Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti
10 05 /23:23

Karas Ukrainoje. Ukrainos ir Vakarų pareigūnai svarsto „Vokietijos modelį“ karui užbaigti

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / „Reuters“/„Scanpix“

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai svarsto „Vokietijos modelį“ karui užbaigti

16:55

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės tariasi dėl galimo kompromiso, pagal kurį Kyjivas galėtų tapti NATO nariu mainais į diplomatinį Rusijos okupuotų teritorijų klausimo sprendimą ateityje.

Straipsnyje rašoma, kad naujoji strategija, kurią prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pristatė Amerikos vadovams, yra prašyti sąjungininkų sustiprinti savo pozicijas karine ir diplomatine prasme, siekiant priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.

Vakarų diplomatai ir vis daugiau Ukrainos pareigūnų yra linkę manyti, kad reikšmingos saugumo garantijos galėtų būti derybų dėl susitarimo, kuriame Rusija išlaikytų visos ar dalies šiuo metu okupuotos Ukrainos teritorijos de facto, bet ne de jure kontrolę, pagrindas.

Nei Kyjivas, nei jo šalininkai nesiūlo pripažinti Rusijos suvereniteto penktoje Ukrainos teritorijos dalyje, kurią ji neteisėtai užėmė nuo 2014 m. Šio fakto pripažinimas paskatintų tolesnę Rusijos agresiją ir rimtai pakenktų tarptautinei teisinei tvarkai. Vietoj to daroma prielaida, kad tyliai sutariama, jog šios žemės ateityje turėtų būti grąžintos diplomatiniu būdu. Tačiau net ir šis klausimas ukrainiečiams yra jautrus, ypač kai jis pateikiamas kaip kompromiso su Maskva pagrindas.

Atviresnės diskusijos vyksta dėl saugumo garantijų, kurias Ukraina turėtų gauti siekdama paremti susitarimą, pobūdžio ir terminų. Vašingtone V.Zelenskis pakartojo savo poziciją dėl spartesnės narystės NATO.

JAV baiminasi iki karo pabaigos Ukrainą įtraukti po NATO sutarties 5 straipsnio skėčiu. Tačiau kai kurie Ukrainos sąjungininkai daro prielaidą, kad tokia galimybė vis dar gali būti reali.

Šią savaitę iš NATO generalinio sekretoriaus pareigų pasitraukęs Jensas Stoltenbergas priminė, kad JAV Japonijai teikiamos saugumo garantijos neapima Kurilų salų, iš kurių keturias Japonija laiko savo nuosavybe, bet kurias nuo 1945 m., kai jas užgrobė Sovietų Sąjunga, kontroliuoja Rusija. Jis taip pat pateikė Vokietijos, kuri 1955 m. įstojo į NATO, nors šalis buvo susiskaldžiusi, pavyzdį. Tik Vakarų Vokietiją saugojo NATO.

Leidinys praneša, kad Vakarų „Vokietijos modelis“ Ukrainai užsienio politikos sluoksniuose svarstomas jau daugiau nei 18 mėnesių. Dabar ši idėja įgauna pagreitį oficialiuose sluoksniuose.

Dauguma šalininkų sutinka, kad ši idėja nepatiks Maskvai, o skeptikai baiminasi, kad ji gali sukelti eskalaciją. Narystė NATO garantuotų Ukrainos suverenitetą ir leistų jai toliau orientuotis į Vakarus – tikslus, kuriuos Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra pasiryžęs sužlugdyti.

Amerikiečių istorikė Mary Sarott savo straipsnyje žurnale „Foreign Affairs“ pateikia įtikinamų argumentų, kad narystės NATO sąlygas galima pritaikyti prie individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, Norvegija, tapusi Aljanso steigėja, įsipareigojo savo teritorijoje neįrengti NATO bazių.

Vakarų Vokietijos strategija buvo aiškiai nurodyti, kad jos sienos yra laikinos. Ji turėjo neribotą laiką kęsti padalijimą, bet nesutikti su juo ir atsisakyti naudoti jėgą Rytų Vokietijai susigrąžinti.

M.Sarott teigia, kad Ukraina turi apibrėžti kariniu požiūriu gintiną sieną, sutikti savo teritorijoje nuolat nedislokuoti karių (tikriausiai partnerių karių – red.) ar branduolinių ginklų, nebent iškiltų užpuolimo grėsmė, ir susilaikyti nuo jėgos panaudojimo už šios sienos, išskyrus savigynos atvejus.

Narystė NATO tokiomis sąlygomis Maskvai būtų pateikiama kaip įvykęs faktas, pažymi ji.

Rusų dronas atakavo autobusą Sumų srityje: sužeisti keleiviai

23:15

Ukrainos prokuratūros nuotr./Atakuotas autobusas Sumuose
Ukrainos prokuratūros nuotr./Atakuotas autobusas Sumuose

Šeštadienio popietę rusų dronas atakavo autobusą Sumų srityje, trys keleiviai buvo sužeisti.

„Tyrimo duomenimis, 2024 m. spalio 5 d. apie 15.30 val. priešo bepilotis lėktuvas, naudodamas tarptautinės teisės draudžiamus kovos metodus, užpuolė autobusą, kuris važiavo per Sumų rajono Rychkovo bendruomenės teritoriją.

Dėl okupantų atakos buvo sužeisti trys keleiviai - 65 metų vyras ir 54 ir 63 metų moterys.“

Vadovaujant Sumų rajono prokuratūrai procesiškai atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).

V.Zelenskis: taika įmanoma be jokios prekybos suverenitetu ar teritorijomis

22:09

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad patikima taika Ukrainoje įmanoma tik remiantis tarptautine teise ir be jokios prekybos suverenitetu ar teritorijomis.

„Viskas, kas nurodyta Plane (pergalė – red.), yra visiškai realu mūsų partneriams. Pasaulyje yra šis resursas, stiprinantis resursas, kuris leis mums judėti į priekį pagal „taikos formulę“. Būtent tai yra mūsų tikslas, mūsų užduotis – užtikrinti patikimą taiką ir ilgalaikį saugumą Ukrainai.

Tai įmanoma tik remiantis tarptautine teise ir be jokios prekybos suverenitetu ar teritorijų prekybos – būtent taip, kaip numatyta „taikos formulėje“.

Ukrainai reikia tikros, teisingos taikos, garantuotos apsaugos nuo karo. Tai įmanoma tik tvirtose pozicijose, tik tada, kai ir mūsų žmonės, ir mūsų partneriai yra iš tiesų vieningi. Būtent dėl to mes ir dirbame. Ačiū visiems, kurie mums padeda, kurie yra pasirengę padaryti kitą savaitę istorine daugeliu atžvilgių“, – vakariniame savo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos ir JAV, taip pat kitų partnerių komandų darbas tęsiasi rengiantis „Ramšteinui“, „reikšmingiems sprendimams ir apskritai susitikimams bei deryboms kitą savaitę“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino brangią rusų priešlėktuvinę raketinę sistemą

20:33

Socialinių tinklų nuotr./Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino brangią okupantų priešlėktuvinę raketinę sistemą „Tor“
Socialinių tinklų nuotr./Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino brangią okupantų priešlėktuvinę raketinę sistemą „Tor“

Pietų Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai sunaikino dešimtis okupantų ginkluotės ir įrangos vienetų, įskaitant galingą  priešlėktuvinę raketinę sistemą (SAM) „Tor“.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, per 24 valandas priešas neteko 28 ginkluotės ir karinės technikos vienetų. Tarp jų – 18 vienetų automobilių ir šarvuočių, trys bepiločiai orlaiviai, keturi ginklai, dvi elektroninės kovos stotys. Taip pat sunaikinta 16 bepiločių orlaivių „Shahed 136/137“, pataikyta į du įtvirtinimus, keturis stebėjimo postus ir amunicijos sandėlį.

Pažymima, kad tarp priešo nuostolių yra galingas priešlėktuvinis raketinis kompleksas „Tor“. Tai autonominė mobilioji transporto priemonė, pritaikyta visiems orams, pasižyminti dideliu pravažumu ir padidinta ugnies galia. Atvirų šaltinių duomenimis, tokios sistemos kaina – daugiau kaip 20 mln. dolerių. be to, per dieną rusų personalo nuostoliai siekė 107 žmones (žuvusius ir sužeistus).

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad per tą laiką užfiksuoti keturi bandymai šturmuoti priešą Orechovo kryptimi (Zaporižia).

Teigiama, kad pietuose okupantai daro spaudimą artilerijos apšaudymu, vykdo antskrydžius iš oro, naudoja įvairių tipų atakos bepiločius orlaivius ir vykdo oro žvalgybą. Penktadienį rusai panaudojo 301 bepilotį orlaivį FPV, 8 „Lancet“ tipo atakos bepiločius orlaivius ir iš įvairių modifikacijų bepiločių orlaivių numetė 429 skeveldrinius šaudmenis.

Kaip Rusija priverčia sunkiai sužeistus karius grįžti į frontą: „Jam po nagais kišo adatas“

18:55

„Shutterstock“/Karys, kenčiantis nuo potrauminio streso sutrikimo
„Shutterstock“/Karys, kenčiantis nuo potrauminio streso sutrikimo

Rusijos ginkluotosios pajėgos kenčia nuo karių trūkumo. Prezidentas Vladimiras Putinas davė nurodymą ženkliai jas papildyti, tačiau iki šiol vengia skelbti mobilizaciją. Rusijos pajėgos sparčiai tirpsta ne tik dėl didelio nuostolių skaičiaus, bet ir padaugėjusių dezertyravimo atvejų.

Pasak leidinio „The Insider“, kuris kalbėjosi su rusų karių artimaisiais, į frontą bet kokia kaina bandoma grąžinti ir sunkiai sužeistus karius.

Anot naujausių amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ skaičiavimų, Rusijos nuostoliai karo lauke nuo plataus masto invazijos pradžios pasiekė apie 200 tūkst. žuvusiųjų ir 400 tūkst. sužeistųjų.

Nors Rusijos verbavimo taktika kur kas aršesnė nei Ukrainos ir nepasižymi ypatingais atrankos kriterijais, dėl nepagarbos karių gyvybėms Maskvos pajėgoms reikalingas nuolatinis papildymas.

Dėl šios priežasties Rusijos karo vadai ne tik verčia mobilizuojamą personalą pasirašyti sutartis, kurių negalima nutraukti iki karo pabaigos, bet ir grąžina sužeistuosius į tarnybą, neatsižvelgdami į jų traumas, negalias ir išgijimo laipsnį.

Rusijos pusėje apsčiai karių su įvairiausiomis sveikatos problemomis: astma, epilepsija, hipertenzija, širdies sutrikimais. Dalis jų amputuotomis rankomis, išgyvenantys potrauminį streso sutrikimą, turi klausos sutrikimų, serga hepatitu C ar net turi kaukolėje įstrigusių šaudmenų skeveldrų.

Netrūksta atvejų, kai kariškiai siunčiami atgal į fronto liniją, vos tik išleisti iš ligoninės – tai ir pacientai, kurių galūnėse ar kūne likę skeveldrų, tie, kurie turi potrauminį sindromą, ar net prarado ranką, koją ar pirštus.

Tbilisyje įsikūrusios antikarinės labdaros organizacijos „Get Lost“ įkūrėjas Gregorijus Sverdlinas pastebėjo, kad nuo 2023 m. vasario mėn. tokių atvejų padaugėjo.

Pasak jo, daugeliu atvejų medicinos komisija sąmoningai pervertina kario tinkamumo kategoriją. Kai kuriems kariams net atsisakoma atlikti medicininę ekspertizę, nepaisant jiems nustatytų diagnozių: „Pasitaiko atvejų, kai ŽIV infekuotiems žmonėms arba žmonėms be pirštų – akivaizdus pagrindas išleisti į atsargą – suteikiama A arba B tinkamumo karinei tarnybai kategorija („tinkamas“ arba „tinkamas su nedideliais apribojimais“), tuomet bendravimas su gydytojais baigiasi ir asmuo grąžinamas į dalinį.“

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijos okupantai ruošiasi pulti Zaporižios kryptimi: Ukraina atsakė, ko nori priešas

18:45

Nuotr. iš O.Starucho „Telegram“ kanalo/Apšaudyta Zaporižia
Nuotr. iš O.Starucho „Telegram“ kanalo/Apšaudyta Zaporižia

Padėtis Zaporižios kryptimi nerami, okupantai artimiausiomis dienomis gali suintensyvinti puolimą, sako Pietų gynybos pajėgų atstovas.

Pietų Ukrainoje Rusijos okupantai artimiausiomis dienomis gali suintensyvinti puolimą, jų tikslas – atkirsti Ukrainos logistikos kelius, vedančius iš Zaporižios į Rytų frontą.

Tai pareiškė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovas Vladislavas Vološinas teletilto eteryje. Jis pažymėjo, kad padėtis šiame rajone yra sudėtinga.

„Užpuolimų, kurie vyksta mūsų kryptimi, apskritai Ukrainos pietuose, skaičius yra šiek tiek mažesnis. Tačiau tai, kad padėtis pietuose yra gana sudėtinga, rodo faktas, jog nesiliauja nei kontrataka, nei mūsų pozicijų apšaudymas, nei Rusijos smūgiai į gyvenamąsias vietoves, esančias greta kovinio kontakto linijos.

Tai apima raketų smūgius, smūgius iš oro ir bepiločių orlaivių. Todėl padėtis pietuose yra gana nerami“, – komentavo V.Vološinas. 

„Jei čia įvyks koks nors proveržis, priešas galės perimti logistikos kelių, einančių iš Zaporižios į Ukrainos rytus, kur mūsų gynybos pajėgos laiko Donecko sritį, pietinę Zaporižios srities dalį, kontrolę. Todėl priešas stengsis bet kokia kaina perimti jų kontrolę, kad galėtų atkirsti mūsų logistiką. Todėl šiuo metu vyksta ir rengiami nauji puolimo veiksmai šia kryptimi“, – sakė Pietų gynybos pajėgų atstovas.

Remdamasis žvalgybos duomenimis, jis pranešė, kad šiuo metu prie Orechovo ir Robotynės ruošiamos naujos priešo puolamosios grupės:

„Priešas ten perkelia personalą, vykdo žvalgybą, teikia logistinę paramą. O artimiausiu metu – po kelių dienų – jis tikriausiai suintensyvins puolamąsias operacijas“.

Pasak jo, priešas prieš atsiskyrimą greičiausiai panaudos nedideles puolamąsias grupes.

„Tokiuose mažuose puolimuose priešas retai naudoja galingą sunkiąją šarvuotąją techniką ir ginkluotę. Jis daugiausia naudoja naujas greitaeiges transporto priemones, pavyzdžiui, motociklus ir keturračius, kad greitai įveiktų atstumą iki mūsų tranšėjos ir nesprogtų nuo minų laukų, kurie įrengti priešais gynybos liniją, kad sustabdytų priešo sunkiąją techniką pavojingomis kryptimis. O lengvoji technika ją greitai įveikia ir šturmo grupė įžengia į tranšėją. O tada ateina sutvirtinimo grupė“, – sakė V.Vološinas.

Jo aiškinimu, tokia taktika atnešė rusams sėkmę kitose kryptyse, todėl, tikėtina, jis ir toliau ją taikys Zaporižios kryptimi.

Rusai iš drono numetė sprogmenis ant civilių gyventojų Chersone: 4 sužeisti

17:24

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/ „Telegram“/Chersonas
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/ „Telegram“/Chersonas

Šeštadienį Chersono Dniepro rajone dėl rusų drono atakos buvo sužeisti keturi civiliai gyventojai, nurodė Chersono srities valstybinė administracija.

55 metų vyras, taip pat 65 ir 70 metų moterys patyrė sprogimo ir šrapnelio sužeidimus.

Išpuolio metu nukentėjusieji buvo lauke. Visi jie buvo paguldyti į ligoninę, kad jiems būtų suteikta medicininė pagalba.

Vėliau tapo žinoma apie dar vieną auką dėl sprogmenų numetimo iš bepiločio orlaivio Dniepro rajone. Šešiasdešimtmečiui vyrui šrapneliu buvo sužeistas petys. Jis yra prižiūrimas gydytojų.

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai svarsto „Vokietijos modelį“ karui užbaigti

16:55

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės tariasi dėl galimo kompromiso, pagal kurį Kyjivas galėtų tapti NATO nariu mainais į diplomatinį Rusijos okupuotų teritorijų klausimo sprendimą ateityje.

Straipsnyje rašoma, kad naujoji strategija, kurią prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pristatė Amerikos vadovams, yra prašyti sąjungininkų sustiprinti savo pozicijas karine ir diplomatine prasme, siekiant priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.

Vakarų diplomatai ir vis daugiau Ukrainos pareigūnų yra linkę manyti, kad reikšmingos saugumo garantijos galėtų būti derybų dėl susitarimo, kuriame Rusija išlaikytų visos ar dalies šiuo metu okupuotos Ukrainos teritorijos de facto, bet ne de jure kontrolę, pagrindas.

Nei Kyjivas, nei jo šalininkai nesiūlo pripažinti Rusijos suvereniteto penktoje Ukrainos teritorijos dalyje, kurią ji neteisėtai užėmė nuo 2014 m. Šio fakto pripažinimas paskatintų tolesnę Rusijos agresiją ir rimtai pakenktų tarptautinei teisinei tvarkai. Vietoj to daroma prielaida, kad tyliai sutariama, jog šios žemės ateityje turėtų būti grąžintos diplomatiniu būdu. Tačiau net ir šis klausimas ukrainiečiams yra jautrus, ypač kai jis pateikiamas kaip kompromiso su Maskva pagrindas.

Atviresnės diskusijos vyksta dėl saugumo garantijų, kurias Ukraina turėtų gauti siekdama paremti susitarimą, pobūdžio ir terminų. Vašingtone V.Zelenskis pakartojo savo poziciją dėl spartesnės narystės NATO.

JAV baiminasi iki karo pabaigos Ukrainą įtraukti po NATO sutarties 5 straipsnio skėčiu. Tačiau kai kurie Ukrainos sąjungininkai daro prielaidą, kad tokia galimybė vis dar gali būti reali.

Šią savaitę iš NATO generalinio sekretoriaus pareigų pasitraukęs Jensas Stoltenbergas priminė, kad JAV Japonijai teikiamos saugumo garantijos neapima Kurilų salų, iš kurių keturias Japonija laiko savo nuosavybe, bet kurias nuo 1945 m., kai jas užgrobė Sovietų Sąjunga, kontroliuoja Rusija. Jis taip pat pateikė Vokietijos, kuri 1955 m. įstojo į NATO, nors šalis buvo susiskaldžiusi, pavyzdį. Tik Vakarų Vokietiją saugojo NATO.

Leidinys praneša, kad Vakarų „Vokietijos modelis“ Ukrainai užsienio politikos sluoksniuose svarstomas jau daugiau nei 18 mėnesių. Dabar ši idėja įgauna pagreitį oficialiuose sluoksniuose.

Dauguma šalininkų sutinka, kad ši idėja nepatiks Maskvai, o skeptikai baiminasi, kad ji gali sukelti eskalaciją. Narystė NATO garantuotų Ukrainos suverenitetą ir leistų jai toliau orientuotis į Vakarus – tikslus, kuriuos Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra pasiryžęs sužlugdyti.

Amerikiečių istorikė Mary Sarott savo straipsnyje žurnale „Foreign Affairs“ pateikia įtikinamų argumentų, kad narystės NATO sąlygas galima pritaikyti prie individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, Norvegija, tapusi Aljanso steigėja, įsipareigojo savo teritorijoje neįrengti NATO bazių.

Vakarų Vokietijos strategija buvo aiškiai nurodyti, kad jos sienos yra laikinos. Ji turėjo neribotą laiką kęsti padalijimą, bet nesutikti su juo ir atsisakyti naudoti jėgą Rytų Vokietijai susigrąžinti.

M.Sarott teigia, kad Ukraina turi apibrėžti kariniu požiūriu gintiną sieną, sutikti savo teritorijoje nuolat nedislokuoti karių (tikriausiai partnerių karių – red.) ar branduolinių ginklų, nebent iškiltų užpuolimo grėsmė, ir susilaikyti nuo jėgos panaudojimo už šios sienos, išskyrus savigynos atvejus.

Narystė NATO tokiomis sąlygomis Maskvai būtų pateikiama kaip įvykęs faktas, pažymi ji.

„The New York Times“: Ukraina perėjo prie lėto atsitraukimo strategijos – ar ji gali pasiteisinti?

15:07

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje
„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

Esant didelei skaitinei priešo persvarai, Ukraina yra priversta griebtis lėto atsitraukimo su įnirtingais mūšiais taktikos, bandydama išnaudoti agresorių. Apie tai rašo laikraštis „The New York Times“, analizuodamas pastarųjų metų karo eigą.

Leidinyje pažymima, kad pastaraisiais mėnesiais Ukraina prarado keleto gana svarbių miestų kontrolę – kiekvieną jų po įnirtingų mūšių, kurie kartais trukdavo ištisus mėnesius. Pirmoji šiame sąraše gruodžio–sausio mėn. buvo Marijinka, paskui Avdijivka, o neseniai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukė iš Vuhledaro.

Nors lėtas Ukrainos atsitraukimas išorės stebėtojams gali atrodyti kaip galutinis posūkis karinio pralaimėjimo link, Ukrainos vadai ir karo ekspertai tai neigia.

Jie sako, kad fronte kovojama ne dėl teritorinių laimėjimų, o dėl priešo išsekinimo, kad jis nebegalėtų kovoti. Nusileisdama agresoriui visais kariniais ištekliais ir ginkluote, Ukraina priversta „keisti teritoriją į Rusijos nuostolius“, sako Nikolajus Beleskovas, Ukrainos vyriausybinio strateginių tyrimų instituto analitikas. Idėja – pasitraukti iš miesto, į kurį nusitaikė agresorius, po to, kai rusai patiria maksimalius nuostolius bandydami jį užimti.

„Šį karą lems ne tai, kas kontroliuos Vuhledarą ar kitus taktinius fronto miestus. Jis priklausys nuo to, kiek karių rusai prarado bandydami užimti Vuhledarą, palyginti su nuostoliais, kuriuos patyrė ukrainiečiai, bandydami jį išlaikyti“, – sakė Vienoje dirbantis karo analitikas Franzas-Stefanas Gady. Tačiau, atsižvelgiant į Rusijos gebėjimą atlaikyti didžiulius nuostolius, kyla klausimas, kiek teritorijos ukrainiečiai bus priversti atiduoti, kol rusų kariuomenė bus išsekinta, pažymi NYT.

Suomijos „Black Bird Group“ karinis ekspertas Pasi Paroinenas pažymėjo, kad per pastaruosius du mėnesius Rusija žengė į priekį tokiu tempu, kokio nebuvo nuo karo pradžios, ir užėmė tris kartus daugiau teritorijos nei birželį ir liepą.

NYT klausia, kiek reali yra Ukrainos strategija, turint omenyje, kad Vladimiras Putinas pastatė ekonomiką į karo padėtį ir nerodo jokių ženklų, kad ketina nutraukti kovą.

Jungtinės Karalystės Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto analitikai apskaičiavo, kad, atsižvelgiant į dabartinius nuostolius ir naujų mašinų gamybos tempą, Rusija iki 2026 m. greičiausiai išeikvos savo šarvuotų kovos mašinų atsargas.

Kaip rašė UNIAN, Rusijos kariuomenė mūšiuose dėl Vuhledaro neteko tūkstančių karių. Atsižvelgiant į sunkiai sužeistus, žuvusius ir dingusius be žinios, vien 155-oji ir 40-oji jūrų pėstininkų brigados prie Vuhledaro galėjo netekti daugiau kaip 2 100 žmonių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donecko srityje numušė Rusijos orlaivį

14:30

Kadras iš vaizdo įrašo /Numuštas rusų orlaivis
Kadras iš vaizdo įrašo /Numuštas rusų orlaivis

Šeštadienio popietę, spalio 5 d., Ukrainos gynybos pajėgos Donecko srityje numušė Rusijos orlaivį. Apie tai pranešė Konstantinovo GVA vadovas Sergejus Gorbunovas, rašo „Suspilne“.

„Nuolaužos iš dalies nukrito aplink Konstantinovkos miestą. Nuolaužos krito ir privačiame sektoriuje – apgadinti keli privatūs namai. Aukų ar sužeistųjų nebuvo“, – pažymėjo jis.

Stebėjimo kanalai skelbia vaizdo įrašus ir praneša, kad tai atakos lėktuvas Su-25.

Tuo tarpu Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pranešė, kad buvo numuštas Su-34. Vėliau jis pridūrė, kad yra ir alternatyvi versija, jog buvo numuštas sunkusis atakos bepilotis lėktuvas „Ochotnik“: „Tai paaiškės, kai bus ištirtos nuolaužos“.

Rusija teigia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje

13:43

 / AP
/ AP

Rusijos pajėgos šeštadienį pranešė, kad užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje netoli Kurachovės miesto, Maskvos kariams toliau žengiant į priekį.

Rusijos pajėgos „išlaisvino Antrosios Želanios gyvenvietę“ Ukrainos Donecko regione, pranešė Gynybos ministerija, pavartodama rusišką Želanės Druhės kaimo pavadinimą.

Kaimas yra netoli Pokrovsko – Ukrainos kariuomenės logistikos centro, kuriam grėsmę kelia artėjančios rusų pajėgos.

Maskvos įvesta Horlivkos miesto valdžia šeštadienį taip pat pranešė, kad per apšaudymą iš Ukrainos pusės buvo sužeista 11 civilių.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas