Časiv Jaro, Torecko, Pokrovsko ir Donecko miesto, skelbiama naujausiose Karo tyrimų instituto ataskaitoje.
JAV valstybės departamentas: Ukraina gali savo ginklais smogti giliai į Rusiją, jai nereikia leidimo
07:18
Ukrainai nereikia JAV leidimo smogti į Rusijos gilumoje esančius taikinius, ji gali naudoti savo pačios pasigamintus ginklus, pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
„Jie yra suvereni šalis ir gali naudoti savo pačių pasigamintus ginklus, kurių yra daug. Pažvelkite į programas, kurias jie įgyvendino per pastaruosius metus. Be to, jei pažvelgtumėte į ginklus, kuriuos jiems suteikiame, mes aiškiai nurodėme, kad jie gali juos naudoti keršydami užpultiems Rusijos taikiniams kitapus sienos. Taigi Ukraina turi labai daug priemonių apsiginti“, – teigė M.Milleris.
Jis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos „visada ieško papildomų priemonių“, kurias galėtų suteikti Ukrainai.
Paklaustas, kodėl JAV nepanaikina apribojimų amerikietiškais ginklais smogti tolimojo nuotolio smūgius į Rusijos gilumą, Valstybės departamento atstovas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos svarsto visas galimybes, visas taktikas ir visą Ukrainai teikiamą paramą. Ir kai jie tvirtina bet kokią naują ginklų sistemą ar bet kokią naują taktiką, jie žiūri, kaip tai paveiks visą mūšio lauką ir visą Ukrainos strategiją.
M.Milleris sakė, kad JAV ir toliau tai darys. Jis taip pat priminė, kad per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Jungtinėse Valstijose prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai.
Sekmadienį V.Zelenskis pareiškė esąs „palankiau nusiteikęs“ dėl leidimo vykdyti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, tačiau sprendimas šiuo klausimu nepriklauso nuo Ukrainos pusės.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius teigė, kad sprendimas panaikinti apribojimus Ukrainai dėl Vakarų ilgojo nuotolio ginklų naudojimo prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje gali būti priimtas iki žiemos pradžios.
„DeepState“: rusai iš vakarų ir pietų įžengė į Vuhledarą
07:13
Rusų okupacinės pajėgos iš vakarų ir pietų įžengė į Vuhledarą Volnovachos rajone, Donecko srityje.
Apie tai savo „Telegram“ kanale praneša projekto „DeepState“ analitikai. Jie publikuoja okupantų darytas nuotraukas iš Ukrainos miesto.
Vienoje iš jų – Rusijos vėliavos vakarinėje Vuhledaro dalyje.
„Jie skelbia ne tik centrinės miesto dalies, kurioje gynybos pajėgos toliau priešinasi, apšaudymą, bet ir savo pėstininkų judėjimą mieste ir tarp daugiaaukščių pastatų“, – pridūrė ekspertai.
Naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje teigiama, kad Ukrainos kovotojai atrėmė šešis Rusijos puolimus prie Vuhledaro, Bohojavlenkos ir Zolota Nyvos.
