2025-04-27 09:28 Atnaujinta 2025-04-27 23:15

Karas Ukrainoje. Specialiųjų operacijų pajėgų sėkmė Kursko srityje: sunaikino Rusijos karių grupę ir paėmė belaisvių

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Sudža Kursko srityje
Sudža Kursko srityje / Stopkadras

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Specialiųjų operacijų pajėgos Kursko srityje sunaikino Rusijos karių grupę ir paėmė belaisvių

21:00

Stopkadras/Sudža Kursko srityje
Stopkadras/Sudža Kursko srityje

Kursko srityje Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) kovotojai sunaikino Rusijos jūrų pėstininkų grupę ir paėmė du belaisvius.
Pasak „Ukrinform“, SOP vadovybė apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“ ir paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.

„Paliko Kursko sritį? Mes apie tai negirdėjome. Kol Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Gerasimovas tvirtina apie Kursko srities „išvadavimą“ iš Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų 73-iojo centro operatoriai ir toliau sėkmingai vykdo užduotis regione“, – rašoma pranešime.

SOP pažymėjo, kad kaip tik vakar 73-iojo centro grupė Kursko srityje per specialiąsias operacijas sunaikino visą priešo 810-osios jūrų pėstininkų brigados karių grupę.

„Dėl to SOP operatoriai taip pat privertė pasiduoti du priešo karius. Vieną iš belaisvių SOP kariai neštuvais nunešė į saugią vietą, o kitas ten nukeliavo pats“, – pridūrė SOP.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas anksčiau pareiškė, kad aukštų Rusijos kariuomenės pareigūnų pareiškimai apie tariamą kovų Kursko srityje pabaigą yra neteisingi.

Ukraina teigia, kad į susitarimą dėl naudingųjų iškasenų nebus įtraukta ankstesnė JAV pagalba

23:15

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis / VALENTYN OGIRENKO / REUTERS
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis / VALENTYN OGIRENKO / REUTERS

Į JAV ir Ukrainos susitarimą dėl naudingųjų iškasenų nebus įtraukta finansinė pagalba, suteikta Ukrainai iki jo pasirašymo, teigia Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Susitarta, kad į dokumentą neįtraukta pagalba, suteikta iki jo pasirašymo“, – parašė jis atnaujintoje žinutėje „Telegram“.

Akivaizdus susitarimas tam tikra prasme sumenkina Donaldo Trumpo pirminę motyvaciją dėl šio susitarimo, kuris, jo teigimu, buvo reikalingas tam, kad būtų atgauta JAV pagalbos, kurią Ukrainai skyrė Joe Bidenas, vertė, nors tuo metu ji nebuvo susieta su jokiomis sąlygomis.

D.Šmyhalis nenurodė datos, iki kurios jis tikisi, kad susitarimas bus pasirašytas.

Vladimiras Putinas apie ateities karybą: žvilgsnis krypsta į dirbtinį intelektą

22:06

AP/„Scanpix“/Vladimiras Putinas
AP/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė iš esmės pakeisti Rusijos karinę strategiją ir gamybos prioritetus, įskaitant dronų sistemų, dirbtinio intelekto ir lazerinių ginklų kūrimo spartinimą, skelbia „Defence Blog“.

Apie tai paskelbta po balandžio 23 d. įvykusio aukšto lygio Rusijos Karinės pramonės komisijos posėdžio, kuriame buvo peržiūrėta būsima šalies ginkluotųjų pajėgų kryptis, teigiama „Komsomolskaja pravda“ pranešime.

V.Putinas pareiškė, kad Rusijos gynybos pramonė dirba visu pajėgumu, įvykdė beveik visus praėjusių metų valstybinius gynybos užsakymus, o kai kuriuos tikslus net viršijo.

Remiantis prezidento nurodytais duomenimis, per praėjusius metus Rusijos kariuomenei buvo pristatyta daugiau kaip 4000 šarvuotų transporto priemonių, įskaitant tankus ir transporterius, taip pat 180 lėktuvų ir sraigtasparnių. Pranešama, kad kasdien fronto daliniai gauna apie 4000 pirmojo asmens vaizdo principu (angl. first person view, FPV) veikiančių dronų.

Nepaisant šių tiekimų, V.Putinas pripažino, kad Rusija nuolat susiduria su dronų trūkumu mūšio lauke.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Maskva mėnesiui sulaikė ukrainietį, kuris įtariamas aukšto rango Rusijos karininko nužudymu

21:55 Atnaujinta 21:41

Stopkadras/Jaroslavas Moskalikas
Stopkadras/Jaroslavas Moskalikas

Šeštadienį Rusija sulaikė vyrą, įtariamą penktadienį Maskvoje Ukrainos užsakymu per automobilio sprogimą nužudžius Rusijos generolą.

Maskvos teismas mėnesiui jį nuteisė, pranešė Rusijos tyrimų komitetas.

Kremlius apkaltino Ukrainą dėl penktadienį automobilyje padėtos bombos, per kurią žuvo 59 metų Jaroslavas Moskalikas – naujausias iš eilės nužudytų Rusijos kariškių ir kariuomenę remiančių veikėjų.

Ukraina šio incidento nekomentavo. 

Sunkius nusikaltimus Rusijoje tiriantis Tyrimų komitetas pranešė, kad įtariamasis prisipažino kaltu dėl J.Moskaliko nužudymo ir teigė, kad buvo užverbuotas Ukrainos saugumo tarnybų. 

J.Moskalikas, kuris buvo Rusijos generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas, buvo nužudytas Balašichos mieste, likus kelioms valandoms iki Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Witkoffo derybų su Vladimiru Putinu.

 

Zelenskis: Rusija atnaujino puolimo veiksmus ir bando apgauti pasaulį

21:45 Atnaujinta 21:28

Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com
Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Nuo Velykų Rusijos kariai atnaujino įprastą puolamąją veiklą, Rusija bando apgauti pasaulį ir pratęsti karą. Tokį pareiškimą balandžio 27 d. vakariniame vaizdo kreipimesi padarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Nuo tada, kai Kyjivas pasiūlė 30 dienų paliaubas, Rusija atakavo Ukrainą 8 500 bombų, 200 raketų ir 3 000 bepiločių orlaivių, sako V.Zelenskis.

Savo naktiniame kreipimesi Ukrainos prezidentas sakė, kad dauguma jų buvo paleistos į „paprastus miestus, į civilius taikinius“.

Pasak jo, balandžio 26 d. Vatikane ir Romoje įvykę susitikimai patvirtino, kad Ukrainos partneriai supranta, kas vyksta.

„Mes laikomės tvirtų pozicijų, kad būtų visos galimybės tinkamai diplomatijai. Rusai daug kalba apie tariamą pasirengimą priimti amerikiečių pasiūlymus, tačiau iki šiol nebuvo užfiksuota jokio Rusijos kariuomenės pasirengimo realiai tylai“, – sakė jis.

„Visiškai aišku, kad Rusija iš tikrųjų bando apgauti pasaulį – apgauti Ameriką ir kitus – ir toliau vilkinti šį karą“, – pridūrė V.Zelenskis.

Berlynas sako Kyjivui: „Nepriimkite Trumpo pasiūlymo kapituliuoti“

20:03

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius / Wolfgang Rattay / REUTERS
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius / Wolfgang Rattay / REUTERS

Vokietija paragino Ukrainą nepriimti naujausio Donaldo Trumpo taikos pasiūlymo ir pavadino jį panašiu į kapituliaciją.

D.Trumpas pasiūlė Kyjivui už paliaubas su Rusija atiduoti dideles teritorijas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad nors Ukraina žino, jog jai gali tekti atsisakyti tam tikros teritorijos, ji „neturėtų nueiti taip toli, kaip naujausias Amerikos prezidento pasiūlymas“.

„Ukraina savo jėgomis prieš metus galėjo gauti tai, kas buvo įtraukta į tą pasiūlymą, tai panašu į kapituliaciją. Negaliu įžvelgti jokios pridėtinės vertės“, – sakė jis Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD.

D.Trumpo vadinamajame „galutiniame pasiūlyme“ numatyta, kad JAV pripažįsta Krymą kaip Rusijos dalį ir neoficialiai pripažįsta, kad Rusija kontroliuoja beveik visas teritorijas, užimtas nuo 2022 m. invazijos, anksčiau šią savaitę pranešė „Axios“.

Be to, pagal jį Ukrainai būtų uždrausta stoti į NATO ir panaikintos nuo 2014 m. Rusijai taikomos sankcijos.

Nacionalinio saugumo patarėjas: Trumpas primygtinai reikalavo asmeninio susitikimo su Zelenskiu Vatikane

19:19

Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis / AFP
Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis / AFP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas primygtinai reikalavo asmeninių pokalbių su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu per popiežiaus laidotuves, „Fox News“ sakė Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas, praneša „The Telegraph“.

Pasak jo, JAV prezidentas buvo pasiryžęs Vatikane asmeniškai susitikti su V.Zelenskiu, kad taikos derybos pasistūmėtų į priekį.

„Jis buvo pasiryžęs pasikalbėti su Zelenskiu akis į akį ir aptarti, kaip užbaigsime didžiausią sausumos karą Europoje“, – sakė M.Waltzas.

Patarėjas pabrėžė, kad D.Trumpas pasiryžęs pasitelkti diplomatiją, kad užbaigtų šį karą, ir kalbėtis su abiem pusėmis.

„Buvo tikrai ypatinga stovėti ten su kitais pasaulio lyderiais ir stebėti, kaip prezidentas Trumpas vadovauja“, – pridūrė M.Waltzas.

Jis taip pat pažymėjo, kad prieš 100 dienų buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas nematė karo pabaigos, tačiau D.Trumpas yra pasiryžęs.

 

Naudingųjų iškasenų susitarimo derybininkai „sunkiai dirba“

18:48

Steve'as Witkoffas, Marco Rubio ir Mike'as Waltzas / AP
Steve'as Witkoffas, Marco Rubio ir Mike'as Waltzas / AP

JAV ir toliau tvirtai tvirtina, kad su Ukraina bus sudarytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų, kurį jos laiko finansiniu atlygiu už Joe Bideno paaukotą pagalbą, nors jame nėra jokių sąlygų.

D.Trumpas siekia, kad būtų sudaryta sutartis, pagal kurią Amerikai būtų suteikta privilegijuota prieiga prie Ukrainos gamtinių išteklių ir svarbiausių naudingųjų iškasenų.

Savaitgalį derybininkai „sunkiai dirbo“, „Fox News“ sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas.

„Susitarimas dėl Ukrainos bus sudarytas“.

Trečiadienį Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka susitiko su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu aptarti susitarimo.

Prieš pasirašant susitarimą reikėjo išspręsti tam tikrus klausimus, tačiau Kyjivo pareigūnai stengėsi sudaryti sandorį „kuo greičiau“, sakė S.Marčenka.

Vasario mėn. abi šalys buvo pasirengusios pasirašyti susitarimą dėl gamtinių išteklių, tačiau jis buvo atidėtas – ir vėliau peržiūrėtas – po to, kai Ovaliajame kabinete įvykęs Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas virto rietenomis.

Maskva ir toliau neigia, kad taikosi į civilius Kyjive

18:11

Kyjivas gedi po mirtino smūgio  / Efrem Lukatsky / AP
Kyjivas gedi po mirtino smūgio / Efrem Lukatsky / AP

Maskva ir toliau neigia, kad praėjusią savaitę raketomis smogusi gyvenamajam pastatui Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 12 žmonių, taikėsi į civilius gyventojus.

Tarp žuvusiųjų buvo 17 metų vaikinas, o tarp 87 sužeistųjų – 10 vaikų, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija.

Vis dėlto Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas televizijai CBS sakė, kad taikinys nebuvo civiliai.

„Mes ir toliau taikysimės į objektus, kuriais naudojasi Ukrainos kariuomenė, kai kurie samdiniai iš užsienio šalių ir instruktoriai, kuriuos europiečiai oficialiai pasiuntė padėti atakuoti Rusijos civilinius objektus“, – sakė jis.

Pasak Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovo pavaduotojos Nados Al-Nashif, nuo Rusijos invazijos Ukrainoje žuvo daugiau kaip 12 300 civilių gyventojų, įskaitant 650 vaikų.

Prokurorai teigia, kad rytiniame mieste nuo Rusijos bombų žuvo trys civiliai gyventojai

17:46

Kostiantynivka / AP
Kostiantynivka / AP

Rytų Ukrainos Kostiantynivkos mieste per Rusijos bombardavimą žuvo trys civiliai gyventojai ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė vietos prokurorai.

Ant miesto, esančio maždaug už šešių mylių nuo fronto linijos, buvo numestos trys skraidančios bombos, teigiama Donecko srities prokuratūros „Facebook“ pranešime.

Per pastaruosius metus Rusijos pajėgos vis labiau artėjo prie jo.

Pranešime sakoma, kad žuvo 47 ir 48 metų pora bei 78 metų pensininkas, taip pat apgadintas 21 namas. 

Prie jo pridėtose nuotraukose matyti sugriautas vieno aukšto namas ir sudegęs automobilio karkasas.

JAV valstybės sekretorius: kita savaitė bus lemiama siekiant užbaigti karą Ukrainoje

17:31 Atnaujinta 19:52

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio / Jacquelyn Martin / AP
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio / Jacquelyn Martin / AP

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė, kad ateinanti savaitė gali būti lemiama siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. 

Šeštadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vatikane, kur vyko popiežiaus Pranciškaus laidotuvės, surengė derybas su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. 

Tačiau D.Trumpas pastaruoju metu vis labiau reiškia nepasitenkinimą abiem konflikto pusėmis ir po susitikimo su V.Zelenskiu šeštadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt „nenori nutraukti karo“.

„Esame arti, bet dar ne pakankamai arti“, – naujienų televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė M.Rubio.

Jis pridūrė: „Manau, kad tai bus labai kritiška savaitė.“

„Turime nuspręsti, ar tai yra tas siekis, į kurį norime toliau įsitraukti, ar jau laikas sutelkti dėmesį į kitas problemas, kurios yra ne mažiau, o kai kuriais atvejais ir svarbesnės“, – nurodė JAV valstybės sekretorius. 

Jis teigė, kad vis dar yra „priežasčių būti optimistiškiems, bet yra ir priežasčių būti realistais“ dėl galimybių pasiekti taikos susitarimą Ukrainoje. 

M.Rubio pareiškė, kad kariniai veiksmai konflikto neišspręs. 

„Vienintelis šio karo sprendimas yra derybomis pasiektas susitarimas, pagal kurį abi pusės turės atsisakyti to, ko, kaip teigia, nori, ir suteikti kitai pusei tai, ko nenorėtų“, – interviu metu sakė JAV valstybės sekretorius. 

D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas, duodamas interviu televizijos „Fox News“ laidai „Sunday Morning Futures“, teigė, kad vyko kelios derybos su Maskva ir Kyjivu dėl teritorinių klausimų.

M.Waltzas nepateikė jokių papildomų detalių šiuo klausimu. 

Jungtinės Valstijos neatskleidė visų savo plano detalių, tačiau mainais į taiką pasiūlė sustabdyti invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija ir sutikti, kad 2014 metais aneksuotas Krymo pusiasalis liktų Rusijai. 

„Krymas liks Rusijai. Ir Zelenskis tai supranta“, – teigė D.Trumpas penktadienį žurnale „TIME“ išspausdintame interviu. 

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą