Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis sako, kad yra pasirengęs atsisakyti prezidento posto dėl taikos arba narystės NATO
- D.Trumpo komanda įsitikinusi, kad gali užbaigti karą jau kitą savaitę
- Naujoji Ukrainos susitarimo dėl mineralinių išteklių versija yra dar nepalankesnė nei pirmoji
- Karo Ukrainoje metinių išvakarėse Rusija surengė didžiausią iki šiol bepiločių orlaivių ataką
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis sako, kad yra pasirengęs atsisakyti prezidento posto dėl taikos arba narystės NATO
16:53 Atnaujinta 20:06
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jis būtų pasirengęs palikti prezidento postą, jei tai reikštų taiką jo šalyje arba narystę NATO.
Jį cituoja ukrainiečių naujienų portalas „Ukrainska pravda“.
„Jeigu bus taika Ukrainai, jei jums labai reikia, kad aš palikčiau savo postą, aš esu tam pasirengęs. Antras klausimas – galiu iškeisti tai į (narystę) NATO, jei yra tokios sąlygos. Iškart (pasakau), kad ilgai apie tai nekalbėtume“, – sakė V.Zelenskis per spaudos konferenciją, atsakydamas į klausimą, ar jis pasirengęs palikti prezidento pareigas, jei tai atneštų taiką.
Prezidentas pabrėžė, kad jis galvoja apie Ukrainos saugumą „šiandien, o ne po 20 metų“ ir nesiruošia „valdyti dešimtmečius“.
„Todėl į tai, tikriausiai, yra sutelktas mano pagrindinis dėmesys ir yra geidžiama svajonė“, – sakė V.Zelenskis.
Kalbėdamas apie NATO, jis pakartojo, kad narystė Aljanse būtų pigiausias Ukrainos saugumo garantijų variantas.
„Bet kuriuo atveju, norėtų kas to ar ne, palaikytų šią idėją ar ne – ši tema yra ant stalo. Ir ant stalo bus ir saugumo garantijos bei derybos dėl šios temos“, – kalbėjo V.Zelenskis.
„Aš nežinau, kuo baigsis derybos, bet bet kokiu atveju, bet kokiame formate ši tema bus ant stalo. Tikriausiai tai aptarsime su partneriais. Ir čia labai svarbu, kad mes visi suprastume, jog tai nėra derybų stalas, į kurį kviečiama Ukraina, tai mūsų stalas, nes karas vyksta Ukrainoje“, – pridūrė jis.
„Mes pirmiausia kviečiame Europos lyderius, nes karas vyksta Ukrainoje, o mes esame neatsiejama šio žemyno dalis – Europos, būsima Europos Sąjungos narė“, – sakė V.Zelenskis.
Daugiau nei 10 000 žmonių susirinko Paryžiuje palaikyti Ukrainos
23:51
Sekmadienį Paryžiuje, Respublikos aikštėje, susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių, kurie žygiavo į Bastilijos aikštę, kur buvo surengtas mitingas, skirtas trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms paminėti.
Po plakatu, raginančiu vienytis dėl Ukrainos pergalės, eitynių dalyviai išskleidė 262 metrų ilgio nacionalinę vėliavą.
„Solidarumas su Ukraina!“ – skandavo demonstrantai, tarp kurių buvo daug prancūzų, taip pat gruzinų ir lenkų bendruomenių atstovų. Palaikyti ukrainiečių atvyko Paryžiaus mero biuro atstovai, senatoriai ir deputatai.
Renginyje dalyvavo Ukrainos ambasadorius Prancūzijoje Vadimas Omelčenka. Jis pabrėžė, kad Prancūzija pasisako už „nieko apie Ukrainą be Ukrainos, nieko apie Europą be Europos“.
Mitinge skambėjo šūkiai „Trumpai, Putinai, jokių derybų be Ukrainos!“, „Putinas žudo ir žudo“ ir „Ukraina neparduodama“.
„Šiandien tradiciškai paraginome Prancūziją įtraukti savo karius kaip taikos Ukrainoje garantus. Taip pat skubiai įšaldyti Rusijos turtą, skirtą Ukrainai remti, ir gerokai padidinti karinę pagalbą“, – sakė Pasaulinio ukrainiečių kongreso viceprezidentas ir Ukrainiečių sąjungos Prancūzijoje pirmininko pavaduotojas Volodymyras Kogutyakas.
Respublikos aikštėje judėjimo „Femen“ aktyvistės surengė protesto akciją „Jei Rusija nustos kariauti, karo nebebus. Jei Ukraina nustos kariauti, nebeliks Europos“.
Iš viso įvairiuose Prancūzijos regionuose planuojama surengti 52 ukrainiečių mitingus, skirtus trečiosioms didžiojo karo metinėms.
NATO vadovas sako laukiantis galimybės bendradarbiauti su F.Merzu
23:06
NATO vadovas Markas Rutte sekmadienį pasveikino Vokietijos rinkimų nugalėtoją konservatorių Friedrichą Merzą, sakydamas, kad laukia bendradarbiavimo su juo „šiuo svarbiu momentu mūsų bendram saugumui“.
„Svarbu, kad Europa didintų gynybos išlaidas, o jūsų lyderystė bus esminė“, – pridūrė jis savo žinutėje socialiniame tinkle „X“.
„Naujasis Rusijos elitas“: bausmes keičia į kario uniformą, o grįžę namo iš fronto toliau žudo
23:02
Kremlius nori nutylėti tokias istorijas, tačiau jos vis tiek iškyla į viešumą – dar vienas iš fronto į Rusiją grįžęs karys, mūšiuose žudęs ukrainiečius, sulaukė įkalinimo bausmės. Skelbiama, kad rusas žiauriai nužudė savo žmoną. Anksčiau jis irgi nuolat keldavo problemas ir jau buvo teistas už nužudymą. Bet Kremlius jam leido bausmes iškeisti į tarnybą fronte.
Rusijos teismas nuteisė vyrą, Kremliaus kariuomenės karį, kuris grįžęs namo iš fronto praėjusių metų lapkritį žiauriai sumušė savo žmoną – nuo patirtų sužalojimų moteris mirė.
Rusijos Volsko miesto teismas už šį nusikaltimą Ivaną Bondarių nuteisė devynerius metus kalėti, skelbė Rusijos leidiniai.
Praėjusių metų lapkričio 5 d. I.Bondarius su žmona Nadežda šventė savo gimtadienį.
Vyras įtarė, kad žmona jam neištikima, todėl ėmė ją mušti.
Po dviejų dienų ji nuo patirtų sužalojimų mirė.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
F.Merzas: Europa privalo pasiekti nepriklausomybę nuo JAV gynybos srityje
22:23 Atnaujinta 23:24
Vokietijos rinkimų laimėtojas konservatorius Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Europa turi išplėtoti savo gynybos galimybes, atsižvelgiant į didėjančią įtampą tarp JAV ir Europos dėl NATO finansavimo ir Ukrainos.
„Man asmeniškai absoliutus prioritetas bus kuo greičiau sustiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio galėtume tikrai pasiekti nepriklausomybę nuo JAV“, – sakė F.Merzas.
„Po Donaldo Trumpo praėjusios savaitės pareiškimų aišku, kad amerikiečiai (...) didžiąja dalimi abejingi Europos likimui“, – teigė jis.
„Labai įdomu bus pamatyti, kas nutiks iki birželio pabaigos, kai vyks NATO viršūnių susitikimas“, – kalbėjo F.Merzas debatuose po rinkimų.
Tačiau jis pridūrė, kad kyla klausimas, „ar mes vis dar kalbėsime apie NATO dabartine forma, ar reikės kurti nepriklausomą Europos gynybos galimybę kur kas greičiau“.
F.Merzas, CDU/CSU aljanso lyderis, sakė, kad „neturi jokių iliuzijų dėl to, kas ateis iš Amerikos“.
Jis taip pat pakartojo savo pasmerkimą tam, kad „Elonas Muskas neseniai įsikišo į Vokietijos rinkimų kampaniją“. JAV technologijų magnatas ir svarbus D. Trumpo sąjungininkas išreiškė paramą kraštutinių dešiniųjų Maskvai palankiai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
„Įsikišimai iš Vašingtono buvo ne mažiau dramatiški ir šiurkštūs nei įsikišimai, kuriuos matėme iš Maskvos, todėl mes esame po didžiuliu spaudimu iš abiejų pusių“, – sakė F.Merzas.
Įraše socialinėje žiniasklaidoje jis pridūrė, kad iš pastarųjų kelių dienų jam susidarė įspūdis, jog Rusija ir JAV randa bendrą kalbą. Pasak jo, atrodo, kad jos eina „per galvą“ Ukrainai, o kartu ir Europai.
Dėl šios priežasties, pasak jo, visas dėmesys krypsta į Vokietiją ir į tai, kaip greitai pavyks suformuoti vyriausybę.
K.Budanovas: Šiaurės Korėja 2025 m. į Rusiją išsiųs 148 balistines raketas
21:49
Vasario 23 d. Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovas Kyrylo Budanovas pranešė, kad Šiaurės Korėja 2025 m. planuoja perduoti Rusijai 148 balistines raketas KN-23.
2025 metų forumą Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovas K.Budanovas patvirtino, kad Šiaurės Korėja prieš Ukrainą pradėjo naudoti modernizuotas operatyvines-taktines raketų sistemas KN-23, padidindama jų tikslumą.
„Pirmieji paleidimai parodė, kad raketų tikslumas yra mažas. Vėliau Rusijos specialistai padėjo modernizuoti, todėl raketų tikslumas tapo priimtinesnis“, – sakė K.Budanovas.
Jis pridūrė, kad numatoma, jog 2025 m. Šiaurės Korėja Rusijai pristatys dar 148 tokias raketas.
Anksčiau duodamas interviu Pietų Korėjos laikraščiui „The Chosun“ K.Budanovas paaiškino, kad KN-23 tikslumas iš pradžių buvo prastas, o paklaida siekė nuo 500 iki 1 500 metrų.
Tačiau Rusijos specialistai atliko korekcijas ir gerokai pagerino jo tikslumą. „Dabar ši raketa yra daug tikslesnė ir kelia daug rimtesnę grėsmę“, – sakė K.Budanovas, pažymėdamas, kad šis ginklas taip pat kelia pavojų Pietų Korėjai ir Japonijai.
Sausio 23 d. K.Budanovas pareiškė, kad Šiaurės Korėja šiais metais Rusijai turėtų pateikti šimtus papildomų artilerijos sistemų ir apie 150 trumpojo nuotolio balistinių raketų KN-23.
D.Trumpo atstovas atsisako kaltinti Rusiją: karą išprovokavo Ukrainos noras įstoti į NATO
20:22
JAV prezidento specialusis atstovas Steve'as Witkoffas CNN pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje pradžios nebūtinai reikėtų kaltinti Rusiją, praneša „Politico“.
„Karo neturėjo būti – jis buvo išprovokuotas. Tai nebūtinai reiškia, kad jį išprovokavo rusai“, – pažymėjo jis.
Pasak S.Witkoffo, karą išprovokavo Ukrainos noras įstoti į NATO.
„Buvo daug kalbų apie Ukrainos prisijungimą prie NATO. ... To neturėjo įvykti. Iš tikrųjų tai tapo grėsme rusams, todėl turime su tuo susidoroti“, – pabrėžė D.Trumpo specialusis atstovas.
S.Witkoffas taip pat pakomentavo Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Caroline Levitt žodžius, kad D.Trumpas tiki, jog gali priversti Rusiją sutikti su susitarimu jau šią savaitę. Pasak jo, jis yra įsitikinęs šia idėja.
„Mūsų pokalbiai Saudo Arabijoje su valstybės sekretore ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais, manau, buvo pozityvūs, konstruktyvūs ir akivaizdžiai padėjo įgauti pagreitį. Taigi sakyčiau, kad esu optimistas ir teigiamai nusiteikęs, kaip ir Prezidentas, kad galime gana greitai ką nors padaryti. Susitarimai veikia tik tada, Jake'ai (Witkoffas kreipėsi į CNN laidos vedėją – red.past.), kai jie yra naudingi visoms šalims, ir tai yra kelias, kuriuo dabar einame“, – pabrėžė politikas.
Kovą ES rengia specialų viršūnių susitikimą dėl karo Ukrainoje
19:30 Atnaujinta 19:43
Europos Sąjunga kovo 6 dieną surengs specialų viršūnių susitikimą dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
„Mes gyvename svarbiu momentu tiek Ukrainai, tiek Europos saugumui“, – sakė A.Costa, kuris organizuoja 27 valstybių narių susitikimus, pranešdamas specialaus viršūnių susitikimo datą savo įraše socialiniame tinkle „X“.
A.Costa teigė, kad jo pokalbiai su Europos lyderiais pabrėžė „bendrą įsipareigojimą spręsti šiuos iššūkius Europos Sąjungos (ES) lygiu: stiprinti Europos gynybą ir svariai prisidėti prie taikos mūsų žemyne bei ilgalaikio Ukrainos saugumo“.
Europos lyderiai buvo sukrėsti Donaldo Trumpo kontaktais su Rusija siekiant užbaigti trejus metus trunkantį plataus masto karą ir pagerinti dvišalius santykius. Daugelis baiminasi, kad karui baigti galėtų būti sudaryta sutartis be Europos ar Ukrainos įsitraukimo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę Paryžiuje surengė du susitikimus dėl Ukrainos, o pirmadienį vyks į Vašingtoną kalbėtis su D.Trumpu.
Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės (JK), kuri nepriklauso ES, ministras pirmininkas, kitą savaitę taip pat apsilankys Baltuosiuose rūmuose.
Tvyrant nežinomybei dėl taikos derybų, Vilniuje vyksta Ukrainos palaikymo akcija
18:55
Tvyrant nežinomybei dėl taikos derybų baigties, Vilniuje, Lukiškių aikštėje, sekmadienį vyksta Ukrainos palaikymo akcija ir koncertas.
Trečiųjų Rusijos invazijos metinių išvakarėse taip pat baigsis lėšų rinkimo akcija „Radarom“, skirta surinkti lėšas dronams ir antidronams įsigyti. Jie bus perduoti Ukrainos kariams.
Į renginį susirinko keli tūkstančiai žmonių su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis.
Prieš prasidedant koncertui, uždegti atminimo laužai kare žuvusiems ukrainiečiams atminti, jie pagerbti tylos minute.
Lietuvių kalbos mokytoja Rasa Martinavičienė BNS teigė, jog ją į renginį atvedė sąmoningumas, supratimas apie „dabartinę situaciją, apie tai kas gali būti“.
„Turbūt daugiau mąstantys žmonės visi nerimauja, aš kiekvieną dieną vis pagalvoju, ar mums duota laiko bus, ar mums duotas bus šansas gyventi taikoj“, – kalbėjo moteris.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
G.Nausėda regiono saugumą aptarė su JAV viešėjusiu A.Duda
18:22
Prezidentas Gitanas Nausėda regiono saugumo klausimus sekmadienį aptarė su Jungtinėse Valstijose viešėjusiu Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.
Kaip nurodo Prezidentūra, šalių vadovai aptarė geopolitinę situaciją bei regioninio saugumo klausimus, ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas, Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimą stiprinant NATO rytinio flango saugumą, Rusijos karo prieš Ukrainą eigą, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo galimybes.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Lietuva pasiruošusi remti Ukrainą iki pergalės su karą pradėjusia Rusija.
A.Duda su D.Trumpu susitiko Konservatorių politinio veiksmo konferencijos paraštėse.
Susitikimas turėjo trukti valandą, tačiau panašiai tiek D.Trumpas į jį vėlavo.
Nepaisant trumpo pokalbio, Lenkijos prezidentas teigė, jog JAV lyderis patikino ketinantis stiprinti Amerikos buvimą Lenkijoje. Jis taip pat sakė, kad D.Trumpas atvyks į Lenkiją.
Pats JAV prezidentas pavadino A.Dudą „fantastišku žmogumi ir puikiu mano draugu“.
Žinomas JAV istorikas mano, kad pralaimėjimas kare būtų geriausia, kas galėtų nutikti Rusijai
18:16
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau trejus metus. Žymus amerikiečių istorikas Timothy Snyderis, laikomas geriausiu Ukrainos ekspertu Vakaruose, interviu, duotame latviškajam tvnet.lv, prognozuoja, kuo gali baigtis karas. Jis mano, kad pralaimėjimas šiame kariniame konflikte būtų geriausia, kas galėtų nutikti Rusijai.
T.Snyderis gimė 1969 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dešimtojo dešimtmečio viduryje Oksfordo universitete įgijo istorijos daktaro laipsnį.
Per savo karjerą tyrinėjo ir išleido keletą knygų apie Vidurio ir Rytų Europos istoriją, holokaustą, o pastaraisiais metais atsigręžė į autoritarizmo studijas. Žinomiausias jo darbas – 2010 m. išleista knyga „Kruvinos žemės“ yra apie šalis, kurios XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose atsidūrė tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos totalitarinių režimų.
Šiuo metu T.Snyderis yra Jeilio universiteto profesorius.
Padėkojo net V.Zelenskis
2022 m. rudenį Jeilio universitete skaitytos T.Snyderio paskaitos apie Ukrainą buvo paskelbtos „YouTube“ kanale ir pritraukė daug klausytojų, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris vėliau viešai padėkojo profesoriui.
„Viskas įmanoma. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, įprastai laimi ta pusė, kurios ekonomika stipresnė. Ir ta pusė turėtų būti Ukraina, nes ją remia (taip pat ir finansiškai) JAV, Kanada, dauguma Europos šalių, kiek mažiau – Pietų Korėja ir Japonija. Jei šios šalys bent šiek tiek mobilizuos savo ekonomiką, Ukraina galiausiai laimės karą. Tai vienas iš istorinių apibendrinimų“, – aiškina T.Snyderis.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.