Svarbiausios naujienos
- Žvalgyba įspėjo apie plataus masto Rusijos operaciją prieš Ukrainą: kokie jos tikslai
- „Rusija privalo atsakyti JAV“ – Vakarai spaudžia Putiną dėl paliaubų susitarimo
- „Politico“: susitarimas dėl naudingųjų iškasenų virsta katastrofa Ukrainai
- „The Telegraph“: Macronas gali tapti svarbiausiu Europos derybininku su Putinu
- Aukų skaičius Kryvyj Rihe pasiekė 19, per smūgį vaikų žaidimų aikštelėje žuvo ir 9 vaikai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: susitarimas dėl naudingųjų iškasenų virsta katastrofa Ukrainai
11:18
Ukraina pasinaudojo vertingųjų metalų pasiūlymu, kad įtikintų JAV prezidentą Donaldą Trumpą toliau remti Kyjivą. Tačiau, kaip rašo „Politico“, D.Trumpas domisi Ukraina tik tada, kai iš jos norima išspausti pinigų, o ne kai norima padėti užtikrinti stabilų pokario pasaulį.
„Tauriųjų metalų pasiūlymas buvo aiškus Ukrainos saugumo klausimas. Ji turi itin svarbių išteklių, tokių kaip titanas, uranas ir kt. Ir jei Rusija gautų šiuos išteklius, tai būtų pražūtinga Kyjivo sąjungininkams“, – leidiniui sakė su derybomis susipažinęs aukšto rango pareigūnas.
Tačiau vėliau „išteklių žaidimas“ virto politine katastrofa, ir Ukraina gali net negauti visų žadėtų didžiulių išteklių, pažymi „Politico“. Be to, bet kokių išteklių gavyba kainuotų milijardus ir gali užtrukti dešimtmečius – o tai nėra tas laikotarpis, apie kurį galvojo D.Trumpas.
Egzistencinė problema Ukrainai
Taigi naujausiame JAV pasiūlytame susitarimo variante nenumatyta jokių saugumo garantijų, jokios tolesnės pagalbos ar investicijų, tačiau Vašingtonui suteikiama pirmenybė naudotis visais Ukrainos gamtiniais ištekliais, taip pat finansinė valstybės atkūrimo fondo ir visų jo projektų kontrolė – kol Kyjivas nesumokės JAV milijardinių sumų už karinę pagalbą, kuri iš pradžių buvo mokama dotacijų forma.
„Dabartinis projektas smarkiai pažeidžia strateginę pusiausvyrą, nes apriboja Ukrainos reguliavimo ir mokesčių autonomiją“, – sakė Kyjive įsikūrusio Ekonominės strategijos centro vyresnysis analitikas Vladimiras Landa.
Susitarimas taip pat kelia pavojų Ukrainos galimybėms įstoti į Europos Sąjungą, nes juo pažeidžiami ES konkurencijos ir aplinkosaugos įstatymai, sakė V.Landa, o milijardų mokėjimas JAV gali atbaidyti investuotojus, kurie kitu atveju būtų suinteresuoti padėti Ukrainai atsigauti.
„Kiti partneriai vargu ar sutiks, kad jų pagalba būtų išpumpuota iš Ukrainos trečiosios šalies naudai“, – sakė V.Landa.
Tačiau Ukrainos vyriausybė nenori išprovokuoti dar vieno D.Trumpo pykčio protrūkio, todėl pareigūnai susilaikė nuo naujojo varianto kritikos. Vietoj to Kyjivas stengiasi atsargiai pakoreguoti siūlomą susitarimą ir nesukelti D.Trumpo pykčio.
„Praėjusį kartą ukrainiečiams teko aiškinti, kad kai kurių dalykų, kurių JAV nori iš Ukrainos, paprasčiausiai nebus, nes jie prieštarauja mūsų įstatymams ir konstitucijai. Taigi pakeiskime susitarimą taip, kad jis veiktų. Dabar vėl turėsime apie tai kalbėti“, – sakė aukšto rango pareigūnas.
Tačiau prieš tai, kad Ukraina galėtų gauti naudos iš itin svarbios naudingųjų iškasenų pramonės, karas turi baigtis. Ukrainai taip pat reikės sutvarkyti pažeistą elektros energijos tinklą. Ir, kaip pažymi rinkos dalyviai, Ukrainai reikia investicijų ne tik į kasybą, bet ir į perdirbimą – dešimčių milijardų dolerių.
Rusai puola Mykolajivą bepiločiais orlaiviais „Shaheds“, dega namai
23:24
Šeštadienio vakarą Mykolajive dėl rusų bepiločių lėktuvų atakos kilo gaisrai dviejuose gyvenamuosiuose namuose.
Tai pranešė Mykolajivo srities valstybės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas „Telegram“.
Dėl „Shahed“ atakos Mykolajive kilo gaisras dviejuose gyvenamuosiuose pastatuose.
Karinės oro pajėgos apie priešo bepiločius orlaivius Mykolajivo kryptimi perspėjo apie 22 val. Be to, rusų atakos bepiločiai orlaiviai buvo užfiksuoti ir keliose kitose vietovėse.
Sunki Italijos dilema: kaip palaikyti ir Trumpą, ir Europą, ir Zelenskį vienu metu?
23:02
Italija buvo viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių. Nuo tada, kai pradėjo eiti premjerės pareigas, Giorgia Meloni nuosekliai reiškė įsipareigojimą NATO, žadėjo karinę pagalbą Ukrainai ir pozicionavo save kaip patikimą sąjungininkę tiek Europoje, tiek Vašingtone.
Jos draugiški santykiai su respublikonų atstovais Jungtinėse Valstijose, įskaitant Donaldą Trumpą ir Eloną Muską, iš pradžių žadėjo, kad G.Meloni taps tiltu tarp Europos ir naujosios JAV administracijos.
Tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai ir JAV vyriausybės sprendimai gerokai pakeitė žaidimo sąlygas.
Paryžiui ir Londonui stengiantis perimti iniciatyvą Vakarų santykiuose su D.Trumpu, G.Meloni, regis, ėmė trauktis nuo savo griežtos pozicijos, o jos vieši pareiškimai apie paramą Ukrainai tapo atsargesni.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Washington Post“: Trumpas turi pagaliau suprasti, kad Putinas nenori taikos Ukrainoje
22:21
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori pasiekti taikos susitarimo Ukrainoje, o siekia užkariauti teritoriją, šeštadienį pranešė laikraštis „Washington Post“.
Pasak žurnalistų, aukščiausi Kremliaus pareigūnai tai aiškiai parodė pastarosiomis dienomis, kai atmetė Baltųjų rūmų pasiūlymus dėl 30 dienų paliaubų arba paliaubų Juodojoje jūroje.
Žurnalistai atkreipė dėmesį į Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo žodžius, kad Maskva „labai rimtai vertina“ amerikiečių pasiūlymus, tačiau negali priimti „visų jų dabartine forma“.
Patikslinta, kad jis atkreipė dėmesį į tai, jog Kremlių domina tik toks susitarimas, kuriuo būtų sprendžiamos, Rusijos nuomone, „pagrindinės konflikto priežastys“ – Ukrainos pastangos įstoti į NATO ir jos noras egzistuoti kaip nepriklausomai valstybei.
„Šią savaitę V.Putinas padidino ginkluotųjų pajėgų skaičių, paskelbdamas, kad balandžio-liepos mėn. bus pašaukta 160 000 jaunesnių nei 30 metų amžiaus vyrų, o tai yra didžiausias skaičius nuo 2011 m. Konfliktas taip išsekino Rusijos ginkluotąsias pajėgas, kad Kremliui teko pasikliauti kaliniais ir Šiaurės Korėjos kariais“, – rašoma staipsnyje.
Pasak „Washington Post“, anksčiau D.Trumpas „NBC News“ sakė, kad „labai pyksta“ ant V.Putino, be kita ko, už tai, kad jis suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumu ir trukdė sudaryti laikiną paliaubų susitarimą.
„Žinoma, lieka neaišku, ar D.Trumpo neseniai parodytas nepasitenkinimas yra lūžis Rusijos realiuose veiksmuose.
Dabartinės kadencijos pradžioje jis gyrė V.Putiną kaip vienintelę suinteresuotą pasiekti taiką karo šalį, o V.Zelenskį smerkė kaip diktatorių, konfliktų kurstytoją ir pagrindinę taikos kliūtį. Idealiu atveju, pastarojo meto V.Putino nesusitaikymas galutinai įtikino D.Trumpą, kad iš tikrųjų yra priešingai“, – pridūrė žurnalistai.
Ukraina sugrąžino 45 piliečius iš okupuotų teritorijų, Rusijos ir Baltarusijos
21:50
Ukraina iš laikinai okupuotos teritorijos susigrąžino dar 45 savo piliečius. Apie tai pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
Pasak ombudsmeno, ukrainiečiai taip pat buvo grąžinti iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijos.
„Daugeliui jų tai tapo vieninteliu būdu išvengti pavojaus, susijusio su teisių suvaržymais, nepakankama galimybe gauti medicininę pagalbą, okupacinės administracijos spaudimu ir pavojumi gyvybei“, – pažymėjo D.Lubinecas.
Jis pridūrė, kad evakuoti daugiausia buvo žmonės, kuriems reikėjo specialių sąlygų saugiai judėti, t. y. riboto judrumo žmonės ir sunkiai sergantys piliečiai.
„10 žmonių reikėjo skubaus gydymo, jie sirgo sunkiomis lėtinėmis ligomis; 23 žmonėms buvo organizuota evakuacija, pasitelkiant specializuotą transportą ir medicininę pagalbą“, – pabrėžė ombudsmenas.
D.Lubinecas pažymėjo, kad didžioji dauguma grįžusiųjų buvo pagyvenę žmonės. Vyriausiai ukrainietei buvo 93 metai. Taip pat buvo grąžinami žmonės, kuriems reikėjo teisinės pagalbos ir paramos, nes jie buvo praradę asmens dokumentus ir negalėjo savarankiškai kirsti sienos.
„Norėčiau pažymėti, kad kai kurie ukrainiečiai, jau esantys Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, buvo persekiojami okupacinės administracijos. Ypač šeima, kurios tėvą okupantai pagrobė ir kankino, dėl to jis mirė“, – rašė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras.
Kyjivas pradeda kovą dėl nuo karo pabėgusių ukrainiečių: kuria planą ir žvalgosi į kaimynus
21:11
Ukrainos vyriausybė tikisi, kad paliaubų su Rusija atveju per metus iš užsienio grįš 1,5 mln. karo pabėgėlių. Tačiau tai vis tiek yra per mažai, kad būtų atkurta karo nualinta šalies ekonomika.
Praėjusių metų pabaigoje Ukrainoje buvo įsteigta Nacionalinės vienybės ministerija, kurios viena iš pagrindinių užduočių - sugrąžinti kuo daugiau pabėgėlių, jei derybos dėl karo pabaigos kada nors būtų sėkmingos ir dėl taikos būtų susitarta.
Nacionalinės vienybės ministras Oleksijus Černyšovas jau pristatė išsamų tyrimą, kuriuo siekta nustatyti ukrainiečių pabėgėlių nuotaikas Europoje, bet atskleisti planai, kaip ketinama paskatinti ukrainiečius grįžti namo.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Suomijos užsienio reikalų ministrė: dabar ne laikas skambinti Putinui
21:01
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen paragino vengti skubaus dialogo su Maskva.
Duodama interviu Suomijos transliuotojui Yle E.Valtonen pabrėžė, kad sankcijos Rusijai turėtų būti išplėstos.
Praėjusį savaitgalį su D.Trumpu golfą žaidęs Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas pabrėžė, kad Suomija turėtų kada nors atnaujinti dialogą su Rusija. Taip pat šį ketvirtadienį A.Stubbas pažymėjo, kad vadinamoji Ukrainą remiančių norinčių šalių koalicija pasiekė susitarimą, jog bent vienas Europos lyderis turėtų pasikalbėti su V.Putinu apie karą Ukrainoje.
A.Stubbas mano, kad šiuo vadovu galėtų būti arba Prancūzijos, arba Didžiosios Britanijos vadovas. Tačiau Suomijos prezidentas pabrėžė, kad visos pastangos bendraujant su Rusija turėtų būti glaudžiai koordinuojamos.
„Dabar netinkamas laikas skambinti Putinui“, – pareiškė užsienio reikalų ministrė E.Valtonen.
Nors per susitikimą su D.Trumpu A.Stubbas perdavė pranešimą, kuriame siūlė, kad paliaubos Rusijos visiško masto agresijos kare prieš Ukrainą galėtų prasidėti balandžio 20 d., iš tikrųjų ši data buvo pasiūlyta vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ šalių susitikime Paryžiuje.
Tačiau E.Valtonen pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos neįsipareigojo nustatyti jokio konkretaus paliaubų termino, tačiau pareiškė, kad JAV tikriausiai ilgai netoleruos dabartinės padėties.
„Jungtinės Valstijos pernelyg ilgai nestovės ir nežiūrės į tai pro pirštus. Gerai žinoma, kad D.Trumpas neturi didžiausios kantrybės, kai kalbama apie susitarimus ar nuolaidas“, – aiškino E.Valtonen.
V.Zelenskis: turime daryti spaudimą Rusijai, o ne gaišti laiką tuščioms kalboms
20:44
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino pavojinga nutylėti Rusijos kaltę dėl Kryvyj Riho užpuolimo, nes tai skatina šalį agresorę tęsti karą ir ignoruoti diplomatiją. Tai jis sakė savo vakaro kalboje.
„Vakar vakare ir šiandien daugelis pasaulyje pareiškė savo poziciją po šio išpuolio (Kryvyj Riho – red.past.) – poziciją, aiškiai atmetančią Rusijos terorą. Visiems, kurie tai mato ir neužmerkia akių, o aiškiai ir išraiškingai sako tiesą, turėtume būti dėkingi ne tik mes Ukrainoje, bet ir visas pasaulis.
Tylėti apie tai, kad būtent Rusija balistinėmis priemonėmis žudo vaikus, yra neteisinga, pavojinga. Tai tik skatina Maskvos padugnes tęsti karą ir ateityje ignoruoti diplomatiją. Silpnumas dar niekada nesibaigė karu. Todėl esu dėkingas kiekvienai šaliai, kurios atstovai pasisakė: vadovams, užsienio reikalų ministrams, ambasadoms.“
V.Zelenskis pabrėžė, kad „Rusija turi atsakyti už viską, ką padarė, ir mes turime daryti jiems spaudimą – tikrai daryti spaudimą, o ne švaistyti laiką tuščioms kalboms – kad šis karas baigtųsi“.
Anksčiau V.Zelenskis sakė, kad jį „nemaloniai nustebino“ JAV ambasados, kuri komentuodama balistinės raketos smūgį Kryvyj Rihui nevartojo žodžio „Rusijos“, reakcija.
Balandžio 4 d. vakare Rusijos kariuomenė surengė balistinę ataką prieš Kryvyj Riho gyvenamąjį rajoną: Žuvo 19 žmonių, tarp jų 9 vaikai, ir daugiau kaip 70 buvo sužeisti.
Po šio įvykio JAV ambasadorė Ukrainoje Bridžita Brink parašė : „Siaubinga, kad balistinė raketa pataikė netoli žaidimų aikštelės ir restorano Kryvyj Rihe“, tačiau žinutėje nepaminėjo Rusijos.
Kruvino Rusijos smūgio Kryvyj Rihui aukų skaičius išaugo
20:06
Balandžio 4 d. Rusijos raketų smūgio Kryvyj Rihui aukų skaičius išaugo iki 74, 37 žmonės tebegydomi ligoninėse, pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas „Telegram“.
Ligoninėse tebegydomi 37 žmonės, įskaitant penkis vaikus.
Tuo metu buvo pažymėta, kad 17 žmonių būklė yra sunki.
S.Lysakas taip pat pažymėjo, kad visi miesto gyventojai, nukentėję nuo bepiločio lėktuvo atakos prieš miestą, gydomi ambulatoriškai.
Žvalgyba įspėjo apie plataus masto Rusijos operaciją prieš Ukrainą: kokie jos tikslai
19:10
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba perspėjo, kad Rusija didina savo informacinę operaciją prieš Ukrainą, siekdama perkelti atsakomybę už karo veiksmų tęsimą.
Pažymima, kad nuo balandžio pradžios užfiksuota nauja informacinių atakų prieš Ukrainą banga.
„Pagrindinis Rusijos specialiųjų tarnybų veiksmų tikslas – pateikti kaltinimus ES ir JAV dėl tariamo Kyjivo nenoro derėtis dėl karo nutraukimo“, – sakoma pranešime.
Žvalgybos tarnyba nurodė, kad informacinėje atakoje dalyvauja Rusijos valstybinė ir su ja susijusi žiniasklaida (gazeta.ru, sputnik, vedomosti, voyennoye obozreniye).
Rusija taip pat bando įsiskverbti į pasaulinę informacinę erdvę, sudaryti įspūdį, kad „nuovargis nuo Ukrainos“ tapo visuotine tendencija, ir taip daryti išorinį spaudimą Kyjivui, pažymėjo žvalgyba.
„Tam ji pritraukia užsienio tarpines žiniasklaidos priemones, kurios naudojamos prisidengiant nepriklausomais šaltiniais. Tarp jų yra „Reseau International“ (Prancūzija), „Magyar Hírlap“ (Vengrija), „L'AntiDiplomatico“ (Italija), „Ereport“ (Slovakija) ir kt.
Šiuose šaltiniuose propaguojamos tezės, identiškos rusiškoms: kad „Ukrainoje trūksta demokratijos“, „Vakarai nusivylė Kyjivu“, „taika įmanoma tik pasikeitus Ukrainos valdžiai“.
Tarnybos duomenimis, lygiagrečiai vyksta kryptingas skverbimasis į Ukrainos informacinę erdvę per anoniminius „Telegram“ kanalus, pseudopatriotines „TikTok“ paskyras, „YouTube“ turinį, imituojantį Ukrainos kariškių ar „nepriklausomų ekspertų“ nuomonę.
„Siekiant suteikti kampanijai mastą, per tarpininkus tos pačios žinutės perduodamos įvairiai interpretuojant: autorinių skilčių, netikrų interviu, „analitinių“ tinklaraščių, grafikos ir vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose pavidalu. Toks metodas sukuria daugiabalsės diskusijos iliuziją, kuriai iš tikrųjų vadovauja vienas centras – Kremlius“, – teigė žvalgybos tarnyba.
„Financial Times“: Ukraina tiria nutekintą JAV susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
18:13
Pranešama, kad Ukraina aiškinasi, iš kur nutekintas susitarimo su JAV dėl naudingųjų iškasenų projektas
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracija nurodė saugumo tarnyboms surasti nutekintoją, praneša „Financial Times“.
Numatoma, kad keliose ministerijose, nors „Financial Times“ jų konkrečiai neįvardijo, bus atliekami su sandoriu susijusių asmenų testai poligrafu.
