Svarbiausios naujienos
- Paminėjo ir žodžius apie mirtį: Kadyrovas atskleidė, ką jam pasakė Putinas
- Ukrainos parlamentas ratifikavo susitarimą dėl naudingųjų iškasenų su JAV
- Serbijos prezidentas Raudonojoje aikštėje: mane renka ne Rygoje, ne Taline ir ne Vilniuje
- Ekspertas paaiškino, kodėl Europa švenčia pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną gegužės 8, o Rusija – gegužės 9 d.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertas paaiškino, kodėl Europa švenčia pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną gegužės 8, o Rusija – gegužės 9 d.
12:43
Europa švenčia pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną gegužės 8 dieną, o Rusija – gegužės 9 dieną. Kodėl, klausia karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo analizėje socialiniame tinkle „Facebook“ ir pats pateikia atsakymą.
„Be abejo, svarbiausiais tapo propagandiniai motyvai, tačiau egzistuoja ir laiko faktorius – Staliną patenkinęs kapituliacijos aktas (pirmasis, pasirašytas tą pačią dieną, sovietų konkrečiai netenkino) buvo pasirašytas Maskvos laiku jau prasidėjus gegužės 9 d.“, – pastebėjo ekspertas.
Netrukus ši gegužės 9-oji buvo primiršta, ir atgaivinta 1965 metais, „prie Brežnevo“, pergalės 20-mečiui, kai propagandai prireikė naujo „arkliuko“.
Sovietų Sąjungoje, o dabar ir Rusijoje, ir pati šventė vadinama kitaip – tai yra pergalės Didžiajame Tėvynės kare diena. Tokio karo terminą sovietų propaganda panaudojo iš pradžių karių ir visuomenės motyvacijai pakelti, o vėliau sovietų propaganda jį naudojo siekdama atsiriboti nuo Stalino režimo indėlio į Antrojo pasaulinio karo sukėlimą (jie tiesiog paniškai bijo pripažinimo, kad karas be sovietų nebūtų prasidėjęs).
„Tas karas, Antrasis pasaulinis, yra jūsų, kapitalistinis, o štai Didysis Tėvynės karas yra mūsų, jis teisingas, nes mus klastingai užpuolė. Dėl ko klastingai ir kodėl užpuolė yra atskira tema, tačiau neigti, kad 1941 m. birželio 22 d. į Sovietų Sąjungą įsiveržė nacistinė Vokietija ir kad naciai padarė daug karo nusikaltimų Rusijoje ir kaimyninėse, tuo metu sovietų okupuotose valstybėse, tikrai negalėtume.
Todėl niekas per daug ir neprieštaravo tam sovietų Didžiojo Tėvynės karo naratyvui – kaip nori, tegul taip ir vadina. Tuo labiau, kad po karo Europai rūpėjo kaip atsigauti ir vystytis, o ne ieškoti opiumo propagandininkams“, – to meto vertinimus perteikia E.Papečkys.
Tačiau kai šį naratyvą pasirinko kaip pagrindinę ideologiją Vladimiro Putino Rusija savo agresijai pateisinti, gegužės 9-oji ir su ja susiję propagandiniai simboliai tapo atgrasūs net ir artimiausiems sąjungininkams, ir didelė jų dalis buvo tiesiog uždrausti daugelyje šalių, o kai kur tylomis ignoruojami.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis atskleidė pokalbio su Trumpu detales
00:06
Ketvirtadienį vakare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo „gerą pokalbį“ su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Apie tai Ukrainos vadovas pranešė „Telegram“ kanale.
„Pasveikinome savo tautas su pergalės Europoje – pergale prieš nacizmą – diena. Pasidžiaugėme, kad Aukščiausioji Rada ratifikavo ekonominės partnerystės susitarimą – išties istorinį dokumentą, atveriantį daug naujų bendradarbiavimo galimybių. Aptarėme būtinybę toliau dėti pastangas taikos labui, ypač konkrečius veiksmus, kurių galima imtis“, – parašė V.Zelenskis.
Be to, pasak jo, D.Trumpas teiravosi apie padėtį fronte. Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžė, kad jo šalis yra pasirengusi 30 dienų paliauboms „nors nuo šiandien“.
„Tikimės, kad Rusija sutiks su šiuo pasiūlymu. Taip pat patvirtinau, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokio formato deryboms. Tačiau tam, kad tai įvyktų, Rusija turi parodyti rimtus ketinimus užbaigti karą, pradedant visišku ir besąlygišku ugnies nutraukimu. Prezidentas Trumpas patvirtino, kad nori užbaigti šį karą, yra pasirengęs padėti ir remia būtinybę nutraukti ugnį. Susitarėme dėl tolesnių kontaktų“, – pareiškė V.Zelenskis.
J.D.Vance'as padarė naują pareiškimą dėl derybų: „Nenorime, kad Ukraina subyrėtų“
23:53
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as pareiškė, kad JAV nenori, jog Ukraina subyrėtų. Tai jis sakė „Fox News“ eteryje.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad nenorime, jog Ukraina subyrėtų. Akivaizdu, kad norime, jog Ukraina išliktų suvereni valstybė. Tačiau Rusija negali tikėtis, kad jai bus atiduota teritorija, kurios ji dar net neužkariavo. Tai yra vienas iš dalykų, kuriuos jie įtraukė į tą pirminį taikos planą“, – pažymėjo J.D.Vance'as.
Be to, JAV viceprezidentas pabrėžė Vašingtono pasirengimą pasitraukti iš derybų dėl Ukrainos, jei bus nustatytas nesąžiningas Rusijos elgesys.
„Žinojome, kad rusai prašys daugiau, nei galime pasiūlyti... Man būtų neramu, jei padarytume išvadą, kad rusai derasi nesąžiningai. Ir jei taip atsitiks, taip, pasitrauksime iš derybų“, – sakė J.D.Vence'as.
Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad Ukrainos noras nutraukti ugnį gali būti susijęs su sudėtinga padėtimi fronte.
„Mes galime tik atvesti šiuos vaikinus prie šulinio, negalime priversti jų gerti“, – sakė politikas.
J.D.Vance'as pridūrė, kad JAV „dirbs tol, kol supras, kad tolesnė pažanga neįmanoma“.
„Turime pabandyti suartinti šalių pozicijas, kad pasiektume ilgalaikę taiką. Kol kas prie to nepriėjome“, – pažymėjo JAV viceprezidentas.
Merzas telefonu pasikalbėjo su Zelenskiu ir pažadėjo toliau remti Ukrainą
23:31
Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį telefonu pasikalbėjo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo toliau remti Ukrainą, kariaujančią su Rusija, pranešė atstovas spaudai.
„Kancleris dar kartą patvirtino Vokietijos solidarumą su Ukraina, kuri gali tikėtis naujosios Vokietijos vyriausybės paramos“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius.
Vokietija taip pat pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pirmąjį pokalbį telefonu su F.Merzu išreiškė paramą Europos pastangoms užbaigti karą Ukrainoje.
Jie „susitarė glaudžiai bendradarbiauti siekiant užbaigti karą Ukrainoje“, sakė S.Kornelius.
„D.Trumpas sakė, kad tvirtai rems Vokietijos, Prancūzijos, Britanijos, Lenkijos ir kitų Europos partnerių pastangas pasiekti ilgalaikę taiką", – pridūrė jis.
Atstovas spaudai: Ukrainos prezidentas surengė pokalbį Trumpu
23:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį surengė pokalbį telefonu su JAV vadovu Donaldu Trumpu, kurio detalės bus paskelbtos vėliau, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentūra.
„Prezidentas Zelenskis telefonu kalbasi su prezidentu Trumpu. Išsamesnę informaciją pateiksime po pokalbio“, – žurnalistams sakė V.Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas.
Zelenskis: tikimės Vatikano moralinės paramos Ukrainai
21:56
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino naujai išrinktą popiežių Leoną XIV.
„Sveikinimai Jo Šventenybei popiežiui Leonui XIV su išrinkimu į Šventojo Petro Sostą ir pontifikato pradžia.
Ukraina labai vertina nuoseklią Šventojo Sosto poziciją laikantis tarptautinės teisės, smerkiant Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir ginant nekaltų civilių gyventojų teises.
Šiuo mūsų šaliai lemiamu momentu tikimės nuolatinės Vatikano moralinės ir dvasinės paramos Ukrainos pastangoms atkurti teisingumą ir pasiekti ilgalaikę taiką.
Linkiu Jo Šventenybei Leonui XIV išminties, įkvėpimo ir jėgų – tiek dvasinių, tiek fizinių – vykdant savo kilnią misiją.
Ad multos annos!“, – sakė Ukrainos vadovas.
Plačiau apie naująjį popiežių skaitykite ČIA.
To Maskvoje dar nebuvo: per Pergalės dieną sostinė gali likti visiškai be ryšio
21:54
Maskvoje per Pergalės paradą Raudonojoje aikštėje gali būti atjungtas ne tik mobilusis internetas, bet ir užblokuotas visas mobilusis ryšys, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“, remdamasis šaltiniais didžiausiose mobiliojo ryšio bendrovėse.
Pasak jų, gegužės 9 d. sostinės gyventojai ir svečiai gali likti be ryšio mažiausiai nuo 9 val. ryto iki 12–13 val. dienos vietos laiku.
„Maskva dar niekada anksčiau nebuvo taip uždengta, regionuose buvo treniruojamasi“, – sakė vienas iš pašnekovų.
Tokią informaciją patvirtino ir stebėsenos kanalo „VČK-OGPU" šaltiniai. Jie pažymėjo, kad valdžia gali visiškai atjungti ryšį, įskaitant namų internetą, sekdama Baltarusijos pavyzdžiu, kur tokios priemonės buvo taikytos per masinius protestus 2020 m.
Pasak „VČK-OGPU“ pašnekovų, visi mobiliojo ryšio operatoriai ir interneto tiekėjai buvo iš anksto pasirengę tokiam variantui.
„Tikimasi, kad nei SIM kortelių pirkimas, nei VPN, nei jokios kitos „aplinkkelio" priemonės nesuteiks galimybės užmegzti įprasto ryšio“, – rašo kanalas.
„The Moscow Times“ priminė, kad nuo gegužės 5 d. Maskvoje ir Maskvos srityje trikdoma mobiliojo ryšio operatorių veikla.
Gegužės 7 d., vykstant generalinei parado repeticijai Raudonojoje aikštėje, taip pat ukrainiečių dronams kelias naktis iš eilės apšaudant Maskvą, su trikdžiais ėmė veikti mokėjimo sistemos, bankų, taksi ir pristatymo paslaugų programėlės.
Savo ruožtu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad būtina riboti internetą iki gegužės 10 d., ir paragino į tai žiūrėti „su supratimu“.
Dėl Ukrainos dronų atakų internetas taip pat pradėtas „blokuoti“ dešimtyse Rusijos miestų ir gyvenviečių.
Remiantis „Telegram“ kanalo „Baza“ duomenimis, tai yra mažiausiai 30 miestų ir gyvenviečių Jaroslavlio, Tverės, Maskvos, Žemutinio Naugardo, Tulos, Leningrado, Kalugos ir Kursko srityse.
Zelenskis: susitarimas dėl naudingųjų iškasenų su JAV žymi naują santykių etapą
19:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad ilgai lauktas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų reiškia naują skyrių jų santykiuose ir atveria kelią būsimai saugumo paramai.
„Šiuo metu tai yra tvirtas bendradarbiavimo saugumo srityje pagrindas (...) Šis susitarimas atveria naują Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykių etapą“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V.Zelenskis.
Po susitarimo dėl naudingųjų iškasenų ratifikavimo Trumpas kalbėsis su Zelenskiu
19:36
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad surengs pokalbį su ukrainiečių vadovu Volodymyru Zelenskiu po to, kai Ukrainos parlamentas ratifikavo susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
„Ką tik užbaigėme retųjų metalų sandorį su Ukraina. Jis buvo visiškai ratifikuotas ir patvirtintas jų įstatymų leidžiamųjų institucijų, todėl mes tai vertiname, ir aš netrukus, šiek tiek vėliau, kalbėsiuosi su prezidentu“, – pareiškė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos įstatymų leidėjai pritarė susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų ratifikavimui.
Kyjivas viliasi, kad šis susitarimas sudarys sąlygas Vašingtono karinei paramai ateityje.
Praėjusią savaitę Vašingtone pasirašyta sutartis numato, kad JAV ir Kyjivas kartu plėtos Ukrainos gamtinius išteklius ir naudingąsias iškasenas.
Susitarimas buvo sudarytas po to, kai D.Trumpas pareikalavo kompensacijos už JAV karinę ir kitokią pagalbą, suteiktą Ukrainai jo pirmtako Joe Bideno administracijos laikais.
Tačiau dokumente nėra jokios nuorodos į skolą už anksčiau JAV Ukrainai suteiktą karinę pagalbą.
Šis susitarimas laikomas diplomatine Kyjivo sėkme po to, kai vasario pabaigoje planuotas pasirašymas žlugo dėl D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo prieš kameras.
Kaja Kallas: Ukrainos rėmėjai pritaria tribunolo Rusijos lyderiams teisti sukūrimui
19:33 Atnaujinta 19:45
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir ją remiančios šalys ketina pritarti specialiojo tribunolo, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovus dėl invazijos į Ukrainą, sukūrimui.
Oficialus politinis pritarimas bus išreikštas penktadienį per ES užsienio reikalų ministrų vizitą į Lvivą, sakė K.Kallas.
Vizitas šiame Ukrainos mieste sutaps su Pergalės dienos paradu Maskvoje.
„Nebus nebaudžiamumo, už padarytus nusikaltimus teks atsakyti“, – ketvirtadienį po ES ministrų susitikimo Varšuvoje sakė K.Kallas.
Specialiuoju tribunolu siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukščiausius Rusijos vadovus už „agresijos nusikaltimą“ pradedant invaziją į Ukrainą.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) jau išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo ir keturiems jo aukščiausio rango vadams dėl taikinių prieš civilius gyventojus.
Tačiau TBT neturi jurisdikcijos patraukti V.Putiną baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą – neteisėtą įsiveržimą į kitą suverenią šalį.
Naujasis tribunolas greičiausiai nekels bylos V.Putinui, kol jis išliks prezidentu, nes pagal tarptautinės teisės principą prezidentams, ministrams pirmininkams ir užsienio reikalų ministrams suteikiamas imunitetas.
Pasiūlymai įsteigti tribunolą buvo pateikti daugiau nei prieš dvejus metus, tačiau dėl ginčų jo teisinio pagrindo ir veikimo būdo klausimais pažanga labai lėta.
Panašu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus paspartino pastangas, Europos pareigūnams baiminantis, kad jo planai dėl taikos susitarimo gali reikšti, jog Maskva visam laikui išvengs teisingumo.
K.Kallas sakė, kad kartu su pranešimu apie teismą ES taip pat įsipareigoja skirti dar vieną milijardą eurų, kad padėtų kurti Ukrainos gynybos pramonę.
Pinigai bus skirti iš lėšų, gautų už įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kurias Briuselis jau skyrė Kyjivui.
Šaudynės netoli Kyjivo: vyras nušovė kelis žmones
17:24
Ketvirtadienį netoli Kyjivo, Sofijivska Borščahivkos kaime (Bučos rajonas), vyras surengė šaudynes, per kurias žuvo keli žmonės, pranešė nacionalinės policijos regiono vyriausioji valdyba.
„Kyjivo policija nustatinėja šaudymo Bučos rajone, dėl kurio žuvo keli žmonės, aplinkybes. Šiandien, gegužės 8 d., 15.22 val. policijoje gautas pranešimas, kad Sofijivska Borščahivkos kaime vyras nušovė piliečius. Dabar įvykio vietoje dirba visos pagalbos tarnybos ir vykdoma speciali operacija užpuolikui sulaikyti“, – sakė teisėsaugininkai.
Plačiau skaitykite ir vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
