Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai suplūdo į Samarą: žada astronomines premijas už kiekvieną galvą
18:05
Rekordinė vienkartinė 4 mln. rublių (40 000 JAV dolerių) išmoka pritraukė naujokus iš visos Rusijos į Samaros sritį pasirašyti karinių sutarčių. Daugelis šių naujai užverbuotų karių siunčiami tiesiai į šturmo dalinius, kurių apmokymas yra minimalus, teigiama naujienų svetainės „Viorstka“ pranešimuose.
Dideli pinigai, didelė rizika
Du verbuotojai Samaroje, į kuriuos kreipėsi „Viorstka“ žurnalistai, patvirtino, kad dauguma naujų kontraktinių karių, kurie pasirašė sutartis sausio 1 d. – vasario 1 d. laikotarpiu, kad gautų 4 mln. rublių premiją, paskiriami į šturmo dalinius.
Vienas iš jų teigė, kad nors kai kurie naujokai iš kitų regionų gali tarnauti saugesnėse pozicijose už mažesnį atlyginimą, dauguma Samaroje užsiregistravusiųjų siunčiami į šturmo operacijas.
Dar vienas pašnekovas leidiniui „Viorstka“ pasakojo, kad paklausa yra nepaprastai didelė.
„Žmonės atvyksta iš visos Rusijos. Siūlomi 4 mln. rublių [40 000 dolerių] ir papildomi 50 000 rublių [500 dolerių] per mėnesį devyniems mėnesiams, todėl nieko nuostabaus. Net Maskvoje mokėjo perpus mažiau, todėl dabar visi važiuoja į Samarą. Bendrabučiai pilni“, – kalbėjo jis.
Moteris, kurios vyras sausio mėnesį pasirašė kontraktą Samaroje, atskleidė, kad jis greitai buvo paskirtas į fortifikacijos dalinį – iš esmės tai kitas šturmo būrio pavadinimas, pastebėjo „Viorstka“. Moteris buvo įspėta, kad dauguma naujokų skiriami į panašias pareigas ir kad jos vyro apmokymai prieš išsiuntimą truks vos dvi savaites.
Vienas sutartį planavęs pasirašyti vyras iš Permės pasidalijo su „Viorstka“, kad vos nebuvo išsiųstas į frontą. Anot jo, jis nuvyko į Samarą, kad užsiregistruotų tarnybai dėl pelningo atlygio, bet paskutinę minutę atsisakė.
„Likus dviem valandoms iki išsiuntimo, mums pasakė, kad esame pasmekti ir būsime išžudyti šturmo grupėje, – atviravo Permės gyventojas. – Tai lengvi pinigai, šie 4 mln. Žinoma, jie siunčia žmones mirti. Niekas neduoda 4 milijonų rublių nemokamai“.
Kitas karys, kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad kai kurie naujokai prieš kovą gauna vos dviejų dienų mokymus.
„Mano vaikinai neseniai išvyko [buvo išsiųsti į fronto liniją] – tik 2 iš 50 grįžo atgal“, – teigė jis.
Rekordinė premija
Pasak „Viorstkos“, minimą 4 mln. rublių (40 000 JAV dolerių) pasirašymo premiją sudaro 3,6 mln. rublių (36 000 JAV dolerių) iš regiono biudžeto ir 400 000 rublių (4 000 JAV dolerių) iš Gynybos ministerijos.
Regiono valdžios duomenimis, per pirmuosius tarnybos metus naujieji kariai galėtų uždirbti iki 7 mln. rublių (70 000 JAV dolerių).
Iš greito verbavimo bando pasipelnyti ne tik kariai. Samaros regiono valdžia 2024 m. skyrė 97 mln. rublių (97 000 JAV dolerių) atlyginimams verbuotojams, dalyvaujantiems registruojant naujus sutartinius karius.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:29
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis paskelbė tikslų kare žuvusių ukrainiečių skaičių
23:45
Per karą su Rusija žuvo apie 45 100 ukrainiečių. Tai interviu britų žurnalistui ir laidų vedėjui Piersui Morganui pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat atskleidė sužeistųjų skaičių. Pasak jo, kalbama apie maždaug 390 tūkst. sužeidimų atvejų.
„Kalbant apie mūsų nuostolius, tikslūs skaičiai mums labai svarbūs. Žuvo 45 100 žmonių ir apie 390 000 buvo sužeista. Norėčiau patikslinti: sužeidimų skaičius yra didesnis nei sužeistųjų, nes yra žmonių, kurie buvo sužeisti, o paskui grįžo į mūšio lauką ir vėl buvo sužeisti. Todėl sužeidimų skaičius yra 390 000. Tokia yra situacija, tačiau sužeistųjų skaičius yra mažesnis“, – paaiškino V.Zelenskis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis sako esąs pasirengęs sėsti prie derybų stalo su V.Putinu
22:53
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs sėsti prie derybų stalo su Kremliaus valdovu V.Putinu taikos viršūnių susitikime.
Didžiosios Britanijos žurnalistas Piersas Morganas per interviu paklausė Ukrainos vadovo, kaip jis jaustųsi sėdėdamas priešais V.Putiną per tikėtiną taikos viršūnių susitikimą. Jis atsakė, kad sutiktų su tuo, kad būtų pasiekta taika.
„Jei tai bus vienintelė schema, pagal kurią galėsime užtikrinti taiką ukrainiečiams ir neprarasti žmonių, mes, be abejo, sutiksime. Nepriklausomai nuo to, kaip aš jį vertinu. Aš nebūsiu jam malonus. Laikau jį priešu. Ir manau, kad jis mane taip pat laiko priešu“, – pareiškė V.Zelenskis.
Azerbaidžano keleivinį lėktuvą numušė Rusijos priešlėktuvinių raketų sistema „Pancyr-S“
22:50
Kazachstane gruodį sudužęs į Rusiją skridęs Azerbaidžano lėktuvas prieš nukrisdamas tikriausiai buvo pažeistas „išorinių objektų“, rašoma antradienį paskelbtoje tyrimo ataskaitoje.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ne kartą yra sakęs, kad gruodžio 25 dieną sudužęs oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ keleivinis lėktuvas virš Grozno, kur turėjo nutūpti, buvo nuo žemės atsitiktinai apšaudytas Rusijos priešlėktuvinės gynybos.
Lėktuvui sudužus žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti.
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Azerbaidžano oro linijų bendrovės „Embraer E190“ keleivinį lėktuvą numušė Rusijos priešlėktuvinių raketų sistema „Pancyr-S“.
„Reuters“ šią žinią skelbia, remdamasi šaltiniu Azerbaidžano vyriausybėje. Iš lėktuvo, kuris metų pabaigoje sudužo Kazachstane, išimtas rusiškos raketos fragmentas: „Azerbaidžanas turi raketos „Pancyr-S“ fragmentą, kuris buvo paimtas iš lėktuvo ir identifikuotas padedant tarptautinei ekspertizei.“
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis įvardijo alternatyvą NATO: „Grąžinkite mums branduolinius ginklus, duokite raketas!“
21:30
Jei Ukrainos stojimo į NATO procesas užsitęs metus ar dešimtmečius, šaliai reikia branduolinių ginklų ir pakankamos ginkluotės apsiginti nuo Rusijos agresijos. Tai interviu britų žurnalistui Piersui Morganui sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Britų laidų vedėjas paklausė apie galimą Ukrainos „planą B“, kuriame būtų pakankamai saugumo garantijų, atgrasančių Vladimirą Putiną nuo galimos naujos invazijos. Jis pažymėjo, kad nemano, jog V.Putinas įsiveržė į Ukrainą dėl galimos narystės NATO, o tiesiog norėjo užgrobti Ukrainą. Tuo remdamasis, įsivaizduodamas pokalbius apie tai, kaip galėtų baigtis karštasis karo Ukrainoje etapas, jis mano, kad mažai tikėtina, jog taikos susitarime būtų numatytas Ukrainos prisijungimas prie NATO.
Į tai V.Zelenskis atsakė, kad įstojimas į NATO „ne šiandien, o kada nors ateityje“ ir kad „deja, tai nuo mūsų nepriklauso“.
„Jei šis procesas užsitęs metus ar dešimtmečius – ne dėl mūsų, o dėl partnerių, – tada mums kils visiškai pagrįstas klausimas: kas mus apsaugos nuo šio blogio per visą šį laiką? Koks paramos paketas? Kokios raketos? Ar jie duos mums branduolinių ginklų? Ar jie duos mums pakankamą kiekį raketų, kad sustabdytume Rusiją? Manau, kad tai padėtų. Priešingu atveju, kokios raketos galėtų sustabdyti Rusijos branduolines raketas? Tai retorinis klausimas“, – sakė V.Zelenskis.
Todėl jis pasiūlė tokį variantą: „Grąžinkite mums branduolinius ginklus, atiduokite raketas, padėkite mums finansuoti mūsų milijoninę kariuomenę, perkelkite savo kontingentą į tas mūsų valstybės dalis, kur norime padėties stabilumo, kad žmonės būtų ramūs“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis pabrėžė, kad šiandien Ukraina nėra NATO narė, tačiau rusai yra Ukrainos žemėje.
„O Amerika sako, kad mes nesame pasirengę priimti Ukrainos į NATO. Tada Putinas turėtų visiškai pasitraukti iš mūsų teritorijos. Tai yra logiška. Tada kalbėsime apie visa kita. Apie finansinę kompensaciją už visus mūsų patirtus nuostolius. Nes turi būti logika. Jis įsiveržė, nes bijojo, kad tapsime NATO nariais. Gerai, mes nesame NATO nariai. Grįžkite į savo žemę. Štai kaip reikėtų į tai žiūrėti“, – sakė V.Zelenskis.
NVO smerkia ukrainiečių naujienų svetainei iškeltą bylą dėl valstybės paslapčių
21:13
Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) antradienį išreiškė nerimą dėl pranešimo, kad Ukrainos saugumo tarnybos atlieka tyrimą populiarios naujienų svetainės atžvilgiu dėl galimo valstybės paslapčių atskleidimo.
Nepriklausoma naujienų svetainė „Ukrajinska pravda“ praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbė, jog jos atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl pranešimo, kuriame cituoti saugumo tarnybos vadovo komentarai, kad Ukrainai reikia netrukus pradėti taikos derybas.
JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, kuris žadėjo greitai užbaigti karą, Vašingtone, Kyjive, Europoje ir Maskvoje imta dažniau kalbėti apie galimą sekinančio ir brangaus karo Ukrainoje pabaigą.
„CPJ yra susirūpinusi tuo, kad Ukraina kelia baudžiamąją bylą už „valstybės paslapčių atskleidimą“ remdamasi „Ukrajinska pravda“ reportažu“, – sakė CPJ Europos ir Centrinės Azijos programos koordinatorė Gulnoza Said.
„Ukrainos valdžia privalo įsipareigoti gerbti šaltinių konfidencialumą ir nedaryti spaudimo nepriklausomai žurnalistikai“, – pridūrė ji.
„Ukrajinska pravda“ pranešė, kad Ukrainos saugumo tarnyba SBU ją informavo apie kriminalinį tyrimą po pranešimo su SBU vadovo Kyrylos Budanovo komentarais, išsakytais uždaroje parlamento sesijoje.
K.Budanovas parlamentui sakęs, kad norint išvengti krizės šaliai reikia taikos derybų iki vasaros, rašė „Ukrajinska pravda“.
Ukrainai mūšio lauke sunkiai sekasi sulaikyti geriau aprūpintas ir gausesnes Rusijos pajėgas, be to, Kyjivas baiminasi dėl savo sąjungininkų ilgalaikių saugumo įsipareigojimų.
„Ukrajinska pravda“ vyriausioji redaktorė Sevhil Musajeva neigė bet kokius pažeidimus ir sakė, kad svetainė veikia laikydamasi įstatymų bei žurnalistikos standartų.
Atrodo, kad „Ukrajinska pravda“ seniai nesutaria su prezidentūra. Ši anksčiau yra atkreipusi dėmesį į svetainę dėl jos kritiškų pranešimų apie vyriausybę.
Spaudos laisvė yra opus klausimas Ukrainoje. Nuo 2014 metų, kai buvo nuversta prorusiška Ukrainos vyriausybė, šalies valdžia deda demokratizacijos pastangas.
V.Putinas paskelbė planus šiais metais surengti muzikos konkursą „Intervizija“
20:24
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą dėl tarptautinio muzikos konkurso „Intervizija“ organizavimo šiais metais Rusijoje.
Rusija 2022-aisiais po invazijos į Ukrainą buvo pašalinta iš „Eurovizijos“ dainų konkurso.
„Intervizijos“ pavadinimu sovietmečiu konkursas buvo rengtas tarp šalių, kurios buvo sąjungininkės su SSRS. Nuo to laiko Rusija kelis kartus bandė atgaivinti šį formatą.
Europos transliuotojų sąjunga (EBU), „Eurovizijos“ organizatorė, uždraudė Rusijai dalyvauti konkurse, o tai reiškia, kad ji negali nei jame dalyvauti, nei jį transliuoti.
Kremliaus dekrete išdėstytas planas rengti alternatyvų konkursą, rusiškai vadinamą „Intervidenije“ arba „Intervizija“, Maskvoje ir aplinkiniame regione, siekiant „plėtoti tarptautinį kultūrinį ir humanitarinį bendradarbiavimą“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis sureagavo į D.Trumpo pasiūlymą dėl naudingųjų iškasenų
18:26 Atnaujinta 18:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė į JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl Ukrainos retųjų žemių išteklių.
„Esame atviri tam, kad naudingosios iškasenos gali būti išgaunamos kartu su mūsų partneriais, kurie padeda mums apsaugoti mūsų žemę ir nustumti priešą atgal savo ginklais, savo buvimu, sankcijų paketais. Ir tai visiškai sąžininga. Apie tai kalbėjau dar rugsėjį, kai buvome susitikę su prezidentu D.Trumpu“, – antradienį per spaudos brifingą sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas buvo paklaustas apie bendradarbiavimo su partneriais kasybos srityje viziją. V.Zelenskis priminė, kad Ukrainos pergalės plane yra punktas, kuriame numatytos investicijos į šią pramonės šaką.
„Norėčiau, kad amerikiečių verslas, žinau, kad jis tikrai labai suinteresuotas įžengti į Ukrainą, norėčiau, kad jie vystytų šią sritį mūsų šalyje“, - sakė V.Zelenskis.
Pagalba ne už „ačiū“: ko D.Trumpas nori iš Ukrainos
Pirmadienį Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ieško būdų, kaip susitarti su Ukraina, kad mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą Kyjivas tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.
„Siekiame sudaryti sandorį su Ukraina, pagal kurį ji užtikrintų tai, ką mes jai suteikiame, savo retosiomis iškasenomis ir kitais dalykais“, – sakė D.Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su žurnalistais.
Kartu D.Trumpas sakė, kad JAV „nori turėti garantijas“ dėl retųjų žemės metalų tiekimo kaip „kompensaciją“ Vašingtonui už „beveik 300 mlrd. dolerių“ paramą, ir nurodė, kad Ukraina „jau yra pasirengusi tai padaryti“.
Po D.Trumpo pergalės rinkimuose leidinys „Financial Times“, remdamasis Ukrainos ir Europos pareigūnais, pranešė, kad Ukrainos sąjungininkai Europoje ir Jungtinėse Valstijose, įskaitant aukšto rango respublikonus, dalijosi patarimais, kaip tinkamai suformuluoti pasiūlymus, kad D.Trumpas toliau bendradarbiautų su Kyjivu, o ne nutrauktų svarbią pagalbą Ukrainai.
Pasak straipsnio, dvi iš pergalės plano idėjų buvo parengtos specialiai D.Trumpui. Pirmoji – po karo dalį Europoje dislokuotų JAV karių pakeisti Ukrainos kariais. Antroji – Ukraina sutiktų dalintis gamtiniais ištekliais su Vakarų partneriais.
Pažymima, kad Ukraina turi didžiules titano, geležies rūdos ir anglies atsargas, taip pat apie 500 tūkst. tonų nepanaudoto ličio, kurio bendra vertė vertinama dešimtimis trilijonų dolerių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai suplūdo į Samarą: žada astronomines premijas už kiekvieną galvą
18:05
Rekordinė vienkartinė 4 mln. rublių (40 000 JAV dolerių) išmoka pritraukė naujokus iš visos Rusijos į Samaros sritį pasirašyti karinių sutarčių. Daugelis šių naujai užverbuotų karių siunčiami tiesiai į šturmo dalinius, kurių apmokymas yra minimalus, teigiama naujienų svetainės „Viorstka“ pranešimuose.
Dideli pinigai, didelė rizika
Du verbuotojai Samaroje, į kuriuos kreipėsi „Viorstka“ žurnalistai, patvirtino, kad dauguma naujų kontraktinių karių, kurie pasirašė sutartis sausio 1 d. – vasario 1 d. laikotarpiu, kad gautų 4 mln. rublių premiją, paskiriami į šturmo dalinius.
Vienas iš jų teigė, kad nors kai kurie naujokai iš kitų regionų gali tarnauti saugesnėse pozicijose už mažesnį atlyginimą, dauguma Samaroje užsiregistravusiųjų siunčiami į šturmo operacijas.
Dar vienas pašnekovas leidiniui „Viorstka“ pasakojo, kad paklausa yra nepaprastai didelė.
„Žmonės atvyksta iš visos Rusijos. Siūlomi 4 mln. rublių [40 000 dolerių] ir papildomi 50 000 rublių [500 dolerių] per mėnesį devyniems mėnesiams, todėl nieko nuostabaus. Net Maskvoje mokėjo perpus mažiau, todėl dabar visi važiuoja į Samarą. Bendrabučiai pilni“, – kalbėjo jis.
Moteris, kurios vyras sausio mėnesį pasirašė kontraktą Samaroje, atskleidė, kad jis greitai buvo paskirtas į fortifikacijos dalinį – iš esmės tai kitas šturmo būrio pavadinimas, pastebėjo „Viorstka“. Moteris buvo įspėta, kad dauguma naujokų skiriami į panašias pareigas ir kad jos vyro apmokymai prieš išsiuntimą truks vos dvi savaites.
Vienas sutartį planavęs pasirašyti vyras iš Permės pasidalijo su „Viorstka“, kad vos nebuvo išsiųstas į frontą. Anot jo, jis nuvyko į Samarą, kad užsiregistruotų tarnybai dėl pelningo atlygio, bet paskutinę minutę atsisakė.
„Likus dviem valandoms iki išsiuntimo, mums pasakė, kad esame pasmekti ir būsime išžudyti šturmo grupėje, – atviravo Permės gyventojas. – Tai lengvi pinigai, šie 4 mln. Žinoma, jie siunčia žmones mirti. Niekas neduoda 4 milijonų rublių nemokamai“.
Kitas karys, kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad kai kurie naujokai prieš kovą gauna vos dviejų dienų mokymus.
„Mano vaikinai neseniai išvyko [buvo išsiųsti į fronto liniją] – tik 2 iš 50 grįžo atgal“, – teigė jis.
Rekordinė premija
Pasak „Viorstkos“, minimą 4 mln. rublių (40 000 JAV dolerių) pasirašymo premiją sudaro 3,6 mln. rublių (36 000 JAV dolerių) iš regiono biudžeto ir 400 000 rublių (4 000 JAV dolerių) iš Gynybos ministerijos.
Regiono valdžios duomenimis, per pirmuosius tarnybos metus naujieji kariai galėtų uždirbti iki 7 mln. rublių (70 000 JAV dolerių).
Iš greito verbavimo bando pasipelnyti ne tik kariai. Samaros regiono valdžia 2024 m. skyrė 97 mln. rublių (97 000 JAV dolerių) atlyginimams verbuotojams, dalyvaujantiems registruojant naujus sutartinius karius.
Rusija ir Baltarusija negalės dalyvauti IIHF ledo ritulio turnyruose bent iki 2026-ųjų
17:51
Rusija ir Baltarusija liks neįtrauktos į Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) varžybas bent iki 2026 metų pavasario, antradienį nusprendė organizacija.
Tai reiškia, kad šioms šalims durys į tarptautinius turnyrus bus užvertos visą 2025–2026 metų sezoną.
IIHF sprendimas apima visus pasaulio čempionatus ir, faktiškai, kitų metų žiemos olimpines žaidynes Italijoje, nors pastaruoju atveju galutinį žodį turi tarti Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).
„Kol kas nėra saugu vėl integruoti Rusijos ir Baltarusijos nacionalines ir klubines komandas“, nes „dabartinės saugumo sąlygos neleidžia įvykdyti būtinų reikalavimų, kad turnyrai būtų organizuojami užtikrinant saugumą visiems“, teigė IIHF.
IIHF taryba teigė, kad kitą kartą šį klausimą vertins 2026-ųjų gegužę.
Žiemos olimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje bus rengiamos 2026-ųjų vasario 6–22 dienomis.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, Rusijai ir Baltarusijai uždrausta dalyvauti tarptautiniuose ledo ritulio turnyruose.
