Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis atskleidė, kodėl Ovaliajame kabinete leidosi į konfliktą su D.Trumpu
- J.D.Vance'as užstojo D.Trumpo pasiuntinį S.Witkoffą po jo skandalingų pareiškimų apie Ukrainą
- „Ukraina yra pyragas V.Putino ir D.Trumpo vakarienei“: derybų pažangą įvertino profesorius G.Mažeikis
- Įvardijo, ką JAV ir Ukrainos delegacijos sutarė dėl rusų atakų prieš uostus
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis atskleidė, kodėl Ovaliajame kabinete leidosi į konfliktą su D.Trumpu
17:01
Rusijai pavyko paveikti kai kuriuos žmones Baltųjų rūmų komandoje, interviu amerikiečių leidiniui „Time“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pirma, jis pakomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išvedimą iš Kursko, pažymėdamas, kad tai nesusiję su JAV karinės pagalbos sustabdymu.
„Tai nėra susiję. Nesupraskite manęs neteisingai. Karo padėtis visada priklauso nuo to, ar tave remia partneriai. Bet nepasakyčiau, kad (pagalbos – red.) įšaldymas turėjo įtakos operacijai Kursko srityje“, – paaiškino Ukrainos lyderis.
V.Zelenskis dar kartą paneigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį, kad tūkstančiai Ukrainos karių buvo apsupti Kurske, ir pavadino jį „melu“. Vis dėlto, jo nuomone, tokia Rusijos dezinformacija padarė įtaką JAV pareigūnams.
„Manau, kad Rusijai pavyko paveikti kai kuriuos žmones iš Baltųjų rūmų komandos... Jų signalas amerikiečiams buvo toks, kad ukrainiečiai nenori nutraukti karo ir reikia kažką daryti, kad jie būtų priversti“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Kodėl leidosi į kivirčą su D.Trumpu
Paklaustas, ar jis nerizikavo, leisdamasis į kivirčą su Donaldu Trumpu Ovaliajame kabinete, V.Zelenskis paaiškino, kodėl po to pakilo jo reitingai.
„Kodėl ukrainiečiai gynėsi šio karo pradžioje? Tai buvo dėl jų orumo. Mes nelaikome savęs kažkokia supergalybe... Kai kalbama apie mūsų orumo jausmą, laisvę, demokratiją, mūsų žmonės pakyla ir susivienija... Tame pokalbyje aš gyniau Ukrainos orumą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Atsakydamas į klausimą apie tai, ką mano, jei Rusija grįžtų į G-7 grupę, Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad taip ateitų pabaiga V.Putino izoliacijos laikotarpiui.
„Tai puikus kompromisas. Įsivaizduokite, kad Hitleris būtų atleistas nuo politinės izoliacijos“, – sakė jis, netaupydamas sarkazmo.
Jis užsiminė, kad D.Trumpas vis tiek galės „išspausti“ iš rusų nuolaidų, nes „atrodo, kad jis yra vienintelis, kurio Putinas bijo“.
V.Zelenskis taip pat tikisi, kad D.Trumpas supras, jog V.Putinas iš tikrųjų yra silpnesnis, nei atrodo, kad juo negalima pasitikėti ir kad Rusijos pergalė šiame kare būtų katastrofa ne tik Ukrainai.
Pasak prezidento, tai būtų nuostolis visiems Vakarams, o ypač Jungtinėms Valstijoms ir dabartiniams jų vadovams.
V.Zelenskis sako, kad D.Trumpas ir jo komanda su tuo nesutiktų.
„Jie turi savų ambicijų. Jie mato savo vaidmenį istorijoje... Štai kodėl aš netikiu šiais apokaliptiniais scenarijais“, – kalbėjo jis.
Tūkstantis berlynų
Per pokalbį telefonu su JAV prezidentu D.Trumpu Ukrainos vadovas jam apibūdino scenarijų, kuris gali laukti Ukrainos, jei Rusija pažeis paliaubų režimą.
Pasak V.Zelenskio, visi Ukrainos miestai palei fronto liniją taps panašūs į Šaltojo karo „tūkstantį berlynų“. Jo teigimu, tie miestai taps „mirusiomis zonomis“ Europos žemėlapyje.
V.Zelenskis įsitikinęs, kad D.Trumpas tikrai to nenorėtų.
Be to, Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad pokalbio telefonu metu jis pasiūlė JAV viceprezidentui J.D.Vance'ui persvarstyti savo sprendimą dėl vizito į Ukrainą karo metu.
„Mes vis dar jūsų laukiame“, - nusijuokė V.Zelenskis, bet pridūrė, kad viceprezidentas į pasiūlymą neatsakė.
Pažymėtina, kad naujasis žurnalo „Time“ numeris buvo išleistas su V.Zelenskio nuotrauka ant viršelio.
Žiniasklaida: Rusija derybose su JAV siekia visiškai kontroliuoti okupuotus Ukrainos regionus
00:48
Per derybas su Jungtinėmis Valstijomis Saudo Arabijoje Rusija siekia visiškai kontroliuoti keturias okupuotas Ukrainos sritis – Donecką, Luhanską, Zaporižę ir Chersoną, pranešė laikraštis „Moscow Times“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su Kremliaus strategija.
Nors Rusijos pajėgos visiškai nekontroliuoja nė vieno iš šių regionų, Kremlius reikalauja jų administracinių sienų, kaip apibrėžta Rusijos Konstitucijoje po neteisėtos aneksijos.
Su Kremliumi susijęs pareigūnas laikraščiui „Moscow Times“ sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali sau leisti politiškai prarasti šių teritorijų, todėl Rusija ketina bet kokia kaina sutvirtinti savo valdžią jose.
„Konstitucijoje nėra mechanizmo, pagal kurį regionai galėtų pasitraukti iš Rusijos. Mums reikia visos Zaporožios ir viso Chersono“, – pranešė pareigūnas.
Kitas Rusijos vyriausybės šaltinis užsiminė, kad Maskva tikisi, jog Vašingtonas gali paspausti Kyjivą visiškai pasitraukti iš okupuotų regionų. „Arba Trumpas įtikins juos pasitraukti, arba mums bus liepta pradėti ilgalaikes derybas, tuo pat metu panaudojant karinę jėgą kontrolei užtikrinti. Tai mums būtų blogiausias scenarijus, nes upių kirtimas visada brangiai kainuoja“, – pridūrė šaltinis.
Kaip alternatyvą Rusija gali bandyti užgrobti papildomą Ukrainos teritoriją, pavyzdžiui, dalį Dniepropetrovsko ar Sumų sričių, ir tada pasiūlyti mainus į Chersoną ir Zaporižę, spėliojo kitas Rusijos pareigūnas. „Tikimės rasti būdą, kaip išvengti Chersono šturmo arba priversti kirsti Dniepro upę. Tai mums reikštų tūkstančius aukų“, – pripažino jis.
2024 m. pabaigoje Rusijos pajėgos kontroliavo apie 98,5 proc. Luhansko srities ir 60 proc. Donecko srities.
Nepaisant šių iššūkių, Rusijos diplomatai mano, kad galimai D.Trumpo administracijai gali būti nesvarbu, kokios bus tikslios būsimo susitarimo ribos.
„Kiek suprantu, D.Trumpas nori modernios, gerai ginkluotos, provakarietiškos Ukrainos“, – leidiniui sakė vienas Rusijos diplomatas. „Jis negali tiesiog visiškai atiduoti Ukrainos. Bet kur tiksliai bus nubrėžta siena – tai jam gali būti nelabai svarbu“.
Antradienį Saudo Arabijoje vyks Ukrainos ir JAV derybos
00:42
Ukrainos ir JAV delegacijos rytoj Saudo Arabijoje susitiks derybų, praneša Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.
Jos vyks po šiandien įvykusių Rusijos ir JAV derybų.
Baltųjų rūmų šaltinis sakė, kad derybos vyksta „labai gerai“ ir netrukus tikimasi sulaukti pozityvaus pranešimo.
V.Zelenskis išplės jaunųjų kovotojų programą
00:20
Volodymyras Zelenskis sako, kad išplės programą, pagal kurią 18-24 metų žmonės galės savanoriškai stoti į kariuomenę, praneša „Ukrinform“.
„Sutartį 18-24“ ministrų kabinetas įvedė vasario mėnesį, kad jaunesni kovotojai galėtų savanoriauti vienerius metus už 1 mln. grivinų (apie 18 560 svarų sterlingų).
Ukrainoje vyrai į kariuomenę šaukiami nuo 25 iki 60 metų.
„Mes jį išplėsime. Šeštadienį buvau fronto linijoje, buvo prašymas iš konkrečių brigadų“, – sakė V.Zelenskis.
„Į šį prašymą reaguosime teigiamai – daugiau brigadų galės priimti jaunus savanorius“.
Jis sakė, kad ši schema turėtų būti taikoma ir nacionalinei gvardijai bei pasienio daliniams.
Kol kas bandomajame jos etape dalyvavo šešios brigados.
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija yra arti karo veiksmų nutraukimo
23:43
Apie Ukrainos ir Rusijos nesutarimus, taip pat apie tai, kas nutiks pasibaigus karui, bus galima kalbėti tik visiškai nutraukus ugnį. Dabar šalys yra arčiau taikos nei bet kada anksčiau, per brifingą sakė JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce .
„Tik po visiško ugnies nutraukimo tarp šalių galėsime aptarti šalių nesutarimus ir tai, kas bus po to, kai bus pasiekta ilgalaikė taika“, – sakė ji.
Pasak T.Bruce, vienintelis dalykas, galintis padėti užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą, yra šiuo metu Saudo Arabijoje vykstančios derybos, kuriose dalyvauja ir Jungtinės Valstijos. Be to, ji pasidalijo su žurnalistais, kad Rijade aptariamas moratoriumas smūgiams Juodojoje jūroje.
„Tikslas – visiškai atkurti taikią prekybinę veiklą Juodojoje jūroje“, – pabrėžė JAV valstybės departamento atstovė spaudai.
Be to, T.Bruce patikino, kad Ukraina ir Rusija yra arti karo veiksmų nutraukimo.
„Esame arti to... Dar niekada nebuvome taip arti, kaip dabar, kad visiškai nutrauktume ugnį“, – sakė ji.
Rusijos gubernatorius teigia, kad Ukrainos artilerija rytuose nukovė šešis žmones
23:32
Rusijos gubernatorius teigia, kad Ukrainos artilerija okupuotame Luhanske nužudė šešis žmones, įskaitant 14 metų berniuką.
Leonidas Pasečnikas sakė, kad tarp žuvusiųjų taip pat yra du žurnalistai, dirbę Rusijos gynybos ministerijos valdomame kanale „Zvezda“.
Per išpuolį žuvo žiniasklaidos priemonei „Izvestija“ dirbęs žurnalistas, pridūrė L.Pašešnikas.
Beveik visą Luhansko sritį užėmė Rusijos pajėgos.
V.Zelenskis Rusijos delegaciją vadina „karo komanda“
23:06
Volodymyras Zelenskis išsakė pastabas po JAV atstovų ir, jo žodžiais tariant, Rusijos „karo komandos“ susitikimo Saudo Arabijoje.
„Šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai kalbėjosi su karo komanda – su Rusijos atstovais.
„Po to įvyks dar vienas Ukrainos ir Amerikos komandų susitikimas“, – sakė jis.
„Mums reikia judėti link tikros taikos, link garantuoto saugumo.
Ir to reikia mums visiems: Ukrainai, Europai, Amerikai, visiems pasaulyje, kurie nori taikos tarptautiniuose santykiuose.
Rusija yra vienintelis vienetas, kuris vilkina šį karą ir tyčiojasi iš mūsų žmonių ir viso pasaulio. Ir norint paspausti Rusiją taikos link, reikia stiprių veiksmų.
„Meldžiu Dievą, kad grąžintų mano sūnų“: papasakojo, kaip ukrainiečiai ieško per karą dingusių artimųjų
23:02
„Mama, man viskas gerai. Tikriausiai ilgą laiką būsiu neprisijungęs – gal savaitę ar mėnesį. Nesijaudink“, – tai buvo paskutinė žinutė, kurią Nazaras Očeretnas 2022 m. kovo 30 d. išsiuntė savo motinai.
Nuo to laiko praėjo treji metai, bet jis vis dar su motina nesusisiekė. Ukrainiečių karo medikas dingo be žinios Mariupolio mieste Rytų Ukrainoje – tuo metu jam buvo 33-eji.
2022 m. balandžio 12 d. Nazaro motinai Valentinai oficialiai pranešta, kad jos sūnus dingo be žinios.
„Jis galėjo būti paimtas į nelaisvę“, – buvo keliama viena iš versijų.
Nepaisant nenuilstamų 61 metų motinos paieškų, Nazaro mirtis nebuvo patvirtinta, tačiau taip pat nežinoma, ar jis gyvas.
Vyras yra vienas iš beveik 60 tūkst. kariškių ir civilių, kurie vyriausybės vieningame registre įtraukti į sąrašą kaip dingę be žinios ypatingomis aplinkybėmis.
Tačiau tikrasis tokių dingusių žmonių skaičius gali būti daug didesnis.
Leidinys TVNET pasakoja, kaip ukrainiečiai karo fone ieško savo dingusių artimųjų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Pasibaigus JAV ir Rusijos deryboms – bendras pareiškimas rytoj
22:41
JAV ir Rusijos pareigūnai baigė Saudo Arabijoje vykusias vienos dienos derybas, kuriose daugiausia dėmesio skyrė pasiūlymui dėl paliaubų jūroje tarp Kyjivo ir Maskvos.
Ar buvo pasiektas susitarimas, ar padaryta pažanga, iš karto nebuvo pranešta.
Rusijos šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad Maskvai ir Vašingtonui buvo nusiųstas bendro pareiškimo projektas, kurį šalys ketina paskelbti rytoj.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad jokie dokumentai nebus pasirašyti, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
V.Zelenskis miega po degančio Kremliaus paveikslu
22:29
Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad miega po paveikslais, kuriuose pavaizduotas degantis Kremlius.
Žurnalas „Time“ apsilankė pas prezidentą ir virš vienos lovos rado tris aliejinius paveikslus.
Viename iš jų vaizduojamas Juodojoje jūroje skęstantis Rusijos karo laivas, o kitame – neseniai Rusijos teritorijoje kovoję Ukrainos kariai.
Trečiajame, apibūdintame kaip „mėgstamiausias Zelenskio paveikslas“, vaizduojamas liepsnų apimtas Kremlius.
„Kiekvienas iš jų yra apie pergalę“, – sakė jis apie paveikslus.
V.Zelenskis: sužeistųjų per rusų raketų smūgį Sumuose skaičius išaugo iki beveik 90
21:58
Sužeistųjų per rusų raketų smūgį Ukrainos Sumuose skaičius išaugo iki beveik 90, tarp nukentėjusiųjų yra 17 vaikų, po pirmadienio atakos pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Smūgis suduotas Maskvai ir Vašingtonui Saudo Arabijoje surengus derybas dėl galimų paliaubų Rusijos kare prieš Ukrainą.
Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad Sumuose smogta gyvenamiesiems pastatams ir švietimo įstaigoms.
„Yra daug sužeistųjų – šiuo metu žinome apie beveik 90 žmonių, įskaitant 17 vaikų“, – vakaro pareiškime socialiniuose tinkluose sakė V.Zelenskis.
Jis nurodė, kad gelbėjimo operacijos dar tęsiasi ir kad smūgio „epicentre yra mokykla ir gyvenamieji pastatai“.
„Laimei, mokyklos vaikai buvo slėptuvėje“, – sakė jis.
Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo siekio kuo greičiau užbaigti konfliktą, smūgiai Ukrainai nesiliauja. Jie tęsiasi ir su Rusija besiribojančiame Sumų regione.
Anksčiau miesto mero pareigas einantis Artemas Kobzaras sakė, kad per smūgį nukentėjo ir ligoninė.
Rusija trumpam buvo okupavusi Sumų srities dalį, kai 2022-aisiais pradėjo savo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Sumų sritis ribojasi su Rusijos Kursko sritimi, kur Ukrainos kariai rugpjūčio pabaigoje surengė netikėtą puolimą. Dabar ukrainiečių pajėgos Kursko srityje didžiąja dalimi yra nustumtos atgal.
